Spausdinti

Patvirtinta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1997 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 60 

Pakeitimai
2004 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. N-7 (96) 
2006 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. N-4 (105) 
2013 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. N-11 (147) 
2016 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. N-1 (158)

 _________________________

 

Suvestinė redakcija

  

PATVIRTINTA
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos
1997 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 60
PAKEISTA
2004 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. N-7 (96)
2006 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. N-4 (105)
2013 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. N-11
2016 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. N-1 (158)

 

DĖL LIETUVIŲ KALBOS RAŠYBOS IR SKYRYBOS

 

Valstybinė lietuvių kalbos komisija n u t a r i a:

 1. Patvirtinti Lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos mokslų akademijos 1977–1990 metų nutarimų Nr. 1–32 rašybos ir skyrybos nuostatas (pridedama).
2. Nustatyti, kad Lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos mokslų akademijos 1977–1990 metų nutarimai Nr. 1–32 galioja tiek, kiek jie neprieštarauja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo nutarimams.

Komisijos pirmininkas                                         A. Rosinas

_________________________

RAŠYBOS IR SKYRYBOS NUOSTATOS


1. Dėl raidės j rašymo po b, p, būsimojo laiko 3-iojo asmens rašymo, galbūt, turbūt, žūtbūt, kaipmat rašymo, neiginio ne rašymo, žodžių kėlimo ir brūkšnelio rašymo
1.1. Po priebalsių b, p rašoma j trijų žodžių – bjaurus, pjauti, spjauti šaknyse ir kituose tų pačių šaknų žodžiuose, pvz.: bjaurėti(s), bjaurybė, bjaurumas, bjurti; pjaustyti, pjausnys, pjaustiklis, pjautynės, pjautuvas, prapjova, pjūtis, rugiapjūtė, rugpjūtis, skerspjūvis, pjudyti, pjūklas, pjuvenos, Papjaunys (pieva); spjaudyti, spjūvis ir kt.
P a s t a b a. J rašymas analogiškais atvejais pavardėse norminamas įstatymų nustatyta tvarka.
1.2. Nepriesaginių veiksmažodžių, kurių bendratis baigiasi -yti, -(i)ūti, būsimojo laiko trečiojo asmens formoje rašoma atitinkamai i arba u, pvz.: gytigis (ir pa-gytipa-gis), lytilis (ir nu-lytinu-lis), šlytišlis, būtibus, džiūtidžius, griūtigrius, pūtipus, žūtižus. Išimtys: siūti siūs, vytivys.
Visi kiti veiksmažodžiai būsimojo laiko trečiojo asmens formoje išlaiko bendraties balsę, pvz.: blykštiblykš, dygtidygs, matytimatys, rašytirašys, skaitytiskaitys, slystislys, dūktidūks, grūstigrūs, lūžtilūš, rūgtirūgs, trūktitrūks, bristibris, skristiskris, bruktibruks, spruktispruks.
1.3. Rašoma galbūt, turbūt, kaipmat, nes žodžių junginiai bei samplaikos (šiuo atveju gali būti, turi būti, kaip matai arba kaip matant), sutrumpėjus bent vienam jų nariui, kuris atskirai nebegali būti vartojamas, tampa suaugtiniais žodžiais, plg.: kasdien, kieksyk, anapus. Kaip galbūt, turbūt rašoma ir žūtbūt.
1.4. Neiginys ne rašomas:
1.4.1. Skyrium nuo kitų žodžių, kai sakinyje reiškia priešpriešą ar šiaip neigia sakomąjį dalyką.
Su skaitvardžiais, įvardžiais, prielinksniais, jungtukais ir daugeliu prieveiksmių bei dalelyčių neiginys ne paprastai tik priešpriešos ar neigimo reikšme ir tevartojamas.
1.4.2. Kartu su veiksmažodžiais, būdvardžiais, daugeliu daiktavardžių, kai kuriais įvardžiais, prieveiksmiais, dalelytėmis, jungtukais, kai sudaro kitos, dažniausiai priešingos, reikšmės žodžius.
P a s t a b o s. 1. Neiginio ne rašymas su būdvardžiais kartu ar skyrium nelaikytinas klaida tais atvejais, kai jis su būdvardžiu gali arba sudaryti priešingos reikšmės žodį (pvz., amžinasneamžinas „trumpalaikis, neilgai trunkantis“), arba paneigti paties būdvardžio reikšmę (pvz.: Naudokis proga – ji neamžina / ne amžina. Ne alkani / Nealkani ir jie buvo. Tu man nesvetimas / ne svetimas. Aš visai ne sena / nesena, yra daug senesnių už mane).
2. Taip pat dvejopai – kartu ir skyrium – neiginys ne gali būti rašomas su daiktavardžiais, kurie arba žymi daikto (asmens) priklausymą priešingai grupei (pvz., lietuviai ir nelietuviai), arba paneigia paties daiktavardžio reikšmę (pvz.: Lietuvoje yra ir nelietuvių / ne lietuvių. Vis dažniau ir nelietuviai / ne lietuviai pasirenka lietuviškas mokyklas. Salėje buvo ir ne žurnalistų / nežurnalistų).
3. Neiginys ne paprastai rašomas skyrium, kai jis neigia ne atskirą daiktavardį ar būdvardį, o žodžių junginį (pvz.: mokymas ne lietuvių kalba, ne lietuvių mokyklos, ne lietuvių tautybės asmuo, užrašai ne valstybine kalba).
1.5. Žodžiai į kitą eilutę keliami skiemenimis: ke-lia-mės, bi-o-lo-gi-ja. Viena balsė gali būti paliekama toje pačioje eilutėje arba keliama į kitą: a-ša-ra, Ro-me-o. Kai susiduria dvi ar daugiau priebalsių, paskutinė būtinai keliama į kitą eilutę, o likusios gali būti paliekamos toje pačioje eilutėje arba perkeliamos į kitą: gat-vė, ga-tvė, ašt-rus, aš-trus, a-štrus, lukš-tas, luk-štas, lu-kštas. Dvibalsiai ir mišrieji dvigarsiai, taip pat dviraidžiai dz, , ch neskaidomi: kai-lis, kin-ta, bi-dzena, au-džia, me-chanikas. Dz, skaidomi tada, kai d priklauso vienam, o z ar ž kitam sudurtinio žodžio dėmeniui, pvz., juod-žemis.
Sudurtiniai ir priešdėliniai žodžiai gali būti keliami skiemenimis, pvz.: pe-lė-da, an-ta-kis, arba pagal jų sudaromąsias dalis, atskiriant sudurtinių žodžių dėmenis bei priešdėlį nuo šaknies, pvz.: pel-ė-da, ant-a-kis. Tik antruoju būdu žodžiai keliami tada, kai susiduria dvi vienodos sudaromųjų dalių priebalsės, pvz.: pus-se-se-rė, per-re-gi-mas.
1.6. Brūkšnelis rašomas:
1.6.1. Tarp dviejų savarankiškų to paties asmens pavardžių, pvz.: Matulaitis-Labukas, Kymantaitė-Čiurlionienė.
Tarp dviejų (ar daugiau) to paties asmens vardų brūkšnelis nerašomas, pvz.: Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Aušra Nijolė Gudaitienė. Taip pat brūkšnelis nerašomas tarp pavardę sudarančio nekaitomo ir kaitomo dėmens, pvz.: Put Putarleckis, Tallat Kelpša.
1.6.2. Tarp pavardės ir slapyvardžio, pvz.: Vincas Mykolaitis-Putinas.
Tarp vardo ar pavardės ir prievardžio brūkšnelis nerašomas, pvz.: Vytautas Didysis, Radvila Našlaitėlis.
1.6.3. Dvigubame geografinio objekto pavadinime, pvz.: Šiaurės Reinas-Vestfalija, Gaižuvėlė-Pastriūnė.
1.6.4. Jungiant prie arabiškų skaitmenų antrąjį sudurtinio žodžio dėmenį, pvz.: 50-metis, 200-milijoninis, 40-tūkstantasis.
Pastaba. Brūkšnelis nerašomas ir šiais atvejais: samplaikiniuose įvardžiuose bei prieveiksmiuose, pvz.: kas ne kas, koks ne koks, kur ne kur, vos ne vos, šiaip ne taip; samplaikiniuose ištiktukuose bei jaustukuose, pvz.: bar bar bar, bim bam, cap carap, klipu klip, cha cha cha, put put put, e je je.

2. Dėl didžiųjų raidžių rašymo
2.1. Įstaigų, įmonių ir organizacijų pavadinimų, susidedančių iš dviejų ar daugiau bendrinės reikšmės žodžių, tik pirmasis žodis rašomas didžiąja raide, pvz.: Valstybinis akademinis dramos teatras, Taupomasis bankas, Mokytojų namai, Valstybinė darbo inspekcija, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga, Lietuvių kalbos draugija, Tarptautinė filosofų draugijų federacija, Tarptautinis valiutos fondas.
Jeigu įstaiga, įmonė ar organizacija turi simbolinį pavadinimą (rašomą kabutėse), didžiąja raide rašomas tik šis pavadinimas. Kai pastarasis susideda iš dviejų ar daugiau žodžių, didžiąja raide rašomas to pavadinimo pirmasis žodis, pvz.: kino teatras „Vingis“, berniukų choras „Ąžuoliukas“, „Žinijos“ draugija, sveikatingumo kompleksas „Aukštaitija“, ne pelno įmonė „Riešutas“, alaus baras „Tauro ragas“.
2.2. Jei įstaigos, įmonės ar organizacijos pavadinimas, susidedantis iš dviejų ir daugiau žodžių, prasideda tikriniu vardu: vietovardžiu (valstybės, miesto, kaimo, rajono, seniūnijos vardu ir pan.) ar asmenvardžiu, didžiąja raide rašomas tik tas tikrinis vardas; žodis, einantis po jo, kaip ir toliau einantys bendriniai žodžiai, rašomas mažąja raide, pvz.: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos nacionalinė filharmonija, Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų partija, Suomijos nacionalinis muziejus, Vilniaus pedagoginis universitetas, Vilniaus viešoji Adomo Mickevičiaus biblioteka, Šiaulių dramos teatras, Vilniaus rajono veislininkystės įmonė, Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė, Naujosios Vilnios geležinkelio stotis, Vilniaus miesto valdyba, Kauno rajono žemės ūkio bendrovė „Kumpis“, Trakų rajono policijos komisariatas, Vytauto Didžiojo universitetas, Mykolo Biržiškos vidurinė mokykla, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus, Maironio lietuvių literatūros muziejus.
2.3. Aukščiausiųjų valstybinės valdžios institucijų pavadinimų visi žodžiai rašomi didžiosiomis raidėmis, pvz.: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas, Prancūzijos Ministrų Taryba, Didžiosios Britanijos Lordų Rūmai, Ispanijos Generaliniai Kortesai, Islandijos Altingas.
Didžiosiomis raidėmis taip pat rašomi aukščiausių tarptautinių organizacijų ir jų vyriausiųjų organų pavadinimų visi žodžiai, pvz.: Jungtinės Tautos (Jungtinių Tautų Organizacija), Generalinė Asamblėja, Saugumo Taryba, Ekonominė ir Socialinė Taryba, Tarptautinis Teismas, Europos Sąjunga, Europos Sąjungos Taryba, Europos Parlamentas, Europos Ministrų Taryba, Europos Komisija, Europos Taryba, Šiaurės Taryba.
Pastaba. Išskirtinės reikšmės neturintys įstaigų, įmonių ir organizacijų pavadinimai rašomi mažąja raide, pvz.: Vilniuje pastatyta nauja klinikinė ligoninė. Panevėžyje yra cukraus fabrikas ir alaus darykla.
2.4. Sutrumpinti oficialūs įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai rašomi kaip atitinkami nesutrumpintieji.
2.4.1. Didžiąja raide rašomas pirmasis žodis, pvz.: Lietuvos nacionalinė filharmonija – Nacionalinė filharmonija – Filharmonija; Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus – Dailės muziejus; Lietuvių kalbos draugija – Kalbos draugija.
Pavadinimas, sutrumpintas iki rūšinės reikšmės žodžio, gali būti rašomas mažąja raide, pvz.: Vilniaus universitete studijavo teisę. Baigęs universitetą, dirbo mokykloje.
2.4.2. Didžiąja raide rašomi visi žodžiai, pvz.: Lietuvos Respublikos Seimas – Seimas; Lietuvos Respublikos Vyriausybė – Vyriausybė; Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas – Konstitucinis Teismas; Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas – Aukščiausiasis Teismas.
2.5. Sudėtiniame pavadinime esantis oficialus padalinio pavadinimas pradedamas didžiąja raide, pvz.: Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedra, Lietuvių kalbos instituto Gramatikos skyrius, „Knygos“ leidyklos Vaikų literatūros redakcija.
Pastaba. Masiškai paplitusių padalinių (pvz., cechų, brigadų, buhalterijų, raštinių, bibliotekų, kabinetų, laboratorijų, kasų) pavadinimai paprastai rašomi mažąja raide, pvz.: UAB „Statyba“ mūrininkų brigada, Joniškio rajono centrinės ligoninės raštinė, Lietuvos nacionalinės filharmonijos bilietų kasa.
Taip pat mažąja raide rašomi įstaigų, įmonių, organizacijų valdymo vienetų pavadinimai, pvz.: Mokslų akademijos prezidiumas, Vilniaus universiteto rektoratas, Lietuvos banko valdyba.
2.6. Įvairūs kiti vienažodžiai pavadinimai rašomi didžiąja raide, o susidedantys iš dviejų ar daugiau žodžių rašomi pagal tas pačias taisykles kaip 2.1–2.5 minėti įstaigų, įmonių ir organizacijų pavadinimai.
2.6.1. Rūmų, salių, architektūros paminklų pavadinimai: Luvras, Ermitažas, Baltieji rūmai, Žiemos rūmai, Baltoji salė, Gintaro muziejus, Aušros vartai, Vilniaus arkikatedra bazilika, Kauno sporto halė.
2.6.2. Dokumentų pavadinimai: Valstybinės kalbos įstatymas, Branduolinio ginklo neplatinimo sutartis, Žmogaus teisių deklaracija, Lietuvos Respublikos geležinkelio transporto kodeksas.
Ypatingos reikšmės dokumentų visi pavadinimo žodžiai rašomi didžiosiomis raidėmis: Lietuvos Statutas, Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, Lietuvos Respublikos Konstitucija.
2.6.3. Aukščiausių apdovanojimų pavadinimai: Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinas, Vyčio kryžiaus ordinas, Lietuvos nacionalinė premija, Valstybinė Jono Basanavičiaus premija.
Pastaba. Garbės ir padėkos raštų ar garbės vardų bei laipsnių pavadinimai rašomi mažąja raide, pvz.: padėkos raštas, garbės raštas, sporto meistras, habilituotas daktaras, profesorius, akademikas.
Pareigų pavadinimai ir titulai paprastai rašomi mažąja raide, pvz.: prezidentas, ministras pirmininkas, ministras, rektorius, direktorius, senatorius, karalius, šachas, chanas (apie galimą jų rašymą didžiąja raide žr. 2.7.4).
2.6.4. Svarbių istorinių įvykių ir epochų pavadinimai: Pirmasis pasaulinis karas, Liepos monarchija, Šviečiamasis amžius, Renesansas, Atgimimo epocha, Trisdešimties metų karas.
Mažąja raide rašomi tokie epochų bei istorinių įvykių pavadinimai kaip: akmens amžius (paleolitas), viduramžiai, feodalizmas, antika, matriarchatas, kryžiaus karas.
Stilių, pasaulėžiūrų, geologinės istorijos laikotarpių pavadinimai rašomi mažąja raide: barokas, gotika, rokokas, renesansas; materializmas, humanizmas; paleozojus (arba paleozojinė era), mezozojinė era, ledynų laikotarpis (ledynmetis).
2.6.5. Švenčių ir išskirtinės reikšmės renginių pavadinimai: Velykos, Kūčios, Kalėdos, Joninės, Naujieji metai, Trys karaliai, Visi šventieji, Motinos diena, Vasario 16-oji, Vilties ir gedulo diena; Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, Pasaulio žemaičių dailės paroda.
2.7. Žodžiai gali būti rašomi didžiąja raide stilistiniais sumetimais.
2.7.1. Didžiąja raide gali būti rašomi žodžiai, kuriais mandagiai, su pagarba kreipiamasi į kitą asmenį (laiškuose, sveikinimuose, kvietimuose, prašymuose ir pan.), pvz.: Jūs, Tamsta, Pone; Tu, Pats, Sveikas, Bičiuli, Drauge, Gerbiamasis, Brangusis.
2.7.2. Didžiąja raide rašomi žodžiai, kai jų žymimoms sąvokoms teikiama išskirtinė reikšmė bei pagarba, pvz.: Tėvynė, Tiesa, Nepriklausomybė, Laisvė, Viltis, Atgimimas, Motina, Žmogus (plg.: Vėl atgimė Viltis; Visuomet prieš akis mes turime turėti savo Laisvę).
2.7.3. Iš pagarbos didžiosiomis raidėmis gali būti rašomi reikšmingiausių organizacijų, visuomeninių judėjimų, istorinių įvykių ir kitų panašių pavadinimų visi žodžiai, pvz.: Lietuvos Sąjūdis, Lietuvos Valstybės Taryba, Baltijos Asamblėja, Baltijos Taryba, Didysis Vilniaus Seimas.
2.7.4. Iš pagarbos didžiosiomis raidėmis gali būti rašomi aukščiausių pareigūnų pavadinimai, pvz.: Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas.
Prašymuose, pareiškimuose ir pan. dokumentuose didžiąja raide rašomas bet kurio pareigūno, į kurį kreipiamasi, pavadinimas, pvz.: Vilniaus universiteto Rektoriui.

3. Dėl kitų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių vartosenos lietuvių kalboje
3.1. Lotyniško pagrindo alfabetus vartojančių kalbų asmenvardžiai bei vietovardžiai grožiniuose kūriniuose, populiariuose ir vaikams bei jaunimui skirtuose leidiniuose atsižvelgiant į skaitytojų amžių ir išsilavinimą adaptuojami, t.y. pateikiami pagal tarimą.
3.2. Mokslinėje literatūroje, reklaminiuose, informaciniuose leidiniuose, specialiuose tekstuose, taip pat oficialiuose dokumentuose (išskyrus Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentus) kitų kalbų asmenvardžių pateikiamos autentiškos formos, o labiau paplitę vietovardžiai dažniausiai adaptuojami. Autentiškos ir adaptuotos asmenvardžių formos gali būti pateikiamos pagrečiui (viena iš jų skliaustuose).
P a s t a b a. Asmenvardžių rašymą Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose nustato kiti teisės aktai.
3.3. Nelotyniško pagrindo rašmenis vartojančių kalbų asmenvardžiai ir vietovardžiai transkribuojami atsižvelgiant į jų tarimą ir lietuvių kalboje vyraujančias tradicijas arba transliteruojami paraidžiui.
P a s t a b a. Rusų kalbos asmenvardžiai ir vietovardžiai transkribuojami pagal Lietuvių kalbos komisijos aprobuotą instrukciją (Pavardžių, vardų ir vietovardžių transkripcijos iš rusų kalbos į lietuvių kalbą ir iš lietuvių kalbos į rusų kalbą instrukcija. Vilnius: Mokslas, 1990).
3.4. Visų šalių asmenvardžius bei vietovardžius rašant pagal minėtus bendruosius principus, išlaikomos tradicinės formos, pvz.: Karolis Didysis, Petras Pirmasis, Anglija, Lenkija, Prancūzija, Suomija, Švedija, Daugpilis, Dauguva, Krokuva, Paryžius, Varšuva, Viena, Genuja, Mantuja.
3.5. Kitų kalbų asmenvardžiai ir vietovardžiai rišliame tekste gramatinami – jiems pridedamos lietuviškos reikiamo linksnio galūnės. Adaptuoti asmenvardžiai ir vietovardžiai dažniausiai gramatinami ir kai teikiami nerišliame tekste.

4. Dėl adaptuotų asmenvardžių ir vietovardžių galūnių rašymo
4.1. Adaptuotiems asmenvardžiams ir vietovardžiams, kurie baigiasi priebalsiu (išskyrus 6.2–6.4 taisyklėse nurodyto tipo atvejus), pridedamos galūnės -as, -is, -(i)us ir jie linksniuojami kaip atitinkami lietuviški daiktavardžiai.
4.1.1. Su galūne -as: Brugmanas (Brugmann), Talinas (Tallinn), Mopasanas (Maupassant), Bodleras (Baudelaire), Volteras (Voltaire), Brauchičas (Brauchitsch), Stiuartas (Stewart), Luvras (Louvres);
Galūnė -as paprastai pridedama ir tiems originalo kalboje nelinksniuojamiems tikriniams vardams, kurie baigiasi priebalsiu s: Teksasas (Texas), Arkanzasas (Arkansas), Dalasas (Dallas), Okasas (Okas); Lopesas (Lopez), Gomesas (Gomez), Velaskesas (Velasquez); Morisas (Morris), Sikeirosas (Siqueiros), Lagosas (Lagos); Dos Pasosas (Dos Passos); Lodusas (Loodus), Maltusas (Malthus), Dreifusas (Dreyfus), Larusas (Larousse); Votkinsas (Watkins), Fringsas (Frings) (išskyrus tradicines išimtis, pvz.: Hondūras, Buenos Airės, Los Andželas).
4.1.2. Su galūne -is: Šileris (Schiller), Lelevelis (Lelewel), Grenoblis (Grenoble), Klodelis (Claudel), Čerčilis (Churchill), Kolis (Kohl), Tanhoizeris (Tannhäuser), Foichtvangeris (Feuchtwanger).
4.1.3. Su galūne -(i)us: Karlovičius (Karłowicz), Hemingvėjus (Hemingway), Raikovičius (Rajkowić).
4.1.4. Prie moterų pavardžių, kurios baigiasi priebalsiu, galūnės nededamos, pvz.: Smit (Smith), Fišer (Fischer), Gomes (Gomez). Moterų vardams, kurie baigiasi priebalsiu, gali būti pridedamos galūnės -a arba(klaida nelaikytinas skirtingų galūnių parinkimas to paties tipo baigmenis turintiems autentiškiems asmenvardžiams), pvz.: Doris, Dorisa, Dorisė (Doris), Elizabet, Elizabeta, Elizabetė (Elizabeth), Klemens, Klemensa, Klemensė (Clemence).
4.2. Graikiškų asmenvardžių ir vietovardžių galūnės -on (-ōn), -os, -us (-ūs), -ēs ir lotyniškų -us, -um keičiamos į -as, pvz.: Sigėjas (Sigeion), Eschilas (Aischylos), Heziodas (Hēsiodos), Korintas (Korinthos); Odisėjas (Odysseus), Edipas (Oidipūs); Hipokratas (Hyppokratēs), Archimedas (Archimēdçs); Augustas (Augustus), Brutas (Brūtus), Markas (Marcus); Saguntas (Saguntum).
Tačiau graikiškų vardų galūnė -ēs po l keičiama -is, pvz.: Sofoklis (Sophoklēs), Heraklis (Hēraklēs), Aristotelis (Aristotelēs), o po i einančios lotyniškų vardų galūnės -us, -um rašomos -jus: Julijus (Jūlius), Vergilijus (Vergilius), Kapitolijus (Capitolium). Taip pat rašomos ir iš lotynų ar graikų kalbų (ar per jas) į kitas kalbas atėjusių arba lotynizuotų asmenvardžių ir vietovardžių formos, turinčios gale -as, -is, -(i)us, pvz.: Lukas (Lucas), Memfis (Memphis), Mineapolis (Mineapolis), Amadėjus (Amadeus), o pagal analogiją su jomis ir daugelio kitų vyriškų vardų galūnės, pvz.: Nikolas (Nicolas), Fransis (Francis), Persis (Persis).
4.3. Graikiškiems ir lotyniškiems priebalsinio kamieno vardams galūnės pridedamos prie kilmininko kamieno, pvz.: Ksenofontas (Xenophōn, Xenophōntos), Tespidas (Thespis, Thespidos), Ciceronas (Cicerō, Cicerōnis), Katonas (Catō, Catōnis); Artemidė (Artemis, Artemidos), Paladė (Pallas, Pallados), Venera (Venus, Veneris).
Naujosios graikų kalbos galūnė -is nekeičiama: Teodorakis (Theodorakis), Hadzidakis (Hadzidakis).
4.4. Latvių kalbos asmenvardžių ir vietovardžių galūnė -s po priebalsio keičiama į -as, pvz.: Endzelynas (Endzelīns), Jaunzemas (Jaunzems), Tukumas (Tukums), Sudrabkalnas (Sudrabkalns), išskyrus tuos atvejus, kai vietovardžių antrasis dėmuo -pils keičiamas į -pilis, pvz.: Jėkabpilis (Jēkabpils), Bėrzpilis (Bērzpils), Sėlpilis (Sēlpils). Galūnės -is ir -us nekeičiamos, o -e keičiama į , pvz.: Drydzis (Drīdzis), Inesis (Inesis), Saldus (Saldus), Ėglainė (Ēglaine), Secė (Sece), Smiltenė (Smiltene). Pavardžių priesaga -iņš keičiama į -inis, pvz.: Bė́rzinis (Bērziņš), Krū́minis (Krūmiņš).
4.5. Daugiskaitinių vardų galūnės paprastai keičiamos atitinkamomis lietuvių kalbos daugiskaitos galūnėmis, pvz.: Sardai (Sardes), Kanai (Cannes).
Daugiskaitinių latviškų vietovardžių galūnės keičiamos atitinkamomis lietuvių kalbos daugiskaitos galūnėmis išlaikant kamiengalio priebalsio kietumą arba minkštumą: po kietojo priebalsio -i keičiama į -ai, -as keičiama į -os; po grafiškai išreikštų minkštųjų priebalsių ķ, ģ, ļ, ņ, priebalsių š, ž, č, dž ir kai kuriais kitais retais atvejais -i keičiama į -iai, -as keičiama į -ios; pvz.: Avuotai (Avoti), Balvai (Balvi), Bėrzkalnai (Bērzkalni), Bėrzai (Bērzi), Jaunzemai (Jaunzemi); Ziros (Ziras); Alsvikiai (Alsviķi), Brigiai (Briģi), Andzeliai (Andzeļi), Lendžiai (Lendži), Limbažiai (Limbaži), Pelčiai (Pelči), Jaunkemeriai (Jaunķemeri); Pliavinios (Pļaviņas). 
4.6. Prie asmenvardžių ir vietovardžių, gale turinčių nekirčiuotą -i, pridedama -s, o nekirčiuotas -y keičiamas galūne -is, pvz.: Kraševskis (Kraszewski), Niemis (Niemi), Pučinis (Puccini), Toljatis (Toglatti), Verdis (Verdi), Gobis (Gobi), Helsinkis (Helsinki), Tbilisis (Tbilisi); Chomskis (Chomsky), Henris (Henry), Jakobis (Jacoby), Kiparskis (Kiparsky).
Prie moterų vardų bei pavardžių galūnės nededamos: Ibaruri (Ibaruri), Meri (Mary).
4.7. Asmenvardžių ir vietovardžių nekirčiuota galūnė -e (-ē) keičiama į : Afroditė (Aphroditē), Feličė (Felice), Brontė (Bronte), Rudzytė (Rudzīte), Halė (Halle), Zelkė (Selke).
P a s t a b a. Jei nekirčiuota galūne -i (-y), -e (-ae) baigiasi daugiskaitinė vietovardžio forma, tuomet pridedama atitinkama lietuviška daugiskaitos galūnė, pvz.: Kemeriai (Ķemeri), Tatrai (Tatry), Katovicai (Katowice), Sirakūzai (Syracūsae).
4.8. Asmenvardžių ir vietovardžių, kurie baigiasi nekirčiuotais -a, -ia (-ya), žodžio galas nekeičiamas ir jie linksniuojami kaip atitinkami lietuviški daiktavardžiai: Aiva (Aiva), Berta (Bertha), Halina (Halina), Kurkovska (Kurkowska); Apolonija (Apollonia), Ifigenija (Iphigenia); Barselona (Barcelona), Nikaragva (Nicaragua), Ryga (Rīga), Toskana (Toscana); Balija (Balya), Italija (Italia), Venecija (Venezia).
4.9. Prie asmenvardžių ir vietovardžių, kurie baigiasi kirčiuotais balsiais (išskyrus graikų ir sen. indų k.), galūnės nededamos ir jie nelinksniuojami, pvz.: Bordo (Bordeaux), Hugo (Hugo); Anžu (Anjou), Kamiu (Camus); Dega (Degas), Ferma (Fermat); Beranžė (Beranger), Bizė (Bizet), Kalė (Calais), Mejė (Meillet), Bali (Bally), Debiusi (Debussy), Kiuri (Curie), Šabli (Chablis), Albi (Albi). Taip pat nelinksniuojami ir negauna galūnių vardai, kurie baigiasi nekirčiuotu -u, pvz.: Antonesku (Antonescu), Mobutu (Mobutu), Tartu (Tartu), Turku (Turku), arba dviejų balsių sandūra, pvz.: Goa (Goa), Samoa (Samoa), Borneo (Borneo), Romeo (Romeo), Bilbao (Bilbao). Tačiau iš tradicijos rašoma Genuja (Genua), Mantuja (Mantua), Kapuja (Capua).
4.10. Nekirčiuota galūnė -o verčiama lietuviška galūne -as: Brunas (Bruno), Milanas (Milano), Turinas (Turino), išskyrus kai kuriuos slaviškus vardus, pvz.: Moniuška (Moniuszko), Mateika (Matejko).
4.11. Jeigu asmenvardis arba vietovardis susideda iš kelių žodžių, atitinkama lietuviška galūnė paprastai dedama prie paskutinio žodžio: Bret Hartas (Bret Hart), Sen Simonas (Saint-Simon); Klermon Feranas (Clermont-Ferrand), Karlovy Varai (Karlovy Vary), Rio de Žaneiras (Rio de Janeiro). Tik kai kuriems dvižodžiams asmenvardžiams galūnė iš tradicijos dedama ir prie pirmojo (arba tik prie pirmojo) žodžio: Boduenas de Kurtenė (Baudouin de Courtenay).

5. Dėl ilgųjų balsių rašymo adaptuojamuose asmenvardžiuose ir vietovardžiuose
5.1. Balsėmis y, ū žymimi atitinkami ilgieji kitų kalbų balsiai tuose adaptuojamuose asmenvardžiuose bei vietovardžiuose, kuriuose šių balsių ilgumas originalo kalba (latvių, vokiečių, čekų, slovakų, estų, suomių, vengrų) yra išreikštas grafiškai, pvz.: Niedrytė (lat. Niedrīte), Nyca (lat. Nīca), Nydermanas (vok. Niedermann), Tyneckis (ček. Tôneckô), Skycovas (slov. Skôcov), Vyraltas (est. Viiralt), Ryhivara (suom. Riihivaara), Vyzvaras (vengr. Vîzvãr), Alūksnė (lat. Alūksne), Ûlenbekas (vok. Uhlenbeck), Ûneticė (ček. Únĕtice), Rūžička (ček. Rúžička), Lūčka (slov. Lúčka), Mūga (est. Muuga), Ûlasūla (suom. Uulasuula), Ûrkūtas (vengr. Úrkút).
5.2. Vardų, kuriuose minėtų balsių ilgumas originalo rašyba nėra aiškiai išreikštas, ilgieji balsiai žymimi balsėmis i, u, pvz.: Iberlingenas (vok. Überlingen), Ibachas (vok. Ibach), Štrigelis (vok. Strigel), Fildingas (angl. Fielding), Klivlendas (angl. Cleveland), Blumfildas (angl. Bloomfield), Gutenbergas (vok. Gutenberg), Liubekas (vok. Lübeck), Šumanas (vok. Schumann), Kuperis (angl. Cooper), Liverpulis (angl. Liverpool), Muras (angl. Moore), Hiumas (angl. Hume).
Ilgieji balsiai, adaptuotoje vardo formoje atsidūrę dvibalsyje, taip pat rašomi i, u, pvz.: Uipeštas (vengr. Újpest).
Kai kurie vardai su ilgosiomis arba trumposiomis balsėmis rašomi iš tradicijos, pvz.: Lyras (angl. Lear), Kalipsė (gr. Kalypsō).
5.3. Ilguosius balsius žyminčios raidės ir jų samplaikos – estų kalbos ee, öö, vengrų é, ő, vokiečių ä(ae), äh(aeh), e, ee, eh, ö(oe), öh(oeh), latvių ē – žymimos lietuvių ė, pvz.: Ėriku (est. Eeriku), Ėbiku (est. Ööbiku), Ėrdas (vengr. Érd), Lėrincis (vengr. Lőrinci), Lėvicas (vok. Lőwitz), Lėvenas (vok. Laeven), Vėberis (vok. Weber), Brėmenas (vok. Bremen), Lėcenas (vok. Leezen), Mėringas (vok. Mehring), Kėtenas (vok. Köthen), Gėtė (vok. Goethe), Gėrdė (vok. Göhrde), Ėmė (vok. Oehme), Bėnė (la. Bēne), Bėrzainė (la. Bērzaine), Ėduolė (la. Ēdole), Jėkabpilis (la. Jēkabpils), Kalėtai (la. Kalēti), Rundėnai (la. Rundēni).
5.4. Dvibalsį žyminti latvių raidė o keičiama lietuvių uo, pvz.: Acuonė (Acone), Bruodai (Brodi), Duobelė (Dobele), Jaunuolainė (Jaunolaine), išskyrus svetimkilmius vardus, pvz.: Rozenbergas (Rozenbergs), Goliševa (Goliševa), Kolka (Kolka).


7. Dėl senovės graikų tikrinių vardų transkripcijos
7.1. Į lietuvių kalbą transkribuojamuose senovės graikų asmenvardžiuose ir vietovardžiuose nežymimas balsių ilgumas, nes graikų kalbos tekstuose ne visų balsių ilgumas išreikštas grafiškai (dėl techninių priežasčių graikų kalbos žodžiai čia rašomi lotyniškais rašmenimis): Ichthys, yosIchtijas, PareoysiosPareusijas, Troidzēn, -ēnos – Troidzenas, Krētē – Kreta, Thēbai – Tebai, išskyrus tradicines išimtis: Athēnai – Atėnai, Mykēnai – Mikėnai.
7.2. Graikiškų asmenvardžių ir vietovardžių dvibalsiai perteikiami dvibalsiais: Aigeidēs – Aigeidas, Geraistos – Geraistas, Oikleidēs – Oikleidas, Choiril(l)os – Choirilas, išskyrus tradicinius geografinius pavadinimus (ir tradicinius asmenvardžius): Aigyptos – Egiptas, Aitnē – Etna, Neilos – Nilas (Daidalos – Dedalas, Oidipous – Edipas, Kroisas – Krezas). Vertimuose tiesiog iš senovės graikų kalbos asmenvardžių dvibalsiai gali būti paliekami visais atvejais.
7.3. Raidė j rašoma pagal lietuvių bendrinės kalbos taisykles.
7.3.1. Žodžio pradžioje prieš balsę graikiška „iota“ perteikiama lietuviška raide j: Iamblichos – Jamblichas, Iōxos – Joksas.
7.3.2. Žodžio viduryje graikų kalbos dvibalsio antrasis dėmuo (i) prieš kitą balsę ir balsė i tarp dviejų balsių perteikiama raide j: Phleiasiā – Flejasija, Oiōnos – Ojonas, Lāios – Lajas.
7.3.3. Kai graikiškame žodyje ï, ÿ yra prieš priebalsę, transkribuotame žodyje j nerašoma (bet balsiai su ï dvibalsio nesudaro): Aglaïtadas – Aglaitadas, Lētoïs, -ïdos – Letoidė, Taÿgeton – Taigetas.
7.3.4. J rašoma po visų balsių ir dvibalsių prieš galūnę: Kriōā – Krioja, Trampyā – Trampija; Epixyēs – Epiksijas, Anaua – Anaujai.

8. Dėl raidinių santrumpų
8.1. Nelietuviškos (tarptautinės) santrumpos, sudarytos iš lotyniškų raidžių, lietuviškuose tekstuose rašytinos taip, kaip rašomos originalo kalboje, pvz.: ITTF (International Table Tennis Federation), FAO (Food and Agriculture Organization), NATO (North Atlantic Treaty Organization), BBC (British Broadcasting Corporation), UNESCO (United Nations Educational, Scientific and Cultural Organization), ICAO (International Civil Aviation Organization), ISO (International Organization for Standardization).
8.2. Nelotyniško pagrindo rašmenis vartojančių kalbų santrumpos perrašomos lietuviškais rašmenimis, pvz.: ITAR-TASS (Rusijos informacijos agentūra), GOST (standarto pavadinimas).
8.3. Jei kitų kalbų pavadinimai plačiai vartojami išversti į lietuvių kalbą, raidinės santrumpos daromos iš jų lietuviško varianto, pvz.: JTO (Jungtinių Tautų Organizacija), NVS (Nepriklausomų Valstybių Sandrauga), ES (Europos Sąjunga).
Pastaba. Dauguma raidinių santrumpų skaitomos kiekvieną raidę tariant atskirai, kaip ji vadinasi abėcėlėje, pvz.: JAV – jot-a-vė, MA – em-a, SOS – es-o-es. Tik kai kurios skaitomos tariant tų raidžių žymimus garsus, pvz.: NATO, FIAT, o kartais – tariant nelietuviškus raidžių pavadinimus, pvz.: UNESCO – junesko, BBC – bi-bi-si, IBM – ai-bi-em.

9. Dėl nelietuviškų simbolinių pavadinimų formų
9.1. Lotyniško pagrindo rašmenis vartojančių kalbų nelietuviški periodinių leidinių, organizacijų, sporto, meno ir kitokių kolektyvų, firmų, firminių gaminių ir kiti oficialiai vartojami simboliniai pavadinimai (dažnai su numeriais ar kitomis specialiomis nuorodomis) rašomi originalo rašyba be lietuviškų galūnių. Taip pat be lietuviškų galūnių rašomi transkribuoti ar transliteruoti nelotyniško pagrindo rašmenis vartojančių kalbų atitinkami pavadinimai, pvz.: laikraščiai bei žurnalai „Karogs“, „Time“, „Novyj mir“; firmos, organizacijos, kolektyvai „Cameron“, „General Motors“, „Chrysler Corporation“, „Los Angeles Lakers“, „Milan AC“, „Miami Heat“; firminiai gaminiai „Renault“, „Mercedes Benz“, „Braun“, „Hyundai“, „Sony“, „Audi 100“.
9.2. Prie kai kurių paplitusių vienažodžių nelietuviškų pavadinimų, ypač tų, kurie bendrinėje kalboje turi atitikmenų, gali būti pridedamos lietuviškos galūnės, pvz.: „Internetas“, „Kosmosas“ (dirbtinis Žemės palydovas), „Zenitas“, „Spartakas“ („Zenito“ futbolininkai įveikė „Spartaką“; „Parma“ nugalėjo „Romą“).
P a s t a b a. Kai paplitę nelietuviški pavadinimai virsta bendriniais žodžiais, jie adaptuojami ir rašomi be kabučių bei mažąja raide: žiguliai, mersedesas, feraris, tojota, boingas, brauningas.