Spausdinti

VALSTYBINĖ LIETUVIŲ KALBOS KOMISIJA

PROTOKOLINIS NUTARIMAS
DĖL REKOMENDACIJOS „DĖL MOTERŲ PAVARDŽIŲ KIRČIAVIMO“

2019 m. gruodžio 19 d. Nr. PN-10 (k-24)
Vilnius

Valstybinė lietuvių kalbos komisija, atsižvelgdama į bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo normų tradicijas ir realiosios vartosenos polinkius, n u t a r i a :
Patvirtinti rekomendaciją „Dėl moterų pavardžių kirčiavimo“ (pridedama).

KOMISIJOS PIRMININKAS                                                  AUDRYS ANTANAITIS 

___________________

PATVIRTINTA
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 
2019 m. gruodžio 19 d. protokoliniu
nutarimu Nr. PN-10 (k-24)

REKOMENDACIJA
DĖL MOTERŲ PAVARDŽIŲ KIRČIAVIMO

1. Moterų pavardės lietuvių kalboje yra išvestinės – padaromos iš vyriškųjų pavardžių su tam tikromis priesagomis arba tik su galūne . Moterų pavardžių priesagos -ytė, -utė ir -(i)ūtė yra visada kirčiuotos, -(i)uvienė – nekirčiuota, o -aitė ir -ienė būna ir kirčiuotos, ir nekirčiuotos. Priesagos kirčio negavusi moters pavardė kirčiuojama pagal 1-ąją kirčiuotę, išlaikant pamatinės vyriškosios pavardės kirčio vietą ir priegaidę, o priesaga pasirenkama pagal vyriškąją pavardę.

2. Visada yra kirčiuojamos pavardžių priesagos -ytė, -utė ir -(i)ūtė.

2.1. Tvirtapradę priesagą -ýtė ir 1-ąją kirčiuotę gauna pavardės, padarytos iš vyriškųjų pavardžių su vienaskaitos vardininko galūnėmis -is, -ys, -ė, -ia ir -a po joto, pvz.: Antanaitýtė (iš Antanaitis), Briedýtė (iš Briedis), Janonýtė (iš Janonis), Kairýtė (iš Kairys), Gervýtė (iš Gervė), Drulýtė (iš Drulia), Sajýtė (iš Saja), Skujýtė (iš Skuja).

2.2. Priesagą -ùtė ir 2-ąją kirčiuotę gauna pavardės, padarytos iš vyriškųjų pavardžių su galūne -us, pvz.: Butkùtė (iš Butkus), Poškùtė (iš Poškus), Vaitiekùtė (iš Vaitiekus).

2.3 Tiek tvirtagalę priesagą -(i)ū̃tė ir 2-ąją kirčiuotę, tiek tvirtapradę -(i)ū́tė ir 1-ąją kirčiuotę gauna pavardės, padarytos iš vyriškųjų pavardžių su galūne -ius ir -us po joto, pvz.: Miliū̃tė 2 ir Miliū́tė 1 (iš Milius), Baldžiū̃tė 2 ir Baldžiū́tė 1 (iš Baldžius), Sinkevičiū̃tė 2 ir Sinkevičiū́tė 1 (iš Sinkevičius); Zujū̃tė 2 ir Zujū́tė 1 (iš Zujus), Audiejū̃tė 2 ir Audiejū́tė 1 (iš Audiejus), Gudovijū̃tė 2 ir Gudovijū́tė 1 (iš Gudovijus).

3. Priesaga -aitė būna nekirčiuota arba kirčiuota tvirtapradė, abiem atvejais kirčiuotė yra 1-oji:

3.1. Nekirčiuotą priesagą -aitė gauna pavardės, padarytos iš vyriškųjų pavardžių, kurios turi tvirtaprades priesagas -ė́nas, -ýnas, -(i)ū́nas, pvz.: Šimė́naitė (iš Šimė́nas), Savukýnaitė (iš Savukýnas), Baltrū́naitė (iš Baltrū́nas), Karaliū́naitė (iš Karaliū́nas).

3.2. Kirčiuotą tvirtapradę priesagą -áitė gauna pavardės, padarytos iš vyriškųjų pavardžių su galūnėmis -a ir -as (išskyrus 3.1 punkto atvejus), pvz.: Kaupáitė (iš Kaupas), Šernáitė (iš Šernas), Jomantáitė (iš Jomantas), Katináitė (iš Katinas), Paulauskáitė (iš Paulauskas), Kaminskáitė (iš Kaminskas), Galvonáitė (iš Galvõnas), Aleknáitė (iš Alekna), Rimšáitė (iš Rimša).

4. Moterų pavardės su artimomis priesagomis -ienė ir -(i)uvienė kirčiuojamos nevienodai, tačiau visais atvejais 1-ąja kirčiuote.

4.1. Kirčiuotą tvirtapradę priesagą -íenė gauna pavardės, padarytos iš vyriškųjų pavardžių:

4.1.1. su kirčiuotomis vienaskaitos vardininko galūnėmis -à, -ỹs, -ė̃, pvz.: Alekníenė (iš Aleknà), Būgíenė (iš Būgà), Balsíenė (iš Balsỹs), Šepetíenė (iš Šepetỹs), Vėgėlíenė (iš Vėgėlė̃);

4.1.2. su trumpu arba tvirtagaliu vienaskaitos vardininko priešpaskutiniu skiemeniu (išskyrus pavardes, padarytas iš dviskiemenių vyriškųjų pavardžių su vienaskaitos vardininko galūne -(i)us, žr. 4.4 punktą), pvz.: Jakulíenė (iš Jakùlis), Kubilíenė (iš Kubìlius), Šimíenė (iš Šìmas), Pakalniškíenė (iš Pakalnìškis), Pumputíenė (iš Pumpùtis), Karvelíenė (iš Karvẽlis), Ramoníenė (iš Ramõnas), Kareckíenė (iš Karẽckas), Bikulčíenė (iš Bikul̃čius).

4.2. Nekirčiuotą priesagą -ienė gauna pavardės, padarytos iš vyriškųjų pavardžių, kurios turi:

4.2.1. kirčiuotas tvirtaprades priesagas -áitis, -(i)áuskas, -ė́nas, -ýnas, -ìnskas, -(i)ónis, -(i)ū́nas, pvz.: Antanáitienė (iš Antanáitis), Pauláuskienė (iš Pauláuskas), Šimė́nienė (iš Šimė́nas), Savukýnienė (iš Savukýnas), Kamìnskienė (iš Kamìnskas), Janónienė (iš Janónis), Baltrū́nienė (iš Baltrū́nas), Karaliū́nienė (iš Karaliū́nas);

4.2.2. kirčiuotas priesagas -ãvičius, -ẽvičius, pvz.: Petrãvičienė (iš Petrãvičius), Marcinkẽvičienė (iš Marcinkẽvičius). 

4.3. Tiek tiek nekirčiuotą, tiek kirčiuotą tvirtapradę priesagą -ienė gauna pavardės, padarytos iš vyriškųjų pavardžių, kurių vienaskaitos vardininkas turi:

4.3.1. kirčiuotą tvirtapradį antrąjį nuo galo skiemenį (išskyrus 4.2.1 punkto atvejus), pvz.: Šérnienė ir Šerníenė (iš Šérnas), Grúodienė ir Gruodíenė (iš Grúodis), Kárpienė ir Karpíenė (iš Kárpis), Pabéržienė ir Paberžíenė (iš Pabéržis), Papíevienė ir Papievíenė (iš Papíevis), Smìlgienė ir Smilgíenė (iš Smìlga), Gáulienė ir Gaulíenė (iš Gáulia ar Gáulė), Gérvienė ir Gervíenė (iš Gérvė); Nausė́dienė ir Nausėdíenė (iš Nausė́da), Rimgáilienė ir Rimgailíenė (iš Rimgáila); Šipáilienė ir Šipailíenė (iš Šipáila), Kairiū́kštienė ir Kairiūkštíenė (iš Kairiū́kštis); Kazánskienė ir Kazanskíenė (iš Kazánskis), Vladárskienė ir Vladarskíenė (iš Vladárskis), Dobrovòlskienė ir Dobrovolskíenė (iš Dobrovòlskis); 

4.3.2. kirčiuotą trečiąjį ar tolesnį nuo galo skiemenį (išskyrus 4.2.2 punkto atvejus), pvz.: Vãbalienė ir Vabalíenė (iš Vãbalas), Jómantienė ir Jomantíenė (iš Jómantas), Kãtinienė ir Katiníenė (iš Kãtinas), Gìrininkienė ir Girininkíenė (iš Gìrininkas).

4.4. Tiek nekirčiuotą priesagą -(i)uvienė, tiek kirčiuotą -íenė gauna pavardės, padarytos iš dviskiemenių vyriškųjų pavardžių su vienaskaitos vardininko galūne -(i)us, pvz.: Bùtkuvienė ir Butkíenė (iš Bùtkus), Mìliuvienė ir Milíenė (iš Mìlius), Põškuvienė ir Poškíenė (iš Põškus), Bal̃džiuvienė ir Baldžíenė (iš Bal̃džius). 

5. Moterų pavardės su galūne kirčiuojamos pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2009 m. lapkričio 26 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-4 (k-18) patvirtintą rekomendaciją „Dėl šeiminės padėties nerodančių moterų pavardžių su galūne -ė kirčiavimo“.

___________________