Spausdinti

 

PATVIRTINTA
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos
2007 m. vasario 15 d. posėdyje

BENDRIEJI NAUJŲJŲ SKOLINIŲ NORMINIMO PRINCIPAI

 

1. Naujojo skolinio samprata

     Normintinais naujaisiais skoliniais laikomi svetimos kilmės autentiškos ar sulietuvintos formos žodžiai, pastovios reikšmės žodžių junginiai ar žodžiais virtusios raidinės santrumpos, kurie pastaraisiais dešimtmečiais yra atėję ir dabar ateina į lietuvių kalbą dėl poreikio įvardyti nežinomą, naują realiją ar sąvoką ir kuriems skolinimosi metu lietuvių kalboje nėra atitikmens, pavyzdžiui: konversai ‘tokie batai’, klasteris ‘tokia verslo grupė’, tamagočis ‘toks elektroninis gyvūnėlis’, haute couture ‘aukštuomenės mada’, sms ‘mobiliojo telefono elektroninė žinutė’.

     Prie naujųjų skolinių priskiriami ir iš dalies nežinomus dalykus įvardijantys skoliniai, kurie neturi visiškai tapačios reikšmės atitikmens, pavyzdžiui: kileris ‘profesionalus samdomas žudikas’, moderatorius ‘tam tikras laidos ar diskusijos vedėjas’.

 

2. Normintinų naujųjų skolinių atranka

     Duomenys norminamosioms rekomendacijoms renkami iš viešosios rašytinės vartosenos. Specifinės vartosenos žodžiai (žargonybės, profesionalizmai, specialieji terminai), nepretenduojantys į viešąją vartoseną, normintinais naujaisiais skoliniais nelaikomi[1].

     Rengiant oficialią skolinių norminamąją priemonę (dažniausiai – nevartotinų skolinių sąrašą), atrenkami dažnesnės vartosenos skoliniai, tačiau kad būtų užtikrintas didesnis norminamojo darbo paveikumas, gali būti teikiamos rekomendacijos ir dėl pavienės vartosenos skolinių.

     Keliose didžiosiose (anglų, vokiečių, prancūzų, rusų) kalbose vartojami naujieji skoliniai, forma priderinti prie lietuvių kalbos rašybos ir morfologijos sistemos, yra naujieji tarptautiniai žodžiai, todėl laikomi norminiais, pavyzdžiui: britpopas, parmezanas, gnočiai, karambola. Tačiau, atsiradus tinkamų lietuviškų jų atitikmenų, vartojimo rekomendacijose pirmenybė teiktina pastariesiems. Norminiais laikomi ir nekaitomiems tarptautiniams žodžiams įprastus baigmenis turintys naujieji skoliniai, pavyzdžiui: aikido ‘japonų savigynos rūšis’, espreso ‘tokia stipri itališka kava’.

     Iš klasikinių kalbų šaknų sudaryti skoliniai, ypač jei lietuvių kalboje jau esama tarptautinių žodžių žodynuose fiksuotų žodžių su ta pačia šaknimi, normos požiūriu vertinami taip pat kaip naujieji tarptautiniai žodžiai, pavyzdžiui: interaktyvus, videoartas, performansas, aromaterapija.

     Neadaptuoti naujieji skoliniai laikomi nenorminiais.

     Normos požiūriu nevertinami ir į norminamąsias rekomendacijas netraukiami dėl stilistinių ar sociopsichologinių priežasčių vartojami skoliniai, kuriais siekiama stilistinio poveikio ar kurie rodo tam tikrą socialinę vartotojo tapatybę.

     Kai kuriais atvejais skoliniai gali būti laikomi (tarptautinėmis) leksinėmis citatomis – dažniausiai tai dvižodžiai pastovieji perkeltinės reikšmės junginiai, pavyzdžiui: new age ‘tokia kultūros kryptis, judėjimas’, carte blanche ‘visiška laisvė veikti savo nuožiūra’.

 

3. Naujųjų skolinių norminimo būdai

3.1. Norminimas adaptuojant

     Naujasis skolinys, neturintis tinkamo lietuviško atitikmens, pritaikomas prie lietuvių kalbos rašybos ir gramatikos sistemos, t. y. adaptuojamas. Jei su tokiu skoliniu ima konkuruoti atsiradęs lietuviškas atitikmuo, pirmenybė teikiama pastarajam.

3.2. Norminimas keičiant atitikmeniu

3.2.1. Atitikmenų pobūdis

     Naujųjų skolinių atitikmenimis gali eiti žodžiai arba leksikalizuoti jų junginiai, t. y. sudėtiniai pavadinimai, pavyzdžiui: flosas – dantisiūlis, dantų siūlas; hakeris – programišius, programavimo aistruolis.

     Atitikmenų gali būti ieškoma lietuvių kalbos leksikos fonde arba kuriami naujadarai. Lietuvių kalboje esamu žodžiu gali būti keičiamas naujasis skolinys, žymintis (sąlygiškai) seną realiją, pavyzdžiui: ofisas biuras, būstinė, įstaiga, kontora, raštinė. Darybiniu naujadaru ar nauju sudėtiniu pavadinimu paprastai keičiamas skolinys, įvardijantis naują realiją, pavyzdžiui: baneris reklamjuostė, reklaminė juosta, kaičioji reklama. Atitikmenys gali būti ir vertiniai, sudaryti laikantis lietuvių kalbos žodžių darybos ir žodžių jungimo dėsnių, pavyzdžiui: fast-food – greitmaistis, greitasis maistas. Naują realiją įvardijantis skolinys gali būti keičiamas ir semantiniu naujadaru – nauja esamo žodžio reikšme, pavyzdžiui, (veb)saitas – svetainė.

     Vienam skoliniui galima teikti keletą atitikmenų. Pastarieji gali būti pateikiami kaip sinonimai (žr. anksčiau pateiktus pavyzdžius) arba skiriami skirtingoms skolinio reikšmėms įvardyti, pavyzdžiui: vindserfingas – 1. burlentė; 2. burlenčių sportas.

3.2.2. Atitikmenų vertinimo kriterijai

     Teikiant skoliniui atitikmenį, būtina atsižvelgti į šiuos kriterijus:

     1) Atitikmens sistemiškumą. Svarbu, kad atitikmuo neprieštarautų bendrinės kalbos darybos ir semantikos sistemai, pritaptų prie kurio nors jos posistemio, pavyzdžiui: skolinių brauzeris, draiveris atitikmenys naršyklė ir tvarkyklė yra visiškai tinkami veiksmo priemonių ar prietaisų pavadinimai; bigbego atitikmens didmaišis daryba atitinka lietuvių kalbos dūrinių sudarymo reikalavimus; (veb)saito atitikmens – daiktavardžio svetainė naujoji reikšmė nepažeidžia daugiareikšmio žodžio reikšmių semantinės sąsajos reikalavimų.

     2) Atitikmens reikšmės motyvacijos aiškumą. Pageidautina, kad struktūrinės žodžio ar žodžių junginio dalys rodytų esminį atitikmeniu pavadinamo dalyko požymį, pavyzdžiui: tinkamas skolinio puzlis atitikmuo dėlionė sudarytas su priesaga -onė iš veiksmažodžio dėlioti, pavadinančio svarbiausią šio žaidimo veiksmą; tikslus skolinio peintbolas atitikmuo – dažasvydis; iš vartosenoje siūlytų skolinio pampersai atitikmenų – sauskelnės, sauspalės, vienkartiniai vystyklai, vystas, vystukai ir kt., prigijo sauskelnės, tiksliau įvardijančios skiriamuosius pavadinamo dalyko požymius.

     3) Atitikmens darumą. Labai svarbus atitikmens lankstumas, tinkamumas naujiems, semantiškai ir formaliai nuo jo priklausomiems žodžiams ar sudėtiniams pavadinimams kurti, pavyzdžiui, iš skolinio menedžmentas atitikmens vadyba pasidarytas skolinio menedžeris atitikmuo vadybininkas (taip pat būdvardžiai vadybinis, vadybiškas, iš šio – prieveiksmis vadybiškai), iš pastarojo – naujadarai vadybininkauti (→ vadybininkavimas), vadybininkiškas (→ vadybininkiškai) ir kt., sudėtiniai pavadinimai pardavimo vadybininkas (angl. sales manager), produkto vadybininkas (angl. product manager) ir kt. Bendrašaknių žodžių poreikis ypač svarbus, kai tokią sistemą sudaro skoliniai: jei tokios grupės pamatiniam žodžiui nesukuriamas darus ir lankstus atitikmuo, vartosenoje jis prigyja labai sunkiai, pavyzdžiui, taip yra atsitikę su skolinio hakeris atitikmenimis kompiuterių, interneto piratas, nusikaltėlis, įsilaužėlis – jie taip ir nepajėgia įveikti hakerio, nes, be kitų priežasčių, nėra kuo pakeisti bendrašaknių žodžių hakeriauti, hakinti, hakeriavimas, hakingas kt.; programišius šiuo požiūriu kiek geresnis, bet iš jo galima pasidaryti tik sudėtingos sandaros žodžius programišiauti, programišiavimas.)

     4) Atitikmens ir skolinio reikšmės adekvatumą, jos apimties abiejose kalbose tapatumą. Jei skolinio ir atitikmens reikšmės skirtumai akivaizdūs, atitikmuo nelaikytinas tinkamu. Šis kriterijus labai svarbus renkantis atitikmenis iš lietuvių kalbos leksikos fondo, pavyzdžiui, tiras yra tik tam tikros rūšies šaudykla, varžytynės nėra tikslus daiktavardžio aukcionas atitikmuo, nes ne kiekvienos varžytynės yra aukcionas; naują realiją įvardijančiam skoliniui lazanija, turinčiam dvi reikšmes: 1. ,,platūs miltinės tešlos lakštai“ 2. ,,italų nacionalinis patiekalas iš tokių lakštų, keptų su įvairiu įdaru“, nepagrįstai teikiami atitikmenys: 1. lakštiniai, 2. lakštinių apkepas, nes tai – senų realijų pavadinimai (lakštiniai ,,smulkių juostelių pavidalo makaronai“, o lakštinių apkepas ,,apkeptas valgis iš tokių makaronų“), neperteikiantys lazanijos reikšmių.

     5) Atitikmens emocinį ir stilistinį neutralumą. Atitikmuo neturėtų būti klaidinamai asociatyvus, su ryškiu tarminiu ar stilistiniu atspalviu. Pavyzdžiui, šių reikalavimų neatitinka skolinių displėjus ir laptopas atitikmenys vaizduoklis ir skreitinukas.

     6) Atitikmens ekonomiškumą. Pageidautini trumpesni (taigi dažniausiai ir daresni), kalbos vartotojams patogesni skolinių atitikmenys, plg. vartosenoje įsigalėjusį skolinio hamburgeris atitikmenį mėsainis ir jo konkurentus mėsos suvožtinis, suvožtinis su mėsa. Ieškant tinkamo atitikmens, svarbus ne vienas kuris kriterijus, bet jų visuma. Parenkant atitikmenis, pirmenybė teiktina vartosenoje plintantiems variantams.

___________________


[1] Specialiesiems terminams norminti taikomi atskiri norminimo kriterijai ir principai.