Spausdinti

VALSTYBINĖS LIETUVIŲ KALBOS KOMISIJOS
PROTOKOLINIS NUTARIMAS
DĖL REKOMENDACIJOS „DĖL PAGRINDINIŲ BENDRINĖS LIETUVIŲ KALBOS TARTIES NORMŲ“ PATVIRTINIMO

2021 m. ........ d. Nr. PN-.... (k-25)
Vilnius

     Valstybinė lietuvių kalbos komisija  n u t a r i a :
     Patvirtinti rekomendaciją „Dėl pagrindinių bendrinės lietuvių kalbos tarties normų“ (pridedama).

Komisijos pirmininkas

________________________
PATVIRTINTA
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos
2021 m. ...... d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-.. (k-25)

REKOMENDACIJA
„DĖL PAGRINDINIŲ BENDRINĖS LIETUVIŲ KALBOS TARTIES NORMŲ“

     Valstybinė lietuvių kalbos komisija, remdamasi bendrinės lietuvių kalbos fonologine sistema ir atsižvelgdama į bendrinės tarties norminimo tradicijas bei tarties polinkius realiojoje vartosenoje, rekomenduoja bendrinės kalbos vartotojams laikytis šių tarties normų.

I. Bendroji dalis

     1. Rekomenduojamoms tarties, kaip ir kitų kalbos lygmenų, normoms būdingas variantiškumas. Pirmasis teikiamas variantas atspindi tradicinę normą, rekomenduojamą pirmiausia tiems, kurie orientuojasi į viešąją prestižinę vartoseną, raiškųjį stilių. Pateikiant antrąjį variantą siekiama atsižvelgti į laisvesnio ir greitesnio viešojo kalbėjimo polinkius, pavyzdžiui, į dalinį nekirčiuotų ilgųjų-įtemptųjų balsių trumpinimą, priebalsių asimiliacijos pokyčius. Variantai pateikiami skiriant pasviruoju brūkšniu arba jungtuku „arba“.

     2. Rekomendacijoje pavyzdžiai pateikiami dviem būdais: įprastine rašyba pasviruoju šriftu su vienu kitu aptariamų garsų tarimą pažyminčiu ženklu bei sukirčiuoti ir tarptautinės fonetinės abėcėlės (TFA) ženklais (laužtiniuose skliaustuose). Antruoju atveju remiamasi rekomendacija „Dėl tarptautinės fonetinės abėcėlės pritaikymo bendrinės lietuvių kalbos garsiniams vienetams žymėti“ (patvirtinta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2021 m. liepos 8 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-14 (k-25), o pirmuoju atveju tarimo ypatumai žymimi taip:

     2.1. ilgieji-įtemptieji balsiai žymimi brūkšneliu virš raidžių, taip kaip ilgasis ū, pvz.: ī „ilgasis i“, ō „ilgasis o“, ā „ilgasis a“, ē „ilgasis e“;

     2.2. nekirčiuotų ilgųjų-įtemptųjų balsių sutrumpėjimas iki pusilgių, taip pat tvirtapradžių dvigarsių pirmųjų dėmenų i ir u pailgėjimas iki pusilgių žymimas tašku už raidės, pvz.: a., e., i., u., o., ė. „pusilgiai balsiai a, e, i, u, o, ė“; i̇̀l, i̇̀m, i̇̀n, i̇̀r; ú.l, ú.m, ú.n, ú.r, ú.i „kirčiuoti tvirtapradžiai mišrieji dvigarsiai i̇̀l, i̇̀m, i̇̀n, i̇̀r; ùl, ùm, ùn, ùr, dvibalsis ùi“; 

     2.3. nekirčiuotų kintamųjų ilgųjų-įtemptųjų balsių ie ir uo, tradiciškai vadinamų sutaptiniais dvibalsiais, trumpėjimui ir tvirtagalių dvigarsių antrųjų dėmenų pailgėjimui papildomi ženklai nevartojami; 

     2.4. jei kirčiuoto balsio ilgumas-įtemptumas yra išreikštas grafiškai, t. y. jį rodo pačios raidės arba ir priegaidžių ženklai (pvz.: ą, ą̃, ą́, ã; ę, ę̃, ę́, ẽ; ė, ė̃, ė́; į, į̇̃, į̇́; y, ỹ, ý; ų, ų̃, ų́; ū, ū̃, ū́; ie, i̇́e, iẽ; uo, úo, uõ; „ilgieji balsiai a, e, ė, i, u, ie, uo“), papildomi ženklai vartojami tik pažymint ilgumą-įtemptumą ar galimą dalinį trumpėjimą nekirčiuotoje padėtyje; 

     2.5. svetimžodžiuose fakultatyviai pasitaikantis siauras trumpasis balsis e, ilgojo ė porininkas, žymimas (žr. 3.1); 

     2.6. priebalsių minkštumas žymimas apostrofu už raidės, pvz.: lʼ, mʼ, nʼ, pʼ, sʼ „minkštieji priebalsiai l, m, n, p, s“.

II. Pagrindinės bendrinės lietuvių kalbos tarties normos

3. Trumpųjų ir ilgųjų balsių tarimas

3.1. Trumpuosius-neįtemptuosius balsiius skirti nuo atitinkamų ilgųjų-įtemptųjų balsių tiek kirčiuotuose (a), tiek ir nekirčiuotuose (b) skiemenyse.

Ilgieji balsiai ā [ɑː], ē [æː] pasižymi ilgesne trukme ir šiek tiek stipresniu kalbos padargų įtempimu, ilgieji balsiai ī [iː], ū [uː] – kalbos padargų įtempimu ir paprastai ilgesne trukme. Ilgasis vidutinio pakilimo balsis ė [eː] skiriasi nuo ilgojo žemutinio balsio ē kalbos padargų įtempimu (kokybe), o nuo trumpojo e – ir ilgesne trukme (dar žr. 3.1.3). Svetimžodžiuose tiek kirčiuotas, tiek nekirčiuotas trumpasis e gali būti tariamas siaurai, kaip [e] (žr. 3.1.3 ir 3.1.7). Nekirčiuoti ilgieji-įtemptieji balsiai gali būti tariami trumpiau už kirčiuotus, maždaug kaip pusilgiai-įtemptieji balsiai. Svarbu, kad būtų jaučiamas skirtumas nuo trumpųjų-neįtemptųjų balsių.

3.1.1. Skirti trumpąjį balsį a nuo ilgojo ā:

a) kirčiuota padėtis: trumpasis a [ɐ] – ilgasis ā [ɑː], plg.:
ràstų [ˈrɐstuː] – rą̃stų [2ˈrɑːstuː], tà [ˈtɐ] – tą̃ [2ˈtɑː];

b) nekirčiuota padėtis: trumpasis a [ɐ] – ilgasis ā [ɑː] / pusilgis a. [ɑˑ], plg.:
rastù [rɐˈstʊ] – rąstù rāstù [rɑːˈstʊ] / ra.stù [rɑˑˈstʊ];
dúonadúoną dúonā [1ˈduɔnɑː] / dúona. [1ˈduɔnɑˑ]. 

3.1.2. Skirti trumpąjį balsį e nuo ilgojo ē:

a) kirčiuota padėtis: trumpasis e [ɛ] – ilgasis ē [æː], plg.:
nèšti [ˈnʲɛʃʲtʲɪ] – nẽša nēša [2ˈnʲæːʃɐ];

b) nekirčiuota padėtis: trumpasis e [ɛ] – ilgasis ē [æː] / pusilgis e. [æˑ], plg.:
tesiù [tʲɛˈsʲʊ̟] – tęsiù tēsiù [tʲæːˈsʲʊ̟] / te.siù [tʲæˑˈsʲʊ̟];
sáule [1ˈsɑˑʊlʲ ɛ] – sáulę sáulē [1ˈsɑˑʊlʲæː] / sáule. [1ˈsɑˑʊlʲæˑ]. 

3.1.3. Skirti trumpąjį balsį e nuo ilgojo ė:

a) kirčiuota padėtis: trumpasis e [ɛ] – ilgasis ė [eː], plg.:
vèsti [ˈʋʲɛsʲtʲɪ] – vė́sti [1ˈʋʲeːsʲtʲɪ], èstų (plg. èstai) [ˈɛstuː] – ė́stų [1ˈeːstuː];

b) nekirčiuota padėtis: trumpasis e [ɛ] – ilgasis ė [eː] / pusilgis ė. [eˑ], plg.:
vedi̇̀mas [ʋʲɛˈdʲɪmɐs] – ėdi̇̀mas ėdi̇̀mas [eːˈdʲɪmɐs] / ė.di̇̀mas [eˑˈdʲɪmɐs];
reži̇̀mas „valdymo forma, nustatyta tvarka“ [rʲɛˈʒʲɪmɐs] – rėži̇̀mas (plg. rė́žti). 

3.1.4. Skirti trumpąjį balsį i nuo ilgojo y:

a) kirčiuota padėtis: trumpasis i [ɪ] – ilgasis y, ī [iː], plg.:
tri̇̀s [ˈtʲrʲɪs] – trỹs [2ˈtʲrʲiːs], kuri̇̀ [kʊˈrʲɪ] – kurį̇̃ [kʊˈrʲiː];

b) nekirčiuota padėtis: trumpasis i [ɪ] – ilgasis y, ī [iː] / pusilgis i. [iˑ], plg.:
šilù [ʃʲɪˈlʊ] – šylù šīlù [ʃʲiːˈlʊ] / ši.lù [ʃʲiˑˈlʊ];
stóti [1ˈstoːtʲɪ] – stõtį stõtī [2ˈstoːtʲiː] / stõti. [2ˈstoːtʲiˑ]. 

3.1.5. Skirti trumpąjį balsį u nuo ilgojo ū:

a) kirčiuota padėtis: trumpasis u [ʊ] – ilgasis ū [uː], plg.:
siùsti [ˈsʲʊ̟sʲtʲɪ] – sių̃sti [2ˈsʲu̟ːsʲtʲɪ], namù [nɐˈmʊ] – namų̃ [nɐ2ˈmuː];

b) nekirčiuota padėtis: trumpasis u [ʊ] – ilgasis ū [uː] / pusilgis u. [uˑ], plg.:
rudà [rʊˈdɐ] – rūdà [ruːˈdɐ] / ru.dà [ruˑˈdɐ];
kéltu [1ˈkʲæˑltʊ] – kéltų kéltū [1ˈkʲæˑltuː] / kéltu. [1ˈkæˑltuˑ]. 

3.1.6. Skirti trumpąjį balsį o nuo ilgojo ō:

a) kirčiuota padėtis: trumpasis o [ɔ] (svetimžodžių) – ilgasis ō [oː], plg.:
sòdą [ˈsɔdɑː] – sõdą [2ˈsoːdɑː];

b) nekirčiuota padėtis: trumpasis o [ɔ] (svetimžodžių) – ilgasis ō [oː] / pusilgis o. [oˑ], plg.:
šokù (plg. šòkas) [ʃɔˈkʊ] – šokiù šōkiù [ʃoːˈkʲʊ̟] / šo.kiù [ʃoˑˈkʲʊ̟]. 

3.1.7. Skirti balsius e ir ē nuo kintamojo balsio (sutaptinio dvibalsio) ie

3.1.7.1. skirti trumpąjį balsį e [ɛ] nuo kintamojo ie [iɛ]: 

a) kirčiuota padėtis, plg.: sèktų (plg. sèkti) [ˈsʲɛktuː], sèktų (plg. sektà) [ˈsʲɛktuː] – si̇́ektų (plg. si̇́ekti) [1ˈsʲiɛktuː];

b) nekirčiuota padėtis, plg.: sektà „grupė, atskilusi nuo bažnyčios“ [sʲɛkˈtɐ] – siektà (plg. si̇́ekti) [sʲiɛkˈtɐ]; 

3.1.7.2. skirti ilgąjį ē [æː] nuo kintamojo ie [iɛ]: 

a) kirčiuota padėtis, plg.: sẽną [2ˈsʲæːnɑ:] – si̇́eną [1ˈsʲiɛnɑː];

b) nekirčiuota padėtis, plg.: senẽlė [sʲɛ2ˈnʲæːlʲeː] – sienẽlė [sʲiɛ2ˈnʲæːlʲeː]; 

3.1.7.3. svetimžodžiuose trumpasis e, tiek kirčiuotas, tiek nekirčiuotas, gali būti tariamas siaurai kaip [e], pvz.: sèktų sẹ̀ktų [ˈsʲektuː], sektà sẹktà [sʲekˈtɐ], èstai [ˈestɐɪ], režimas [rʲeˈʒʲɪmɐs].

3.1.8. Skirti ilgąjį balsį ė nuo kintamojo balsio (sutaptinio dvibalsio) ie:

a) kirčiuota padėtis: ilgasis ė [eː] – kintamasis ie [iɛ], plg.:
rė̃kti [2ˈrʲeːkʲtʲɪ] – riẽkti [2ˈrʲiɛkʲtʲɪ];

b) nekirčiuota padėtis: ilgasis ė [eː] / pusilgis ė. [eˑ] – kintamasis ie [iɛ], plg.:
rėki̇̀mas [rʲeːˈkʲɪmɐs] / rė.ki̇̀mas [rʲeˑˈkʲɪmɐs] – rieki̇̀mas [rʲiɛˈkʲɪmɐs].

3.1.9. Skirti balsius o ir ō nuo kintamojo balsio (sutaptinio dvibalsio) uo

3.1.9.1. skirti trumpąjį balsį o [ɔ] (svetimžodžių) nuo kintamojo uo [uɔ]:

a) kirčiuota padėtis, plg.: kòdas [ˈkɔdɐs] – kuõdas [2ˈkuɔdɐs];

b) nekirčiuota padėtis, plg.: kodúotas (plg. kodúoti) [kɔ1ˈduɔtɐs] – kuodúotas „kuris su kuodu“ [kuɔ1ˈduɔtɐs];

3.1.9.2. skirti ilgąjį balsį ō [oː] nuo kintamojo uo [uɔ]:

a) kirčiuota padėtis: ilgasis ō [oː] – kintamasis uo [uɔ], plg.: õlą [2ˈoːlɑː] – uõlą [2ˈuɔlɑː];

b) nekirčiuota padėtis: ilgasis ō [oː] / pusilgis o. [oˑ] – kintamasis uo [uɔ], plg.: kopi̇̀mas kōpìmas [koːˈpʲɪmɐs] / ko.pi̇̀mas [koˑˈpʲɪmɐs] – kuopi̇̀mas [kuɔˈpʲɪmɐs].

3.2. Kirčiuotų trumpųjų-neįtemptųjų balsių ilginimas, t. y. tarimas kaip ilgųjų ar pusilgių įtemptųjų, nėra norminis.

4. Priegaidžių tarimas

4.1. Kirčiuotus tvirtapradžius dvibalsius ir mišriuosius dvigarsius skirti nuo atitinkamų kirčiuotų tvirtagalių dvibalsių ir mišriųjų dvigarsių. Tvirtapradžių dvibalsių ir mišriųjų dvigarsių pirmieji balsiniai dėmenys a ir e pailgėja iki pusilgių (pvz.: ká.ilis [1ˈkɑˑɪlʲɪs], ká.lnas [1ˈkɑˑlnɐs], vé.idas [1ˈʋʲæˑɪdɐs], ké.lmas [1ˈkʲæˑlmɐs]), o i ir u tariami trumpi, panašiai kaip atitinkami trumpieji balsiai, pvz.: gùiti [1ˈɡʊɪtʲɪ], pi̇̀lti [1ˈpʲɪlʲtʲɪ], pùlti [1ˈpʊlʲtʲi]. Laisvesniuose stiliuose tvirtapradžių dvigarsių pirmųjų dėmenų balsius i ir u galima pailginti iki pusilgių, pvz.: gú.iti [1ˈɡʊˑɪtʲɪ], pí.lti [1ˈpʲɪˑlʲtʲɪ], pú.lti [1ˈpʊˑlʲtʲɪ] (pailginto pirmojo dėmens tvirtapradė priegaidė žymima dešininiu ženklu). Tvirtagalių dvibalsių ir mišriųjų dvigarsių pirmieji balsiniai dėmenys tariami trumpi-neįtempti, antrieji yra pailginami iki pusilgių, pvz.: lai̇̃.vas [2ˈlɐɪˑʋɐs], krei̇̃.vas [2ˈkʲrʲɛɪˑʋɐs], bal̃.nas [2ˈbɐlˑnɐs], vel̃.ka [2ˈʋʲɛlˑkɐ], vil̃.kas [2ˈʋʲɪlˑkɐs], pul̃.kas [2ˈpʊlˑkɐs]. (Įprastine rašyba pateiktuose pavyzdžiuose dvigarsių pirmojo dėmens a ir e bei antrojo dėmens pailginimas žymimas tik šiuo atveju.) 

4.1.1. Skirti tvirtapradį dvibalsį ái [ɑˑɪ] nuo tvirtagalio ai̇̃ [ɐɪˑ], plg.:
táiko [1ˈtɑˑɪkoː] – lai̇̃ko [2ˈlɐɪˑkoː]; tái „mot. gim. vns. naud.“ [1ˈtɑˑɪ] – tai̇̃ [2ˈtɐɪˑ]. 

4.1.2. Skirti tvirtapradį dvibalsį áu [ɑˑʊ] nuo tvirtagalio aũ [ɒʊˑ], plg.:
tráukia [1ˈtrɑˑʊkʲɛ] – šaũkia [2ˈʃɒʊˑkʲɛ], šáuk (iš šáuti) [1ˈʃɑˑʊk] – šaũk (iš šaũkti) [2ˈʃɒʊˑk]. 

4.1.3. Skirti tvirtapradį dvibalsį éi [æˑɪ]nuo tvirtagalio ei̇̃ [ɛɪˑ], plg.:
léisti [1ˈlʲæˑɪsʲtʲɪ] – kei̇̃sti [2ˈkʲɛɪˑsʲtʲɪ]. 

4.1.4. Skirti tvirtapradį dvibalsį ùi [ʊɪ] / ú.i [ʊˑɪ] nuo tvirtagalio ui̇̃ [ʊɪˑ], plg.:
ùiti [1ˈʊɪtʲɪ] / ú.iti [1ˈʊˑɪtʲɪ] – pui̇̃kti [2ˈpʊɪˑkʲtʲɪ]. 

4.1.5. Skirti tvirtapradį ál [ɑˑl]nuo tvirtagalio  al̃ [ɐlˑ], plg.:
káltas [1ˈkɑˑltɐs] – kal̃tas [2ˈkɐlˑtɐs]. 

4.1.6. Skirti tvirtapradį mišrųjų dvigarsį ám [ɑˑm] nuo tvirtagalio am̃ [ɐmˑ], plg.:
sámtis [1ˈsɑˑmʲtʲɪs] – ram̃stis [2ˈrɐmʲˑsʲtʲɪs]. 

4.1.7. Skirti tvirtapradį mišrųjų dvigarsį án [ɑˑn] nuo tvirtagalio  añ [ɐnˑ], plg.:
kánda [1ˈkɑˑndɐ] – rañda [2ˈrɐnˑdɐ]. 

4.1.8. Skirti tvirtapradį mišrųjų dvigarsį ár [ɑˑr] nuo tvirtagalio ar̃ [ɐrˑ], plg.:
tárpas [1ˈtɑˑrpɐs] – var̃pas [2ˈʋɐrˑpɐs]. 

4.1.9. Skirti tvirtapradį mišrųjų dvigarsį él [æˑl] nuo tvirtagalio el̃ [ɛlˑ], plg.:
kélti [1ˈkʲæˑlʲtʲɪ] – tel̃kti [2ˈtʲɛlʲˑkʲtʲɪ]. 

4.1.10. Skirti tvirtapradį mišrųjų dvigarsį ém [æˑm] nuo tvirtagalio em̃ [ɛmˑ], plg.:
sémti [1ˈsʲæˑmʲtʲɪ] – rem̃ti [2ˈrʲɛmʲˑtʲɪ]. 

4.1.11. Skirti tvirtapradį mišrųjų dvigarsį én [æˑn] nuo tvirtagalio eñ [ɛnˑ], plg.:
sénti [1ˈsʲæˑnʲtʲɪ] – leñkti [2ˈlʲɛŋʲˑkʲtʲɪ]. 

4.1.12. Skirti tvirtapradį mišrųjų dvigarsį ér [æˑr] nuo tvirtagalio er̃ [ɛrˑ], plg.:
vérti [1ˈʋʲæˑrʲtʲɪ] – ver̃sti [2ˈʋʲɛrʲˑsʲtʲɪ]. 

4.1.13. Skirti tvirtapradį mišrųjų dvigarsį i̇̀l [ɪl] / í.l [ɪˑl] nuo tvirtagalio il̃ [ɪlˑ], plg.:
pi̇̀lkas [1ˈpʲɪlkɐs] / pí.lkas [1ˈpʲɪˑlkɐs] – vil̃kas [2ˈʋʲɪlˑkɐs]. 

4.1.14. Skirti tvirtapradį mišrųjų dvigarsį ìm [ɪm] / í.m [ɪˑm] nuo tvirtagalio im̃ [ɪmˑ], plg.:
ki̇̀mti [1ˈkʲɪmʲtʲɪ] / kí.mti [1ˈkʲɪˑmʲtʲɪ] – im̃ti [2ˈɪmʲˑtʲɪ]. 

4.1.15. Skirti tvirtapradį mišrųjų dvigarsį ìn [ɪn] / í.n [ɪˑn] nuo tvirtagalio iñ [ɪnˑ], plg.:
pi̇̀nti [1ˈpʲɪnʲtʲɪ] / pí.nti [1ˈpʲɪˑnʲtʲɪ] – riñkti [2ˈrʲɪŋʲˑkʲtʲɪ]. 

4.1.16. Skirti tvirtapradį mišrųjų dvigarsį ìr [ɪr] / í.r [ɪˑr] nuo tvirtagalio ir̃ [ɪrˑ], plg.:
vi̇̀rti [1ˈʋʲɪrʲtʲɪ] / ví.rti [1ˈʋʲɪˑrʲtʲɪ] – vir̃sti [2ˈʋʲɪrʲˑsʲtʲɪ]. 

4.1.17. Skirti tvirtapradį mišrųjų dvigarsį ùl [ʊl] / ú.l [ʊˑl] nuo tvirtagalio ul̃ [ʊlˑ], plg.:
kùlti [1ˈkʊlʲtʲɪ] / kú.lti [1ˈkʊˑlʲtʲɪ] – gul̃ti [2ˈɡʊlʲˑtʲɪ]. 

4.1.18. Skirti tvirtapradį mišrųjų dvigarsį ùm [ʊm] / ú.m [ʊˑm] nuo tvirtagalio um̃ [ʊmˑ]:
stùmti [1ˈstʊmʲtʲɪ] / stú.mti [1ˈstʊˑmʲtʲɪ] – drum̃sti [2ˈdrʊmʲˑsʲtʲɪ]. 

4.1.19. Skirti tvirtapradį mišrųjų dvigarsį ùn [ʊn] / ú.n [ʊˑn] nuo tvirtagalio uñ [ʊnˑ], plg.:
dùnda [1ˈdʊndɐ] / dú.nda [1ˈdʊˑndɐ] – buñda [2ˈbʊnˑdɐ]. 

4.1.20. Skirti tvirtapradį mišrųjų dvigarsį ùr [ʊr] / ú.r [ʊˑr] nuo tvirtagalio ur̃ [ʊrˑ]:
kùrti [1ˈkʊrʲtʲɪ] / kú.rti [1ˈkʊˑrʲtʲɪ] – skur̃sti [2ˈskʊrʲˑsʲtʲɪ]. 

4.1.21. Kirčiuotus tarptautinių žodžių ir svetimvardžių dvigarsius em [ɛm], en [ɛn] ir dvibalsį ei [ɛɪ] tarti tvirtagališkai, pvz.: kem̃pingas [2ˈkʲɛmʲˑpʲɪŋɡɐs], ceñtas – [2ˈʦʲɛnˑtɐs], Keñtas [2ˈkʲɛnˑtɐs], rei̇̃tingas[2ˈrʲɛɪˑtʲɪŋɡɐs], Šlei̇̃cheris [2ˈʃʲlʲɛɪˑxʲɛrʲɪs].

4.1.22. Kirčiuotus tarptautinių žodžių ir svetimvardžių dvigarsius ol [ɔl], om [ɔm], on [ɔn], or [ɔr] tarti tvirtapradiškai, pvz.: hòldingas [1ˈɣɔlʲdʲɪŋɡɐs], pòmpa [1ˈpɔmpɐ], fòndas [1ˈfɔndɐs], fòrma [1ˈfɔrmɐ]. Šie dvigarsiai gali būti tariami ir su pailgintu pirmuoju dėmeniu, pvz.: hòldingas [1ˈɣɔˑlʲdʲɪŋɡɐs], pòmpa [1ˈpɔˑmpɐ], fòndas [1ˈfɔˑndɐs], fòrma [1ˈfɔˑrmɐ].

4.1.23. Kirčiuotus tarptautinių žodžių ir svetimvardžių dvigarsius el [ɛl], er [ɛr] ir dvibalsį eu [ɛʊ] tarti tvirtagališkai arba tvirtapradiškai, pvz.: el̃fas [2ˈɛlˑfɐs] / èlfas [1ˈɛlˑfɐs], koncer̃tas [kɔnʲ2ˈʦʲɛrˑtɐs] / koncèrtas [kɔnʲ1ˈʦʲɛrˑtɐs], terapeũtas [tʲɛrɐ2ˈpʲɛʊˑtɐs] / terapèutas [tʲɛrɐ1ˈpʲɛʊˑtɐs].

4.2. Pageidautina, ypač kalbant raiškiuoju stiliumi, skirti kirčiuotų ilgųjų-įtemptųjų kamieno balsių, įskaitant ir kintamuosius ie, uo, priegaides, plg.:
výti [1ˈʋʲiːtʲɪ] – vỹkti [2ˈʋʲiːkʲtʲɪ],
bū́ti [1ˈbuːtʲɪ] – dū̃kti [2ˈduːkʲtʲɪ],
dė́ti [1ˈdʲeːtʲɪ] – lė̃kti [2ˈlʲeːkʲtʲɪ],
lóti [1ˈloːtʲɪ] – lõšti [2ˈloːʃʲtʲɪ],
li̇́eti „pilti, laistyti“ [1ˈlʲiɛtʲɪ] – liẽsti [2ˈlʲiɛsʲtʲɪ],
dúoti [1ˈduɔtʲɪ] – puõšti [2ˈpuɔʃʲtʲɪ].

5. Kietųjų ir minkštųjų priebalsių tarimas

5.1. Tarti minkštuosius priebalsius prieš priešakinius balsius e, ē, ė, i, ī, ie skoliniuose kaip savos kilmės žodžiuose:

5.1.1. prieš e [ɛ], pvz.: cèchas – c’èchas [ˈʦʲɛxɐs], čeburèkas – č’eburèkas [ʧʲɛbʊˈrʲɛkɐs], dèmonas – d’èmonas [ˈdʲɛmɔnɐs], džèmas – dž’èmas [ˈʤʲɛmɐs], nekrològas – n’ekrològas [nʲɛkrɔˈlɔɡɐs], lénkas l’énkas [1ˈlʲæˑŋkɐs], meškà, mẽšką – m’eškà [mʲɛʃˈkɐ], m’ẽšką [2ˈmʲæːʃkɑː], studeñtas – stud’eñtas [stʊ2ˈdʲɛnˑtɐs], teãtras – t’eãtras [tʲɛ.2ˈɑːtrɐs], procèsas – proc’èsas [prɔˈʦʲɛsɐs]; plg. vèsti – v’èsti [ˈʋʲɛsʲtʲɪ], vẽda – v’ẽda [2ˈʋʲæːdɐ];

5.1.2. prieš ė [eː], pvz.: licė̃jus – lic’ė̃jus [lʲɪ2ˈʦʲeːjʊ̟s], panacė́ja – panac’ė́ja [pɐnɐ1ˈʦʲeːjɛ], atašė̃ – ataš’ė̃ [ɐtɐ2ˈʃʲeː], kupė̃ – kup’ė̃ [kʊ2ˈpʲeː]; plg. lãpė – lãp’ė [2ˈlɑːpʲeː], epušė̃ – epuš’ė̃ [ɛpʊ2ˈʃʲeː];

5.1.3. prieš i [ɪ], y [iː], pvz.: sensãcija – sensãc’ija [sʲɛn2ˈsɑːʦʲɪjɛ], šašlýkas – šašl’ýkas [ʃɐ1ˈʃʲlʲiːkɐs], kumýsas – kum’ýsas [kʊ1ˈmʲiːsɐs], Krylòvas – Kr’ylòvas [kʲrʲiːˈlɔʋɐs], Smori̇̀ginas – Smor’i̇̀ginas [smɔˈrʲɪɡʲɪnɐs]; plg.: lýnas – l’ýnas [1ˈlʲiːnɐs], mỹkti – m’ỹkti [2ˈmʲiːkʲtʲɪ], rýtas – r’ýtas [1ˈrʲiːtɐs]; 

5.1.4. prieš ie [iɛ], pvz.: jubiliẽjus – jubil’iẽjus [jʊbʲɪ2ˈlʲiɛjʊs], muziẽjus – muz’iẽjus [mʊ2ˈzʲiɛjʊs]; plg. uoli̇́ena – uol’i̇́ena [uɔ1ˈlʲiɛnɐ], švieži̇́ena – šviež’i̇́ena [ʃʲʋʲiɛ1ˈžʲiɛnɐ].

5.2. Tarti kietuosius priebalsius žodžio gale, pvz.: kõl [2ˈkoːl], mán [1ˈmɑˑn], pagal̃ [pɐ2ˈgɐlˑ], ýpač [1ˈiːpɐʧ].

5.3. Tarti minkštąjį l prieš minkštuosius priebalsius, net jei tarp jų įsiterpia k ar g, pvz.: álgebra – ál’gebra [1ˈɑˑlʲɡʲɛbrɐ], buhálteris, -ė – buhál’teris, -ė [bʊ1ˈɣɑˑlʲtʲɛrʲɪs] / [bʊ1ˈɣɑˑlʲtʲɛrʲeː], fakultètas – fakul’tètas [fɐkʊlʲˈtʲɛtɐs], fìlme – fìl’me [1ˈfʲɪlʲmʲɛ]; Báltija – Bál’tija [1ˈbɑˑlʲtʲɪjɛ], al̃ksnis – al̃’ksnis [2ˈɐlʲˑkʲsʲnʲɪs], smulkmė̃ – smul’kmė̃ [smʊlʲkʲ2ˈmʲeː].

5.4. Tarti kietąjį priebalsį l prieš kietuosius priebalsius skoliniuose kaip savos kilmės žodžiuose, pvz.: albùmas [ɐlˈbʊmɐs], balkònas [bɐlˈkɔnɐs], fìlmas [1ˈfʲɪlmɐs], kultūrà [kʊltuːˈrɐ]; plg. kaltùmas [kɐlˈtʊmɐs], kélmas [1ˈkʲæˑlmɐs], geltónas [ɡʲɛl1ˈtoːnɐs]. 

5.5. Iš tradicijos viename kitame svetimos kilmės žodyje priebalsis l prieš kietuosius priebalsius gali būti tariamas tiek kietai, tiek minkštai, pvz.: pòlka – pòlka [1ˈpɔlkɐ] / pòl’ka[1ˈpɔlʲkɐ], válsas – válsas [1ˈʋɑˑlsɐs] / vál’sas [1ˈʋɑˑlʲsɐs].

6. Dusliųjų ir skardžiųjų priebalsių tarimas 

6.1. Dusliuosius priebalsius prieš skardžiuosius tarti kaip skardžiuosius, pvz.: lìpdo – lìbdo [ˈlʲɪbdoː], kàsdavo – kàzdavo [ˈkɐzdɐvoː], išgir̃do – ižgir̃do [ɪʒʲ2ˈgʲɪrˑdoː], trẽčdalis – trẽdždalis [2ˈtʲrʲæːʤdɐlʲɪs].

6.2. Skardžiuosius priebalsius prieš dusliuosius tarti kaip dusliuosius, pvz.: degtùkas – dektùkas [dʲɛkˈtʊkɐs], žiebtùvas – žieptùvas [žʲiɛpˈtʊʋɐs], grį̇̃žti – grį̇̃šti [2ˈgʲrʲiːʃʲtʲɪ].

6.3. Žodžio gale tarti tik dusliuosius priebalsius, pvz.: daũg – daũk [2ˈdɒʊˑk], kàd – kàt [ˈkɐt], bemàž – bemàš [bʲɛˈmɐʃ], maždaũg – maždaũk [maž2ˈdɒʊˑk]. 

6.4. Žodžio gale suduslėjusius priebalsius, rašomus skardžiųjų priebalsių raidėmis, prieš kito žodžio balsius ar balsinguosius priebalsius j, n, m, r, v tarti kaip dusliuosius arba išlaikant raštu žymimą skardumą, pvz.: 

kad àtima – kat‿àtima [kɐt‿ˈɐtʲɪmɐ] / kad‿àtima [kɐd‿ˈɐtʲɪmɐ];
lyg jója – lyk‿jója [lʲiːk‿1ˈjo̟ːjɛ] / lyg‿jója [lʲiːɡ‿1ˈjo̟ːjɛ];
lyg mẽta – lyk‿mẽta [lʲiːk‿2ˈmʲæːtɐ] / lyg‿mẽta [lʲiːɡ‿2ˈmʲæːtɐ];
lyg nẽša – lyk‿nẽša [lʲiːk‿2ˈnʲæːʃɐ] / lyg‿nẽša [lʲiːɡ‿2ˈnʲæːʃɐ];
lyg ródo – lyk‿ródo [lʲiːk‿1ˈroːdoː] / lyg‿ródo [lʲiːɡ‿1ˈroːdoː];
lyg vẽža – lyk‿vẽža [lʲiːk‿2ˈʋʲæːʒɐ] / lyg‿vẽža [lʲiːɡ‿2ˈʋʲæːʒɐ]. 

7. Susiduriančių priebalsių tarimas

7.1. Tarti vieną priebalsį dviejų vienodų priebalsių sandūroje a) tarp priešdėlio ir šaknies ar dviejų šaknų arba b) tarp nesavarankiško ir savarankiško žodžių, tačiau laisvesniuose stiliuose gali būti tariami abu susiduriantys priebalsiai (ypač b atveju), pvz.:

a) iššóko – išóko [ɪ1ˈʃoːkoː] / iššóko [ɪʃ1ˈʃoːkoː], užžiẽbti – užiẽbti [ʊ2ˈʒʲiɛpʲtʲɪ] / užžiẽbti [ʊʒʲ2ˈ‿ʒʲiɛpʲtʲɪ], pérrašo – pérašo [1ˈpʲæːrɐʃoː] / pérrašo [1ˈpʲæːrrɐʃoː], pùsseserė – pùseserė [ˈpʊsʲɛsʲɛrʲeː] / pùsseserė [ˈpʊsʲsʲɛsʲɛrʲeː];

b) iš šóno – i‿šóno [ɪ‿1ˈʃoːnoː] / iš‿ šóno [ɪʃ‿1ˈʃoːnoː], už žolė̃s – u‿žolė̃s [ʊ‿ʒoː2ˈlʲeːs] / už‿žolė̃s [ʊʒ‿ʒoː2ˈlʲeːs], vėl lỹja – vė‿lỹja [ʋʲeː‿2ˈlʲiːjɛ] / vėl‿lỹja [ʋʲeːlʲ‿2ˈlʲiːjɛ], ], ir rei̇̃kia – i‿ rei̇̃kia / [ɪ‿2ˈrʲɛɪˑkʲɛ] / ir‿rei̇̃kia [ɪrʲ‿2ˈrʲɛɪˑkʲɛ], kur ródo – ku‿ródo [kʊ‿1ˈroːdoː] / kur‿ródo [kʊr‿1ˈroːdoː]; 

7.2. Tarti antrąjį priebalsį dviejų skirtingų pučiamųjų priebalsių sandūroje a) tarp priešdėlio ir šaknies ar dviejų šaknų arba b) tarp nesavarankiško ir savarankiško žodžių, pvz.:

a) išsinèšti – isinèšti [ɪsʲɪˈnʲɛʃʲtʲɪ], ùžsienis – ùsienis [ˈʊsʲiɛnʲɪs], pùsšimtis – pùšimtis [ˈpʊʃʲɪmʲtʲɪs], pùszuikis – pùzuikis [ˈpʊzʊikʲɪs], pùsžalis – pùžalis [ˈpʊʒɐlʲɪs];

b) iš sẽno – i‿sẽno [ɪ‿2ˈsʲæːnoː], už sõdo – u‿sõdo [ʊ‿2ˈsoːdoː]. 

Laisvesniuose stiliuose gali būti tariami ir abu susiduriantys priebalsiai (ypač b atveju) – pirmam skardžiajam prieš duslųjį suduslėjant, o pirmam dusliajam prieš skardųjį suskardėjant, pvz.: iš sẽno [ɪʃʲ‿2ˈsʲæːnoː], už sõdo [ʊʃ‿2ˈsoːdoː].

7.3. Kai žodžio kamiene (a) bei nesavarankiškam žodžiui šlyjant prie savarankiško (b) susieina pučiamieji priebalsiai s, z, š, ž ir afrikatos č, dž, c, dz, įvyksta asimiliacija pagal artikuliacijos vietą, t. y. s prieš č pakinta į š, z prieš – į ž, š prieš c – į s, o ž prieš dz – į z, pvz.:

a) mókesčiai – mókeščiai [1ˈmoːkʲɛʃʲtʃʲɛɪ], kàsčiau – kàščiau [ˈkɐʃʲtʃʲɛʊ], vabzdžiai̇̃ – vabždžiai̇̃ [vɐbʲʒʲ2ˈʤʲɛɪˑ], išcukrúoti – iscukrúoti [ɪscʊ1ˈkruɔtʲɪ];

b) vis čiùlba – viš‿čiùlba / [vʲɪʃʲ‿1ˈtʃʲʊ̟lbɐ], iš ceñtro – is‿ceñtro [ɪsʲ‿2ˈʦʲɛntroː], už dzū̃ko – uz‿dzū̃ko [ʊz‿2ˈdzuːkoː]. 

Laisvesniuose stiliuose gali būti tariama ir be asimiliacijos pagal artikuliacijos vietą (ypač b atveju). 

8. Susiduriančių balsių arba balsio ir dvibalsio tarimas

8.1. Savos kilmės žodžiuose tarti abu iš eilės einančius balsius arba balsį ir dvibalsį tiek priešdėlio ar sangrąžos dalelytės ir šaknies (a), tiek dviejų šaknų (b), tiek prielinksnio ir savarankiško žodžio sandūroje (c), pvz.:

a) pri̇̀ima – pri̇̀-ima [ˈpʲrʲɪ.ɪmɐ], prisi̇̀ima – prisi̇̀-ima [pʲrʲɪˈsʲɪ.ɪmɐ], paakỹs – pa-akỹs [pɐ.ɐ2ˈkʲiːs], nuakė́ti – nu-akė́ti [nʊ.ɐ1ˈkʲeːtʲɪ], sùūkė – sù-ūkė [ˈsʊ.uːkʲeː], núoara – núo-ara [1ˈnuɔ.ɐrɐ], príeangis – príe-angis [1ˈpʲrʲiɛ.ɐŋʲɡʲɪs], suei̇̃na – su-ei̇̃na [sʊ.2ˈɛɪˑnɐ], susiei̇̃na – susi-ei̇̃na [sʊsʲɪ.2ˈɛɪˑnɐ], suáudžia – su-áudžia [sʊ.1ˈɑˑʊʤʲɛ], susiáudžia – susi-áudžia [sʊsʲɪ.1ˈɑˑʊʤʲɛ], juodaãkis, -ė – [juɔdɐ.2ˈɑːkʲɪs], [juɔdɐ.2ˈɑːkʲeː], baltaõdis, -ė [bɐltɐ.2ˈoːdʲɪs], [bɐltɐ.2ˈoːdʲeː]; 

b) po úosiu – [poː‿1ˈuɔsʲʊ̟], nuo óro – [nuɔ‿1ˈoːroː], su ugnimi̇̀ – [sʊ‿ʊɡʲnʲɪˈmʲɪ].

Dviejų šaknų sandūroje gali būti vienas balsis, rašomas viena raide, plg.: juodãkis, -ė – [juɔd2ˈɑːkʲɪs], [juɔd2ˈɑːkʲeː], baltõdis, -ė – [bɐlt2ˈoːdʲɪs], [bɐlt2ˈoːdʲeː]. 

8.2. Tarptautiniuose žodžiuose tarti abu iš eilės einančius balsius oo, uu, ae, ea, eo, eu, oa, oe, ua, pvz.:
kooperatỹvas – ko-operatỹvas [kɔ.ɔpʲɛrɐ2ˈtʲiːʋɑs],
zoològija – zo-ològija [zɔ.ɔˈlɔɡʲɪjɛ],
vãkuumas – vãku-umas [2ˈʋɑːkʊ.ʊmɐs],
aeròbika – a-eròbika [ɐ.ɛˈrɔbʲɪkɐ],
teãtras – te-ãtras [tʲɛ.2ˈɑːtrɐs],
ideològija – ide-ològija [ɪdʲɛ.ɔˈlɔɡʲɪjɛ],
aleùtas – ale-ùtas [ɐlʲɛ.ˈʊtɐs],
triacetãtas – tri-acetãtas [tʲrʲɪ.ɐʦʲɛ2ˈtɑːtɐs],
polietilènas – poli-etilènas [pɔlʲɪ.ɛtʲɪˈlɛnɐs],
oãzė – o-ãzė [ɔ.2ˈɑːzʲeː],
poètas – po-ètas [pɔ.ˈɛtɐs],
situãcija – situ-ãcija [sɪtʊ.2ˈɑːʦʲɪjɛ]. 

8.3. Kai tarptautiniame žodyje balsis i eina a) prieš kitą balsį arba b) po kito balsio:

8.3.1. tarti balsius tarp jų terpiant jotą arba tik abu balsius, plg.:

a) dialògas – dijalògas [dʲɪjɛˈlɔɡɐs] / di-alògas [dʲɪ.ɐˈlɔɡɐs];
filiãlas – filijãlas [fʲɪlʲɪ2ˈjæːlɐs] / fili-ãlas [fʲɪlʲɪ.2ˈɑːlɐs]; 
entuziãzmas – entuzijãzmas [ɛntʊzɪ2ˈjæːzmɐs] / entuzi-ãzmas [ɛntʊzɪ.2ˈɑːzmɐs],
entuziãstas, -ė – entuzijãstas, -ė [ɛntʊzɪ2ˈjæːstɐs], [ɛntʊzɪ2ˈjæːsʲtʲeː] / entuzi-ãstas, -ė [ɛntʊzɪ.2ˈɑːstɐs], [ɛntʊzɪ.2ˈɑːsʲtʲeː];

b) atei̇̀stas, -ė – ateji̇̀stas, -ė [ɐtʲɛˈjɪstɐs], [ɐtʲɛˈjɪsʲtʲeː] / ate-i̇̀stas, -ė [ɐtʲɛ.ˈɪstɐs], [ɐtʲɛ.ˈɪsʲtʲeː];
archai̇̀zmas – archaji̇̀zmas [ɐrxɐˈjɪzmɐs] / archa-i̇̀zmas [ɐrxɐ.ˈɪzmɐs];
altrui̇̀zmas – altruji̇̀zmas [ɐltrʊˈjɪzmɐs] / altru-i̇̀zmas [ɐltrʊ.ˈɪzmɐs]; 
heròika – heròjika [ɣʲɛˈrɔjɪkɐ] / herò-ika [ɣʲɛˈrɔ.ɪkɐ]; 

8.3.2. kai kuriuos dažniau vartojamus tarptautinius žodžius ir jų vedinius tarti tik įterpiant j, pvz.:
čempiònas, -ė – čempijònas, -ė [tʃʲɛmppʲɪˈjɔ̟nɐs], [tʃʲɛmppʲɪˈjɔ̟nʲeː];
patriòtas, -ė – patrijòtas, -ė [pɐtʲrʲɪˈjɔ̟tɐs], [pɐtʲrʲɪˈjɔ̟tʲeː] ;
pioniẽrius, -ė – pijoniẽrius, -ė [pʲɪjɔ̟2ˈnʲiɛrʲʊ̟s], [pʲɪjɔ̟2ˈnʲiɛrʲeː];
plagiãtas – plagijãtas [plɐgʲɪ2ˈjæːtɐs];
klieñtas, -ė – klijeñtas, -ė [kʲlʲɪ2ˈjɛnˑtɐs], [kʲlʲɪ2ˈjɛnˑtʲeː];
biològas, -ė – bijològas, -ė [bʲɪjɔ̟ˈlɔɡɐs], [bʲɪjɔ̟ˈlɔɡʲeː] ir kiti žodžiai su dėmeniu bio-;
akvãriumas – akvãrijumas [ɐ2ˈkʋɑːrʲɪjʊ̟mɐs] ir kiti baigmens -iumas žodžiai; 

8.3.3. šiuos tarptautinius žodžius ir jų vedinius tarti tik išlaikant i ir kitą balsį arba balsius a, o ir i, pvz.: triacetãtas – tri-acetãtas [tʲrʲɪ.ɐʦʲɛ2ˈtɑːtɐs] ir kitus su pirmuoju dėmeniu tri-; polietilènas – poli-etilènas [pɔlʲɪ.ɛtʲɪˈlɛnɐs] ir kitus su pirmuoju dėmeniu poli-; kontraindikãcija – kontra-indikãcija [kɔntrɐ.ɪnʲdʲɪ2ˈkɑːʦʲɪjɐ] ir kitus su pirmuoju dėmeniu kontra-, taip pat dėmeniu ultra- ir kitais tarptautiniais dėmenimis, kurie baigiasi -o; hidroizoliãcija – hidro-izoliãcija [ɣʲɪdrɔ.ɪzɔ2ˈlʲæːʦʲɪjɐ] ir kitus su pirmuoju dėmeniu hidro-, taip pat su agro-, foto-, makro-, mikro-, neo-, turbo- ir kitais tarptautiniais dėmenimis, kurie baigiasi -o.

(Paskutiniai pataisymai 2021-07-16)

________________________
Aistė Pangonytė, tel. (8 5) 272 3310, aiste.pangonyte[eta]vlkk.lt