Spausdinti

VALSTYBINĖ LIETUVIŲ KALBOS KOMISIJA

PROTOKOLINIS NUTARIMAS
DĖL REKOMENDACIJOS „DĖL MOTERŲ TRADICINIŲ PAVARDŽIŲ KIRČIAVIMO“

2019 m            d. Nr.
Vilnius

Valstybinė lietuvių kalbos komisija, atsižvelgdama į bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo normų tradicijas ir realiosios vartosenos polinkius, nutaria:
Patvirtinti rekomendaciją „Dėl moterų tradicinių pavardžių kirčiavimo“ (pridedama).

KOMISIJOS PIRMININKAS                                        AUDRYS ANTANAITIS 
___________________

PATVIRTINTA
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 
2019 m.      d. protokoliniu nutarimu Nr.

REKOMENDACIJA
DĖL MOTERŲ TRADICINIŲ PAVARDŽIŲ KIRČIAVIMO

1. Ištekėjusių moterų tradicinės pavardės su priesagomis -ienė (dažna) ir -(i)uvienė (reta) kirčiuojamos nevienodai, tačiau visais atvejais pastoviai, 1-ąja kirčiuote. Kai minimos priesagos yra nekirčiuotos, visada išlaikoma vyriškosios pavardės kirčio vieta ir priegaidė.

1.1. Kirčiuotą tvirtapradę priesagą -íenė gauna pavardės, padarytos iš vyriškųjų pavardžių:

a) su kirčiuotomis vienaskaitos vardininko galūnėmis -à, -ỹs, -ė̃, pvz.: Alekníenė (iš Aleknà), Būgíenė (iš Būgà), Balsíenė (iš Balsỹs), Šepetíenė (iš Šepetỹs), Vėgėlíenė (iš Vėgėlė̃);

b) su trumpu arba tvirtagaliu vienaskaitos vardininko priešpaskutiniu skiemeniu, pvz.: Jakulíenė (iš Jakùlis), Kubilíenė (iš Kubìlius), Šimíenė (iš Šìmas), Pakalniškíenė (iš Pakalnìškis), Pumputíenė (iš Pumpùtis), Karvelíenė (iš Karvẽlis), Ramoníenė (iš Ramõnas), Kareckíenė (iš Karẽckas), Bikulčíenė (iš Bikul̃čius) (išimtis – pavardės, padarytos iš dviskiemenių vyriškųjų pavardžių su galūne -(i)us, žr. 1.4 punktą).

1.2. Nekirčiuotą priesagą -ienė gauna pavardės, padarytos iš vyriškųjų pavardžių:

a) kurių vienaskaitos vardininkas turi kirčiuotą trečiąjį ar tolesnį nuo galo skiemenį, pvz.: Nùtautienė (iš Nùtautas), Jómantienė (iš Jómantas), Kãtinienė (iš Kãtinas), Gìrininkienė (iš Gìrininkas), Basanãvičienė (iš Basanãvičius), Mickẽvičienė (iš Mickẽvičius);

b) kurios turi kirčiuotas tvirtaprades priesagas -áitis, -(i)áuskas, -ė́nas, -ýnas, -ìnskas, -(i)ónis, -(i)ū́nas, pvz.: Antanáitienė (iš Antanáitis), Pauláuskienė (iš Pauláuskas), Šimė́nienė (iš Šimė́nas), Savukýnienė (iš Savukýnas), Kamìnskienė (iš Kamìnskas), Janónienė (iš Janónis), Baltrū́nienė (iš Baltrū́nas), Karaliū́nienė (iš Karaliū́nas).

1.3. Tiek kirčiuotą, tiek nekirčiuotą tvirtapradę priesagą -ienė gauna pavardės, padarytos iš vyriškųjų pavardžių, kurių vienaskaitos vardininkas turi tvirtapradį nepriesaginį arba su reta priesaga antrąjį nuo galo skiemenį, pvz.: Šerníenė ir Šérnienė (iš Šérnas), Gruodíenė ir Grúodienė (iš Grúodis), Karpíenė ir Kárpienė (iš Kárpis), Paberžíenė ir Pabéržienė (iš Pabéržis), Smilgíenė ir Smìlgienė (iš Smìlga), Gaulíenė ir Gáulienė (iš Gáulia), Gervíenė ir Gérvienė (iš Gérvė), Nausėdíenė ir Nausė́dienė (iš Nausė́da), Rimgailíenė ir Rimgáilienė (iš Rimgáila), Papievíenė ir Papíevienė (iš Papíevis), Šipailíenė ir Šipáilienė (iš Šipáila), Kairiūkštíenė ir Kairiū́kštienė (iš Kairiū́kštis).

1.4. Tiek nekirčiuotą priesagą -(i)uvienė, tiek kirčiuotą -ienė gauna pavardės, padarytos iš dviskiemenių vyriškųjų pavardžių su galūne -(i)us, pvz.: Bùtkuvienė ir Butkíenė (iš Bùtkus), Mìliuvienė ir Milíenė (iš Mìlius), Põškuvienė ir Poškíenė (iš Põškus), Bal̃džiuvienė ir Baldžíenė (iš Bal̃džius).

2. Moterų pavardės su priesagomis -aitė, -ytė, -(i)utė, -(i)ūtė kirčiuojamos pagal 1-ąją ir rečiau pagal 2-ąją kirčiuotes, o priesagų yra ir kirčiuotų, ir nekirčiuotų.

2.1. Visada kirčiuojamos pavardžių priesagos -ytė, -utė, -ūtė (priesaga pasirenkama pagal pamatinę vyriškąją pavardę):

a) tvirtapradę priesagą -ýtė ir pastovų kirtį gauna pavardės, padarytos iš vyriškųjų pavardžių su galūnėmis -is, -ys, -ė, -ia ir -a po joto, pvz.: Antanaitýtė (iš Antanaitis), Briedýtė (iš Briedis), Janonýtė (iš Janónis), Kairýtė (iš Kairys), Gervýtė (iš Gervė), Drulýtė (iš Drulia), Sajýtė (iš Saja), Skujýtė (iš Skuja);

b) priesagą -ùtė ir 2-ąją kirčiuotę gauna pavardės, padarytos iš vyriškųjų pavardžių su galūne -us, pvz.: Butkùtė (iš Butkus), Poškùtė (iš Poškus), Vaitiekùtė (iš Vaitiekus);

c) tvirtagalę priesagą -(i)ū̃tė ir 2-ąją kirčiuotę arba tvirtapradę -(i)ū́tė ir pastovų kirtį gauna pavardės, padarytos iš vyriškųjų pavardžių su galūne -ius ir -us po joto, pvz.: Miliū̃tė ir Miliū́tė (iš Milius), Baldžiū̃tė ir Baldžiū́tė (iš Baldžius), Sinkevičiū̃tė ir Sinkevičiū́tė (iš Sinkevičius); Zujū̃tė ir Zujū́tė (iš Zujus), Audiejū̃tė ir Audiejū́tė (iš Audiejus), Gudovijū̃tė ir Gudovijū́tė (iš Gudovijus).

2.2. Priesaga -aitė būna ir nekirčiuota, ir kirčiuota tvirtapradė, abiem atvejais 1-oji kirčiuotė:

a) nekirčiuotą priesagą -aitė gauna pavardės, padarytos iš vyriškųjų pavardžių, kurios turi tvirtaprades priesagas -ė́nas, -ýnas, -(i)ū́nas, pvz.: Šimė́naitė (iš Šimė́nas), Savukýnaitė (iš Savukýnas), Baltrū́naitė (iš Baltrū́nas); Karaliū́naitė (iš Karaliū́nas);

b) tvirtapradę priesagą -áitė gauna pavardės, padarytos iš kitų vyriškųjų pavardžių su galūnėmis -as ir -a, pvz.: Kaupáitė (iš Kaupas), Šernáitė (iš Šernas), Jomantáitė (iš Jomantas), Katináitė (iš Katinas), Paulauskáitė (iš Paulauskas), Kaminskáitė (iš Kaminskas), Aleknáitė (iš Alekna), Rimšáitė (iš Rimša).

3. Šeiminės padėties nerodančios moterų pavardės su galūne kirčiuojamos pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2009 m. lapkričio 26 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-4 (k-18) patvirtintą rekomendaciją.

___________________

Aistė Pangonytė, tel. (8 5) 272 3310, aiste.pangonyte[eta]vlkk.lt