Spausdinti

1–33 nutarimai paskelbti leidinyje „Lietuvių kalbos komisijos nutarimai (1977–1990)“. – 2-asis patais. ir papild. leidimas. – Vilnius: Mokslas, 1991.

8–9, 23, 33–36, 44, 47–56, 58–63, 68–69 nutarimai paskelbti leidinyje „Lietuvių kalbos komisijos nutarimai (1977–1998)“. – 3-asis patais. ir papild. leidimas. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų inst., 1998.

___________________________

 

LlETUVIŲ KALBOS KOMISUOS PRIE LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJOS

NUTARIMAS Nr. 1

Vilnius                                                        1977 m. birželio 16 d.

      Komisija, apsvarsčiusi lietuvių kalbos rašybos pakeitimus bei patikslinimus, siūlomus akademiniame leidinyje „Lietuviu, kalbos rašyba ir skyryba“ (V., 1976), taip pat atsižvelgusi į šio leidinio recenzijas spaudoje ir kritines pastabas, gautas iš Partijos istorijos institute prie LKP Centre Komiteto, iš „Mokslo“ leidyklos ir iš Vyriausiosios enciklopedijų redakcijos bei iš atskirų kalbininkų, be to, turėdama galvoje esamą, rašybos praktiką, nutarė rekomenduoti:     

      I. Po priebalsių b, p rašyti j trijų žodžių bjaurus, pjauti, spjauti šaknyse ir iš jų sudarytuose žodžiuose, pvz.: bjaurėti(s), bjaurybė, bjaurumas, bjurti, Bjaurabala (slėnis); pjaustyti, pjausnys, pjaustiklis, pjautynės, pjautuvas, prapjova, pjūtis, rugiapjūtė, rugpjūtis, skerspjūvis, pjudyti, pjūklas, pjuvenos, Papjaunys (pieva); spjaudyti, spjūvis, ir kt.
     Pastaba: j rašymas analogiškais atvejais pavardėse norminamas įstatymo numatyta tvarka.

      II. Dviskiemenių, veiksmažodžių, kurių bendratis baigiasi -yti, -(i)ūti, busimojo laiko trečiojo asmens formoje rašoma atitinkamai i arba u, pvz.: gyti — gis, lyti — lis, šlyti — šlis; būti — bus, džiūti — džius, griūti — grius, pūti — pus, žūti — žus.
      Išimtys: siūti — sius, vyti — vys.
      Visi kiti dviskiemeniai veiksmažodžiai būsimojo laiko trečiojo asmens formoje išlaiko bendraties balsę, pvz.: blykšti — blykš, dygti — dygs, slysti — slys, dūkti — dūks, grūsti — grūs, lūžti — lūš, rūgti — rūgs, trūkti — trūks; bristi — bris, skristi — skris, brukti — bruks, sprukti — spruks.

      III. Rašoma galbūt, turbūt, kaipmat, nes žodžių junginiai bei samplaikos (šiuo atveju gali būti, turi būti, kaip matai arba kaip matant), sutrumpėjus bent vienam jų nariui, kuris atskirai nebegali būti vartojamas, ir likus tik vienam kirčiui, tampa sudurtiniais žodžiais, plg.: kasdien, kieksyk, anapus.

      IV. Žodžiai į kitą eilutę keliami skiemenimis: ke-lia-mes, bi-o-lo-gi-ja. Viena balse gali būti paliekama toje pačioje eilutėje arba keliama į kitą: a-ša-ra, Ro-me-o. Kai susiduria dvi ar daugiau priebalsių, paskutinioji būtinai keliama į kitą eilutę, o likusios gali būti paliekamos toje pačioje eilutėje arba perkeliamos į kitą; gat-vė, ga-tvė; ašt-rus, aš-trus, a-štrus. Dvibalsės ir mišriosios dvigarsės taip pat dviraidžiaidz, dž, ch neskaidomi: kai-lis, kin-ta; bi- dzena, au-džia, me-chanikas. Dz, dž skaidomi tada, kai d priklauso vienam, o z ar ž kitam sudurtinio žodžio skiemeniui, pvz., juod-žemis.
    Sudurtiniai ir priešdėliniai žodžiai gali būti keliami skiemenimis, pvz.: pe-lė-da, an-ta-kis, arba pagal jų sudaromąsias dalis, atskiriant sudurtinių žodžių dėmenis bei priešdėlį nuo šaknies, pvz.: pel-ė-da, ant-a-kis. Tik antruoju būdu žodžiai keliami tada, kai susiduria dvi vienodos sudaromųjų dalių priebalses, pvz.: pus-se-se-re, per-re-gi-mas.

      V. Brūkšnelis rašomas šiais atvejais:

     1) Tarp dviejų (kartais ir daugiau) sintaksiškai lygiaverčių žodžių, nusakančių vieno daikto ar reiškinio arba vienos ypatybės pavadinimą.
     a) Tarp daiktavardžių, pvz.: kavinė-skaitykla, lopšelis-darželis, pasitarimas-seminaras, tarybinis ūkis-technikumas. Tačiau brūkšnelis nerašomas tarp sintaksiškai nelygiaverčių daiktavardžių, kurių, vienas (paprastai antrasis) turi paaiškinamąją, patikslinamąją, papildomąją reikšmę ir eina priedėliu, pvz.: gydytojas terapeutas, gydytojas chirurgas, inžinierius darbų, vykdytojas, raketa nešėja.

      b) Tarp būdvardžių, pvz.: marksistinė-lenininė (estetika), meninis-idėjinis (turinys), fizinės-mechaninės (betono savybės), mokslinė-metodinė (konferencija). Brūkšnelis nerašomas tarp sintaksiškai nelygių būdvardžių, nevienodai susijusių su daiktavardžiu, kuris eina pažymimuoju žodžiu; vienas tokių būdvardžių (paprastai antrasis) savo reikšme glaudžiai susijęs su daiktavardžiu ir sudaro su juo junginį, kurį visą apibūdina kitas, pirmasis, būdvardis, pvz.: vakarinė vidurinė mokykla (vidurinė mokykla yra ir ne vakarinė), masiniai sportiniai pratimai.

    2) Tarp dviejų, savarankiškų (abiejų kaitomų) to paties asmens pavardžių, pvz.: Stuoka-Gucevičius, Kymantaitė-Čurlionienė. Tarp dviejų (ar daugiau) to paties asmens vardų brūkšnelis nerašomas, pvz.: Volfgangas Amadėjus Mocartas. Taip pat brūkšnelis nerašomas tarp pavardę sudarančių kaitomų ir nekaitomų žodžių, pvz., Put Putarleckis.

     3) Tarp pavardės ir slapyvardžio, pvz., Mickevičius-Kapsukas. Tačiau tarp prievardžio ir pavardės ar vardo brūkšnelis nerašomas, pvz.: Ivanas Rūstusis, Mikalojus Radvila Rudasis.

     4) Dvigubuose valstybių, respublikų, sričių, miestų, gyvenamųjų vietų pavadinimuose, pvz.: Buriatija-Mongolija, Gaižuvėlė-Pastriūnė, Kukių-Petrelių kaimas.

     5) Prieš skaitmenį, įeinantį į pavadinimą, pvz.: kosminis laivas „Sojuz-10“, dirbtinis Žemės palydovas „Kosmosas-383“, automašina „Moskvičius-412“, lėktuvas Tu-104, fotoaparatas „Zenitas-7“, naftotiekis „Draugystė-2“, literatūros leidinys „Poezijos pavasaris-71“.

     6) Jungiant prie arabiškų skaitmenų antrąjį sudurtinio žodžio dėmenį, pvz.: 50-metis, 200-milijoninis, 40-tūkstantasis.

     Be anksčiau minėtų, brūkšnelis nerašomas dar šiais atvejais:

     1) Samplaikiniuose įvardžiuose bei prieveiksmiuose, pvz.: kas ne kas, koks ne koks, kur ne kur, vos ne vos, šiaip ne taip;

     2) Samplaikiniuose ištiktukuose bei jaustukuose, pvz.: bar bar bar, him barn, cap carap, klipu klip; cha cha cha, put put put, e je je.

    

     Remiantis Lietuvos KP Centre Komiteto ir Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1976 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 433 dėl Lietuvių kalbos komisijos įsteigimo bei kompetencijos, šios rekomendacijos yra privalomos visoms respublikos ministerijoms, žinyboms, organizacijoms, redakcijoms ir leidykloms. Šis nutarimas oficialiai skelbiamas tęstiniuose leidiniuose „Kalbos kultūra“ bei „Mūsų kalba“ ir žurnale „Tarybinė mokykla“.

Komisijos pirmininkas                                   K. Korsakas

Komisijos sekretorius                                   K. Ulvydas