Spausdinti

Lietuvių kalbos komisijos

1988 m. gegužės 26 d. nutarimas (Nr. 23)  

Vilnius 

Komisija, apsvarsčiusi priesagos -tuvas daiktavardžių kirčiavimo dabartinę padėtį ir šnekamosios kalbos polinkius, n u t a r i a:

1. Priesagos -tuvas daiktavardžius, išskyrus tam tikras išimtis, kirčiuoti pagal 2-ąją kirčiuotę, t. y. priesagoje -tuvas, pvz.: kastùvas, vožtùvas, žiebtùvas, spaustùvai; pjaustytùvas, šaldytùvas, purintùvas.

2. Su bendraties kirčiu palikti nuo seno taip kirčiuojamus žodžius: dùrtuvas, kéltuvas, pjáutuvas, skìltuvas, šáutuvas; kùltuvas (kultuvaĩ), mintuvaĩ; galą́stuvas.

3. Priesagos -tuvas vedinius, padarytus iš veiksmažodžių, turinčių kirčiuotas priesagas -enti, -ėti, -yti, -oti, -uoti, kurie antrajame „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ leidime buvo pateikti su bendraties kirčiu, leisti kirčiuoti dvejopai – pagal pirmąją ir pagal antrąją kirčiuotę, pvz.: puréntuvas (1) ir purentùvas (2), ravė́tuvas (1) ir ravėtùvas (2), sklandýtuvas (1) ir sklandytùvas (2), vagótuvas (1) ir vagotùvas (2), rūšiúotuvas (1) ir rūšiuotùvas (2). Panašiai dvejopai kirčiuotini ir analogiškos darybos priesagos -tuvės vediniai, pvz.: (su)žadė́tuvės (1) ir (su)žadėtùvės (2), žiedúotuvės (1) ir žieduotùvės (2), vakarótuvės (1) ir vakarotùvės (2).