Spausdinti

VALSTYBINĖ LIETUVIŲ KALBOS KOMISIJA

NUTARIMAS

DĖL LIETUVIŲ BENDRINĖS KALBOS, TARMIŲ IR KITŲ KALBOS ATMAINŲ FUNKCIONAVIMO IR KAITOS TYRIMŲ 2011–2020 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2010 m. spalio 8 d. Nr. N-1 (118)

      Valstybinė lietuvių kalbos komisija n u t a r i a :
 

      Patvirtinti Lietuvių bendrinės kalbos, tarmių ir kitų kalbos atmainų funkcionavimo ir kaitos tyrimų 2011–2020 metų programą (pridedama).

KOMISIJOS PIRMININKĖ                   IRENA SMETONIENĖ

______________________

PATVIRTINTA
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos
2010 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. N-1 (118)


LIETUVIŲ BENDRINĖS KALBOS, TARMIŲ IR KITŲ KALBOS ATMAINŲ FUNKCIONAVIMO IR KAITOS TYRIMŲ 2011–2020 METŲ PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvių bendrinės kalbos, tarmių ir kitų kalbos atmainų funkcionavimo ir kaitos tyrimų 2011–2020 metų programa (toliau – Programa) parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymą (Žin., 1995, Nr. 15-344; 2002, Nr. 68-2760), Lietuvos Respublikos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymą (Žin., 2001, Nr. 102-3628; 2004, Nr. 83-2985, 115-4281) ir vykdant Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – Komisija) 2010 m. balandžio 15 d. posėdžio nutarimą (protokolo Nr. P-3).

2. Programos paskirtis – plėtoti ir skatinti lietuvių kalbos funkcionavimo daugiakalbėje aplinkoje, lietuvių bendrinės kalbos, tarmių ir kitų kalbos atmainų kaitos ir sąveikos procesų tyrimus, užtikrinti jų rezultatų sklaidą.

II. PADĖTIES ĮVERTINIMAS

3. Pasaulyje šiuo metu ypač aktualūs kalbų ir jų atmainų funkcionavimo tyrimai globalizacijos spartinamos kultūrų sąveikos ir suartėjimo kontekste. Europos Sąjungoje, kurios kalbų politika orientuota į daugiakalbės ir daugiakultūrės Europos visuomenės ugdymą, ypač skatinami daugiakalbių bendruomenių vartojamų kalbų, įvairių kalbų atmainų sąveikos tyrimai (pvz., projekto DYLAN (Language Dynamics and Management of Diversity) tikslas – panaudoti Europos kalbų įvairovę žinių ekonomikos vystymo reikmėms, pagal projektą Multilingual Cities Project tiriamos daugiakalbių Europos miestų gyventojų namie vartojamos kalbos) ir kalbos išteklių sklaida (pvz., projektu EuroTermBank siekiama sutelkti Europos Sąjungos valstybių ir Sąjungos institucijų terminologinę veiklą ir gausinti įvairių kalbų terminijos išteklius). Tiriami kalbų standartizavimo, įvairių bendrinių kalbų atmainų prestižo globalizacijos ir vėlyvosios modernybės sąlygomis klausimai (pvz., projektas SLICE (Standard Language Ideology in Contemporary Europe).
Daugelyje Europos šalių (Italijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje ir kt.) vykdomi tarmių funkcionavimo, tarpusavio sąveikos, visuomenės požiūrio į tarmes ir jų vartojimą tyrimai, rūpinamasi tarmių išsaugojimu ir populiarinimu įvairiais informacijos kanalais.
4. Per pastaruosius dvidešimt metų Lietuvos mokslo institutuose ir aukštosiose mokyklose atlikta nemažai lituanistikai svarbių darbų. Parengta ir išleista fundamentinių veikalų, sukurta skaitmeninių kalbos duomenų ir išteklių bazių, paskelbti pirmieji elektroniniai lietuvių kultūros šaltinių sąvadai ir kt.
Palankios sąlygos lituanistikos moksliniams ir taikomiesiems tyrimams, visuomenės poreikius atitinkančiai lietuvių kalbos vartosenai viešajame gyvenime atsirado pradėjus vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės finansuojamas specialiąsias programas.
Komisijos koordinuojama Valstybinės kalbos norminimo, vartojimo, ugdymo ir sklaidos 2006–2015 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1177 (Žin., 2004, Nr. 140-5125), apima svarbiausius darbus, užtikrinančius lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą ir funkcionalumą visose viešojo gyvenimo srityse, skatinančius visuomenės poreikius atitinkančią lietuvių kalbos plėtrą.
Pagal Komisijos koordinuojamą Tarmių ir etninių vietovardžių išsaugojimo 2001–2010 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 1340 (Žin., 2000, Nr. 95-2995), vykdyti reikšmingos lietuvių kultūros paveldo dalies – lietuvių kalbos tarmių ir etninių vietovardžių – duomenų kaupimo, tyrimo ir sklaidos darbai.
Lietuvos valstybės, visuomenės, kultūros, lietuvių tautos ir kalbos raidos, paveldo ir dabarties moksliniai tyrimai numatyti Lietuvos mokslo tarybos vykdomose nacionalinėse mokslo programose. Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 306 (Žin., 2009, Nr. 48-1904), paskirtis – plėtoti fundamentinius ir taikomuosius lituanistikos tyrimus, skelbti ir skleisti tyrimų rezultatus, sukurti ir stiprinti reikiamą mokslinę infrastruktūrą.
Nacionalinėje mokslo programoje „Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. V-7 (Žin., 2010, Nr. 4-170), numatyti moksliniai dabarties iššūkių tautos tapatumui ir lietuvių kalbai tyrimai.
Vykdomos programos apima svarbiausius lituanistikos darbus, tačiau jose nenumatyti šiuo metu ypač aktualūs kalbų sąveikos ir kaitos procesų, išorinių veiksnių poveikio lietuvių kalbai ir kalbos situacijos daugiakalbėje visuomenėje tyrimai.
5. Globalizacijos ir naujų informacinių terpių skatinami lietuvių kalbos raidos procesai ir visuomenės gyvenimo pokyčiai reikalauja kintančios lietuvių kalbos padėties visuomenėje ir naujų jos vartosenos reiškinių vertinimo, kuris įmanomas tik remiantis kompleksiniais su visuomenės socialine raida susijusiais tyrimais. Išsiplėtė lietuvių kalbos, tapusios oficialiąja Europos Sąjungos kalba, vartojimo geografija, dėl intensyvios migracijos lietuviškai kalbančios bendruomenės kuriasi kitų kalbų aplinkoje, todėl aktualu tirti ir tų kalbų poveikį jų kalbai, prognozuoti lietuvių kalbos išsaugojimo tarp lietuvių emigrantų galimybes.
Ši Programa apima svarbiausius dabartinės lietuvių kalbos funkcionavimo ir kaitos tyrimus, būtinus kintančiai kalbos situacijai įvertinti ir kalbos raidos procesams planuoti. Joje numatyti aktualūs tęstiniai lietuvių bendrinės kalbos ir tarmių kaitos ir sąveikos, specifinių kalbos atmainų, kitų kalbų poveikio lietuvių kalbai ir kiti tyrimai. Ypač reikalingi žmonių kalbinių nuostatų, kalbų sąveikos ir sociolingvistinės situacijos Lietuvoje ir užsienyje tyrimai. Programoje numatyta ir bendrinės lietuvių kalbos normų kodifikavimo problemų analizė, būtina šių normų įtvirtinimui vartosenoje.

III. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

6. Programos tikslas – šiuolaikiniais kalbotyros ir socialinių mokslų metodais sukaupti reprezentatyvių duomenų apie lietuvių bendrinės kalbos, tarmių ir kitų kalbos atmainų funkcionavimą ir kaitą, užtikrinti tyrimų rezultatų sklaidą ir prieinamumą visuomenei.
7. Tikslui pasiekti nustatomi šie Programos uždaviniai:
7.1. tirti lietuvių kalbos tarmes, bendrinės kalbos ir tarmių kaitą ir sąveiką, žmonių kalbines nuostatas;
7.2. tirti kitų kalbų poveikį bendrinei lietuvių kalbai;
7.3. tirti lietuvių kalbos ir Lietuvos tautinių mažumų kalbų sąveikos ir vartojimo aspektus;
7.4. tirti lietuvių kalbos sociolingvistinę situaciją užsienyje;
7.5. tirti specifines kalbos atmainas;
7.6. tirti bendrinės kalbos normų ir rekomendacijų sklaidą;
7.7. užtikrinti Programos tyrimų rezultatų sklaidą.

IV. NUMATOMI REZULTATAI

8. Įvykdžius Programoje numatytus uždavinius, bus pasiekti šie rezultatai:
8.1. lingvistinėse ekspedicijose sukaupta užtektinai duomenų mažai tirtų, sparčiai nykstančių ir kintančių tarmių (šnektų) tyrimams;
8.2. atlikti pakankamos apimties ir kokybės tarmių (šnektų) dabartinės padėties ir tarpusavio sąveikos tyrimai, leidžiantys tikslinti tarmių ribas ir jų klasifikaciją;
8.3. gauta bendrinės kalbos kodifikavimui aktualių naujų duomenų apie tarmių ir bendrinės kalbos sąveiką ir žmonių kalbinių nuostatų pokyčius;
8.4. atlikti kitų kalbų poveikio lietuvių kalbai tyrimai, leidžiantys operatyviai vertinti naujųjų svetimžodžių funkcionavimą lietuvių kalboje;
8.5. ištirti lietuvių kalbos ir tautinių mažumų kalbų sąveikos ir vartojimo aspektai;
8.6. įvertinta lietuvių kalbos padėtis užsienyje gyvenančių lietuvių bendruomenėse;
8.7. ištirtos svarbiausios dabartinės specifinės kalbos atmainos;
8.8. įvertintas kalbos norminimui ir planavimui svarbus bendrinės kalbos normų ir rekomendacijų santykis su realiąja kalbos vartosena;
8.9. sukurta naujų duomenų bazių ir svetainių, papildytos esamos kalbos duomenų bazės ir svetainės, užtikrinta vieša jų prieiga;
8.10. parengti ir išleisti Programoje numatytų tyrimų leidiniai; užtikrinta operatyvi Programos tyrimų rezultatų sklaida.

V. PROGRAMOS VYKDYMO VERTINIMO KRITERIJAI

9. Programos uždavinių vykdymas vertinamas pagal šiuos kriterijus:
9.1. kiekybinius – organizuotų ekspedicijų skaičius; sukauptų duomenų skaičius ir apimtis; atliktų taikomųjų tyrimų skaičius ir apimtis; atliktų sociolingvistinių tyrimų, surengtų seminarų, edukacinių ir kitų renginių skaičius; parengtų ir paskelbtų publikacijų ir leidinių skaičius ir apimtis; viešosioms bibliotekoms neatlygintinai perduotų lituanistinių leidinių skaičius; sukurtų ir atnaujintų duomenų bazių ir svetainių skaičius ir apimtis;
9.2. kokybinius – vykdomų tyrimų dermė su Programos priemonėmis, tyrimų rezultatų vertė (analitiškumas, patikimumas, reprezentatyvumas ir kt.), operatyvi duomenų bazių ir svetainių plėtra, bazių prieigų galimybės ir suprantamumas visuomenei..

VI. FINANSAVIMO ŠALTINIAI

10. Lėšos šiai Programai vykdyti numatomos iš Komisijai Lietuvos Respublikos valstybės biudžete skiriamų asignavimų.
11. Programos priede pateikiamas jos priemonių planas ir lėšų poreikis.

VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

12. Programos vykdymą koordinuoja Komisija. Metinė Programos priemonių vykdymo ataskaita tvirtinama Komisijos posėdyje ir teikiama Lietuvos Respublikos Seimui kartu su Komisijos metine veiklos ataskaita.
13. Už šios Programos vykdymą atsakinga Komisija. Programos priemonės vykdomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir Komisijos patvirtintu Kalbos programų vykdymo tvarkos aprašu.
14. Nustatomi atsiskaitymo už Programos vykdymą terminai:
14.1. kiekvienas projektas įvertinamas jį pabaigus;
14.2. tęstiniai projektai vertinami pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams;
14.3. visa Programa įvertinama ją pabaigus.
15. Šios programos vykdymo darbai viešinami Komisijos interneto svetainėje (www.vlkk.lt).


LIETUVIŲ BENDRINĖS KALBOS, TARMIŲ IR KITŲ KALBOS ATMAINŲ FUNKCIONAVIMO IR KAITOS TYRIMŲ 2011–2020 METŲ PROGRAMOS PRIEMONIŲ PLANAS

 

 

Uždaviniai Priemonės Projektų skaičius (vnt.) Projekto vykdymo vidutinė trukmė
(m.) 
Lėšų poreikis (tūkst. Lt / tūkst. Eur)

1. Tirti lietuvių kalbos tarmes, bendrinės kalbos ir tarmių kaitą ir sąveiką, žmonių kalbines nuostatas.

 1. Organizuoti lingvistines tarmių tyrimų ir duomenų rinkimo ekspedicijas Lietuvoje ir už jos ribų.

10

2–3 315,0 / 91,2
 2. Atlikti tarmių (šnektų) dabartinės situacijos ir tarpusavio sąveikos tyrimus, įvertinti tarmių pokyčius, tikslinti tarmių ribas ir jų klasifikaciją.

 5

2–4 982,0 / 284,4
3. Vykdyti bendrinės kalbos ir tarmių sąveikos, žmonių kalbinių nuostatų tarmių ir bendrinės kalbos atžvilgiu tyrimus. 

 6

 1–3 718,0 / 207,9
4. Tirti lietuvių kalbos tarmių ir kitų kalbų vartojimo ir sąveikos aspektus.

3

3 606,0 / 175,5

 2. Tirti kitų kalbų poveikį bendrinei lietuvių kalbai.

 1. Tirti svetimžodžių funkcionavimą lietuvių kalboje.

3

 2–4 540,0 / 156,4
 2. Tirti lietuvių kalbos ir kitų kalbų kontaktus įvairiais aspektais.  4 2–3 688,0 / 199,3
3. Tirti kitų kalbų poveikį lietuvių kalbos raidai.  2

2–3

450,0 / 130,3

3. Tirti lietuvių kalbos ir Lietuvos tautinių mažumų kalbų sąveikos ir vartojimo aspektus.

 1. Atlikti lietuvių ir Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų kalbų kontaktų tyrimus.  3  2–4 590,0 / 170,9
 2. Tirti dvikalbių ir daugiakalbių kalbos vartotojų kodų kaitą. 3 2–3 420,0 / 121,6
 3. Vykdyti Lietuvoje gyvenančių atskirų tautinių bendruomenių kalbinių nuostatų ir kalbinio elgesio tyrimus. 4 1–3 590,0 / 170,9

4. Tirti lietuvių kalbos sociolingvistinę situaciją užsienyje.

 1. Nustatyti lietuvių kalbos paplitimą, vartoseną ir sąveiką su kitomis kalbomis užsienyje gyvenančių lietuvių bendruomenėse. 2  3  

946,0 / 274,0

 2. Tirti bendruomenių kalbines nuostatas ir kalbinį elgesį įvairiais aspektais.   2  3 548,0 / 158,7
3. Tirti lietuvių kalbos praradimo reiškinius.  2  2–3 595,0 / 172,3

5. Tirti specifines kalbos atmainas. 

1. Tirti elektroninį diskursą (įvertinti interneto kalbos naujus stilius, raidą, būklę ir kt.).  3  2–4  540,0 / 156,4
2. Atlikti dalykinės kalbos, žargono ir kitus tyrimus. 3  2–4  484,0 / 140,2

6. Tirti bendrinės kalbos normų ir rekomendacijų sklaidą. 

1. Vykdyti kalbos norminimui ir planavimui būtinus žmonių kalbinių nuostatų tyrimus.   

 2

 2–4 440,0 / 127,4
2. Atlikti bendrinės kalbos norminimo ir vartosenos sąsajos tyrimus.

 2

 2–3 355,0 / 102,8
3. Įvertinti bendrinės kalbos normas ir rekomendacijas variantiškumo ir kitais aspektais.

  3

 2–3  405,0 / 117,3

7. Užtikrinti Programos tyrimų rezultatų sklaidą. 

1. Plėtoti jau esamas ir kurti naujas viešai prieinamas duomenų bazes.  5  2–3  1000,0 / 289,6
2. Rengti ir leisti aktualius lietuvių kalbos tyrimų leidinius. 20  1–3 900,0  /260,7
3. Aprūpinti viešąsias bibliotekas iš Programos lėšų išleistais leidiniais. 

 30

 1  500,0 / 144,8
4. Rengti ir leisti mokslo populiarinimo ir mokomuosius leidinius, kurti ir palaikyti svetaines, organizuoti edukacinius renginius.

10

 1–2 400,0 / 115,8