Įvykių kronika , svetimvardžiai

2016 m. rugsėjo 3 d. Kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė dalyvavo Europos žydų kultūros dienų proga surengtoje viešoje diskusijoje „Ar turime Lietuvos žydų kultūros ir istorijos „žodyną“? Socialinės ir kultūrologinės filologinių sprendimų pasekmės“.  

Kitos naujienos

    Nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. VLKK konsultantai VĮ Registrų centrui suteikė 1549 konsultacijas dėl įmonių pavadinimų. 913 pavadinimų, arba 59 proc., įvertinti kaip atitinkantys lietuvių bendrinės kalbos normas, 636, arba 41 proc., – kaip jų neatitinkantys.

Kitos naujienos , sintaksė

Nuo seno žinome, kad konstrukcija kad su bendratimi tikslui reikšti yra netaisyklinga, įtraukta į Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą. Neabejotina, kad apie tai yra girdėję daugelis, tačiau vartosenoje, ypač sakytinėje kalboje, tokių konstrukcijų vis dar esama. Kalbant ir rašant apie šį nenorminį sintaksės atvejį paprastai vartojami sutrumpinti, apibendrinti pasakymai „kad su bendratimi“, „kad ir bendratis“, o šio junginio funkcija – tikslui reikšti – nutylima kaip savaime suprantamas dalykas. 

Programų naujienos , kalbos politika , kirčiavimas ir tartis , terminologija , vietovardžiai

Septintajame 2016-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje L. Rutkienė nagrinėja Jono Naruškevičiaus parengto vadovėlio „Elektrolankinis suvirinimas“ kalbą ir terminiją; J. Šukys – abejotinus lietuvių šnektų faktų transponavimo atvejus naujesniuose filologiniuose leidiniuose; R. Urnėžiūtė apžvelgia žiniasklaidos publikacijas valstybinės kalbos ir švietimo klausimais; LRT televizijos laidos „Istorijos detektyvai“ žiūrovė stebisi laidos vedėjo neatidumu tariant Varviškės kaimo (Lazdijų r.) pavadinimą; prisimenami kalbininkė Aldona Jonaitytė ir biržietis mokytojas Stasys Stonkus... 

Kitos naujienos , svetimvardžiai , vietovardžiai

   2016 metais Ukrainos Aukščiausioji Rada, remdamasi Dekomunizacijos įstatymu ir atsižvelgdama į Ukrainos nacionalinio paveldo instituto rekomendacijas, pakeitė beveik tūkstančio gyvenamųjų vietovių pavadinimus. Skelbiamas pakeistųjų pavadinimų sąrašas – jų autentiškos formos ir sulietuvinti variantai. 
    Gausybė sovietmečiu suteiktų pavadinimų: Avrora, Čapajevė, Červonoarmijskė, Červonohvardijskė, Dzeržynskas, Frunzė, Junokomunarivskas, Karlo Marksovė, Kirovė, Kolchoznė, Kominternas, Komsomolskė, Komunaras, Krasnoznamjanka, Kuibyševė, Leninė, Oktiabrskė, Ordžonikidzė, Pionerskė, Profinternas, Proletarka, Sovjetskis, Stachanovas, Sverdlovskas ir kt., pakeisti į naujus, kitokios motyvacijos pavadinimus, pvz.: Blahodatnė, Myroliubivas, Radisnė, Veselė; Jablunevė, Sosnivka, Vynohradnė, Vyšnevė; Drozdai, Holubivka; Chrestivka, Kalakolovė, Monastyrskė, Pokrovskė; Kartušynė, Kurhanė, Hrada, Ukrajinskė, Bolharka ir kt. 

Kitos naujienos

     Liepos mėnesį Kalbos komisijos konsultantai įvertino 1277 įmonių pavadinimus. Teigiamai įvertinti 789 pavadinimai (62 proc.). Lietuvių bendrinės kalbos normų neatitiko 488 pavadinimai, arba 38 proc.

Programų naujienos

Šeštajame 2016-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje skelbiama VLKK rekomendacija „Dėl autentiškų asmenvardžių gramatinimo“ ir Gramatikos pakomisės pirmininko KU prof. Albino Drukteinio komentaras; rašoma apie 6-ąją Lietuvių terminologijos forumo konferenciją; E. Rimkutė ir A. Bielinskienė aiškina, kada konstrukcija „kad + bendratis“ nėra klaida (klaida vartojant tikslui reikšti); pristatomas lietuvių situacinių posakių žodynas „Vilką minim, vilkas čia“ (pasirodo, situaciniai posakiai „tautiškesni“ už priežodžius!); R. Urnėžiūtė kalbina vertėją (vertė knygas „Heroinas“, „Vernonas Dievas Litlis“ ir kt.) ir LRT radijo vaidybinių kalbos valandėlių kūrėją Andrių Patiomkiną; R. Vladarskienė primena 70 metų birželį sulaukusios terminologės, terminografės, pedagogės, ilgametės VLKK narės Angelės Kaulakienės darbus... 

Pakomisių naujienos

     2016 m. liepos 13 d. Vadovėlių vertinimo pakomisė apsvarstė 9 bendrojo ugdymo mokyklų vadovėlių  ir 3 aukštųjų mokyklų vadovėlių rankraščius.

Kitos naujienos
    Kalbos komisija, atsižvelgdama į Lietuvos kompiuterininkų sąjungos pateiktą informaciją ir vartotojų nusiskundimus, kad įsigytas skaitmeninis įrenginys (kompiuteris, išmanusis telefonas ir kt.) nėra pritaikytas lietuvių kalbai, prie apskritojo stalo pakvietė asociacijos „Infobalt“, Lietuvos kompiuterininkų sąjungos, Valstybinės kalbos inspekcijos atstovus. 
Kitos naujienos
     Valstybinė lietuvių kalbos komisija, įgyvendindama 2014 m. spalio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto rezoliuciją, inicijavo lietuvių kalbos kaip svetimosios mokymo turinio aprašų atnaujinimą ir dviejų naujų C lygio aprašų parengimą. Tai pirmasis naujos lietuvių kalbos mokėjimo vertinimo sistemos kūrimo žingsnis. Skaidri ir aiški sistema, susiejanti lietuvių kalbos kaip valstybinės ir kaip užsienio kalbos vertinimą, skiriama ir kitakalbiams, besimokantiems lietuvių kalbos, ir užsienio lietuvių bendruomenėms.