Nacionalinio diktanto pirmojo etapo tekstą – Dovilės Filmanavičiūtės „Odė moterystei“ – vlkk.lt lankytojai įvertino teigiamai. Į klausimą, kaip patiko diktanto tekstas, iš 168 atsakiusiųjų 37 proc. (63) pažymėjo, kad labai patiko, 32 proc. (54) – kad vidutiniškai. Diktantą pagal sunkumą įvertino 80 lankytojų, 51 proc. atsakiusiųjų tekstą įvertino kaip vidutinio sunkumo.

    Užsienyje gyvenančių lietuvių bendruomenės vasario–kovo mėn. šventė Lietuvių kalbos dienas.Šiemet Lietuvių kalbos dienų renginiuose dalyvavo lietuviai iš Austrijos, Baltarusijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Italijos, Latvijos, Norvegijos, Vokietijos ir kt. 

   Užsienio lietuvių bendruomenės dalinasi renginių įspūdžiais (žr. čia ).

Skelbiamas 2018 m. Nacionalinio diktanto konkurso I turo diktanto tekstas ir galimi skyrybos bei rašybos variantai. Originalus tekstas – pagrindinėje konkurso svetainėje Diktantas.lt. Teksto rašybos ir skyrybos ypatumų paaiškinimus žr. VLKK.lt skyriuje Naujienos. Kitos naujienos. Diktanto įrašą žr. LRT mediatekoje (2019-03-08). 

     Skelbiamas 2019 m. Nacionalinio diktanto konkurso I turo diktanto tekstas su skyrybos ypatumų paaiškinimais. Teksto autorė – Dovilė Filmanavičiūtė. (Rašybos ypatumai aiškinami gretimame pranešime, originalus tekstas svetainėje Diktantas.lt.)

    Skelbiamas 2019 m. Nacionalinio diktanto konkurso I turo diktanto tekstas su rašybos ypatumų paaiškinimais. Teksto autorė – Dovilė Filmanavičiūtė. (Skyrybos ypatumai aiškinami gretimame pranešime, originalus tekstas svetainėje Diktantas.lt.)

Antrajame 2019-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Pupkis tęsia pasakojimą apie lietuvių, kaip valstybinės, kalbos įsitvirtinimą tarpukario Lietuvos gyvenime, filosofinius kalbos tvarkybos pagrindus ir kalbos tvarkybos žingsnius; D. Vaišnienė svarsto, ar šiais laikais mokykla, o vėliau universitetas išugdo gebėjimą kalbėti ir rašyti aiškiai, sklandžiai, prisitaikant prie įvairių kontekstų ir terpių; B. Stundžia atskleidžia, ką parodė sudurtinių daiktavardžių Mažosios Lietuvos žodynuose tyrimas; A. Klimaitienė aptaria lietuvių kalbos savitąsias raides kitų Europos kalbų savitų raidžių kontekste, pagal dažnumą pirmiausia rikiuojasi š, č, ž, ą, ę, ū..., o iš vien lietuvių vartojamų trijų ė, į, ų dažnesnė ė (matyt, todėl, kad pasitaiko kaitomų žodžių galūnėse); komentuojamas VLKK sprendimas pripažinti netekusiu galios nutarimą „Dėl Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo“; pristatomi Gimtosios kalbos dieną paskelbti metų žodžiai „šimtmetis“, „veryganas“ ir metų posakiai... 

     Dvyliktą kartą organizuojamas Nacionalinis diktantas šiemet vyks kovo 8 dieną, penktadienį, 11 valandą. Diktantas bus transliuojamas per LRT radiją ir internetu.

   2019 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijoje įvyko tarpinstitucinis pasitarimas dėl 1863–1864 metų sukilimo dalyvių įvardijimo. Pasitarime dalyvavo atstovai iš Kultūros ministerijos, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Lietuvos istorijos ir Lietuvių kalbos institutų (kviestas, bet negalėjo dalyvauti ir atstovas iš Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos). Svarstant sąrašą istorijos specialistai pateikė duomenų apie kiekvieno asmens kilmę, numanomą tautinę priklausomybę, jo asmenvardžio vartojimo lietuvių istoriografijoje tradiciją. Ne visų dalyvių istorinis vaidmuo buvo vienodai reikšmingas, ne visų pavardės turi nusistovėjusią rašytinę formą.

     Kovo 4 d. VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis kartu su Lietuvių kalbos instituto atstovėmis susitiko su švietimo, mokslo ir sporto viceministre Monika Bilotiene.