2020 m. balandžio 22 d. Seimo Švietimo ir mokslo komitete Kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis ir Kalbos komisijos Informacinių technologijų pakomisės pirmininkas dr. Andrius Utka pristatė Lietuvių kalbos plėtros skaitmeninėje terpėje ir kalbos technologijų pažangos 2021–2027 m. gairių projektą. 

   Per praėjusius metus Vardyno pakomisė* rinkosi į 9 posėdžius dėl įvairių vietovardžių ir asmenvardžių klausimų, Sekretoriatas dėl vietovardžių parengė apie 30 išvadų, suteikė iš viso apie 80 konsultacijų dėl įvairių geografinių objektų pavadinimų. Kalbos komisija priėmė Valstybių pavadinimų ir Valstybių sostinių pavadinimų sąrašo pakeitimų, Pasaulio vietovardžių duomenų bazėje įrašyta apie 20 pastabų dėl vietovardžio sulietuvintos ar autentiškos formos... 

      2019 metais Valstybinė lietuvių kalbos komisija* išnagrinėjo daugiau kaip 300 klausimų dėl pavardžių darybos ir keitimo, vardų teiktinumo, asmenvardžių tapatumo ir kt., iš jų daugiau kaip 100 išvadų pateikė raštu. Klausimų, kaip visada, sulaukiama iš metrikacijos įstaigų, fizinių asmenų, teismų (apylinkių teismams parengtos 49 išvados dėl asmenvardžių). 

Balandžio 8 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisės posėdyje nuotoliniu būdu apsvarstyti Aplinkos ir Energetikos ministerijų pateikti Lietuvos Respublikos terminų banko terminų straipsnių rinkiniai.

     Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ ir nepalankią epideminę COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situaciją, siekiant apsaugoti nuo galimų rizikų atvykstančius į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją asmenis bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos darbuotojus, laikinai nuo 2020 m. kovo 16 d. asmenų aptarnavimas Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje vyksta tik nuotoliniu būdu.
     Maloniai prašome prašymus, pareiškimus ir kt. dokumentus Valstybinei lietuvių kalbos komisijai šiuo laikotarpiu teikti tik elektroniniu paštu vlkk[eta]vlkk.lt arba paštu siunčiant adresu Gedimino pr. 60, Vilnius.
     Taip pat kilus klausimų galite kreiptis tel. (8 5) 272 3358.

   Konsultacijos teikiamos nuotoliniu būdu per Konsultacijų banką http://www.vlkk.lt/konsultacijos ir elektroniniu paštu konsultacijos[eta]vlkk.lt. Konsultacijos telefonu (tel. (8 5) 272 4520) atnaujintos nuo balandžio 27 d.

     Šias priemones numatoma taikyti iki karantino pabaigos.  
     Dėkojame už geranoriškumą ir supratimą!

   Šiais metais naujienų portalo DELFI lankytojai gražiausiu srities lt domenu išrinko SukįKaimą.lt. Tai trijų pasienio savivaldybių – Biržų, Pasvalio ir Rokiškio – kaimo bendruomenių svetainė, kurioje sukaupta informacija apie įvairias vietos paslaugas ir verslus, produktus ir visuomenines veiklas. (Duomenų bazė sukurta iš Kaimo plėtros 2007–2013 m. programos lėšų.) Pavadinimas sudarytas iš trijų žodžių „Suk į kaimą“, pavartotos dvi savitos lietuvių kalbos raidės į ir ą. 

     Š. m. vasario–kovo mėnesiais Lietuvoje ir visame pasaulyje jau penktą kartą vyko Lietuvių kalbos dienų renginiai: konferencijos, viktorinos, seminarai, išvykos, knygų pristatymai, parodos, susitikimai su žymiais žmonėmis ir kt. Surengti keli tūkstančiai renginių Lietuvoje, per septyniasdešimt – užsienio lietuvių bendruomenėse. Lietuvių kalbos dienomis siekiama stiprinti lietuvių kalbos prestižą, mokymosi motyvaciją, prisidėti prie lietuvių kalbos sklaidos pasaulyje, telkti bendruomenes Lietuvoje ir užsienyje. Pirmą kartą Lietuvių kalbos dienos turėjo sostinę – Ignalinos rajono savivaldybę.

Kovo 25 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisės posėdyje nuotoliniu būdu apsvarstyti Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Teisingumo ir Aplinkos ministerijų pateikti Lietuvos Respublikos terminų banko terminų straipsnių rinkiniai.

   Kovą Kalbos konsultacijų banke lankytasi apie 87 400 kartų. Banko lankytojai labiausiai domėjosi rašybos klausimais (kaip rašyti dalelytes „ne“ ir „nebe“, atskiras žodis ar žodžio dalis yra „auto“, „mini“, kada rašomas brūkšnelis ir kt.). Kiti lankytojus dominę dalykai – sintaksė („nustatyti kuo“, „per ką“, „dėl ko“, „už ką“, „laikyti kuo“, ar vartojamas jungtukas „kaip“ laiko šalutiniams sakiniams jungti ir kt.), leksika (dalelytės „neva“ vartojimas), semantika (žodžio „reiškia“, „vartoti, naudoti“, „pilnas, pilnai“ vartojimas).