2016 metais Valstybinė lietuvių kalbos komisija* išnagrinėjo apie du šimtus asmenvardžių klausimų dėl pavardžių darybos ir keitimo, vardų teiktinumo, asmenvardžių tapatumo ir kt. Raštu civilinės metrikacijos įstaigoms ir asmenims pateikta per 90 išvadų. Be to, Kalbos komisija paskelbė išsamesnes nei anksčiau autentiškų asmenvardžių gramatinimo rekomendacijas, numatė platesnį apostrofo vartojimą: siekiant tikslumo lietuviška linksnio galūnė gali būti atskiriama apostrofu visais atvejais, kai ji pridedama.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašymu pateikta pastabų dėl Civilinės būklės aktų registravimo ir dėl Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių... 

Sausio 11 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisės posėdyje apsvarstyti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, Sveikatos apsaugos, Susisiekimo ministerijų, Ryšių reguliavimo tarnybos pateikti Lietuvos Respublikos terminų banko terminų straipsnių rinkiniai ir Lietuvos standarto LST EN 415-1 „Pakavimo mašinų sauga. 1 dalis. Pakavimo mašinų ir susijusios įrangos terminija ir klasifikacija“ projektas.

      Sausio 20 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija drauge su Vilniaus universiteto Užsienio kalbų institutu ir Lietuvos kalbų pedagogų asociacija rengia apskritojo stalo diskusiją „Kalbų politika aukštojoje mokykloje: tikslai, poreikis, nauda". Renginio metu bus diskutuojama apie kalbų politiką ir nuostatas Lietuvos aukštosiose mokyklose, akademinės lietuvių kalbos kūrimą, tvarumą ir perspektyvą bei užsienio kalbų mokymo ir mokymosi pokyčius.

     Nuo gruodžio 1 d. iki gruodžio 30 d. Kalbos komisijos konsultantai įvertino 1594 juridinių asmenų pavadinimus. 957 pavadinimai (60 proc.) atitiko lietuvių bendrinės kalbos normas, 637 (40 proc.) jų neatitiko.

2017 m. sausio 3 d. Kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė ir vyr. specialistė Aistė Pangonytė dalyvavo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos surengtame tarpinstituciniame pasitarime dėl užsieniečių studentų vardų ir pavardžių rašymo. 

Dvyliktajame 2016-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje N. Bliūdžiuvienė atskleidžia, kaip pamažu nusistovėjo žodžių „knygynas“ ir „biblioteka“ reikšmės; I. Mataitytė pristato tautinio atgimimo veikėjo, teisininko Motiejaus Čepo prisiminimus, atkreipdama dėmesį į jo pasirinkimą vartoti autentišką aprašomojo laikotarpio lietuvių sodiečių ir miestelėnų kalbą, kuri buvo labai užteršta svetimybėmis, ir čia pat skliaustuose pateikti lietuvišką pakaitą, vertina juos dabartinių normų požiūriu; A. Genelytė-Gritėnienė skelbia nacionalinio konkurso „Mano žodynas“ nugalėtojus; L. Vilkaitė su Notingamo universiteto profesoriumi Norbertu Šmitu kalbasi apie taikomąją kalbotyrą; skelbiamos 2017 metų sukaktys... 

     2016 m. gruodžio 21 d. Vadovėlių vertinimo pakomisė apsvarstė 4 bendrojo ugdymo mokyklų vadovėlius (9 knygas).

Gruodžio 21 d. Terminologijos pakomisės posėdyje apsvarstyti Finansų ir Ūkio ministerijų, taip pat Lietuvos banko ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Terminų bankui pateikti terminų straipsnių rinkiniai.

Prof. Bonifacas Stundžia pateikia 23-iosios kirčiavimo rekomendacijos, patvirtintos  2016 m. gruodžio 15 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-11 „Dėl tarptautinių žodžių su kirčiuotais kamieno dvigarsiais el, er ir eu priegaidės“, komentarą. 

Taisyklinga kalba rūpi ne vien kalbos redaktoriams. Tai patvirtina gruodžio viduryje Vidaus reikalų ministerijos prašymu surengtas kalbos seminaras „Valstybinės kalbos vartojimo aktualijos“ vidaus reikalų sistemos darbuotojams. Seminaro lektoriai – Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Donatas Smalinskas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sekretoriato Svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis skyriaus vedėja Audra Ivanauskienė, šio skyriaus vyr. specialistas Alvydas Umbrasas ir Bendrojo skyriaus Kalbos konsultacijų grupės vadovė Sigita Sereikienė.