 |
|
Visos naujienos |
|
Kalbos komisija kalbos požiūriu ketvirtą kartą vertino jaunųjų mokslininkų darbus, pateiktus jaunųjų mokslininkų ir doktorantų bei aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkursui. Skelbiamas 2019 m. Nacionalinio diktanto konkurso II turo diktanto tekstas ir galimi skyrybos variantai. Originalus tekstas – pagrindinėje konkurso svetainėje Diktantas.lt. Diktanto įrašą žr. LRT mediatekoje (diktorius – Marijus Žiedas). Teksto skyrybos bei rašybos ypatumų paaiškinimus žr. VLKK.lt skyriuje Naujienos. Kitos naujienos. Skelbiamas 2019 m. Nacionalinio diktanto konkurso II turo diktanto tekstas su rašybos ypatumų paaiškinimais. Skyrybos ypatumai aiškinami gretimame pranešime, originalus tekstas svetainėje Diktantas.lt, tekstas tik su skyrybos ir rašybos variantais čia. Skelbiamas 2019 m. Nacionalinio diktanto konkurso II turo diktanto tekstas su skyrybos ypatumų paaiškinimais. Rašybos ypatumai aiškinami gretimame pranešime, originalus tekstas svetainėje Diktantas.lt, tekstas tik su skyrybos ir rašybos variantais čia. Kovo mėnesį interneto vartotojai šeštąjį kartą balsavo už gražiausius interneto srities (domeno) vardus su savitomis lietuviškomis raidėmis: ą, ę, ė, į, ų, ū, č, š, ž. Daugiausia balsų atiduota svetainei Užventis.lt. Europos Sąjungoje (ES) yra 24 oficialios kalbos. Iš jų 22-ose vartojami lotynų rašmenys. Kiekvienos jų, išskyrus anglų kalbą, abėcėlėse yra savitųjų raidžių, nepriklausančių pagrindinei lotynų abėcėlei, kuri faktiškai sutampa su anglų kalbos abėcėle. Lietuvių kalbos abėcėlė turi devynias savitąsias raides: ą, č, ę, ė, į, š, ų, ū, ž. Kai kurias iš tų raidžių matome ir kitų kalbų abėcėlėse: ą ir ę – lenkų, č, š ir ž – latvių, čekų, kroatų, slovėnų, ū – latvių. Raidės ė, į, ų vartojamos tik lietuvių. Palyginkime minėtų savitųjų raidžių vartojimo dažnius ES kalbų tekstuose. Duomenis imsime iš raidžių dažnių statistikos tų kalbų Vikipedijose. Savitųjų raidžių dažniai lentelėje pateikti procento šimtosios dalies tikslumu. Trečiajame 2019-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje G. Grigas kviečia pasvarstyti, ko reikėtų imtis, kad lietuviškų kompiuterio programų kokybė nenusileistų angliškų programų kokybei; D. Sinkevičiūtė atskleidžia Lietuvos moterų vardų su baigmeniu -ija įvairovę; A. Rimkutė-Ganusauskienė pasakoja apie kūrybingą ir turiningą Lietuvių kalbos draugijos Jurbarko skyriaus veiklą; I. Vaitkevičiūtė-Raščiuvienė skelbia straipsnį, skirtą doc. Antano Rasimavičiaus jubiliejui; Inga Mataitytė, nepaisydama recenzijose kalbininkams skelbtų prognozių, analizuoja romano „Stasys Šaltoka: vieneri metai“ kalbą... Trečiajame Kalbos komisijos posėdyje aprobuoti nauji terminų straipsnių rinkiniai, priimtas protokolinis nutarimas ir kt.
2019 m. kovo 1–29 d. Kalbos komisijos konsultantai VĮ Registrų centrui suteikė 2156 konsultacijas dėl įmonių pavadinimų. 1297 pavadinimai (60 proc.) įvertinti kaip atitinkantys bendrinės lietuvių kalbos normas, 859 (40 proc.) kaip neatitinkantys. Valstybinė lietuvių kalbos komisija skelbia viešą konkursą vykdyti Lietuvių bendrinės kalbos, tarmių ir kitų kalbos atmainų funkcionavimo ir kaitos tyrimų programos, patvirtintos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2010 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. N-1 (118), 1 uždavinio Tirti lietuvių kalbos tarmes, bendrinės kalbos ir tarmių kaitą ir sąveiką, žmonių kalbines nuostatas 1 priemonę Organizuoti lingvistines tarmių tyrimų ir duomenų rinkimo ekspedicijas Lietuvoje ir už jos ribų.
|