Valstybinės kalbos politikos 2019–2022 metų gairių įgyvendinimo priemonių plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 147, numatytomis priemonėmis ir darbais bus įgyvendinami Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. XIII-1318, uždaviniai.
     Siūlymus Valstybinės kalbos politikos 2019–2022 metų gairių įgyvendinimo priemonių planui teikė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, kitos suinteresuotos institucijos ir įstaigos, planą Vyriausybei teikė ir jo atitiktį strateginiams dokumentams derino Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Pirmajame 2019-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje pranešama apie pirmąkart Lietuvių kalbos draugijos surengtus skaitymai, kartu paminėtas ir draugijos atkūrimo 30-metis; apie valstybės lietuvėjimo raidą tarpukariu – A. Pupkio straipsnis; J. Švambarytė-Valužienė nagrinėja šaknies mok- vedinius vakarų aukštaičių (kauniškių ir šiauliškių) šnektose; R. Urnėžiūtė svarsto, kokia ir kaip pateikiama informacija apie kalbą labiausiai domina socialinių tinklų dalyvius; skelbiami Metų žodžio ir Metų posakio rinkimuose dalyvaujančių žodžių ir posakių sąrašai... 

      2019 m. sausio 31 d. Kalbos komisijos nutarimas Nr. N-1 (171) „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 68 „Dėl Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo“ pripažinimo netekusiu galios“ nėra susijęs su ugdymo procesu ir neturi jo paveikti. Sąrašas niekada nebuvo skirtas nei mokymo, nei vertinimo reikmėms.
       Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas buvo sudarytas kaip administracinių nuobaudų taikymo priemonė, kaip priemonė pareikalauti atsakomybės, nuo 2019 m. sausio 31 d. jis tokios priemonės statuso neteko.
      Sąraše esančių faktų vertinimas nepasikeitė, visos sąraše minimos klaidos ir toliau laikomos klaidomis. Todėl jei ugdymo procesui ar per brandos egzaminus buvo aktuali kuri nors Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo informacija, ja ir toliau gali būti remiamasi.
      Taigi nei ugdymo, nei vertinimo procese niekas nesikeičia.

Nuo 2019-01-03 iki 2019-01-31 Kalbos komisijos konsultantai VĮ Registrų centrui suteikė 2257 konsultacijas dėl įmonių pavadinimų.

1311 pavadinimų, arba 58 proc., įvertinti kaip atitinkantys bendrinės kalbos normas.

   2019 m. vasario 1 d. Vilniuje įvyko antrasis Europos kalbų išteklių koordinavimo konsorciumo (European Language Resource Coordination – ELRC) seminaras Lietuvoje. Vienas iš Lietuvos atstovų Kalbų išteklių tarnyboje – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys dr. Andrius Utka – buvo kartu vienas ir iš reginio vedėjų. Seminaras vyko Vilniaus universiteto Filologijos fakultete. Perskaityti septyni pranešimai (žr. seminaro programą).

    TV laidos „Mokslo sriuba“ ir tinklaraščio „Konstanta 42“ kūrėjų rengiamo Mokslo populiarinimo rašinių konkurso tikslas – populiarinti mokslą, skatinti mokslu besidominčius žmones populiariai pristatyti mokslo atradimus ir ugdyti jų gebėjimus tai daryti.

Sausio 16 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisės posėdyje svarstyti Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų pateikti Lietuvos Respublikos terminų banko terminų straipsnių rinkiniai ir Lietuvos Respublikos terminų bankui teikiami aukštosios mokyklos vadovėlio terminai.

Per praėjusius metus VLKK patvirtino tris Valstybių pavadinimų sąrašo pakeitimus, Vardyno pakomisė rinkosi į 7 posėdžius dėl įvairių vietovardžių ir asmenvardžių klausimų, Sekretoriatas dėl vietovardžių parengė apie 50 išvadų, suteikė iš viso apie 90 konsultacijų dėl įvairių geografinių objektų pavadinimų. (Apie asmenvardžių klausimus per 2018 m. žr. čia.)