Ankstesnių metų apžvalgose rašėme apie atskirus kompiuterijos žodynus. 2018 metais buvo atliktas apibendrinantis mokslinis darbas – išleista monografija „Lietuviškos informatikos ir kompiuterijos terminijos tyrimai“ [1]. Ją sudaro septyni atskirų autorių parašyti skyriai: 

       2019 m. sausio 31 d. Kalbos komisija priėmė nutarimą Nr. N-1 (171) „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 68 „Dėl Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo“ pripažinimo netekusiu galios“.

       Šis Kalbos komisijos sprendimas neatšaukia nei taisyklingumo reikalavimų, nei pareigos viešojoje kalboje laikytis bendrinės kalbos normų.

Vasario 20 d. Kultūros ministerijoje apdovanoti Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkurso nugalėtojai. Specialus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prizas įteiktas įmonei „Pirmas blynas“.

Vasario 14 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija, atstovaujama pirmininko Audrio Antanaičio, ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas, atstovaujamas strateginės partnerystės prorektorės Astos Radzevičienės, pasirašė bendradarbiavimo sutartį.

     Valstybinės kalbos politikos 2019–2022 metų gairių įgyvendinimo priemonių plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 147, numatytomis priemonėmis ir darbais bus įgyvendinami Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. XIII-1318, uždaviniai.
     Siūlymus Valstybinės kalbos politikos 2019–2022 metų gairių įgyvendinimo priemonių planui teikė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, kitos suinteresuotos institucijos ir įstaigos, planą Vyriausybei teikė ir jo atitiktį strateginiams dokumentams derino Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Pirmajame 2019-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje pranešama apie pirmąkart Lietuvių kalbos draugijos surengtus skaitymai, kartu paminėtas ir draugijos atkūrimo 30-metis; apie valstybės lietuvėjimo raidą tarpukariu – A. Pupkio straipsnis; J. Švambarytė-Valužienė nagrinėja šaknies mok- vedinius vakarų aukštaičių (kauniškių ir šiauliškių) šnektose; R. Urnėžiūtė svarsto, kokia ir kaip pateikiama informacija apie kalbą labiausiai domina socialinių tinklų dalyvius; skelbiami Metų žodžio ir Metų posakio rinkimuose dalyvaujančių žodžių ir posakių sąrašai... 

      2019 m. sausio 31 d. Kalbos komisijos nutarimas Nr. N-1 (171) „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 68 „Dėl Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo“ pripažinimo netekusiu galios“ nėra susijęs su ugdymo procesu ir neturi jo paveikti. Sąrašas niekada nebuvo skirtas nei mokymo, nei vertinimo reikmėms.
       Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas buvo sudarytas kaip administracinių nuobaudų taikymo priemonė, kaip priemonė pareikalauti atsakomybės, nuo 2019 m. sausio 31 d. jis tokios priemonės statuso neteko.
      Sąraše esančių faktų vertinimas nepasikeitė, visos sąraše minimos klaidos ir toliau laikomos klaidomis. Todėl jei ugdymo procesui ar per brandos egzaminus buvo aktuali kuri nors Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo informacija, ja ir toliau gali būti remiamasi.
      Taigi nei ugdymo, nei vertinimo procese niekas nesikeičia.

Nuo 2019-01-03 iki 2019-01-31 Kalbos komisijos konsultantai VĮ Registrų centrui suteikė 2257 konsultacijas dėl įmonių pavadinimų.

1311 pavadinimų, arba 58 proc., įvertinti kaip atitinkantys bendrinės kalbos normas.