Kovą Kalbos konsultacijų banke lankytasi apie 87 400 kartų. Banko lankytojai labiausiai domėjosi rašybos klausimais (kaip rašyti dalelytes „ne“ ir „nebe“, atskiras žodis ar žodžio dalis yra „auto“, „mini“, kada rašomas brūkšnelis ir kt.). Kiti lankytojus dominę dalykai – sintaksė („nustatyti kuo“, „per ką“, „dėl ko“, „už ką“, „laikyti kuo“, ar vartojamas jungtukas „kaip“ laiko šalutiniams sakiniams jungti ir kt.), leksika (dalelytės „neva“ vartojimas), semantika (žodžio „reiškia“, „vartoti, naudoti“, „pilnas, pilnai“ vartojimas).

   2017–2019 m. grupė Vilniaus universiteto mokslininkų tyrė, kaip studentų rašto darbuose vartojamos akademinės frazės. Šio darbo rezultatas – internetinis Akademinės kalbos frazių sąvadas, naudingas studentams ir visiems pradedantiesiems mokslo darbų rengėjams. (Projektą rėmė VLKK iš Lietuvių bendrinės kalbos, tarmių ir kitų kalbos atmainų funkcionavimo ir kaitos tyrimų 2011–2020 m. programos lėšų.) 

      Europos nacionalinių kalbų institucijų federacija (ang. European Federation of National Institutions for Language, EFNIL) kviečia studentus dalyvauti geriausių Europoje magistro darbų konkurse kalbų vartojimo, kalbos politikos ir daugiakalbystės temomis.

     Trečiajame 2020 metų kalbos žurnalo „Gimtoji kalba“ numeryje A. Pupkis polemizuoja su Vilniaus tartį tyrusių sociolingvistų išvadomis; VU mokslininkės supažindina su interaktyviu Akademinių frazių sąvadu; G. Čepaitienė svarsto, kaip pertvarkyti lietuvių kalbos ugdymo sistemą bendrojo lavinimo mokykloje; skelbiamas A. Antanaičio pranešimas, skaitytas antruosiuose Lietuvių kalbos draugijos skaitymuose; pasakojama apie Janio Endzelyno konferenciją Rygoje ir gausius Lietuvių kalbos dienų renginius... 

   Septintą kartą renkame gražiausią lietuvišką interneto vardą (domeną), turintį savitųjų lietuvių kalbos abėcėlės raidžių: ą, č, ę, ė, į, š, ų, ū, ž. Šiais metais konkurso organizatoriai atrinko trylika .lt antro lygio domenų. Išrinkite gražiausią balsuodami už labiausiai patikusį iki kovo 31 d. 

     Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ ir nepalankią epideminę COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situaciją, siekiant apsaugoti nuo galimų rizikų atvykstančius į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją asmenis bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos darbuotojus, laikinai nuo 2020 m. kovo 16 d. asmenų aptarnavimas Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje vyksta tik nuotoliniu būdu.
     Maloniai prašome prašymus, pareiškimus ir kt. dokumentus Valstybinei lietuvių kalbos komisijai šiuo laikotarpiu teikti tik elektroniniu paštu vlkk@vlkk.lt arba paštu siunčiant adresu Gedimino pr. 60, Vilnius.
     Taip pat kilus klausimų galite kreiptis tel. (8 5) 272 3358.

   Konsultacijos teikiamos tik nuotoliniu būdu per Konsultacijų banką http://www.vlkk.lt/konsultacijos ir elektroniniu paštu konsultacijos@vlkk.lt.

     Šias priemones numatoma taikyti iki 2020 m. balandžio 13 d. Esant pagrindui šis terminas gali būti pratęstas.  
     Dėkojame už geranoriškumą ir supratimą!

     2020 m. kovo 6 d. Kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis ir Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vadovė dr. Jurgita Jaroslavienė lankėsi Šakių ir Jurbarko rajonų savivaldybėse, susitiko su savivaldybių merais, kalbos tvarkytojais, kitais savivaldybių atstovais, Lietuvių kalbos draugijos nariais.

Kovo 4 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisės posėdyje apsvarstyti Krašto apsaugos ir Žemės ūkio ministerijų pateikti Lietuvos Respublikos terminų banko terminų straipsnių rinkiniai ir Lietuvos standartizacijos departamento pateiktas Lietuvos standarto projekto terminų straipsnių rinkinys.

     2020 m. kovo 5 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Vilniaus universitetas ir Lietuvių kalbos institutas surengė seminarą Valstybinės kalbos politikos strategijos klausimais (programą žr. čia). 

      Antrajame 2020 metų kalbos žurnalo „Gimtoji kalba“ numeryje K. Kaminskas pasakoja apie grįžtančių emigrantų vaikus Lietuvos mokyklose, L. Vilkienė pristato Vilniaus gimnazijų mokinių lietuvių kalbos žodyno tyrimus, B. Stundžia komentuoja naujausias kirčiavimo rekomendacijas; naujame skyrelyje „Pedagogo užrašai“ žvelgiama į literatūrinio ir kalbinio ugdymo sąsajas ir kt.