Per Lietuvių kalbos draugijos Kalbos tvarkytojų grupės organizuojamą Žurnalisto – kalbos bičiulio – konkursą bus išrinkti du nugalėtojai: žurnalistas, dirbantis vietinėje ar regioninėje žiniasklaidoje, ir žurnalistas, dirbantis šalies žiniasklaidoje. Pretendentus į nugalėtojus iki gegužės 1 d. siūlys Lietuvių kalbos draugijos nariai ir savivaldybių kalbos tvarkytojai. Plačiau žr. čia.

    Valstybinė lietuvių kalbos komisija skelbia viešą konkursą 2021 m. Lietuvių kalbos prestižo stiprinimo programos, patvirtintos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2019 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. N-5 (175), priemonei vykdyti.

     Sužinojau, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija svarsto Baltarusijos (Gudijos) pavadinimą¹ . Daug metų dirbu su Gudija ir ypač tos šalies istorikais: nuo 2011 m. organizuoju kasmetinius Tarptautinius Baltarusijos tyrinėtojų kongresus, šiuo metu baigiu rašyti pirmąją lietuvišką „Gudijos (Baltarusijos) istoriją“ (knyga bus išleista 2021 m. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centre), be to, esu pirmosios ir vienintelės lietuviškos svetainės, skirtos Gudijos istorijai ir aktualijoms, Gudija.lt kūrėjas ir redaktorius. Esu įsitikinęs, kad reikia vartoti žodį Gudija, ir manau, kad tam yra svarių argumeñtų. 

Vasarį Kalbos konsultacijų banke lankytasi daugiau nei 78 300 kartų. Banko lankytojai labiausiai domėjosi semantikos klausimais (žodžių „vartoti, naudoti“, „pilnas, pilnai“ vartojimas). Kiti lankytojus dominę dalykai – rašyba (kaip rašyti neiginį „ne“, atskiras žodis ar žodžio dalis yra „mini“, „video“, kada rašomas brūkšnelis, brūkšnys, kabutės), sintaksė („nustatyti kuo“, „dėl ko“, „per ką“, „už ką“, „virš ko“, „ko dėka“, „metu“, „pagrindu“, skolinių, naudininko vartojimas), leksika („kaip taisyklė“, žodžio „įtakoti“ vartojimas).

     Antrajame 2021 m. kalbos žurnalo „Gimtoji kalba“ numeryje rašoma apie pastoviųjų žodžių junginių vertimo problemas, valstybės pavadinimų Baltarusija ir Gudija kilmę ir vartojimo kontekstus, domimasi posakio sviestas sviestuotas kilme ir sąsajomis su tradicinių posakių apie sviestą semantika... 

Vasario 23 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisės posėdyje apsvarstyti Sveikatos apsaugos ministerijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Lietuvos Respublikos terminų bankui pateikti terminų straipsnių rinkiniai.

     2020 metais išnagrinėta apie 100 klausimų dėl vietovardžių, iš jų apie 30 pateikė raštu. Daugiausia įvertinta gatvių pavadinimų: septynių savivaldybių administracijos pateikė įvertinti apie 120 gatvėvardžių. Be to, įvertinti 28 gyvenamųjų vietovių pavadinimai, tai gyvenamųjų vietovių atkūrimo ar jų pavadinimo ir statuso įteisinimo klausimai, taip pat pavadinimų pakeitimo atvejai. Adresų registro tvarkytojui VĮ Registrų centrui nurodytas 4-ių naujai į registrą įrašytų gyvenamųjų vietovių pavadinimų kirčiavimas (vienu atveju – gyventojo iniciatyva kirčiavimas patikslintas). Patarta dėl parkų, statinių, ugdymo įstaigų pavadinimų, atminimo lentų užrašų. Atsakyta į gyventojų klausimus dėl ežerų, upių ir smulkesnių objektų pavadinimų. Konsultuota dėl užsienio vietovardžių transkripcijos į lietuvių kalbą... 

   Šių metų Lietuvių kalbos dienos įsibėgėja. Lietuvių kalbai, jos mokymuisi ir sklaidai, lietuvių kalbą, literatūrą ir kultūrą puoselėjusioms asmenybėms pristatyti skirtų renginių ciklas organizuojamas Lietuvoje ir užsienio lietuvių bendruomenėse jau šeštą kartą.

2020 metais Valstybinė lietuvių kalbos komisija, vykdydama nustatytas funkcijas, organizavo terminologijos darbą: administravo Terminų banko sistemą (teikė siūlymus dėl teisės aktų terminijos), nagrinėjo kitus terminijos norminimo klausimus.

      2020 metais Valstybinė lietuvių kalbos komisija* išnagrinėjo apie 360 klausimų dėl asmenvardžių, iš jų daugiau kaip 150 išvadų pateikė raštu, ypač daug pernai nagrinėta vardo ir (ar) pavardės įvairavimo tėvų ir senelių dokumentuose (XIX a. pab. – XX a. vid.). Be to, parengtos 74 išvados apylinkių teismams, iš jų daugiausia – dėl pavardžių užrašymo asmens dokumentuose autentiška forma su raidėmis q, x, w...