Spausdinti


     Lietuvos Respublikoje valstybinės kalbos statusas lietuvių kalbai pirmą kartą suteiktas 1922 metais.
Steigiamojo Seimo priimtoje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje po debatų buvo įrašyta: „Valstybės kalba – lietuvių kalba.“ Nesant specialaus kalbos politiką reglamentuojančio įstatymo, pagrindinės politinės nuostatos buvo įgyvendinamos kitais teisės aktais (įstatymais, ministrų įsakymais), nustatančiais taisyklingos valstybinės kalbos vartojimą viešajame gyvenime: spaudoje, radijuje, švietimo ir mokslo įstaigose. Kalbos politikos dalykais pagal savo sritį rūpinosi ministerijos ir kitos valstybės įstaigos.

     Sovietinės okupacijos metais lietuvių kalba, nors ir buvo vartojama kaip gimtoji, neturėjo valstybinės kalbos statuso, o kai kuriose viešojo gyvenimo srityse pirmenybė buvo teikiama rusų kalbai. Tik 1988 m. lapkričio 18 d. įstatymu buvo papildyta tuometinė Konstitucija ir įteisintas lietuvių kalbos vartojimas „valstybės ir visuomenės organų veikloje, švietimo, kultūros, mokslo, gamybos ir kt. įstaigose, įmonėse ir organizacijose“. Suteiktuoju statusu Lietuvos teritorijoje lietuvių kalba buvo prilyginta rusų kalbai, nes tuo pačiu Konstitucijos straipsniu papildomai įsipareigota „mokytis ir vartoti rusų kalbą kaip TSRS tautų tarpusavio bendravimo priemonę“.

     Atkūrus nepriklausomybę lietuvių kalbai buvo grąžintas valstybinės kalbos statusas – tai padaryta 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo priimto Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio įstatymo 7 straipsniu.

     1992 m. priimtoje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įrašyta: „Valstybinė kalba – lietuvių kalba“ (14 str.).

     1995 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymą. Jo projektą rengė dar Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos 1992 m. balandžio 6 d. sprendimu sudaryta darbo grupė: pirmininkas – D. Smalinskas, nariai – V. Ambrazas, D. Dičiūtė-Foigt, K. Jovaišas, A. Katkus, S. Stažys. Šiame įstatyme įtvirtintos pagrindinės valstybinės kalbos vartojimo ir priežiūros nuostatos.

     Valstybės institucija, sprendžianti valstybinės kalbos politikos klausimus, įsteigta jau atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. 1990 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu buvo sudaryta Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo.

*****

Plačiau apie Kalbos komisiją
 

1990 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu Nr. I-294 (Žin., 1990, Nr. 19-496) sudaryta Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo (pirmininkas – A. Vanagas, pirmininko pavaduotojas – V. Mažiulis, sekretorius – P. Kniūkšta). Ji buvo įgaliota spręsti ne tik kalbos kodifikavimo ir normų vartojimo, bet ir valstybinės kalbos statuso įgyvendinimo klausimus. Nustatyta, kad Kalbos komisijos nutarimai bei rekomendacijos privalomi visoms Lietuvos Respublikos ministerijoms ir žinyboms, įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, leidykloms ir redakcijoms.

Komisijai, iki tol veikusiai kaip visuomeninei organizacijai, paskirti dviejų darbuotojų etatai. Pirmieji naujosios komisijos darbai buvo glaudžiai susiję su šalies gyvenimo pokyčiais. Ypač kruopščiai svarstytas ne lietuvių tautybės asmenų vardų ir pavardžių rašymas Lietuvos Respublikos piliečio pase. Šis klausimas aptartas drauge su Tautybių departamento, kitų valstybės institucijų, taip pat tautinių bendrijų organizacijų atstovais. Nutarta patiems piliečiams leisti pasirinkti sugramatintas ar nesugramatintas asmenvardžių formas.

Netrukus Kalbos komisija parengė Lietuvos lenkų, baltarusių, ukrainų pavardžių ir vardų rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisykles (patvirtintos protokoliniais nutarimais).

Valstybinei kalbai įsigalint visose gyvenimo srityse prireikė daug taikomojo pobūdžio nutarimų. 1991 m. priimti nutarimai dėl medžiagų, gaminių ir normatyvinių dokumentų žymenų rašymo, laiškų ir kitų siuntų bei dokumentų adresavimo, dėl pareigų pavadinimų formų. Išleistas pataisytas ir papildytas komisijos nutarimų leidimas. Kreiptasi į miestų ir rajonų tarybas, pasiūlyta įsteigti kalbos tvarkytojų etatus. Šis siūlymas gana greitai pradėtas įgyvendinti.

1991 m. pasirodė naujas „Lietuvių kalbos komisijos nutarimų“ leidimas (Vilnius: Mokslas), jame sudėti pataisyti pirmojo leidimo ir vėliau priimti nutarimai.

1992 m. pradžioje atnaujinta komisijos sudėtis (pirmininkas – A. Rosinas, pirmininko pavaduotojas – A. Vanagas, sekretorė – D. Mikulėnienė; Žin., 1992, Nr. 4-66). Tais pačiais metais patvirtintos Firmų vardų darymo taisyklės, dalimis pradėtas rengti didžiųjų kalbos klaidų sąrašas, apsvarstyti ir patvirtinti lietuvių kalbos mokėjimo testai kitakalbiams.

1993 m. kovo 27 d. paskelbtas Lietuvos Respublikos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos statuso įstatymas. Juo Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo įpareigota spręsti lietuvių kalbos kodifikavimo, normų vartojimo ir valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo klausimus. Įstatyme nurodyta, kad komisijos nutarimai kalbos klausimais privalomi visoms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, žiniasklaidos priemonėms. (Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo sudėtis patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko 1993 m. balandžio 29 d. potvarkiu Nr. 188; pakeista 1994 m. lapkričio 10 d. potvarkiu Nr. 300; dar kartą 1996 m. spalio 1 d. potvarkiu Nr. 320).

1995 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymą. Jo projektą rengė dar Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos 1992 m. balandžio 6 d. sprendimu sudaryta darbo grupė: pirmininkas – D. Smalinskas, nariai – V. Ambrazas, D. Dičiūtė-Foigt, K. Jovaišas, A. Katkus, S. Stažys. Šiame įstatyme įtvirtintos pagrindinės valstybinės kalbos vartojimo ir priežiūros nuostatos.

Valstybinė kalbos inspekcija, 1990 m. liepos 30 d. įsteigta kaip Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos padalinys, 1995 m. tapo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo Kalbos inspekcija.

1996 m. Kalbos komisija pradėjo koordinuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos (1995-12-04) Valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 m. programos vykdymą. Programos darbus pagal sutartis su komisija vykdė įvairios institucijos. Remtas kalbos mokslo veikalų, filologinių ir terminų žodynų, tarmių tekstų rengimas ir leidyba, kalbos duomenų kompiuterinių bazių sudarymas, kalbos kultūros ir specialybės kalbos dėstymas aukštosiose mokyklose, valstybinės kalbos kursai kitakalbiams ir pan.

Nuo 1998 m. liepos 17 d. Kalbos komisijos pirmininke paskirta D. Mikulėnienė, pavaduotoja – J. Palionytė ( žr. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko 1998 m. liepos 17 d. potvarkį Nr. 53).


2000 m. Kalbos komisija pradėjo koordinuoti dar tris programas: Lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje 2000–2006 metų programą (patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės balandžio 26 d. nutarimu Nr. 471), Tarmių ir etninių vietovardžių išsaugojimo 2001–2010 metais programą ir Svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis įgyvendinimo tvarką (patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 1340).

2001 m. lapkričio 20 d. priimta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos statuso įstatymo nauja redakcija. Pagal įstatymą Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo reorganizuota – išskaidyta į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją (atskaitingą Seimui) ir Valstybinę kalbos inspekciją (ji įsteigta prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos). Sumažintas komisijos narių skaičius – vietoj 23 liko 17. Komisijos sudėtis atnaujinama kas penkeri metai (2002, 2007 m.).

2002–2012 m. Komisijai vadovavo dr. I. Smetonienė. 2002–2007 m. kadencijos Valstybinės kalbos komisijos sudėtis čia (sąrašo pakeitimus 2006 m. žr. čia). 2007–2012 m. kadencijos komisijos narių sąrašas čia

Dabartinė Kalbos komisijos sudėtis patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. XI-2035 (žr. čia). Kalbos komisijos pirmininke Seimo nutarimu Nr. XI-2037 (žr. čia) paskirta dr. Daiva Vaišnienė. Komisijos pirmininko pavaduotojos pareigas nuo 1998 m. eina Jūratė Palionytė. (Komisijos nariai pristatomi šios svetainės skyriuje Struktūra ir kontaktai / Komisija).

Apie Kalbos komisijos veiklą nuo 1992 m. plačiau – metinėse veiklos ataskaitose, žr. skyriuje Veikla / Veiklos ataskaitos.

Paskutiniai pakeitimai 2015 m. birželio 16 d.