PATVIRTINTA
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos
2019 m. gruodžio 19 d. protokoliniu
nutarimu Nr. PN-10 (k-24)

REKOMENDACIJA
DĖL MOTERŲ PAVARDŽIŲ KIRČIAVIMO


1. Moterų pavardės lietuvių kalboje yra išvestinės – padaromos iš vyriškųjų pavardžių su tam tikromis priesagomis arba tik su galūne -ė. Moterų pavardžių priesagos -ytė, -utė ir -(i)ūtė yra visada kirčiuotos, -(i)uvienė – nekirčiuota, o -aitė ir -ienė būna ir kirčiuotos, ir nekirčiuotos. Priesagos kirčio negavusi moters pavardė kirčiuojama pagal 1-ąją kirčiuotę, išlaikant pamatinės vyriškosios pavardės kirčio vietą ir priegaidę, o priesaga pasirenkama pagal vyriškąją pavardę.

2. Visada yra kirčiuojamos pavardžių priesagos -ytė, -utė ir -(i)ūtė.

2.1. Tvirtapradę priesagą -ýtė ir 1-ąją kirčiuotę gauna pavardės, padarytos iš vyriškųjų pavardžių su vienaskaitos vardininko galūnėmis -is, -ys, -ė, -ia ir -a po joto, pvz.: Antanaitýtė (iš Antanaitis), Briedýtė (iš Briedis), Janonýtė (iš Janonis), Kairýtė (iš Kairys), Gervýtė (iš Gervė), Drulýtė (iš Drulia), Sajýtė (iš Saja), Skujýtė (iš Skuja).

2.2. Priesagą -ùtė ir 2-ąją kirčiuotę gauna pavardės, padarytos iš vyriškųjų pavardžių su galūne -us, pvz.: Butkùtė (iš Butkus), Poškùtė (iš Poškus), Vaitiekùtė (iš Vaitiekus).

2.3 Tiek tvirtagalę priesagą -(i)ū̃tė ir 2-ąją kirčiuotę, tiek tvirtapradę -(i)ū́tė ir 1-ąją kirčiuotę gauna pavardės, padarytos iš vyriškųjų pavardžių su galūne -ius ir -us po joto, pvz.: Miliū̃tė 2 ir Miliū́tė 1 (iš Milius), Baldžiū̃tė 2 ir Baldžiū́tė 1 (iš Baldžius), Sinkevičiū̃tė 2 ir Sinkevičiū́tė 1 (iš Sinkevičius); Zujū̃tė 2 ir Zujū́tė 1 (iš Zujus), Audiejū̃tė 2 ir Audiejū́tė 1 (iš Audiejus), Gudovijū̃tė 2 ir Gudovijū́tė 1 (iš Gudovijus).

3. Priesaga -aitė būna nekirčiuota arba kirčiuota tvirtapradė, abiem atvejais kirčiuotė yra 1-oji:

3.1. Nekirčiuotą priesagą -aitė gauna pavardės, padarytos iš vyriškųjų pavardžių, kurios turi tvirtaprades priesagas -ė́nas, -ýnas, -(i)ū́nas, pvz.: Šimė́naitė (iš Šimė́nas), Savukýnaitė (iš Savukýnas), Baltrū́naitė (iš Baltrū́nas), Karaliū́naitė (iš Karaliū́nas).

3.2. Kirčiuotą tvirtapradę priesagą -áitė gauna pavardės, padarytos iš vyriškųjų pavardžių su galūnėmis -a ir -as (išskyrus 3.1 punkto atvejus), pvz.: Kaupáitė (iš Kaupas), Šernáitė (iš Šernas), Jomantáitė (iš Jomantas), Katináitė (iš Katinas), Paulauskáitė (iš Paulauskas), Kaminskáitė (iš Kaminskas), Galvonáitė (iš Galvõnas), Aleknáitė (iš Alekna), Rimšáitė (iš Rimša).

4. Moterų pavardės su artimomis priesagomis -ienė ir -(i)uvienė kirčiuojamos nevienodai, tačiau visais atvejais 1-ąja kirčiuote.

4.1. Kirčiuotą tvirtapradę priesagą -íenė gauna pavardės, padarytos iš vyriškųjų pavardžių:

4.1.1. su kirčiuotomis vienaskaitos vardininko galūnėmis -à, -ỹs, -ė̃, pvz.: Alekníenė (iš Aleknà), Būgíenė (iš Būgà), Balsíenė (iš Balsỹs), Šepetíenė (iš Šepetỹs), Vėgėlíenė (iš Vėgėlė̃);

4.1.2. su trumpu arba tvirtagaliu vienaskaitos vardininko priešpaskutiniu skiemeniu (išskyrus pavardes, padarytas iš dviskiemenių vyriškųjų pavardžių su vienaskaitos vardininko galūne -(i)us, žr. 4.4 punktą), pvz.: Jakulíenė (iš Jakùlis), Kubilíenė (iš Kubìlius), Šimíenė (iš Šìmas), Pakalniškíenė (iš Pakalnìškis), Pumputíenė (iš Pumpùtis), Karvelíenė (iš Karvẽlis), Ramoníenė (iš Ramõnas), Kareckíenė (iš Karẽckas), Bikulčíenė (iš Bikul̃čius).

4.2. Nekirčiuotą priesagą -ienė gauna pavardės, padarytos iš vyriškųjų pavardžių, kurios turi:

4.2.1. kirčiuotas tvirtaprades priesagas -áitis, -(i)áuskas, -ė́nas, -ýnas, -ìnskas, -(i)ónis, -(i)ū́nas, pvz.: Antanáitienė (iš Antanáitis), Pauláuskienė (iš Pauláuskas), Šimė́nienė (iš Šimė́nas), Savukýnienė (iš Savukýnas), Kamìnskienė (iš Kamìnskas), Janónienė (iš Janónis), Baltrū́nienė (iš Baltrū́nas), Karaliū́nienė (iš Karaliū́nas);

4.2.2. kirčiuotas priesagas -ãvičius, -ẽvičius, pvz.: Petrãvičienė (iš Petrãvičius), Marcinkẽvičienė (iš Marcinkẽvičius).

4.3. Tiek tiek nekirčiuotą, tiek kirčiuotą tvirtapradę priesagą -ienė gauna pavardės, padarytos iš vyriškųjų pavardžių, kurių vienaskaitos vardininkas turi:

4.3.1. kirčiuotą tvirtapradį antrąjį nuo galo skiemenį (išskyrus 4.2.1 punkto atvejus), pvz.: Šérnienė ir Šerníenė (iš Šérnas), Grúodienė ir Gruodíenė (iš Grúodis), Kárpienė ir Karpíenė (iš Kárpis), Pabéržienė ir Paberžíenė (iš Pabéržis), Papíevienė ir Papievíenė (iš Papíevis), Smìlgienė ir Smilgíenė (iš Smìlga), Gáulienė ir Gaulíenė (iš Gáulia ar Gáulė), Gérvienė ir Gervíenė (iš Gérvė); Nausė́dienė ir Nausėdíenė (iš Nausė́da), Rimgáilienė ir Rimgailíenė (iš Rimgáila); Šipáilienė ir Šipailíenė (iš Šipáila), Kairiū́kštienė ir Kairiūkštíenė (iš Kairiū́kštis); Kazánskienė ir Kazanskíenė (iš Kazánskis), Vladárskienė ir Vladarskíenė (iš Vladárskis), Dobrovòlskienė ir Dobrovolskíenė (iš Dobrovòlskis);

4.3.2. kirčiuotą trečiąjį ar tolesnį nuo galo skiemenį (išskyrus 4.2.2 punkto atvejus), pvz.: Vãbalienė ir Vabalíenė (iš Vãbalas), Jómantienė ir Jomantíenė (iš Jómantas), Kãtinienė ir Katiníenė (iš Kãtinas), Gìrininkienė ir Girininkíenė (iš Gìrininkas).

4.4. Tiek nekirčiuotą priesagą -(i)uvienė, tiek kirčiuotą -íenė gauna pavardės, padarytos iš dviskiemenių vyriškųjų pavardžių su vienaskaitos vardininko galūne -(i)us, pvz.: Bùtkuvienė ir Butkíenė (iš Bùtkus), Mìliuvienė ir Milíenė (iš Mìlius), Põškuvienė ir Poškíenė (iš Põškus), Bal̃džiuvienė ir Baldžíenė (iš Bal̃džius).

5. Moterų pavardės su galūne -ė kirčiuojamos pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2009 m. lapkričio 26 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-4 (k-18) patvirtintą rekomendaciją „Dėl šeiminės padėties nerodančių moterų pavardžių su galūne -ė kirčiavimo“.

___________________

KOMENTARAS. Prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia „Priesaginių moterų pavardžių kirčiavimo taisyklės ir realioji vartosena“, VLKK.lt, 2020-01-31; „Gimtoji kalba“, 2020 m. nr. 1, p. 10–13).

 

 

 

 

  • Ignalinoje įvyko baigiamasis Lietuvių kalbos dienų renginys
    2020-10-19

         Spalio 16 d. pirmą kartą Lietuvių kalbos dienų istorijoje sostine tituluotoje Ignalinoje įvyko šio renginių ciklo, prasidėjusio dar vasarį, devintasis baigiamasis renginys. Šventiniame susitikime dalyvavo VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis ir Programų skyriaus vedėja Vilija Ragaišienė, jie padėkojo visiems lietuvių kalbos puoselėjimui ir sklaidai skirtų renginių organizatoriams bei dalyviams.

Visos naujienos Naujienų prenumerata
Klausiame
  • Kaip patiko Birutės Jonuškaitės diktanto tekstas „Milinė“?
  • Kaip vertinate diktantą pagal sunkumą?
  • Kokia diktanto žodžių rašyba nustebino? (Paminėkite keblesnius žodžius)
  • Kokios diktanto vietos sunkesnės ar keblesnės skyrybos požiūriu?