Toliau pateikta VLKK sudėtis patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. XIII-794, pirmininku nutarimu Nr. XIII-796 paskirtas Audrys Antanaitis. Kalbos komisijos nariai skiriami penkeriems metams. Jų įgaliojimų laikotarpių skaičius neribojamas. Kalbos komisijos nario įgaliojimų laikas skaičiuojamas nuo paskyrimo į pareigas dienos (žr. Kalbos komisijos įstatymo 2 str. 2 d.). Paskirtosios komisijos kadencija 2017–2022 m.

Gimė 1959 m. balandžio 10 d. Palangoje. 1977 m. baigė Klaipėdos 9 vidurinę mokyklą, 1982 m. – Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą, lietuvių kalbos ir literatūros specialybę. 2004 m. baigė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetą, žurnalistikos specialybę.

1982–1983 m. Šalčininkų rajono Poškonių aštuonmetės mokyklos direktorius.

1985–1990 m. Lietuvių kalbos ir literatūros instituto mokslinis bendradarbis, aspirantas.

1988–1990 m. įkūrė pirmąją sąjūdinę jaunimo organizaciją – Lietuvių jaunimo bendriją „Lituanica“.

1990–1997 m. Kultūros ir švietimo ministerijos Ryšių su užsienio lietuviais skyriaus (vėliau šis skyrius perkeltas į Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės) viršininkas. Parengė pirmąją Užsienio lietuvių bendruomenių rėmimo programą (1997 m.). Inicijavo Lietuvių namų – mokyklos, skirtos užsienio lietuvių vaikams, – įsteigimą Vilniuje.

2000–2012 m. „Žinių radijo“ žurnalistas, laidų vedėjas. 2012–2015 m. – „Laisvosios bangos“ radijo žurnalistas, laidų vedėjas. 2015– 2017 m. – interneto portalo Alkas.lt redaktorius, laidų vedėjas.

2007–2017 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko pavaduotojas.

2008 – 2015 metais Pasaulio esperantininkų žurnalistų asociacijos prezidentas.

2004 metais apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu.

2004 metais apdovanotas Tautinių mažumų ir išeivijos departamento garbės žymeniu „Už nuopelnus lietuvių išeivijai“.

2008 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos konkurso „Žiniasklaida prieš korupciją“ laureatas.

2015 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos Vilniaus skyriaus išrinktas žurnalisto etalonu (nominacijos „Žurnalisto etalonas“ nugalėtoju).

2016 m. apdovanotas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medaliu „Tarnaukime Lietuvai“.

2017 m. apdovanotas medaliu „Už nuopelnus žurnalistikai“.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas nuo 2017 m. lapkričio 21 d.

2000 m. Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete baigė lietuvių filologijos bakalauro studijas, 2002 m. – lietuvių literatūros magistro studijas. 2007 m. apgynė humanitarinių mokslų srities disertaciją „Tarminis kalbėjimas ir bendrinė kalba: objektyviųjų ir subjektyviųjų skirtumų kultūrinė vertė“ (vadovas akademikas prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius, konsultantė – prof. dr. Laimutė Kalėdienė). 2014 m. suteiktas docento pedagoginis vardas (Vilniaus universitete).

 Nuo 2001 m. dirba Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete (nuo 2017 sausio 1 d. – Kauno fakultetas), 2008–2013 m. – šio fakulteto Lietuvių filologijos katedros vedėja, nuo 2013 m. yra akademinių reikalų prodekanė. Skaito paskaitas (dialektologijos, sociolingvistikos ir kt.) pirmosios ir antrosios pakopos studentams, vadovauja jų baigiamiesiems darbams.

Pagrindinės mokslinio tiriamojo darbo sritys – perceptyvioji ir kognityvioji dialektologija, geolingvistika, nuostatų sociolingvistika.

Kolektyvinės monografijos (Mikulėnienė D., Aliūkaitė D. ... et all., sudarytojos D. Mikulėnienė, V. Meiliūnaitė, „XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai)“, Vilnius: Briedis, 2014, 464 p.) bendraautorė. Tyrimų rezultatus yra pristačiusi daugiau kaip 60 mokslinių konferencijų Lietuvoje ir užsienyje (Airijoje, Austrijoje, Baltarusijoje, Kipre, Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje), paskelbusi daugiau kaip 40 mokslinių straipsnių.

Vykdo mokslinius projektus ar yra jų vadovė, taip pat yra dviejų mokslo darbų žurnalų („Respectus Philologicus“ ir „Taikomoji kalbotyra“) redaktorių kolegijų narė.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narė nuo 2017 m., Vardyno pakomisės pirmininkė.

1988 m. baigė Vilniaus universitetą ir pradėjo dirbti Lietuvių kalbos ir literatūros institute (dabar – Lietuvių kalbos institutas). Nuo 2001 m. yra Terminologijos skyriaus (dabar – Terminologijos centras) vadovė, nuo 2012 m. – Lietuvių kalbos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja.

2000 m. apgynė daktaro disertaciją „Lauryno Ivinskio terminologijos darbai“. Paskelbė apie 50 mokslo straipsnių, dalyvavo apie 50 mokslinių konferencijų. Recenzavo per 30 įvairių sričių terminų žodynų ir terminų standartų, kaip terminologė prisidėjo rengiant 7 terminų žodynus. Dalyvavo Europos Komisijos projekte „Eurotermbank“ (Europos terminologijos išteklių rinkimas, bendradarbiaujant terminologijos institucijoms).

2005–2008 m. Lietuvos standartizacijos departamento Technikos komiteto 37 „Terminologija“ pirmininkė, 2005 m. išrinkta Tarptautinio terminologijos informacijos centro (INFOTERM) Vykdomosios tarybos nare, o nuo 2009 m. Tarptautinio terminologijos informacijos centro prezidentė.

Kasmetinio Lietuvių kalbos instituto žurnalo „Terminologija“ redaktorių kolegijos narė (nuo 8 numerio), o nuo 16 numerio (2009 m.) – vyriausioji redaktorė, mokslo straipsnių rinkinių „Terminologijos istorijos ir dabarties problemos“ (2004) redaktorių kolegijos narė ir sudarytoja, „Pabaltijo tautų terminologijos problemos ir Europos Sąjunga“ (2005) ir „Priešaušrio mokslas, kultūra ir švietimas: Lauryno Ivinskio 200-osioms gimimo metinėms“ (2012) vyriausioji redaktorė ir sudarytoja, „Leksikografija ir leksikologija 2: Jono Kruopo 100-osioms gimimo metinėms“ (2010) viena iš sudarytojų. Be to, sudarė knygų „Kvėdarna. Lietuvos valsčiai“ (2004), „Šilalės kraštas: Šilalės valsčius“ (2006) ir „Kaltinėnai: Šilalės kraštas IX“ (2010) kalbos skyrelius.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narė nuo 2007 m., Terminologijos pakomisės pirmininkė. Kalbos programų koordinavimo tarybos narė.

1976 m. baigė lituanistikos studijas Vilniaus universitete, 1976–2014 m. dirbo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Kauno ir Vilniaus vidurinėse mokyklose. Pastaraisiais metais leidykloms redaguoja grožinę literatūrą ir įvairaus pobūdžio leidinius. Yra paruošusi dvi literatūros skaitinių 11 klasei knygas („Baltos lankos“, 2000), parašiusi tekstus lituanistinio ugdymo knygai užsienio lietuvių vaikams „Laiškai iš Lietuvos“ (2015). Viena iš Lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo programos (2011) ir Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrosios programos (2016) rengėjų.

Vilės Vėl slapyvardžiu yra išleidusi apsakymų ir apysakų: „Kaip gyveni, Silva“ (2001), „Parašyk man iš Afrikos“ (2003), „Kur vasara amžina“ (2006), „Kaip mes išgarsėjome“ (2012), už šią knygą paaugliams 2013 m. apdovanota Vaikų literatūros ir Patriotų premijomis), „Pereik tiltą, kvaily“ (2016).

Mokslininkų ir mokytojų asociacijos „Lituanistų sambūris“ ir Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus narė.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narė nuo 2017 m., dirba Vadovėlių vertinimo pakomisėje.

1985 m. baigė Vilniaus universiteto anglų kalbos ir literatūros studijas. Nuo 1985 iki 2000 m. dirbo redaktore „Vagos“ leidykloje. Dabar – laisvai samdoma vertėja ir redaktorė. Nuo 2004 m. – Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos (LLVS) narė. 2010–2017 m. – valdybos narė ir pirmininko pavaduotoja; 2012–2016 m. LLVS premijų projektų koordinatorė; 2010–2016 m. – Šv. Jeronimo premijos, LLVS Bičiulių premijos, „Auksinės lupos“ (literatūros redaktoriaus premijos) ir Dominyko Urbo konkurso ekspertų komisijų narė. Nuo 2014 m. – LLVS atstovė ryšiams su tarptautinėmis vertėjų organizacijomis (Europos literatūros vertėjų asociacijų taryba (CEATL) ir Tarptautine vertėjų federacija (FIT)). 2015–2017 m. – Kultūros ministerijos Kūrybinės veiklos programos ekspertų komisijos narė.

Už adekvatų ir kūrybišką F. Scotto Fitzgeraldo apsakymų rinkinio „Sugautas šešėlis“ vertimą ir meistrišką stilistinės įvairovės perteikimą Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvių PEN centras Daivai Daugirdienei skyrė 2014 metų Vertėjo krėslą.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narė nuo 2017 m., dirba Vardyno ir Žodyno pakomisėse. Kalbos programų koordinavimo tarybos narė.

1980 m. Vilniaus universitete baigė anglistikos studijas. 1981–1990 m. dirbo Užsienio literatūros knygyne Vilniuje, 1990–1998 m. savaitraštyje „Šiaurės Atėnai“, 1998–2000 m. „Laisvosios Europos radijuje“ Prahoje, nuo 2000 m. dirba savarankiškai.

Iš anglų kalbos išvertė apie 30 knygų, tarp jų George’o Steinerio, Trumano Capotės, Johno Updike’o, Virginios Woolf, Vladimiro Nabokovo, Johno Banville’o ir kitų autorių. Yra paskelbęs daug literatūros kritikos, publicistikos straipsnių, taip pat rašęs lietuvių kalbos vartojimo klausimais. Išleido knygas „Laisvės šiokiadienis“ (esė ir straipsniai apie politiką ir kultūrą, 2007), „Rūmas virš bedugnės“ (esė ir straipsniai apie literatūrą, 2008). Sudarė knygas „Amerikiečių apysakos“ (1993), „Café Tabac“ (lietuvių eseistikos rinkinys; Stokholmas, 2006), „Pokalbiai su Sigitu Parulskiu“ (2009).

Vertėjo krėslo, Šv. Jokūbo, Vyriausybės kultūros ir meno, Vytauto Kubiliaus premijų laureatas; nuo 2015 m. Lietuvių PEN centro pirmininkas.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys nuo 2017 m., dirba Žodyno pakomisėje, „Vertimo vadovo“ pakomisės pirmininkas.

1983 m. Vilniaus universitete baigė lituanistikos studijas. 1983–1994 m. dirbo žurnaliste („Moksleivio“ žurnalas), vėliau redaktore įvairiose leidyklose, daugiausia – „Baltose lankose“, nuo 2004 m. – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centre. Yra redagavusi ir rengusi spaudai įvairaus pobūdžio leidinius: užsienio ir lietuvių autorių grožinius kūrinius (proza ir poezija), filosofinius, literatūrologinius tekstus, tęstinį leidinį „Baltos lankos“ (Tekstai ir interpretacijos), vadovėlį studentams filologams „XX amžiaus literatūros teorijos“, serijos „Naujosios literatūros studijos“ knygas, mokslinį žurnalą „Colloquia“, palikimo knygas, monografijas, dienoraščius, atsiminimus , dailės albumus ir kt. 

Prozininkė, eseistė, išleido novelių rinkinį Išėjusi šviesa ( 1987), novelių ir esė rinkinį Niekada nežinai (2008), pelniusį Rašytojų sąjungos ir Kūrybiškiausios metų knygos premijas, novelių rinkinį Skersvėjų namai ( 2015). Nuo 2011 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narė.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narė nuo 2016 m. (žr. LRS nutarimą Nr. XII-2677Nr. XII-2677), dirba Žodyno pakomisėje.

1998 m. baigė muzikologijos studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Nuo 1994 m. dirba LRT radijo muzikos redakcijoje. Nuo 2000 m. paskirta LRT radijo muzikos redakcijos vyresniąja redaktore ryšiams su užsieniu, rūpinasi lietuvių kompozitorių ir atlikėjų meno sklaida užsienio nacionalinių transliuotojų eteryje.

1994–1999 m. yra parengusi kelias dešimtis radijo laidų „Šio amžiaus muzika“ apie XX a. lietuvių ir užsienio kompozitorius, nuo 1998 m. prodiusuoja EBU (European Broadcasting Union) Euroradijo koncertų transliacijas. 2005 m. rengė radijo laidas „Muzikos muziejus“, „Muzikinis pastišas“, „Muzikinis vidudienis“, „Muzikos valanda“, nuo 2017 m. veda LRT Klasikos laidą „Pakeliui su klasika“.

Nuo 2007 m. Lietuvos kompozitorių sąjungos (LKS) narė. 2009 m. išrinkta LKS Muzikologų sekcijos biuro nare (nuo 2010 m. birželio – jo pirmininkė, 2014 m. išrinkta antrajai kadencijai 2014–2017). 2016-2017 m. Lietuvos kultūros tarybos narė.

J. Katinaitė rašo straipsnius ir recenzijas kultūrinėje spaudoje operos, šiuolaikinės muzikos temomis, publikuoja pokalbius su muzikais, dalyvauja tarptautinėse konferencijose.

2006 m. apdovanota Lietuvos kultūros ministerijos premija už aktualiausius ir ryškiausius publicistinius kūrinius kultūros temomis. 2009 m. apdovanota UNESCO Picasso-Miro medaliu už lietuvių muzikos sklaidą.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narė nuo 2017 m., dirba Terminologijos pakomisėje.

1989–1994 m. Šiaulių pedagoginiame institute studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, 1998–2002 m. buvo Vilniaus universiteto kalbotyros krypties doktorantė. 2002 m. apgynė daktaro disertaciją „Pašušvio šnektos fonologinė sistema: vokalizmas ir prozodija“. Už ją 2003 m. suteiktas Lietuvos mokslų akademijos Jaunųjų mokslininkų darbų laureato diplomas.

Nuo 1994 m. dirba Šiaulių universitete (iki 1997 m. Šiaulių pedagoginis institutas). 2010 m. suteiktas pedagoginis docento vardas. Nuo 2016 m. dirba ir Šiaulių „Santarvės“ gimnazijos mokytoja.

Mokslinių interesų sritys – dialektologija, akcentologija, teksto lingvistika ir pragmatika. Paskelbė per 40 mokslo ir mokslo populiarinamųjų straipsnių, 3 mokomąsias knygas. Parengė ir perskaitė 20 viešųjų paskaitų apie lietuvių tarmes, kalbos įdomybes, reklamos tekstus. Dirbo 8 mokslinių tyrimų projektuose. 2007–2017 m. buvo tarptautinės mokslinės duomenų bazės „Lituanistika“ ekspertė.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narė nuo 2017 m., dirba Tarties ir kirčiavimo (šioje pakomisėje dirbo ir 2015–2017 m.), Vadovėlių vertinimo, Žodyno pakomisėse.

1990 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą (nuo 1997 m. – Šiaulių universitetas). 2000 m. Vilniaus universitete apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Akmenės šnektos fonologinė sistema: vokalizmas ir prozodija“. Docentė nuo 2012 m.

Nuo 2017 m. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Retorikos katedros vedėja.

Dirbo Lietuvos edukologijos universitete (2007–2017), buvo Lietuvių kalbos katedros, vėliau Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros vedėja. Kaip nacionalinė ekspertė 2007–2010 m. dirbo Liuksemburge, Europos Komisijos Vertimo raštu generaliniame direktorate.

Mokslinio tiriamojo darbo sritys – retorika, kalbos komunikacija, kalbos pragmatika, kompiuterinė lingvistika, dialektologija, kalbos politika, kalbos norminimas ir kodifikacija.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narė nuo 2012 m. Anksčiau dirbo komisijos Sekretoriate (1995–1999 m. vyr. kalbos konsultantė, 2004–2007 m. Kalbos konsultacijų grupės vadovė). 2012–2017 m. dirbo Tarties ir kirčiavimo pakomisėje. Nuo 2012 m. dirba Vadovėlių vertinimo pakomisėje, nuo 2017 m. šios pakomisės pirmininkė, nuo 2011 m. – Laikinojoje „Vertimo vadovo“ pakomisėje. Nuo 2012 m. Kalbos programų koordinavimo tarybos narė.

1976 m. baigė Vilniaus universitetą. 1981 m. apgynė filologijos mokslų kandidato (dabar – dr.) disertaciją „Giminės kategorija ir daiktavardžio giminių bei kamienų variantai baltų kalbose (o/ā ir iio/ē kamienai)“, 1996 m. – habilituoto daktaro disertaciją monografijos „Lietuvių bendrinės kalbos kirčiavimo sistema“ pagrindu.

Dirba Vilniaus universitete: 1996–2012 m. – Baltistikos katedros vedėjas, 1997–2006 m. Filologijos fakulteto dekanas. Stažavosi, skaitė paskaitas, dalyvavo mokslinėse konferencijose Latvijos, Lenkijos, Švedijos, Rusijos, Vokietijos, Olandijos, Čekijos, Italijos, Ispanijos, Prancūzijos, Belgijos, Vengrijos, Austrijos, Norvegijos, Izraelio universitetuose.

1983 m. išrinktas Milano kalbininkų draugijos nariu korespondentu. 1994–2000 m. Lietuvos mokslo tarybos narys, nuo 2001 m. – ekspertas. Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo ekspertas, nacionalinės programos „Tautinis identitetas ir jo išsaugojimas globalizacijos sąlygomis“ komiteto pirmininkas (2006–2008 m.). Latvijos aukštųjų studijų kokybės vertinimo centro ekspertas (nuo 2000 m.), Latvijos universiteto garbės daktaras (2016 m.). Lietuvos mokslo premijų komisijos narys (2006–2008 m.). Jono Kazlausko premijos laureatas (2008 m.). 2011 m. apdovanotas Baltijos asamblėjos medaliu už ryšių tarp Baltijos valstybių stiprinimą, 2013 m. suteiktas Tauragnų krašto garbės piliečio vardas už „ypatingus nuopelnus Lietuvos mokslui, gimtosios tauragiškių tarmės puoselėjimą, visuomeninę veiklą“. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (nuo 2012 m.), Europos akademijos (Academia Europaea) narys (nuo 2013 m.).

Išleido monografiją „Lietuvių bendrinės kalbos kirčiavimo sistema“ (1995), studiją „The Lithuanian Language: Distinctive Features, Past and Present “ (2014), vadovėlį aukštosioms mokykloms „Bendrinės lietuvių kalbos akcentologija“ (2009; 2014), F. de Saussure’o „Bendrosios klabotyros kursą“ (2014), drauge su M. Klusiu parengė leidinį „Pirmoji prūsų knyga“ (1995), su K. Eigminu – „Sapūno ir Šulco gramatiką „Compendium Grammaticae Lithuanicae“ (1997), su R. Šepetyte – „Martynas Mažvydas. Katekizmas“ (1997), su P. U. Diniu – „Giacomo Devoto. Baltistikos raštai / Scritti baltistici“ (2004) ir „Giuliano Bonfante. Baltistikos raštai / Scritti baltistici“ (2008), su D. Mikulėniene ir A. Pakeriu – „Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo žinyną“ (2007; 2008), su D. Petitu – „Ferdinand de Saussure. Baltistikos raštai / Travaux baltistiques“ (2012). Lietuvos ir kitų šalių lingvistinėje spaudoje paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių, recenzijų, tezių, informacijų įvairiais baltų ir lietuvių kalbotyros bei jos istorijos, akcentologijos, morfologijos, fonetikos ir dialektologijos klausimais, per 60 straipsnių Lietuvos periodikoje.

Žurnalo „Baltistica“ redaktorius (nuo 1996). Žurnalų „Baltu filoloģija“ (Latvija), „Balto-slavjanskie issledovanija“ (Maskva) ir „Acta Baltico-Slavica“ (Lenkija) redaktorių kolegijų narys, „Gimtoji kalba“ bendradarbis.

Mokslinio tiriamojo darbo sritys: baltų kalbų ir kalbotyros istorija, akcentologija, morfonologija, žodžių daryba, lietuvių kalbos dialektologija, prūsistika.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys  nuo 1992  m.

1999 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto anglų kalbos ir literatūros magistrantūrą. 2003 m. gavo Birmingamo universiteto (Jungtinė Karalystė) tekstynų lingvistikos magistro laipsnį.

2004 m. Vytauto Didžiojo universitete apgynė filologijos daktaro disertaciją „Statistinis tekstų funkcijų nustatymas“. Nuo 2005 m. dėsto Vytauto Didžiojo universitete. Nuo 2010 m. VDU Kompiuterinės lingvistikos centro vadovas. 2009 m. suteiktas docento vardas.

Dalyvauja tarptautinės mokslinių tyrimų infrastruktūros CLARIN ERIC veikloje, nuo 2015 m. CLARIN-LT centro vadovas.

Interesų sritys – kalbos technologijos, automatizuotas vertimas, tekstynų ir kompiuterinė lingvistika.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys nuo 2017 m. Nuo 2012 m. Kalbos technologijų pakomisės narys, nuo 2017 m. šios pakomisės pirmininkas.

1995 m. baigė Vilniaus pedagoginį universitetą (dabar – Lietuvos edukologijos universitetas).

1995–2012 m. dirbo Lietuvių kalbos institute, 2001–2006 m. šio instituto mokslinė sekretorė, 2002–2006 m. Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus Tarmių archyvo vadovė, 2010–2012 m. Skaitmeninių kalbos išteklių laboratorijos vadovė.

2000 m. apgynė daktaro disertaciją „Pietų žemaičių raseiniškių tarmės fonologinė sistema: prozodija ir vokalizmas“. 2001 m. daktaro disertacija įvertinta Lietuvos mokslų akademijos Jaunojo mokslininko diplomu.

Lietuvos edukologijos universitete skaito baltų lyginamosios kalbotyros kursą lietuvių filologijos magistro studijų programoje. 2013 m. suteiktas docento pedagoginis vardas.

Tyrimų sritys – lietuvių kalbos tarmės, eksperimentinė fonetika, fonologija, skaitmeniniai kalbos ištekliai, kalbos politika. Išleido monografiją „Pietų žemaičių raseiniškių prozodija ir vokalizmas“ (2002), studiją (kartu su R. Bakšiene) „Klaipėdos krašto aukštaičiai: tekstai ir kontekstai“ (2014), parengė mokomųjų knygų, paskelbė mokslinių straipsnių Lietuvoje ir užsienyje.

VLKK narė nuo 2007 m., dirbo Gramatikos, rašybos ir skyrybos bei Tarties ir kirčiavimo pakomisėse. 2012–2017 m. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė. Nuo 2017 m. Kalbos technologijų pakomisės narė.

2014 m. D. Vaišnienė apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu.

1992 m. baigė Vilniaus pedagoginį universitetą (VPU) ir įgijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo kvalifikaciją. Nuo 1992 m. dirba VPU (dabar Lietuvos edukologijos universitetas, LEU). 2009 m. suteiktas pedagoginis docento vardas (LEU). 2007‒2010 m. ėjo VPU Lietuvių kalbos katedros vedėjo, 2014‒2016 m. LEU Lituanistikos fakulteto studijų prodekano pareigas. Šiuo metu – LEU Lietuvių kalbotyros ir didaktikos katedros docentas ir Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos kalbos tvarkytojas.

2000 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją iš lietuvių ir latvių kalbų dalyvių sintaksės.

Pagrindinės mokslinio tiriamojo darbo sritys – sintaksė, terminologija, kalbos norminimas. Paskelbė per 40 mokslo ir mokslo populiarinamųjų straipsnių, išleido keletą metodinių priemonių. Lietuvių kalbos draugijos tarybos narys.

VLKK nutarimu patvirtintos Pedagogų studijų specialybės kalbos programos rengimo grupės vadovas (2008–2009), Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atlikto specialybės kalbos dėstymo ir aukštųjų mokyklų studentų raštingumo tyrimo darbo grupės narys ir darbų vertintojas (2013–2014).

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys nuo 2017 m., dirba Terminologijos pakomisėje.

1987 m. baigė Vilniaus universiteto lituanistikos studijas. Nuo 1987 m. dėsto Šiaulių universitete (iki 1997 m. Šiaulių pedagoginis institutas).

1998 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Lietuvių kalbos darybiniai sinonimai (veiksmažodžių abstraktai)“. 2000 m. suteiktas docento pedagoginis vardas (Šiaulių universitetas).

Pagrindinės mokslinio tiriamojo darbo sritys – žodžių daryba, morfologija, teksto lingvistika, sinonimija, kalbos kultūra. Skaito pranešimus konferencijose Lietuvoje ir užsienyje. Yra paskelbusi keliasdešimt straipsnių mokslo leidiniuose ir išleidusi dvi studijų knygas: „Darybiniai sinonimai“ (2000), „Trumpas teksto lingvistikos žinynas“ (2007). Bakalaurantams ir magistrantams skaito lietuvių kalbos morfologijos, žodžių darybos, sinonimijos, teksto lingvistikos, stilistikos, kalbos kultūros, specialybės lietuvių kalbos kursus, konsultuoja studentus baigiamųjų darbų rašymo klausimais. Dalyvauja ekspertinėje ir kitoje taikomoje mokslinėje veikloje, skaito viešas paskaitas.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narė nuo 2017 m., dirba Gramatikos, rašybos ir skyrybos ir Vadovėlių vertinimo pakomisėse.

1989 m. baigė Vilniaus universitetą ir pradėjo dirbti Lietuvių kalbos ir literatūros instituto (dabar – Lietuvių kalbos institutas) Kalbos kultūros ir terminologijos, nuo 1991 m. Kalbos kultūros skyriuje. 1992–1999 m. studijavo Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvių kalbos instituto jungtinėje doktorantūroje. 2000–2001 m. buvo Instituto moksline sekretore, 2001–2011 m. – Kalbos kultūros skyriaus, 2012–2014 m. Bendrinės kalbos skyriaus, nuo 2015 m. Bendrinės kalbos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja.

Nuo 2006 m. Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) dėsto specialybės kalbos kultūrą ir konsultuoja magistrantus baigiamųjų darbų rašymo klausimais. Nuo 2011 m. rugsėjo mėn. – VGTU pagrindinė darbovietė.
1999 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Sintaksinių priemonių ypatybės valstybės dokumentų kalboje“.

Tyrimų sritys – bendrinės kalbos tyrimas ir norminimas, administracinė kalba, dokumentų sintaksinė struktūra. Taip pat domisi funkcine stilistika, profesine kalba, rašybos problemomis. Šiomis temomis skelbia mokslo, taip pat mokslo populiarinamuosius straipsnius, skaito pranešimus konferencijose Lietuvoje ir užsienyje. Išleido monografiją „Sintaksinių priemonių ypatybės valstybės dokumentų kalboje“ (2004), kalbos praktikos leidinius „Dokumentų tekstai“ (2003) ir „Dokumentų tekstai ir formuluotės“ (2017). Internetinių „Kanceliarinės kalbos patarimų“ (2007) ir „Administracinės kalbos aktualijų“ (2014) vyr. redaktorė.

Nuo 2004 m. mokslo žurnalo „Kalbos kultūra“ (nuo 2014 m. – „Bendrinė kalba“) atsakomoji redaktorė, nuo 2009 m. žurnalo „Terminologija“ redaktorių kolegijos narė. Recenzuoja valstybės dokumentų projektų kalbą, atlieka įvairių dokumentų kalbines ekspertizes. Lietuvos Respublikos profesijų klasifikatoriaus duomenų atnaujinimo ir naujų profesijų duomenų vertinimo ekspertų komisijos narė.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narė nuo 2012 m. Nuo 2012 m. dirba Gramatikos, rašybos ir skyrybos pakomisėje, nuo 2017 m. šios pakomisės pirmininkė, nuo 2012 m. Laikinosios „Vertimo vadovo“ pakomisės ir Kalbos programų koordinavimo tarybos narė.

2000 m. baigė Vilniaus universiteto Lietuvių kalbotyros magistro studijas. 1999–2007 m. dirbo Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje vyresniąja konsultante. 2001–2007 m. VU Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros doktorantė. 2007 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Pilypo Ruigio žodynai“. 2008–2013 m. Lietuvių kalbos katedros lektorė, nuo 2014 m. – docentė.

Mokslinių interesų sritys: sinchroninė ir diachroninė leksikologija ir leksikografija; leksinė semantika ir tipologija, akademinis rašymas ir mokslo kalba.

Universitete dėsto šiuos kursus: lituanistinių studijų įvadą (lietuvių filologijos studentams), lietuvių leksikografiją (filologams), leksikografiją (taikomosios kalbotyros, bendrosios kalbotyros ir dalykinės teisės kalbos magistrantams), leksinę tipologiją (filologams), retoriką ir specialybės kalbą (teisininkams), mokslo tiriamąjį darbą (bendrosios kalbotyros magistrantams), leksinę semantiką (doktorantams). Vertėjams dėsto kursą „Bendrinė lietuvių kalba: nuostatos ir vartosena“.

Yra paskelbusi monografiją ir dvi studijas, straipsnių Lietuvoje ir užsienyje iš senųjų žodynų ir gramatikų istorijos, parengusi dviejų XVIII a. žodynų kritinius leidimus, skaitmeninių senųjų raštų publikacijų, mokomąją knygą „Lietuvių leksikografija: istorija ir dabartis“. Aktyviai dalyvauja Vilniaus universiteto, Lietuvių kalbos instituto ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto projektuose, tarptautinėse konferencijose ir tarptautiniuose seminaruose. Tarptautinės duomenų bazės „Lituanistika“ ekspertė, Lietuvos taikomosios kalbotyros asociacijos, asociacijos „Academia salensis“, Baltistikos studijų draugijos (Vokietija) narė. 2013 m. už mokslo pasiekimus įteikta VU rektoriaus mokslo premija.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narė nuo 2017 m., Žodyno pakomisės pirmininkė, taip pat dirba Gramatikos, rašybos ir skyrybos bei Vadovėlių vertinimo pakomisėse.