Apie Lietuvių kalbos dienų veiklas Šiaulių rajone pasakoja šio rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus vyr. specialistė Rita Pitrinienė.

Anykščių rajono kalbos tvarkytoja Inga Radzevičienė pasakoja apie Anykščių krašto kalbos mylėtojų iniciatyvas, skirtas šių metų Lietuvių kalbos dienoms. „Tebūna šios dienos J. Biliūno „Laimės žiburio“ šviesa ir prasme“, – linki ji.

Kalbininkas apie slaptažodžius: naudokite sudėtingesnės rašybos žodžius. Pavyzdžiui, „skersasluoksniuotumas“.

Apie įvairialypį vertėjos darbą, atveriantį skirtingus kūrybinius ir gyvenimo kontekstus, ir apie kalbą kaip esminę vertėjos patirtį LRT radijo laidoje „Pirmas sakinys“ Mėtą Žukaitę kalbina laidos vedėjai Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.

Pokalbis su lituaniste Vitalija Biliūnaite Jakubauskiene, kuri teigia, kad Tarptautinė gimtosios kalbos diena pažadina daug minčių, kai „norisi nubraukti laiko skraistę ir nors trumpam pasižvalgyti po gimtosios kalbos horizontus“. Tą ji ir daro šioje publikacijoje.

Kalbos kitimas yra natūralus nuolatinis procesas – ji keičiasi kartu su ja kalbančių žmonių poreikiais ir naujais technologiniais išradimais. Vasario 21-ąją minėsime Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, tad kas pastaraisiais dešimtmečiais turėjo daugiausia įtakos kalbos virsmui?
Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalinasi priežastimis, kurios turi įtakos kalbos evoliucijai.

Su mediciną studijuojančiu, bet nuo mokyklos laikų tarmėmis besidominčiu Rimgaudu Šimukausku pokalbis apie jaunimo požiūrį į lietuvių kalbą ir tarmių svarbą ugdant pagarbą gimtajai kalbai.

Giedrė Čepaitienė-Kudirkaitė 1970 metais baigė Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos vidurinę mokyklą. 1976 metais baigusi Vilniaus universitetą ir 1977–1981 metais studijavo Lietuvių kalbos ir literatūros instituto aspirantūroje. 1984 metais apsigynė humanitarinių mokslų daktarės laipsnį, o nuo 2003 metų – profesorė. Jos tyrimų sritis – lietuvių kalbos rašto istorija didaktika, kalbos etiketas. Apie tai ir pokalbis su profesore.

Prasidėjusios Lietuvių kalbos dienos suteikia galimybę jungtis patriotiškai nusiteikusioms širdims. Deja, Lietuvių kalbos dienų renginiams savivaldybės negauna tikslinio finansavimo (kitaip nei Kultūros paveldo dienoms), tačiau, nepaisant to, pasitelkę fantaziją ir geranoriškai nusiteikę kalbai neabejingi žmonės gali sumanyti daug įdomių renginių ir kitų priemonių. Apie šiųmetes Lietuvių kalbos dienas Klaipėdos rajone pasakoja šio rajono kalbos tvarkytoja Daiva Beliokaitė.

Panevėžio rajone lietuvių kalbos dienos rengiamos jau daug metų – tai Juozo Balčikonio mėnuo (kovo mėn.) arba Juozo Balčikonio savaitė (nuo Juozinių kovo 19 d. iki gimimo dienos kovo 25 d.). Taigi, susikūrė tradicijos, susijusios su kalbininkų, gimusių ar gyvenusių Panevėžio rajone, veiklos įprasminimu, įamžinimu, atminimo puoselėjimu. Apie šių metų Lietuvių kalbos dienas Panevėžio rajone pasakoja šios savivaldybės kalbos tvarkytoja Birutė Goberienė.