Jei galvojate, kad lietuvių kalba įdomi tik mums patiems, labai klystate. Jos ne tik mokosi užsieniečiai, bet ir yra žmonių, kurie kalba ja visiškai be akcento. Vienas iš jų – latvis Pēteris Vanags, kurio vardas ir pavardė lietuviškai skambėtų Peteris Vanagas. Draugystę su kaimyninės šalies kalba profesorius pradėjo daugiau nei prieš trisdešimt metų.Su lietuvių kalbą Švedijos Stokholmo universitete dėstančiu latviu kalbame telefonu. Sunku patikėti, kad kitame ragelio gale – ne lietuvis.

LRT Kultūringai su Nomeda įrašas (2020-02-28).

Neseniai kilo triukšmas, kai Vilniaus rajono Sudervės seniūnijos Rastinėnų kaimo gyventojai pasipiktino merės žodžiais apie esą „išgalvotus“ sąrašus vaikų, kurių tėvai pageidauja ugdymo lietuvių kalba. Tėvai tikina, kad vietos valdžia piktybiškai nesteigia lietuviškų ikimokyklinukų grupių. Dalis tų, kurie nori, kad vaikas mokytųsi lietuvių kalba, ir neturi tokios galimybės, gyvenamąją vietą deklaruoja Vilniuje ir ten vežioja savo atžalas. O tai įsuka užburtą ratą: jei gyvenamoji vieta kitur, tad ir tariamai poreikio steigti grupę nėra.

„Ir tos bangos, kuri buvo prieš šimtmetį, ir dabartinės bangos kalbinio elgesio ir nuostatų bendrumų yra iš esmės todėl, kad yra tokia pati emigracijos priežastis – ekonominė emigracija. Argentinos, naujųjų Norvegijos, Jungtinės Karalystės ar naujosios bangos emigrantų požiūris į lietuvių kalbą yra daugiau pragmatinis – jeigu pavyksta išlaikyti, išmokyti vaikus – gerai, jeigu nepavyksta – nieko baisaus“, – LRT RADIJUI komentavo Vilniaus universiteto (VU) profesorė Meilutė Ramonienė.

Svarbiausia informacija apie karantiną trimis kalbomis – lietuvių, lenkų, rusų.

Priverstinai namuose užsidariusi visuomenė dalijasi patarimais, kaip leisti laiką, išnaudojant jį kuo prasmingiau.

LRT laidoje kalbina prof. Ireną Smetonienę. VU dėstytojai neatsako į studentų šveplas žinutes ar puskalbe parašytus laiškus.

Lietuvių kalbos institutas kviečia mokinius ir suaugusiuosius paragauti žodynininko duonos ir dalyvauti jau 5-ajame nacionaliniame konkurse „Mano žodynas“. Šiemet konkursas skiriamas garsiems Jurbarko krašto žodynininkams ir žodžių rinkėjams (broliams Antanui ir Jonui Juškoms, Jonui Paulauskui, Vincentui Drotvinui, Elenai Grinaveckienei ir kitiems) prisiminti ir pagerbti.

Į užduotį kviečiama žvelgti kūrybiškai: jūsų žodynai gali išsamiai aprašyti tiek Labanoro girioje randamas grybų rūšis, tiek Lietuvos popmuzikos grupes, tiek Vakarų Lietuvos tarmiškus žodžius.

Latvijos parlamentas antruoju skaitymu pritarė įstatymui dėl administracinių teritorijų ir gyvenviečių, pagal kurį po administracinės reformos vietoje dabar esančių 119 savivaldybių turėtų likti 40.

Kiekviena valstybė, kiekviena tauta įprasmina savo pirmosios knygos nacionaline kalba gimimą kaip pamatinį egzistencijos ženklą. Kiekviena lietuvių karta grįžo, grįžta ir grįš prie Mažvydo „Katekizmo“ tekstų ir kontekstų, savaip juos suprasdama, reflektuodama, bet niekada nekvestionuodama mūsų pirmosios knygos vertės. Visi suvokia, kad be šios datos ir šio kultūros įvykio visa Lietuvos istorija būtų kitokia. Vėlesnis priešinimasis nutautinimui, su kiekviena naujai užaugusia karta besikartojantys sukilimai, knygnešystės fenomenas, pagaliau – politinis valstybės atgimimas ir 1918 m., ir 1990 m. – viskas yra tiesioginė tąsa proceso, kurį pradėjo Martynas Mažvydas.