Žmogus turintis stuburą – kalba gerai. „Kalba yra geriausiais įrankis kurti asmenybę. Tavo rankos yra įrankiai kalbantys kartu su tavimi, sakantys tą patį, ką sako tavo burna. Mes kalbame visu kūnu, visais raumenimis, plaukais, akimis. Žmoguje viskas turi būti harmoninga. Gražiai, įtaigiai, įdomiai kalbantis žmogus turėtų ir vaikščioti gracingai, lengvai, tiesiai,“– mano aktorė, viešo kalbėjimo mokymų lektorė Adrija Čepaitė Palšauskienė.

Jau ir dabar vadovai žemesnio rango bendradarbių prašo kreiptis ne „jūs“, o „tu“ ar vardu, kas rodo, kad realioje vartosenoje statusas tampa nebe toks svarbus – svarbesnis socialinis artumas. Taip LRT KLASIKAI sako Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedros vedėja Meilutė Ramonienė.

Dėl Seime vis nagrinėjamo klausimo, kaip rašyti asmenvardžius, savo poziciją viešame kreipimesi išreiškė žmonės, kurie bylinėjasi arba susiję su bylomis, dėl pavardžių ir vardų rašymo dokumentuose. LŽ pateikia kreipimąsi

Garliavoje įsikūrusios mažosios bendrijos "Dūzgutis" pavadinimas Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) organizuotame Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkurse pateko tarp keturiolikos nugalėtojų.

Pradedamas įgyvendinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektas „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“. Projekto atidarymo konferencija „Lituanistika (baltistika) šiuolaikiniuose ugdymo procesuose“ vyks 2017 m. balandžio 6–7 d. LEU.

Kovo 18-19 d. Sanklodiškėse, Molėtų rajone vyks XII Prigimtinės kultūros seminaras „Kalba ir savastis“.

Laidoje KK2 apie žodį 'šūdas' Lietuvių kalbos žodyne, frazeologijoje, Kristijono Donelaičio METUOSE ir kituose literatūros kūriniuose...

„Valstybinės kalbos įstatymas yra pasenęs, neveikiantis, jo normos atsilikusios nuo gyvenimo“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ačiū, kad pakvietėte“ sakė filologas Antanas Smetona.

Dar neseniai Lietuvoje mažai kam žinomos audioknygos sparčiai populiarėja. Garsinių knygų platforma Audioteka.lt skaičiuoja, kad pastarąjį pusmetį vartotojų skaičius kas mėnesį išauga 10–15 procentų.

Kovo 8 d. Vyriausybė patvirtino Lietuvių kalbos kultūros metų minėjimo 2017-aisiais planą. Jame numatytos įvairios veiklos, kurios populiarins taisyklingą lietuvių kalbos vartojimą visuomenėje, visų pirma – vaikų ir jaunimo grupėse, paskatins domėjimąsi gimtąja kalba ir jos istorija.