Rugsėjo 24–26 d. traukiniuose tarp Talino ir Narvos vyks estų kalbos pamokos. (2011 m. duomenimis, 95,7 % Narvos gyventojų yra rusakalbiai.)

Varviko universiteto mokslininkai, naudodami statistinius modelius, nustatė, kad turtingiausiu žodynu pasižymėjo tie dvimečiai, kurie būdami maždaug vienerių metų amžiaus skleidė tam tikras garsines išraiškas žiūrėdami tėvams į akis. Dar geresniais rezultatais pasižymėjo tie vaikai, kurių tėvai atsakydavo į jų bandymus užmegzti kontaktą.

Daugiau nei 600 LRT skaitytojų, žiūrovų ir klausytojų internetinėje apklausoje pasisakė, kurie visuomeninio transliuotojo aspektai juos tenkina, o kur – reikėtų tobulėti... Dalis apklaustųjų sakė, kad LRT eteryje vėl turėtų atsirasti kalbos pamokėlių.

Ankstyva vaikystė – metas, kai su vaiku reikia stengtis bendrauti kuo daugiau, sako psichoterapijos praktikė Žydrė Dargužytė-Černiauskė. Spalvingos kaladėlės, žaislai ir knygutės – dar ne viskas, ko reikia ugdant mažąjį genijų. Tam tikslui Žydrė socialiniame tinkle susipažino su amerikiečių gydytoja Dana Suskind, kuri sukūrė moksliniais tyrimais patvirtintą metodiką „Trisdešimt milijonų žodžių“. Kaip ji veikia bei koks viso to efektyvumas – LRT reportaže.

Kaune, prie Vytauto Didžiojo bažnyčios š. m. rugsėjo 20 d. planuojama atidengti paminklą rašytojui ir visuomenės veikėjui Juozui Tumui-Vaižgantui. Gedimino Piekuro kuriama bronzos skulptūrinė kompozicija išsiskiria plastika. Metalas, autoriaus sumanymu, turi atrodyti lyg gerai pasiūtos sutanos audinys. Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčioje Juozas Tumas-Vaižgantas kunigavo paskutinius 12-ka gyvenimo metų, prie jos palaidotas, netoli įrengtas memorialinis butas-muziejus. Tądien bus minimos ir Vaižganto 150-osios gimimo metinės. Skulptūrai lėšų skyrė Kauno savivaldybė.

Lietuvių kalbos rašyba nemenkai skiriasi nuo kaimynių. Turime net keturias nosines, turime Ė raidę, tačiau neturime W. Šiuos skirtumus priimame kaip duotybę, net negalvodami, kaip jie atsirado. Tad kaip susiformavo bendrinė lietuvių kalba ir jos raidynas? Tai – įdomių vingių kupina istorija.

Apie lietuvių kalbos istoriją 15min kalbėjosi su habilituotu filologijos mokslų daktaru, Ilinojaus universiteto profesoriumi Giedriumi Subačiumi. Šis mokslininkas jau kelis dešimtmečius tiria lietuvių kalbos istoriją.

Sukanka 100 metų, kai 1919 m. rugsėjo 5 d. Avikilų k., Liudvinavo vls. Marijampolės aps., gimė monsinjoras profesorius teologijos daktaras Vytautas Kazlauskas, ilgametis (1950-1988) Vatikano radijo lietuviškų laidų vadovas. Pirmasis atkurto VDU kapelionas, dėstytojas, ,,Vaiko tėviškės namų“ bendrijos steigėjas. Irenos Petraitienės straipsnyje - apie mons. V. Kazlausko gyvenimą, veiklos nuopelnus. Jam vadovaujant Vatikano radijo lietuviškų laidų redakcijai pavyko pralaužti sovietų informacinę blokadą apie tikrąją padėtį okupuotoje Lietuvoje.

Jau ne pirma diena mokslo žurnaluose, straipsnių rinkinyje „Lietuvių kalbos idealai“ (2017; toliau LKId), žiniasklaidoje pasirodo rašinių, kuriuose mėginama įteigti mintį, esą nuolatiniai Vilniaus miesto gyventojai kalbantys kažkokia savita, tik sostinei būdinga lietuvių kalbos atmaina.

Žymus Lietuvos istorikas, enciklopedininkas, Mažosios Lietuvos istorijos ir lietuvių tautinio atgimimo spaudos tyrinėtojas Algirdas Matulevičius šiemet paminėjo savo amžiaus 80-ąją sukaktį. Nauja istoriko knyga – straipsnių rinkinys „Mažosios Lietuvos ir lietuvininkų fenomenas Europos kultūroje“. Knygos autorius po II pasaulinio karo pirmas pradėjo išsamiai tirti Mažąją Lietuvą, lietuvininkų socialinę, ekonominę, teisinę, religinę bei kultūrinę padėtį. Sudarė kelis originalius žemėlapius. Rinkinio straipsniai – ankstesnės ir naujausios mokslininko publikacijos, kurios taip pat parengtos preciziškai, remiantis gausiais archyviniais dokumentais. Knygoje rasite straipsnius: „Lietuvininkai“, „Keliaujantiems po Mažąją Lietuvą. Kultūros paveldas“, „Mažosios ir Didžiosios Lietuvos studentai Karaliaučiaus universitete ir jo auklėtinių nuopelnai lietuvių raštijai XVI a. – XIX a. I pusėje“, „Prūsai, lietuviai, lietuvininkai, vokiečiai ir lenkai bei mozūrai Prūsijoje“, „Tilžės Aktas – Mažosios Lietuvos nepriklausomybės deklaracija“ ir kt.

Vokietijoje gyvenanti žurnalistė, rašytoja Jolita Zykutė, gimusias knygas vaikams vadinanti savotišku gyvenimo šypsniu, perspėja, kad niekuomet nesakytume ,,Niekados“, nes ir ji pati niekados negalvojusi rašysianti vaikams skirtas knygas. Straipsnyje - apie jos gyvenimo istoriją, kūrybą, lietuvybę ir artimiausius planus. „Aš nesijaučiu toli nuo Lietuvos, nes turiu Lietuvą savyje. Ir kol galiu kalbėti lietuviškai su savo vaiku, kol galiu galvoti lietuviškai, esu rami“, - tvirtina ji.