Gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, antrą kartą surengta virtuali Lietuvių kalbos draugijos viktorina. Į viktorinos klausimus atsakė 541 dalyvis iš 16 šalių. Daugiausia užsienio dalyvių sulaukta iš Vokietijos (29) ir Rusijos (6). Po 3 dalyvius buvo iš Sakartvelo (Gruzijos) ir Prancūzijos, po 2 iš Airijos, Estijos, Izraelio, Norvegijos, po 1 iš Austrijos, Ispanijos, Italijos, Japonijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Liuksemburgo, Švedijos. Iš Lietuvos gyventojų aktyviausi buvo vilniečiai (71), Telšių miesto ir rajono gyventojai (67), Pakruojo miesto ir rajono gyventojai (40).

Viktorinos dalyviams lengviausias klausimas buvo „Ką tiria toponimika?“ Iš atsakymo variantų – „vietovardžius“, „asmenvardžius“, „visus tikrinius vardus“, „skolinius“ – teisingą variantą „vietovardžius“ pažymėjo 82,8 proc. dalyvių.

LRT metų žodžio ir posakio rinkimuose triumfavo „melagiena“ ir „Kauno visvaldybė“.

Projektas „Vilnius skaito“ gegužės 7 d. 18 val. kviečia visus mylinčius knygas prie Vilniaus geležinkelio stoties, kur šiuo metu yra įsikūrusi „Vilnius skaito“ & „Vilnius Connect“ skaitykla. Čia visi kartu, skaitymui paruoštose vietose, sieksime surinkti daugiausiai skaitančių žmonių vienoje vietoje Vilniaus mieste, bei oficialiai užfiksuoti rekordą, parodydami visai Lietuvai, o gal net ir pasauliui, kad Vilnius yra skaitantis ir knygas mylintis miestas, o atsinaujinantis Stoties rajonas – bendruomeniškas ir atviras kultūrai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

LRT Televizija apie Ilinojaus universitete veikiančią Lituanistikos katedrą, apie kurią pasakoja profesorius Giedrius Subačius.

Gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Lietuvių kalbos draugija antrą kartą rengia visuotinę virtualią lietuvių kalbos viktoriną. Atsakyti į 25 klausimus bus galima specialiai sukurtoje paskyroje visą parą Lietuvos laiku, nuo vidurnakčio iki vidurnakčio. Viktorinoje gali dalyvauti visi (jei dalyvis yra baigęs lituanistikos studijas, registruojantis bus prašoma tai nurodyti).

Viktorinos paskyros nuoroda bus paskelbta Lietuvių kalbos draugijos paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.

Jeigu norime bendrauti lietuviškai, mokyklose būtina nuo vertybinio kalbos mokymo pagrindo pereiti prie tinklinių pavidalų, antraip patirsime Gutenbergo eros situaciją, kai kalbos, neįšokusios į spausdinimo procesus, tiesiog išnyko. Kalbos technologijų ir semantikos tyrinėtoja, profesorė Jolanta Zabarskaitė mano, kad pats laikas pažinti ir suvaldyti kalbos procesus, reikalingus dabartiniam virtualiuose tinkluose ir languose veikiančiam žmogui.

Kazachstano sostinė lietuvių kalboje nuo šiol bus vadinama Nur Sultanu. Tokį nutarimą patvirtino Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), praėjus daugiau nei mėnesiui nuo to, kai Kazachstanas atsistatydinusio ilgamečio šalies lyderio Nursultano Nazarbajevo garbei pervadino savo sostinę pats. Iki šiol šios Vidurio Azijos valstybės sostinė buvo vadinama Astana.

Vilniaus rajono gyventojai jaučiasi diskriminuojami dėl ugdymo lietuvių kalba: priversti vežti vaikus į kitas gyvenvietes, nors ugdymo įstaiga – po langais.

Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos (LGKVA) 10-mečio sukakčiai surengtoje tarptautinėje konferencijoje Seime renginio globėja parlamentarė Raminta Popovienė akcentavo: „Informacija gestų kalba reikalinga pirmiausia mums, girdintiesiems, kitaip kurtieji būtų izoliuoti.“

„Žirgo galva“ ar „zirga galva“ – šį pašaipų latvių apibūdinimą yra girdėjęs daugelis. Tačiau iš kur jis atsirado? Kodėl būtent žirgo galva tapo objektu, didelės dalies lietuvių žodyne siejamu su latvių tauta?
Ieškoti atsakymo į šį klausimą 15min padėjo du žmonės – Vilniaus universiteto lietuvių filologijos studentė Aistė Brusokaitė, besidominti latvių kalba ir kultūra, bei istorijos mokslų daktarė, Lietuvos ir Latvijos santykių istorijos ekspertė Vilma Akmenytė-Ruzgienė. Rasti galutinio ir vienareikšmiško atsakymo nepavyko, bet labiausiai tikėtinas variantas atsirado. O ir mažiau tikėtini skamba įdomiai.