Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2019-04-01
    Airijoje dirbanti mokytoja atrado receptą, kaip lietuvių kalba sudominti emigrantų vaikus
    „Lietuvių kalba daugumai – jau paveldėtoji, bet ne gimtoji kalba. Tad ir aktualiausios šios pamokos lietuviškų šaknų turintiems vaikams, bet pasitaiko ir išimčių. Mano klasėje tarp lietuvaičių sutiksite ir airę, kuri mokosi šios senos ir gana sudėtingos kalbos“, – pasakojo Airijoje jau prigijusi mokytoja.
  • 2019-03-30
    Balandžio 1 d. VU eksponuojama Martyno Mažvydo „Katekizmas“

    Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje balandžio 1 d. bus eksponuojama pirmoji spausdinta lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“. Eksponavimo dieną taip pat galėsite išvysti „Katekizmo“ faksimilę – tiksliai atkurtą originalo kopiją bei retųjų spaudinių parodą, kurioje, Vilniaus universitetui švenčiant 440 m. jubiliejų, bus eksponuojamos kadaise Vilniaus jėzuitų kolegijos VU bibliotekai dovanotos knygos. Balandžio 1 d., pirmadienį, 10–19 val. VU bibliotekos Baltojoje salėje (Universiteto g. 3, IV a.).

  • 2019-03-29
    Užmirštas lietuvių kalbininkas, kunigas Kazimieras Jaunius

    2019 m. kovą sukako 111 metų nuo žymiojo lietuvių kalbininko, lyginamosios kalbotyros garbės daktaro, profesoriaus, kunigo Kazimiero Jauniaus mirties.

  • 2019-03-28
    LRT radijo laidoje apie sunykusių kaimų vardus
    Rubrikoje „Kalbos rytas“ – pokalbis su VU Fizinių mokslų instituto docentę Filomena Kavoliūte apie sunaikintų, sunykusių Lietuvos kaimų ir viensėdžių vardus ir juose glūdinčią etnologinę, lingvistinę, kultūrinę informaciją.
  • 2019-03-26
    Oneida Kunsunga-Vildžiūnienė: „Faktas, jog kalbu lietuviškai, žmonėms kelia nuostabą“
    „Žmonės su manimi sveikinasi ar kažko klausia angliškai, bet aš visada atsakau, jog kalbu lietuviškai ir tada būna – ai, tai super! Ir tuomet šnekamės lietuviškai.“
  • 2019-03-26
    Dirbtinis intelektas užtikrina lietuvių kalbos ateitį

    Dirbtinis intelektas šiandien jau veikia ir lietuvių kalba. Jis gali būti pritaikomas ne tik sudėtingų techninių operacijų atlikimui, bet ir kasdienybėje. UAB „Tilde informacinės technologijos“ sukūrė programėlę, pasinaudojusi viešai prieinamais Vilniaus universiteto (VU) projekto „Lietuvių šneka valdomos paslaugos – LIEPA“ rezultatais – lietuvių natūralios šnekos garsynu ir teksto sintezatoriumi <...> šnekos atpažinimo technologiją galima taikyti labai plačiai. Programėlė „Tildės balsas“ skirta paprastam vartotojui naudotis kasdieninėje veikloje – rašant trumpąsias žinutes, elektroninius laiškus, pastabas ar užrašus.

  • 2019-03-23
    Kodėl Dovilė Filmanavičiūtė iš lietuvių kalbos išbrauktų žodžius „gražgarstė” ir „nesąmonė”?
    „Norėtųsi, kad dažniau sakytume ne „nesąmonė”, o leistumėmės į avantiūras ir kad apskritai vartotume mažiau žodžių, kurie prasideda „ne”, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva” sakė dainininkė, reklamos specialistė, įvairių projektų dalyvė Dovilė Filmanavičiūtė.
  • 2019-03-22
    Ministerija skyrė apie 300 tūkst. eurų lituanistinėms mokykloms
    Ministerija teigia, kad už šiuos pinigus vaikai atvyks į vasaros stovyklas ir ekspedicijas Lietuvoje, pirks vadovėlių, grožinės literatūros lietuvių kalba, tautinių kostiumų ir kitos tautinės atributikos, bus tęsiamas bendradarbiavimas su Lietuvos mokyklomis, vyks kiti edukaciniai renginiai Lietuvoje ir užsienyje.
  • 2019-03-21
    VU bibliotekoje bus eksponuojamas M. Mažvydo „Katekizmas“
    Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje balandžio 1 d. bus eksponuojama pirmoji spausdinta lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“. Tradicija kasmet vieną dieną rodyti knygos originalą tampa puikia galimybe didelei visuomenės daliai iš arti susipažinti su svarbia mūsų kultūros paveldo dalimi.
  • 2019-03-13
    Rimantė Kulvinskytė. Koks jūsų balietiškas vardas?
    Balyje pirmasis vaikas visada gauna Wayan, Putu arba Gede vardą, antrasis – Made arba Kadek, trečiasis – Nyoman arba Komang, o ketvirtasis – Ketut. Ir nesvarbu, mergaitė ar berniukas – vardai tie patys. Prieš vyriškus vardus mes rašome raidę „I“, o prieš moteriškus – „Ni“. Tad mano vardas I Made, o mano sesers – Ni Gede.
    Baliečiai, ne taip kaip kitos kultūros, neturi pavardžių, o savo vaikams vardus suteikia pagal tai, kuriuo numeriu jie atkeliauja į pasaulį. Tam, kad būtų lengviau atskirti žmones, dažniausiai suteikiamas ir antras vardas. Tarkim, Ketut Santi – ramusis Ketut’as arba Made Gemuk – storasis Wayanas. Christma, nes gimė per Kalėdas.
    Tačiau aukštesnėms kastoms, tarkim, Wesya – aristokratų, egzsituoja kiti vardai, tokie kaip Gusti, Dewa ar Sesak, Ksaria – karalių ir karių palikuonys, vadinami Ngurah, Anak arba Tjokorda, šventikų kastai priklausantys vyrai visada nešios Ida Bagus, o moterys – Ida Ayu vardą.