Šįkart kviečiama išsamiau susipažinti su žodynų rengimu ir jų skaitmenizavimu. Apie tai kalbamasi su Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyresniąja mokslo darbuotoja dr. Jolita Urbanavičiene.

Portalo „Bright Side“ leidėjai siūlo susipažinti su penketu tokių vaikų – neabejotai iš prigimties apdovanotų genijų. Kai berniukui tebuvo dveji, gydytojai jo tėvams pasakė, kad vaikas gali neišmokti ne tik skaityti, bet ir kalbėti. Visgi J. Barnettas prašneko, tačiau ne viena, o keturiomis kalbomis...

C. Drostenas tapo pagrindiniu krizės veidu ir vedliu. Tai lėmė jo specializacija koronovirusų srityje, charizma ir mokėjimas pateikti mokslinę informaciją paprasta, kiekvienam suprantama kalba.
Pasak J. Kalbitzerio, virusologo virsmas nacionaliniu heroju vieniems, ir blogio įsikūnijimu – kitiems yra pavojingas.
Neapykantos žinutės tapo kasdienybės dalimi, dažniausiai tai būna visiškai nučiuožę, pilni rašybos klaidų tekstai. Kai kurie rašeivos yra tiesiog apgailėtini, kiti – narciziški, piktybiniai, manipuliatyvūs.

Galime tik įsivaizduoti, kaip gimtosios kalbos stygių jaučia dėl vienokių ar kitokių priežasčių užsienyje apsigyvenę tautiečiai. Dažniausiai mūsų šalies ambasados, lituanistinės mokyklėlės, vietos lietuvių bendruomenės jiems tampa bendrystės vieta. Gal todėl šios lietuvių „oazės“ noriai atsiliepia į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) kvietimą vasario–kovo mėnesiais dalyvauti Lietuvių kalbos dienose, kuriomis siekiama telkti viso pasaulio lietuvius, skatinti kalbėti lietuviškai, mokytis lietuvių kalbos, skleisti žinią apie vieną seniausių indoeuropiečių kalbų. Šiemet 5-osiose Lietuvių kalbos dienose, be lietuvaičių čia, Lietuvoje, dalyvavo apie pusšimtį bendruomenių iš 21-os užsienio šalies – nuo Jungtinių Amerikos Valstijų iki pat Naujosios Zelandijos.

Diana Nausėdienė priėmė Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) kvietimą ir sutiko globoti po visą pasaulį pasklidusios diasporos lituanistinio švietimo veiklą. Ji nepaprastai vertina savanorių pastangas puoselėti lietuvių kalbą šimtuose lituanistinių mokyklų ir darželių nuo Punsko iki Londono, nuo Čikagos iki Johanesburgo.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia konkursą 2020 m. lituanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) premijai gauti. Kandidatūras galima siūlyti iki šių metų spalio 22 dienos, rašoma ministerijos pranešime žiniasklaidai.
Pretendentus premijai gauti gali siūlyti lituanistinės mokyklos, įstaigos ar organizacijos, užsiimančios lituanistiniu švietimu užsienyje, užsienio lietuvių bendruomenės, taip pat pavieniai asmenys. Savo kandidatūrą gali teikti ir lituanistinį švietimą vykdantis asmuo asmeniškai.

Luhanską kontroliuojantys Rusijos remiami ir vadovaujami separatistai antradienį nutarė pripažinti rusų kalbą vienintele valstybine kalba jų kontroliuojamoje rytų Ukrainos teritorijoje...

Esama įvairių teorijų, aiškinančių, kaip vaikai išmoksta kalbėti. Tačiau pastaruoju metu įsigalėjo supratimas, kad aplinka apsprendžia, kokia kalba vaikas kalbės, o visa kita padaro genai, žmogaus prigimtis. Prie šių idėjų atsiradimo ir išplitimo prisidėjo kalbos tyrėjas Noam'as Chomsky ir šiuolaikiniai kalbos tyrimai. Pradžioje pasiaiškinkime, kaip mūsų genai, pasireiškiantys per mūsų kūno sandarą ir prigimtį parengia mus kalbos įgijimui, o po to paanalizuosime, kaip prie to gali prisidėti aplinka <...> Tyrimai rodo, kad maži vaikai lengvai išmoksta visas kalbas, bet kažkodėl ilgiausiai jiems trunka išmokti danų kalbą....

Dar prieš pasaulinę koronaviruso pandemiją Florencijoje viešėjusi „Misija – Pasaulio Lietuva“ komanda susitiko su 2017-aisiais įkurta Toskanos lietuvių bendruomene. Jos dėka atrado Lietuvai skirtą „Via Lituania“ gatvę, sužinojo apie šiame regione veikiančią lituanistinę mokyklą. Beje, Lietuvos labui veikia ne tik tautiečiai, bet ir italai. Apie Italijoje gyvenančius lietuvius, jų entuaziazmą, šilumą ir santykius su vietos italais kalba Lietuvos dviratininkė, pasaulio čempionė ir prestižinių „Tour de France“ bei dviejų „Giro d‘Italia“ lenktynių nugalėtoja Edita Pučinskaitė ir kiti.

„Lietuvių kalbos ištekliai kuriami, kaupiami, sisteminami, galima sakyti, nuo XVII amžiaus, kai pasirodė pirmasis lietuvių kalbos žodynas ir pirmoji lietuvių kalbos gramatika“, – teigia Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vadovė dr. Jurgita Jaroslavienė, kalbėdama apie lietuvių kalbos išteklius.