Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2018-10-11
    VLKK nei užkerta, nei atveria kelius keisti pavardes

    LRS Žmogaus teisių komitetas 2018 m. spalio 10 d. kvietė Kalbos komisijos atstovus į posėdį, prašydamas paaiškinti, kodėl išvada dėl piliečio pageidavimo savo pavardę Gervė pakeisti į Gervilaitis neigiama. Paaiškinta, kad vardyno požiūriu tai du skirtingi asmenvardžiai, Gervilaitis – apskritai nauja, išgalvota pavardė. Pareiškėjas, būdamas nepatenkintas turima pavarde, gali rinktis senelių, prosenelių ar kitų protėvių pavardę, kaip nustatyta Vardų ir pavardžių keitimo taisyklėse, kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333, o dėl pakeitimo pirmiausia reikėtų kreiptis ne į kalbininkus, bet į metrikacijos tarnybas. Kalbininkai savo ruožtu primena, kad pagrindinė pavardės paskirtis – žymėti priklausymą giminei, tai paveldimas asmenvardis ir neturėtų būti iškraipomas.

  • 2018-10-07
    Apie gatvių pavadinimus ir VU projektą LIEPA
    LRT laida „Lietuva mūsų lūpose“ 2018-10-07 (ved. Antanas Smetona).
  • 2018-10-06
    Baskai San Sebastiano festivalyje reikalauja titrų savo kalba
    San Sebastiano festivalio atmosfera nepalieka abejingų: „Kuo ypatingas šis kino festivalis? Ogi tuo, kad jis vyksta baskų krašte. Baskai turi daug sentimentų Lietuvai. Kolegos žurnalistai vis pamini, kad Lietuva tokia maža, bet išsikovojo nepriklausomybę. Baskai iki šiol tikisi savo nepriklausomybės ir, pavyzdžiui, šio festivalio metu reikalauja titrų savo kalba. Galbūt ne visi žino, bet baskų kalba – visiškai kitokia nei ispanų.“
  • 2018-10-06
    Valotka, Utka, Miliūnaitė. Kas pila vandenėlį ant kalbos mitų malūno?
    Pastaraisiais metais nestodamas sukasi kalbos mitų malūnas. Visokiais būdais mėginama diskredituoti tuos, kuriems rūpi realūs darbai, stiprinantys lietuvių kalbos gyvavimą mūsų valstybėje ir išeivijoje. Šią vasarą žiniasklaidoje primalta mitų ir paskleista dezinformacijos apie projektus, skirtus lietuvių kalbos plėtrai informacinėse technologijose.
    Liepos pradžioje pasirodė Ritos Miliūtės „Laisvės TV“ laida „Lituanistikos programų sąmatose – pinigai kyšiams?“ ir Mindaugo Aušros rašytinė tos laidos versija „R.I.T.A. Verkia dėl lietuvių kalbos mirties, o paskui dalijasi milijonus“ naujienų portale DELFI. Negana to, minėtoje laidoje dalyvavusi Lietuvių kalbos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja bei Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro docentė Loreta Vaicekauskienė ir Ilinojaus universiteto profesorius Giedrius Subačius, tęsdami šių šaltinių mintis, rugpjūčio pabaigoje naujienų portale 15min.lt paskelbė rašinėlį „VLKK „priemonių plano projektas“ – abejotina kalbos politikos paslauga visuomenei“...
  • 2018-10-04
    Apie literatūros įtaką politiniams, socialiniams, etniniams dalykams
    „Šiais laikais literatūra yra labai savita meno forma, susijusi su žodžiais, mes ją patiriame per žodžius, o per žodžius prieiname prie pasaulio, iš esmės aiškinamės pasaulį per žodžius, per kalbą“, – sako Bolonijos universiteto doktorantas Šarūnas Šavėla. Su rubrika „Kalbos rytas“ – apie literatūros įtaką politiniams, socialiniams, etniniams dalykams ir muzikos sampratą šiandien ir prieš kelis šimtus metų. (Ved. Austėja Kuskienė)
  • 2018-10-03
    Kazimiero Būgos etimologinio žodyno kartoteka atsiras inernete
    Lietuvių kalbos instituto „Lietuvių kalbos žodyno“ kartotekų fonduose saugoma Kazimiero Būgos etimologinio žodyno kartoteka. Tarp daugybės dirbamų darbų K. Būga buvo numatęs rašyti ir „Lietuvių kalbos etimologinį žodyną“, kuriam parengti jo sukauptos kartotekos duomenys iki šiol viešai nėra prieinami ir mokslinėje erdvėje panaudojami tik epizodiškai. Projektu „Visuomenės poreikius atitinkančios virtualios kultūrinės erdvės plėtra“ siekiama suskaitmeninti Lietuvių kalbos instituto saugykloje saugomas itin reikšmingas tautiškumo ir pilietiškumo aspektu K. Būgos etimologinio žodyno kartotekos korteles, aprašyti jų metaduomenis, paruošti šias korteles saugoti bei visuomenei pateikti per viešąsias prieigas – Virtualią elektroninio paveldo sistemą (www.ePaveldas.lt), Lietuvių kalbos išteklių informacinę sistemą (lkiis.lki.lt) ir kt.
  • 2018-10-03
    ĮTEIKTOS ŠV. JERONIMO PREMIJOS VERTĖJAMS
    Minint Tarptautinę vertėjų dieną, pirmadienį (2018-10-01) Kultūros ministerijoje įteiktos 2018 metų Šv. Jeronimo premijos už geriausius vertimus. Kasmet vertėjams teikiamos premijos šiemet skirtos Izabelai Korybut-Daszkiewicz ir Virgilijui Čepliejui.
  • 2018-10-03
    Šiemet M. Lukšienės premijos laimėtoju tapo jaunas lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas iš Vilniaus
    Spalio 2 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje išrinktas ir paskelbtas švietimo reformos pradininkės, mokslininkės, literatūrologės Meilės Lukšienės premijos laimėtojas. Juo tapo Vilniaus Užupio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas, Vilniaus universiteto doktorantas ir dėstytojas trisdešimtmetis Alius Avčininkas.
  • 2018-10-02
    Airijos mokyklose – lietuvių kalbos pamokos

    Lietuvių kalbos bus mokomi papildomus kursus pasirinkę, pradinę mokyklą baigę, ne jaunesni nei 12 metų vaikai. Šios pamokos pirmiausia atsiras Dubline ir Monachane – čia gyvena daugiausiai imigrantų iš Lietuvos <...> Anot ministerijos, nuo 2020 metų rugsėjo įsigalios lietuvių kalbos mokymo programa, kurią galės naudoti visos norinčios Airijos mokyklos. 2017 metais Airijoje patvirtintoje Užsienio kalbų mokymo strategijoje lietuvių kalba vadinama „paveldėtąja" (angl. heritage language). Toks statusas dar suteiktas lenkų ir portugalų kalboms.

  • 2018-10-02
    Technologijos: mirtis ar išsigelbėjimas lietuvių kalbai?
    Vis spartėjant technologijų pažangai, pasaulyje vis tobulėjant dirbtinio intelekto programoms, lietuvių kalbos tyrinėtojai ir puoselėtojai klausia: kas atsitiktų su lietuvių kalba, jei ji liktų visos vykstančios technologijų revoliucijos užribyje? Manoma, kad nesuskubus sukurti lietuvių kalbos saugojimo ir apdorojimo sistemos mūsų kalbos vartojimas skaitmeninėse technologijose smarkiai sumažėtų, o dar vėliau, pasak mokslininkų, galbūt rastume ją nykstančių kalbų sąraše...