Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2020-01-07
    Rūta Lukoševičiūtė-Daudienė su vyru Mariumi išrinko naujagimei vardą: toks vardas Lietuvoje vienintelis
    Neseniai antros atžalos su sutuoktiniu Mariumi Dauda susilaukusi žurnalistė, TV projektų vykdomoji prodiuserė Rūta Lukoševičiūtė-Daudienė jau išrinko naujagimei vardą. 15min susisiekus su žinoma moterimi, ji patvirtino, kad mergaitei suteiktas Sakmėjos vardas.
  • 2020-01-06
    Nyksta paskutinis sefardų ryšys, siejantis bendruomenę su istorine tėvyne – Ispanija

    UNESCO susirūpinus nykstančių kalbų likimu, prisiminta ir ladinų kalba, anksčiau plačiai vartota Osmanų imperijoje gyvenusių sefardų, taip pat Prancūzijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Maroke, Jungtinėje Karalystėje. Ši kalba – unikalus senosios ispanų ir hebrajų kalbų darinys su turkų, arabų, graikų kalbų priemaišomis. Ši kalba ėmė plisti, kai 15 amžiaus pabaigoje žydai buvo genami iš Ispanijos, daugelis apsigyveno tuometėje Osmanų imperijoje. Turkijai modernėjant žydų sefardų bendruomenė mieliau mokėsi prancūzų ar kitų kalbų. Ladinų kalba nyksta, bet Turkijos žydų bendruomenė stengiasi ją išlaikyti.

  • 2020-01-02
    Populiariausi vaikų vardai 2019-aisiais: mergaitės vardas tapo staigmena
    Pernai tėvai ką tik gimusiems vaikams dažniausiai suteikdavo Mato ir Sofijos vardus, rodo BNS pateikti Registrų centro duomenys.
  • 2019-12-28
    Metus išlydi knyga apie esperanto kalbos pradininką Liudviką Zamenhofą
    ... Lietuvos esperantininkams šie metai išskirtiniai. Prieš 100-metį, 1919-aisiais, buvo įkurta Lietuvos esperantininkų sąjunga. Pažymėdami tai, A. Korženkovo knygos pabaigoje pridėjome keturis papildomus tekstus: V. Šilo istorinį straipsnį „Liudvikas Zamenhofas ir Veisiejai“, išsamią studiją apie pirmuosius du Lietuvos esperantininkų sąjungos veiklos dešimtmečius (1919–1940), Povilo Jegorovo apžvalginį straipsnį apie šiandieninę Lietuvos esperantininkų sąjungos veiklą, ją atkūrus 1988 metais, bei žymių žmonių pasisakymus apie esperanto kalbą.
  • 2019-12-27
    2020-aisiais „Gimtosios kalbos“ žurnalas minės savo atkūrimo Lietuvoje 30-metį

    Nuo 1933 m. leidžiamas „Gimtosios kalbos“ žurnalas 2020 m. minės savo atkūrimo Lietuvoje 30-metį. Atnaujintoje žurnalo redakcinėje kolegijoje dirbs Elona Bagdanavičienė (ŠMM), Vilija Dailidienė („Lituanistų sambūris“, VLKK), prof. dr. Albinas Drukteinis (KU), dr. Aurelija Gritėnienė (LKI), Kęstutis Kaminskas (Lietuvių kalbos draugija), prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU), Donatas Smalinskas (VKI), doc. dr. Antanas Smetona (VU), akad. prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia (VU, VLKK), dr. Aurelija Tamulionienė (LKI), doc. dr. Loreta Vilkienė (VU), dr. Palmira Zemlevičiūtė (LKI), doc. dr. Vilma Zubaitienė (VU, VLKK).

  • 2019-12-20
    Universitetuose jau prigijusi kinų kalba populiarėja ir Lietuvos darželiuose
    Kinų kalba sparčiai populiarėja. Lietuvoje jos galima mokytis ne tik universitete, dabar didžiuosiuose Lietuvos miestuose jau yra darželių, kur mandarinų kalbos mokosi ir vaikai.
    Tiesa, Kinijoje tiek dialektų, kad kartais susikalbėti negali net 100 km vienas nuo kito gyvenantys kinai.
  • 2019-12-20
    Jaunimo internetinio žargono naujovės: vietoj „kajp gyweni?“ atsirado „šierinti“
    Lyginant su vyresnėmis kartomis šiandien jaunuoliai daug daugiau laiko praleidžia naršydami internete ir socialiniuose tinkluose nei su knyga rankose. Pasauliniais duomenimis raštingumo lygis kasmet didėja. Per paskutinius du dešimtmečius jaunimo raštingumas paaugo 11 procentų ir šiuo metu siekia net 92 procentus. Visgi kokią įtaką jaunimo raštingumui daro skaitmeninės technologijos ir kaip socialiniai tinklai pakeitė bendravimą?
  • 2019-12-20
    Kalėdinis maršrutas po Lietuvą: per Snaigyną – nuo Kisieliškio iki Aguonių
    ... Kalėdos ryškiausią antspaudą Lietuvos žemėlapyje yra palikusios Dzūkijoje – būtent šiame krašte yra net trys šventiškai nuteikiantys pavadinimai. Varėnos rajone yra Kalėdonių kaimas, o šiame rajone esančiame Vydenių kaime galima rasti Kalėdonių gatvę. O štai Lazdijų rajone šventinėmis nuotaikomis alsuoja Kalėdiškių kaimas, kuris, beje, yra Kučiūnų seniūnijoje...
  • 2019-12-20
    Kalėdų kraštas – Pietų Lietuva
    Naujausiais Registrų centro tvarkomo Gyventojų registro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 208 vyrai, turintys pavardę Kalėda. Moterų ir merginų su pavardėmis Kalėda, Kalėdienė ar Kalėdaitė yra šiek tiek daugiau – iš viso 229. Didžiausia tikimybė sutikti žmogų, turintį tokią šventišką pavardę, yra Dzūkijos sostinėje Alytuje ir jo apylinkėse, taip pat Lazdijų rajone, Druskininkuose bei Marijampolėje. Nemažai Kalėdų, Kalėdienių ir Kalėdaičių gyvena ir Kaune.
    Gyventojų registre šiuo metu yra beveik 1,3 tūkst. moterų, kurios suklustų šūktelėjus Snieguolės vardą.
  • 2019-12-20
    Populiariausi pastarojo dešimtmečio naujagimių vardai Lietuvoje

    Populiariausi pastarojo dešimtmečio naujagimių vardai – Matas ir Emilija, ketvirtadienį paskelbė Registrų centras. Civilinės metrikacijos duomenys rodo, kad nuo 2010 metų Lietuvoje Mato vardas suteiktas daugiau kaip 4,6 tūkst. berniukų, o Emilijos vardu pavadinta daugiau kaip 4,1 tūkst. mergaičių.