Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2021-03-04
    Kodėl valstybinis lietuvių kalbos egzaminas tapo panašiu į loteriją?

    Mergina, gavusi 5 šimtukus iš skirtingų disciplinų per valstybinių brandos egzaminų (VBE) sesiją, už lietuvių kalbą tegavo 86 balus ir neįstojo į norimą užsienio universitetą, reikalavusį gimtosios kalbos egzaminą išlaikyti ne mažesniu balu nei 90. Jaunųjų filologų konkursų laureatė, kalbų olimpiadų prizininkė negavo diplomo su pagyrimu, nes už lietuvių kalbos ir literatūros VBE net ir po apeliacijos tegavo 85 balus, nors už tris kitus egzaminus gavo 3 šimtukus. Bet abiturientas, neperskaitęs nė vienos knygos ir nė vieno programinio kūrinio, surinko 65 ar net visus 86 balus. Tai ne fantazijos, tai realybė. Štai, kaip vasario pradžioje paskelbė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, net 42 proc. pernai metų abiturientų (metiniame trimestre turėjusių nuo 6 iki 8 balų) per lietuvių kalbos ir literatūros VBE surinko nuo 86 iki 100 balų, o 21 proc. abiturientų (kurių lietuvių kalbos ir literatūros žinios bei gebėjimai buvo įvertinti 9-10 balų) tegavo nuo 36 iki 85 balų už šį valstybinį egzaminą. Kodėl taip nutinka?

  • 2021-03-03
    Ieva Prudnikovaitė: žmonėse labiausiai vertinu vidinę kultūrą
    Paklausta apie vertybes, kuriomis gyvenime vadovaujas, Ieva Prudnikovaitė sako, kad žmonėse labiausiai vertinanti vidinę kultūrą, išsilavinimą ir raštingumą.
    Negalinti ramiai žiūrėti, kaip žmonės nemoka rašyti taisyklingai lietuviškai, prisipažįsta, kad dažnai stebianti šį reiškinį socialiniuose tinkluose. Raštingumas esąs tikras vidinės žmogaus kultūros rodiklis. Kultūringam žmogui atleistina net keiksmažodžiai. Tinkamai pavartoti tinkamoje vietoje, jie tik sustiprina šnekamosios kalbos vertę jos nė kiek nemenkindami.
  • 2021-03-02
    „Klausk ir pažink“ su doc. dr. Lina Muriniene
    2020 metais Vilniaus universiteto studentai Jus pripažino geriausia Komunikacijos fakulteto dėstytoja, taip pat esate gavusi Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto padėką už lietuvių kalbos tarmių paveldo puoselėjimą, prisidėjusi ne prie vieno lingvistinio leidinio bei esate Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narė. Kokia Jūsų sėkmingos karjeros paslaptis?
  • 2021-03-02
    Vilma Leonavičienė: per kalbą ir kalbas kuriame savo tapatybę
    Apie Lietuvių kalbos draugijos Vilniaus skyrių ir Lietuvių kalbos dienų renginius kalbamasi su skyriaus pirmininkė Vilma Leonavičiene.
  • 2021-03-02
    Lietuvių kalbos dienos Skuodo rajone
    „Šiemet Skuodo rajone Lietuvių kalbos dienoms skirti renginiai tuo ir ypatingi, kad ypač daug užsiėmimų, konkursų organizuojama mokinių raštingumui, kūrybingumui, įžvalgumui ugdyti“, – pasakoja Skuodo rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja Reda Lenkytė-Maniukė.
  • 2021-03-02
    Apie lietuvių kalbą ir lietuvybę Sakartvele
    Su lietuvių kalbininku prof. dr. Vidu Kavaliausku kalbamasi apie Sakartvelo technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centro veiklą ir lietuvių kalbą tolimame nuo Lietuvos krašte.
  • 2021-03-02
    Meilę ir pagarbą lietuvių kalbai ugdo virtuali lituanistinė Italijos mokykla
    „Virtuali lituanistinė Italijos mokykla, gyvuojanti Italijos savanorių darbu, skirta visiems lietuvių vaikučiams, esantiems bet kurioje Italijos vietoje. Iniciatyva gimė 2020 m. rugsėjo mėnesį“, – virtuali mokykla pristatoma „Facebook“ paskyroje. Į klausimus atsako Virtualios lituanistinės Italijos mokyklos įkūrėjos ir vadovės Aurelija Orlova ir Elzė Di Meglio.
  • 2021-02-28
    Šešios raidės perrašys Europos slavų istoriją – aptiktos runos griauna mitus apie neraštingus žmones?
    Iki šiol buvo manoma, kad slavai neturėjo rašto sistemos iki pat 9 a., kai pradėjo naudoti krikščionių misionierių Kirilo ir Metodijaus įvestą vadinamąją glagolicą. Tačiau tai įvyko praėjus beveik trims šimtams metų nuo įrašų ant Lany kaulo, kuris, remiantis genetiniais ir radioaktyviosios anglies tyrimais, datuojamas maždaug 600 m. po Kristaus. Hipotezė, kad slavai išmoko rašyti kur kas anksčiau nei į Didžiąją Moravijos imperiją atvyko misionieriai iš Bizantijos, jau daug metų buvo aistringų diskusijų objektas.Dar 19 a. kai kurie žymūs slavų mokslininkai iškėlė mintį, kad slavai dar iki krikšto buvo pasiekę tam tikrą raštingumo lygį. Vienas iš pagrindinių jų argumentų buvo bulgarų vienuolio ir mokslininko Černorizeco Hrabaro tekstas, kuriame maždaug 900 m. po Kristaus jis užsimena apie „įkirtimų ir įbrėžimų“ rašto sistemą, jo teigimu, naudotą ankstyvųjų slavų tautų. Buvo nustatyta, kad ant kaulo rasti užrašai yra runos, kurios iki šiol buvo siejamos tik su germanų gentimis. Robertas Nedoma tiksliai nustatė, kad raižiniai ant Lany kaulo yra Senasis Futharkas – seniausia žinoma runų rašto forma, kurią vokiečių kalba kalbančios Vidurio Europos tautos vartojo 2–7 a.Šią senovės sistemą sudarė 24 raidės. Runomis išrašytas kaulas gali liudyti, kad germanų gentys galbūt net suvaidino reikšmingą vaidmenį slavams formuojant atskirą etninę grupę.
  • 2021-02-27
    Kalbininkai mato, kas vyksta – greta nuostabių įmonių pavadinimų yra ir tokių, dėl kurių tenka rausti

    „Daktaras desertas“, „Kiauras dangus“, „Karšio uodega“ – tai tik keletas praėjusiais metais įsteigtų įmonių pavadinimų, už kuriuos verslininkai sulaukė pagyrimų.

  • 2021-02-26
    Lietuvių kalbos dienos Ignalinos rajone – 2020 metų Lietuvių kalbos dienų sostinėje
    Apie Lietuvių kalbos dienų renginius, patirtį, įgytą būnant pirmąją Lietuvių kalbos dienų sostine, žmones, puoselėjančius lietuvių kalbą mintimis dalijasi Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Informacijos ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo pavaduotoja, kalbos tvarkytoja Laima Sidorenkienė.