Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2018-10-18
    Kalbų lygybė skaitmeniniame amžiuje
    Europos Parlamente rugsėjo 27 d. vyko konferencija „Language equality in the digital age“, kurioje LIEPA-2 vadovas dr. Audrius Valotka skaitė pranešimą.
  • 2018-10-17
    Lietuvos šimtmečiui – 100 lituanistinių institutų leidinių
    Apie tai reportažas iš Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos LRT „Panoramoje“.
  • 2018-10-16
    Kodėl pagelsta senų knygų puslapiai?
    Kartais malonu paskaityti surastą ir labai seną knygą. Nors jos dažnai būna ne geriausios būklės, jų turinys vis tiek gali būti įdomus ir viliojantis. Tik kodėl jų puslapiai dažnai būna tokie geltoni, net kai knygos būna laikomos švarioje lentynoje?
  • 2018-10-15
    #MetųŽodis – metų ženklas: kaip paženklinta rudens pradžia?
    Rudeniui įpusėjus pats laikas pasižiūrėti, ar derlingos buvo pastarosios savaitės Metų žodžio ir Metų posakio ieškotojams.
  • 2018-10-13
    Lenko įvaizdis – nuo nevykėlio iki priešo

    1918 m. sustiprėjus nacionalinių valstybių kūrimo procesams, lietuvių spauda, ypač satyrinė ima negatyviau vaizduoti lenkus. Lenkas, anksčiau laikytas šlėkta, negalinčiu prisitaikyti prie kapitalistinės tikrovės, nemokantis ūkininkauti, dabar piešiamas kaip kenkėjas ir priešas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atgaivinimo projektas žlunga dėl to, kad lietuviai, lenkai ir baltarusiai ima brėžti etninių teritorijų ribas. 


    Kaip rašėme Lietuvos lenkų pavardes tarpukariu? Dėsto Lietuvos istorijos instituto direktorius dr. Rimantas Miknys. 

  • 2018-10-13
    Karaliaučiaus kraštas: baltiškieji vietovardžiai pro istorijos brūzgynus
    uršiams giminingų skalvių gyventą Nemuno žemupio sritį vakariniai lietuviai (senlietuviai) pradėjo kolonizuoti greičiausiai jau VII-VIII a., o Nadruva Lietuvos valdžion pateko apie 1243 m. Sakoma, kad XV a., po Žalgirio mūšio, pretenzijas į Prūsą, pasak istorijos šaltinių, reiškė ir Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas: „Prūsa – taip pat mano tėvonija, ir aš reikalausiu jos iki Osos, nes ji yra mano tėvų palikimas“.
  • 2018-10-13
    Alius Avčininkas: pasirinkęs mokyti
    Tautinės mokyklos koncepcijos kūrėjos, habil. dr. Meilės Lukšienės (1913 – 2009) premija šiemet skirta Vilniaus Užupio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojui, Vilniaus universiteto doktorantui ir dėstytojui Aliui Avčininkui.
    Pirmaisiais savo darbo mokykloje metais jis subūrė mokinių grupę, pastatė spektaklį pagal Fiodoro Dostojevskio ir Samuelio Becketto kūrinius. Galima sakyti, kad gimnazijoje atgaivino tautosakos tradiciją. Kaip tikino pats mokytojas, pomėgis literatūrai, tautosakai, teatrui radosi iš tos aplinkos, kurioje jis augęs. Visada aktyviai dalyvavo bendruomenės kultūriniame gyvenime, dar mokydamasis mokykloje prisidėjo prie muziejininkų būrelio Kėdainių Juozo Paukštelio gimnazijoje. Tada paaugo tiek, jog suvokė, kad rašytojas yra tiesiog žmogus. Pažino literatūrą per kūrėjo gyvenimą. „Taip ir su teatru: atsimenu, kaip laukiau pirmosios knygos apie Moniką Mironaitę. Kaip pirmą ir vienintelį kartą gyvai išgirdau Laimono Noreikos balsą. Skaitė Jono Aisčio „Likimo giesmę“. Tokie susidūrimai, akimirkos trukmė įstringa. Ir giliai“, – dalijosi įspūdžiais A. Avčininkas. Labiausiai jis mėgstąs skaityti klasiką, be jos negali judėti. Ypač žavisi poezija. Anos Achmatovos. Salomėjos Nėries. Marcelijaus Martinaičio. Iš prozininkų lietuvių literatūroje bene labiausiai vertina Juozą Aputį, Vaižgantą, Šatrijos Raganą. „Ernestas Hemingway, Henrikas Ibsenas, Hermanas Melville'is – prie jų sugrįžtu kaip grįždavo Justinas Marcinkevičius prie Krisitijono Donelaičio. Traukia. Ir niekaip negali atsiplėšti. Ir labai gerai dėl to“, – pripažino lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas.
  • 2018-10-12
    TV laidoje „Bus visko“ tikrai buvo visko
    Rugsėjį Kalbos inspekcijos tikrintos LRT laidos „Stilius“ ir „Gyvenimas“ paneigė paplitusią nuomonę, kad taisyklingai kalbėti neįmanoma. Neatrodė, kad bendrinė kalba vedėjams būtų per sunki ar juos varžytų. Klaidų nei Violeta Baublienė, nei Edvardas Žičkus nedarė.
  • 2018-10-12
    Kaip mūsų lietuvių kalboje atsirado būtasis dažninis laikas

    LRT laidoje „Ryto allegro“ (2018-10-10) pasakoja dr. Jurgis Pakerys. 

  • 2018-10-12
    Kodėl vyras panoro keisti visiškai gražią Gervės pavardę?

    LNK žinios 2018-10-12.