Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2020-08-19
    Vietoje Baltarusijos – Baltarusia: istorikai diskutuoja apie kaimyninės šalies pavadinimo keitimą
    Prabilta apie Baltarusijos pavadinimo keitimą: dabartinis byloja, kad šalis – Rusijos dalis. Baltarusijoje antrą savaitę besitęsiant protestams, Lietuvoje užgimė diskusija: galbūt pats laikas pakeisti lietuvių kalboje vartojamą Baltarusijos pavadinimą į, pasak istorikų, istoriškai teisingesnį Baltarusios vardą? Apie tai – reporterio Augustino Šemelio pokalbis su istoriku, Vilniaus universiteto rektoriumi Rimvydu Petrausku. Jo teigimu, dabartinis šalies pavadinimas implikuoja, kad ji – Rusijos dalis. (LRT televizija „Laba diena, Lietuva“)
  • 2020-08-18
    Audrius Valotka. Kalbos kasdienybės. Kalbos ekonomija, arba viešuvėnas
    Garsusis dramaturgas Bernardas Šo (Bernard Shaw) suskaičiavo, kad rašydamas nereikalingas raides kasmet praranda du mėnesius, o planetos mastu anglų rašybos netobulumas kainuoja apie 540 000 darbo metų. Į statistiką rašytojas neįtraukė Indijos, Pakistano ir Ceilono, nes su šiomis šalimis skaičiai būtų buvę pernelyg kraupūs.
    Lietuviška rašyba nežlugdo ekonomikos taip, kaip anglų, nes atspindi tarimą visai neblogai.
    „Ekonominti“ kalbą pradėjome jau nuo vaikystės, kai Vytautas tapo Vytu, Kęstutis – Kęstu, Margarita – Margo, Eugenijus – Augiu, o Mindaugas iš pirmosios laiptinės (tada sakydavome padiezdas) viso labo tik Minde. Tokie trumpinimai būdingi bene visoms pasaulio kalboms Susimąstęs, kaip galėčiau palengvinti tautiečių gyvenimą ir ką nors sutrumpinti, užkliuvau už ilgų ir nepatogių atstovo spaudai ir atstovo ryšiams su visuomene.
    Štai paprasta aritmetika: pirmąjį terminą sudaro 15, antrąjį – 26 raidės, Google paieška randa virš 300 000 atstovų spaudai ir apie 15 000 atstovų ryšiams su visuomene.Anykštėną siejame su Anykščiais, kupiškėną su Kupiškiu, tai gal ir viešuvėnas tebūnie iš viešumo, viešųjų ryšių parapijos? Neprimetu savo nuomonės, bet kaip Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas pažadu: kas pasiūlys gerą ir gyvybingą žodį vietoje atstovo spaudai ir atstovo ryšiams su visuomene, bus viešai pagirtas!
  • 2020-08-17
    Ar žinai, kad žodžiai „katė” ir „katinas” reiškia ne tik gyvūnus?
    LRT RADIJAS. Kalba. Katė ir katinas.
  • 2020-08-17
    Lietuvių kalbos egzaminų rezultatus klastojusi komisijos pirmininkė pripažino kaltę
    A. Mažonienė kaltinama priėmusi kyšius tam, kad neteisėtai veiktų ir teigiamai įvertintų mažiausiai aštuonių reikiamų žinių neturinčių užsieniečių lietuvių kalbos mokėjimo ir Konstitucijos pagrindų egzaminus. Tokiu būdu užsieniečiai galėjo gauti egzamino išlaikymo pažymėjimus, kurių reikia teikiant prašymus Migracijos departamentui dėl leidimų nuolat gyventi Lietuvoje...
  • 2020-08-17
    Baltarusių poezijos skaitymai „Laisvė – svarbiausia!“

    Vilniaus Šv. Apaštalo Baltramiejaus bažnyčios kieme (Užupyje) rugpjūčio 27 d. nuo 19 val. poetai ir vertėjai skaitys baltarusių poetų eiles – originalo ir lietuvių kalbomis. Rengia akcijos „Freedom first. Go, Belarus“ iniciatyvinės grupės narys poetas Antanas A. Jonynas. Taip pat dalyvauja Giedrė Kazlauskaitė, Vladas Braziūnas, Alvydas Šlepikas, Andrei Antonau, Simonas Bernotas, Antanas Šimkus, Paulina Vituščanka, Marius Burokas, Tomas Petrulis, Ieva Toleikytė, Vanda Martins, Ramunė Brundzaitė, Vytas Dekšnys, Greta Ambrazaitė, Dominykas Norkūnas...

  • 2020-08-16
    Kalbininko Chackelio Lemcheno istorija: žydų kultūros tyrimai, dviejų sūnų netektis ir gyvenimas koncentracijos stovykloje

    Tuo metu kai abu Lemchenai aktyviai dalyvavo Žagarės bendruomenės gyvenime, jauniausias jų sūnus Chackelis (Chatzkel) mokslus krimto Kaune, Lietuvos universitete (vėliau jis pavadintas Vytauto Didžiojo universitetu).Universitete jį labiausiai patraukė bendrosios lietuvių kalbos kursas, kuriam vadovavo profesorius Jonas Jablonskis (1860-1930). Pastebėjęs jaunuolio gabumus ir įvertinęs puikų jo lietuvių kalbos išmanymą, profesorius pakvietė jį dirbti savo asistentu. Sykį Jablonskis savo kursui uždavė kirčiavimo užduotį ir negalėjo atsistebėti, kad žydas Lemchenas ją atliko be klaidų <...> 


    Lemchenas mirė 2001 m. lapkritį, sulaukęs 97–erių metų amžiaus. Jis aktyviai ir atsakingai dirbo iki paskutiniųjų savo gyvenimo dienų. Gyvenimo pabaigoje jis buvo laikomas vienu iš geriausių, kompetentingiausių lituanistikos specialistų visoje Lietuvoje.

  • 2020-08-16
    Tautybė politikos gniaužtuose: Lietuvos lenkai apie sulietuvintus vardus, nykstančią bendruomenę ir santykį su Lenkija

    Lietuvių mokyklą baigęs pašnekovas atskleidė, kad jau pirmose klasėse savo vardą turėjo pritaikyti prie aplinkos. „Buvo, lietuvindavau ir vardą, ir pavardę – ir gan smarkiai. Mane vadindavo Mariumi, o kai pakeičiau mokyklą, 9-oje klasėje, mokytojas perskaitė „Marijušas“, ir mane visi Marijušu pradėjo vadinti“, – pasakoja jis.

  • 2020-08-14
    Pasaulio lietuvių bendruomenės stovykloje – Nausėdienės dėmesys lituanistiniam švietimui
    Stovykloje „Pasaulio Lietuva“ susitiko lietuvių kilmės jaunuoliai iš 13 šalių. Šiemet ji vyksta Alytaus rajone, Alovės kaime.
    D. Nausėdienė bendravo su čia susirinkusiais moksleiviais, po to lituanistinio švietimo užsienyje iššūkius ir perspektyvas aptarė su stovykloje savanoriaujančiais Airijos, Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenių pirmininkais, bendruomenių valdybos nariais, Pasaulio lietuvių bendruomenės Švietimo komisijos atstovais.
  • 2020-08-14
    Ką lengviau paaiškinti čekui – lietuvių kalbos gramatiką ar dėl ko sielojasi Granauskas?

    Retas kuris emigrantas gyvena Donelaičiu, Kunčinu, Krėve ar Radvilavičiūte, o universitete dirbantis literatas su šių autorių kūriniais dar ir pažindina čekus. Vaidas Šeferis gerai supranta, su kokiu iššūkiu susiduria užsienyje vaikus auginantys lietuviai emigrantai. Dukros kalba ir čekiškai, ir lietuviškai, vis dėlto Brno, kitaip negu Prahoje, nėra lietuvių bendruomenės, todėl už namų sienų su lietuvių kalba nesusiduriama...


    Edukacinė sistema Čekijoje sureguliuota taip, kad dvikalbystė yra laikoma įprastu dalyku, sako V. Šeferis, bet be kasdienio įdirbio – skaitymo, bendravimo – tai būtų nieko verta. Reikia nepamiršti, kad kalba yra gyvas daiktas, nelaistoma ji nudžiūva.


    „Anksčiau aš buvau gana radikaliai nusiteikęs prieš kokį nors kalbos reguliavimą, o dabar vis labiau matau tuos pavojus, kurie kyla, kai su kalba susiję procesai šiuolaikiniame pasaulyje laikomi nereikšmingais. Ir aš kalbu apie labai kasdienes patirtis. Aš dirbu Čekijoje, mano studentų dauguma yra čekai, studijų pradžioje jie daug darbų – referatų, analizių – turi pateikti man čekų kalba. Ir situacija yra tokia, kad aš, lietuvis, taisau klaidas jų tekstuose, – taip galima nustekenti kalbą, kai ji yra visiškai liberali, kai jos pakankamai nemokoma. Aš niekada nestudijavau čekų kalbos, išmokau ją intuityviai, bet matau, kad čekų daromos rašybos klaidos yra aiškios. Kodėl taip yra? Todėl, kad čekų kalbos politika yra labai liberali, kalbėk, kaip nori, yra tik patariamosios institucijos, nėra jokių reguliuojančių mechanizmų. Kalbinės kompetencijos prastėti pradeda išsiveržus iš mokyklos, kai niekas nebesaugo <...>“

  • 2020-08-13
    Vienas paskutiniųjų Katkevičiaus interviu: „Žmogus yra žmogus tiktai sociume, tiktai santykiuose, o tie santykiai skleidžiasi per tekstą, per kalbą“

    – Ką apskritai tau pavyko suprasti apie tekstus? Esi retas individas, gyvenime skyręs šitiek laiko ir energijos tekstams. Koks čia reiškinys?


    – Tekstas apskritai? Jis pats savaime sako, pačiam lotyniškame žody užkoduota, tekstas yra „suaustas“, „audinys“. Ir ta audinio metafora yra daug didesnė, negu galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio, nes mes iš principo esam kalboje, mes kaip Homo sapiens, mes kaip būtybės, ir kitaip mes nebūnam. Nuo smulkiausių detalių iki generalizacijų. Sako, italui surišus rankas, jis išvis žodžio neištars, negalės šnekėti apskritai. Vokietis struktūruoja savo pasaulį visiškai kitaip. Rusas, turbūt, kitaip. Aš jau nekalbu ten apie tuos klasikinius beduinų septyniolika smėlio pavadinimų arba eskimų trisdešimt aštuonis sniego pavadinimus, arba kiek lietuviai turi sinonimų žodžiui „lyti“, kaip niekas kitas.


    Mes esam tiktai tame audinyje, tiktai tame tekste, mes kitaip niekaip nesam. žmogus yra žmogus tiktai sociume, tiktai santykiuose, o tie santykiai skleidžiasi per tekstą, per kalbą, per bendravimą. Tai, ką aš šneku dabar, yra žiauriai panašu į tai, ką kalba Yuvalis Hararis, ypač savo pirmoj knygoj, kad istoriją iš principo diktuoja tekstas. Šitas tekstas mano galvoj buvo surašytas per kokias tris dienas – iš esmės, iš gamtos stebėjimo, bet jis – galvoj. Aš labai dažnai rašau vaikščiodamas, pavyzdžiui, einu, o tekstas struktūruojasi, generuojasi. Man reikia tiktai kažkaip fiksuoti taškus, ant kurių galėčiau paskui statyti visą rankraštį.


    ... aš iš tikrųjų filologas, aš iš tikrųjų raštininkas ir šiek tiek su semiotiko pakraipa.