Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2016-12-05
    Rašykime be klaidų: IT ir lietuvių kalba – suderinama

    Ne paslaptis, kad lietuvių kalbos vingrybės – nosinės vidury žodžio, raidės su kepurėlėmis ir taškais bei kitos vingrybės, kurių nėra kitose kalbose – kartais gali pakišti koją ir neblogai ją mokančiam. Bet ką daryti, jei norisi parašyti be klaidų, o lietuvių kalba net ne gimtoji? Į pagalbą ateina rašybos, skyrybos ir kitų klaidų tikrinimo sistemos internete.

  • 2016-12-01
    Apie šventinių palinkėjimų žodžius

    Turbūt daugelis esame girdėję tokių „šventinių“ palinkėjimų, po kurių apima jei ne svetimos gėdos jausmas, tai bent jau apmaudas dėl to, kad žmogus visiškai negirdi to, ką pats kalba (ar neskaito to, ką rašo). Lygiai taip pat turbūt daugelis esam susidūrę su tokia „geranoriška“ kritika, po kurios ne tik kad nebesinorėdavo tobulėti – po kurios nebesinorėdavo iš viso nieko. Apie tai ir kitus žodžių labirintus daviau kalėdinį interviu vienam leidiniui, skirtam sveikatingumui. Ir švenčių proga dalinuosi originalia pašnekesio versija. Klausimus uždavė Evelina Žičkienė.

  • 2016-12-01
    Televizijos ir radijo kalba pasikeitė, eteryje nuskambėjus žodžiui „velniop“
    Sovietmečiu ir net vėliau radijo ir televizijos laidų pašnekovai kalbėdavo apie darbą, o asmeninį gyvenimą aptardavo labai santūriai. Pokyčiai įvyko, laidose pradėjus skambėti žodžiams „po velnių“ ar „velniop“, LRT KLASIKAI sako sociolingvistas Giedrius Tamaševičius. Anot jo, rimtame kontekste pavartotas neformalus žodis palengvina klausytojo suvokimą.
  • 2016-11-29
    Islandija iškėlė bylą jos vardą naudojantiems britų prekybininkams
    Islandija yra šalis. Tačiau Didžiojoje Britanijoje žodis „Islandija“ reiškia ir parduotuvių tinklą . Tikrajai Islandijai tokia situacija nusibodo ir penktadienį Reikjavikas ėmėsi teisinių priemonių prieš mažmeninės prekybos tinklą „Iceland“.
  • 2016-11-28
    Skvernelio pavardės kilmė ir kirtis

    Paskyrus Lietuvos Respublikos ministrą pirmininką jo pavardė yra ir bus dažnai minima. Linkėdami ministrui pirmininkui geriausios sėkmės, besidomintiems piliečiams paaiškiname ir šios pavardės kilmę, rašybą bei tartį.

  • 2016-11-28
    Kada politikai išmoks taisyklingai kirčiuoti?

    Baigiasi 26-ji nepriklausomos Antrosios Lietuvos respublikos metai, tačiau Seimų nariai ir Valstybės vadovai (!) taip ir neišmoko taisyklingai kirčiuoti žodžių Lietuva, parlamentas, departamentas. Dažniau nei kitus valstybės tarnautojus juos girdime per radiją, matome televizoriaus ekrane. Kai išgirsti politiką bandantį įtikinti, kad jis eina koja kojon su Lietuvà (turi būti Líetuva), pasitikėjimas juo iškart dingsta. Ar šito reikia jiems ir mums?

  • 2016-11-25
    Lituanistinių mokyklų mokytojai galės objektyviau nustatyti mokinių kalbos mokėjimo lygį

    Užsienyje veikiančių lituanistinių mokyklų mokytojai, naudodami kalbininkų parengtus testus, galės nustatyti savo mokinių lietuvių kalbos mokėjimo lygį. Tai padės lituanistinių mokyklų mokytojams diferencijuoti mokymą, o mokiniai ir tėvai aiškiai žinos, ką vaikai jau moka, o kur dar reikia pasistengti.

  • 2016-11-24
    Pagerės rėmimo ir skatinimo sąlygos užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams

    Gerinamos rėmimo ir skatinimo sąlygos užsienio lituanistinių mokyklų, ypač esančių etninėse lietuvių žemėse ir lietuvių tremties vietose, mokytojams. Ko nebuvo iki šiol, numatomos galimybės šiems mokytojams skirti kompensacijas per vaikų atostogas, paskatinti mokytojus piniginėmis premijomis už darbo stažą bei lituanistinio švietimo srities laimėjimus. Taip pat numatyta įsteigti lituanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) premiją, kurią kasmet skirs švietimo ir mokslo ministras. Visa tai numatyta Vyriausybės nutarimu pakeistame Asmenų, vykdančių ar vykstančių vykdyti lituanistinį švietimą užsienyje, rėmimo ir skatinimo tvarkos apraše. Dokumento pakeitimą inicijavo Švietimo ir mokslo ministerija.

  • 2016-11-24
    Žmogus, supęs lietuviškos mokyklos lopšį

    Ką šiais laikais žinome apie Juozą Damijonaitį? Nebent tai, kad to žmogaus pavarde yra pavadinta gatvė Aleksote. Ir tik nedaugelis pasako, kad J. Damijonaitis – vienas pirmųjų lietuviškų vadovėlių autorius ir pedagogas.

  • 2016-11-24
    Lietuvių kalba keičiasi – ar susikalbėsime su savo vaikais?

    Skaitydami tarpukario Lietuvos raštus šiandien suprastume jau ne visus žodžius, tad natūralu, kad mūsų anūkų ar proanūkių kalba taip pat kels nuostabą. Galime įsivaizduoti, kaip dabartiniam penktokui ar pirmokui, užaugusiam su angliškomis dainelėmis, ryškiais animaciniais filmukais ir išmaniuoju telefonu rankoje, skamba Kristijono Donelaičio „Metai“, Antano Baranausko „Anykščių šilelis“ ar Jono Biliūno „Kliudžiau“. Nepaisant to, tėvai ir mokytojai sutaria, kad išsilavinusiam žmogui būtina lietuvių kalbos gramatika ir literatūra.