Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2017-06-21
    A. Judžentis. Dėl vienos mūsų rašybos tradicijos
    Pastaruoju metu spaudoje pasirodė publikacijų, kuriose mūsų senoji raštija pasitelkiama kaip argumentas sprendžiant dabartinius asmenvardžių rašybos klausimus. Kalbama net apie tam tikrą raidžių {q}, {x} ir ypač {w} vartojimo senuosiuose raštuose tradiciją:

    „šios lotyniškosios abėcėlės raidės [q, w, x] buvo Lietuvos kultūroje vartojamos ne vien nuo lotyniškosios administracinės, teisinės ir kanceliarinės kalbos pradžios, bet taip pat ir nuo raštijos lietuvių kalba ištakų – pavyzdžiui […] raidė W buvo vartota ir Martyno Mažvydo, ir Mikalojaus Daukšos, ir Kristijono Donelaičio kūriniuose bei raštuose.“[1]
  • 2017-06-15
    Bežadžiai žodžiai
    Bemaž prieš mėnesį Lietuvos radijo laidoje „Kultūros savaitė“ Kęstas Kirtiklis skaitė komentarą, skirtą Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai. Pats komentaras neblogas, bet pyktelėjau dėl to, kad neišpildytas iki galo. Jis primena istoriją – kas drausta, ir iš dalies – kaip su tuo kovota. Kelia pagrįstų klausimų dėl dabartinio lietuvio žinių apie XIX a. pabaigos istoriją: ar tūlas lietuvis gali pasakyti, kokios knygos tuomet gabentos be „Aušros“ ir „Varpo“? Komentaras, svarbiausia, užčiuopia tendenciją, kuri man pačiam rūpi ir neduoda ramybės: mūsų politinėse diskusijose dėl kalbos svarbiau ne tai, ką norima pasakyti, bet tai, kaip norima pasakyti. Suprask, lietuviams rūpi ne ištaros turinys, bet jos forma. Išgirdęs šią mintį suklusau. Tiesiog tikėjausi plėtotės – kas tai daro, kaip tai daro, kokių padarinių tai turi mūsų viešajai erdvei. Bet, deja, galbūt dėl laiko stokos, galbūt dėl autorinio sprendimo paskatinti mąstyti patį klausytoją tebuvo dar pora sakinių. Ir taškas. Bet, mano galva, ši mintis per daug svarbi, kad būtų palikta tik kaip spontaniška įžvalga. Ir štai kodėl – ji leidžia interpretuoti žodį kaip politinį veiksmą.
  • 2017-06-13
    Lithuania: Fostering National Language

    Kalbos komisijos pirmininkės D. Vaišnienės interviu Ukrainos nacionalinei televizijai.

  • 2017-06-12
    Wiesławas Myśliwskis: „Koks žodis, toks pasaulis“
    „Esu tik naratoriaus samdytas rašytojas“, – sako lenkų prozininkas, dramaturgas Wiesławas Myśliwskis (g. 1932). Su romanų „Akmuo ant akmens“, „Traktatas apie pupelių gliaudymą“, „Akiratis“ autoriumi apie kalbą, nes juk viskas sukasi apie kalbą, ir dar apie šį bei tą kalbėjosi „Akiračio“, kuris 1997 m. pelnė aukščiausią Lenkijos literatūrinį apdovanojimą – „Nikės“ premiją ir kuris ką tik lietuvių kalba išleistas Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos, vertėjas Vyturys Jarutis.
  • 2017-06-12
    Medikai įspėja: išmanieji prietaisai vėlina vaikų gebėjimą kalbėti
    Aktyvus naudojimasis išmaniosiomis technologijomis gali vėlinti vaikų kalbėjimo įgūdžius, ir jaunesniems nei pusantrų metų vaikams tėvai iš viso neturėtų duoti planšetinių kompiuterių ir telefonų. Tokią išvadą padarė Kanados pediatrai.
  • 2017-06-09
    TOP 10 labiausiai vasariškų vardų
    Vaikams vardus tėvai parenka remdamiesi daug kuo – skambesiu, reikšme, tradicijomis, kartais vardą susapnuoja ar patiki jį išrinkti artimiesiems. Ir jei minčių visiškai pritrūksta, vasarą gimusius mažylius galima pavadinti... vasariškais vardais! Štai kelios idėjos – vasariškų mergaičių vardų dešimtukas.
  • 2017-06-07
    Nelietuviškos raidės kiša koją Lietuvių kalbos komisijos rinkimams
    Praėjusią savaitę komitete pradėjus svarstyti klausimą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Aušra Papirtienė paprašė kiekvieno kandidato prisistatyti ir „pasakyti poziciją dėl tų trijų raidžių“.
    „Kai liepia pasisakyti dėl šio kontroversiško klausimo būtent politiniu aspektu, aš nemanau, kad šis VLKK skyrimo procesas gali būti tęsiamas. Aš manau, kad jis yra sukompromituotas, balsavimas negali būti vykdomas objektyviai, nes buvo pažeistas nešališkumo ir pagarbos akademinėms kompetencijos principas“, – trečiadienį grįžus prie VLKK narių skyrimo klausimo sakė konservatorius Mantas Adomėnas Komiteto vadovas E.Jovaiša savo ruožtu įtampą tarp valdančiųjų ir opozicijos dėl VLKK formavimo sakė esant nereikalingą, o kad jos būtų išvengta, pasiūlė procedūrą pradėti iš naujo.
  • 2017-06-06
    Kviečiame rinkti Metų žodį ir Metų posakį
    Metų žodį ir Metų posakį gali siūlyti visi. Žodžius ar posakius, Jūsų manymu, tinkamus dalyvauti 2017-ųjų Metų žodžio ir Metų posakio rinkimuose, siųskite elektroniniu paštu metuzodis@gmail.com arba „Gimtosios kalbos“ žurnalo redakcijai (Mokslo enciklopedijų leidybos centras, L. Asanavičiūtės g. 23, LT-04315 Vilnius). Būtų puiku, jei pakomentuotumėte, kodėl Jūsų siūlomas žodis ar posakis vertas dalyvauti rinkimuose. Kandidatus dalyvauti Metų žodžio ir Metų posakio rinkimuose nuo liepos 1 d. bus galima siūlyti ir „Lietuvos žinių“ svetainėje www.lzinios.lt (komentarų skiltyje, po šiuo straipsniu) bei specialiai rinkimams sukurtoje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.
    Pirmųjų Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų nugalėtojai bus paskelbti 2018 m. vasario 21-ąją, Tarptautinę gimtosios kalbos dieną.
  • 2017-06-06
    Kokios knygos tarp lietuvių populiariausios šiemet?
    Nors metai dar tik įpusėjo, elektroninės parduotuvės „Knygų klubas“ vadovė Vitalija Matusevičienė dalijasi perkamiausių šių metų knygų dešimtuku.
  • 2017-06-05
    E. Jovaiša. A. Kubiliaus pasiūlytas nelietuviškų asmenvardžių rašybos projektas sukurtų diskriminaciją kalbiniu pagrindu
    ... A. Kubiliaus pasiūlytas asmenvardžių rašymo pasuose projektas leistų be lietuvių abėcėlės rašmenų vartoti ir dar tris raides: W, Q ir X. Tokios pataisos Lietuvoje sukurtų diskriminaciją kalbiniu pagrindu, sukuriant skirtingai įstatymo gerbiamas ir saugomas grupes. Kaip praktiškai reikštųsi diskriminacija?

    Pirma grupė bus piliečiai, kuriems taisyklingam asmenvardžių užrašymui užteks leidžiamų trijų raidžių.

    Antra grupė – pati skaitlingiausia – bus piliečiai, kuriems taisyklingam pavardžių užrašymui leidžiamų trijų raidžių neužteks. Absoliuti dauguma užsienio šalių piliečių, kuriems apskritai gali būti reikalingi įrašai ne Lietuvos Respublikos valstybine kalba, atsiduria šioje grupėje. Pavyzdžiui, iš A. Kubiliaus leidžiamų trijų raidžių Lietuvos lenkams aktuali vienintelė W. Bet lenkų kalboje ir piliečių pavardėse yra dar 6 raidės, kurių vartoti nebūtų galima. Čekų kilmės piliečiams reikėtų dar 12 raidžių, danų – dar trijų, estų – taip pat trijų, latvių – 7. Tai vien mūsų regiono tautos. Prancūzų kalboje yra dar bent 17 rašmenų. Kalbininkai suskaičiuoja per 150 tokių ženklų skirtingose lotyniško pagrindo kalbose...