Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2017-02-22
    Lietuvių kalbos kultūros metus pradėjus

    Vasario 21-osios kalendoriaus lapelyje įrašyta: „Tarptautinė gimtosios kalbos diena“. Tuo raginama rūpintis, globoti, puoselėti ir tas mažesniųjų tautų kalbas, kurios nėra naudojamos bendravimui tarp valstybių, neįrašomos kaip tarptautinių konferencijų ar renginių kalbos. Ši diena paskirta priminti, kad globalėjančiame pasaulyje kalbų skaičius nuolat mažėja. Tai skaudūs praradimai – juk kiekviena kalba yra visos žmonijos dvasinis turtas.

  • 2017-02-22
    Paskelbti akcijos „Metų knygos rinkimai 2016“ nugalėtojai

    Akcijos „Metų knygos rinkimai 2016“ nugalėtojomis tapo šios knygos: suaugusiųjų kategorijoje – Kęstučio Navako romanas „Vyno kopija“ (leidykla „Tyto alba“), poezijos kategorijoje – Dainiaus Gintalo eilėraščių knyga „Adatos“ (leidykla „Tyto alba“), ir knygų vaikams kategorijoje – Selemono Paltanavičiaus knyga „Maži ežiuko sapnai“ (leidykla „Nieko rimto“), teigiama organizatorių pranešime spaudai.

  • 2017-02-22
    Lietuvių kalbos dienų proga – paskaita „S. Daukantas – lietuvių abėcėlės kūrėjas“

    Ar žinojote, koks istorikas yra sukūręs nemažai naujadarų, prigijusių lietuvių kalbos vartosenoje? Tarp jų – ir šiandien tokius mūsų ausiai įprastus, plačiai vartojamus žodžius kaip „laikrodis“, „auka“, „prekyba“, „vytis“, „karvedys“, „vaistininkas“ ir kt. Ar įdomu? Visus suklususius, neabejingus mūsų šalies kalbai ir jos istorijai kviečiame į Lietuvių kalbos dienų minėjimo renginį – Ilinojaus universiteto Čikagoje (University of Illinois at Chicago) profesoriaus habil. dr. Giedriaus Subačiaus paskaitą „Simonas Daukantas – lietuvių abėcėlės kūrėjas“.

  • 2017-02-21
    Apdovanotos gražiausius lietuviškus pavadinimus turinčios įmonės
    Tarptautinės gimtosios kalbos dienos proga Valstybinė kalbos inspekcija devintą kartą surengė Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkursą.
  • 2017-02-21
    E. Joteikaitė. Tarmė – tapatybės kortelė

    Etnologė Gražina Kadžytė sako, jog tarmės yra tarsi prieskonis, padedantis pajusti, savosios kalbos skonį. Nors manoma, kad gyvoji tarmių tradicija Lietuvoje sparčiai nyksta, visuomet yra jos sergėtojų. Jei neturėtume tarmių, anot G. Kadžytės, nebūtume išleidę 20 tomų Lietuvių kalbos žodyno, vieno didžiausių leksikografinių darbų. Į jį iš lietuviškų raštų ir gyvosios kalbos sudėta apie pusė milijono žodžių. Tai dar ne viskas. „Per gyvąją kalbą ateina ir įsikuria naujadarai, dažniausiai nelaukdami, kol naujam daiktui arba reiškiniui įvardijimą sugalvos kalbininkai. Naujovei apibūdinti neretai pasitelkiami kartu atėję svetimžodžiai, pritaikant jiems lietuviškas priesagas, galūnes... Jei žodis „neiškrinta“ iš mūsų kalbinės aplinkos – imame tokį, koks galbūt juokais atsiradęs ėmė ir prilipo. Tarmės, išlaikančios senąjį paveldą ir surenkančios naujoves, kaip tik ir sukrauna visą gausų žodyno kraitį“, – kalbėjo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) mokslininkė.

  • 2017-02-20
    Vasario 20-osios kultūros renginiai

    LRT KLASIKA apžvelgia šį pirmadienį Lietuvoje vyksiančius kultūros renginius.

  • 2017-02-20
    Bus pristayta nauj A. Pupkio knyga „Lietuvių kalbos sąjūdis 1968–1988 m.“

    Vasario 24 d., penktadienį, 12 val. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO Vilniuje (Laisvės pr. 5, 5.5 salėje) Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centras pristatys naują dr. Aldono Pupkio knygą „Lietuvių kalbos sąjūdis 1968–1988 m.“ sutiktuves.

  • 2017-02-20
    Mažosios Lietuvos žemės vardų byla

    Kaip žmones, taip ir vandenis, konkrečias vietoves skiriame, surandame ir atpažįstame, jei jie pažymėti tikriniais vardais. Svarbu, kad tie vardai visada būtų gyvi. Mažoji Lietuva (tai Karaliaučiaus ir Klaipėdos kraštai) išbuvę net 650 metų vokiečių valstybių valdžioje (Kryžiuočių ordino Prūsijos valstybė, Prūsijos kunigaikštystė, Prūsijos karalystė, Vokietijos imperija, Veimaro respublika) išsaugojo savo senuosius baltiškus (lietuvių ir prūsų) žemių ir vandenų vardus – iki pat Trečiojo Reicho laikmečio. Klaipėdos krašto vardai yra gyvi iki šiol, deja, to negalima teigti apie senuosius Karaliaučiaus krašto vardus.

  • 2017-02-19
    Vertėja Rūta Jonynaitė: „Nepasakęs žodžiais nesuvoksi, o nesuvokęs nepasakysi žodžiais“
    Pokalbis su Lietuvių PEN centro Vertėjo krėslu apdovanota, į Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Garbės sąrašą įtraukta Rūta Jonynaite apie tekstuose skambančią muziką ir dėliojamų mozaikų žaismę, dar neišverstus klasikus ir daug laiko reikalaujantį darbą greitų produktų laikais.
  • 2017-02-19
    Ką apie žmogaus charakterį pasako jo vartojama kalba

    Polinkis vartoti mažybinius žodžius gali rodyti, kad žmogus užstrigęs vaikystėje arba jo santykis su tikrove – neadekvatus, paveiktas gyvenimo šeimoje, kurioje trūko dėmesio ir tarpusavio ryšio. Taip LRT RADIJUI sako vertimų paslaugas teikiančios bendrovės direktorė Giedrė Liutkevičiūtė. Anot jos, žmogaus charakterį gali atskleisti ir gyvenimo aprašymas – jei itin tvarkingas, jį rengęs žmogus atsakingas, bet baikštus ir pavaldus, stokojantis kūrybiškumo.