Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2019-11-03
    Čiurlionio keliais su Italijos lituanistinėmis mokyklomis
    Spalio pabaigoje Italijos piliečiai ir lietuvių bendruomenių atstovai vykdė kūrybines veiklas pagal lietuvių menininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą. Čiurlionio namai Vilniuje kartu su Italijos lietuvių bendruomenėmis ir neformaliojo ugdymo lituanistinėmis mokyklomis Turine, Florencijoje, Milane bei Romoje inicijavo Pasaulio lietuvių metams skirtą projektą, pristatantį lietuvių kompozitoriaus ir dailininko kūrybą ir gyvenimo kelią.
  • 2019-11-03
    Tėčio reikalai... vaikų raštingumo ugdymas

    Vaikų raštingumas: kaip sudominti vaikus literatūra ir kodėl tai svarbu? Vaikų raštingumas tai ne tik gebėjimas rašyti be klaidų. Noras skaityti knygas ar noras pažinti literatūrą – ugdomi toli gražu ne tik mokykloje. Specialistai tikina, kad viskas prasideda nuo šeimos.

  • 2019-10-31
    Ranka rašytos pastabos ilgiau išlieka galvoje
    Norite įsiminti naują informaciją? Tada užsirašykite ją ranka ant popieriaus. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad ranka užrašyta informacija atmintyje išlieka gerokai ilgiau.
  • 2019-10-30
    Kalba Karaliaučiaus krašto žemės vardai
    Kaip žmones, taip ir vandenis, konkrečias vietoves skiriame, surandame ir atpažįstame, jei jie pažymėti tikriniais vardais. Mažoji Lietuva (tai Karaliaučiaus ir Klaipėdos kraštai), buvo net 650 metų vokiečių valstybių valdžioje, tačiau išsaugojo senuosius baltiškus žemių ir vandenų vardus. Nors į žemėlapius įrašyti vokiškomis galūnėmis, jie nedviprasmiškai liudijo, kad tuos vardus suteikę žmonės nebuvo germanai, o juo labiau, slavai. Straipsnyje - apie Mažosios Lietuvos vietovardžius, patyrusius negailestingus germanizavimo ir rusinimo procesus.
  • 2019-10-30
    Nuo Kakūnų iki Kakuncų – ir atgal
    Tarp gausybės lietuviškų kaimų pavadinimų galima rasti ir gana keistų bei netikėtų. Vartant Lietuvių kalbos instituto pateiktas žemės vardų anketas galima surasti ir 1935 metų aprašymus apie tuomet Kakuncais, o dabar Kakūnais vadintą kaimą. Vienintelio Lietuvoje esančio Kakūnų kaimo vardas vienu metu skambėjo kiek kitaip – Kakuncai. Bet, kaip sakoma, kaip pavadinsi, taip nepagadinsi, tad šiandien Panevėžio rajone Karsakiškio seniūnijoje esantys Kakūnai tebeturi istorinį, prieš šimtmečius užrašytą savo vardą ir nieko keisto jame nemato.
  • 2019-10-28
    Tarptautinės taikomosios kalbotyros asociacijos prezidentas prof. dr. Danielis Perrinas: „Didžiuokitės tuo, ką turite“

    Tarptautinės taikomosios kalbotyros asociacijos (AILA) prezidentas Danielis Perrinas po Vilniaus universitete įvykusios taikomosios kalbotyros konferencijos „Kalbos ir žmonės: komunikacija daugiakalbiame pasaulyje“ (žr. http://www.litaka.lt/lt/litaka/asociacija/taikomosios-kalbotyros-konferencijos/">http://www.litaka.lt/lt/litaka/asociacija/taikomosios-kalbotyros-konferencijos/) pasidalijo mintimis apie taikomosios kalbotyros svarbą mūsų gyvenime... Mano žinutė tokia: didžiuokitės tuo, ką turite. Daugeliu atžvilgių šiandien pasaulyje vyrauja paviršutiniškas požiūris į žinias, kultūrą. Praeitis dažniausiai reiškia 50 ar 100 metų, o tai, kas buvo dar seniau – netgi pamirštama, neigiama ar ignoruojama. Priešingai, VU išsaugojo savo šaknis. Šis universitetas nenustoja žvelgti į ateitį, ieško naujų sprendimo būdų, yra pasirengęs stoti prieš visą pasaulį, bet tai daro remdamasis savo sukauptomis ir patikrintomis žiniomis. Kiekvieną kartą neišradinėjate dviračio. Jeigu universitetas, vieta ir kultūra taip ilgai gyvuoja, tai reiškia, kad jūsų turimos žinios yra laiko išbandytos, o ateities prognozavimas padeda priimti sprendimus, kurie visada universitetui leido išgyventi ir augti.

  • 2019-10-24
    Kilo į kovą už Svijanę
    Naujoji Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija nepakluso Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijai šalia Liepojos gatvės esantį ežerą pavadinti Žvejonės vardu. Po karštų diskusijų buvo nutarta šio klausimo svarstymą atidėti iki bus gautos dar bent vienos eksperto išvados.
  • 2019-10-24
    Lietuvos giminės: kokios pavardės populiariausios Utenos krašte?

    Visuomenėje gajus mitas, kad Lietuvoje populiariausios giminės yra Kazlauskai, Petrauskai ir Jankauskai. Nuo šiol šį teiginį galima pagrįsti realiais skaičiais – remiantis Gyventojų registre sukauptais duomenimis, būtent šios trys pavardės puikuojasi populiariausių Lietuvos pavardžių viršūnėje. O štai Utenos rajono savivaldybėje daugiausia yra Šinkūnų (129), Šinkūnaičių (124) ir Katinų (116). Tarp šiame krašte populiariausių pavardžių taip pat yra Trinkūnas, Katinaitė, Jankauskas, Ruzgaitė, Šinkūnienė, Bernotaitė ir Katinienė.

  • 2019-10-24
    Puikiai lietuviškai kalbantis serbas lietuvius moko... norvegų kalbos!
    Puikiai lietuviškai kalbantis vyras jau kelerius metus moko lietuvius norvegų kalbos specializuotuose „Centric Care Lietuva“ kursuose slaugytojams ir sako, kad nėra tokio dalyko kaip „sunki“ ar „lengva“ kalba – rezultatus lemia konkretus žmogus ir jo motyvacija.
  • 2019-10-23
    Lietuviški organizmų vardai: bjaurieji lėtūnai ir kunigo augalų pavadinimuose įamžinti baltų dievai
    Visi gyvi organizmai turi vardus – pirmiausia mokslinį, lotynų kalba. Nemaža dalis turi ir lietuvišką vardą, daug jų tebekuriama ar bus sukurta. Vieni gamtininkai sako, kad lietuviškų vardų kūrimas yra neprasmingas, svarbus tik jų kūrėjams, kiti mano, kad svarbu turtinti kalbą, lietuvišką žodyną naujais žodžiais.