Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2017-02-13
    LRT laidoje atkreipamas dėmesys, kad būtina priimti Valstybinės kalbos įstatymą

    Valstybinės kalbos įstatymas buvo priimtas 1995 m. sausio 31 d. Jame nustatytos svarbiausios kalbos vartojimo viešajame gyvenime sritys, reglamentuojama jos apsauga ir kontrolė, teisinė atsakomybė už įstatymo nesilaikymą. Šis teisės aktas padėjo grąžinti lietuvių kalbą į tas sritis, iš kurių ji buvo išstumta sovietiniais metais, sudarė sąlygas įsitvirtinti ten, kur jos padėtis buvo silpna arba neapibrėžta. Įstatymą rengusi darbo grupė tuo metu negalėjo numatyti visų lietuvių kalbai kilsiančių iššūkių ir įvertinti jų padarinių. Naujo Valstybinės kalbos įstatymo projektas parengtas dar 2006 metais, kelis kartus svarstytas Seime, tačiau iki šiol dar nepriimtas.

  • 2017-02-10
    Vasario 24-ąją – Nacionalinis diktantas

    Nacionalinis diktantas – tarptautinis suaugusiųjų ir moksleivių raštingumą skatinantis konkursas. Jis organizuojamas nuo 2008 metų. Pagrindinis konkurso organizatorių tikslas – paskatinti žmones didžiuotis unikalia lietuvių kalba, kalbėti ir rašyti ja taisyklingai.

  • 2017-02-08
    Pietinių pietų aukštaičių (dzūkų) šnektų žodyno pristatymo vakaras

    Vasario 7 d., antradienį, 18 val., Vilniaus mokytojų namų Svetainėje (Vilniaus g. 39, Vilnius) vyks vakaras iš ciklo „Viešnagėn pas Vilniaus dzūkulius“. Renginio metu bus pristatytas Pietinių pietų aukštaičių šnektų žodyno I tomas. Pirmojo tomo pagrindą sudaro ekspedicijose tyrėjų surinkti ir užrašyti žodžiai nuo A iki M raidės.

  • 2017-02-08
    Lietuvos universitetai: ar studijuosime lietuviškai

    Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) kasmet renkamais duomenimis apie akademinės lietuvių kalbos būklę, svarbiausias pokytis, susijęs su specialybės kalbos dėstymu Lietuvos aukštosiose mokyklose, įvyko 2014 metais. Didžiuosiuose universitetuose gerokai padaugėjo studijų programų, kuriose nebeliko specialybės kalbos.

  • 2017-02-08
    Giedrė Liutkevičiūtė. Mūsų tekstai – mūsų pirštų atspaudai: mes kalbam, o kalba kalba apie mus

    Pasaulis per 20 metų pasikeitė iš esmės. Dalis mūsų asmeninio, socialinio, profesinio gyvenimo vyksta virtualioje erdvėje. Laiką leidžiame feisbuke, twitteryje, instagrame, naujienų naršome portaluose, informacijos ieškome google, kur vienu klavišo paspaudimu mums tampa pasiekiami kitų autorių tekstai, kurie mums daro įtaką, kuriuos kopijuojame ar galbūt sau teisindamiesi laiko stoka plagijuojame? Regis, K. G. Jungo hipotezė apie bendrą pasąmonės lauką įrodyta – visi esame viename lauke, tik ne pasąmonės, o komunikacijos, o jame save išreikšti, pateikti turime vieną vienintelę priemonę – jos didenybę Žodį, nes niekas nemato mūsų, slepiamės už Žodžių, todėl Žodis dar niekad nebuvo toks svarbus. Žodis valdo – tą savo kailiu pajuto politikos užribyje savo Žodžių ištremti politikai, tą patvirtino laimėjęs rinkimus deputatas – Žodis pirmą kartą įgijo valstybinę reikšmę.

  • 2017-02-06
    Etiketas. Kaip rašyti elektroninius laiškus?

    Ilgos kovos dėl lietuviškų raidžių naudojimo elektroniniuose laiškuose davė rezultatų – šiais laikais švepluojančius laiškus gauname nebent iš artimų nuolat skubančių draugų ar svetur gyvenančių tautiečių. Ir veikiausiai tokius teigiamus pokyčius lėmė ne kalbininkai, o IT specialistai – jie pagaliau įdiegė programas, kurios leidžia lietuviškoms raidėms nevirsti keistais simbolių raizginiais. Vis dar bijome lietuviškas raides rašyti laiško temoje ar prisegtų dokumentų pavadinimuose – tokius anksčiau ne visada pavykdavo atidaryti arba jie automatiškai keliaudavo į šiukšlių dėžę, bet dabar ir ši kliūtis įveikta.

  • 2017-02-03
    Kalba, jungianti ir skirianti kaimynus
    Marijampolietė Aistė Brusokaitė studijuoja lietuvių filologiją ir kasdien mokosi ne tik mūsų šalies kalbos subtilybių, bet ir latvistikos pradmenų.
  • 2017-02-02
    Apie Lietuvių kalbos kultūros metus

    2017-ieji – Lietuvių kalbos kultūros metai. Šia iniciatyva siekiama atkreipti dėmesį į lietuvių kalbos svarbą visuomenei. Ar kalba išgyvens globalizacijos laikus, ar ji neišnyks kartu su išsivaikštančia po užsienius tauta? Apie tai pokalbis su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininke Daiva Vaišniene ir Valstybinės kalbos inspekcijos viršininku Donatu Smalinsku, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirm. Eugenijumi Jovaiša. 

  • 2017-02-02
    LRT rubrika „Kalbos rytas“ – apie skaitmeninį raštingumą.
    Ryto allegro (2017-02-01) įrašas.
  • 2017-01-31
    Kalbų politika aukštosiose mokyklose: gimtoji kalba neturi likti nuošaly

    Sausio 20 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Vilniaus universiteto Užsienio kalbų institutas ir Lietuvos kalbų pedagogų asociacija surengė apskritojo stalo diskusiją „Kalbų politika aukštojoje mokykloje: tikslai, poreikis, nauda“. Susirinkusieji pritarė Europos Sąjungos rekomenduojamam keturių (gimtosios, valstybinės ir dviejų užsienio) kalbų modeliui. Jam palankios sąlygos turi būti sudarytos ir visose Lietuvos aukštosiose mokyklose. Apskritai bet kuriai aukštajai mokyklai reikėtų stiprinti studentų motyvaciją, siekti, kad studentai suvoktų ir lietuvių, ir užsienio kalbų svarbą, būtų pasirengę kokybiškai perteikti įgytas specialybės žinias akademiniu lygmeniu įvairiose daugiakalbėse ir daugiakultūrėse profesinėse aplinkose, gebėtų rašyti akademinius, profesinius tekstus tiek lietuvių, tiek užsienio kalbomis. Šiuo požiūriu vertinga LSMU ir VDU patirtis. Pastarajame įvairių kalbų studijoms kiekvienam studentui skiriami 24 kreditai. Šių kalbų spektras apima daugiau nei 30 kalbų.