Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2019-05-15
    Kodėl mes vis dar klaidžiojame tarp trijų raidžių? (II dalis apie kompromisus)
    Kitų valstybių piliečių asmenvardžius į oficialius dokumentus reikia perrašinėti autentiškus su išimtimi, leidžiančia rašyti pagal ICAO taisykles (kai nėra techninių galimybių ir kt.), nes užsieniečio asmenvardis nėra kalbos sistemos dalis. Jis yra tik asmens tapatybės žymuo, kodas, citata, kaip žodžiai „Swedbank“ ar „Maxima“. Jaučiu pagarbą tiems, kurie, stengdamiesi išsaugoti lietuvių kalbą, pasisako prieš Q, W ir X raidžių asmenvardžiuose vartojimą, galime apseiti ir be tų raidžių, bet nesibaigiantys teismai bei piliečių skundai privers taikytis prie pasaulyje esančios tvarkos. Pasaulyje liktume nesuprasti, jei ir toliau vieno sutuoktinio asmenvardyje rašysime W, o kito V. Ar Lietuva, tęsdama užsienietiškų piliečių asmenvardžių perrašinėjimą tik 23 lotynų abėcėlės raidėmis, netaps panaši į kelis keistuolius, besibraunančius prieš tikinčiųjų minią? Neišsaugojome stabmeldystės, neišvengsime ir Q, W, X rašydami piliečių užsienietiškus asmenvardžius.
    5 kompromisiniai būdai
  • 2019-05-13
    Kėdainiuose atidaryta dar viena lauko bibliotekėlė
    Antradienį minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną Kėdainių erdvės pasipildė dar viena lauko bibliotekėle. Šalia Kėdainių kultūros centro atidaryta nauja apsikeitimo knygomis vieta
  • 2019-05-11
    Lietuvių kalbos egzaminas – gali nors ir 10 gramatinių klaidų padaryti, numuš tik porą balų
    Lietuvių kalbos egzaminas – bandymas telepatiškai nuspėti, ką nori girdėti vertintojai (paklauskit savo mokytojų – patvirtins). Gali nors ir 10 gramatinių klaidų padaryti, numuš tik porą balų. Gramatika nebėra vertybė! Knygos skaitomos ne per savo prizmę, o pagal „mėlynos užuolaidos – tai lietuvių savasties praradimo gėla XVI amžiuje“.
  • 2019-05-09
    Vilniečio namuose beveik 200 biblijų: jas naudoja ir užsienio kalbų mokymuisi

    Kolekcininkui Gediminui Degėsiui jo biblijų kolekcija, išleista įvairiausiomis pasaulio kalbomis, svarbi ne tik Dievo žodžiui pažinimui, bet ir kalboms išmokti. Jo namuose – beveik 200 šventraščių. <...> Šiuo metu G. Degėsys svajoja įgyvendinti seną svajonę ir bibliją išversti į močiutės šnektą.

  • 2019-05-09
    VU išleido vienintelį pasaulyje mitinių būtybių žemėlapį!
    Europos mitinių būtybių žemėlapis (angl. The Map of Mythical Creatures in Europe) – vienintelis toks žemėlapis pasaulyje, o jame pavaizduota net 213 mitinių būtybių. Čia aptiksite neblogai žinomus trolius, kentaurus, gnomus, lietuvišką aitvarą… Tačiau sraigė žudikė, laižūnas ar šešiakojė ežerų pabaisa bukavacas tikrai nustebins. Vaikų nuo šio žemėlapio neįmanoma atitraukti, bet ir suaugusiesiems jis tikrai įdomus.
  • 2019-05-09
    Lietuvių kalbos viktorinos klausimai – žr. internete
    Gegužės 7 d. surengtoje antrojoje virtualioje Lietuvių kalbos draugijos viktorinoje dalyvavo 541 dalyvis. Nugalėtojai aiškūs (žr. Lietuvių kalbos draugijos paskyroje tinkle „Facebook“.

    Viktorinos klausimai vis dar prieinami – atsidarykite nuorodą https://forms.gle/SCnV9Eu4yPer8R19A.
    Pažaiskite su atsakymų variantais, komentarų skiltyje pasiūlykite klausimų ir idėjų ateinančių metų viktorinai. Atsakę į visus klausimus, pabaigoje nepraleiskite mygtuko „Žr. rezultatą“ – pamatysite, ar Jūsų atsakymai sutapo su viktorinos rengėjų parinktaisiais.
  • 2019-05-09
    Gediminas Kazėnas. Apie lietuvių švietimo situaciją Vilniaus rajone
    Vilniaus rajono savivaldybė nesugebėjo paneigti LNK žinių reportažuose ir balandžio 29 d. Seime spaudos konferencijoje išsakytų teiginių apie blogą lietuvių švietimo padėtį Vilniaus rajone.
  • 2019-05-09
    Pasaulio lietuvių rašytojai susitiko Vilniuje: gimtosios kalbos poreikis ir noras sudominti
    Rašytojas ir žurnalistas iš Jungtinių Amerikos Valstijų Arūnas Šatkus teigia rašantis lietuviškai, nes kartais anglų kalboje neranda tinkamos išraiškos: „Tu skaitai angliškai, ispaniškai, prancūziškai, bet supranti, kad lietuviškoje literatūroje tai turėtų kitokį paaiškinimą. Taip atsiranda poreikis – bendrauti, rašyti, kurti...“
  • 2019-05-08
    Spaudos atgavimo dieną sostinėje – J. Jablonskio skvero atidarymas
    Ilgus metus be pavadinimo buvusiam skverui Šnipiškių seniūnijoje J. Jablonskio vardas buvo suteiktas pernai, tačiau sulaukta tinkamos simbolinės progos jo atidarymui. Vieta pasirinkta neatsitiktinai – kalbininkas 1904–1906 m. gyveno netoliese esančiame name Kalvarijų gatvėje.
    Renginyje dalyvavęs profesorius V. Landsbergis priminė: „Čia yra vietos, kuriomis jis vaikščiojo ir jo vaikai čia lankstydavo. Vienas iš jų, mano tėvas Vytautas, draugavo su J. Jablonskio sūnumi. Aplink juos lakstydavo ir mergytės. Viena iš jų, Ona Jablonskytė, vėliau ištekėjo už mano tėvo Vytauto, o J. Jablonskio sūnus nusižiūrėjo Sofiją Landsbergytę. Taip šios dvi šeimos tapo ypatingai artimos.“
  • 2019-05-08
    Koks virtualios kalbos viktorinos klausimas buvo lengviausias?

    Gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, antrą kartą surengta virtuali Lietuvių kalbos draugijos viktorina. Į viktorinos klausimus atsakė 541 dalyvis iš 16 šalių. Daugiausia užsienio dalyvių sulaukta iš Vokietijos (29) ir Rusijos (6). Po 3 dalyvius buvo iš Sakartvelo (Gruzijos) ir Prancūzijos, po 2 iš Airijos, Estijos, Izraelio, Norvegijos, po 1 iš Austrijos, Ispanijos, Italijos, Japonijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Liuksemburgo, Švedijos. Iš Lietuvos gyventojų aktyviausi buvo vilniečiai (71), Telšių miesto ir rajono gyventojai (67), Pakruojo miesto ir rajono gyventojai (40).


    Viktorinos dalyviams lengviausias klausimas buvo „Ką tiria toponimika?“ Iš atsakymo variantų – „vietovardžius“, „asmenvardžius“, „visus tikrinius vardus“, „skolinius“ – teisingą variantą „vietovardžius“ pažymėjo 82,8 proc. dalyvių.