Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2021-06-29
    Profesoriui Kazimierui Romualdui Župerkai įteikta premija
    Birželio 20 dieną Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje įteikta trečioji kalbininko Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės atminimo premija. Ši premija skirta Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos profesoriui emeritui habil. dr. Kazimierui Romualdui Župerkai. Apdovanojimas kalbininkui skirtas už viso gyvenimo indėlį į lituanistikos tyrimus, ypač už lietuvių lingvistinės stilistikos stiprinimą, už mokyklinės lituanistikos plėtojimą, mokytojų ir viešosios kalbos specialistų rengimą bei visuomenės švietimą.
  • 2021-06-29
    Pokalbis su kalbininke Dalia Sviderskiene: pažinti vietovardžius – pažinti ir vietas, vardų kūrėjus bei vartotojus
    2021-ieji metai yra paskelbti Archyvų metais. Ištyrinėta archyvinė medžiaga gali daug papasakoti apie mūsų protėvių gyvenimą, jų nuveiktus darbus. Taip pat akylai saugomuose archyvuose galima atrasti ranka rašytų kortelių, iš kurių buvo sudaromos kartotekos, jų pamatu atliekami tikrinių žodžių norminimo darbai, rašomi žodynai.

    Apie tikrinių žodžių archyvus plačiau papasakojo Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro jaunesnioji mokslo darbuotoja Dalia Sviderskienė, kurios moksliniame akiratyje – vietovardžių tyrimai, rašoma Kristinos Kurilaitės (Lietuvių kalbos institutas) portalui LRT.lt parengtame tekste.
  • 2021-06-28
    Petras Būtėnas 125-ųjų gimimo metinių šviesoj
    Petras Būtėnas – nepriklausomos Lietuvos kovų savanoris, kariuomenės kūrėjas, lietuvių kalbininkas, tautosakininkas, pedagogas, kraštotyrinio darbo organizatorius, vertėjas, redaktorius, visuomenės veikėjas. Reikia pasidžiaugti, kad šiandien vis daugiau tyrėjų atkreipia dėmesį į jo darbus.

    Aktyvi pedagogo praktiko ir įžvalgaus mokslininko veikla, iki 1944 m. liepos gyvenant nepriklausomoje Lietuvoje, vėliau Vokietijos DP (perkeltųjų asmenų) stovyklose, o nuo 1949 m. – JAV, gausi įvairiuose periodiniuose leidiniuose spausdinta ar archyvuose esanti medžiaga teikia galimybių į P. Būtėno veiklą pažvelgti įvairiais aspektais. Lionė Lapinskienė šįkart susipažinasu svarbesniais jo gyvenimo faktais ir iki 1944 m. Lietuvoje nuveiktais darbais.
  • 2021-06-26
    Ką lietuvių kalbos naujažodžiai pasako apie šių dienų aktualijas: nuo blatavakserio iki kovidnešio
    Karantino ribojimai ir nuotolinis darbas iš pagrindų pakeitė mūsų kasdienybę ir tai akivaizdžiai atsispindi kalboje, kuri nuolat pasipildo naujais, anksčiau nevartotais žodžiais, rašoma Lietuvių kalbos instituto tekste portalui LRT.lt.

    „Naujažodžiai puikiai parodo, kaip lietuvių kalba geba prisitaikyti prie šiuolaikinio žmogaus poreikių“, – teigia Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro jaunesnioji mokslo darbuotoja Agnė Aleksaitė, kurios mokslinių tyrinėjimų dėmesio centre – lietuvių kalbos naujažodžiai.
  • 2021-06-25
    Sidnėjaus lituanistinės mokyklos mokytoja: užsispyrimas puoselėti lietuvybę turi būti kurstomas
    „Mokyklėlei reikia padėti ne tik ugdyti vaikus, bet ir tvarkyti administracinius reikalus, rūpintis komunikacijos sklaida, internetinio tinklapio priežiūra, renginių šeimoms organizavimu. Tikimės, kad apribojimai bus atlaisvinti ir praktikantams nebeliks kliūčių atvykti mūsų sutartu metu“, – teigė Justė Stonienė.
  • 2021-06-25
    Violeta Mičiulienė. Kas atsitinka, kai pasikeičia tavo gatvės pavadinimas
    Mano gyvenimas prasidėjo Jurijaus Gagarino aikštėje. Joje stovėjo namas, į kurį mano tėvai atsivežė mane gyventi. Augdama sužinojau, kad J.Gagarinas buvo kosmonautas, kuris pirmasis pauostė Mėnulio dulkes buvau mergiotė iš „Gagarinės“. Tai buvo lygis. Centrų centras. Nors abejoju, ar J.Gagarinas turi ryšį su mano Subačiumi
    Grįžtu kartą namo ir matau neįtikėtiną dalyką. Namas mano, alyvos krūmas šalia jo tas pats (nepersodinsi gi per naktį kito), o štai lentelė ant namo kita. Mano namas dabar stovi Aukštaičių aikštėje. Tai kur Gagarinas dingo? Kur išskrido? Ir svarbiausia – kodėl? Klausiau ne kodėl nuėmė pagarbą Jurijui, bet kodėl Aukštaičių? Suprantu, kad Gagarinas nieko gero mano Subačiui nepadarė, bet atsiprašau – kuo dėti čia aukštaičiai? Ką jie mums padarė? Ar nepadarė? Gal aš norėčiau gyventi suvalkiečių aikštėje? Aš kalbu apie tai, kad kažkas už mus nusprendė, kad būtų paprasčiau. Bet ar mes norim gyventi tokio pavadinimo aikštėje, mūsų niekas nepaklausė. Gal mes turime savo įžymių žmonių, kurių vardu galėtume garsinti savo kraštą? Ir kalbininkų, ir gydytojų, operos solistų?
  • 2021-06-24
    Rubrikoje „Kalbos rytas“ – apie mįslių atsiradimą kalboje
    LRT rubrikoje „Kalbos rytas“ – apie mįslių atsiradimą kalboje, erotinių mįslių funkcijas ir mįsles kaip protmūšių pirmtakes.
  • 2021-06-23
    „Rašytnamis“. Redaguoti tekstus, redaguoti pasaulius
    Visus mus supančius daiktus sukūrė dizaineris: parinko formas, patvirtino spalvų gamą ir bendrą daikto įvaizdį. Literatūros pasaulyje dizainerį savotiškai atitinka redaktorius. Tekstams taip pat reikia žmogaus, kuris patvirtintų formą ir suteiktų patį geriausią įmanomą pavidalą. Tačiau redaktoriaus darbas dažnai lieka už knygos ir skaitytojams nematomas plika akimi. Vis dėlto be redaktoriaus neapsieina nė viena gera knyga – jis padeda knygai tapti tokiai gerai, kokia ji gali būti.
  • 2021-06-22
    Apie literatūros vertimus tiesiai iš žydų kalbų originalo
    Pokalbyje apie žydų literatūros vertimų į lietuvių kalbą istoriją, vertėjų pasirinkimų kriterijus ir vertimo proceso iššūkius dalyvauja vertėjai iš jidiš kalbos Mindaugas Kvietkauskas, Miglė Anušauskaitė ir vertėja iš hebrajų kalbos Kristina Gudelytė. Moderuoja Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Lara Lempertienė.
  • 2021-06-18
    Laimantas Jonušys. Svaigulys ir priklausomybė
    Ar pasakojime apie priklausomybę nuo alkoholio, narkotikų arba lošimo svarbiausia tiksli ir autentiška patirtis, ar juose pirmiausia turi laimėti literatūra? Ar parašyti svaigulio kūrinį galima tik apsvaigus? Apie tai „Pirmame sakinyje“ Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta kalba su vertėju ir eseistu Laimantu Jonušiu.