Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2021-03-10
    A. Antanaitis: „Švepluodami netampame europiečiais, tik parodome nepagarbą sau ir savo gimtajai kalbai“
    Kauno technologijos universiteto (KTU) Interneto paslaugų centro DOMREG atlikta .lt domeno vardų analizė parodė, kad vos 7 proc., arba apie 2000 iš 28 000, registruotų ir potencialiai atitikmenis su savitosiomis lietuvių kalbos raidėmis galinčių turėti .lt domeno vardų užrašyti naudojant lietuviškos abėcėlės raides ė, ą, ę, į, ų, ū, č, š, ž. Visi likusieji, arba net 93 proc. registruotų .lt domeno vardų, yra švepli, t. y. užrašyti raidėmis be diakritikų – taško, brūkšnelio, nosinės ar varnelės.

    Apie tai, kodėl lietuviai internete švepluoja, kokią įtaką interneto vartojimas daro lietuvių kalbai apskritai ir kaip šveplavimas veikia bendrąjį asmens raštingumą, kalbamės su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininku Audriu Antanačiu.
  • 2021-03-08
    Teisingumo ministerija rengia Tautinių mažumų įstatymą: anot oponentų, jis kvepia nostalgija sovietmečiui
    Šiuo metu baigiama rengti dar viena Tautinių mažumų įstatymo versija. Kol kas šis teisės aktas slepiamas nuo visuomenės akių, teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska tikina, kad jį priėmus bus išspręsti tautinėms bendrijoms, o jų Tautinių mažumų departamentas priskaičiuoja iš viso 16, svarbūs klausimai.
  • 2021-03-08
    Tautinių mažumų klausimas supriešino: pribrendo sprendimas, tačiau sąvokos ir žmonių likimas neaiškus

    ... Vienas iš Lietuvos Konstitucijos kūrėjų, profesorius Vytautas Sinkevičius tikina, kad pats Tautinių mažumų įstatymo pavadinimas kertasi su aukščiausiu valstybės įstatymu. „Tai Konstitucijoje mes tikrai nerasime žodžio tautinės mažumos. Jų nėra, nes rengiant Konstituciją buvo laikomasi nuostatos, kad yra pilietinė lietuvių tauta, o ją sudaro visi Lietuvos piliečiai nepriklausomai nuo jų tautybės. Aišku, lietuvių tauta titulinė tauta, ji sudaro visuomenės valstybės pagrindą, bet pilietinėje tautoje, kurią sudaro, kaip minėjau, be išimties visi piliečiai, nėra nei daugumų, nei mažumų. Visi lygūs. Visiems taikomi vienodi reikalavimai ir visose srityse“, – teigia V. Sinkevičius

  • 2021-03-08
    Jurga Dzikaitė: imamasi keisti tai, kas net nėra bent kartą įgyvendinta nuo pradžios ir pabaigos
    Apie Lituanistų sambūrį, jo veiklą, lietuvių kalbos mokymą kalbamasi su Vilniaus tarptautinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorante, asociacijos Lituanistų sambūris nare Jurga Dzikaite.
  • 2021-03-08
    Rokiškėnai žino: lietuvių kalba – Lietuvos kodas
    Rokiškio rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja Asta Zakarevičienė pristato turtingą renginių programą, kurią šiemet Lietuvių kalbos dienoms parengė Rokiškio rajono įstaigos ir organizacijos. Susipažinkite.
  • 2021-03-07
    Kremliaus ruporai sukėlė isteriją dėl VLKK pasisakymų
    Lingvistinės diskusijos ne visada susilaukia dėmesio Kremliaus kontroliuojamoje žiniasklaidoje. Tačiau Lietuvos sprendimas oficialiai įtvirtinti Sakartvelo pavadinimą bei idėja svarstyti Baltarusijos pavadinimo keitimą pro akis neprasprūdo – kilo tikra audra.
  • 2021-03-06
    Dviračio žinioss: nejau Stambulo konvencija mus privers atsisakyti lietuviško raidyno?
    Aušrinei Armonaitei ėmusis iniciatyvos leisti be apribojimų Lietuvoje steigti įmones angliškais pavadinimais, „Tarp mūsų mergaičių” šnekina lietuvių kalbos instituto Kalbosaugos skyriaus vyresniąją specialistę Onomatopėją Abdul-Kelpšaitę, kuri atvirai išsako, ką apie tai galvoja.
  • 2021-03-06
    Teisėje žodžiai yra svarbūs

    Europos Tarybos Konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) yra pirmasis tarptautinis teisės instrumentas, turintis specialią ir specifinę „gender“ sąvoką, tačiau M. Romerio universiteto Teisės mokyklos profesorius Justinas Žilinskas mano, kad tai viso labo operacinis terminas, kurį pakanka versti kaip „socialinis vaidmuo“. Deja, ne visai taip. „Gender“ sąvoka YRA operacinis terminas tuo aspektu, kad jo atsiradimas teisėje leido atsirasti visai eilei gimininių sąvokų, pvz., lyčiai neutralus (gender neutral), socialinis lyties vaidmuo (gender role), socialinė lyties raiška (gender expression), socialinė lyties tapatybė (gender identity), smurtas dėl lyties (įskaitant ir smurtą dėl socialinės lyties tapatybės (gender–based violence)). Ne vieną jų rasime ir minėtoje Stambulo konvencijoje. Bet ką jie iš tiesų reiškia?

  • 2021-03-05
    Ir kas tas lietuvis be savo žemės?
    Su žeme lietuvį sieja ypatingi saitai. Galima jos neturėti, nedirbti, tačiau žemė kiekvieną traukia nenusakoma trauka. Anot dainininkės G. Kaukaitės, „neįmanoma išmokti jausti savo žemės, tai reikia turėti savyje arba savy pažadinti“. Tam, kuris matė, kaip su žeme elgėsi tėvai, seneliai, „ji pasilieka įsisiurbusi iki pat šaknų“, nors visas gyvenimas prabėga mieste – visai kitokioje kultūrinėje terpėje. Ko gero, daugelis tokių žmonių pritartų A. Šliogerio žodžiams: „Trumpai tariant, mane formavo laukai, upeliai, pievos, paukščiai, gyvūnėliai, miškai, mane formavo anuo metu dar gyvas lietuviškas kaimas, dėl to manau, kad aš – kaip, beje, ir mano tėvas, nors irgi baigęs kažkada universitetą, netgi du – taip ir likau kaimietis, su kaimietiškom orientacijom, su kaimietiškom vertybėm, su tuo savo prisirišimu prie žemės, prie žolynų, prie saulės, prie debesų, prie gyvulėlių, prie sveikų, stiprių, paprastų, natūralių žmonių ir tokių pat paprastų žemiškųjų dalykų, kurie man yra šventi, ir aš juos, dabar jau visiškai akivaizdu, nusinešiu į kapą.“ Šitaip straipsnį apie žemę pradeda Marius Smetona.
  • 2021-03-05
    Kalbininkai mato, kas vyksta – greta nuostabių įmonių pavadinimų yra ir tokių, dėl kurių tenka rausti
    „Daktaras desertas“, „Kiauras dangus“, „Karšio uodega“ – tai tik keletas praėjusiais metais įsteigtų įmonių pavadinimų, už kuriuos verslininkai sulaukė pagyrimų. Įmonių vadovai dalijasi mintimis, kaip sekėsi rinkti pavadinimus. „Tačiau yra ir niūrių įžvalgų. Nuo 2020-ųjų sausio nebeliko privalomos kalbos ekspertizės. Tie verslininkai, kurie manė, kad pavadinimus galima rinktis bet kokius ir bet kaip, taip ir darė“, – nuogąstauja Valstybinės kalbos komisijos viršininko pavaduotojas Donatas Smalinskas.