Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2019-03-08
    Nacionaliniam diktantui – moteriškas tekstas
    Jau dvyliktą kartą surengtą Nacionalinį diktantą šįkart Klaipėdos savivaldybėje penktadienį rašė 22 klaipėdiečiai. Tarp jų buvusiems keturiems vyrams teko savo lietuvių kalbos žinias išbandyti rašant per LRT radiją Mariaus Žiedo diktuojamą moters „išpažintį“ – Dovilės Filmanavičiūtės tekstą „Odė moteriai“.
  • 2019-03-08
    Nacionalinio diktanto dalyviai rašė D. Filmanavičiūtės tekstą „Odė moterystei“
    Penktadienį nacionalinio diktanto dalyviai rašė Dovilės Filmanavičiūtės tekstą „Odė moterystei“.
  • 2019-03-08
    Žemaičiai išdalino kalbos „oskarus“ – „Kerepiežos“ niekas nenurungė
    Žemaičių muziejuje „Alka“ buvo apdovanoti konkurso „Žemaitija versle: prekių ženklai, pavadinimai, rinkodaros ir turizmo strategijos“ laimėtojai. Lietuvių kalbos instituto organizuotame konkurse iš viso dalyvavo 12 dalyvių. Trys iš jų tapo specialių nominacijų laimėtojais: bendruomeniška įstaiga „Suodnas“, raktų dirbtuvė „Rāktu meistārnė“ ir valtelės „Kerepieža“ savininkas bei gamintojas Vitalijus Praspaliauskas.
  • 2019-03-06
    Gerbk kraštovaizdį ir vietovardį (H. Gudavičius „Laiškai iš kaimo“)

    Susikaupti prie tau skirtų darbų geriausiai pavyksta tada, kai turi savo kūrybinę erdvę, kai žinai aiškų savosios vietos vardą.


    O kas gi būtent dabar, 2019-aisiais, žada kėsintis į Lietuvos vietovardžius? Matyt, niekas. Tai gal nė nebuvo pamirštas šitoks svarbus darbas per visus 25 metus, praėjusius nuo to laiko, kai I. Seliukaitė sukūrė darbinius klausimus ir rekomendacijas visų šalies rajonų kraštotyrininkams, pradėjusiems fiksuoti bei rašyti savųjų kaimų istorijas? Tokie darbai nepadaromi vien Seimo nutarimu. Reikia ir laiko, ir kraštotyros darbams gabių žmonių. Juk galėjo būti visur laukiami, visada pagarbiai sutinkami, netgi kaip nors specialiai skatinami tie raštingi kaimų istorijų autoriai ir tie drąsuoliai, kurie jau prieš ketvirtį amžiaus neprarasdavo energijos prikelti ir įteisinti pradingusių ar bedingstančių kaimų vardus?..

  • 2019-03-06
    Kėdainiuose vyko įmonių gražiausių pavadinimų konkursas

    Šiemet Kėdainiuose konkursas organizuojamas pirmą kartą, į jį norėta įtraukti kuo daugiau ir gerokai anksčiau suteiktų pavadinimų. Iš Juridinių asmenų registre įregistruotų pavadinimų sąrašo duomenys imti trejų paskutinių metų. Renginyje dalyvavo ir apie respublikinį konkursą papasakojo Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas Donatas Smalinskas.

  • 2019-03-06
    Oro uosto lentelėse – Ukrainos miestų vardai – ukrainietiškai
    Atsiliepdami į Ukrainos prašymą, Lietuvos oro uostai tikslina anglišką šios šalies miestų rašybą. Vilniaus oro uoste, kuriame vykdomi skrydžiai į Kijevą ir Lvovą, nuo šios savaitės angliškose lentelėse „Kiev“ virs „Kyiv“, o „Lvov“ – „Lviv“. Šių pokyčių priežastis – perėjimas prie naujos, ukrainietišku tarimu paremtos transkripcijos. Iki šiol angliški Ukrainos miestų pavadinimai buvo rašomi remiantis rusišku tarimu.
  • 2019-03-06
    Daugelis iš mūsų naudojamės labai nedidele lietuvių kalbos žodyno dalimi

    Šiaulių universiteto docentės, lituanistės dr. Jolantos Vaskelienės teigimu, kalbininkai neretai bendradarbiauja su įvairių profesijų atstovais siekdami kalbą paversti priimtina ir kuo naudingesne visiems vartotojams. Specialistė daugiausia tyrinėja žodžių darybą, sinonimiją ir teksto lingvistiką, domisi šių mokslų naujovėmis. Jos surinktų naujadarų sąraše yra daugiau nei 2000 darinių. Maždaug prieš dvidešimt metų, rengdamasi perimti dėstyti kursą iš profesoriaus Vytauto Sirtauto, ji pradėjo domėtis teksto lingvistika. „Taigi vedybos su teksto lingvistika iš reikalo virto bendru gyvenimu iš meilės", – šypsosi J. Vaskelienė.

  • 2019-03-06
    Žinoma kalbininkė įvertino baigiančius mokyklą: turime didelę problemą

    Auga beraščių karta – tokie žodžiai vis dažniau nuskamba aptariant moksleivių egzaminų rezultatus bei viešoje erdvėje matomus įrašus. Kalbininkė Loreta Vaicekauskienė su šiais žodžiais nesutinka ir skuba ginti moksleivių: ne jie beraščiai, o Kalbos komisijos normos nespėja augti kartu su jais. Anot jos, kalba – kartu su žmonėmis besikeičiantis įrankis, o šios kaitos niekas neturėtų stabdyti.

  • 2019-03-06
    Humanitariniai ir socialiniai mokslai – nenaudingi ar svarbūs?

    Pokalbis LRT radijo laidoje „Laikas pasikalbėti“ (Jolanta Kryževičienė) prof. Rimvydas Petrauskas, dr. Rūta Žiliukaitė ir dr. Darius Staliūnas.


    Atkreipiamas dėmesys į humanitarų vaidmenį viešosiose diskusijose, į poreikį puoselėti akademinę kalbą, plėtoti lietuvišką terminiją pristatatant tyrimus studentams ir visuomenei; būtinybę, prieš atsakant į visuomenės lūkestį patarti, prieš tai sukaupti daug žinių, atlikti tyrimų, pereiti svarstymų laukus. 

  • 2019-03-05
    Ar tam, kad gerbtumėm savo kalbą, reikia vėzdo?
    „Geras kalbininkas, geras lietuvių kalbos žinovas, manyčiau, pirmiausia visuomenei turėtų būti draugas ir patarėjas. Šviesaus atminimo mokytojas, buvęs Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas Aleksas Girdenis yra pasakęs, kad kalbos būklė ideali tada, kai yra ideali visuomenės ir kalbininkų santarvė. Anot jo, ta santarvė įsivyrauja tada, kai kalbininkai pataria, o visuomenė tuos patarimus priima“, – įsitikinusi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) narė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Retorikos katedros vedėja Lina Murinienė.