Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2020-09-02
    Raidžių raitymas ranka – ne praeities reliktas: mokslininkai tvirtina, kad tai naudinga smegenims

    Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos profesorės, Europos mokyklų ikimokyklinio ir pradinio ugdymo inspektorės, dr. Daivos Jakavonytės–Staškuvienės teigimu, mokymasis rašyti ranka susijęs su daugeliu gebėjimų ir ypač reikšmingas smegenų vystymosi veiksnys vaiko augimo laikotarpiu: „Tai skatina susiformuoti tam tikroms smegenų jungtims, kurios padeda vaikui geriau mokytis.“


    Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos profesorės, Europos mokyklų ikimokyklinio ir pradinio ugdymo inspektorės, dr. Daivos Jakavonytės–Staškuvienės teigimu, mokymasis rašyti ranka susijęs su daugeliu gebėjimų ir ypač reikšmingas smegenų vystymosi veiksnys vaiko augimo laikotarpiu: „Tai skatina susiformuoti tam tikroms smegenų jungtims, kurios padeda vaikui geriau mokytis.“

    Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/svietimas/raidziu-raitymas-ranka-ne-praeities-reliktas-mokslininkai-tvirtina-kad-tai-naudinga-smegenims-233-1370412?copied
  • 2020-08-31
    Grasilda Blažienė: nerimas dėl išnykusių mūsų kalbų gyvas visą laiką ir jis verste verčia mąstyti apie mūsų tos vienintelės kalbos išbuvimą
    Lietuvių kalbos instituto mokslo tarybos pirmininkės, Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vadovės prof. habil. dr. Grasildos Blažienės mokslinių tyrimų sritys: prūsų resp. baltų onomastika, prūsistika ir baltistika, lyginamoji kalbotyra, kalbotyros istorija, šiuolaikinės kalbotyros kryptys ir metodai, Mažosios Lietuvos kultūros istorija, senųjų rankraščių paleografinė ir lingvistinė analizė, vertimo teorija ir praktika.
    Profesorė nuosekliai tiria senosios prūsų kalbos vietovardžius ir asmenvardžius, užfiksuotus neskelbtuose šaltiniuose – daugiausia lotyniškai ir vokiškai rašytuose Prūsijos hercogystės dokumentuose. Interviu su profesore – apie valstybinės kalbos politiką, prūsistiką ir ne tik.
  • 2020-08-27
    Giedrius Tamaševičius – apie besikeičiančią kalbą ir amžiną muziką
    Humanitarinių mokslų dr. Giedrius Tamaševičius – mokslininkas, lietuvių kalbos ir literatūros, danų kalbos ir skandinavų kalbotyros specialistas, dėstytojas, Vatikano žinovas, gieda grigališkąjį choralą ir mielai dirba gidu. Apie besikeičiančią lietuvių kalbą, skandinavų kultūrą, turizmą, ir meilę visiems darbams – pokalbis su mokslininku rubrikoje „Be kaukių“. (LRT RADIJAS. Pakeliui su vasara)
  • 2020-08-26
    Dr. Rita Miliūnaitė: „Žmonės per menkai įsivaizduoja kalbininkų darbą“
    Pastaruoju metu vis labiau nerimaujama dėl kitų kalbų ar interneto žodyno įtakos lietuviškam žodžiui. Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja humanitarinių mokslų daktarė Rita Miliūnaitė įsitikinusi, kad kol dejuosime, kokia sunki lietuvių kalba, kaip ji trukdo reikšti subtiliausias mintis, o kalbininkus įsivaizduosime tik kaip kalbos prievaizdus, tol aplinka kalbinei savigarbai auginti nebus palanki.
  • 2020-08-25
    Ar Mindaugo karalystėje ir Vytauto imperijoje lietuvių kalba buvo valstybinė?
    Šiandien lietuvių kalba yra oficiali valstybinė, ją gina įstatymas. Mūsų kalba lyg ir apsaugota nuo išnykimo, svetimų įtakų. Atrodė, kad tie baisūs laikai, kai carinė Rusija draudė pavergtiems lietuviams rašyti gimtąja kalba lotyniškomis raidėmis, ar sovietų okupacija, pavertusi lietuvių kalbą antrarūše mūsų žmonių bendravimo priemone, jau praeitis ir niekada nebegrįš. Ar tikrai? Kada prasidėjo lietuvių kalbos diskriminacija? Kodėl mūsų kilmingi protėviai, didieji kunigaikščiai greitai perimdavo svetimųjų, net ir nugalėtų, kalbą?
  • 2020-08-25
    Laima Kalėdienė. Vietoje lenkų separatizmo – valstybinė kalba mokyklose
    Valdemaro Tomaševskio partijos deleguota vidaus reikalų ministrė Rūta Tamašunienė sau leido priimti sprendimus, tiesiogiai prieštaraujančius Konstitucijai ir Valstybinės kalbos įstatymui, iš esmės kuriančius autonominę tvarką Pietryčių Lietuvoje. Visi tą neigiantys politikai laikytini jos talkininkais vykdant šią provokaciją prieš Lietuvos valstybę. Prof. dr. Laima Kalėdienė dalijasi įžvalgomis, kad bandoma Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos skelbiamo konkurso į seniūno pareigybes trijose Vilniaus rajono seniūnijose – Dūkštų, Paberžės ir Pagirių – „prastumti“ tokius reikalavimus, kurie prieštarauja valstybinės kalbos įstatymui ir sudaro sąlygas diskriminuoti žmones pagal kalbą: siūloma įteisinti reikalavimą kandidatams greta valstybinės lietuvių mokėti ir lenkų kalbą B2 lygiu.
  • 2020-08-20
    Rimvydas Petrauskas. Ne Baltarusija, o Baltarusia
    ... „Baltosios Rusios“ (Alba Russia) terminas atsirado Viduramžių Vakarų Europos raštijoje, ilgą laiką jis buvo tik geografinis (šalia Juodosios ar Raudonosios Rusios), o jo turinys keitėsi. Pirmą kartą terminą „baltarusis“ (graikiška forma, Leucorussus) kaip savivardį panaudojo LDK raštijos veikėjas Saliamonas Risinskis, 1585 m. įsirašydamas į Altdorfo universitetą. Tačiau ilgą laiką tokia tapatybės išraiška liko išimtinė. Tik XVII a. pabaigos pradėjo daugėti Baltarusios termino vartojimo atvejų politinėje ir administracinėje raštijoje, pavyzdžiui, „baltarusiškai teismai“, „baltarusių regimentorius“, Edukacinės komisijos „baltarusiškas departamentas“. Svarbų vaidmenį suvaidino XVII a. įsteigtas Vilniaus vyskupijos teritorinės administracijos vienetas „Baltarusijos sufraganija“ ir kai kurios kitos dvasinės administracijos institucijos. Todėl nestebina, kad XVIII a. pabaigoje įsirašant į popiežiškąją Vilniaus akademiją kai kurie studentai ėmė save vadinti Albo Ruthenus...
  • 2020-08-19
    Vietoje Baltarusijos – Baltarusia: istorikai diskutuoja apie kaimyninės šalies pavadinimo keitimą
    Prabilta apie Baltarusijos pavadinimo keitimą: dabartinis byloja, kad šalis – Rusijos dalis. Baltarusijoje antrą savaitę besitęsiant protestams, Lietuvoje užgimė diskusija: galbūt pats laikas pakeisti lietuvių kalboje vartojamą Baltarusijos pavadinimą į, pasak istorikų, istoriškai teisingesnį Baltarusios vardą? Apie tai – reporterio Augustino Šemelio pokalbis su istoriku, Vilniaus universiteto rektoriumi Rimvydu Petrausku. Jo teigimu, dabartinis šalies pavadinimas implikuoja, kad ji – Rusijos dalis. (LRT televizija „Laba diena, Lietuva“)
  • 2020-08-18
    Audrius Valotka. Kalbos kasdienybės. Kalbos ekonomija, arba viešuvėnas
    Garsusis dramaturgas Bernardas Šo (Bernard Shaw) suskaičiavo, kad rašydamas nereikalingas raides kasmet praranda du mėnesius, o planetos mastu anglų rašybos netobulumas kainuoja apie 540 000 darbo metų. Į statistiką rašytojas neįtraukė Indijos, Pakistano ir Ceilono, nes su šiomis šalimis skaičiai būtų buvę pernelyg kraupūs.
    Lietuviška rašyba nežlugdo ekonomikos taip, kaip anglų, nes atspindi tarimą visai neblogai.
    „Ekonominti“ kalbą pradėjome jau nuo vaikystės, kai Vytautas tapo Vytu, Kęstutis – Kęstu, Margarita – Margo, Eugenijus – Augiu, o Mindaugas iš pirmosios laiptinės (tada sakydavome padiezdas) viso labo tik Minde. Tokie trumpinimai būdingi bene visoms pasaulio kalboms Susimąstęs, kaip galėčiau palengvinti tautiečių gyvenimą ir ką nors sutrumpinti, užkliuvau už ilgų ir nepatogių atstovo spaudai ir atstovo ryšiams su visuomene.
    Štai paprasta aritmetika: pirmąjį terminą sudaro 15, antrąjį – 26 raidės, Google paieška randa virš 300 000 atstovų spaudai ir apie 15 000 atstovų ryšiams su visuomene.Anykštėną siejame su Anykščiais, kupiškėną su Kupiškiu, tai gal ir viešuvėnas tebūnie iš viešumo, viešųjų ryšių parapijos? Neprimetu savo nuomonės, bet kaip Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas pažadu: kas pasiūlys gerą ir gyvybingą žodį vietoje atstovo spaudai ir atstovo ryšiams su visuomene, bus viešai pagirtas!
  • 2020-08-17
    Ar žinai, kad žodžiai „katė” ir „katinas” reiškia ne tik gyvūnus?
    LRT RADIJAS. Kalba. Katė ir katinas.