Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2019-06-03
    Abiturientai apie lietuvių kalbos egzaminą: „Žmonės kurie mokosi, jiems nėra sunku“
    Beveik 30 tūkstančių abiturientų laikė lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Rašinių temos vienus nudžiugino, o kitus išmušė iš vėžių. Šiemet abiturientai galėjo rinktis iš keturių temų.
  • 2019-06-03
    Knygų pasaulio paslaptis atskleidžiantis Domas Kaunas
    LRT Lietuvos mokslininkai.
  • 2019-05-29
    Eksperimentai su beždžionėmis suteikė užuominų apie kalbos kilmę
    Žaliosios markatos ir vervetės gyvena skirtingose Afrikos pusėse, o jų evoliucinės šakos išsiskyrė prieš 3,5 mln. metų, bet abiejų rūšių beždžionės iškilus pavojui tebenaudoja tuos pačius perspėjamuosius šūksnius, parodė vienas išmoningas eksperimentas.
  • 2019-05-29
    Iššūkis – dainuoti lietuviškai

    Visai neseniai, 2015-aisiais, LRT interneto svetainėje buvo paskelbtas tekstas tokia antrašte: „Į grojamiausių sąrašą kelią skinasi ir dainos lietuvių kalba“. Suprask – skinasi kelią pro angliškus brūzgynus. Ne mažiau iškalbinga ir tai, kad retas platesnis interviu su jaunosios kartos muzikos atlikėjais apsieina be klausimų „kaip išdrįsote dainuoti lietuviškai?“, „kas lėmė, kad dainuojate lietuviškai?“. Tiesa, nuo seno užduodamas ir atvirkštinis: „Kodėl dainuojate angliškai?“ Vadinasi, nei vienas pasirinkimas nėra suvokiamas kaip įprastas, savaime suprantamas. Atlikėjų atsakymai iš pirmo žvilgsnio atsikartojantys. Dažniausias argumentas: dainuojant angliškai tikimasi pasiekti platesnę auditoriją (laukiam, vis dar laukiam tų proveržių...). Tačiau pasigilinus galima pastebėti ir gana netikėtą požiūrį į gimtąją kalbą. Jį grindžiantys stereotipai, mano manymu, atskleidžia gerokai platesnes problemas: ne tik muzikantų, bet ir jų klausytojų, jaunosios kartos, įprotį rinktis lengvesnį, madingesnį kelią, prieinamumą, supaprastinimą. Vietoje originalumo, autentiškumo, atvirumo.


    Grupė „Silverpieces“ yra ieškojusi ir gilesnių priežasčių: „Nepamenu, kad mokykloje kas būtų liepęs sukurti eilėraštį. Pamenu, kad analizuodavome „senienas“, kurios turėjo mažai ką bendro su tuometiniu mano gyvenimu. Manau, dėl šios priežasties daugelis neturi įgūdžių kurti lietuviškai, stokoja meilės lietuvių kalbai ir neieško originalių būdų mintis išreikšti savo gimtąja kalba. Lietuviška poezija mokykloje iš tiesų dažnai suvokiama senamadiškai – vien kaip klasikinė tradicija, vengiant šiuolaikiškesnių jos formų...“ 


    Atlikėja Migloko 2017 m. sakė: „Lietuviškas tekstas man yra iššūkis, o jau pernai pristatė lietuvišką albumą „Mistyrijous Gangsta“ (įdomu, kad net ir lietuviškiems albumams visgi dažnai pasirenkami nelietuviški pavadinimai): Tai [rašymas lietuviškai] yra absoliučiai naujas atradimas mano kūrybiniame kelyje. Esu visiškai apsėsta lietuviškų tekstų ir man labai patinka kaip jie skamba.“

  • 2019-05-26
    Neįgaliųjų sporto klubo pavadinime – sovietinis palikimas: abejingumas sau ar pinigų stoka?

    Žodis „invalidas“ jau seniai yra netoleruojamas, bet jį vis dar galima aptikti kai kurių neįgaliųjų sporto klubų pavadinimuose. Išsilaisvinti iš dviprasmiškos situacijos trukdo menki organizacijų biudžetai... Pasak pašnekovo, 2005 metų Lietuvos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme buvo nurodyta žodžius „invalidas“, „invalidumas“ keisti į „neįgalumas“, „neįgalus“. „Šiuose žodžiuose yra ne tik tekstinė, bet ir socialinė, psichologinė prasmė. Dėl to Europa ir pasaulis jau seniai nusisuko nuo „invalido“ sąvokos“, – pastebėjo A. Kalvėnas.

  • 2019-05-24
    VRK pratęs rinkiminių lipdukų su gramatine klaida dalybas
    Ant balto lipduko, žyminčio, kad rinkėjas dalyvavo gegužės 26 d. rinkimuose, vietoje žodžio „pakartotinis“ parašyta „pakartonis“. VRK dėl gramatinės klaidos ketvirtadienį rekomendavo nebedalinti rinkiminių lipdukų.
  • 2019-05-23
    Pasivaikščiojimas po Vrublevskių biblioteką: po ramybės šydu – marga istorija
    ... Sapiegų giminės metraštis, namų knyga, pildyta XVII–XVIII a. Namų knygoje galima rasti įrašų lotynų ir lenkų kalbomis, taip pat – įvairių iliustracijų. Į tokias namų knygas ano meto žmonės rašė viską – ir geneologinius užrašus, finansinę apskaitą, patarimus, susijusius su buitimi, receptus, patarimus...
  • 2019-05-21
    Vilma Mosteikienė. Translytė belytė kalba: dėl ko ginčijasi vokiečiai
    Gal translyčių asmenų kalbinės tapatybės problemos būtų praslydusios pro šalį, jei ne per kultūros radiją išgirstas interviu su lyčių kalbininkx (tarti: kalbininkiks) profesorx Lann Hornscheidt. Jix taisė korespondentę, vis nuslysdavusią į moteriškąją giminę, taisė nuolat, kietai. Atrodė, žurnalistė jau rūpinosi nebe turiniu, o tik save kontroliavo, kad nepavartotų moteriškosios giminės. Klausytis buvo nejauku.
  • 2019-05-20
    Metusi darbą komunikacijos srityje, tapo lietuvių kalbos mokytoja
    Kaip sakė mergina, ji visuomet save įsivaizdavusi dirbančią mokykloje, tačiau baigusi lietuvių filologijos bakalauro studijas nusprendė savo jėgas išmėginti komunikacijos srityje. Šiandien Brigita atvirai kalba apie pasirinkimą, profesinio kelio radimą ir mokytojo darbą.
  • 2019-05-17
    Skaitiklius keičiantis darbuotojas kaunietei pateikė keistą reikalavimą
    Užsieniečių integracija į Lietuvos darbo rinką - skatinamas ir daug gero duodantis reiškinys. Tačiau kaip reaguoti, kai negali susišnekėti su į tavo namus atėjusiu darbuotoju?