Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2006-09-16
    <A HREF="http://www.draugas.org/" TARGET="_blank">http://www.draugas.org/</A>

    &lt;...&gt;

    Kalba keiktis nepritaikyta

    Keikiamės, kad net keiksmažodžių riebesnių nesugalvojam... Kalbininkų pastangos įdiegti lietuviškesnių keiksmų vainikuojasi: „kad juos kur tupinčius sutrauktų”. Kodėl? Atsakymai surašyti jau prieš šimtą metų. Viskas iki skausmo giliai lietuviška. Pasak Vydūno, lietuvių kalba pritaikyta didiems, pasmingiems dalykams. „Su giliu kvėpavimu ir daugiau dar su tuo, kad ji yra kalba aukštoms, kilnioms mintims apreikšti rišasi lietuvių kalbos ritmas” – rašo Vydūnas. Taigi ritmas, skambesys, kvėpavimas, žodžiuose užprogramuota amžių glūduma — viskas tarnauja lietuviškajam patosui. Ne veltui vadinamės „poetų tauta”. Tad giedokime himnus, poemas, rinkimines kalbas ir mokslinius traktatus, o išspjauti kažką „po čelovečeskii” derantis turguje ar baudžiant atžalas, savo kalba nepavyks. Lietuvi, jei pastebėjai savo žodyno 50 procentų jau sudarant rusų, anglų ir totorių, pats esi iš kelmo spirtas, o ne kalbininkai.

    &lt;...&gt;
  • 2006-09-14
    Apie lietuvių kalbą tik lietuviškai,
    arba 13-ąją Baltų kalbų studijų instituto vasarą palydint

    Dalia Cidzikaitė

    Lygiai prieš metus Drauge rašiau apie 12-uosius Baltų studijų vasaros instituto (Baltic Studies Summer Institute arba BALSSI) kursus Indianos universitete Bloomingtone, subūrusius ne vieną lietuvių, latvių arba estų kalbą panorusį išmokti studentą. Lietuvių kalbą praėjusiais metais ryžosi studijuoti septyni studentai. Intensyvaus kurso pabaigoje net keturi jų pareiškė norą sugrįžti į Indianos universitetą kitą vasarą. BALSSI kuratorius prof. Toivo Raun pernelyg optimizmu nedegė – jo nuomone, pasiūlyti net du lietuvių kalbos kursus ateinančią vasarą nors ir nėra nerealu, finansiškai būtų gana sunku. Vis dėlto, po metų organizavimo bei rėmėjų paieškų, šią vasarą BALSSI lietuvių kalbos kursą pasiūlė net 14 studentų: devyni jų lankė pirmąjį lygį (jį dėstė PLB Lituanistikos katedros Ilinojaus universitete Čikagoje doktorantė Daiva Litvinskaitė), o likę penki leidosi į dar gilesnį, o kai kada ir klampesnį, lietuvių kalbos pažinimą, kurį dėstė šio straipsnio autorė.

    Vasaros kursams artėjant į pabaigą, paprašiau savo studentų atsakyti į du klausimus apie lietuvių kalbą: 1) Kokia, tavo nuomone, yra lietuvių kalba? 2) Kokios tavo lietuvių kalbos žinios prieš ir po šios vasaros kursų? Jūsų dėmesiui keturių antrųjų lietuvių kalbos metų studentų atsakymai (Turbūt net neverta minėti, jog atsakyme angliško žodžio nė su žiburiu nesurasi...). Taigi apie lietuvių kalbą tik lietuviškai.

    &lt;...&gt;
    Draugas / 4545 W. 63rd St. / Chicago, IL 60629-5589

    Žr. <A HREF="http://www.draugas.org/BALSSI.html" TARGET="_blank">http://www.draugas.org/BALSSI.html</A>
  • 2006-09-12
    Leonas Stepanauskas (Berlynas)

    Viešnagės rūpestis, arba Lietuvos kompiuteriai ir lietuvių kalba

    Vasaros poilsio metu – į Lietuvą! Pabėgti nuo triukšmingo „pasaulio“ milijoniniame mieste? Galbūt... Tik tas pasaulis ima ir visur pasiveja... Atsiranda būtinybė su juo pabendrauti. Ne bėda. Jei ir nesi į kelionę pasiėmęs savo „leptopo“ (nešiojamojo kompiuterio), išeitis ranka pasiekiama. Mano takas šią vasarą vakarais Vilniuje vedė į kaimynystėje esančią ankštą patalpėlę po daugiaaukščiu namu Nr. 40 sostinės Savanorių prospekte... Ten virš gilumon pasislinkusio įėjimo toks užrašas: „Kompiuteriai. Vaikų žaidimai“.
    Viena su kitu Vilniuje puikiai derinasi. Patsai įsitikinau, kad mano daug sudėtingesnius poreikius ši vieta ne tik patenkino, bet dar ir paliko puikų prisiminimą apie vasarą. Dvi jaunos budėtojos (darbe pasikeičiančios) gražiai aptarnavo savo bene dvidešimties aparatų ūkį. Apie visas „sistemas“ jos turėjo gerą supratimą. Mane kaip „suaugusį“ pasodino prie labiau patikimo kompiuterio, ir po kelių pelytės paspaudimų aš jau galėjau skaityti man adresuotus laiškus atsidariusioje berlyniškėje elektroninėje GMX pašto dėžutėje. Jei reikėjo, čia pat galėjau juos ir atsispausdinti. Patenkintas klojau ir atsakymus. Kvalifikuotų patarimų, jei jų prireikė, iš merginų taip pat susilaukdavau. O už visa tai mokėjau centus.
    Pamažu ir apsižvalgiau. Juk sėdėjau tarsi mokyklos klasėje. Maždaug tiek mokinių aplink save suskaičiavau... („Per atostogas šiek tiek daugiau, bet ir mokslo metais nestinga... Dirbame iki dešimtos valandos vakaro“, – išgirdau budėtojos paaiškinimą.)
    Nerami šita „klasė“. Retsykiais net garsūs šūksniai pasigirsdavo. Mat, prie kai kurių aparatų sėdėjo net po kelis jaunėlius... Jiems reikėjo, pavyzdžiui, štai tokiomis emocijomis pasidalinti:
    –Užmušiau!... Nušoviau, nušoviau!!!
    –Ar mokyklų mokytojai pas jus taip pat atsilanko? – pasidomėjau.
    –Nepastebėjome... Jei ateina suaugęs žmogus, tai tik savo reikalais. Štai taip kaip jūs...
    –Ar apie savo kautynes ekrane vaikai su jumis pasikalba?!
    –Beveik ne... Tai neįeina į mūsų pareigas. Mes duodame tik kompiuterį liečiančius patarimus, – man aiškino draugiška budėtoja.
    Mintys nusileido į gilų nuosavą praeities šulinį. Kai dar aš pats buvau mokinys. Tuomet nesinorėjo eiti net į vėlesnį kino seansą. Galėjo klasės auklėtojas aptikti. Apskritai pedagogai tuomet buvo daug drąsesni... Gal ir artimesni. Matyt, mes, mokiniai, jiems labai rūpėjome... O gal taip buvo tik mūsų nedideliame mieste ant gražiosios Šešupės kranto?!
    Dabar visai rimtai. Ar šių dienų pedagogui visai nerūpi, ką ir ko jo auklėtinius moko kolega kompiuteris? Ne tas, kuris svarbią vietą įsigijo mokykloje. Tasai, kuris taip lengvai prieinamas kaip grybai išdygusiuose miestų salonėliuose...
    Problemų nemaža. Gal jos Lietuvoje jau ir sprendžiamos? Aš pasirenku vieną. Ji man labai prie širdies... Štai Savanorių prospekte mačiau, kaip vienas ar kitas mažametis salono svečias pasišaukia budėtoją pagalbon dėl paaiškinamųjų žodžių kompiuterio ekrane. Visi jie angliški. Kodėl? Tai juk mažai teprisideda prie anglų kalbos įsisavinimo, o užtikrintai smukdo gimtosios kalbos reikšmę bei pareigą jai...
    Lietuvoje dažnai girdėjau teiginį: kompiuterių kalba – anglų kalba... O juk ne visai taip!.. Štai rašau šiuos žodžius Berlyne. Vokiečių aparatas su manimi bendrauja tik vokiškai. Tiesa, jis „kalba“ net ir lietuviškai. Jei aš to noriu... Ir ar vien vadinami „didieji“ (didžiosios tautos) gali sau leisti kalbinę prabangą, gali pasitelkti kompiuterių terminiją gimtąja kalba? Tai jau ir savigarbos reikalas. Pavyzdžiu galėtų būti nors ir Islandija. Net mažiau kaip pusę milijono gyventojų turinti sala-respublika turi islandiškai kalbančius kompiuterius. O argi Lietuva atsilieka?
    Baigdamas savo pasakojimą noriu pridurti ir aktualią žinią. Šiomis dienomis Leipcige baigėsi Pasaulinė kompiuterių mugė, kuri svečių ir lankytojų skaičiaus atžvilgiu – pirmą kartą! – lenkė iki šiol nenugalimą lyderę – šimtametę Leipcigo Knygų mugę!
    Ar neakivaizdu, kad kils su tuo susietos ir naujų rūpesčių bei problemų aukštikalnės?
    Paminėtoje mugėje aptikau ir tokią informaciją: Leipcigo universitetas jau ruošia pedagogus, kurie atsiduos darbui su jaunimu specialiai informatikos bei kompiuterinės technikos pagimdytų problemų akivaizdoje. Įsidėmėtina!
  • 2006-09-09
    Britanijos mokykloje mokiniams bus privalomos kinų kalbos pamokos

    BNS
    2006 rugsėjo mėn. 8 d. 22:13

    Viena Didžiosios Britanijos mokyklų penktadienį pasiskelbė tapusi pirmąja mokykla šalyje, kur mokiniams bus privalomos literatūrinės kinų kalbos pamokos. Mokyklos atstovai tvirtina, jog tai padės mokiniams lengviau susidoroti su 21-ojo amžiaus iššūkiais.
    Mokiniai iš pietų Anglijos Braitono koledžo, kuriame mokosi mergaitės ir berniukai nuo trejų iki 18 metų, šalia kitų kur kas labiau tradicinių kalbų, tokių kaip prancūzų, ispanų ir lotynų, nuo šiol turės mokytis ir kinų kalbos.

    &quot;Vienas iš pagrindinių mano uždavinių yra užtikrinti, kad Braitono koledžo mokiniai būtų tinkamai pasirengę 21-ojo amžiaus realybei, o viena iš tokių realybių yra tai, kad Kinija šiandien yra sparčiausiai augančios ekonomikos šalis pasaulyje&quot;, - sakė mokyklos direktorius Richardas Cairnsas.

    &lt;...&gt; žr. <A HREF="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=10646948" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=10646948</A>
  • 2006-09-06
    Živilė Makauskienė: Kodėl Lietuvos pasieniečiai sveikinasi lenkiškai?

    OMNI naujienos| 2006 09 06 10:02:44 |

    Nesenai buvo pasidžiaugta nauja, šįkart pėstiesiems skirta perėja Lietuvos-Lenkijos pasienyje. Nežinau, kaip ten yra, bet bent jau Budzisko-Kalvarijos ir Lazdijų –Aradnykų sienos perėjose Lietuvos pasieniečiai su vykstančiais į Lietuvą ir iš jos grįžtančiais sveikinasi (jeigu išvis sveikinasi) ... lenkiškai.

    Ir ne tik su tais, kurie sėdi automobiliuose su lenkiškais valstybiniais numeriais. &lt;...&gt;

    – Bepig jums - atvažiavote, sustojote minutę, ir vėl toliau nuvažiuosite. O mums čia reikia visą laiką stovėti, ir klausytis pastabų bei pamokslų – nuoširdžiai man paaiškino Lazdijų-Aradnykų sienos perėją aptarnaujantis Lietuvos pasienietis, užklaustas, kodėl, pamatęs lenkiškus automobilio numerius, su manim pasisveikino „dzien dobry“, užuot palabinęs lietuviškai.

    Nustebau, kaip, ir visų pirma, kas gali tyčiotis iš uniformuoto Lietuvos pareigūno, ant kepurės nešiojančio Vyties ženklą.

    Pasirodo, taip bent jau aiškino mano pašnekovas, kad jeigu sieną kertantį lenką lietuvis pareigūnas užkalbina lietuviškai, susilaukia pastabų: esą, kalbėki lenkiškai, nes jūsų kalbos nesuprantame. Todėl, esą, kad tos pastabos jau nusibodo, net ir nebando sveikintis ar kalbėti lietuviškai. Paklaustas, ar kada nors girdėjo, kad gretimame langelyje sėdintis lenkų pasienietis į Lenkiją atvykstančius Lietuvos piliečius pasveikintų lietuviškai, ir vėliau su jais bandytų lietuviškai kalbėti, pareigūnas tik nusijuokė:

    – Turbūt pati galite atsakyti į šį klausimą...

    &lt;...&gt; žr. <A HREF="http://www.ausra.pl/0618/zm3.html" TARGET="_blank">http://www.ausra.pl/0618/zm3.html</A>
  • 2006-09-01
    Nori antros kalbos

    Respublika, 2006 m. rugsėjo 1 d. (15 psl.)

    V. Janukovičiaus vadovaujamos Ukrainos Vyriausybės ilgalaikėje veiklos programoje 2006–2011 m. numatoma siekti, kad rusų kalbai būtų suteiktas antrosios valstybinės kalbos statusas.
    Tai sakoma dokumento projekte, kuris trečiadienį buvo svarstomas Ministrų kabineto posėdyje.
    O prezidentas V. Juščenka &lt;...&gt; pareiškė, kad „Ukrainoje nėra ir nebus alternatyvos ukrainiečių kalbai kaip valstybinei ir oficialaus bendravimo kalbai“.
  • 2006-09-01
    Antros kalbos mokymasis keičia smegenų anatomiją
    OMNI LAIKAS | 2004 10 14 16:09:01 |

    Dviejų kalbų mokėjimas nulemia smegenų anatomijos pokyčius, trečiadienį paskelbė mokslininkai, kurių atradimas gali paaiškinti, kodėl vaikai antrąją kalbą išmoksta lengviau už suaugusiuosius.

    &lt;...&gt; Mokslininkai taip pat rengiasi ištirti keliomis kalbomis šnekančių žmonių smegenis, kad nustatytų, ar pilkosios medžiagos kiekis yra proporcingas kalbų, kurias jie moka, skaičiui.

    Žr. <A HREF="http://www.omni.lt/index.php?base/z_220582" TARGET="_blank">http://www.omni.lt/index.php?base/z_220582</A>
  • 2006-08-31
    ELTA, 2006-08-30

    A. Lukašenka nusprendė perrašyti baltarusių kalbos taisykles

    Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka patikėjo švietimo ministrui Aleksandrui Radkovui per dvi savaites parengti naujas baltarusių kalbos rašybos ir skyrybos taisykles, rašo laikraštis &quot;Gazeta&quot;.

    &lt;...&gt; A. Rydkovas pastebėjo, kad šiuo metu baltarusiai skirtingai supranta savo gimtosios kalbos rašybos taisykles.

    &lt;...&gt; anot ministro, naujos rašybos, &quot;atspindinčios šiuolaikinės gimtosios kalbos lygį&quot;, projektas jau parengtas.

    Kaip rašo laikraštis &quot;Gazeta&quot;, iškart po to, kai šalies prezidentu buvo išrinktas Aleksandras Lukašenka, nacionalinės kalbos problema buvo politizuota. Imta uždarinėti baltarusiškąsias mokyklas, šiuo metu gimtąja kalba mokosi tik 20 proc. moksleivių.

    &quot;Gazeta&quot; cituoja A. Lukašenkos žodžius: &quot;Žmonės, kurie kalba baltarusių kalba, negali nieko daugiau daryti, kaip tik ja kalbėti &lt;...&gt;&quot;

    Toliau žr. <A HREF="http://www.londonozinios.com/lt/news_3534.ctm" TARGET="_blank">http://www.londonozinios.com/lt/news_3534.ctm</A>
  • 2006-08-24
    Karvės „kalba“ skirtingomis tarmėmis

    <A HREF="http://www.DELFI.lt" TARGET="_blank">http://www.DELFI.lt</A>
    2006 rugpjūčio mėn. 24 d. 09:13


    Fonetikos ekspertas patvirtino tai, ką anksčiau teigė ūkininkai: karvių mykime yra regioninių akcentų požymių. Pienines karves auginantys ūkininkai Somerseto grafystėje (D.Britanija) jų gyvulių skleidžiamame garse pastebėjo „vietinį“ skambesį, rašo “Ananova”.
    Londono universiteto fonetikos profesorius Johnas Wellsas sakė: „Šis reiškinys yra gerai pažįstamas paukščių pasaulyje. Tos pačios rūšies atstovai skirtingose šalies vietose gieda skirtingais akcentais. Tyas pats gali galioti ir karvėms. Nedidelėje populiacijoje – pavyzdžiui, bandoje – galima aptikti nustatomų dialekto variacijų, kurioms daugiausiai įtakos daro pačių artimiausių kaimynų bandos“.

    &lt;...&gt;

    Toliau žr. <A HREF="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=10468363" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=10468363</A>
  • 2006-08-18
    Informacija turistams Trakuose prajuokina ne visus turistus | 2006 08 18 09:39:20 |

    Robertas ČUTA

    “Galvė“

    Trakai pasipuošę informaciniais stulpais su tekstais turistams apie miestą ir miesto įdomybes – cerkvę, bažnyčią, Joną Nepomuką ir taip toliau. Jei prie stulpo sustoja informacijos paskaityti lietuvis – viskas normalu, jis supranta, kas parašyta. Tačiau anglakalbius turistus tekstai apie Trakus, parašyti angliškai, kartais ne tik prajuokina gramatinėmis klaidomis, bet būna net nesuprantami – bent jau taip sako vienas škotas. Trakų turizmo informacijos centro (TIC) direktorės L.Balčytienės teigimu, daugiau niekas, išskyrus šį škotą, esminių klaidų tekstų vertimuose neįžvelgia.

    Išvis neaišku

    Pasak Lietuvoje anglų kalbos redaktoriumi dirbančio škoto George M.Campbello, jei savivaldybė investavo nemažai pinigų šiems informaciniams stulpams įrengti, galėjo primokėti dar 50-100 litų tam, kad angliškasis vertimas būtų be klaidų. G.M.Campbello teigimu, tekstuose daug vaikiškų klaidų – pavyzdžiui, anglų kalbos artikelių the ar a nėra ten, kur turėtų būti, o yra ten, kur jie netinka. „Tikros nesąmonės yra bažnyčių pavadinimai, o kas norėta pasakyti tekstu apie Jono Nepomuko koplytstulpį – išvis nesuprantu”, – sakė škotas. &lt;...&gt;

    Toliau žr. <A HREF="http://www.galve.lt/lt/numeriai/2006081833/aktualijos/info_turistams" TARGET="_blank">http://www.galve.lt/lt/numeriai/2006081833/aktualijos/info_turistams</A>