Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2006-11-29
    Ruošiame karstus, ateikite!

    Sigita Pedzevičienė

    Nutarėme praleisti šeštadienio vakarą su draugais. Bebaigdama gaminti cepelinus išsiunčiu visiems žinutes: „Ruošiame karštus, ateikite!“. Neseniai nusipirkau naują mobilųjį telefoną, kurio žinutėse galima rašyti visas lietuviškas raides, todėl galiu rašyti taisyklingai.

    Po kelių minučių neatgaudama kvapo atbėga Aušra ir net neperžengusi slenksčio klausia kas nutiko, kad ruošiam karstus, ir net ne vieną.

    – Kokius karstus? Ką čia prasimanai? – klausiu.

    – Rašei, kad ruoši karstus. Tai kas atsitiko?

    – Nerašiau apie jokius karstus, o cepelinai tuoj išvirs, – vis dar nesusigaudau.

    Aušra lengviau atsikvepia ir rodo mano rašytą žinutę „Ruosiame karstus, ateikite!“.

    Skaitau ir savo akimis netikiu: juk rašiau taisyklingai. Visiems susirinkus klausiu, ar niekas neišsigando, kad pradėjau jiems ruošti karstus? Draugai patvirtina, kad iš pradžių ir jie taip perskaitė, bet po to pastebėjo, kad ir žodis „ruošiame“ parašytas „šveplai“. Tad ir nepanikavo.

    Kai jau buvome sotūs, pradėjome eksperimentus – ėmėme vieni kitiems siuntinėti žinutes ir žiūrėti, kas ką gauna. Aptikome tik vieną aparatą, iš kurio išsiųstos žinutės nueina gerai. Kituose išvis nebuvo galima surinkti lietuviškų raidžių arba, nors ir gerai surinktos, nueina sugadintos (kaip ir iš manojo).

    Išsiaiškinome, kad visi mūsų bandyti aparatai buvo pirkti ne užsieny ir ne bet kur Lietuvoje, o firminėse mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų parduotuvėse.

    &lt;...&gt; Tai, kad į lietuvišką žinutę įmaišius bent vieną rusišką raidę, teisingai išsiunčiamos ir visos lietuviškos raidės, akivaizdu, jog lietuviškų raidžių kodavimo ir išsiuntimo mechanizmas veikia. Tiktai kažkas jį tyčia ar netyčia užblokavo. Tai, kad tokia klaida buvo pražiopsota ir masiškai prekiaujama aparatais su defektu, nedaro garbės jų tiekėjams ir prekybininkams. Reikia tikėtis, kad klaida nedelsiant bus ištaisyta. Juo labiau, kad tokiai klaidai ištaisyti didelių pastangų nereikia – tai gali patvirtinti kiekvienas, bent kiek nusimanantis apie rašto ženklų kodavimą. &lt;...&gt; radau Ryčio Umbraso parengtą tinklalapį <A HREF="http://papartis.infoseka.lt/sms.htm" TARGET="_blank">http://papartis.infoseka.lt/sms.htm</A>, į kurį jis ir jo kolegos deda testavimo rezultatus. Tai pagalba tiems, kas nori nusipirkti telefoną be defekto.

    Toliau žr.: <A HREF="http://ims.mii.lt/ims/asmen/sp/LA-06.html" TARGET="_blank">http://ims.mii.lt/ims/asmen/sp/LA-06.html</A>
  • 2006-11-29
    Nuoširdu ir tikroviška,
    retas kuris jau mokosi nutechnologintos kalbėsenos;
    o mokinės pastebėjimą kalbą prižiūrintiems priiimame ne žodžiu, bet jausmu...
  • 2006-11-29
    KAI IŠTREMSI KALBĄ

    Rosana Lukauskaitė, Kretingos pranciškonų gimnazijos 2Gb klasė


    Pasakyk Tėvynėje medžiui „Broli ąžuole!“ –
    Ir jis tau nusilenks.
    Ištark tai svetima kalba –
    Ir liksi nesuprastas...

    Nukirpk žodžio galūnę,
    Išgenėk veiksmažodžio šakas.
    Atsek priesagas,
    Nuimk priešdėlius,
    Išplauk nosines raides,
    Iššluok kirčio ženklus,
    Išsižadėk gimtosios tarmės.
    Išbrauk būdvardį,
    Palaidok dviskaitą,
    Švepluok ir pamiršk ilgąsias balses,
    Ištrink žodžio reikšmes,
    Suplėšyk sakinį,
    Galiausiai išrauk žodžio šaknį.
    Ir tada, ir tada pamatysi,
    Kad kalbi modernia naujųjų technologijų šnekta,
    Kurioje nebėra vietos nei žmogui, nei Dievui...

    Žodis – Tavo sielos vartai.
    Kalba – tai Tėvynė.
    ___________________________

    „Lietuvos aidas“. Nr. 270 (10063), 2006 m. lapkričio 25 d., p. 2.
  • 2006-11-28
    Doc. dr. Gintautas Grigas. Lyčių lygybė ir nelygybė elektroniniame pašte

    „Lietuvos aidas“. Nr. 270 (10063), 2006 m. lapkričio 25 d., p. 2.

    Elektroninius laiškus rašo ir vyrai, ir moterys, mergaitės – berniukams, berniukai – mergaitėms. Tik ar pašto tarnybos vienodai draugiškos vieniems ir kitiems, ar nėra lyčių diskriminacijos?

    Toks klausimas iškyla skaitant asmenvardžius (vardus ir pavardes, parašytus drauge) laiškų antraštėse. Gaunu laišką tarkim iš Jono Jonaičio, kurio antraštėje siuntėjas įvardijamas taip: Jonas Jonaitis &lt;J<A HREF="mailto:onas@xxx.lt">onas@xxx.lt</A>&gt;. Viskas teisingai. Bet laiške iš Jonės Jonaitytės dažnai būna parašyta: Jone Jonaityte &lt;J<A HREF="mailto:one@xxx.lt">one@xxx.lt</A>&gt;. Taigi, mergaitės asmenvardis neteisingas – vietoj ė (e su tašku) visur parašyta e (e be taško).

    Vyrų asmenvardžiuose taip pat būna raidžių su diakritiniais ženklais, bet moterų visos lietuviškos pavardės baigiasi raide ė (-ytė, -aitė, -iūtė, -ienė). Taigi taško nubraukimas nuo raidės ė jau reiškia nelygybę. Kas tai: elektroninio pašto tarnybų netolerantiškumas, draudžiantis vartoti kai kurias abėcėlės raides, ar tik laiškus rašančiųjų įsitikinimas, kad toks draudimas yra.

    Kažkada netolerantiškumo iš tikrųjų būta. &lt;...&gt; Tačiau dar 1993 m., kai dar daugelis pašto programų, persiųsdamos elektroninius laiškus, iškraipydavo kai kurias raides, nesančias anglų kalbos abėcėlėje, buvo priimtas MIME protokolas, reglamentuojantis laiškų, parašytų įvairiomis kalbomis, persiuntimą. Buvo nustatytos taisyklės, kaip pašto programos turi elgtis su įvairių kalbų rašmenimis ir numatytos techninės priemonės toms taisyklėms įgyvendinti.
    Ypatingas dėmesys buvo skiriamas laiško antraštei, kadangi joje yra laiško siuntėją ir gavėją identifikuojanti informacija, o jos pakeisti ar iškraipyti nevalia. Laiško siuntėjo programa antraštę (ir joje esantį asmenvardį) turi užkoduoti taip, kad jo negalėtų sugadinti jokia laiškų persiuntimo grandis. Laiško gavėjo programa turi jį iškoduoti taip, kad nesiskirtų nuo to, kokį parašė siuntėjas. Taigi, minėtame laiške Jonė turėjo būti įvardinta taip: Jonė Jonaitytė &lt;J<A HREF="mailto:one@xxx.lt">one@xxx.lt</A>&gt;.
    Taigi, dabar, kai jau mokame lietuviškai, taisyklingai, nešvepluodami, rašyti laiškus, nepamirškime ir asmenvardį užrašyti teisingai, be klaidų. &lt;...&gt;

    Kol kas visų lietuviškų raidžių negalima vartoti tik vienintelėje vietoje – pačiame pašto adrese (prieš ženklą @). Bet ir tai laikinas dalykas.
    Jau baigiamas rengti tarptautinis elektroninio pašto protokolas, kuriame bus reglamentuojamas visų kalbų rašto ženklų vartojimas pašto dėžutės adrese. O kol dar tokios galimybės nėra, nevertėtų pašto dėžutę įvardyti neteisingai parašytu savo vardu ar pavarde. &lt;...&gt;

    Pašto programų yra daug. Tarp jų dar gali pasitaikyti ir tokių, kurios diskriminuoja moteris (nepamirškime, kad pašto programas dažniausiai kuria vyrai!). Jeigu dėl pašto programos gebėjimo išsiųsti lietuviškus rašmenis, esančius asmenvardžiuose, laiško temos eilutėje ar pačiame laiške kyla abejonių, ją galima patikrinti interneto svetainėje <A HREF="http://www.lietuvybe.org/testas" TARGET="_blank">http://www.lietuvybe.org/testas</A> esančiu testu.

    (Netrumpintą straipsnį žr. <A HREF="http://ims.mii.lt/ims/asmen/gintas/publ/gg06-moterys.html" TARGET="_blank">http://ims.mii.lt/ims/asmen/gintas/publ/gg06-moterys.html</A>)
  • 2006-11-25
    Lietuvių kalbos viešajame gyvenime reikia visur pareikalauti kaip valstybinės.

    Pavyzdys. Sėdžiu poliklinikoje, eilutėje imame šnekučiuoti lietuviškai. Ateina naujas žmogus ir užklausia rusiškai, jam tuoj pat šoka atsakyti rusiškai tik ką lietuviškai kalbėjusi moteris. Kodėl pataikaujama?

    Turėkime savigarbos ir visur reikalaukime kalbėti valstybine kalba. Kitaip mus tuoj pat išstums kaip lietuvių kalba kalbančius ir kaip tautą. Tokios V imperijos kūrėjo (V. Putino) nuostatos. Ir jos visur Lietuvoje uoliai vykdomos.
  • 2006-11-24
    Klaipėda, 2006-11-24

    Valstybine kalba nenori šnekėti net ir vadovai

    EGLĖ PETKUTĖ
    AUDRONĖ GLIOŽERIENĖ

    Uostamiestyje dar liko įstaigų, su kurių vadovais neįmanoma susikalbėti lietuviškai.

    „Klaipėdos“ tyrimas atskleidė, jog bene dažniausiai Valstybinės kalbos įstatymą ignoruoja švietimo įstaigų direktoriai.

    Straispnį žr. <A HREF="http://www.info.lt/index.php?page=naujienos&amp;view=naujiena_arch&amp;id=90189" TARGET="_blank">http://www.info.lt/index.php?page=naujienos&amp;view=naujiena_arch&amp;id=90189</A>
  • 2006-11-23
    Šiemet buvo renkamas ne tik Metų kalbų mokytojas, kalbų projektas, bet ir Metų kalbų mokinys
    ŠMM, 2006-11-21

    Šiandien, lapkričio 21 dieną, 16 val. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete (Universiteto g. 7, Vilnius) švietimo ir mokslo viceministrė Virginija Būdienė įteiks Europos pažymėjimus ES Europos pažymėjimo programoje laimėjusio kalbų projekto vadovams ir 2006-ųjų metų kalbų mokytojui. Per renginį pirmą kartą Lietuvoje bus išrinktas Metų kalbų mokinys. Renginyje taip pat dalyvaus užsienio ekspertė iš Ispanijos Begona Moreno. Projektas, Metų kalbos mokytojas ir mokinys renkami visose Europos Sąjungos šalyse Europos Komisijos iniciatyva.

    Daugiau skaityk <A HREF="http://www.smm.lt/naujienos/pranesimai.htm?id=1380" TARGET="_blank">http://www.smm.lt/naujienos/pranesimai.htm?id=1380</A>
  • 2006-11-14
    „Vendeta“, „Tu Tuu“ir „Taškuota mū“

    Ainis Gurevičius
    L. T.

    Žmonių fantazija – beribė. Leidus bendroves vadinti bet kaip, verslininkai, švelniai tariant, ėmė gluminti Registrų centro darbuotojus.


    „Ką nori, tą rašo. Žmonės turi keistų idėjų“, – L.T. sakė Registrų centro vyriausioji specialistė Vanda Vilūnaitė, pasakodama apie neįprastus bendrovių pavadinimus. Pasak jos, prieš trejetą metų nustojus galioti Firmų vardų įstatymui, verslininkams buvo duota daugiau laisvės renkantis įmonių pavadinimus. Dabar Registrų centro Juridinių asmenų registro departamento darbuotojai gali tik įkalbinėti verslininkus atsisakyti keistų sumanymų. „Pasitaiko įvairių. Kvailumai dabar prasmunka. Mes žmones perspėjame, bet klausyti jie neprivalo“, – sakė V.Vilūnaitė.

    Tiesa, ir seniau, dar galiojant Firmų vardų įstatymui, žmonėms kartais pavykdavo užregistruoti keistus pavadinimus. Pavyzdžiui, įmonę „Isterikas“ arba bendrovę „Zosės teisingumo dvaras“. Pastarosios firmos dabartinis savininkas Gediminas Stankevičius L.T. paaiškino, kad tai teisinių paslaugų bendrovė, kurios ankstesniojo šeimininko ir steigėjo žmona buvo Zosė. „O žodis „dvaras“ buvo pasirinktas, kad trauktų akį. Net teisėjai stebisi“, – linksmai aiškino G.Stankevičius.

    Straispnį žr. <A HREF="http://www.lt24.lt/lt/content/viewitem/10355/" TARGET="_blank">http://www.lt24.lt/lt/content/viewitem/10355/</A>
  • 2006-11-13
    Žadama keisti gimtosios kalbos egzamino struktūrą

    Laima Valentaitė, &quot;Klaipėda&quot;
    2006 lapkričio mėn. 13 d. 13:17


    Neseniai vykusioje švietimo sistemos darbuotojų konferencijoje buvo svarstomi valstybinių brandos egzaminų pokyčiai. Juos paskatino didėjantis mokinių neraštingumas. Šiais metais abiturientai gali nusiraminti – valstybiniame gimtosios kalbos egzamine didelių pakeitimų nebus. Tačiau 2008 metais planuojama gerokai sumažinti gramatinių pratimų skaičių arba visai jų atsisakyti.
    Egzaminą turėtų sudaryti teksto interpretacija ir kūrybinė užduotis – esė rašymas.

    Daugiau žr. <A HREF="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=11209474" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=11209474</A>
  • 2006-11-11
    Su Danguole Mikulėniene kalbėjosi
    Živilė MAKAUSKIENĖ

    /ausra.pl/

    Danguolė Mikulėnienė: Spaudos draudimo laikotarpis parodė, kad kalba ir spauda tuo metu buvo ne kalbininkų reikalas. Buvęs visuomenės poreikis apginti ir išsaugoti kalbą, ir tuo rūpinosi visi - nuo studento iki valstiečio, ar nuo valstiečio iki kunigo. O dabar tarsi bandome nusigręžti nuo šito dalyko. Kaip minėjau - knygnešystė, kuri tuomet buvo verslo, kultūros ir mokslo lydinys, būtų ir šiandien labai perspektyvi. Dabar tie, kurie gali ką nors padaryti, neturi tam lėšų, o tiems, kurie turi lėšų, galbūt kartais stinga strateginio mąstymo. Mes turime žinoti, ko siekiame, ko norime, reikalinga strategija. Ir ne 5 ar 10 metų laikotarpiui, bet ilgesniam laikui.
    &lt;...&gt;

    Man paliko didžiulį įspūdį tai, kaip vengrai bando išsaugoti savo kalbą. Valstybė skiria tam daug dėmesio. Jie yra surašę kiekvieną vengriškai šnekantį žmogų, visame pasaulyje. Ir kiekvienas vengriškai kalbantis yra apsuptas dideliu dėmesiu, šiluma. &lt;...&gt;

    Interviu žr. <A HREF="http://www.ausra.pl/0413/zm1.html" TARGET="_blank">http://www.ausra.pl/0413/zm1.html</A>