Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2021-01-27
    Jurgita Urbelienė: dvikalbystės mitai ir patarimai tėvams
    „Mokytoja, aš noriu mokytis lietuvių kalbos, bet man mama neleidžia… Ji sako, kad mano kiti dalykai nukentės… Bet aš labai noriu, ar Jūs galėtumėte pasikalbėti su mano mama?“. Tokiais įspūdžiais ir konkrečiais patarimais dalijasi 2020 m. lituanistinio švietimo mokytojo premijos laureatė, lietuvių kalbos mokytoja Airijoje Jurgita Urbelienė.
  • 2021-01-27
    Lietuvių kalbos išsaugojimui išeivijoje – svarbūs pokyčiai
    Nors lituanistiniam švietimui užsienyje skiriama nemažai dėmesio, statistiniai duomenys rodo, kad tik 5–6 proc. lietuvių vaikų išeivijoje sistemingai mokosi lietuvių kalbos. Reikšdamas susirūpinimą ir siekdamas gerinti susiklosčiusią situaciją, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kartu su LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Pasaulio lietuvių bendruomenės švietimo komisija ir Lietuvos ambasada Airijoje pradeda vykdyti informacinę kampaniją, skirtą tėvams išeivijoje šviesti dėl lietuvių kalbos mokymo svarbos.
  • 2021-01-27
    Aldis Gedutis. Pomirtinės paslaugos: kaip išsirinkti įmonę savo laidotuvėms

    Vartotojiškas mąstymas taip surėdytas, kad įmonių pavadinimai ir prekiniai ženklai primena slenkstį, kurį norisi peržengti. Arba ne. Juk pavadinimas sąmoningai arba nesąmoningai siunčia tam tikrą pranešimą potencialiems klientams. Juk prieš kurį laiką palangiškiai ir svečiai linksmindavosi „Anapilyje“, ilsėdavosi „Ramybėje“. Beje, visi žemiau minimi ritualinių įmonių pavadinimai tikri – jais pasivadinusios įmonės arba veikia, arba dar net taip seniai egzistavo...„Grauduva“, „Laidotva“, „Liūdinta“, „Ritualija“, „Šarvonė“, „Šermena“ ir pan. Lietuvoje turime „Sielų upę“, „Moirą“ (likimo deivė graikų mituose) ir „Satva Jugą“ (vienas iš dharminių amžių hinduizme). Lietuviškai mitologijai ir istorijai atstovauja „Romuva“ ir „Anapilis“, iš dalies – „Amžinasis aukuras“. Jei amžinybė imponuoja, jūsų paslaugoms „Amžina ramybė“, „Amžinasis poilsis“, „Amžinybės namai“, „Amžinybės sala“, „Sustojęs laikas“ ar „Aterna“. Kas vyksta amžinybėje? Nieko ypatingo – begalinis poilsis bei nenutrūkstama rimtis ir ramybė, kurią savo pavadinimuose siūlo „Ramybė“, „Ramybės namai“, „Ramybės takas“, „Rimties sala“, „Rimtis“ ir net „Alytaus ramybė“ ar „Raseinių rimtis“. Čia jei žvelgtume iš mirusiųjų perspektyvos. Kitų įmonių pavadinimuose jaučiamas dėmesys likusiems artimiesiems bei jų patirtims ir išgyvenimams. Likusieji liūdi, gedi, verkia, atsisveikina, išgyvena netektį, išlydi... Jiems skirti pavadinimai: „Atsisveikinimas“, „Gedulas“, „Gedulo sala“, „Praradimas“, „Sielvartas“, „Širdgėla“, „Lakrima“, „Liūdesio ašara“ ar tiesiog „Ašara“... Kartais pagalvojama ir apie artimųjų artimuosius, kuriems būdinga „Atjauta“, „Gailestis“ ar „Užuojauta“... O gyvuosius ir mirusius skiria „Amžiaus vartai“, „Paskutinė kelionė“, „Paskutinysis sudiev“, „Nutrūkusi styga“...

  • 2021-01-26
    Doc. dr. Lina Murinienė: „Kiek gili ir nesumeluota bus kalba, tiek tikra bus ir mūsų komunikacija“
    ... tai, kas nesikeičia, išsigimsta. Tai, kas stovi vietoje, miršta. Gyvenimo esmė yra judėjimas, ėjimas, keliavimas (ak, kaip pandemija iš mūsų visa tai atėmė!). Bet net pandemijos akivaizdoje mes negalime virsti tašku. Mes turime judėti, ieškoti prasmės pačiuose keisčiausiuose mūsų gyvenimo vingiuose. Tiesi linija yra neįdomi!
  • 2021-01-25
    Skirtingų tautybių vaikus mokanti gimnazija: tėvai ir vaikai suprato, kad reikia gerai mokėti lietuvių kalbą

    Puškino gimnazija jau seniai taiko savo išrastą receptą – skiria papildomų valandų lietuvių kalbos mokymui, priešmokyklinukams taip pat skiriamos valandos mokytis lietuvių kalbos, tai daro gerai pasirengę lituanistai.Be to, savo klases A. Puškino gimnazija skelia perpus, tad pamokoje mokosi apie 10 mokinių.Dar vienas dalykas – lituanistai turi konsultaciją kartą per savaitę, į kurią susirenka tie, kurie mažiau motyvuoti, kuriems kyla mokymosi sunkumų arba tie, kurie į Lietuvą gyventi persikėlė palyginti neseniai. Be to, visų dalykų mokytojai terminus, sąvokas privalo išversti į lietuvių kalbą. Tarkim, rusiškai mokydami matematikos pedagogai išverčia į lietuvių kalbą, kaip lietuviškai bus „įstrižainė“, „kvadratinė šaknis“, o chemikai – „rūgštis“ ar „šarmas“. „Visų sąvokų nuo penktos klasės visų dalykų mokytojai moko ir lietuviškai. Tiek matematikos, tiek chemijos ar istorijos terminus. Viso to vaikai mokosi lietuviškai, kad nekiltų sunkumų tiek kasdienybėje, tiek laikant egzaminus“

  • 2021-01-25
    Ministerija siūlo leisti emigrantų palikuonims atkurti pilietybę tik atvykus į Lietuvą
    „Iki šiol jie galėdavo teikti prašymus per advokatus ir būdami užsienyje. Yra problema, kad jie neturi ryšių su Lietuva, net nežino, kur ta Lietuva, tiesiog pasamdo advokatą, kuris už juos sutvarko reikalus, ir jie tą pasą, pavyzdžiui, Brazilijoje išsiima“„Turėdami tikslą paskatinti Lietuvos pilietybės atkūrimo prašymus teikiančius asmenis – vėlesnių (antros, trečios, ketvirtos kartos) emigrantų kartų palikuonis atkurti, užmegzti ir puoselėti ryšius su valstybe, kurios pilietybės pageidauja, pakartotinai siūlytume nustatyti pilietybės atkūrimo prašymų priėmimą tik Migracijos departamente, kaip tai daro kitos didelę emigraciją patyrusios Europos valstybės“, – tvirtina ministerija.
  • 2021-01-25
    Daiktiniai įrodymai. Kalbos vėjai: apie keiksmus ir linksnius su sociolingvistike Loreta Vaicekauskiene

    Pasaulyje tikrai nėra tiek mirusių žodžių, kiek nebegyvena žmonių. Ir tikrai mažiau naujų žodžių gimsta nei kūdikių. Ir vis dėlto, kaip mes kalbamės ir kodėl vienas kitą suprantame? Arba ne? Ir kodėl kalbą kuriame mes patys? Ved. Aidas Puklevičius

  • 2021-01-25
    Kviečiame dalyvauti virtualioje fotografijų parodoje „Pažink kalbos dalis"
    Visų respublikos ugdymo įstaigų 5–10 klasių mokiniai, jų tėvai ir pedagogai kviečiami dalyvauti respublikinėje kūrybinių darbų virtualioje parodoje „Pažink kalbos dalis“, kurią organizuoja Mažeikių rajono Užlieknės pagrindinė mokykla. Čia pateikiami parodos nuostatai.
  • 2021-01-25
    Danguolė Mikulėnienė. Jonas Jablonskis iš arti ir toli: rekonstrukcijos ir aktualizacijos
    2020 m. gruodžio 17 d. surengta virtuali konferencija „Kalba – tautos stiprybė ir gyvastis“​, skirta Jono Jablonskio 160-osioms gimimo metinėms. Skaitytojams pateikiamas Lietuvių kalbos instituto vyriausiosios mokslo darbuotojos, Geolingvistikos centro vadovės profesorės Danguolės Mikulėnienės pranešimas.
  • 2021-01-24
    5 metus Lietuvoje gyvenantis rusas sulaukia komentarų dėl kalbos

    Žinokite, man dažnai būna pojūtis, tarsi esu kažkuo kaltas. Kaltas, kad kalbu lietuviškai. Atvažiavau, išmokau kalbą ir dabar esu keistas, įtartinas tipas, kuris kažkodėl kalba ir rašo vietine kalba. Žinoma, taip man būna ne su visais ir toli gražu ne visada. Yra labai nemažai protingų, kūrybingų, šiuolaikiškų ir išsilavinusių lietuvių. Bet, kita vertus, tai ir ne taip retai su manimi atsitinka Lietuvoje. O vasarą susipažinau su moterimi, kuri vis norėjo išsiaiškinti, kas redaguoja mano lietuviškus tekstus feisbuke. Juk negali pats rusas taip rašyti be pagalbos, taigi neįmanoma. Ir tokių atvejų – daug. Aš jau iš tikrųjų pavargau. Pavargau įrodinėti, kad nesu joks fenomenas. Pavargau įrodinėti, kad nesu prieš Lietuvą, kadangi kalbu lietuviškai (absurdiškai skamba, bet tai yra mano lietuviška kasdienybė).