Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2020-10-01
    Įvyko Lietuvių kalbos draugijos XX suvažiavimas
    Rugsėjo 26 dieną Vilniaus universitete įvyko Lietuvių kalbos draugijos XX suvažiavimas, kuriame tiesiogiai ir nuotoliniu būdu dalyvavo 138 nariai. Kadangi prieš suvažiavimą draugijos nariams buvo išsiuntinėta išsami veiklos ataskaita, draugijos pirmininkė prof. dr. Genovaitė Kačiuškienė per suvažiavimą apžvelgė ryškiausius draugijos darbus ir pasiekimus bei perspektyvą.
  • 2020-10-01
    Sigitas Narbutas: aukštesnė savivertė priklauso ne nuo tautos gausumo, o nuo išsilavinimo ir talento
    Sigitas Narbutas – literatūros istorikas, bibliografas, vertėjas, humanitarinių mokslų daktaras, docentas. Pokalbis su juo apie senąją lietuvių literatūrą, jos svarbą lietuvių bendrinės kalbos formavimuisi, LMA Vrublevskių biblioteką ir daugelį kitų dalykų.
  • 2020-09-30
    Viktorija Daujotytė-Pakerienė. Kiek žmoguje kalbos
    ... Formuluotė „Kalba kaip pamatinė vertybė“ reikalauja atskiro permąstymo. Vertybė – kam? Su vertybėmis susitinka, dėl jų kaip nors apsisprendžia tik žmogus, tik individas, sprendimu išreikšdamas ir savo individualumą. Ar galime mąstyti, kad kalba yra vertybė valstybei? Ne, nebūtinai. Yra keliakalbių valstybių. Vadinasi, kalbos vertybė pirmiausia turi būti suvokta kaip vertybė žmogui, man. Ir vėl klausimas – ar aš esu be kalbos, pirmiausia be prigimtos kalbos, be galėjimo pasakyti-pasisakyti...
  • 2020-09-30
    Viktorijai Daujotytei-Pakerienei švenčia 75-eri. LMA sveikinimas
    Sveikina Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. Jūras Banys ir Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas akad. Domas Kaunas...
  • 2020-09-29
    Šv. Jeronimo premijos skirtos vertėjoms E. Ulčinaitei ir D. Meierei
    Vertėjų globėjo šv. Jeronimo premijos šiemet skirtos vertėjoms Eugenijai Ulčinaitei ir Dacei Meierei, antradienį pranešė Kultūros ministerija.
  • 2020-09-28
    Andrius Jakučiūnas: Apie prezidento ir prezidentienės kalbėjimo įgūdžius bei kitus dalykus

    „Šių metų rugsėjo 1-oji vienu požiūriu buvo ypač išskirtinė – rutininė prezidento kalba, kurią išplatino žiniasklaida, buvo sudurstyta iš nerangių nelietuviškų konstrukcijų, ją puošė kelios lietuvių kalbos vartotojui nesuvokiamos frazės. Piliečiai, nors šiek tiek išmanantys bendruosius kalbos dėsnius, buvo priversti raudonuoti arba tramdyti juoką“, – teigia apie prezidento šventinę kalbą ir kalbos taisyklingumą apskritai rašytojas, eseistas, kritikas Andrius Jakučiūnas <...> 


    Prezidentas rugsėjo 1-ąją prabilo kaip seniai kalba didelė dalis piliečių, beje, ne tik neišsilavinusių. Jauni profesionalai bendrauja juokinga puskalbe, jų tekstai ir šnekos – tokia savotiška makaroninė poezija, kurioje sudera postsovietinis žargonas, lietuviški žodžiai ir angliškos frazės drauge su specifiniais profesiniais terminais <...> Portalai ir televizijos tariamą vaizdingumą, seniai išguitą iš literatūros, derina su gausiomis stiliaus ir gramatikos klaidomis, apstu medinių konstrukcijų ir paruoštukų. Angliškos konstrukcijos ir žodžiai šiandien beriami su pasimėgavimu ir (vis dar?) su pranašesniojo įžūlumu.  


    Kartu su patyčiomis iš kalbininkų televizijoje, su formalizuotu kalbos ir literatūros ugdymu mokyklose, su viešosios kalbos pavyzdžiais tai siunčia visuomenei žinią: išraiškinga, turtinga, netgi tik sklandi kalba – nereikalinga; nėra prasmės įdėti pastangų ir jos mokytis, nes kalbinių kompetencijų stygius nesutrukdys tapti tuo, kuo nori. Kam plūktis, kai matai, kad sėkmę užtikrina „pasitikėjimas savimi“ ir tinkamai parinkta „jautri“ komunikacijos žinutė?


    <...> Gal kiek ir ciniška, visgi, manyčiau, gerai, kad tai ištiko anksčiau negu vėliau. Galbūt prezidento nesėkmė – nors siūlau žvelgti į tai atlaidžiai, kaip į dėsningą nesusipratimą – padės įsisąmoninti, koks pavojingas iš pažiūros nekaltas noras diegti į kalbą demokratiją pačia plačiausia prasme.

  • 2020-09-28
    Kandidatės į Seimą laiškas rinkėjams pribloškė: tekste paliko 13 gramatinių klaidų
    Kas skaito, rašo, duonos neprašo – skelbia lietuvių liaudies išmintis. Tačiau Seimo nario duonos ragauti siekiantys panevėžiečiai, regis, rašyti nėra nusiteikę. Su gramatikos taisyklėmis susipykę ir politinę reklamą, pilną net pradinukui akis badančių rašybos ir skyrybos klaidų, išleidę kandidatai teisinasi, esą klysti žmogiška.
  • 2020-09-25
    Pranešime apie rinkimus – dešimtys klaidų: lietuvių kalbos sargai smerkia VRK
    Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė ir Lietuvių kalbos draugijos narė Alma Paulauskienė atidariusi savo pašto dėžutę nustėro. Ten ji rado VRK pranešimą apie rinkimus. Viskas būtų gerai, tačiau viename lapelyje mokytoja suskaičiavo beveik dešimt klaidų. VRK pranešime panaudotos nelietuviškos kabutės, trūksta tarpų, praleistos raidės. Valstybinė kalbos inspekcija smerkia VRK už klaidas, o ši atsiprašo.
  • 2020-09-24
    Kvietimas. Prie tamsos daugiau drąsos. Išdrįsk prabilti tarmiškai
    Penktadienį, rugsėjo 25 d., nuo 18 iki 20 val. Lietuvių kalbos instituto muziejuje „Lituanistikos židinys“ vyks „Kultūros nakties“ renginys „Prie tamsos daugiau drąsos. Išdrįsk prabilti tarmiškai“. (Būtina išankstinė registracija.)
  • 2020-09-23
    Išrinkite gražiausią upės ar upelio pavadinimą
    Pernai minėti Vietovardžių metai. Kėdainių rajono savivaldybės gyventojai rinko įdomiausią miestelio, kaimo, gyvenvietės pavadinimą. Kaip įdomiausias buvo išrinktas pavadinimas Devynduoniai. Šiais metais kviečiame Kėdainių rajono savivaldybės gyventojus, taip pat ir visus kitus norinčius dalyvauti renkant gražiausią hidronimą (vandenvardį). Šįkart pasirinkti upių ir upelių pavadinimai. Išrinkime vieną patį gražiausią ir įdomiausią iš 35 pateiktų.