Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2018-11-12
    Istorikė: ne abėcėlės raidės buvo svarbiausios lietuvių kalbos išlikimui
    Šiaulių universiteto istorikės prof. dr. Ritos Trimonienės nuomone, Lietuvoje, kaip ir visoje Vidurio bei Rytų Europoje, kalbos vartojimo klausimas yra užaštrintas, nors valstybė, tauta ir kalba tarsi neatskiriamos. Lietuvoje iki šiol verda diskusijos dėl to, ar bus išstumta lietuvių kalba iš Lietuvos, jeigu leisime naudoti w, q, x raides, kurios, beje, yra lotyniškos, o ne lenkiškos. Profesorės manymu, tai yra menka problema, nes pati kalba vystosi ne dėl to, kad yra tokia ar kitokia abėcėlė (šiuo atveju kalbame apie istoriškai lietuvių priimtą lotynišką raidyną). „Lietuvių kalba yra tokia kalba, kuri dėl kultūrinių, politinių ir kitų priežasčių arba galėjo išnykti, arba turėjo tapti tik šnekamąja kalba, t. y. galėjo nutikti taip, kaip įvyko, tarkim, Ukrainoje, Baltarusijoje, netgi buvusios Sovietų Sąjungos metu Azijos respublikose. Panašų likimą XIX a. tyrinėtojai, to meto etnografai pranašavo ir lietuvių kalbai, lietuvių kultūrai. Tačiau lietuvių kalba išliko, ji tapo valstybinė ir nuolat vystosi“, – sako prof. Rita Trimonienė.
  • 2018-11-11
    Lietuvių kalba internete – vis daugiau žodynų ir el. paslaugų (LKI darbai)
    Apsilankę LKIIS svetainėje šiuo metu galite naudotis 16 suskaitmenintų vienakalbių bei daugiakalbių žodynų, tarp kurių – „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“, „Sinonimų žodynas“, „Antonimų žodynas“, „Frazeologijos žodynas“, „Sisteminis lietuvių kalbos žodynas“ ir „Palyginimų žodynas“ bei 10 dvikalbių žodynų, taip pat 6 skaitmeninėmis „Lietuvių kalbos žodyno“ ir tautosakos paveldo kartotekomis. Čia rasite ir elelektronines lietuvių kalbos išteklių duomenų bazes: istorinių vietovardžių ir pavardžių duomenų bazes, tarmių archyvą ir Lietuvos vietovardžių geoinformacinę duomenų bazę, atnaujintą lietuvišką šriftą „Palemoną“, du mokomuosius lietuvių kalbos kompiuterinius žaidimus, nuotolinio mokymo priemonių kitakalbiams ir kt.
    pradėjome įgyvendinti naują projektą – „Lietuvių kalbos išteklių informacinės sistemos plėtra (E. kalba)“, kad daugiau lietuvių kalbos išteklių būtų vienoje vietoje ir jie būtų pasiekiami „vieno langelio“ principu“, – apie naują Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamą projektą pasakoja R. Miliūnaitė. Iš viso bus sukurtos keturios naujos elektroninių paslaugų grupės:
    Paieška žodžių tinkle
    E. rinkdara
    E. sąvokos
    E. patarimai
  • 2018-11-11
    Lietuvių kalba informacinėse technologijose – jau ne svajonė (VU darbai)

    ... Pabandykite lietuvių sukurtą mašininio vertimo sistemą. Naudodamiesi Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų sukurta nemokama vertykle, galite internetu realiu laiku versti žodžius, frazes ir ištisus tekstus iš lietuvių į anglų ir prancūzų kalbas ir iš jų. Vertyklė gali greitai išversti ne tik bendro pobūdžio, bet ir informacinių technologijų, teisės sričių tekstus.


    „Ši vertyklė pritaikyta Android, iOS ir Windows Phone operacinėms sistemoms, taip pat galite naudotis mobiliosiomis programėlėmis, taigi savo išmaniuosiuose įrenginiuose galėsite naudotis be jokių kliūčių“, – kviesdama išbandyti lietuvišką alternatyvą užsienietiškoms interneto vertimo sistemoms sako programų lokalizavimo dalies vadovė VU Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto profesorė dr. Valentina Dagienė.


    ... Iki 2021 m. numatoma lokalizuoti mobiliųjų įrenginių programėlių (angl. apps) kūrimo priemones „App Inventor“, duomenų statistinio apdorojimo paketą „R“, interneto svetainių interaktyviojo kūrimo priemonę Joomla! bei atnaujintą raštinės paketą „LibreOffice“.

  • 2018-11-08
    Vilniuje atidengtos prezidento Lecho Kaczynskio vardo gatvės lentelės

    Ketvirtadienio pavakare sostinės Konstitucijos prospekte, prie savivaldybės pastato, bus atidengtos simbolinės buvusio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio vardo gatvės lentelės. Tai gatvė, kuri tęsiasi nuo Planetariumo, kerta Konstitucijos prospektą iki Lvovo gatvės prie Vilniaus miesto savivaldybės pastato bei ribojasi su Jono Jablonskio skveru.

  • 2018-11-08
    Kur Lietuvoje stovės skulptūra raidei Ė ir kodėl ji yra reikalinga?

    DELFI studijoje netikėta diskusija apie naują idėją Lietuvoje, kuria skatinama visus tautiečius grįžti. Kodėl prireikė tokios skulptūros? Kur ji stovės ir kaip atrodys?


    Dalyvauja idėjos iniciatorius ambasadorius Laimonas Talat-Kelpša, kalbininkas Mindaugas Šinkūnas, verslininkas Regimantas Buožius. 

  • 2018-11-08
    Valstybinė lietuvių kalbos komisija inicijuoja diskusijas dėl Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo
    Komisijos atstovai neatmeta, kad šio instrumento, leidžiančio Valstybinei kalbos inspekcijai taikyti nuobaudas nesilaikantiems kalbos normų, gali būti apskritai atsisakoma, didžiųjų kalbos klaidų taisymą apibrėžiant tik rekomendaciniuose teisės aktuose.
  • 2018-11-06
    Dauguma gydytojų rašo taip neįskaitomai...
    ... 2006 metais publikuotas tyrimas atskleidė, kad kasmet JAV nuo prastos gydytojų rašybos nukenčia 1,5 milijonai žmonių. 7 tūkstančiai iš jų miršta. Šias mirtis sukėlė perdozavimas, netinkami vaistai, per mažos vaistų dozės – gydymo neatitikimai, kuriuos sukėlė ne gydytojo neišmanymas, o prasta rašysena. Neaišku, ar ši statistika apibrėžia iš šių laikų realybę, tačiau sprendimas, kaip nuo to apsisaugoti, yra aiškus – elektroniniai receptai. Todėl galbūt bent ateityje juokeliai apie gydytojų rašybą nebebus tiesa.
  • 2018-11-06
    Ne tik netaisyklingai sukirčiuoti žodžiai
    ... LNK ir „Lietuvos ryto“ televizijos laidų vedėjai liko nematomi už kadro, bet jų klaidos buvo kur kas labiau girdimos ir matomos nei LRT „(Ne)emigrantuose“. Laidoje „Grįžtu namo“ į sugrįžtančių lietuvių istorijas įsipynė ne tik netaisyklingai sukirčiuotų žodžių, bet ir ne ta reikšme vartojamas prieveiksmis pilnai, ir netaisyklingas junginys su galininku: buvo nusprendęs vesti, kai bus pilnai (=visiškai) apsirūpinęs; pasiūlė važiuoti į Škotiją rinkti dėvėtus drabužius (=rinkti dėvėtų drabužių)...
  • 2018-11-06
    Lietuvių kalbos nori mokyti kuo anksčiau
    Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) siūlo nuo kitų mokslo metų tautinių mažumų ugdymo įstaigose vaikus lietuvių kalbos mokyti nuo pat mažumės, o ne tik priešmokyklinėse grupėse, kaip yra dabar dabartinė praktika rodo, kad, neskiriant konkrečių valandų ir reikalingų finansų, ugdymas lietuvių kalba nevykdomas, nors tėvai to pageidautų. Todėl siūlomų nuostatų įteisinimas sudarytų tiek teisines, tiek finansines prielaidas pradėti ugdymą lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose jau nuo ikimokyklinio ugdymo. Taip pat siūloma tautinių mažumų mokyklose privalomo priešmokyklinio ugdymo programoje ugdymui lietuvių kalba skirtų valandų didinti nuo 4 iki 5 valandų per savaitę.
  • 2018-11-02
    Prancūzijos parlamente – siūlymas uždrausti patyčias iš akcento
    Prancūzijos politikė siūlo įstatymą, kuriuo būtų uždrausta pajuokti tarmiškai kalbančius prancūzus. Apie tai prabilta po to, kai buvęs kandidatas į prezidentus pasityčiojo iš klausimą pateikusios žurnalistės.
    Valdančiosios prezidento Emmanuelio Macrono partijos narė Laetitia Avia siūlo patyčias dėl tarties prilyginti diskriminacijai dėl lyties arba rasės.
    Politikė pasibaisėjo, kad praėjusiais metais į prezidento postą kandidatavęs kraštutinis kairysis Jeanas Lucas Melenchonas pasijuokė iš žurnalistės, kuri jam pateikė klausimą apie tyrimus dėl jo partijoje įtariamos korupcijos.
    Kadangi reporterė iš Tulūzos uždavė klausimą šio pietvakarinio Prancūzijos regiono tarme, jis pasityčiojo pamėgdžiodamas jos tartį, pareiškė, kad ji kalba nesąmones, ir paklausė kitų žurnalistų: „Galbūt kas nors užduos klausimą suprantama prancūzų kalba?“