Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2017-02-08
    Giedrė Liutkevičiūtė. Mūsų tekstai – mūsų pirštų atspaudai: mes kalbam, o kalba kalba apie mus

    Pasaulis per 20 metų pasikeitė iš esmės. Dalis mūsų asmeninio, socialinio, profesinio gyvenimo vyksta virtualioje erdvėje. Laiką leidžiame feisbuke, twitteryje, instagrame, naujienų naršome portaluose, informacijos ieškome google, kur vienu klavišo paspaudimu mums tampa pasiekiami kitų autorių tekstai, kurie mums daro įtaką, kuriuos kopijuojame ar galbūt sau teisindamiesi laiko stoka plagijuojame? Regis, K. G. Jungo hipotezė apie bendrą pasąmonės lauką įrodyta – visi esame viename lauke, tik ne pasąmonės, o komunikacijos, o jame save išreikšti, pateikti turime vieną vienintelę priemonę – jos didenybę Žodį, nes niekas nemato mūsų, slepiamės už Žodžių, todėl Žodis dar niekad nebuvo toks svarbus. Žodis valdo – tą savo kailiu pajuto politikos užribyje savo Žodžių ištremti politikai, tą patvirtino laimėjęs rinkimus deputatas – Žodis pirmą kartą įgijo valstybinę reikšmę.

  • 2017-02-06
    Etiketas. Kaip rašyti elektroninius laiškus?

    Ilgos kovos dėl lietuviškų raidžių naudojimo elektroniniuose laiškuose davė rezultatų – šiais laikais švepluojančius laiškus gauname nebent iš artimų nuolat skubančių draugų ar svetur gyvenančių tautiečių. Ir veikiausiai tokius teigiamus pokyčius lėmė ne kalbininkai, o IT specialistai – jie pagaliau įdiegė programas, kurios leidžia lietuviškoms raidėms nevirsti keistais simbolių raizginiais. Vis dar bijome lietuviškas raides rašyti laiško temoje ar prisegtų dokumentų pavadinimuose – tokius anksčiau ne visada pavykdavo atidaryti arba jie automatiškai keliaudavo į šiukšlių dėžę, bet dabar ir ši kliūtis įveikta.

  • 2017-02-03
    Kalba, jungianti ir skirianti kaimynus
    Marijampolietė Aistė Brusokaitė studijuoja lietuvių filologiją ir kasdien mokosi ne tik mūsų šalies kalbos subtilybių, bet ir latvistikos pradmenų.
  • 2017-02-02
    Apie Lietuvių kalbos kultūros metus

    2017-ieji – Lietuvių kalbos kultūros metai. Šia iniciatyva siekiama atkreipti dėmesį į lietuvių kalbos svarbą visuomenei. Ar kalba išgyvens globalizacijos laikus, ar ji neišnyks kartu su išsivaikštančia po užsienius tauta? Apie tai pokalbis su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininke Daiva Vaišniene ir Valstybinės kalbos inspekcijos viršininku Donatu Smalinsku, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirm. Eugenijumi Jovaiša. 

  • 2017-02-02
    LRT rubrika „Kalbos rytas“ – apie skaitmeninį raštingumą.
    Ryto allegro (2017-02-01) įrašas.
  • 2017-01-31
    Kalbų politika aukštosiose mokyklose: gimtoji kalba neturi likti nuošaly

    Sausio 20 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Vilniaus universiteto Užsienio kalbų institutas ir Lietuvos kalbų pedagogų asociacija surengė apskritojo stalo diskusiją „Kalbų politika aukštojoje mokykloje: tikslai, poreikis, nauda“. Susirinkusieji pritarė Europos Sąjungos rekomenduojamam keturių (gimtosios, valstybinės ir dviejų užsienio) kalbų modeliui. Jam palankios sąlygos turi būti sudarytos ir visose Lietuvos aukštosiose mokyklose. Apskritai bet kuriai aukštajai mokyklai reikėtų stiprinti studentų motyvaciją, siekti, kad studentai suvoktų ir lietuvių, ir užsienio kalbų svarbą, būtų pasirengę kokybiškai perteikti įgytas specialybės žinias akademiniu lygmeniu įvairiose daugiakalbėse ir daugiakultūrėse profesinėse aplinkose, gebėtų rašyti akademinius, profesinius tekstus tiek lietuvių, tiek užsienio kalbomis. Šiuo požiūriu vertinga LSMU ir VDU patirtis. Pastarajame įvairių kalbų studijoms kiekvienam studentui skiriami 24 kreditai. Šių kalbų spektras apima daugiau nei 30 kalbų.

  • 2017-01-30
    Tarptautinė konferencija „Raštingumas skaitmeniniame amžiuje“

    Sausio 20 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko tarptautinė konferencija „Raštingumas skaitmeniniame amžiuje, skirta pedagogams, bibliotekininkams, skaitymo skatinimo specialistams. Konferencijos tikslas – profesionalų, tarptautiniu lygiu pripažintų mokslininkų, tyrėjų, mokytojų iš Europos šalių ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) diskusija apie raštingumą šiandien – galimybė apsikeisti idėjomis, pasidalyti geraisiais pavyzdžiais ir patirtimi bei įvairių raštingumo tyrimų rezultatais.

  • 2017-01-30
    Teismas svarstys, ar dvikalbiai gatvių pavadinimai Vilniuje yra teisėti

    Vilniaus apygardos administracinis teismas svarstys, ar Vilniuje esančios gatvių pavadinimų lentelės užsienio kalbomis yra teisėtos.

  • 2017-01-30
    P. Šimkavičius. Apie Pašaminės kaimo gyventojų pravardes

    Pašaminė – tai seniūnaitijos centras Švenčionėlių seniūnijoje, Švenčionių rajone, įsikūręs netoli Švento (tarmiškai Švinto) ežero. Straipsnyje pateikiamos Pašaminės kaimo gyventojų pravardžių vartojimo priežastys ir atsiradimo motyvai. Domėtasi, kaip pravardžiuojami pašaminiškiai ir kodėl pravardžiuojamam žmogui priskirta tokia pravardė. Dėl objektyvių priežasčių tikrieji pravardžiuojamųjų asmenvardžiai neminimi, išskyrus tuos atvejus, kai pavardė ar vardas yra pravardės atsiradimo motyvas.

  • 2017-01-26
    Nustebsite sužinoję, kad ši lietuviška raidė neturi analogų pasaulyje
    Lietuviška abėcėlė, kurios skirtumai nuo kitų pasaulio kalbų raidynų daugeliui krenta į akis, šiemet atsidūrė ir Vilniaus knygų mugės organizatorių akiratyje. Raidyno nosinės, varnelės ir taškeliai papuošė šių metų mugės plakatus bei lankstinukus. Kalbotyros profesorius Giedrius Subačius teigia, kad didžioji dalis diakritinių lietuviškos abėcėlės raidžių yra pasiskolintos iš kitų tautų ir tik viena raidė yra išskirtinai mūsų bei neturi analogų pasaulyje.