Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2019-10-02
    Viešojo kalbėjimo ekspertas išanalizavo G.Nausėdos kalbas: per daug apie žmoną
    Prezidentui Gitanui Nausėdai stovint prieš tautą reikėtų atsipalaiduoti, nes jis per daug galvoja apie tai, kaip atrodo iš šalies, o ne tai, ką nori pasakyti, pastebi viešojo kalbėjimo lektorius ir dėstytojas Igoris Vasiliauskas. Jis specialiai 15min išanalizavo ir paaiškino, koks kalbėtojas yra šalies vadovas, kokiais savo bruožais jis gali didžiuotis ir ko prezidentui dar vertėtų pasimokyti.
  • 2019-10-01
    Dirbtinis intelektas ir lietuvių kalba: sunkiausia kompiuterį išmokyti nenorminės leksikos – keiksmažodžių
    Ar sunku kompiuterį išmokyti lietuvių kalbos? Panašu, iki šiol dirbtinis intelektas gebėjo kalbėti tik anglų ir kinų kalbomis. Vytauto Didžiojo universiteto Intelektinių sistemų laboratorijos vadovas doc. Darius Amilevičius neslepia: „Išmokyti kompiuterį lietuvių kalbos – tikras iššūkis!“ O štai Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto profesorė Jūratė Ruzaitė pristato, kokiose srityse bus naudojamas lietuviškai kalbantis dirbtinis intelektas.
  • 2019-10-01
    Didžioji mūsų kalbos paslaptis: kiek lietuvių kalboje yra žodžių?
    Lietuvių kalba vystėsi šimtus metų. Visą šį laiką kalbą nuolat papildydavo nauji žodžiai, skirti naujiems išradimams, idėjoms, reiškiniams ir t. t. apibūdinti. Žodžių skaičius augo ir dėl pasiskolintų užsienio kalbų žodžių, ir dėl atsirandančių naujų mokslo, sporto ir t. t. šakų, kurios lemia specifinį žodyną.
    Kiek žodžių lietuvių kalboje yra dabar? Atsakymą į šį klausimą 15min aiškinosi drauge su Vilniaus universiteto docente, humanitarinių mokslų daktare Vilma Zubaitiene. Šios mokslininkės tyrimų sritis yra būtent leksikologija – kalbotyros šaka, tyrinėjanti kalbos žodyną.
  • 2019-10-01
    Kaimai dvyniai: kasdienės kurioziškos situacijos, kurių liudininkais tampa vienodai pavadintų kaimų gyventojai

    Berčiūnų Panevėžio rajone, galima sakyti, net ne dveji, o tarsi treji. Juk geležinkelio bėgių kertami senieji Berčiūnai priklauso dviem seniūnijoms – viena kaimo dalis Naujamiesčio, kita – Panevėžio. Painiavos dėl vienodų pavadinimų, pasak Naujamiesčio seniūno Jono Sankaičio, neišvengiamai pasitaiko. Tuo labiau kad abiejuose Berčiūnuose yra net vienodai vadinamos gatvės – Sanžilės. Tiesa, vienur Sanžilės, kitur Sanžilos rašoma. Tik nelabai tos vienos raidės paisoma. Sakoma, kad ne tik anksčiau berčiūniečiai iš vieno kaimo į kitą nešiodavo per klaidą gautus laiškus. Ir dabar nesusipratimų pasitaiko, o poliklinikoje registruojantis būtina paminėti, iš kurių Berčiūnų pacientas. Ir per rinkimus, ir tvarkant įvairius buitinius reikalus, žiūrėk, ir susipainiojama. Vienu metu net kuriozinė situacija buvo susidariusi – vienas tos pačios šeimos narys registruotas vienoje seniūnijoje, kitas kitoje. Laimė, padėtis ištaisyta. Gal būtų daugiau aiškumo, jeigu būtų pakeisti kaimų ar gatvių pavadinimai? Gal. Tik niekas to daryti nenori – būtų daug rūpesčių.

  • 2019-10-01
    Žinučių ir laiškų rašymo klaidos, kurių privaloma vengti: tai gali pakenkti jūsų reputacijai
    Žinutės, kuriose privelta klaidų (nesvarbu, kokio rimtumo jos būtų), gali duoti pagrindo įtarti, kad siuntėjas nesugeba konstruktyviai komunikuoti, nėra dėmesingas ir t. t. Jei nenorite, kad kolega susidarytų apie jus klaidingą nuomonę, prieš siųsdami žinutę, perskaitykite, ką parašėte, o jei įveltą klaidą pastebėsite po laiko, nusiųskite papildomą žvaigždute paženklintą žinutę su, tarkim, taisyklingai parašytu žodžiu.
  • 2019-09-30
    Vėjų diena – gera proga priminti vėjų vardus

    Vėjų diena – gera proga priminti vėjų vardus, kaip juos įvardijo pajūrio bei pamarių žvejai, išskirdami net aštuonis. Vakarį vieni vadino jūriniu, kiti – marių vėju. Šiaurės vakarų vėjas buvo suominis arba vakarynė; šiaurės – žiemelis, šiaurės rytų – auštrinis arba audenis, rytų – žeminis, pietryčių – ožinis, pietų – pietvis arba launagis. Kai kurie šių pavadinimų skamba tikrai mitologiškai. Dar labai įvairiai vadinamas pietvakarių vėjas, mat apie jį žvejai sako, kad atgenąs žuvį prie kranto. Jis ir šakšinis, ir aulaukis, ir pilvinis arba gintarinis. Šis vėjas pakelia nuo jūros dugno pilvę – organinės kilmės dumblą, iš kurio ant paplūdimio smėlio pažyra gintariukai. O šakšinis, kad pučia nuo Vokietijos, saksų žemės. Įdomūs tie vėjų vardai; gaila, kad gerokai primiršti. O galėtų būti panaudoti, pavyzdžiui, įvardijant, laivus, jachtas, pajūrio vilas ar kavines. Priminimui jų vardai iškalti Nidos saulės laikrodžio granite.

  • 2019-09-29
    Kaip savo galvoje vienu metu išlaikyti ne vieną ar dvi, o kelias dešimtis kalbų?

    Ryto garsai. lrt.lt

  • 2019-09-28
    Peliukai apie Lietuvos gatvių pavadinimų TOP 10: ar mes vis dar esame pirmykščiai pagonys?
    Lietuvoje patys populiariausi gatvių pavadinimai yra Liepų ir Miško. Anot Sūrskio, tokie gatvių vardai parodo eilinio lietuvio skersinį sąmonės pjūvį, kai net apsigyvenę asfaltuotose gatvėse mes negalime be laukų, miškų ir medžių...
  • 2019-09-28
    Klausimėlis. Ką žinote apie lietuvių kalbą?
    Ved. Juras Jankevičius, komentuoja Loreta Vaicekauskienė.
  • 2019-09-26
    Oficialu: populiariausios pavardės Lietuvoje – Kazlauskai, Petrauskai, Jankauskai
    Visuomenėje gajus mitas, kad Lietuvoje populiariausios giminės yra Kazlauskai, Petrauskai ir Jankauskai. Nuo šiol šį teiginį galima pagrįsti realiais skaičiais – Gyventojų registre sukauptais duomenimis, būtent šios trys pavardės puikuojasi populiariausių Lietuvos pavardžių viršūnėje, rašoma pranešime žiniasklaidai.
    Pati populiariausia pavardė šalyje yra Kazlauskaitė – jų visoje Lietuvoje galima sutikti beveik 5,2 tūkstančio. Po jos pagal gausumą seka Jankauskaitės bei Petrauskaitės, kurių yra po kiek daugiau nei 5 tūkstančius.
    Toliau seka šių moterų ir merginų tėvai, broliai, pusbroliai, dėdės, seneliai ir kiti vyriškosios lyties giminės atstovai – Kazlauskai, Jankauskai ir Petrauskai.