Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2020-05-22
    Rusas, bet gimtoji kalba – lietuvių: kaip per 30 metų pasikeitė tautinių mažumų padėtis Lietuvoje (Laura Adomavičienė)

    Vilniaus universiteto Rusų filologijos katedros vedėjas Pavel'as Lavrinec'as pamena prieš 30 metų tarp lietuvių tvyrojusią euforiją ir viltį dėl valstybingumo atkūrimo, kontrastuojančią su kylančia įtampa rusų mažumos bendruomenėje: „Buvo visokių baimių: kaip bus su valstybine kalba, o kaip bus su žiniasklaida rusų kalba ir su rusų mokyklomis. Kažkaip skeptiškai į savo ateitį čia, Lietuvoje, žiūrėjo dauguma rusakalbių, taip pat ir dalis ukrainiečių, baltarusių, iš kitų sovietinių šalių atvažiavusieji. Bet pamažu paaiškėjo, kad nieko čia baisaus, kad jeigu tu nori dalyvauti Lietuvos ekonominiame, kultūriniame gyvenime, dėstyti rusų mokyklose – išlaikyk valstybinės kalbos egzaminą, ir tvarka. Tai pamažu tos baimės išsisklaidė.“ Kalbant apie gimtąją kalbą atsirado sąvoka antroji gimtoji kalba. Kitas niuansas, kad lenkų kalboje greta rusiško žodyno taip pat neretai viename sakinyje išgirsi ir lietuviškus žodžius. O kieme vaikai apskritai dabar kalba pusiau angliškai. 

  • 2020-05-22
    LRT Peliukai apie vardų ir pavardžių keitimą
    Sūrskis ir Mauzeris aptaria Seime svarstomus įstatymų pakeitimus, kuriais galėtų būti supaprastinta vardų ir pavardžių keitimo tvarką.
    Ar tai tikrai yra priešrinkiminis triukas ir kuriems politikams labiausiai apsimokėtų pasikeisti savo vardus ar pavardes? Gabrieliui vertėtų tapti Nelandsbergiu?
  • 2020-05-21
    16-asis LRT diktanto iššūkis
    Sigitas Parulskis „Adomas“, diktuoja...
  • 2020-05-21
    15-asis LRT diktanto iššūkis
    Enrika Striogaitė „Misija“, diktuoja...
  • 2020-05-21
    14-asis LRT diktanto iššūkis
    Mindaugas Nastaravičius „Antradienis“, diktuoja...
  • 2020-05-21
    13-asis LRT diktanto iššūkis
    Valdas Papievis „Diktantas“, diktuoja...
  • 2020-05-21
    Apie tautinių mažumų Lietuvoje situacijos pokyčius per dešimtmetį (Evelina Dobrovolska)

    Jau šeštus metus gegužės 21–ąją dieną Lietuva mini Lietuvos tautinių bendrijų dieną. Šiuo metu Lietuvai neturint vieno teisės akto, kuris apibrėžtų tautinių mažumų lingvistinių ir kitų teisių užtikrinimo tvarkos, kai kurios viešojo gyvenimo sritys lieka nesureguliuotos, atitinkamai taikomi draudimai, kurie neretai neatitinka ratifikuotos Pagrindų Konvencijos nuostatų ir tikslų. Atkreiptinas dėmesys, kad kai kurių lingvistinių teisių įgyvendinimui įstatymų pakeitimų nereikia. Lietuvos Vyriausybės nutarimas dėl prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių numato, kad atsižvelgdamas į institucijos atliekamas funkcijas ir šios institucijos valstybės tarnautojų kompetenciją, institucijos vadovas turi teisę nustatyti ir kitas kalbas, kuriomis parašyti prašymai gali būti priimami.

  • 2020-05-19
    Keičiant vardą ar pavardę – mažiau biurokratizmo

    Norintiems pasikeisti vardus ar pavardes – mažiau biurokratinių formalumų. Antradienį Seimas pradėjo svarstyti Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo pataisas, leisiančias žmonėms paprasčiau ir greičiau pasikeisti vardus ar pavardes, nurodoma pranešime žiniasklaidai. „Siūlome atsisakyti perteklinės tvarkos – būtino Teisingumo ministerijos leidimo pasikeisti asmenvardžius. Ministerijos darbuotojai, kaip ir anksčiau, konsultuos civilinės metrikacijos įstaigų darbuotojus sudėtingesniais klausimais“,– sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

  • 2020-05-19
    Evalda Jakaitienė: manau, kad bendrinę lietuvių kalbą apniko pavojingos ligos, kurias reikia gydyti

    Kaip susiformavo žodžių reikšmės ir nuo ko jos keičiasi? Kodėl į mūsų gyvenimą ateina svetimi žodžiai? Ar verta baimintis, kad Lietuvoje auga beraščių karta? Galbūt verta atsisakyti nosinių ir ilgųjų balsių? Kaip atsitiko, kad nepriklausomoje Lietuvoje mažėja lietuvių kalbos prestižas? Kas jugia lietuvių ir norvegų kalbą? Apie tai kalbamasi su Lietuvos kalbininke, habilituota humanitarinių mokslų daktare, profesore Evalda Jakaitiene.


    Nepritariu nihilistinėms pažiūroms į lietuvių bendrinės kalbos norminimą (pabrėžiu BENDRINĖS KALBOS, o ne kitų kalbos atmainų – tarmių, namų, įvairių socialinių ar profesinių grupių šnekamosios kalbos). Juk matome, kiek žaizdų, žaizdelių šiandien joje atsirado, atsiranda ir, be abejo, atsiras. Vien laikas jų neužgydys. Tikrai esu įsitikinusi, kad bendrinės kalbos norminimas nėra bevertis. Jei jau žmogus viešajam bendravimui pasirinko bendrinę kalbą, turi žinoti tam tikras jos vartojimo taisykles ir jų laikytis. Demonstruojant liberalią laikyseną, suabsoliutinamos žmonių teisės, skatinama vengti bet kokios pareigos ir atsakomybės. O tai kenkia ne tik kalbai, bet ir žmonių dvasiai. <...> Juk tik išlavintas gebėjimas mąstyti ir kurti lietuviškai gali parodyti, kokius dvasios lobius esame paveldėję, tiksliau atverti mūsų tautos lūkesčius ir siekius.

  • 2020-05-18
    A. Antanaitis apie kalbos reikšmę šiandienos visuomenei ir pasikeistusias kalbančiųjų vertybes

    A. Antanaičio interviu radijo stoties „Extra FM“ laidoje „Pokalbių klubas“.