Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2021-07-28
    Džiuljeta Maskuliūnienė: „Koks žodis, toks ir pasaulis“

    Šiais lenkų rašytojas Vieslavas Myslivskis (Wiesław Myśliwski) žodžiais, kuriuos cituoja profesorė dr. Džiuljeta Maskuliūnienė, galima apibūdinti visą šį pokalbį ir, tikriausiai sutiksite, kiekvieno mūsų kasdieninį gyvenimą. Prisiminkime „Pradžioje buvo žodis“. Literatūros tyrėja, pedagogė, profesorė dr. Džiuljeta Maskuliūnienė nuo 1986 metų dirba Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje, tuomet tai buvo Šiaulių pedagoginis institutas, vėliau – Šiaulių universitetas. Dirbo dėstytoja, 2001–2005 metais – Humanitarinio fakulteto prodekane, 2006 metais pradėjo vadovauti Literatūros istorijos ir teorijos katedrai. Ji yra Tarptautinės vaikų ir jaunimo knygų tarybos (IBBY) Lietuvos skyriaus narė. Tarp jos darbų – leidiniai „XIX a lietuvių didaktinė proza: adresatas ir tekstas“, „Lietuvių apsakymas vaikams: didaktizmo modifikacijos“, „Lietuviškos spaudos keliai Šiaurės Lietuvoje: 1864–1904“ ir kiti darbai. Vienų ji yra autorė, kitų – bendraautorė ar sudarytoja. Pokalbis su profesore apie lituanistikos studijas, mokslinę veiklą, vaikų literatūrą ir pan.

  • 2021-07-27
    Kalbinių technologijų kūrėja: esame lietuviai, todėl ir technologijos su mumis turi kalbėtis lietuviškai
    Mokslininkai mano, kad kalba, kuri nepasklis elektroninėje terpėje, greitai taps nebevartojama. Kalbinių technologijų įmonė „Tilde IT“ pirmoji Lietuvoje ėmėsi programinės įrangos lokalizavimo ir pradėjo vystyti pažangią šnekos atpažinimo ir sintezavimo technologiją. Jos vadovė Renata Špukienė akcentuoja, kad mes esame lietuviai, todėl ir technologijos su mumis turi kalbėtis lietuviškai.
  • 2021-07-23
    Vilma Zubaitienė: šiandien reikia šiek tiek kito priėjimo prie mokinio ir studento, nes taisyklė TAIP REIKIA nebegalioja

    Vilma Zubaitienė 2000 m. baigė Vilniaus universiteto Lietuvių kalbotyros magistro studijas. 2001–2007 m. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros doktorantė. 2007 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Pilypo Ruigio žodynai“. Jos mokslinių interesų sritys: sinchroninė ir diachroninė leksikologija ir leksikografija; leksinė semantika ir tipologija, akademinis rašymas ir mokslo kalba. Pokalbis su ja apie Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedrą, praėjusiais metais atšventusią 80-metį, apie mokslinių tyrimų sritis, lituanistikos studijas ir jaunų žmonių požiūrį į lietuvių kalbos pokyčius.

  • 2021-07-23
    Kūrybiniam konkursui „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ pasibaigus

    Šiemet pirmą kartą surengtas kūrybinių darbų konkursas, skirtas lietuvių kalbai. Kūrybinį konkursą „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ organizavo Lietuvių kalbos draugija, „Lituanistų sambūris“, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Konkurse buvo kviečiami dalyvauti Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys 5–12 klasių moksleiviai ir suaugusieji. Mintimis apie kūrybinį konkursą dalijasi vertinimo komisijos narės Kalbos ir kultūros instituto „Lingua Lituanica“ lietuvių kalbos dėstytoja, mokytoja ekspertė Daina Alksnė ir Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Irena Baltakienė.

  • 2021-07-20
    Netekome enciklopedininko Antano Račio
    Liepos 17 dieną, eidamas 86-uosius metus, mirė filologas, redaktorius, enciklopedininkas, daugiatomės „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ (VLE) vyriausiasis redaktorius Antanas Račis. 
  • 2021-07-20
    Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai – gyvenimo atspindys kalboje
    2022 m. vasario 21 d. – Tarptautinę gimtosios kalbos dieną – bus paskelbti jau penktą kartą Lietuvoje rengiamų Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų rezultatai. Metų vidurys – pats laikas prisiminti ankstesnių rinkimų rezultatus ir pagalvoti, ką galima pasiūlyti artėjantiems rinkimams.
  • 2021-07-16
    Specialistai tokios blogos situacijos dar nematė: vaikai puikiai išmoksta „YouTube“ kalbą, bet nebesugeba kalbėti lietuviškai

    Specialistai pastebi liūdną tendenciją – jei dar visai neseniai logopedo pagalbos prireikdavo tik trims pirmokams iš dešimties, tai dabar tik trims tokios pagalbos nebereikia. Tai tikrai dramatiškas pokytis, sako duomenimis pasidalijusi Vilniaus privačios gimnazijos veiklų vadovė ir Vilniaus privataus darželio įkūrėja, VDU edukologijos mokslų doktorantė Agnė Liubertaitė-Amšiejė. „Dažnai mažylių tėvai džiaugiasi, kai jų atžala jau vartoja angliškus žodžius. Bet jei vaikas, kuris dar neturi tvirtų kalbinių įgūdžių, visą dieną žiūri filmukus užsienio kalba, jis gali pritaikyti lengviausius žodžius ir savo kalbai. Sutikime – pasakyti „blue ball“ yra lengviau nei „mėlynas kamuolys“, atkreipia dėmesį pašnekovė. „Apskritai patys negebėdami taisyklingai kalbėti tėvai negali išmokyti taisyklingai kalbėti ir savo vaiko. Jei mūsų pačių kalba yra padrika, jei mes į savo žodyną įtraukiame daug anglizmų, rusizmų, taip kalbės ir mažieji. Juk visų pirma vaikas mokosi iš savo tėvų. Pavyzdžiui, sakoma: „užsidėk batus“, bet juk dedamės kepures, o batus – aunamės, moko A. Liubertaitė-Amšiejė. Panašūs posakiai ir suformuoja netaisyklingus kalbinius įgūdžius, kuriuos vėliau labai sunku ištaisyti.

  • 2021-07-16
    „Emoji“ verslo kalboje: kada būtina naudoti, o kada – griežtai negalima
    Kiekviena įmonė ar individualiai dirbantys specialistai praktiškai kasdien komunikuoja su klientais tiek el. laiškais, tiek socialinėje erdvėje ar telefonu. Ir praktiškai visi bendravimo prietaisai ar programos siūlo apsčiai įvairiausių „emoji“. Tačiau, nors jų pasirinkimas ir itin didelis, tai nereiškia, jog jas visas galima ar tikslinga naudoti. Pagrindinės taisyklės, kaip naudoti šiuos kalbos ženklus verslo kalboje.
  • 2021-07-13
    Socialiniai tinklai įdomūs ir kalbos tyrėjams – nagrinėja, kaip nuomonės formuotojų tekstai daro įtaką
    Kalbos tyrėjams įdomus socialinių tinklų ir juose skelbiamų įrašų kalbinis-komunikacinis aspektas – bandoma atsakyti į klausimą, kokiomis kalbinėmis-komunikacinėmis priemonėmis daroma įtaka sekėjui-potencialiam pirkėjui, rašo „VU naujienos“.
  • 2021-07-11
    Norint gauti Norvegijos pilietybę, teks kalbą mokėti geriau

    Norvegija ketina griežtinti kalbos mokėjimo reikalavimus, kuriuos privalu atitikti, norint išlaikyti pilietybės egzaminą. Nuo 2022 m. sausio 1 d. reikalingas norvegų kalbos lygis bus pakeltas nuo A2 iki B1 pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis. A2 reiškia pradedantį norvegų kalbos vartotoją, o B1 lygį pasiekęs asmuo yra laikomas savarankišku ar pusiau savarankišku vartotoju.