2006.05.09

Naujos redakcijos valstybinės kalbos įstatymas užtikrins nuoseklesnę kalbos politiką


Seime šiuo metu svarstomas naujos redakcijos Lietuvių valstybinės kalbos įstatymo projektas užtikrins skaidresnę ir nuoseklesnę kalbos politiką.

Naujos redakcijos įstatymu siekiama užtikrinti visavertį lietuvių kalbos funkcionavimą visose viešojo gyvenimo srityse ir prisidėti prie Europos bendrijos pastangų išsaugoti kalbinę ir kultūrinę Europos įvairovę, pranešė Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Įstatymo projektu siekiama aiškiau nustatyti valstybinės kalbos oficialiojo ir viešojo vartojimo sritis, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigas, susijusias su valstybine kalba, asmenų kalbines teises ir pareigas, valstybinės kalbos rėmimo ir apsaugos garantijas.

Įstatymo projekte pateiktos pagrindinių sąvokų apibrėžtys leidžia nustatyti aiškias valstybinės kalbos privalomo vartojimo ribas, jame išskirti nauji arba naujai motyvuoti viešojo intereso dalykai – viešieji užrašai, viešosios kalbos taisyklingumas, pavardės vyriškosios ir moteriškosios formos skirtumas, parama lietuvių kalbą siekiančioms išsaugoti užsienio bendruomenėms.

Šiuo metu valstybinės kalbos apsaugą, vartojimą, taisyklingumą reglamentuoja 1995 metais priimtas Lietuvos valstybinės kalbos įstatymas.

Pasak komisijos pranešimo, prieš 11 metų priimtas įstatymas dabar gerokai pasenęs tiek teisės normų aiškumo, tiek teisinės technikos požiūriu: kai kurios normos yra nebeaktualios, kai kurios formuluotės neatitinka kitų įstatymų, kai kurios netikslios, įstatymo struktūra nebetenkina dabartinių reikalavimų, pasenusi terminija.


Šaltinis: BNS

<...> Lietuva po šimto metų?
<...> po šimto metų gal tik kas dešimtas žmogus galės suprasti (ir mokės perskaityti), kas parašyta dabartiniame didžiajame Lietuvių kalbos žodyne <...>.

BALTOJI ANKETA. Juozas Aputis: "Džiaugiuosi, kad yra žmonių, kurie nori išsaugoti..."
<A HREF="http://www.bernardinai.lt/index.php?1797218619" TARGET="_blank">http://www.bernardinai.lt/index.php?1797218619</A> arba <A HREF="http://www.bernardinai.lt/index.php?-1427765434" TARGET="_blank">http://www.bernardinai.lt/index.php?-1427765434</A>
/>
3. Ar Jus tenkina Lietuvos valstybės kultūros politika? Kas joje, Jūsų nuomone, keistina?

Gal negražu, bet kad nedaug ką apie tą kultūros politiką žinau. Aš tik matau, kokia kultūra Lietuvoj veržiasi ir jau įsiveržė į dienos (ir nakties!) šviesą. Esu ne vienam sakęs, taip pat ir Amerikos lietuviui - kaubojiška! Jei kokie šokiai (net mažučiai vaikai mokykloje taip mokomi), tai tempas ir ritmas tiesiog siaubingas, atitinkantis filmuose kūlvirsčiais viens per kitą arba nuo baisiausių skardžių lekiančias mašinas ar plė****ų bei policininkų kūnus. Dėkui Holivudui. Jei jau į kokią Euroviziją nusitaikėme - tai vėl taip &quot;taikomės&quot;, kad net koktu. Bet juk tokio meno tai Eurovizijai ir tereikia! Tad ką daryti? Protingai žiūrint - spjauti ir nemėtyti banalybėms pinigų. Seniai pats sau juokiausi, kad atėjo laikas Eurovizijoje pasirodyti tiems, kurie sukurs kokį nors kankaną - kokį nors &quot;Eik tu na... Eurovizija&quot;... Šiemet Mikutavičiaus bičai gerai ir padarė, drąsiai pareikšdami viešai, ką neviešai pareiškia daugelis...

Tas čia šiaip sau. Man gražus yra, bijau pasakyti, didžiosios kultūros vaizdas: orkestrai, teatrai, pagaliau - festivaliai (liaudies muzikos ansamblių), parodos (gaila, kad Šiuolaikinio meno centras taip dažnai toks tuščiaviduris), ganėtinai gausiai remiama knygų leidyba, kitokie kūrybiniai projektai.

Nesmagu dėl dailininkų, nes jų kūrybos valstybė įsigyja mažai, o gal ir visai kokiais metais neįsigyja. Kas nors dėl to, ką pasakysiu, užsigaus, bet pernelyg esame pamėgę pompastiškus, grandiozinius renginius. Jau net mokyklose silpsta kameriniai, jaukūs rašytojų susitikimai su moksleiviais.

Nelabai daug ką apie kultūros politiką girdėjęs, bet žinodamas, kad kultūrai vis dėlto skiriama nemažai pinigų, manyčiau, jog šioje srityje labiausiai reikėtų nepaisyti rinkos dėsnių, valstybės pinigus turėtų skirstyti sąžiningų, išmanančių žmonių komisijos, kurios imtųsi atsakomybės kuo labiau remti kultūrą, ne paklūstančią kokiems nors standartams ir dėl to greitai investicijas sugrąžinantiems, o tą, kuri bylotų savastį, savitumą - investicijos į ją atsipirktų ne taip greitai, užtat ambicingai.

...teisėkūra, miškonauda,... Reiktų kokį tai rejestrą tokiems žodeliams sukurti <img src="modules/xsmiles/i/smile1.gif" alt="Šypsena">

Gamtosauga, aplinkosauga, vadinasi, spaudožvalga -- įmanoma.

O šiaip, manau, kad Labučio straipsnyje gerai pastebėta, kad lietuviai užsiėmė savo kalbos &quot;gynyba&quot;...Ir tikrai tas &quot;lituanistinis&quot; didaktiškumas atrgąso žmones - to negalima, ano negalima...Kartais man pačiam susidaro įspūdis, kad nebemoku savo gimtosios kalbos (turiu omeny visus naujausius reikalavimus, lituanistų pagrūmojimus, keistus kai kurių dalykų sunorminimus, pernorminimus, kada jau patiems normintojams ir grūmotojams darosi sudėtinga šioje košėje susigaudyt)...

Sakyčiau, kad reiktų IŠ ESMĖS keisti požiūrį į kalbą ir reiktų jį keisti nuo &quot;galvos&quot;. Dabar lyg kovojama su kažkokiais vaiduokliais - vieniems rusų ir KGB įtaka vaidenasi, kitiems anglų kalbos įtaka. Tos įtakos yra ir tikrai yra daug neigiamų dalykų. Tačiau manau, kad realiai užsikapstę savo &quot;gynybiniuose&quot; bunkeriuose mes stovime vietoje...Nuo gyvybos reiktų pereiti prie kitokios politikos - SSSR okupacijos epocha beveik baigėsi. Belieka išlaukti kokį tuziną metelių, kada pabaigs išdvėsti valdžioje esantys TSKP nomenklatūrininkai...Ir kažkaip bandyti eiti prie kalbos ir jos tvarkymo kitu kampu - diskusijos, atvirumo, visuomeniškumo, bendro kūrybinio darbo, o ne kažkokio keisto fobinio diktato principu...

Dėl tos &quot;spaudožvalgos&quot; - gerai, kad kažkas naujadarą paleido...Prigis kalboje - valio. Neprigis - ne pasaulio pabaiga. Juk būtent vartotojai kalbą ir formuoja. Nei logijos, nei gamtos dėsniams šis &quot;spaudožvalgos&quot; reiškinys neprieštarauja?

Laikraštis &quot;Klaipėda&quot;

Varnėnai moka gramatiką
<A HREF="http://www.klaipeda.daily.lt/temp.php?data=2006-05-12&amp;id=1146842632" TARGET="_blank">http://www.klaipeda.daily.lt/temp.php?data=2006-05-12&amp;id=1146842632</A>

Mokslininkai nustatė, kad europietiškieji varnėnai - ne tik puikūs giesmininkai ir mėgdžiotojai. Savo giesmėse jie gali atpažinti gramatines struktūras tokiu būdu, kuris anksčiau buvo priskiriamas tik žmogui.

Imlūs mokymui

Jungtinių Valstijų mokslininkai atrado, kad paukščius galima išmokyti identifikuoti skirtingus surikiuotų garsų derinius, kuriuos galima naudoti bendravimui.

&lt;...&gt;

Dabar žinome, kad mūsų barjero pusėje atsirado ir varnėnas. Šiandien įžeidus žodis „paukščiasmegenis“ nebėra toks įžeidus, kadangi kai kurie paukščiai turi ir žmogui prilygstančių sugebėjimų.

Pavyzdžiui, žmonės sakinį “paukštis čiulbėjo” gali pakeisti “paukštis, kurį vijosi katinas, čiulbėjo“. Paukščiai kai kuriuos bazinius žodžius papildo švilptelėjimais, čirškimais, treliavimais, burkavimais ir kitais „paukštiškais“ kalbos elementais.

Mokslininkai atrado šį sugebėjimą, įrašydami 8 skirtingus varnėnų čiulbesius ir iš jų sudarytas 16 skirtingų giesmių. Kai kurios jų buvo itin sudėtingos, jose buvo naudojama skirtinga gramatinė struktūra ir derinimo taisyklės.

Išmokius paukščius atpažinti skirtingus čiulbesių rinkinius, 9 iš 11 paukščių galėjo atskirti derinius ir gramatines taisykles bei pagal jas sudarinėti savo čiulbesių derinius. Pasirodo, šie paukščiai turi įgimtų sugebėjimų. Jie išsprendžia įdomias problemas ir išmoksta sudėtingas užduotis.

Parengė Žygimantas Pauliukevičius

Rusifikacija ir jos pasekmės Lietuvai

Petras KATINAS
„XXI amžius“

Šiemet sukanka dvi „apvalios“ datos. Tai 50 metų nuo garsiojo N.Chruščiovo pranešimo SSKP suvažiavime dėl Stalino asmenybės kulto ir 27-eri metai nuo oficialiai paskelbto masinio Sovietų Sąjungos tautų rusinimo, pavadinto „tautų susiliejimo“ ir „dviejų gimtųjų kalbų“ programa. Įdomu, kad apie šiuos „istorinius“ jubiliejus Rusijoje nebuvo net prisiminta. Tai ir suprantama. Stalinizmas atgyja visomis formomis, rusų kalba vėl skelbiama kaip didžioji ir galingoji kalba („velikij i mogučyj russkij jazyk“). Rusinimo kampanija prasidėjo 1978 metais, kai SSKP CK priėmė nemažai nutarimų dėl „internacionalizmo“, kurie iki šiol nepaskelbti. Kiti nutarimai tuo klausimu buvo skirti tiktai tarnybiniam naudojimui. Užtat 1979 m. gegužės 22-24 d. Taškente, pirmininkaujant Uzbekijos KP CK pirmajam sekretoriui ir „rašytojui“ Š.Rašidovui, įvyko sąjunginė mokslinė-teorinė konferencija „Rusų kalba – SSRS tautų draugystės ir bendradarbiavimo kalba“. Šioje „mokslinėje“ konferencijoje priimtos „rekomendacijos“ skelbia:

– Ikimokyklinių įstaigų auklėtojams, vykdant „Auklėjimo vaikų darželiuose programas“, plėsti rusų kalbos politiką; tam išnaudoti įvairias jų veiklos galimybes, įvairias jų veiklos rūšis – pratybas, žaidimus, darbą bei kasdieninį bendravimą rusų kalba per pasivaikščiojimus, sporto šventes, rytmečius.

– Rekomenduoti rengimą mokyklinių, tarpmokyklinių, respublikinių, rajoninių rusų kalbos dienų ir savaičių nacionalinėse mokyklose, sienlaikraščių, radijo laidų, ekskursijų, žygių, televizijos bei kino filmų kolektyvinį žiūrėjimą bei aptarimą. Aukštosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose:

– Paskleisti Kirgizijos, Uzbekijos, Moldavijos ir kitų sąjunginių respublikų patirtį rengiant dėstymą rusų kalba, bendrojo lavinimo ir specialiųjų dalykų pradedant nuo II-III kurso.

– Praktikuoti aukštųjų mokyklų mokslinių darbų leidimą rusų kalba.

Sąjunginių respublikų švietimo bei aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijoms išnagrinėti klausimą ir pateikti atitinkamus pasiūlymus organizuoti stojamuosius egzaminus rusų kalba.

Tų rekomendacijų svarbiausios kryptys buvo sukonkretintos direktyviniuose nutarimuose ir įsakymuose. Štai vienas jų, datuotas 1978 m. gruodžio 6 d. &lt;...&gt;

Toliau žr. <A HREF="http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2006/05/istving_02.html" TARGET="_blank">http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2006/05/istving_02.html</A>

todėl, kad demokratija <img src="modules/xsmiles/i/smile1.gif" alt="Šypsena">))

kodel diskriminuojamos kitos kalbos?