Lituanistikos tyrimams skirtas papildomas milijonas
2006 liepos 31
vtv.lt
Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas paskirstė papildomą milijoną litų lituanistikos mokslo projektams. Jie finansuojami pagal prioritetinę Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kryptį "Tautinio identiteto išsaugojimas globalizacijos sąlygomis".


Didžiausią 100 tūkst. Lt paramą gavo Lietuvos istorijos instituto projektas "Lietuvos Metrika: publikavimas ir tyrimai", vadovaujamas dr. Artūro Dubonio. <...>

Toliau žr. <A HREF="http://www.vtv.lt/content/view/24858/232/" TARGET="_blank">http://www.vtv.lt/content/view/24858/232/</A>

Malaizijoje išleistas draudžiamų vardų sąrašas

<A HREF="http://www.DELFI.lt" TARGET="_blank">http://www.DELFI.lt</A>
2006 liepos mėn. 31 d. 10:15


Malaizijos valdžia sudarė „netinkamų“ vardų sąrašą – taip tikimasi sudrausminti tėvus, kurie savo atžalas pavadina Hitleriu, dvokiančiu šunimi ar 007, praneša BBC.
Kadangi vis daugiau Malaizijos gyventojų išreiškia pageidavimą pakeisti savo neįprastus vardus, kilo sumanymas sudaryti „netinkamų“ vardų sąrašą, į kurį patekę vardai nuo šiol bus draudžiami. Jį sudarydamas Malaizijos Nacionalinis registracijos departamentas konsultavosi su įvairių religinių bendruomenių atstovais.

Dabar tokie vardai, kaip Ah Chwar (liet. gyvatė), Khiow Khoo (kupra), Chow Tow (dvokianti galva) ar Sor Chai (pamišėlis) bus uždrausti. Taip pat naujagimių nebus galima pavadinti Karrupusamy (juodasis dievas) bei Woti (lytiniai santykiai). Toliau žr. <A HREF="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=10249091" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=10249091</A>

O mes nemokame priešintis svetimybėms. Jei iškyla toks klausimas, tuoj kai kurie vergai ima įrodinėti, kokie geri angliški žodžiai, kurie dažnaiusiai nemokšų teikiami kaip tarptautiniai.

Irano prezidentas uždraudė užsienietiškus žodžius | 2006 07 30 12:40:53

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas (Mahmudas Achmadinedžadas)
specialiu potvarkiu vyriausybei, vyriausybinėms organizacijoms ir
žiniasklaidai uždraudė naudoti užsienietiškus žodžius.

Vietoj užsienietiškų žodžių siūloma naudoti vertinius persų kalba.
Pavyzdžiui, vietoj žodžio „pica“ – „elastingas blynas“, vietoj „čato“ –
„trumpas pokalbis“, vietoj „kabinos“ – „mažas kambarys“ ir pan.

Šiuo metu Persijos akademija, oficialiai prižiūrinti farsi kalbos
grynumą, jau parengė apie 2000 žodinių analogų svetimybėms, į persų kalbą
atkeliavusioms daugiausiai iš Vakarų kraštų kalbų.

OMNI naujienos, <A HREF="http://www.omni.lt" TARGET="_blank">http://www.omni.lt</A>

Kam švaistomi valstybės pinigai, kuriamos programos užsienio kalboms mokyti? Ir dar nuo pradinių klasių. Tai jau akivaizdi nutautinimo politika už valstybės pinigus. Daugybė būdų kalbą išmokti paaugus ir už savus pinigus.
Kryžiaus karai irgi buvo grūdimas į vieną erdvę – katalikų tikėjimą – kardu ir kalaviju. Dabar gi viskas daroma gražiais ekonominiais būdais... ir už savus pinigus savomis rankomis. Dėl padėkos ar medalio.

Kalbos namuose
(Skyrelį remia Valstybinė lietuvių kalbos komisija)

Šiaulių kraštas, 2006 m. Liepos 29 d.
<A HREF="http://www.skrastas.lt/?data=2006-07-29&amp;rub=1065924812&amp;id=1154098054" TARGET="_blank">http://www.skrastas.lt/?data=2006-07-29&amp;rub=1065924812&amp;id=1154098054</A>
/>

Ar apginsime lietuvių kalbą?

Doc. dr. Stasys Tumėnas

Susitikęs su bičiuliais, mokytojais, kraštiečiais Šiaurės Lietuvoje, dažnai girdžiu panašų klausimą: „–Tu kalbininkas, pasakyk, ar pagyvenę Europos Sąjungoje 20 metų, dar kalbėsime čia, Lietuvoje, lietuviškai?. Atsakau, kad panevėžiečių tarme ir žemaitiškai dar tikrai kalbėsime, o ar kalbėsime bendrine lietuvių kalba, nežinau.

Įsitikinęs tik dėl vieno dalyko–su rusų kalba, brukta nuo kirilicos laikų, vėliau po karo dar penkias dešimtis metų, kovoti buvo lengviau–jautėme vidinį pasipriešinimą okupaciniam rėžimui, mus sergėjo išlikimo saugikliai, savigyna ir nenoras, kad būtų viena partija, viena tiesa ir viena rusų kalba. Į anglų kalbos glėbį puolame kaip kareiviai, grįžę atostogų į ištvirkėlių merginų glėbį–patys, nesisaugodami, nekovodami, nesipriešindami.

Natūralu–mokėsi anglų kalbą, tavęs laukia geresnis ir pelningesnis darbas Airijoje, Anglijoje, JAV, Ispanijoje. Tiesa, Ispanija čia netinka, nes ispanai panašiai kaip ir lietuviai Franko valdymo laikais buvo atskirti nuo pasaulio ir nesimokė užsienio kalbų.

Ar skaitėte storulę Europos Sąjungos Konstituciją, šūsnis kitų Briuselio ir Strasbūro dokumentų? Ten juodu ant balto išguldyta : 1. lietuvių kalba yra oficiali ES kalba; 2. Visi ES teisės aktai ir oficialūs dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą; 3. Lietuvos piliečiai rašyti visoms ES institucijoms (ir gauti jų atsakymą) gali lietuviškai; 4. Lietuvos atstovai per oficialius ES susitikimus gali kalbėti lietuviškai; 5. ES yra įsipareigojusi gerbti savo valstybių narių kultūrą ir tapatybių įvairovę. Be to, kultūrą ji remia ir per įvairias programas bei finansavimą.

Kad tai nebūtų tik tušti svaičiojimai, ES struktūrose dirba dešimtys geriausių vertėjų iš Lietuvos. Ir ne tik vertėjai–trečdalis gabių mokslo daktarų lituanistų iš Vilniaus universiteto išlėkė pasipiniguoti į Briuselį ir redaguoti vertėjų darbo.

Teko kalbėti su vienu iš labiausiai patyrusiu vertėju docentu germanistu V. Vaišnoru. Jo teigimu, ES struktūrose dirbančių valdininkų vertimai kažin ar sutilptų į Kairių sąvartyną–tokia jų galybė. Išleidžiami didžiuliai pinigai, o didžiumos tų vertimų niekas ir neperskaito...

Ištuštėjo šimtai klasių

Lietuvos valstybė–ne rojaus kampelis. Ir sienos atsivėrė, ir šventojo Petro prie sienų nėra. Moka ar ne anglų kalbą, bet per 16 nepriklausomybės metų iš Lietuvos pakėlė sparnus į platųjį pasaulį apie 500 tūkstančių žmonių. 2001–2005 metais Lietuvą paliko apie 200 tūkstančių mūsų tautiečių. Vien per šį laikotarpį kartu su tėvais išvyko 14 tūkstančių vaikų, taigi apie 560 klasių tapo tuščios...

Kaip kalbės tie 14 tūkstančių vaikų po 5, 10, 20 metų? Kaip kalbės jų vaikai ir vaikaičiai, abejoti nereikia. Ne žemaitiškai ar lietuviškai. Ne iš gero gyvenimo išvykę svetur laimės ir duonos ieškoti, jie nepaseks Amerikos lietuvių pavyzdžiu–saugoti ir puoselėti lietuvybę. Tie per 10 000 lietuvių pabėgėlių nuo sovietinės okupacijos, 1948–1949 metais atvykę į JAV, buvo išsilavinę žmonės: mokytojai, gydytojai, inžinieriai, pasirinkę tremtį, o ne Sibirą ar mirtį. Jie išeivijoje rūpinosi savo vaikais, anūkais, steigė lietuviškas sekmadienines mokyklas, tikėjo, kad Lietuva bus laisva ir jie grįš į Lietuvą. Kuo reikia tikėti šiandienos išeiviams, ką jiems turi žadėti tuščiomis kišenėmis sėdinti Lietuvos valdžia, kad jie, užsidirbę pinigų, grįžtų į Lietuvą praturtėję ir užpildytų nebe 560, o 700 klasių?

Ar būsime ES lyderiai tarp emigrantų?

Sukruto Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė. Kas bus jei Lietuvą paliks dar milijonas žmonių? Nebeužteks džiaugtis, kad šalyje nebėra nedarbo. 2006 metais liepos 16 dieną LR Seimas priėmė rezoliuciją „ Dėl nuoseklios valstybės politikos emigracijos procesams valdyti“. Joje aiškiai sakoma, kad emigracija visuomenėje laikoma didžiausia nekarine grėsme (paryškinta–S.T.) Lietuvai, nes per pastaruosius 15 metų iš Lietuvos į užsienio šalis nuolat gyventi išvyko apie 10 procentų Lietuvos gyventojų.

Taigi esame lyderiai ne tik kaip labiausiai prasigėręs kraštas (lenkia tik Vengrija), kraštas, kuriame daugiausia savižudžių. Emigracijos mastai išskiria Lietuvą iš kitų naujųjų ES valstybių narių. Emigracija ir kalbos praradimas — tiesioginės grandinės dalys, tad ar netapsime pirmieji tarp emigrantų , nekalbančių savo gimtąja kalba?

Tiesa, žaibiškai, jau kitą dieną po minėtos Rezoliucijos atsiradimo, liepos 20 dieną, „Veido“ žurnale (Nr.29) išspausdinta lyg ir atsvara minimiems faktams. “Veide“ teigiama, kad per 16 nepriklausomybės metų į tėvynę iš Vakarų ir Rytų sugrįžo per 20 tūkstančių lietuvių. Grįžtančiųjų skaičius padaugėjo 2004 metais Lietuvai įstojus į ES. Statistikos departamento duomenimis, 2004 m. į Lietuva imigravo 3397, 2005 m. — 4705 lietuviai (pavyzdžiui, 1995 m. į Lietuvą grįžo tik 686 žmonės).

Liko tik atsakyti į klausimą aritmetikos mėgėjams : Lietuvos valstybė prarado 500 000 žmonių, o į ją sugrįžo 20 000. Kadangi į tėvynę sugrįžo didžiuma garbaus amžiaus pensininkų, tai lieka neaišku, kiek klasių iš prarastų 560 jie užpildys&amp;

Istorijos pamokėlė

Pamenate, istorijos mokytojai net ir sovietmečiu aiškino, kad valstybingumo kertiniai akmenys yra: teritorija, kariuomenė, pinigai, kalba. Kaip sunkiai juos krovėm nuo sąjūdžio laikų, o kaip lengvai jais norime atsikratyti. Tiesa, teritorija išliko, kariuomenę remia NATO pajėgos ir virš Šiaulių patruliuojantys naikintuvai. Euro įvedimas „nuplaukė“ neribotam laikui. O koks lietuvių kalbos likimas, ar išliko jos priedermė, nusakyta dar M. Daukšos : “ Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, viešpatysčių sargas. Panaikink kalbą — panaikinsi vienybę ir viską gera “.

Tokių skambių ir romantiškų žodžių apie gimtąją kalbą yra išsakę dešimtys Lietuvos šviesuolių, rašytojų, kalbininkų. Kalba gimtoji — tautos dvasios išraiška, protėvių pasaulėvaizdis, ja pateikiami jausmai, emocijos, nuotaikos, išgyvenimai, loginis mąstymas. Pasak J. Girdzijausko, kalba yra kūnas ir kraujas, siela ir dvasia. Ji aiškiai skiria, kas sena ir kas svetima. Ji gyvena su savo tauta, kartu su ja kovoja ir miršta.

Ar tikrai mūsų gimtoji lietuvių kalba gyvena, ar nėra taip, kad ją krūtine gina ne valstybės piliečiai, o tik kalbininkai lituanistai, mosuojantys vėjo malūnais. Ką gali pasakyti A. Pupkis, K. Župerka, Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas D. Smalinskas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė I. Smetonienė, jei gimtojoje Lietuvoje mokslinėse konferencijose universitetuose pranešimus reikia skaityti angliškai, straipsnius spausdinti užsienio leidiniuose. Kitaip dėstytojų atestacijų, konkursų metu jie bus neįskaitomi, ignoruojami.

Toks lietuvių kalbos stūmimas iš mokslo ne tik kelia pavojų šalies kultūrai. Atėmus iš kalbos mokslinį stilių, ji pasmerkiama menkėti, nykti ir virsti tik buitine kalba. Pagaliau tai prieštarauja LR Konstitucijai, o kartu ir ES politikai, pabrėžiančiai multikultūrinę ES sudėtį ir nacionalinių tradicijų ir kalbų apsaugą. O kol lietuvių kalba mokslo pasaulyje ignoruojama, Šiaulių universiteto ( taip daro visas Lietuvos mokslo pasaulis) mokslininkai keliasi trečią valandą ryte ir keliauja į Daugpilį, Liepoją ar Rygą skaityti pranešimų ten vykstančiose konferencijose. Svarbu, kad lituanistas mokslininkas peržengtų „rubežių“ ir pasidėtų tarptautinio forumo pliusiuką.

Važiuotų mūsų mokslininkai ir toliau, bet to daryti neleidžia kišenė. Taip elgiasi ne tik šiauliečiai. Pasaulyje skamba žilajame Vilniaus universitete įsikūręs Baltistikos centras, bet ir jo korifėjai profesoriai A.Girdenis, E. Jakaitienė, B.Stundža, A. Rosinas priversti žiūrėti ne publikacijų kokybės, o vietas, kur leidinys leidžiamas. Ar ne pačiu laiku neseniai suskambo maldaujantis poeto Justino Marcinkevičiaus prašymas ir įspėjimas, kad gresia taikus lietuvių kalbos užkariavimas.

Justinas Marcinkevičius retoriškai klausia : „ Ar mūsų dabartinis Seimas negalėtų pagaliau sukurti komisijos (kvalifikuotos !), kuri kartu su visuomene ištirtų ir apsvarstytų valstybinės kalbos būklę, ypač jos išstūmimą iš viešosios erdvės. Iš mokslo, ypač humanitarinio, erdvės. Užtektų pasidairyti po mūsų miestų reklamą, pavadinimus, iškabas, skelbimus&amp; Padarykime, jeigu reikia, Valstybinės kalbos įstatyme atitinkamas pataisas. Kol dar nevėlu.“



Karavanas eina: antrokai kalbės angliškai

Justinas Marcinkevičius maldauja, o karavanas eina toliau. 2006 m. liepos 25 d. „ Valstybės žinių“ 81 numeryje pristatoma ministro R. Motuzo patvirtinta “ Privalomojo ankstyvojo užsienio kalbų mokymo įgyvendinimo programa“. Jos paskirtis–užtikrinti sėkmingą perėjimą prie privalomo ankstyvojo užsienio kalbų mokymo visose pradinio ugdymo programą vykdančiose mokyklose.

Programa surašyta gražiai, ji propaguoja Europos komisijos daugiakalbystės politiką, kalbų ir kultūrų įvairovę, skatina „ gyvybingą daugiakalbę ekonomiką“ ( pradinukui ?). Kad būtų solidžiau, programos rengėjai remiasi Valstybinės švietimo strategijos 2003 — 2012 metų nuostatomis, Barselonos, Briuselio, Europos Tarybos ekspertų rekomendacijomis. Kokia programos praktinė esmė? Ji aiški — Lietuvos antrokams bus privalomai brukama užsienio (dažniausiai anglų) kalba. Kad dėl to menkės gimtajai kalbai, gamtamoksliniam ugdymui ar matematikai skirtos pamokos, aišku, programoje neužsimenama.

Kad Lietuvos vaikai 2012 metais laisvai kalbėtų angliškai, Europos komisija įsipareigojo imtis net 45 naujų priemonių. Remiantis jomis tikimasi:

- iki 2007 m. rugsėjo 1 d. parengti 80 konsultantų;

- iki 2008 m. rugsėjo 1 d. ne mažiau kaip 700 Lietuvos mokytojų dalyvaus kvalifikacijos tobulinimo programose, o visiems pradinių klasių mokytojams bus sudarytos sąlygos tapti užsienio kalbos mokytojais.

Ir taip toliau. Gerbiamieji skaitytojai, bet kur jau tai girdėta. Atspėjote — Tarybų Sąjungoje svajota, kad visi Sovietijos respublikų vaikai kalbėtų viena kalba — rusų kalba. Svajota, kad visi vaikai rusų kalbą išmoktų pradinėse klasėse, siekta, kad studentai kursinius, diplominius darbus verstų į rusų kalbą, kad patirtimi galėtų pasidalinti uzbekas ar gruzinas.

O kaip be kontrolės „cė ka“. Ministras R. Motuzas minėtą programą įgyvendinti tikisi pasitelkęs “ jėgos struktūras“ — apskričių viršininkus, savivaldybių administracijas, Mokytojų kompetencijos centrus, švietimo centrus. Taigi bus darbo ir ponams A. Šedžiui, G. Mikšiui, V. Damskienei.

Lietuviai moka dirbti. Dėl to jie taip vertinami Dubline, Londone, Čikagoje. Lietuviai gerai dirba ne tik svetur, bet ir kruopščiai vykdo Briuselio nurodymus. Jei mūsų valdžiai pavyks įgyvendinti Ankstyvojo užsienio kalbų mokymo įgyvendinimo programą, 2012 metais Lietuva turėtų gauti Briuselio pareigūnų padėkas, kad Lietuvos visi vaikai laisvai kalba angliškai.

Nespėliosiu padėkos turinio, bet man aptariama situacija primena XX a. pradžią, kada carinės Rusijos vidaus reikalų ministras Miliutinas Vilniaus generalgubernatoriui (korikui) Muravjovui rašė: „Taikus užkariavimas, kurį jūs atliekate įvesdamas rusišką abėcėlę litvinams, bus įvykdytas visame šiaurės vakarų krašte, kuriame gyvena lietuvių gentys. Nuoširdžiai linkiu, kad kilnus tikslas būtų sėkmingai įvykdytas — rusiški rašmenys užbaigtų tai, ką pradėjo rusų kardas“.

Ir tada valdininkai mokėjo gražiai rašyti. Tiesa, rusiškai, ne angliškai.

2006-07-28

Lenkija neužmiršta savo tautiečių asmenvardžių rašybos Lietuvoje problemos


Lenkijos premjeras Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačinskis) viliasi, kad Lietuvoje bus įteisinta lenkų pavardžių rašyba gimtąja kalba, tačiau Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas primena, jog tokie siūlymai prieštarauja Lietuvos Konstitucijai.

Tai premjerai sakė ketvirtadienį Varšuvoje po jų susitikimo vykusioje spaudos konferencijoje.

„Anksčiau ar vėliau tai bus padaryta ir, atvirai sakant, nesuprantu, kodėl taip ilgai šis klausimas nesprendžiamas“, – paklaustas apie lenkų pavardžių rašybos problemą Lietuvoje, sakė J.Kaczynskis.

Premjeras G.Kirkilas, savo ruožtu, teigė, kad Lietuvos Vyriausybė parengusi įstatymo projektą dėl asmenvardžių rašybos, teisininkai atsakė, jog jis prieštarauja šalies Konstitucijai.

&lt;...&gt;

Šaltinis: BNS
Visą str. žr. <A HREF="http://www.lrytas.lt/?data=20070113&amp;id=11540191941152254071&amp;view=4" TARGET="_blank">http://www.lrytas.lt/?data=20070113&amp;id=11540191941152254071&amp;view=4</A>

Kongrese - dėmesys lietuvių kalbai ir PLJS misijai
2006-07-27


Kanadoje vykusiame XII Pasaulio lietuvių jaunimo kongrese (PLJK) buvo išrinkta nauja Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) valdyba, patvirtinta PLJS vizija, priimti nutarimai kaip ateityje puoselėti lietuviškąją veiklą, išskirti prioritetai.

Birželio 23 - liepos 9 dienomis vykusiame Kongrese dalyvavo daugiau nei šešiasdešimt 18-os kraštų PLJS atstovų. &lt;...&gt;

XII PLJK prasidėjo Toronto mieste, kur vyko oficiali atidarymo ceremonija. Po to Kongreso dalyviai nuvyko į Vasagos miestelį (apie 130 km. į šiaurę nuo Toronto), kur lietuvių “Kretingos” stovykloje vyko studijų dienos. Čia buvo išrinkta nauja PLJS valdyba (jos pirmininku tapo Kanados lietuvių jaunimo sąjungos atstovas Stasys Kuliavas), nustatytos ateinančios kadencijos veiklos gairės, vyko vadovavimo įgūdžių tobulinimo kursai.

&lt;...&gt;
Per studijų dienas Kongreso dalyviai patvirtino ilgalaikę PLJS viziją: Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga vienija visus užsienyje gyvenančius, lietuvišką liepsną nešančius jaunus žmones, puoselėja lietuviškumą bei tautinę savimonę ir jų socialinę gerovę.

Kaip didžiausią vertybę, PLJK įvardijo lietuvių kalbą. &quot;Lietuvių kalba yra svarbiausia lietuviškumo išraiška. Kiekvienas asmuo laikantis save lietuviu turėtų stengtis išmokti lietuvių kalbą, ją tobulinti ir su kitais lietuviais bendrauti lietuviškai&quot;, - rašoma Kongreso nutarimuose.

&lt;...&gt;
Pirmasis Pasaulio lietuvių jaunimo kongresas įvyko prieš 40 metų – 1966-aisiais.

Žr. <A HREF="http://www.tmid.lt/index.php?page_id=695" TARGET="_blank">http://www.tmid.lt/index.php?page_id=695</A>

Dienraštis L.T. ragina lietuvius keiktis lietuviškai

L.T.
2006 liepos mėn. 27 d. 13:16


Dienraštis L.T. pradeda kampaniją “L.T. - Už tai, kas lietuviška”. Pirmoji kampanijos akcija „Lietuviai, keikimės lietuviškai!” skirta keikūnams, kurie vis dar keikiasi rusiškai. L.T. kviečia rusiškus keiksmažodžius keisti lietuviškais. Tiems, kas lietuviškų keiksmažodžių nelabai žino, dienraštis išleido mokomuosius marškinėlius su tikrų lietuviškų keiksmažodžių rinkiniu.
„Šiandien, kai beveik kas antras, tiek mažas, tiek didelis, kalbėdamas negali išsiversti be riebių rusiškų intarpų, L.T. nusprendė priminti, jog savo emocijas galima reikšti ir lietuviškai“, - sako L.T. leidėja Rūta Vanagaitė.

Juolab, kad lietuviškų keiksmažodžių yra labai išraiškingų: VU filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros dėstytojas Egidijus Zaikauskas L.T. prašymu pririnko jų devynias galybes &lt;...&gt;

Toliau žr. <A HREF="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=10220566" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=10220566</A>

„Atvirojo kodo biuro programos tikrins lietuvių kalbos gramatiką“ – skaitykite OMNI.lt,

Ankstesniais metais lituanizuotame atvirojo kodo biuro programų pakete „OpenOffice“ bus įdiegta lietuvių kalbos gramatinių klaidų tikrinimo galimybė.

&lt;...&gt;
„Sulaukėme nemažai valdininkų ir kitų vartotojų skundų, kad trūksta gramatinių klaidų tikrinimo galimybės, todėl tobuliname programų paketą“, - BNS sakė IVPK Elektroninių ryšių ir inovacijų skyriaus vyriausias specialistas Jonas Bitinas.

Pasak jo, planuojama įdiegti funkcija bus panaši, kokia naudojama ir bendrovės „Microsoft“ programoje „Word“ - kompiuteris tikrins ir taisys tiek gramatines, tiek logines klaidas.

&lt;...&gt;

Žr. OMNI LAIKAS &gt; IT PASAULIS, 2006-07-14 12:57:24
<A HREF="http://www.omni.lt/?i$9359_16009$z_364224" TARGET="_blank">http://www.omni.lt/?i$9359_16009$z_364224</A>
/>
arba
<A HREF="http://www.lrytas.lt/?id=11528723831152040123&amp;view=4" TARGET="_blank">http://www.lrytas.lt/?id=11528723831152040123&amp;view=4</A>