Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2006-05-29
    Bernardinai.lt, 2006-05-27

    Dennis VLAMINCK: Vokiečių kalbą gaila išmesti į šiukšlyną

    Iš vokiečių kalbos vertė Elena Aronštamienė
    2004 m. sausio 31 d. „Kölner Rundschau“


    Vertėjos įvadinės pastabos: „Būsim europiečiai, jei būsim lietuviai“

    Kai dar gyvenau Klaipėdoje ir dirbau šio miesto valstybinės kalbos inspektore,2000 m. sausio 5 d. „Klaipėda“ buvo išspausdinusi mano straipsnį „Kad netaptume trąša Europai...“, kuriame citavau kalbininką Joną Klimavičių. Citata buvo tokia: „Nėra kalbos be įtakų. Tačiau savo kalbos nuo jų (bet ne apskritai nuo negerovių) nereikia ginti gal tik kinams ir amerikiečiams, nes kitos kalbos (ir, beje, kultūros) ginasi nuo pačios anglų kalbos ir jos vartojimo, plitimo ir žodyno ar gramatikos poveikio. Ginasi prancūzų kalba, net baudomis, bet mažavertiškumo baimės nekenčia. Ir mes nebijokim – būsim europiečiai, jei būsim lietuviai, o jei nebūsim lietuviai – būsim tik trąša“.

    Ir štai po ketverių metų, jau gyvendama Vokietijoje, viename vokiškame laikraštyje perskaičau labai panašias mintis, kurias tuomet, remdamasi jau cituotu kalbininku, buvau išdėsčiusi. Negalėdama likti abejinga tam, ką ten perskaičiau, mane sudominusį rašinį išverčiau į lietuvių kalbą, kad ir Jūs, mielieji skaitytojai, galėtumėte įsitikinti, jog ne tik gyventojų skaičiumi tokios mažos tautos kaip Lietuva rūpinasi gimtosios kalbos išsaugojimu, jos turtinimu. Vokiečių kalba Europoje visada buvo gerbiama ir turėjo tvirtas tradicijas, bet tai neįvyko savaime, o tik todėl, kad ja kalbantys žmonės nuolat puoselėjo ją, didžiavosi ja, nepasiduodami dar stipresnių ar populiaresnių kalbų įtakai.

    Šias mintis parašiau prieš pora metų, jas publikavo „Alytaus naujienos“ 2004 m. balandžio 17 d., bet manau, kad jos aktualios ir šiandien, nes svetimos kalbos tebesiveržia į Lietuvą, žmonių yra labai mielai vartojamos. Tai nėra blogai – kuo daugiau kalbų žmogus moka, tuo jis yra turtingesnis, bet svetimos kalbos negali skurdinti mūsų gimtosios kalbos, negali jos guiti iš kasdienio vartojimo, žmonės turi kalbėti švaria, taisyklinga, gyva kalba: kai lietuviškai - tai lietuviškai, kai rusiškai - tai rusiškai, kai angliškai - tai angliškai, o ne kokiu nors kalbų kratiniu - vienas žodis lietuviškas, kitas angliškas, trečias jau iš viso koks nors hibridas. O sakinio konstrukcija? Paklausykim! – kai kurie jau kalba ne kokia nors kalba, o kažkokiu „surogatu“, kalbų „mišraine“. Ar mums to reikia?! Todėl ir raginu dar kartą jokiu būdu neskurdinti ir neprastinti tokios senos, turtingos ir labai gražios mūsų gimtosios kalbos. <...>



    Dennis VLAMINCK: Vokiečių kalbą gaila išmesti į šiukšlyną

    Alice Schlöser ir jos draugija ginasi nuo angliškų žodžių bei sąvokų srauto.

    Tik nebandykite kalbėdami su ponia Alice Šleser (Schlösser) pavartoti kokio nors kai kurių žmonių šnekamojoje kalboje kad ir labai įprasto angliško žodžio, nes ji iš karto paprašys su ja kalbėti vokiškai. Ir ne todėl, kad jis nesuprastų, ką jūs sakote. „Aš priešinuosi vokiečių kalbos griovimui, - sako A. Šleser.

    Ši moteris yra Vokiečių kalbos draugijos (VDS – Verein Deutsche Sprache) ir Kelno (Köln) regiono tarybos narė. Šios draugijos tikslas – „Priešintis vokiečių kalbos anglifikacijai ir žmonėms Vokietijoje priminti jų gimtosios kalbos vertę bei grožį“. „Mes suprantame, kad gyvoji kalba nuolat kinta, - sako buvusi pradinių klasių mokytoja, - Tačiau tokia gausybė angliškų posakių trikdo, klaidina daugelį žmonių: vaikus, senus ir skurdesnę kalbą turinčius žmones, taip pat užsieniečius.“

    <...>
    Žr. <A HREF="http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/48555" TARGET="_blank">http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/48555</A>
  • 2006-05-25
  • 2006-05-23
    Adresas <A HREF="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9628342" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9628342</A>
    />

    Beždžionės gali sukurpti sakinius

    <A HREF="
    http://www.DELFI.lt" TARGET="_blank">http://www.DELFI.lt</A>, 2006 gegužės mėn. 23 d. 10:18

    Mokslininkai tvirtina, kad beždžionės sugeba sudaryti paprastus „sakinius“ – tai yra pirmas kartas, kai įrodyta, jog gyvūnas sugeba naudotis esminiu kalbos įrankiu. Britų mokslininkai išsiaiškino, kad tam tikra Nigerijoje gyvenančių beždžionių rūšis kartais tarpusavy bendrauja derindamos garsus į jų seką taip, kad sekos reikšmė skirtųsi nuo kiekvieno atskiro komponento reikšmės. Iki šiol manyta, kad tai yra tik žmogui būdingas gebėjimas, rašoma portale „news.com.au“.
    Nors daugelis gyvūnų tarpusavy bendrauja naudodami šaukinius, kuriems suteikta konkreti reikšmė – paprastai tai būna ženklai, įspėjantys apie konkretaus grobuonies prisiartinimą – iki šiol nebuvo žinoma, kad šie įspėjamieji signalai būtų jungiami į seką, kaip žmogus jungia žodžius į sakinį.

    Tai rodo, jog tam tikri sintaksės – esminio žmonių kalbos komponento – rudimentai primatų pasaulyje gali būti paplitę labiau nei manyta iki šiol. Tikėtina, kad tai padės aiškiau suvokti šio, atrodytų, išskirtinai žmogiško gebėjimo evoliuciją.

    Beždžionės Cercopithecus nictitans, gyvenančios Gashaka Gumti nacionaliniame parke, turi du pagrindinius pavojaus signalus. Garsas, onomatopėjiškai vadinamas „piau“ įspėja kitus gyvūnus apie besiartinantį leopardą, o į kosulį panašus garsas, mokslininkų pavadintas „hack“ naudojamas tada, kai virš galvų ratus suka erelis. &lt;...&gt;

    K.Zuberbuhleris pridūrė: „Mūsų žiniomis, tai yra pirmas tvirtas įrodymas, kad ne žmonių rūšiai priklausantys gyvūnai turi natūralią bendravimo sistemą, kurioje naudojama kažkas panašaus į sintaksę“.
  • 2006-05-15
    Adresas <A HREF="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9536396" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9536396</A>
    />
    Prognozuojama, kad kalbančių lietuviškai mažės

    Rasa Lukaitytė, <A HREF="
    http://www.DELFI.lt" TARGET="_blank">http://www.DELFI.lt</A>
    2006 gegužės mėn. 15 d. 16:23

    Kasmet, oficialiais skaičiavimais, iš Lietuvos emigruojant keliolikai tūkstančių žmonių, o nuo Nepriklausomybės atkūrimo išvykus daugiau nei trims šimtams tūkstančių, mokslininkai susirūpino lietuvių kalbos išlikimo problema ir jos plėtojimo finansavimu.
    Prognozuojama, per 25-50 metų nuolat vartojančių lietuvių kalbą asmenų sumažės daugiau nei trečdaliu.

    „Turime pripažinti, kad Europos Sąjungoje lietuvių kalba kaip ir visos oficialios arba valstybinės kalbos yra paliktos pačių valstybių valiai. ES globoja mažumų kalbas, todėl atsiranda paradoksas, kad katalonai, turintys dešimt milijonų gyventojų, yra mažumų kalba ir turi galybę privilegijų, lėšų ir paramą, o mūsų yra trys milijonai, bet mes esame valstybinė kalba ir esame palikti savo valstybės žiniai, o valstybė nori rūpinasi arba ne“, - DELFI sakė Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Kompiuterinės lingvistikos centro vadovė profesorė Rūta Marcinkevičienė.
    Anot jos, dabar ruošiamai naujai Lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje programai ketveriems metams siūloma tiek, kiek vienai degalinei pastatyti - 10-15 milijonų litų.

    Lietuvių kalbai rinkos dėsniai negalioja

    R.Marcinkevičienė teigia, kad Europa nori ir gali iš Lietuvos pareikalauti tokių pačių kalbos technologijų kaip ir iš kitų ES šalių, pavyzdžiui, automatinio mašininio vertimo, kuris atpigintų vertimo procedūras ES institucijose. Profesorės teigimu, ES negali pasiūlyti finansavimo, o rinkos dėsniai lietuvių kalbai negalioja. Ji priduria, kad ir gerų vertėjų trūksta.

    „Tų kalbų, kurios turi daugiau kalbėtojų, technologijas garantuoja rinka ir rinkos dėsniai, nes apsimoka jas rengti, tada ir privačios įmonės to imasi. O tuo tarpu mūsų rinka yra labai maža ir joks verslininkas to nedarys, nes jam tai visiškai neapsimoka, tokią situaciją konstatuoja ir estai, ir latviai“, - aiškino profesorė.

    R.Marcinkevičienės nuomone, būtina parengti gerą vertimo sistemą, diktavimo sistemą ir kitas kalbos technologijas, nes „greitai sulauksime žmonių kartos, kuriai ir nebereikės, ji puikiai mokės prastą anglų kalbą, ja susikalbės ir išsivers“.

    „Gal jau reikia galvoti apie vertimą iš lietuvių kalbos į kitas kalbas, nes tiems žmonėms jau lietuvių kalba bus neaiški, tarkim, mūsų dabartinių emigrantų vaikų kartai. Pirmiausiai reikia labai geros strategijos“, - aiškino profesorė.
    Anot jos, nors oficialiosios kalbos statusą ES turi 21 kalba, tačiau nėra taip, kad kiekvienu atveju piliečiai galėtų gauti ir pateikti informaciją šiomis kalbomis. Pagrindinės darbo kalbos ES yra anglų ir prancūzų.

    Žada keliskart gausiau finansuoti

    &lt;...&gt; „Šiuo metu baigiasi senosios lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje programa, tos lėšos nebuvo visos skirtos, tai šiek tiek pristabdė plėtrą ir sukėlė mokslininkų pagrįstus reikalavimus. Naujojoje programoje numatoma keletą kartų padidinti finansavimą“, - aiškino G.Vilkelis.

    Projekte numatoma parengti nuotolinio mokymo programą, sudarančią sąlygas internetu mokytis lietuvių kalbos. Sukurti edukacinių žaidimų, skatinančių lietuvių kalbos vartojimą ir veikiančių laisvai platinamoje programinėje įrangoje. Sukurti lietuviškų ir lituanizuotų programų, žodynų, automatinių vertimo programų, garsynų, kurie būtų prieinami specialioje interneto svetainėje. Skaitmeninti jau esamus ir kurti naujus vienakalbius ir daugiakalbius žodynus.

    Anot G.Vilkelio, dėl programos projekto, kurio vertė yra apie 11 milijonų litų, po maždaug mėnesio Vyriausybė turėtų priimti sprendimą. Jo teigimu, iš struktūrinių fondų lėšų 2007-2013 metams lietuvių kalbai ir Lietuvos kultūrai taip pat numatyta skirti apie 82 milijonus litų. Dėl struktūrinių fondų lėšų sprendimai bus priimti vasaros viduryje.

    &lt;...&gt;
  • 2006-05-15
    Adresas <A HREF="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9527672" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9527672</A>
    />
    Ar reikia Lietuvai ir Europai lietuvių kalbos?

    Lietuvos radijas
    2006 gegužės mėn. 14 d. 16:29


    Sparčiai vykstant Lietuvos gyventojų emigracijai ir intensyviai integruojantis į įvairias tarptautines veiklas, vis rečiau kalbame lietuviškai.
    1990-2005 metais iš Lietuvos išvyko daugiau nei 300 tūkst. gyventojų. Tikėtina, kad jei tokie emigracijos tempai išliks ir toliau, per artimiausią dešimtmetį neteksime dar 500 tūkst. gyventojų.

    Dėl šių priežasčių vis rečiau vartojama lietuvių kalba: išvykusieji dažniausiai bendrauja angliškai, o likusieji Lietuvoje, integruodamiesi į pasaulį, priversti vis dažniau vartoti užsienio kalbą. Tikėtina, kad per 25–50 metų nuolat vartojančių lietuvių kalbą asmenų sumažės daugiau nei trečdaliu. Reikia pažymėti, kad emigrantų vaikams lietuvių kalba bus ne pagrindinė, o tik gretutinė – užsienio kalba. Dauguma emigrantų Lietuvių kalbos jau mokysis kaip anglakalbiai.

    Daugelis mažųjų užsienio valstybių jau priėmė atitinkamas kalbos vartojimo skatinimo, užsieniečių mokymo programas. Tačiau Lietuvos valstybės institucijos šiuo klausimu nedaro nieko, išskyrus deklaratyvaus, pranešimų spaudai pobūdžio veiksmus...

    ... Lietuvoje kalbos išsaugojimui skiriamas finansavimas iki 50 kartų mažesnis negu svetur.

    VDU docentė daktarė I.Savickienė džiaugiasi, kad gegužę Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Kalba, įvairovė ir integracija besiplečiančioje Europoje: iššūkiai ir galimybės“, nagrinėtos kalbos, etniškumo, pilietiškumo problemos, diskutuota kalbos ideologijos, viešojo diskurso, daugiakalbystės ir tarpkultūrinio bendravimo klausimais.
  • 2006-05-11
    Referendumų biuleteniai turi būti spausdinami tik lietuvių kalba, nustatė KT

    | 2006 05 11 07:19:42 |

    Referendumų biuleteniai turi būti spausdinami tik valstybine lietuvių kalba, trečiadienį nustatė Konstitucinis Teismas (KT). KT trečiadienį nagrinėjo grupės parlamentarų kreipimasi dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) įstatymo nuostatos, numatančios, jog referendumo dėl Lietuvos dalyvavimo tarptautinėse organizacijose biuleteniuose kartu su tekstu valstybine kalba yra ir &quot;šio teksto vertimas į savivaldybės teritorijoje tradiciškai gausiai gyvenančios tautinės mažumos kalbą&quot;.

    KT pripažino, kad ši ginčyta įstatymo nuostata prieštarauja Konstitucijai.

    Iki šiol galiojusi tvarka, numačiusi, jog referendumų biuleteniai gali būti spausdinami keliomis kalbomis ignoruoja konstitucinę valstybinės kalbos sampratą, suponuojančią būtent valstybinės kalbos vartojimą priimant valstybinės reikšmės sprendimus.

    Kaip rašoma trečiadienį išplatintame KT pranešime, KT pabrėžė, kad lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė, o konstitucinis valstybinės kalbos statusas reiškia ir tai, kad valstybinė kalba yra privalomai vartojama tik viešajame Lietuvos gyvenime.

    Kitose gyvenimo srityse asmenys nevaržomai gali vartoti bet kokią jiems priimtiną kalbą.

    KT taip pat pažymėjo, &quot;kad nuolatinis gyvenimas valstybėje tam tikrą įstatyme nustatytą laiką ir valstybinės kalbos mokėjimas yra būtinos prielaidos užsieniečiui ar asmeniui be pilietybės integruotis į visuomenę, suvokti Tautos mentalitetą ir jos siekius, valstybės konstitucinę santvarką, susipažinti su Tautos ir valstybės istorija, kultūra, papročiais ir tradicijomis, pasirengti prisiimti atsakomybę už valstybės dabartį ir ateitį&quot;.

    &quot;Taigi valstybinės kalbos nemokantis Lietuvos pilietis nėra pakankamai integravęsis į Lietuvos visuomenę. &lt;...&gt;
    BNS

    Visą str. žr. <A HREF="http://www.lrytas.lt/?data=20061221&amp;id=11472738761146892517&amp;view=4" TARGET="_blank">http://www.lrytas.lt/?data=20061221&amp;id=11472738761146892517&amp;view=4</A>
  • 2006-05-11
    Iš „Tele2“ telefoną pirkęs Izraelio pilietis pasigedo instrukcijų lietuvių kalba

    BNS
    2006 gegužės mėn. 10 d. 13:10

    Izraelio pilietis kreipėsi į Europos vartotojų centrą, prašydamas ištirti Lietuvos mobiliojo ryšio bendrovės &quot;Tele2&quot; veiksmus, nes ši bendrovė pardavė mobiliojo ryšio telefoną be naudojimo instrukcijos lietuvių kalba. Nuolat Lietuvoje gyvenantis Lev-Arie Zarecki BNS sakė mobilųjį telefoną pirkęs dovanų savo atžalai.
    &quot;Vaikas puikiai kalba angliškai, prancūziškai, arabiškai ir lietuviškai, tačiau telefono instrukcija buvo pateikta tik rusų kalba. Mes dar supratome, kad visais su aparato naudojimu susijusiais klausimais reikia kreiptis į artimiausią gamintojo būstinę Ukrainoje. &lt;...&gt;

    Lietuvos įstatymai reglamentuoja, kad produkto informacijos vartotojui turi būti pateikiamos ir lietuvių kalba.

    Šiuo metu skundas tiriamas.

    Adresas <A HREF="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9489640" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9489640</A>
  • 2006-05-10
    ...kalbos gyvybingumą &quot;REGLAMENTUOJA&quot; 1995 m. įstatymas... -8.28
    bei ...&quot;REFERENTINIAMS SIGNALAMS&quot;... -8.35

    Gal rastųsi kokis mūsiškos kalbos žinovas ir paaiškintų lietuviškąsias šių B.N.Servize teiktų &quot;re- re-&quot; reikšmes ir netgi prasmes; - kas iš tiesų slypi po šiais skoliniais?
    Būsim dėkingi.
  • 2006-05-10
    2006.05.09

    Delfinai vadina vienas kitą vardais, sako mokslininkai


    Afalinos viena į kitą gali kreiptis vardais ir, be žmonių, yra vieninteliai žinomi gyvūnai, naudojantys tokią informaciją apie tapatybę, pirmadienį paskelbė mokslininkai.

    Delfinai bendrauja tuo pačiu principu kaip ir žmonės, tikina mokslininkai. Jau seniai buvo žinoma, kad tarp delfinų leidžiamų garsų yra dažnai kartojama informacija, galinti reikšti vardus, tačiau naujasis tyrimas parodė, kad šie gyvūnai tuos vardus atpažįsta net tada, kai panaikinama individuali balso intonacija.

    Pavyzdžiui, būtų galima tikėtis, kad delfinas atpažins motinos „ištartą“ jo vardą, bet naujasis tyrimas rodo, kad dauguma delfinų savo vardus atpažįsta net ištartus be jokios intonacijos ar kitų balso požymių.

    Pagal naujojo tyrimo rezultatus, delfinai gali suvokti save ir savo gentainius kaip unikalius individus.

    Škotijos Šv.Andriejaus universiteto mokslininkai, atlikę tyrimus Floridos pakrantėje, nustatė, kad afalinos pažįsta vienos kitas ne iš garsų, o iš vardų. &lt;...&gt;

    Šaltinis: BNS

    Dar žr.: <A HREF="http://www.lrytas.lt/?id=11471828831146981293&amp;view=4" TARGET="_blank">http://www.lrytas.lt/?id=11471828831146981293&amp;view=4</A>
  • 2006-05-10
    2006.05.09

    Naujos redakcijos valstybinės kalbos įstatymas užtikrins nuoseklesnę kalbos politiką


    Seime šiuo metu svarstomas naujos redakcijos Lietuvių valstybinės kalbos įstatymo projektas užtikrins skaidresnę ir nuoseklesnę kalbos politiką.

    Naujos redakcijos įstatymu siekiama užtikrinti visavertį lietuvių kalbos funkcionavimą visose viešojo gyvenimo srityse ir prisidėti prie Europos bendrijos pastangų išsaugoti kalbinę ir kultūrinę Europos įvairovę, pranešė Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

    Įstatymo projektu siekiama aiškiau nustatyti valstybinės kalbos oficialiojo ir viešojo vartojimo sritis, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigas, susijusias su valstybine kalba, asmenų kalbines teises ir pareigas, valstybinės kalbos rėmimo ir apsaugos garantijas.

    Įstatymo projekte pateiktos pagrindinių sąvokų apibrėžtys leidžia nustatyti aiškias valstybinės kalbos privalomo vartojimo ribas, jame išskirti nauji arba naujai motyvuoti viešojo intereso dalykai – viešieji užrašai, viešosios kalbos taisyklingumas, pavardės vyriškosios ir moteriškosios formos skirtumas, parama lietuvių kalbą siekiančioms išsaugoti užsienio bendruomenėms.

    Šiuo metu valstybinės kalbos apsaugą, vartojimą, taisyklingumą reglamentuoja 1995 metais priimtas Lietuvos valstybinės kalbos įstatymas.

    Pasak komisijos pranešimo, prieš 11 metų priimtas įstatymas dabar gerokai pasenęs tiek teisės normų aiškumo, tiek teisinės technikos požiūriu: kai kurios normos yra nebeaktualios, kai kurios formuluotės neatitinka kitų įstatymų, kai kurios netikslios, įstatymo struktūra nebetenkina dabartinių reikalavimų, pasenusi terminija.


    Šaltinis: BNS