E. Bunka nežino pačių elementariausių kalbos sąvokų – tiksliau, tos srities terminų. Šneka apie literatūrinę kalbą, kai ta sąvoka seniai pakeista į bendrinės kalbos sąvoką. Rašantysis turėtų žinoti bent terminus to dalyko, apie kurį rašo. Pamoka ateičiai.

Senoji airių kalba taps oficialia ES kalba

2006-12-28

Nuo 2007 m. sausio 1 d. senoji airių kalba bus pripažįstama kaip viena iš oficialių ES kalbų. Tą pačią dieną prie ES prisijungs Rumunija ir Bulgarija, tad tikimasi, kad oficialiomis ES kalbomis tą pačią dieną bus paskelbtos ir šių Balkanų valstybių kalbos...

Žr. <A HREF="http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/56801" TARGET="_blank">http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/56801</A>

(C) Josepho-Mari de Maistre'o perspėjimas dabarčiai: „Tiek individo, tiek tautos išsigimimas yra tiesiogiai proporcingas kalbos išsigimimui“

Be morales - ne is vietos net kalbos dalykuose

Kūčių pasirokavimai

Eugenijus Bunka
lrytas.lt, 2006-12-25 13:54

Ilgiausią metų naktį tvartuose kalba gyvuliai. Mokslininkai to nepripažįsta, tačiau tautosaka nepasiduoda. Ir dar prideda, kad žmonėms nevalia klausytis, ką jų augintiniai šneka. Jei vis dėlto jie bandys kišti ausis kur nereikia, blogai baigsis.
Mokslininkai tokiais prietarais netiki, todėl Kūčių naktį po užėdžius nelandžioja. Tautosaka neleidžia to daryti, todėl iki šiol taip ir neaišku, kaip susirokuoja gyvuliai. Nors manoma, kad jie šneka žmonių kalba, bet vėlgi neaišku, kokių... Žr. toliau <A HREF="http://www.lrytas.lt/?data=20061223&amp;id=11670481721166162625&amp;sk_id=&amp;view=4&amp;p=1" TARGET="_blank">http://www.lrytas.lt/?data=20061223&amp;id=11670481721166162625&amp;sk_id=&amp;view=4&amp;p=1</A>

Vokietijoje išsiskyręs lenkas su savo vaikais negalės kalbėtis lenkiškai

| 2006 12 23 14:41:15 |
OMNI Laikas

Lenkijos ir Vokietijos santykiuose kilo naujas diplomatinis nesusipratimas. Lenkas Wojciechas Pomorskis (Voicechas Pomorskis), išsiskyręs su žmona vokiete, norėjo susitikinėti su savo dviem dukromis, tačiau vokiečių valdininkai jam uždraudė su jomis kalbėtis lenkiškai, rašo dienraštis &quot;Dziennik&quot;. Pasak jo, į konfliktą įsitraukė ir Lenkijos URM.

Lenkijos vyriausybės įgaliotinis ryšiams su Vokietija Mariuszas Muszynskis (Marjušas Mušynskis) sakė, kad šiuo klausimu Berlyne kalbėsis su Vokietijos vyriausybės atstovais ir bandys išsiaiškinti, kodėl taip elgiamasi su lenkų vyrais, kurie, išsiskyrę su žmonomis vokietėmis, turėjo joms palikti vaikus. Jis tikino, kad ir anksčiau yra girdėjęs, jog atvykę pas savo vaikus į Vokietiją lenkai negali su jais kalbėti gimtąja kalba.

M.Muszynskis nemano, jog vokiečiai sąmoningai žemina lenkus, kadangi tėvui kalbantis su vaikais pokalbyje turi dalyvauti ir vokiečių valdininkas, kuris nemoka lenkiškai. Tačiau, pasak jo, tai techninė problema, kurią lengva išspręsti. Jį stebina tik tai, jog ši taisyklė negalioja nei prancūzams, nei anglams, o tik lenkams.

Tuo tarpu W.Pomorskis vokiečių valdininkus padavė į teismą.

BNS

Švedai gėdijasi savo kaimo pavadinimo

<A HREF="http://www.DELFI.lt" TARGET="_blank">http://www.DELFI.lt</A>
2006 gruodžio mėn. 19 d. 10:13


Švedijos kaimo Fjuckby gyventojai siekia, kad jų bendruomenei būtų suteiktas kitas pavadinimas. Jie skundžiasi, kad dėl globalizacijos jų kaimo pavadinimas skatina asociacijas su angliškais žodžiais, todėl jie tampa tarptautiniu pajuokų objektu. Be to, gyventojus gėdina ir tai, kad tą patį reiškia ir švediškas žodis „juck“.
„Neturėtų kilti abejonių, kad dėl šių santykinai naujų asociacijų, vietovės „Fjuckby“ pavadinimo tarimas ir rašymas visuomenėje kelia juoką ir skatina tyčiotis. &lt;...&gt;

Skaitykite <A HREF="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=11556412" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=11556412</A>

Gera kalba – pusė darbo

Daiva RINKEVIČIŪTĖ
lrytas.lt, 2006-12-16 05:01

Jis šmaikštus, neieško žodžio kišenėje. Jo laidos gerai žiūrimos. Mėgstamas draugų, kurie, skirtingai nei jis, tiek eteryje, tiek gyvenime turbūt nemoka kalbėti kitaip, kaip žargonu. Ir jie tuo net didžiuojasi.

LNK laidų vedėjas ir prodiuseris Arūnas Valinskas sako, kad tik baigęs vidurinę mokyklą suvokė Mikalojaus Daukšos „Postilėje“ išsakytą išmintį, jog tautos išlieka ne tik išsaugojusios savo tvirtoves, bet, svarbiausia, - išlaikiusios savo gimtąją kalbą.

Šiuo metu, kai net naujienų laidų vedėjai šiurpina kalbininkus, „TV antenos“ akys nukrypo į pramoginių laidų vedėją A.Valinską, kuris ne tik kalba taisyklinga lietuvių kalba, bet ir atėjęs dirbti į televiziją nutarė specialiai jos mokytis.

Su keistuoliu televizijos laidų ir renginių vedėju A.Valinsku šį kartą kalbėjomės apie kalbos kultūrą.

&lt;...&gt;
- Aš ir dabar pažadintas iš giliausio miego galėčiau atsakyti, kas, pavyzdžiui, gramatikoje yra būdinys. Kalba man tokia pati įdomi, kaip ir matematika.

&lt;...&gt;

- Atotrūkis tarp taisyklingos kalbos ir žargono visuomet buvo ir bus. Nepritariu konservatyviam Islandijos požiūriui, kai raginama visiškai atsisakyti tarptautinių žodžių. Tačiau nesutinku ir su perdėtu liberalumu.

Paleisti kalbą savieigai - tai tas pats, kas ignoruoti teisę.

Be abejo, kartais gyvenimas bėga greičiau, tačiau nauji reiškiniai ir jų pavadinimai pamažu randa savo vietą kalboje.

- Ar Lietuvos televizijų laidų vedėjai jaučia atsakomybę už savo kalbos kultūrą?

- Ne visi. Yra tokių, kurie nesuvokia savo pareigos - kalbėti taisyklingai. Tai tas pats, jei pacientą apžiūrinėtų medikas nešvariomis rankomis, jei kalvis kaltų netinkamu kūju arba padavėjas ant stalo dėtų taukuotą lėkštę.

Nekultūringa kalba - tai nepagarba sau ir žiūrovams. Jei televizijų darbuotojai kalbos tobulinimui kasdien skirtų laiko tiek, kiek dantų valymui, būtų švaresnė ir burna, ir kalba...

Interviu skaitykite čia:
<A HREF="http://www.lrytas.lt/?id=11662221881165889468&amp;view=4" TARGET="_blank">http://www.lrytas.lt/?id=11662221881165889468&amp;view=4</A>

Gal pradės žmonės reaguoti, gal atsikratysime to keiksmų mėšlyno mūsų valstybėje!

Pagaliau įdėjo. Džiugu!!! Dezinformatoriams bus darbo.

Aivaras Lileika: Tvoju mat arba mato dialektika

2006 gruodžio mėn. 14 d. 11:10
DELFI

1873 metais Dostojevskis (pagal jo dukros knygą A. Dostojevski „Vida de Dostojevski“ – Dostojevskių giminė yra lietuvių kilmės) knygoje „Rašytojo dienoraštis“ pirmojoje dalyje pamini, kad rusai visus savo jausmus gali išreikšti vienu žodžiu.

Šio žodžio jis neįvardija, tačiau tas žodis šiandien puikuojasi ant daugelio Rusijos ir ne tik Rusijos mokyklų sienų, viešuosiuose tualetuose, yra išpjaustytas ant medžių, išbraižytas ant architektūros paminklų. Žodžiu, ten, kur apsilanko rusas, dažnai atminimui paliekamas ir šis žodelis.

Straipsnį žr. <A HREF="http://www.delfi.lt/archive/print.php?id=11517316" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/archive/print.php?id=11517316</A>