Adresas <A HREF="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=14653851" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=14653851</A>

Lietuvių kalba žlunga

Ignė Rotautaitė
2007 spalio mėn. 9 d. 16:49

Nieko naujo, kad lietuvių kalbos taisyklingumui gresia pavojus.Tačiau, kas tą pavojų kelia? Ilgai galvoti tikrai nereikia. Vyresniosios kartos mintyse nepaliaujamai sukasi žodis – jaunimas. Jaunoji karta vadinama sugadinta, degraduojančia, viską griaunančia.
&lt;...&gt; Kiekvieno paauglio mobiliajame telefone galima rasti tokio tipo trumpųjų žinučių: „Ash jau parvareu, kas lt nd?“ Ši problema iškyla vis dažniau ir tampa įpročiu, kurio vis sunkiau atsikratyti. Be abejonės viso to pasekmė – nemokėjimas rašyti normaliomis, lietuviškomis raidėmis, pamokų metu &lt;...&gt;

Lietuvių kalbą griauna ne tik jaunimas, bet ir senoji karta, net svarbūs asmenys: mokytojai, medikai, politikai. Žmonės iš kurių jaunimas turėtų nuolat mokytis taisyklingų lietuvių kalbos žodžių, nuolat ją teršia.

Pavojus mūsų kalbai yra labai didelis. Profesoriai, lietuvių kalbos saugotojai, nuolat stengiasi sukurti naujų žodžių, kad tik nevartotume tarptautinių,verstinių, netaisyklingos formos žodžių. Tačiau mūsų tautos susidomėjimas šia problema – labai mažas.

Lietuvių kalba mažiausiai pakitusi Europoje. Palyginti su kitomis, ji yra nykštukė, todėl labai svarbu jos negriauti. Pagalvokime, ko pasiekiame šnekėdami netaisyklingai, ne visiems suprantamai. Atsakymas greičiausiai bus – nieko. Taigi ar verta?

Londonas: Lingomarazmo turas po miestą ir apylinkes


Kristina Sabaliauskaitė
2007-10-03 12:57
Po apsilankymo Lietuvoje, sugalvojau verslo planą - rengti egzotiškas, būtinai VIP (nes dabar taip madinga), lingvistinės tematikos keliones į Angliją. Kelionių agentūrą pavadinčiau “Lingomarazmas” ar panašiai.
Agentūra siūlytų nemokamas keliones, bet verslas, neabejoju, būtų pelningas, nes klientai turėtų pasirašyti kontraktą: kelionė nemokama bus tik tuo atveju, jei jie aplanko visas maršrute nurodytas vietoves. Jei tai nepavyksta – “Lingomarazmo” agentūrai sumoka jie. Dvigubai. Smagumėlis!
Savo išskirtiniams klientams būtinai išnuomočiau privatų lėktuvą. Kodėl būtinai privatų? Nes jų pačių pageidavimu lėktuvas turėtų tūpti Londono Hytrou oro uoste, o kiek teiravausi visų didžiųjų oro bendrovių, tai kažkodėl visos skrenda tik į kažkokį Heathrow, kuris su kažkokiu šveplu “ffff” viduryje ir dviguba “w” gale, o tai mano klientams niekaip netiktų, nes jiems šiuos garsus sunku ištarti ir tai pažeidžia jų kaip klientų ir – nepatikėsite - Lietuvos Respublikos piliečių teises &lt;...&gt;

Žr. <A HREF="http://www.lrytas.lt/?id=11913839921191028258&amp;view=4" TARGET="_blank">http://www.lrytas.lt/?id=11913839921191028258&amp;view=4</A>

Nesklandžiai kalbančių oratorių kalbos įsimenamos geriau

ELTA
2007 rugsėjo mėn. 24 d. 16:10

Žmogaus kalba, pertekusi garsų &quot;hmmm&quot; arba &quot;eeeeh&quot;, klausytojų įsimenama geriau nei nepriekaištingai sklandi kalba, rašo &quot;The Daily Mail&quot;. Tokią išvadą priėjo mokslininkai iš Sterlingo ir Edinburgo universitetų. &lt;...&gt; Pasak vieno mokslininkų, tyrimo rezultatai paaiškinami tuo, kad pauzės kalboje atsiradimas ir jos užpildymas garsais &quot;eeeh&quot; arba &quot;hmmmm&quot; sugriauna įprastinį kalbos sklandumą ir priverčia žmogaus smegenis sutelkti į ją didesnį dėmesį &lt;...&gt;

Žr. <A HREF="http://www.delfi.lt/news/DELFI_for_women/career/article.php?id=14496627" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/news/DELFI_for_women/career/article.php?id=14496627</A>

Pasaulyje kalbos nyksta greičiau už gyvūnus

2007 rugsėjo mėn. 20 d. 00:19

Kas dvi savaites miršta viena kalba, o 40 proc. pasaulio kalbų atsidūrusios pavojuje. Neseniai atliktas tyrimas nustatė, kurioms iš jų gręsia didžiausias pavojus.

Rytų Sibiro nivchų tautos kalboje egzistuoja skirtingi skaičiavimo būdai, priklausomai nuo to, ar kalbama apie slides, valtis ar džiovintos žuvies siuntas. Iš viso šioje kalboje yra dvidešimt šeši skaičiavimo būdai, todėl nenuostabu, kad 90 proc. nichvų mieliau bendrauja rusų kalba. Tačiau dėl to jų kalba įtraukta į nykstančių kalbų sąrašą.
Ir ši kalba nėra vienintelė. Lingvistai mano, kad iki šio amžiaus pabaigos išnyks pusė pasaulio kalbų. &lt;...&gt;

„Šiuo metu pastebimas kalbų nykimo tempas neturi precedento žmonijos istorijoje,“ – pasakė dr. Davidas Harrisonas, kuris yra knygos „Kai kalbos miršta“ (When Languages Die) autorius.

„Ir tai vyksta daug sparčiau nei gyvūnų ir augalų nykimas. Pavojuje atsidūrė 40 proc. pasaulio kalbų, lyginant su 8 proc. augalų ir 18 proc. žinduolių rūšių, kurios gali išnykti.“

Kai išmiršta delfinai arba ereliai, žmonės gali sentimentaliai gedėti dėl jų išnykimo, tačiau kalbos mirtis yra nepastebimas įvykis, nepaisant to, kad tai vyksta daug dažniau – kas dvi savaites žūsta viena kalba.

Pagrindinės kaltininkės yra globalizacija ir migracija. Ekonominiai sunkumai verčia žmones keltis iš kaimų į miestus, o jų vietines kalbas keičia darbo vietoje naudojama „lingua franca“. &lt;...&gt;

Prarasti kalbą reiškia prarasti kultūrinę nuovoką.
Dažnai cituojami pavyzdžiai apie eskimus, turinčius daug žodžių pavadinti sniegui, ir apie afrikiečius, turinčius daug žodžių pavadinti ryžiams, yra gabūt per gerai žinomi. Tačiau ar žinojote, kad apytikriai 200 Indonezijos Sulavesi salos gyventojų, kalbančių toratan kalba, vartoja žodį, kuriuo apibūdina būseną, kai atsibudus pamatai, jog kažkas pasikeitė. Atmerki akis ir pastebi, jog naktį iškritai iš lovos? Matuwuhou!

&lt;...&gt; Kalbos praradimas taip pat dažnai reiškia tapatybės praradimą. Serge’as Sagna, doktorantūros studentas iš Senegalo, studijuojantis Rytų ir Afrikos studijų mokykloje Londone ir neseniai grįžęs į savo gimtąjį kaimą studijuoti bandial kalbos, gali asmeniškai tai paliudyti &lt;...&gt;

Žr. <A HREF="http://www.delfi.lt/news/daily/science/article.php?id=14454548" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/news/daily/science/article.php?id=14454548</A>

Lietuvių kalba mutuoja 2007.09.29 | 15:28

Natalija MOGUČAJA

Lietuvių kalbai gresia puskalbės statusas - tokia išvada kalbos puoselėtojams peršasi panagrinėjus įvairių interneto svetainių komentarų ar atsiliepimų skilčių, taip pat - elektroninių laiškų ar trumpųjų SMS žinučių turinį, rašo šeštadienį &quot;Vakarų ekspresas&quot;, žr. <A HREF="http://www.ve.lt/?data=2007-09-29&amp;rub=1065924810&amp;id=1191002041" TARGET="_blank">http://www.ve.lt/?data=2007-09-29&amp;rub=1065924810&amp;id=1191002041</A>

Klaipėdiškiams ir panevėžiškiams atimti pilietybę

Internetinio raštingumo akcija

2007 m. balandžio mėn. buvo tirta, kaip populiarios pokalbių sistemos „Skype“ abonentai savo savo registracijos duomenyse užrašo miestų vardus.

Daugiau apie lietuvius žr. <A HREF="http://www.liks.lt/modules/tinycontent/index.php?id=41" TARGET="_blank">http://www.liks.lt/modules/tinycontent/index.php?id=41</A>

Paaiškėjo, kad daugelis vietoj raidžių su diakritiniais ženklais (pvz., ą, č, ė) rašo į jas panašias raides be diakritinių ženklų (pvz., a, c, e). Neteisingai savo miestų vardus užrašė net 88% klaipėdiečių ir apie 78% panevėžiečių ir šiauliečių.

Mūsų kaimynai analogiškų klaidų daro kur kas mažiau. Latviai Liepoją (latv. Liepāja) neteisingai užrašė 66%, lenkai – Lodzę (lenk. Łódź) 19%. Estai – Piarnu (est. Pärnu) 4%, o danai, užrašydami Kopenhagą (dan. København), klaidų išvis nedarė.

Šia tema bus skaitomas pranešimas Lietuvos kompiuterininkų sąjungos organizuojamoje XIII tarptautinėje kompiuterininkų konferencijoje, vyksiančioje rugsėjo 13–15 dienomis Panevėžyje.

Ar lietuvių kalbos abėcėlės keitimas – tik juokinga smulkmena?

Dr. Aldona Kačerauskienė

Lietuvos Sąjūdis parengė ir platina skrajutę „Dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių įstatymo projekto“. Tą abiejose pusėse prirašytą lapelį gavo ir Dainų šventės dalyviai. Gavo, bet nežinia, ar atkreipė dėmesį į raginimą: Susiimkime už rankų, širdimi ir protu ginkime savo prigimtinį turtą – kalbą. Neleiskime griauti, ką mūsų tėvai, protėviai kūrė, saugojo ir gynė. Ne vienam gali kilti klausimas: gal Sąjūdis persistengė, keldamas aliarmą dėl lietuvių kalbai iškilusio pavojaus?

Panagrinėkime šį klausimą išsamiau. Birželio pabaigoje LR Prezidentas, Seimas ir ministras pirmininkas gavo trijų organizacijų – „Vilnijos“ draugijos valdybos, Lietuvių švietimo draugijos „Rytai“ ir Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos – parengtą raštą „Dėl Vyriausybės darbo įvertinimo“, kuriame norima atkreipti dėmesį į svarbius klausimus. Tai Vyriausybės sudarytos darbo grupės parengtas projektas dėl vardų, pavardžių rašybos užsienio kalbų raidėmis, neatmestas Balstogės universiteto nekonstitucinis siūlymas Vilniuje kurti filialą nevalstybine kalba, Valstybinės kalbos įstatymo pažeidinėjimai Vilniaus transporte, Mažeikiuose ir kitur, nesudarytos sąlygos mokytis valstybine kalba Šalčininkų, Vilniaus rajonuose ir t.t.

Lenkų reikalavimas po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pasuose rašyti vardą ir pavardę ne lietuvių kalba iškyla nebe pirmą kartą. Atrodė, šį klausimą galutinai bus išsprendęs Konstitucinis Teismas, 1999 m. spalio 21 d. patvirtinęs, jog asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas (...) Aukščiausiosios Tarybos nutarimo normos, nustatančios, jog asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis, yra taikomos visiems be išimties piliečiams nepriklausomai nuo jų tautybės ir kitų požymių (...) Asmens tautybė taip pat negali būti pagrindas asmeniui reikalauti, kad jam nebūtų taikomos taisyklės, kylančios iš valstybinės kalbos statuso. Kitaip būtų pažeistas konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas (...).

Ir dar: Lietuvoje gyvenantys asmenys save priskiria daugiau kaip šimtui tautybių. Jų tautų kalbose vartojami įvairūs rašmenys, dažnai visiškai arba iš dalies nesutampa su lietuvių kalbos rašmenimis. Jeigu teisės normomis būtų nustatyta, kad šių piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos pase rašomi kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla. Dėl to piliečiams būtų sunkiau įgyvendinti savo teises bei teisėtus interesus ir būtų pažeistas Konstitucijos įtvirtintas jų lygybės įstatymui principas.

Pasakyta aiškiai ir nedviprasmiškai. Regis, sunku rasti argumentų, griaunančių šias tiesas.

Tačiau, anot liaudies: Jei nori mušti, pagalį visuomet atrasi. Lietuvos politikai, neatsilaikydami spaudimui, sudarė naujojo įstatymo rengimo grupę, kurios vadovė teisingumo viceministrė Eglė Radušytė laikraščiui „Respublika“ sakė: Rengdami įstatymo projektą mes atsižvelgėme į tai, kad Lietuva tapo ES nare. Niekur nėra pasakyta, kad leidimas rašyti pavardę nelietuviškai prieštarauja Konstitucijai. Mes siekėme maksimaliai išsaugoti asmens tapatybę, kad skirtingose valstybėse pavardė nebūtų skirtinga. Kodėl mes negalime rašyti pavardėje „w“? O Konstitucinis Teismas dėl mūsų projekto dar nėra pasisakęs („Respublika“, liepos 17 d.).

Vyriausybės vadovas Gediminas Kirkilas taip pat norėtų, jog įstatymas būtų priimtas. &lt;...&gt;

Visą str. žr. <A HREF="http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2007/08/03/kalba_01.html" TARGET="_blank">http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2007/08/03/kalba_01.html</A>

Zr. <A HREF="http://www.lrytas.lt/?id=11875195561187474975&amp;view=4" TARGET="_blank">http://www.lrytas.lt/?id=11875195561187474975&amp;view=4</A>
/>
...kodėl estai per 15 metų sugebėjo pereiti prie vienodo visų filmų subtitravimo, o Lietuvoje TV kanalų savininkai iki šiol sako: kadangi pas mus daug rusakalbių, rusiškai visi moka, tai rusiškus filmus geriau subtitruoti, o angliškus – įgarsinti?..

PAULIUS SUBAČIUS: Reguliuoti žiniasklaidą visada yra labai sudėtinga ir problemiška. Jei tai ir vyksta žodžiais, dažnai iš jų neplaukia veiksmai. Televizijos erdvėje vyrauja rusiška produkcija, rusų kultūra, rusų kalba pateikiama net nerusiška produkcija. Apie tai ne kartą yra kalbėta ir rašyta.

Galiausiai nuo praėjusių metų rugsėjo 1 d. įsigaliojusiame naujajame Visuomenės informavimo įstatyme atsirado labai įdomi nuoroda, kuri nežinia kaip bus įgyvendinta, kad transliuojant ir retransliuojant audiovizualinę produkciją, jei ji pagaminta ES šalyse, turėtų būti teikiama pirmenybė vienai iš oficialių ES kalbų. Negalima pasakyti – originalo kalbai, nes ta produkcija dažnai būna įgarsinama keliomis kalbomis, ir viena jų būna rusų.

Ir ši nuostata tiesiogiai taikoma tam, kad ir iki šiol rusiškai transliuojama daugelis laidų, net ir vaikiški animaciniai filmukai, kurie tikrai nėra skirti kartai, geriau mokančiai rusų, o ne kitas kalbas. Ne tik National Geographic ir Eurosport, bet ir Jetix ar Cartoon Network per daugelį kabelinių televizijų buvo transliuojamos rusų kalba. Apie šią įstatymo nuostatą visi retransliuotojai ir transliuotojai žinojo pusę metų iki jai įsigaliojant.

Problema tarsi buvo žinoma, apie įstatymo nuostatos įsigaliojimą buvo žinoma, o kai atėjo laikas ją įgyvendinti, Lietuvos radijo ir televizijos komisijai pabandžius priimti detalizuojantį dokumentą (tai yra jos pareiga pagal įstatymą), staiga abi veikiančios kabelinių TV asociacijos apsimetė, kad pirmą kartą apie šitą problemą išgirdo.

Kai LR Prezidento deleguotasis komisijos narys Audrius Matonis susitikime su kabelinių TV atstovais mėgino klausti, – kodėl mano vaikai turi Jetix žiūrėti rusiškai, kokio čia esama komercinio intereso, kas čia apskritai vyksta, vietoj atsakymo išgirdo šaukimą, – ar žinote, kiek mes patirsime nuostolių, ar žinote, kiek prarasime žiūrovų ir t. t. &lt;...&gt;

V. Janukovičius žada rusų kalbą Ukrainoje paskelbti valstybine

Kijeve šeštadienį prasidėjo Ukrainos Regionų partijos suvažiavimas, kurio dalyviams partijos lyderis, dabartinis šalies premjeras Viktoras Janukovičius pristatė partijos rinkiminę programą. &lt;...&gt; Programoje taip pat teigiama, kad rusų kalbai Ukrainoje turi būti suteiktas valstybinės kalbos statusas.
Žr. <A HREF="http://www.balsas.lt/naujienos/pasaulis/straipsnis143906" TARGET="_blank">http://www.balsas.lt/naujienos/pasaulis/straipsnis143906</A>

J. Timošenkos teigimu politinės partijos ir valstybės pareigūnai turėtų nutraukti spekuliacijas šia tema. „Nustokit kalbėję apie antrą valstybinę kalbą, - pareiškė ji. - Jei kas nors nori antrosios valstybinės kalbos – rusų, tai tegul pirma išmoksta nors ukrainietiškai, o po to apie tai kalba“.
Žr. <A HREF="http://www.balsas.lt/naujienos/pasaulis/straipsnis144006" TARGET="_blank">http://www.balsas.lt/naujienos/pasaulis/straipsnis144006</A>