KALBOS ĮSTATYMO PROJEKTĄ DAR REIKIA TAISYTI

Pranas Kniūkšta

Literatūra ir menas, 2006-06-16 nr. 3100
<A HREF="http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3100&amp;kas=straipsnis&amp;st_id=9001" TARGET="_blank">http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3100&amp;kas=straipsnis&amp;st_id=9001</A>

Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas, priimtas 1995 m., buvo labai reikalingas dokumentas ir nemažai prisidėjo prie lietuvių kalbos apsaugos. Jis tebėra svarbus, veiksmingas ir dabar. Tačiau per penkiolika metų įvyko visuomenės gyvenimo ir kalbos vartojimo pokyčių, į kuriuos senasis įstatymas neatsižvelgia, arba yra dalykų, kuriuos pamini tik bendrais bruožais, jų nedetalizuodamas. Todėl sveikintina, kad parengta nauja įstatymo redakcija, kuri senąjį įstatymą gerokai papildo ir atnaujina. Pridėta nemažai naujų nuostatų, teiginių ir straipsnių, daugelis jų reikalingi ir palaikytini.

Tačiau naujosios įstatymo redakcijos projektas turi ir abejotinų ar net aiškiai nepriimtinų nuostatų ir teiginių, kuriuos reikėtų pergalvoti, tikslinti ir taisyti.

Projektui labiausiai kenkia du iš esmės nepriimtini, pačiai valstybinės kalbos idėjai prieštaraujantys dalykai. Vienas jų – prasikišanti kitų kalbų (projekte – užsienio kalbų) konkurencija su lietuvių kalba, kitas – nepriimtinas viešųjų užrašų apibrėžimas ir nepakankamas jų vartojimo reglamentavimas.

&lt;...&gt;

Dėl krizės Vilniaus universiteto Filologijos fakultete
| 2006 06 13 11:21:34 |

Kreipimasis į mąstančią ir atsakingą Lietuvos visuomenę dėl krizės Vilniaus universiteto Filologijos fakultete

Žr. <A HREF="http://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/node/60" TARGET="_blank">http://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/node/60</A>

„Mokslo Lietuvos“ straipsniai (2006) » 2006 m. birželio 22-liepos 5 d. Nr. 12 (346)

Adresas <A HREF="http://editorial.delfi.lt/archive/article.php?id=9779725" TARGET="_blank">http://editorial.delfi.lt/archive/article.php?id=9779725</A>
/>
Ar privaloma lietuviui mokėti rusų kalbą?

DELFI skaitytoja Agnė
2006 birželio mėn. 5 d. 18:30

&lt;...&gt; Na ką gi. Ketvirtadienio vakaras. Neturiu suplanavusi kažkokios itin svarbios ir naudingos veiklos, todėl prisėdu pasižiūrėti televizoriaus.

Atgaivos ieškau įsijungdama Lietuvos televiziją (nors vienas tikrai nepriklausomas kanalas Lietuvoje). Žiūrim ką turim. Taaaip... Laida „Arti toli“ su vedėja Beata Nicholson. Na ką gi žiūrim. Žiūrim, tai žiūrim, bet ką gi matom? O gal tiksliau girdim..?

Laidos tema turbūt jau nieko nebestebinanti – „Eurovizijos laimėtojai ir nevykėliai“. Pasakojama apie „Eurovizijos“ užkulisius ir t.t.. Neapsieita ir be interviu iš kitų šalių atstovų.

Žinoma, daugelis kalba anglų kalba, puikiai girdime įgarsinimą lietuviškai. Ateina Ukrainos atstovės eilė. Moteris pradeda kalbėti rusų kalba ir aš, puikiai suprantama, laukiu tokio paties įgarsinimo lietuvių kalba, ar bent jau titrų. Deja, vertimo i lietuvių kalbą nei išgirdau, nei išvydau..

Tiesą sakant, likau šiek tiek šokiruota. Akys nejučia nukrypsta i dešiniąją ekrano pusę. Na tikrai, aiškiai matau Lietuvos televizijos logotipą. Tada jau kyla pasipiktinimas. Toks įspūdis, jog Lietuvos televizija rusų kalbą laiko valstybine kalba (neturiu galvoje Lietuvos televizijos laidų, skirtų mūsų šalyje gyvenančioms tautinėms mažumoms)?

Jei ne, tai kur tada „šuo pakastas“? Šis įvykis, tai lyg „savaime suprantamo“ dalyko, jog visi lietuviai turi mokėti rusų kalbą, patvirtinimas. &lt;...&gt;

Adresas <A HREF="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9777264" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9777264</A>
/>
Prezidentas: Lietuva neturi pamiršti savo priedermės puoselėti lituanistiką

<A HREF="http://www.DELFI.lt" TARGET="_blank">http://www.DELFI.lt</A>
2006 birželio mėn. 5 d. 16:11

Prezidentas Valdas Adamkus reiškia susirūpinimą dėl neapibrėžtos lituanistikos ir baltistikos tyrinėjimų ateities Vilniaus universitete. &lt;...&gt; Prezidentas V.Adamkus primena, kad lituanistikos ir baltistikos tyrimai turi ilgametes tradicijas, kurių dėka Vilniaus universitetas yra pelnęs pasaulinį mokslo pripažinimą. „Lituanistika atlieka svarbią misiją ir daro didelę įtaką lietuvių tautos savimonės ir solidarumo formavimuisi“, - sakė valstybės vadovas.

&lt;...&gt;

Juščenka nepripažįsta vietos valdžios teisės spręsti rusų kalbos statuso klausimą
| 2006 05 31 07:58:36 |

Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka pareiškė, kad vietos valdžia neturi teisės spręsti, ar rusų kalbai turi būti suteiktas oficialios kalbos statusas. &quot;Jei kalbėsime apie kalbos statuso sąvoką, tai nėra vietos savivaldos institucijų kompetencija&quot;, - pareiškė V.Juščenka antradienį spaudos konferencijoje Donecke.

Pasak jo, šis klausimas gali būti sprendžiamas tik nacionaliniu referendumu, balsuojant Aukščiausiojoje Radoje dėl Konstitucijos pakeitimo.

Lugansko srities ir Sevastopolio miesto tarybos priėmė nutarimus dėl rusų kalbos regioninio statuso savo teritorijose.

&quot;Interfax&quot;-BNS

Cituojant &quot;OMNI Laiką&quot;, būtina nurodyti šaltinį: <A HREF="http://www.omni.lt" TARGET="_blank">http://www.omni.lt</A>.

Bernardinai.lt, 2006-05-27

Dennis VLAMINCK: Vokiečių kalbą gaila išmesti į šiukšlyną

Iš vokiečių kalbos vertė Elena Aronštamienė
2004 m. sausio 31 d. „Kölner Rundschau“


Vertėjos įvadinės pastabos: „Būsim europiečiai, jei būsim lietuviai“

Kai dar gyvenau Klaipėdoje ir dirbau šio miesto valstybinės kalbos inspektore,2000 m. sausio 5 d. „Klaipėda“ buvo išspausdinusi mano straipsnį „Kad netaptume trąša Europai...“, kuriame citavau kalbininką Joną Klimavičių. Citata buvo tokia: „Nėra kalbos be įtakų. Tačiau savo kalbos nuo jų (bet ne apskritai nuo negerovių) nereikia ginti gal tik kinams ir amerikiečiams, nes kitos kalbos (ir, beje, kultūros) ginasi nuo pačios anglų kalbos ir jos vartojimo, plitimo ir žodyno ar gramatikos poveikio. Ginasi prancūzų kalba, net baudomis, bet mažavertiškumo baimės nekenčia. Ir mes nebijokim – būsim europiečiai, jei būsim lietuviai, o jei nebūsim lietuviai – būsim tik trąša“.

Ir štai po ketverių metų, jau gyvendama Vokietijoje, viename vokiškame laikraštyje perskaičau labai panašias mintis, kurias tuomet, remdamasi jau cituotu kalbininku, buvau išdėsčiusi. Negalėdama likti abejinga tam, ką ten perskaičiau, mane sudominusį rašinį išverčiau į lietuvių kalbą, kad ir Jūs, mielieji skaitytojai, galėtumėte įsitikinti, jog ne tik gyventojų skaičiumi tokios mažos tautos kaip Lietuva rūpinasi gimtosios kalbos išsaugojimu, jos turtinimu. Vokiečių kalba Europoje visada buvo gerbiama ir turėjo tvirtas tradicijas, bet tai neįvyko savaime, o tik todėl, kad ja kalbantys žmonės nuolat puoselėjo ją, didžiavosi ja, nepasiduodami dar stipresnių ar populiaresnių kalbų įtakai.

Šias mintis parašiau prieš pora metų, jas publikavo „Alytaus naujienos“ 2004 m. balandžio 17 d., bet manau, kad jos aktualios ir šiandien, nes svetimos kalbos tebesiveržia į Lietuvą, žmonių yra labai mielai vartojamos. Tai nėra blogai – kuo daugiau kalbų žmogus moka, tuo jis yra turtingesnis, bet svetimos kalbos negali skurdinti mūsų gimtosios kalbos, negali jos guiti iš kasdienio vartojimo, žmonės turi kalbėti švaria, taisyklinga, gyva kalba: kai lietuviškai - tai lietuviškai, kai rusiškai - tai rusiškai, kai angliškai - tai angliškai, o ne kokiu nors kalbų kratiniu - vienas žodis lietuviškas, kitas angliškas, trečias jau iš viso koks nors hibridas. O sakinio konstrukcija? Paklausykim! – kai kurie jau kalba ne kokia nors kalba, o kažkokiu „surogatu“, kalbų „mišraine“. Ar mums to reikia?! Todėl ir raginu dar kartą jokiu būdu neskurdinti ir neprastinti tokios senos, turtingos ir labai gražios mūsų gimtosios kalbos. &lt;...&gt;



Dennis VLAMINCK: Vokiečių kalbą gaila išmesti į šiukšlyną

Alice Schlöser ir jos draugija ginasi nuo angliškų žodžių bei sąvokų srauto.

Tik nebandykite kalbėdami su ponia Alice Šleser (Schlösser) pavartoti kokio nors kai kurių žmonių šnekamojoje kalboje kad ir labai įprasto angliško žodžio, nes ji iš karto paprašys su ja kalbėti vokiškai. Ir ne todėl, kad jis nesuprastų, ką jūs sakote. „Aš priešinuosi vokiečių kalbos griovimui, - sako A. Šleser.

Ši moteris yra Vokiečių kalbos draugijos (VDS – Verein Deutsche Sprache) ir Kelno (Köln) regiono tarybos narė. Šios draugijos tikslas – „Priešintis vokiečių kalbos anglifikacijai ir žmonėms Vokietijoje priminti jų gimtosios kalbos vertę bei grožį“. „Mes suprantame, kad gyvoji kalba nuolat kinta, - sako buvusi pradinių klasių mokytoja, - Tačiau tokia gausybė angliškų posakių trikdo, klaidina daugelį žmonių: vaikus, senus ir skurdesnę kalbą turinčius žmones, taip pat užsieniečius.“

&lt;...&gt;
Žr. <A HREF="http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/48555" TARGET="_blank">http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/48555</A>

Adresas: <A HREF="http://82.135.199.144/kz/news.php?readmore=250" TARGET="_blank">http://82.135.199.144/kz/news.php?readmore=250</A>
/>
Didžiuojamės žemaičių tarme
„Kalvotoji Žemaitija“, 2006-05-25

Siekdami populiarinti žemaičių tarmę bei skiepyti pasididžiavimą ja, praėjusį penktadienį visus tryškiečius pakvietėme į renginį „A mon sakaa?“.
&lt;...&gt; Pati didžiausia dovana — Žemaičio pasas – atiteko vyriausiai renginio dalyvei Bronelei, kuri sužavėjo visus tiek savo drąsumu, tiek puikia atmintimi. Pasirodo, vaikystėje žąsis ganydama, daug eilėraščių buvo išmokusi. Ir dabar dar atsimena, sakė, galėtų apie trisdešimt ilgiausių poemų išpyškinti. Džiaugėmės ir kita tryškiete — nuolatine mūsų renginių pagalbininke Elena Sakalauskiene, nepanorusia lipti scenon, tačiau mielai leidusia naudotis jos per daugybę metų išgirstais ir užrašytais žemaitiškais „perliukais“ &lt;...&gt;

Nomeda Statkienė
Tryškių seniūnijos kultūros centro direktorė

Adresas <A HREF="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9628342" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9628342</A>
/>

Beždžionės gali sukurpti sakinius

<A HREF="http://www.DELFI.lt" TARGET="_blank">http://www.DELFI.lt</A>, 2006 gegužės mėn. 23 d. 10:18

Mokslininkai tvirtina, kad beždžionės sugeba sudaryti paprastus „sakinius“ – tai yra pirmas kartas, kai įrodyta, jog gyvūnas sugeba naudotis esminiu kalbos įrankiu. Britų mokslininkai išsiaiškino, kad tam tikra Nigerijoje gyvenančių beždžionių rūšis kartais tarpusavy bendrauja derindamos garsus į jų seką taip, kad sekos reikšmė skirtųsi nuo kiekvieno atskiro komponento reikšmės. Iki šiol manyta, kad tai yra tik žmogui būdingas gebėjimas, rašoma portale „news.com.au“.
Nors daugelis gyvūnų tarpusavy bendrauja naudodami šaukinius, kuriems suteikta konkreti reikšmė – paprastai tai būna ženklai, įspėjantys apie konkretaus grobuonies prisiartinimą – iki šiol nebuvo žinoma, kad šie įspėjamieji signalai būtų jungiami į seką, kaip žmogus jungia žodžius į sakinį.

Tai rodo, jog tam tikri sintaksės – esminio žmonių kalbos komponento – rudimentai primatų pasaulyje gali būti paplitę labiau nei manyta iki šiol. Tikėtina, kad tai padės aiškiau suvokti šio, atrodytų, išskirtinai žmogiško gebėjimo evoliuciją.

Beždžionės Cercopithecus nictitans, gyvenančios Gashaka Gumti nacionaliniame parke, turi du pagrindinius pavojaus signalus. Garsas, onomatopėjiškai vadinamas „piau“ įspėja kitus gyvūnus apie besiartinantį leopardą, o į kosulį panašus garsas, mokslininkų pavadintas „hack“ naudojamas tada, kai virš galvų ratus suka erelis. &lt;...&gt;

K.Zuberbuhleris pridūrė: „Mūsų žiniomis, tai yra pirmas tvirtas įrodymas, kad ne žmonių rūšiai priklausantys gyvūnai turi natūralią bendravimo sistemą, kurioje naudojama kažkas panašaus į sintaksę“.

Adresas <A HREF="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9536396" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9536396</A>
/>
Prognozuojama, kad kalbančių lietuviškai mažės

Rasa Lukaitytė, <A HREF="http://www.DELFI.lt" TARGET="_blank">http://www.DELFI.lt</A>
2006 gegužės mėn. 15 d. 16:23

Kasmet, oficialiais skaičiavimais, iš Lietuvos emigruojant keliolikai tūkstančių žmonių, o nuo Nepriklausomybės atkūrimo išvykus daugiau nei trims šimtams tūkstančių, mokslininkai susirūpino lietuvių kalbos išlikimo problema ir jos plėtojimo finansavimu.
Prognozuojama, per 25-50 metų nuolat vartojančių lietuvių kalbą asmenų sumažės daugiau nei trečdaliu.

„Turime pripažinti, kad Europos Sąjungoje lietuvių kalba kaip ir visos oficialios arba valstybinės kalbos yra paliktos pačių valstybių valiai. ES globoja mažumų kalbas, todėl atsiranda paradoksas, kad katalonai, turintys dešimt milijonų gyventojų, yra mažumų kalba ir turi galybę privilegijų, lėšų ir paramą, o mūsų yra trys milijonai, bet mes esame valstybinė kalba ir esame palikti savo valstybės žiniai, o valstybė nori rūpinasi arba ne“, - DELFI sakė Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Kompiuterinės lingvistikos centro vadovė profesorė Rūta Marcinkevičienė.
Anot jos, dabar ruošiamai naujai Lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje programai ketveriems metams siūloma tiek, kiek vienai degalinei pastatyti - 10-15 milijonų litų.

Lietuvių kalbai rinkos dėsniai negalioja

R.Marcinkevičienė teigia, kad Europa nori ir gali iš Lietuvos pareikalauti tokių pačių kalbos technologijų kaip ir iš kitų ES šalių, pavyzdžiui, automatinio mašininio vertimo, kuris atpigintų vertimo procedūras ES institucijose. Profesorės teigimu, ES negali pasiūlyti finansavimo, o rinkos dėsniai lietuvių kalbai negalioja. Ji priduria, kad ir gerų vertėjų trūksta.

„Tų kalbų, kurios turi daugiau kalbėtojų, technologijas garantuoja rinka ir rinkos dėsniai, nes apsimoka jas rengti, tada ir privačios įmonės to imasi. O tuo tarpu mūsų rinka yra labai maža ir joks verslininkas to nedarys, nes jam tai visiškai neapsimoka, tokią situaciją konstatuoja ir estai, ir latviai“, - aiškino profesorė.

R.Marcinkevičienės nuomone, būtina parengti gerą vertimo sistemą, diktavimo sistemą ir kitas kalbos technologijas, nes „greitai sulauksime žmonių kartos, kuriai ir nebereikės, ji puikiai mokės prastą anglų kalbą, ja susikalbės ir išsivers“.

„Gal jau reikia galvoti apie vertimą iš lietuvių kalbos į kitas kalbas, nes tiems žmonėms jau lietuvių kalba bus neaiški, tarkim, mūsų dabartinių emigrantų vaikų kartai. Pirmiausiai reikia labai geros strategijos“, - aiškino profesorė.
Anot jos, nors oficialiosios kalbos statusą ES turi 21 kalba, tačiau nėra taip, kad kiekvienu atveju piliečiai galėtų gauti ir pateikti informaciją šiomis kalbomis. Pagrindinės darbo kalbos ES yra anglų ir prancūzų.

Žada keliskart gausiau finansuoti

&lt;...&gt; „Šiuo metu baigiasi senosios lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje programa, tos lėšos nebuvo visos skirtos, tai šiek tiek pristabdė plėtrą ir sukėlė mokslininkų pagrįstus reikalavimus. Naujojoje programoje numatoma keletą kartų padidinti finansavimą“, - aiškino G.Vilkelis.

Projekte numatoma parengti nuotolinio mokymo programą, sudarančią sąlygas internetu mokytis lietuvių kalbos. Sukurti edukacinių žaidimų, skatinančių lietuvių kalbos vartojimą ir veikiančių laisvai platinamoje programinėje įrangoje. Sukurti lietuviškų ir lituanizuotų programų, žodynų, automatinių vertimo programų, garsynų, kurie būtų prieinami specialioje interneto svetainėje. Skaitmeninti jau esamus ir kurti naujus vienakalbius ir daugiakalbius žodynus.

Anot G.Vilkelio, dėl programos projekto, kurio vertė yra apie 11 milijonų litų, po maždaug mėnesio Vyriausybė turėtų priimti sprendimą. Jo teigimu, iš struktūrinių fondų lėšų 2007-2013 metams lietuvių kalbai ir Lietuvos kultūrai taip pat numatyta skirti apie 82 milijonus litų. Dėl struktūrinių fondų lėšų sprendimai bus priimti vasaros viduryje.

&lt;...&gt;

Adresas <A HREF="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9527672" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9527672</A>
/>
Ar reikia Lietuvai ir Europai lietuvių kalbos?

Lietuvos radijas
2006 gegužės mėn. 14 d. 16:29


Sparčiai vykstant Lietuvos gyventojų emigracijai ir intensyviai integruojantis į įvairias tarptautines veiklas, vis rečiau kalbame lietuviškai.
1990-2005 metais iš Lietuvos išvyko daugiau nei 300 tūkst. gyventojų. Tikėtina, kad jei tokie emigracijos tempai išliks ir toliau, per artimiausią dešimtmetį neteksime dar 500 tūkst. gyventojų.

Dėl šių priežasčių vis rečiau vartojama lietuvių kalba: išvykusieji dažniausiai bendrauja angliškai, o likusieji Lietuvoje, integruodamiesi į pasaulį, priversti vis dažniau vartoti užsienio kalbą. Tikėtina, kad per 25–50 metų nuolat vartojančių lietuvių kalbą asmenų sumažės daugiau nei trečdaliu. Reikia pažymėti, kad emigrantų vaikams lietuvių kalba bus ne pagrindinė, o tik gretutinė – užsienio kalba. Dauguma emigrantų Lietuvių kalbos jau mokysis kaip anglakalbiai.

Daugelis mažųjų užsienio valstybių jau priėmė atitinkamas kalbos vartojimo skatinimo, užsieniečių mokymo programas. Tačiau Lietuvos valstybės institucijos šiuo klausimu nedaro nieko, išskyrus deklaratyvaus, pranešimų spaudai pobūdžio veiksmus...

... Lietuvoje kalbos išsaugojimui skiriamas finansavimas iki 50 kartų mažesnis negu svetur.

VDU docentė daktarė I.Savickienė džiaugiasi, kad gegužę Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Kalba, įvairovė ir integracija besiplečiančioje Europoje: iššūkiai ir galimybės“, nagrinėtos kalbos, etniškumo, pilietiškumo problemos, diskutuota kalbos ideologijos, viešojo diskurso, daugiakalbystės ir tarpkultūrinio bendravimo klausimais.