Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2006-05-08
    Laikraštis "Klaipėda"

    Varnėnai moka gramatiką
    <A HREF="http://www.klaipeda.daily.lt/temp.php?data=2006-05-12&amp;id=1146842632" TARGET="_blank">http://www.klaipeda.daily.lt/temp.php?data=2006-05-12&amp;id=1146842632</A>

    Mokslininkai nustatė, kad europietiškieji varnėnai - ne tik puikūs giesmininkai ir mėgdžiotojai. Savo giesmėse jie gali atpažinti gramatines struktūras tokiu būdu, kuris anksčiau buvo priskiriamas tik žmogui.

    Imlūs mokymui

    Jungtinių Valstijų mokslininkai atrado, kad paukščius galima išmokyti identifikuoti skirtingus surikiuotų garsų derinius, kuriuos galima naudoti bendravimui.

    &lt;...&gt;

    Dabar žinome, kad mūsų barjero pusėje atsirado ir varnėnas. Šiandien įžeidus žodis „paukščiasmegenis“ nebėra toks įžeidus, kadangi kai kurie paukščiai turi ir žmogui prilygstančių sugebėjimų.

    Pavyzdžiui, žmonės sakinį “paukštis čiulbėjo” gali pakeisti “paukštis, kurį vijosi katinas, čiulbėjo“. Paukščiai kai kuriuos bazinius žodžius papildo švilptelėjimais, čirškimais, treliavimais, burkavimais ir kitais „paukštiškais“ kalbos elementais.

    Mokslininkai atrado šį sugebėjimą, įrašydami 8 skirtingus varnėnų čiulbesius ir iš jų sudarytas 16 skirtingų giesmių. Kai kurios jų buvo itin sudėtingos, jose buvo naudojama skirtinga gramatinė struktūra ir derinimo taisyklės.

    Išmokius paukščius atpažinti skirtingus čiulbesių rinkinius, 9 iš 11 paukščių galėjo atskirti derinius ir gramatines taisykles bei pagal jas sudarinėti savo čiulbesių derinius. Pasirodo, šie paukščiai turi įgimtų sugebėjimų. Jie išsprendžia įdomias problemas ir išmoksta sudėtingas užduotis.

    Parengė Žygimantas Pauliukevičius
  • 2006-05-08
    Rusifikacija ir jos pasekmės Lietuvai

    Petras KATINAS
    „XXI amžius“

    Šiemet sukanka dvi „apvalios“ datos. Tai 50 metų nuo garsiojo N.Chruščiovo pranešimo SSKP suvažiavime dėl Stalino asmenybės kulto ir 27-eri metai nuo oficialiai paskelbto masinio Sovietų Sąjungos tautų rusinimo, pavadinto „tautų susiliejimo“ ir „dviejų gimtųjų kalbų“ programa. Įdomu, kad apie šiuos „istorinius“ jubiliejus Rusijoje nebuvo net prisiminta. Tai ir suprantama. Stalinizmas atgyja visomis formomis, rusų kalba vėl skelbiama kaip didžioji ir galingoji kalba („velikij i mogučyj russkij jazyk“). Rusinimo kampanija prasidėjo 1978 metais, kai SSKP CK priėmė nemažai nutarimų dėl „internacionalizmo“, kurie iki šiol nepaskelbti. Kiti nutarimai tuo klausimu buvo skirti tiktai tarnybiniam naudojimui. Užtat 1979 m. gegužės 22-24 d. Taškente, pirmininkaujant Uzbekijos KP CK pirmajam sekretoriui ir „rašytojui“ Š.Rašidovui, įvyko sąjunginė mokslinė-teorinė konferencija „Rusų kalba – SSRS tautų draugystės ir bendradarbiavimo kalba“. Šioje „mokslinėje“ konferencijoje priimtos „rekomendacijos“ skelbia:

    – Ikimokyklinių įstaigų auklėtojams, vykdant „Auklėjimo vaikų darželiuose programas“, plėsti rusų kalbos politiką; tam išnaudoti įvairias jų veiklos galimybes, įvairias jų veiklos rūšis – pratybas, žaidimus, darbą bei kasdieninį bendravimą rusų kalba per pasivaikščiojimus, sporto šventes, rytmečius.

    – Rekomenduoti rengimą mokyklinių, tarpmokyklinių, respublikinių, rajoninių rusų kalbos dienų ir savaičių nacionalinėse mokyklose, sienlaikraščių, radijo laidų, ekskursijų, žygių, televizijos bei kino filmų kolektyvinį žiūrėjimą bei aptarimą. Aukštosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose:

    – Paskleisti Kirgizijos, Uzbekijos, Moldavijos ir kitų sąjunginių respublikų patirtį rengiant dėstymą rusų kalba, bendrojo lavinimo ir specialiųjų dalykų pradedant nuo II-III kurso.

    – Praktikuoti aukštųjų mokyklų mokslinių darbų leidimą rusų kalba.

    Sąjunginių respublikų švietimo bei aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijoms išnagrinėti klausimą ir pateikti atitinkamus pasiūlymus organizuoti stojamuosius egzaminus rusų kalba.

    Tų rekomendacijų svarbiausios kryptys buvo sukonkretintos direktyviniuose nutarimuose ir įsakymuose. Štai vienas jų, datuotas 1978 m. gruodžio 6 d. &lt;...&gt;

    Toliau žr. <A HREF="http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2006/05/istving_02.html" TARGET="_blank">http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2006/05/istving_02.html</A>
  • 2006-05-04
    todėl, kad demokratija <img src="modules/xsmiles/i/smile1.gif" alt="Šypsena">))
  • 2006-05-03
    kodel diskriminuojamos kitos kalbos?
  • 2006-05-03
    JAV himnas tik amerikonų kalba giedotinas
  • 2006-05-03
    Kokia kalba turėtų būti giedamas JAV himnas?


    Lietuvos radijas / ELTA

    Anglų kalba yra vienintelė, kuria turėtų būti atliekamas JAV nacionalinis himnas, Senate pareiškė vienas JAV senatorius, įsitraukdamas į karštus ginčus dėl naujosios himno versijos ispanų kalba.

    Senatorius Lamaras Aleksanderis, Tenesio valstijos respublikonas, teigė, kad „Žvaigždėmis nusėta vėliava“ giedojimas užsienio kalba gali vesti prie susiskaldymo imigrantų nacijoje, kurią vienija bendra kalba. „Anglų kalba yra dalis to, kas mes esame kaip amerikiečiai. Tai dalis to, kas mus jungia“, - teigė jis. „Štai todėl mes visuomet turėtume himną giedoti savo bendra kalba, tai reiškia, angliškai“, – sakė senatorius.

    &lt;...&gt;

    Žr. <A HREF="http://193.219.139.117/new/news.php?strid=31491&amp;id=1830619" TARGET="_blank">http://193.219.139.117/new/news.php?strid=31491&amp;id=1830619</A>
  • 2006-05-02
    Bėdos žinomos, tai ką darysime?
  • 2006-05-02
    KAIP VISUOMENĘ SUDOMINTI LIETUVIŲ KALBA

    Vitas Labutis
    (Literatūra ir menas, 2006-04-28 nr. 3093)


    Daug kas apie mūsų kalbininkus pasako: jie be paliovos viską taiso, išsigalvoja visokių taisyklių, moka tik visus barti... Šitaip esą visuomenė įbauginama, praranda pasitikėjimą savo kalbinėmis galiomis, ir todėl ne vienas &quot;kai kas&quot; verčiau linkęs rašyti ne lietuvių kalba. Žodžiu, kalbininkai esą kalti dėl visų kalbos negerovių, negalių ir bėdų. Jau ir tarp pačių kalbininkų randasi &quot;globalizuotų ir europizuotų švyturių&quot;, kurie piktinasi sẽnių kalbos taisytojų grynai gynybine kalbos taktika. Čia dažniausiai turimi galvoje bet kokie kalbos taisymai, kartais gal visas norminamasis kalbos darbas – visos pastangos ginti lietuvių kalbą, jos savitumą nuo visokiausių pavojų, į kuriuos ji patenka keičiantis tautos gyvenimo politinėms, socialinėms, kultūrinėms aplinkybėms, išjudinančioms ir moralines nuostatas.

    Grįžtelėję į netolimą praeitį – į okupacijos metus, – matome, kokia tuomet lietuvių tautos savitumui buvo reikalinga nuolatinė jos kalbos gynimo taktika. Visaip laviruodami ir gudraudami dauguma lietuvių kalbininkų žadino domėjimąsi bandoma virtuvėje uždaryti gimtąja kalba. Tam buvo panaudojamas ir po mokslo leidiniu paslėptas kalbos praktikos žurnalas &quot;Kalbos kultūra&quot;, ir vėliau kukliai vadinami &quot;Kalbos sekcijos sąsiuviniai&quot;, ir šimtus klausytojų į Vilniaus universiteto didžiulę salę sutraukdavę atskirų kalbos aktualijų svarstymai, ir pagaliau dviejų leidimų sulaukusios &quot;Kalbos praktikos patarimų&quot; knygos... Visur čia buvo daugiausia ginamasi nuo plačiai skleidžiamų rusicizmų, hibridų, vertalų, svetimų konstrukcijų... Ir anais laikais vis pasigirsdavę raginimų liautis užsispyrusiai gintis, nes kalba vis kintanti ir laikas įteisinti viską, kas yra dabartinėje vartosenoje. Tokias mintis palaikydavo ir &quot;neklystančioji&quot; partija, gerai supratusi lietuvių kalbos &quot;turtėjimo&quot; tarybiniais metais perspektyvas.

    O dabar, globalizacijos ir integracijos į savitą Europos Sąjungą sąlygomis milžiniškai išaugus žiniasklaidos jėgai, vis plačiau įsitvirtinant kompiuterizacijai ir internetizacijai, ar gynybinė lietuvių kalbos taktika jau visai pasenusi ir nebereikalinga? Faktai rodo, kad jos visai atsisakyti būtų pragaištinga.

    Dar neišrauta su šaknimis daugybė dėl rusų kalbos poveikio atsiradusių svetimų žodžių, atskirų jų reikšmių, rusiškos kilmės konstrukcijų, frazeologinių posakių. Štai prieš porą metų išleistoje verstinėje knygelėje apie anglų kalbos sąmojį (! ?) randame karlikus, garnizonus, jau nusibodusių taisyti prielinksnio pas konstrukcijų (&quot;Pas juos (=Jų) ilgos barzdos&quot<img src="modules/xsmiles/i/smile2.gif" alt="Mirkt">. Kita vertus, užgriuvo su mielu noru pasisavinamos anglybės, anglišką žodžių tvarką kopijuojantys sakiniai. O ką jau bekalbėti apie kiekviename mieste lietuviui akis badančias svetimas iškabas, pavadinimus. Lietuvių kalba išstumiama iš daugelio mokslinių straipsnių puslapių. Net apie dabartinės lietuvių kalbos sakinio sandarą Lietuvoje lietuviai skaito pranešimus anglų kalba. Lietuviškai skaityti neprestižiška, nesolidu.

    Sako, kad lenkai iš gamintojų išsireikalavę, kad kompiuteriai turėtų visus specifinius lenkų kalbos rašmenis. Mums tinka &quot;švepluojančios&quot;, nosinių raidžių nepripažįstančios programos. Mūsų nešiurpina, kai aukštojoje mokykloje filologai iš dekanato gauna tokius kompiuteriu spausdintus pranešimus: &quot;Tai ka parasiau apie liet.fil. ir uzs.k. busimu antrakursiu [...] kurs.d. galioja visoms misrioms programoms: kurs. ir baig. darbu temas jiems turi siulyti lituanistai ir uzsienio kalba kuruojancios katedros...&quot; Ar čia vien kompiuteris kaltas? Juk jo programoje skyrybos ženklų esama, o šalutinis sakinys neišskirtas. Taigi, matyt, čia kažkieno raštingumas šlubuoja abiem kojomis.

    Priekaištuose kalbininkams dėl pernelyg didelio užsidarymo atskirų kalbos taisymų ir akademinių darbų kiaute esama ir tiesos.

    &lt;...&gt;

    Visuomenės domėjimąsi gimtąja kalba vis dėlto daugiausia lemia mokyklos –– visų pakopų vidurinės, taip pat ir aukštosios mokyklos. Kam jose visose teikiami prioritetai, kokie čia keliami uždaviniai, kokios programos, vadovėliai, kaip nuteikiami mokytojai, dėstytojai ir mokyklų vadovybė, tokia linkme ir krypsta lietuvių kalbos prestižas bei lygis. Jeigu visur mokyklose svarbiau anglų kalba, tai ko čia norėti, kad visuomenei pirmiausia rūpėtų lietuvių kalba. Visa tai turėtų lemti ne vienos ministerijos, ne saujelės biurokratų sprendimai, o į plačias diskusijas dėl gimtosios kalbos reikalų turėtų būti įtraukiama kuo daugiau šios kalbos specialistų, mokytojų ir visa šviesuomenė, kuriai dar rūpi išlikti lietuviais Lietuvoje.

    Žr. <A HREF="http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3093&amp;kas=straipsnis&amp;st_id=8688" TARGET="_blank">http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3093&amp;kas=straipsnis&amp;st_id=8688</A>
  • 2006-04-06
    Vilniuje atidaroma “Ermenegildo Zegna” parduotuvė


    &quot;Jūsų tarpininkas&quot;
    2006 balandžio mėn. 6 d. 10:18

    Corbis/Scanpix
    Koncerno &quot;MG Baltic&quot; priklausanti mažmeninės prekybos drabužiais tinklą valdanti &quot;Aprangos“ grupė ketvirtadienį pagal franšizės sutartį su kompanija „Ermenegildo Zegna“ Vilniuje atidaro pirmąją Baltijos šalyse vyriškų drabužių ir aksesuarų parduotuvę „Ermenegildo Zegna“.
    Sostinės Didžiojoje gatvėje duris atversiančios parduotuvės plotas sieks 180 kv. metrų, investicijos į šį projektą - 1,2 mln. litų, pranešė „Apranga“ &lt;...&gt;

    Žr. <A HREF="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9238272" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9238272</A>
  • 2006-04-03
    Ar čia Lietuva?

    Užsienietis, eidamas Gedimino prospektu Vilniuje, prasitarė: jei negirdėčiau lietuviškai kalbančių praeivių, pamanyčiau, kad esu kažkur Vakarų Europoje. Kodėl išorės reklamose, viešuose užrašuose nebėra lietuvių kalbos?

    Šią problemą svarstė Lietuvos Sąjūdžio tarybos sukviesti kalbininkai ir kalbos tvarkytojai. Iš pradžių pasitarimo dalyviai aiškinosi, kuo skiriasi prekių ženklai, kurie visame pasaulyje rašomi vienodai (neverčiami), ir prekių ar paslaugų teikimo įstaigų, kurių pavadinimai rašomi vietine kalba (pvz., Ispanijoje, Prancūzijoje) ir net vietine abėcėle (pvz., Graikijoje).

    Analizuoti išoriniai užrašai Gedimino prospekte. Pastebėta, kad daugelyje vitrinų prekių ženklai („Salamander“, „Zaza“, „Kristina“, „Mango“) vartojami kaip parduotuvių pavadinimai, lietuvių kalba nenurodant įstaigos paskirties ar prekių rūšies (batai, drabužiai ir pan.). Tai jau vartotojų teisių pažeidimas, nes pagal ES nuostatas informacija turi būti suprantama, be to, diskriminuojami užsieninių prekių ženklų nežinantys vartotojai. Taip pat žinotina, kad iš dalies pakeistas ar ne visas prekės ženklas jau tampa viešuoju užrašu, kuriam galioja Kalbos įstatymas. Prekių ženklais negali būti bendriniai žodžiai arba vertimai (pvz., „Gintaro krantas parduotuvė“ išversta į „Amber shop“).

    Pasitarimo dalyviai pabrėžė tendencingą nenorą vartoti lietuvių kalbą. Vienas ryškiausių pavyzdžių – „Forum Palace“ be jokio lietuviško vertimo ar bent paaiškinimo, kas tai yra – parduotuvė, sporto salė, teatras ar naktinis klubas. Kitas pavyzdys – parduotuvė „Kristi Ana“ (Gedimino pr. 44). Į gatvę žvelgia keturi dideli langai su užrašais: „Chanel“, „Precision“, „Ultra correction“, „Ultra-Firming Care“, „The Skin Caviar Collection“, „New“, „Write off your lines“, „Plumb Perfect“, „Targeted“, „Line concentrate“, „Love at first Glow“ &lt;...&gt;

    Lietuvos Sąjūdžio taryba

    Visą str. žr. <A HREF="http://xxiamzius.lt/numeriai/2006/03/29/nuom_03.html" TARGET="_blank">http://xxiamzius.lt/numeriai/2006/03/29/nuom_03.html</A>