Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2008-03-28
    "Atgimimas", 2008 m. kovo 21-27 d. Nr. 12 (980)
    Rasa Gečaitė

    Gąsdinantys Mozės ragai

    Kas uždėjo Mozei ragus ir kodėl vertėjai bei leidyklos jų baidosi, apie fatališkas klaidas ir grožinės literatūros vertimų kokybės sąjūdį.

    Ar jums teko skaityti kokį verstinį romaną ir staiga užkliūti už keistoko prasmės neatitikimo ar net gerai žinomų vardų ir pavadinimų stebinančių vertimų? Dar įdomiau, kai amą atimančių klaidų pasitaiko verstinėse meno enciklopedijose ir kelionių žinynuose. Tada suki galvą, kas čia kaltas ir kaip gali būti, jog save gerbianti leidykla to nepamato. O jei dar sužinai, kad patikliai perskaitytas užsienio autoriaus romanas buvo vertėjo improvizacija ir gana tolimas originalo aidas?

    Vertėjai prieš vertėjus

    Kaip tik dėl tokių bėdų Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga (toliau – LLVS) pagaliau ėmėsi sveikintinos iniciatyvos viešinti ne tik vertimų klaidas, bet ir skelbti jų autorius bei „fundatorius“, t.y. vertėjus, redaktorius, leidėjus ir net žiniasklaidos atstovus. Tam tikslui buvo įsteigta skambi „Mozės ragų“ antipremija, kurios kriterijai ir net savitas manifestas yra skelbiama LLVS svetainėje. <...>
    Šiais metais Vilniaus knygų mugėje turėjo būti įteiktos devynios „Mozės ragų“ antipremijos. O 2007–aisiais jų buvo net 10! Jau antri metai skelbiamas viešas šių antipremijų teikimas. Tiksliau, jas norima įteikti, bet apdovanotieji tokių įžymių ragų nelinkę priimti. Baiminasi Mozės ar jo ragų? <...> Tad belieka paviešinti antipremijų laureatus ir pasmalsauti, už ką gi jie nusipelnė garsiųjų Mozės ragų.

    Kam spinduliai, o kam ragai

    Antipremijų už nevykusius vertimus pavadinimas parinktas itin taikliai. Mat Biblijoje pranašo Mozės įvardijimas hebrajų kalba yra švytintis Mozė, o dar tiksliau – „švytinti jo veido oda“, dėl šv.Jeronimo (~347–420) apmaudžios klaidos į lotynų kalbą buvo išverstas „raguotu Mozės veidu“. Kadangi šv.Jeronimo Biblijos vertimą į lotynų kalbą Katalikų bažnyčia tebevartoja kaip oficialų Šventojo Rašto tekstą, tai ši „maža raguota klaidelė“ jau antras tūkstantmetis Mozės atvaizdą sėkmingai įteisino ir paskleidė... su ragais. Vienas garsiausių skulptūrinių „raguoto“ Mozės atvaizdų yra sukurtas XVI amžiuje įžymiojo italo Michelangelo (Mikelandželo). Pašventinta klaida ar šventi ragai? Tebūnie tai klausimas bažnyčiai. Tuo tarpu meno istorikai ir teologai kartais bando taisyti tokį atvaizdo aiškinimą, įvardydami Mozę su spinduliais. Tačiau visur pasaulyje ir net Vilniaus Katedros fasado nišoje matydami raguotą Mozės atvaizdą retai susimąstome, ką jis reiškia ir kodėl jis toks. Juk dėsnis yra paprastas – jei matome ragus, tai juos taip ir vadiname.
    Mažai kas drįstų tvirtinti, jog vertimai yra lengvas darbas ir klaidų čia negali būti. Ne šventieji puodus lipdo! Tad žvelgiant pozityviai, drąsiai ir kūrybiškai – „Mozės ragų“ teikimas galėtų tapti pačiu įdomiausiu ir populiariausiu Vilniaus knygų mugės renginiu, kai vertimų diskusijos galėtų žaižaruoti ne tik emocijomis, bet ir intelekto žaisme. Tik reikia daugiau humoro ir mažiau pykčio. Prisiminkime garsųjį XIX a. prancūzų kompozitorių Berliozą, kuris savo literatūriniame pasaže įsivaizdavo futuristinį Eufonijos arba muzikos miestą, kurio gyventojai vieną kartą per metus turi progą pasiklausyti blogiausių per visus amžius sukurtų muzikos kūrinių ir pasilinksminti šmaikščiai juos aptarinėjant. Dar įdomiau, kad, išaiškinus Eufonijos miesto gyventoją, kuriam patinka kurti „falšą“, jo karjera iškart pažeminama iš muziko į odos apdirbėjo ar žarnokų stygų gamintojo. Taigi...

    Šv.Jeronimo sekėjai

    2008–aisiais Šventojo Jeronimo dėka Mozės ragų antipremijos paskelbtos net kelioms leidykloms ir vertėjams bei knygų sudarytojams už jų ypač raguotus nuopelnus. Deja, <...>

    ...Užtenka vos kelių pavyzdžių, kad ne tik prajuktum, bet ir išsigąstum tokios vertėjų drąsos. Kai Petronijaus „Satyrikonas“ tampa Petronijaus satyromis, Samotrakės Nikė – Samotreso Viktorija, germanai – vokiečiais, Kapitolijaus muziejus – Kapitolino, o Lucijaus Emilijaus Paulo pastatyta bazilika – Emilijos bazilika! Vargas su tokia drąsa užkariauti pasaulį...

    ... Tikras lietuviškas perlas yra „Ne, per sunku būti sunkvežimiu“, kuris norvegų kalba skamba „Pernelyg sunkus, kad būtų sunkvežimis“. Arba „O po to viskas nuvažiavo toliau kaip ironiškas taškas“ turėtų būti „O tada dingo elektra, padėdama tašką“. Šiai vertėjai vietoj smeigtukų atsiranda pieštukai, vietoj mūzos – pelytė, vietoj skuduro – filė... Koks originalumas!

    ... Kad būtum įtikintas cenzorių griežtumo, užtenka vienintelio pavyzdžio iš tikro gausybės rago. Kai vietoj pasakymo, kad „herojus savaitgaliais nesiskuto“, atrandame vertimą „barzda savaitgaliais augo laisvai“, belieka pripažinti, kad lietuvaičių drąsa liejasi išties laisvai. <...>

    Ką gi, belieka palinkėti atpažinti gerus vertėjus. Na, o atradę vertimo „perlų“, nepatingėkite LLVS svetainėje įtraukti jų autorius į Mozės ragų nominantų sąrašą.

    Str. žr. <A HREF="http://www.atgimimas.lt/articles.php?id=1206000642" TARGET="_blank">http://www.atgimimas.lt/articles.php?id=1206000642</A>
  • 2008-03-27
    Vilniaus universitete steigiamas Latvistikos centras
    2008-03-27

    Rytoj, kovo 28 d., švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė dalyvaus atidarant Latvistikos centrą Vilniaus universitete.

    Žr. <A HREF="http://www.smm.lt/naujienos/pranesimai.htm?id=1908" TARGET="_blank">http://www.smm.lt/naujienos/pranesimai.htm?id=1908</A>
  • 2008-03-27
    <A HREF="http://www.vz24.lt/lt/naujienos/lietuva/krasto_zinios/kova_uz_lietuviskuma_gedingai_pralaimima" TARGET="_blank">http://www.vz24.lt/lt/naujienos/lietuva/krasto_zinios/kova_uz_lietuviskuma_gedingai_pralaimima</A>


    Kova už lietuviškumą gėdingai pralaimima

    Ignas JAČAUSKAS, <A HREF="mailto:zinios@vakarozinios.lt">zinios@vakarozinios.lt</A>
    2008 kovo mėn. 27 d. 08:27

    Mobiliuoju ryšiu siunčiamos lietuviškos žinutės yra daugiau nei dvigubai brangesnės negu be lietuviškų raidžių.

    Po &quot;Vakaro žinių&quot; perspėjimo, kad mobiliuoju ryšiu siunčiamos lietuviškos žinutės yra daugiau nei dvigubai brangesnės negu be lietuviškų raidžių, žmonės pakeitė savo įpročius. Net velykiniai sveikinimai rašomi &quot;angliškai&quot;.

    &quot;Vakaro žinių&quot; ištikimas skaitytojas Algimantas, anksčiau siųsdavęs lietuviškas SMS, buvo priverstas pasiduoti nutautėjimui. Mūsų dienraštį pasiekė toks jo sveikinimas: &quot;Sveiki sulauke sventu Velyku.&quot; &quot;Kai lietuviškumas muša per kišenę, manau, visi susimąsto. Galima suprasti, kad mažiausiai trečdalis pelno gaunama dėl to, jog Lietuvoje rašoma lietuviškai&quot;, - neslėpė nusivylimo Algimantas.

    &quot;Vakaro žinios&quot; šiemet ne kartą rašė, kokią fantastinę kainą reikia mokėti operatoriams už SMS žinučių lietuviškas raides.

    Nors po publikacijų į problemą sureaguota masiškai, jos nesugebėjo išspręsti nė viena valstybės institucija. Kone vienintelė ne &quot;reklaminę&quot; iniciatyvą rodanti Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) sako nesulaukianti pagalbos. &quot;Keista, kad Ryšių reguliavimo tarnyba visiškai nenori dirbti, Kalbos komisija taip pat nenori kištis&quot;, - stebėjosi VLKK pirmininkė Irena Smetonienė.

    Ji tvirtino, kad mobiliųjų telefonų gamintojų kontaktus gavo ne iš tarnybos, o tik iš operatorių. Kai kurie jų aiškino dėl lietuviškumo verslo negadinsiantys. &quot;Buvo išaiškinta, kad galimybių prailginti lietuviškas SMS nėra - pasaulinis GSM standartas yra anglų kalbai. Šį dalyką reikės kelti Europoje - apie tai šnekėsiu per EFNIL (Europos kalbų institucijų federacijos - red. past.) susitikimą rudenį&quot;, - pažadėjo I.Smetonienė.

    Ryšių reguliavimo tarnybos vadovas Tomas Barakauskas darkart tvirtino, kad techninių galimybių išspręsti problemą nėra. &quot;Gal ir yra būdas - operatoriai galėtų taikyti skirtingą kainodarą lietuviškoms žinutėms, kompensuodami pabrangimą, bet tai jau - jų gera valia. Negalime to reikalauti, nes nėra įstatyminių priemonių&quot;, - gynėsi T.Barakauskas.
  • 2008-03-25
    Veidas, 2008.03.24 - Nr. 12

    Lenkų politikai ignoruoja lietuvių kalbą
    &quot;Veido&quot; informacija

    Nauja Švietimo įstatymo redakcija sukėlė pasipiktinimo audrą Vilnijos krašte. Lenkiškų mokyklų vadovai, visuomeninių ir politinių organizacijų veikėjai protestuoja prieš Vyriausybės ketinimus didinti valstybine kalba mokomų disciplinų valandų skaičių tautinių mažumų mokyklose.
    &quot;Ir tarptautiniai tyrimai, ir valstybiniai brandos egzaminai parodė, kad prasčiausių rezultatų pasiekia lenkiškų mokyklų moksleiviai. Jie lietuvių kalba mokosi dažniausiai vieną discipliną ir tik apie 5 val. per savaitę. Ir jei jie fizikos ar matematikos 12 metų mokosi gimtąja kalba, o valstybinį egzaminą laiko lietuvių, natūralu, kad jiems sunku. Tai didina tautinę atskirtį. Užtat, išanalizavę kitų šalių patirtį, nusprendėme griežčiau tai reglamentuoti&quot;, – sakė Arūnas Plikšnys, Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorius.
    Krašto apsaugos ministerija skundžiasi, kad į privalomąją karinę tarnybą pašauktiems lenkų jaunuoliams reikia organizuoti lietuvių kalbos kursus, nes jie nesupranta valstybinės kalbos.
    Seimo narė, buvusi Vilniaus rajono merė Leokadija Počikovska su tuo nesutinka. &quot;Lenkiškose mokyklose valstybinė kalba dėstoma aukštu lygiu. Lenkai vaikai dalyvauja įvairiose olimpiadose ir net pasiekia daugiau nei vaikai iš lietuviškų mokyklų&quot;, – sakė L.Počikovska.
    Švietimo įstatymo projekte numatyta, kad tautinių mažumų mokyklose tautine kalba pagal bendrojo ugdymo programą gali būti dėstoma ne daugiau kaip 60 proc. visų disciplinų, o, pagal vidurinio ugdymo – ne daugiau kaip 30 proc.
    Dabartinis Švietimo įstatymas buvo liberalus. Bendruomenėms buvo leidžiama rinktis, kokias disciplinas ir kiek valandų dėstyti valstybine ir tautine kalbomis. Vyriausybė tikėjo tautinių bendruomenių sąmoningumu ir vylėsi, kad pusė disciplinų bus dėstoma tautine, pusė – valstybine kalba. Taip prieš keletą metų buvo sutarę ir Lietuvos, Lenkijos bei Rusijos švietimo ministrai.
    Rusakalbių mokyklų bendruomenės šiuo klausimu protestų nereiškia.
    Nepatenkinta tik Lietuvos lenkų bendruomenė.
    Beje, lietuviškose mokyklose Lenkijoje vaikai pusę disciplinų mokosi lietuvių, pusę – valstybine lenkų kalba.
    Šalčininkų krašto lenkai, nenorėję skelbti pavardžių, sakė, esą vietos politikai juos spaudžia priešintis &quot;lenkų lietuvinimui&quot;. Daugelis vietinių palaiko Vyriausybės iniciatyvas, tik nesupranta, kodėl prieš rinkimus reikia kelti vajų dėl lenkiškų mokyklų, visuomeninių užrašų lenkų ir rusų kalbomis ar gyvenamosios vietos deklaravimo. &quot;Tai problema, bet ją galima išspręsti po rinkimų. Šitas vajus tik kursto nacionalistinę nuotaiką ir skatina antilietuviškas nuotaikas Vilnijos krašte&quot;, – sakė šalčininkietė.
  • 2008-03-20
    Užrašai turistams Vilniuje – tik lietuvių kalba

    Andrejus Žukovskis, &quot;Vilniaus diena&quot;
    2008 kovo mėn. 20 d. 00:01

    Užsienio turistams geriau pažinti Vilnių padės neseniai mieste iškabinėti informaciniai ženklai su užrašu „vaizdingas maršrutas“. Tačiau vargu, ar užsieniečiai supras gerus Vilniaus turizmo skyriaus norus, mat užrašai – tik lietuvių kalba. &lt;...&gt;
    „Lentelės nebus dubliuojamos anglų kalba dėl vienos priežasties – trūksta vietos. Užrašus paliksime tik lietuviškus, tačiau užsieniečiai neturėtų jaudintis“, – ramino miesto svečius S.Griškienė. Anot jos, jau baigiama ruošti informacinė medžiaga, lankstinukai, kompaktinės plokštelės. Automobiliu važiuojantis užsienietis galės klausyti pasakojimo apie aplinkinius kraštovaizdžius. Kuriamos interneto svetainės.

    „Visa medžiaga bus lietuvių, rusų, lenkų, vokiečių, anglų kalbomis. Lankstinukuose įdėsime originalias kelio ženklų nuotraukas. Šalia bus detalus paaiškinimas užsienio kalba, ką reiškia vienas ar kitas ženklas“, – lietuviškų užrašų patarusi mokytis iš leidžiamų lankstinukų, pasakojo vedėjos pavaduotoja. &lt;...&gt;

    Žr. <A HREF="http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=16390437" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=16390437</A>
  • 2008-03-20
    „Lituanika“ – unikali lietuviška erdvė San Paulo pašonėje

    Darius Krasauskas, specialiai DELFI“ iš San Paulo, <A HREF="http://www.DELFI.lt" TARGET="_blank">http://www.DELFI.lt</A>
    2008 kovo mėn. 19 d. 13:07

    Penktadienio pavakarė. Valandą riedate asfaltu ir dar keliolika minučių linguojate žvyrkeliu. Jau blizga vasarnamio stogas, o miesto triukšmas tarsi paskęsta žalumoje. Kvepia gėlės ir svyra vaismedžių šakos. Pasisveikinate su kaimynais. „Labas“. Arba portugališkai.

    Jūs – „Lituanikoje“. Unikalioje lietuviškoje saloje šalia San Paulo. Ši apie 250 hektarų kalvota ir amžinai žaliuojanti erdvė – tai neabejotinai vienas įstabiausių pasaulyje pavyzdžių, bylojančių apie lietuvių išeivių siekį puoselėti tautiškumą ir norą išlikti kartu. &lt;...&gt;

    ... į šią vietą švęsti svarbiausių švenčių – pavyzdžiui, Kalėdų ir Velykų – susirenka apie 300 lietuvių, daugiausia – iš San Paulo ir apylinkių. Žanetė ypač pabrėžia, kad dabar vis daugiau jaunimo kalba lietuviškai.

    „Mūsų tėvai ir seneliai džiaugtųsi, matydami, kad lietuvių kalba čia nenyksta“, – pasididžiavimo jaunimu neslepia vidutinio amžiaus moteris. Ji – jau trečiosios kartos Brazilijos lietuvė. Kiek San Paule, o juolab visoje šalyje, yra lietuvių palikuonių – to šiandien tikriausiai jau niekas nebesuskaičiuos.

    Beje, egzistuoja savotiška taisyklė, be abejo, su išimtimis: jei „Lituanikoje“ išgirsi vaikiną arba merginą šnekant lietuviškai, žinok, kad jis arba ji praleido bent kelis mėnesius Vokietijoje veikiančioje Vasario 16-osios gimnazijoje. Tokias studijas finansiškai remia Pasaulio lietuvių bendruomenė bei Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas.

    O kodėl lietuvių kalbos mokomasi ne Lietuvoje? Tai labai paprasta – todėl, kad Lietuvoje tokia arba panaši mokykla pasaulio lietuviams per beveik du atgautos nepriklausomybės dešimtmečius taip ir neatsirado. &lt;...&gt;

    Str. žr. <A HREF="http://www.delfi.lt/news/daily/emigrants/article.php?id=16381371#2" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/news/daily/emigrants/article.php?id=16381371#2</A>
  • 2008-03-20
    A.Smetona: emigravusių anūkai lietuviškai nešnekės

    Vytautas Kraujalis, Anglija.lt
    2008 kovo mėn. 19 d. 12:45, DELFI

    Vakarų Europos kalbotyrininkai yra pastebėję tendenciją, kad emigracijoje vargingiau gyvenančios šeimos savo vaikus, dažniausiai gimtosios kalbos sąskaita, skatina šnekėti tos šalies kalba, kurioje jie gyvena. Šis procesas lemia tai, kad ilgainiui senolių kalba užmirštama. Kaip žinoma, dauguma Britanijoje gyvenančių lietuvių, dirba paprastus, ne itin dosniai apmokamus darbus, tad ar tinka liūdnos kalbininkų prognozės mums?

    Apie emigracijos įtaką lietuvių kalbai Anglija.lt šnekėjosi su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanu doc. dr. Antanu Smetona.

    „... baltai pavydžiu žydų tautai – tiek amžių jie gyvena ne savo aplinkoje, tačiau ir patys šneka savo kalba, ir vaikus išmoko. Mūsiškių, gyvenančių ne Lietuvoje, trečios kartos palikuonys lietuviškai jau nešneka. Yra vienas kitas, kuris dar kalba, bet čia išimtiniai atvejai. Tai vaikai iš šeimų, kuriose sąmoningai buvo mokomi, gal ir verčiami kalbėti lietuviškai.

    Lietuvis adaptuojasi idealiai – gal čia jo kraujyje? To prisitaikymo rezultatas – kenčia gimtoji kalba ir vargu ar užsienyje gyvenančiųjų vaikai bus tokie lietuviai, kaip mes suvokiame klasikine prasme. Aišku, vien kalba nėra tautybės požymis - mes puikiai žinome, kad ir tie patys airiai savo kalbą yra praradę, bet ne tautiškumą.

    Manau, svetur gyvenančių tautiečių vaikai sunkiai šnekės, o anūkai, manau, garantija, kad nešnekės lietuviškai. Žinoma korektūrų gali būti atsižvelgiant į tai, kad yra pasikeitusios masinės komunikacijos priemonės. Dabar gi, gerai uždirbdamas gali sau leisti savaitgalius Vilniuje – dvi valandos ir jau esi čia. Bet žinoma, vargu ar realybėje taip bus...“

    „... Aš pats pradėjau vienu metu šnekėti ir lietuviškai, ir rusiškai – augau ne lietuviškoje aplinkoje. Šiandien esu tas, kas esu. Tiesa, kai kartą parėjau namo ir prabilau rusiškai, tėvas paėmė labai nepedagogišką diržą ir paaiškino, kaip reikia namuose kalbėti. Nuo to laiko jokių problemų nebuvo. Ar dažnas tėvas mūsų emigrantų šeimose dabar siekia, kad vaikai kalbėtų lietuviškai, man sunku pasakyti. Aišku, tokiose šeimose, kur tėvai nulaidžiaus vaikams ir, neva tam, kad šie lengviau ir greičiau prisitaikytų prie naujos aplinkos, toleruos jų anglišką šnekėjimą ar net patys su jais bendraus angliškai, lietuvių kalbai išlikti nėra jokių šansų. Priešingai, jeigu šeimoje yra derama aplinka, tai koks skirtumas, ar jis Australijoje, Vokietijoje, ar Lietuvoje gyvena...“

    „... Turime suprasti tokį dalyką, tūkstančius metų kalba egzistavo natūraliai savo aplinkoje ir niekam nereikėjo nieko daryti, dabar kai kalbos sąlygos yra nenatūralios, reikia imtis sąmoningų kalbos palaikymo, tvarkymo, norminimo darbų. Manau, dabar reikia sąmoningai įstatymais daryti tai, ką anksčiau darė visos Europos tautos - iš tarmių kūrė bendrines kalbas...“

    Žr. <A HREF="http://www.delfi.lt/news/daily/emigrants/article.php?id=16381465" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/news/daily/emigrants/article.php?id=16381465</A>
  • 2008-03-19
    <A HREF="http://www.vakarozinios.lt/lt/naujienos/lietuva/nuomones/saugokime_lietuviu_kalba" TARGET="_blank">http://www.vakarozinios.lt/lt/naujienos/lietuva/nuomones/saugokime_lietuviu_kalba</A>

    Saugokime lietuvių kalbą

    J.Vizgirda, Kaišiadorys
    2008 kovo mėn. 18 d. 08:30

    Mūsų kalba yra graži, skambi lyg daina.

    Mūsų kalba yra graži, skambi lyg daina. Deja, mes, lietuviai, negerbiame jos. Vartodami rusiškus keiksmažodžius, žargonus ir skolinius lyg purvu drabstome gražų kalbos rūbą. Skoliniai arba barbarizmai mūsų kalboje užima ne paskutinę vietą, - rašoma &quot;Vakaro žinių&quot; puslapyje &quot;Laiškai&quot;.

    Vienas senesnių barbarizmų, tai - &quot;bėda&quot;. Mes turime savo žodžius: nelaimė, vargas, aimanavimas, sielvartas. Pagal juos ir reikia sudaryti sakinius. P.Mildažytės vedamos laidos &quot;Bėdų turgus&quot; pavadinimas irgi nėra lietuviškas. Galima parinkti kitą, pvz., &quot;Vargdienių pašiūrė&quot;.

    Antras rusicizmas, tai - &quot;gatavas&quot; (iš žodžio gotovyj). Apie girtą pilietį sakoma: &quot;Jis jau gatavas.&quot; Parduotuvių stiklai išmarginti &quot;gatavais rūbais&quot;.

    Televizijos sporto varžybų komentatoriai dažnai vartoja žodį sirgaliai (bolielščiki). Tai ne sirgaliai, o sporto gerbėjai, mėgėjai, aistruoliai.

    Kalbėdami apie giminystę nevartokite žodžių &quot;švogeris&quot;, &quot;svotai&quot;. Tai iš vokiečių ir lenkų paimti skoliniai (schwager). Žmonai vyro tėvas yra šešuras, motina - anyta. Žmonos vyro seserys - mošos. O žmonos sesers vyras yra svainis.

    Žemės ūkio lankstinukuose, raštuose minimi pieno gamintojai. Mielieji, nei fermeris, nei ūkininkas pieno negamina. Pieną gamina žinduoliai, kurie turi pieno liaukas. Tai ne pieno gamintojai, o tiekėjai, statytojai.
  • 2008-03-19
    Klaipėda, 2008-03-19

    Gatvės žargonas keliaus į žodyną

    Žargonybių rinkinys padės jaunimui suprasti, kada jis nusišneka

    Eglė Stankevičiūtė

    Siūlymas failą vadinti rinkmena, kompiuterio monitorių – vaizduokliu neretai sulaukia tik pašaipų arba visiško abejingumo. Nors mūsų kalbininkai griežtai kovoja už gražų lietuvišką žodį, nemažai ne tik jaunų, bet ir senyvų žmonių savo kalbą vis dar „puošia“ žargonybėmis ir svetimybėmis.

    „Gatvės žargonas – tai autentiška ir gyva, o nuo kai kurių taisyklingų žodžių neretai reikia nupūsti dulkes“, – įsitikinęs 25 metų Tomaš Koševski. Su bičiuliais jis rengia Lietuvos jaunimo žargono žodyną.

    Kasdienybės atspindys

    Tikrindama elektroninį paštą radau naują laišką: „Kuriamas Lietuvos jaunimo žargono žodynėlis. Prisidėk siūlydamas savo žodžius ir išsireiškimus, nepamiršk ir paaiškinti.“

    Prisipažinsiu, šis laiškas mane sudomino. Nejaugi koks įkyrus seneliukas sumanė užsiimti jaunimo švietimu ir užsikrovė ant pečių šią nelengvą naštą? O gal dar blogiau – vos dirbti kompiuteriu pramokęs vaikėzas bando įrodyti, kad jo vartojamas žargonas gali būti gražus?

    Tačiau susitikusi su laiško autoriumi šias mintis iškart nuvijau šalin. Paaiškėjo, jog Tomaš, padedamas bendraminčių, rengiasi įamžinti kintančią jaunimo bendravimo kultūrą ir užsiimti švietėjiška veikla – parodyti, kaip skiriasi bendrinė ir kasdien vartojama kalba.

    „Susiduriame su problema: kaip mes turime kalbėti ir kaip mes kalbame. Juk mūsų močiutės kalba kitaip, tad kodėl jaunimas turi būti įspraustas į rėmus? Juk mes neleidžiame laisvalaikio kaip senoliai, norime būti autentiški“, – aiškino Kauno technologijos universitete grafinių komunikacijų vadybą ir inžineriją studijavęs Tomaš.

    Rengiamo žodyno tikslas – parodyti jaunimo kalbos subtilybes ir gatvės žargono reikšmę, o iš surinktų žodžių išpešti kuo daugiau naudos.

    Agituoja kalbėti gražiai

    Idėja rengti netradicinį žodyną gimė bendraujant interneto svetainėje <A HREF="http://www.toostis.com" TARGET="_blank">http://www.toostis.com</A>. Čia, Tomaš žodžiais, bendrauja žmonės, kurie mėgsta veikti tai, kas rūpi jiems patiems, o ne tai, kas primesta iš šalies.

    Vaikinui susidarė įspūdis, jog pastaruoju metu laisvalaikį leisti galima tik naktiniuose klubuose ar restoranuose, kino salėse. Tačiau juk yra įvairių kitų veiklų, pavyzdžiui, lankyti mezgimo būrelį, o galbūt ir spardyti kaštonus. Su draugais Tomaš jau daugiau kaip mėnesį laužo nuostatą, jog valgyti galima tik kavinėse ir per pietų pertrauką traukia į šalia darbovietės esantį parką.

    „Mes gyvename ne tik tam, kad baigtume studijas, kiekvieną dieną eitume į darbą ir augintume vaikus. Gyvename tam, kad patiems būtų smagu“, – svarsto vaikinas.

    O kaip tokia gyvenimo filosofija susijusi su jaunimo žargono žodynu?

    „Įvairūs posakiai taip pat gali būti primesti iš šalies, – paaiškino Tomaš. – Juk sunku kalbėti taisyklingai – taip, kaip parašyta žodynuose ar vadovėliuose. Sutinku, kad graži kalba yra būtinybė. Ir aš už gražią kalbą. Tačiau mes tik norime parodyti realią kalbos situaciją. Jokiu būdu neskatiname kalbėti žargonu.“

    Žodynas aiškins, kaip nusišnekama

    Ar nekirba nerimas, jog rizikuojate užsitraukti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pyktį? Vaikinas nė nemirktelėjęs atšauna: „O ką jie gali padaryti? Skirti baudas žargonu šnekantiems žmonėms? Jie gali tik pasakyti savo nuomonę, o mes ją toleruosime.“

    Tomaš ir jo bičiuliai vadovaujasi posakiu: jei negali pagerinti pasaulio, bent palik jį tokį, koks yra.

    „Kalbos komisija bara, kai nukrypstama nuo kalbos normų, o šis projektas skatina suprasti ir pačiam pajusti, kaip kalbi. Galbūt koks jaunuolis, pavartęs šį žodyną ir radęs jo paties dažnai vartojamų žodžių, suvoks, kad nusišneka. Juk norint suprasti jo kalbą, reikia net žodyno“, – juokėsi Tomaš.

    Žodyno tikslas aiškus, tačiau dėl jo išvaizdos ir sandaros kūrėjai dar suka galvą. Svarstoma, ar žodyną skelbti tik virtualioje erdvėje, ar išdėstyti ir ant popieriaus. „Svarbiausia, kad žodynas visada būtų šalia žmogaus, o ne dulkėtų lentynoje“, – sakė Tomaš.

    Vaikinai žodžius entuziastai renka jau ilgiau kaip mėnesį. Išgirdę gatvėje ką nors įdomaus sakantį žmogų, nesidrovi prieiti ir išsiaiškinti, ką reiškia ištartas žodis ar frazė. Siuntinėjami ir elektroniniai laiškai – prašoma parašyti savų žodžių, juos paaiškinti, taip pat pakviesti dalyvauti šioje akcijoje ir savo draugus.

    Irena Smetonienė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė:

    Žargono žodynai yra reikalingi. Gyvenime yra du poliai – gėris ir blogis. Žargonas – mūsų kalbos užribis ir apie jį reikia kalbėti. Tačiau būtina atskirti, kur yra žargonas, o kur – keiksmažodžiai. Žargono žodynai – pagalbinė priemonė vertėjams. Jų galima rasti ir kitų šalių knygynuose.

    Dažniau vartojamos žargonybės

    Babkės (bapkės) – pinigai.

    Bazaras – pokalbis, kalba.

    Chata – butas, kambarys.

    Čiuvas – savo kompanijos žmogus, savas.

    Dzin – nerūpi, nesvarbu.

    Duchas – pastumdėlis.

    Fyfa – mergina, kuri daug dažosi, avi aukštakulnius batelius, dėvi aptemtus drabužius.

    Kancaras (bykas) – cigaretės nuorūka.

    Laižiakas – bučinys.

    Tūsas – vakarėlis.

    Keletas žargono žodynų:

    <A HREF="http://www.ipc.lt/liet/old/zodynai-zarg.php" TARGET="_blank">http://www.ipc.lt/liet/old/zodynai-zarg.php</A>

    <A HREF="http://www.kriu.lt/zodynas/" TARGET="_blank">http://www.kriu.lt/zodynas/</A>

    Egidijus Zaikauskas, „Lietuvių žargono žodynėlis. Kalbos paribiai ir užribiai“, 2007 m.
  • 2008-03-15
    Gatvių pavadinimai Vilniaus rajone turi būti užrašyti lietuvių kalba, nutarė teismas

    2008-03-15 | bernradinai.lt

    Vilniaus apygardos administracinis teismas šeštadienį įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorę pakeisti rusiškus ir lenkiškus gatvių pavadinimus Vilniaus rajone į lietuviškus.

    Tai valdininkė turės padaryti per mėnesį nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

    Teismo nutartis įsiteisės, jeigu per 14 dienų nebus apskųsta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

    Pakeisti užrašus rusų ir lenkų kalbomis į lietuviškus, atitinkančius įstatymų reikalavimams, teismo prašė Vyriausybės atstovas Vilniaus rajone. Jį šioje byloje palaikė Valstybinė kalbos inspekcija.

    Teismo buvo prašoma įpareigoti pakeisti penkis gatvių pavadinimų užrašus iš rusiškų ir lenkiškų į lietuviškus: Maišiagaloje - Kiemelių ir Širvintų gatvėse, Riešėje - Sporto gatvėje, Raudondvaryje - Liepų alėjoje ir Nemenčinėje - Mickevičiaus gatvėje.

    Bylos dalyviai pripažįsta, kad nelietuviškų užrašų Vilniaus rajono kaimuose ir miesteliuose yra daug daugiau, tačiau išsprendus ginčą dėl penkių užrašų, bus išspręsta problema ir dėl kitų nelietuviškų užrašų.

    Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius atsiliepime teismui teigė, kad gatvių pavadinimai ne lietuvių kalba tose gyvenvietėse buvo suteikti dar sovietiniais laikais, o biudžete nėra lėšų, kad tas lenteles pakeisti lietuviškomis.

    Atsakovui teisme atstovavęs Vilniaus rajono savivaldybės Teisės skyriaus vadovas Audrius Bulnis yra teigęs, kad jis į šį reikalą žiūrįs tik ne tik iš valstybinės kalbos pusės, bet ir tautinių mažumų pusės, ir pasiūlė teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo.

    &quot;Tos teritorijos, kur kompaktiškai gyvena tautinė mažuma, informaciniai užrašai gali būti ir tautinės mažumos kalba, tai įtvirtinta ir tarptautiniuose teisės aktuose, jis aukštesnis teisės aktas&quot;, - yra sakęs jis.

    A.Bulnio teigimu, kol kad Lietuvoje nėra reglamentuota, kaip tautinėms mažumoms šią teisę įgyvendinti, o teismai dėl gatvių pavadinimų jau vyko 1999 metais.

    Vyriausybės atstovas teisme pareiškė nesutinkąs dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, nes tam nėra pagrindo.

    Vilniaus rajone tautinės mažumos sudaro iki 70 proc. gyventojų skaičiaus. Todėl A.Bulnio manymu, yra pagrįstas pagrindas manyti, kad ši teritorija gausiai apgyvendinta tautinėmis mažumomis ir gali būti naudojami vieši užrašai tautinių mažumų kalbomis.

    Sudervėje, kur taip pat pastebėti užrašai ne lietuvių kalba, gyvena 74 proc. lenkų tautybės asmenų.

    Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas yra paraginęs Seimą suderinti tarpusavy įstatymus, kurie skirtingai reglamentuoja tautinių mažumų kalbų vartojimą viešuosiuose užrašuose.

    Seimo ratifikuota Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija numato galimybę tradiciškai gausiai tautinių mažumų gyvenamose teritorijose gatvių pavadinimus rašyti ir tautinės mažumos kalba. Tautinių mažumų įstatyme taip pat nurodyta, kad administraciniuose teritoriniuose vienetuose, kur kompaktiškai gyvena tautinė mažuma, informaciniai užrašai greta lietuvių kalbos gali būti ir tautinės mažumos kalba.

    Tuo tarpu Valstybinės kalbos įstatymas nurodo, kad Lietuvoje viešieji užrašai yra rašomi valstybine, t.y. lietuvių kalba.

    URM pranešime taip pat pažymima, kad tarptautinių sutarčių nuostatos turi viršenybę prieš Lietuvos įstatymus.

    Valstybinė kalbos inspekcija yra skyrusi baudą Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriui Boleslovui Daškevičiui už kai kurių rajono miestelių ir kaimų gatvių pavadinimus, nurodytus ne tik lietuvių, bet ir lenkų kalbomis. Problemos nagrinėjimas persikėlė į teismą.

    Šalčininkų rajone gyventojų daugumą sudaro etniniai lenkai.