Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2008-02-29
    A. Brazauskas: nesigailiu, jog moku rusų kalbą 33
    2008.02.28 17:57

    Interviu valstybiniam Rusijos laikraščiui „Izvestija“ buvęs Lietuvos prezidentas, socialdemokratų lyderis Algirdas Brazauskas teigė nesigailintis, jog moka rusų kalbą <...> Kalba - tai turtas. Tie, kurie moka rusų kalbą, turi daugiau galimybių. Kaliningrado srityje - daugiau nei šeši šimtai lietuviškų įmonių. Lietuvos ir Rusijos santykių plėtojimas taip pat reikalauja rusų kalbos mokėjimo. Mano jauniausioji anūkė (jai 17 metų) rusų kalbos beveik nežino. O visos vyresnės anūkės rusiškai kalba puikiai“.

    Str. žr. <A HREF="http://www.balsas.lt/naujiena/185221" TARGET="_blank">http://www.balsas.lt/naujiena/185221</A>
  • 2008-02-29
    Rusijoje rastas „berniukas-paukštis“, nemokantis kalbėti

    <A HREF="http://www.DELFI.lt" TARGET="_blank">http://www.DELFI.lt</A>
    2008 vasario mėn. 28 d.

    Rusijoje globos darbuotojai išgelbėjo septynmetį „berniuką-paukštį“, kuris sugeba bendrauti tik „čiulbėdamas“, praneša telegraph.co.uk. Kaip pranešama, motina jį augino namuose – savotiškoje paukštidėje. Pasak valdžios įstaigų, apleistas vaikas buvo rastas mažame dviejų kambarių bute, apsuptas narvų su daugybe paukščių, paukščių maisto ir išmatų &lt;...&gt;

    „Pravda“ rašo, kad motina augino naminius paukščius ir maitino laukinius paukščius: „(Ji) nemušė berniuko, nepalikdavo jo be maisto. Ji tiesiog niekada su juo nešnekėjo. Berniukas bendraudavo tik su paukščiais ir išmoko paukščių kalbą. Jis tiesiog čiulba, o kai suvokia, kad jo nesupranta, pradeda mojuoti rankomis, kaip paukščiai plasnoja sparnais.“ &lt;...&gt;

    Str. žr. <A HREF="http://www.delfi.lt/news/daily/world/article.php?id=16130754" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/news/daily/world/article.php?id=16130754</A>
  • 2008-02-29
    Iš užsienio grįžusiems vaikams daugiausia problemų kyla dėl gimtosios kalbos žinių

    Aukštaitijos televizija
    2008 vasario mėn. 28 d.

    Žr. <A HREF="http://www.delfi.lt/news/daily/emigrants/article.php?id=16129966" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/news/daily/emigrants/article.php?id=16129966</A>
  • 2008-02-26
    Indoeuropeistai siekia išmokti lietuviškai

    Mokslo Lietuva

    Lietuvių kalbos gramatikos knygų autorius, redaktorius, Lietuvių kalbos instituto mokslo tarybos pirmininkas, Tarptautinės baltistų asociacijos narys prof. habil. dr. VYTAUTAS AMBRAZAS sėkmingai tyrinėja lietuvių kalbos istorinę sintaksę, lietuvių ir baltų kalbas. Vytautas Kundrotas jo klausia apie lietuvių kalbos mokslo vietą bendrame mokslo kontekste.

    Interviu žr. <A HREF="http://ic.lms.lt/ml/183/indoeurop.htm" TARGET="_blank">http://ic.lms.lt/ml/183/indoeurop.htm</A>
  • 2008-02-25
    Atgimsta actekų kalba

    2008-02-25 | bernardinai.lt, lzinios.lt

    Meksiko meras Marcelo Ebrardas nori atgaivinti senovinę actekų nauatlių kalbą ir siekia, kad jos išmoktų visi miesto tarnautojai, nuo ligoninės darbuotojų iki autobusų vairuotojų.

    Kairuolis M.Ebrardas laikomas potencialiu kandidatu į prezidentus per 2012 metų rinkimus, pirmą kartą pristatė savivaldybės plėtros planą, išverstą į nauatlių kalbą. Jis tai pavadino simboliniu aktu ir pirmu žingsniu įtvirtinant actekų kalbą valdžios institucijose. Toliau savivaldybės pareigūnams, tarp jų ir merui bei jo kabineto nariams, bus pasiūlyta mokytis nauatlių kalbos, 300 tūkst. valstybės tarnautojų bus išplatinti lankstinukai apie senąją šalies kultūrą.

    Iš nauatlių kalbos kilo tokie žodžiai kaip pomidoras, šokoladas ir avokadas. Visi šie produktai buvo vartojami senovės Meksikoje. Nauatlių kalba centrinėje Meksikoje dominavo prieš tūkstantį metų, o ja iki šiol kalba apie 1,4 mln. iš 107 mln. meksikiečių. Kalbos paplitimas sumažėjo XVI a., kai Meksiką nukariavo ispanai.

    Meksike, kuriame gyvena tik apie 30 tūkst. kalbančiųjų nauatlių kalba, į ligonines bei teismus jau skiriami vertėjai, tačiau bus siekiama, kad tarnautojai išmoktų kalbos pagrindų per paskaitas ir virtualius kursus.
    Nuo 1930 metų žmonių, kurie kalba viena iš 62 senųjų Meksikos kalbų, sumažėjo beveik 10 proc. ir 2005 metais siekė vos 6,7 procento.

    Pasiūlymas mokytis nauatlių kalbos yra naujausias M.Ebrardo sumanymas. Išradingas politikas per Kalėdas pagrindinėje miesto aikštėje įrengė didelę čiuožyklą, o viešuosiuose parkuose supylė smėlio paplūdimius.
  • 2008-02-23
    Kalbininkė: kadaise rusenome, dabar anglėjame

    Jūratė Žuolytė, &quot;Vilniaus diena&quot;
    2008 vasario mėn. 23 d. 00:12

    - Kas bloga dairantis po Vilnių?

    - Ilgiuosi jaunystės Vilniaus – kad ir su menkesniu užvalgiu, prastesniu apdaru, bet su neapsakomo grožio vardais. Būtent: Birutė, Gražina, Sigutė, Vaiva, Sadutė, Mėta, Rūta, Rožė, Žarija, Akimirka, Atžala, Vidudienis, Ridikas, Puriena, Pasaga, Gintaras, Šešupė, Klumpė, Ąžuolas, Lakštingala, Nemunas, Neris, Lokys, Sakalas, Šaltinėlis, Vyturėlis. Išvardijau kuo daugiau, galbūt kam nors patiks... Tai žodžiai iš praeities, kai buvome Maskvos glėbyje – be rusiškų pavadinimų ant pastolių, sienų ar langų vitrinose! &lt;...&gt;

    - Kodėl, jūsų manymu, lietuviški vardai pranašesni už užsieninius?

    - Todėl, kad juose daugiau ar mažiau slypi tautos gyvastis ir savastis. Pavadinimai – lietuviški ar angliški – vienodai gražūs. Kas be ko, savi marškiniai arčiau kūno. Bet žodžiai nekalti – iš žmonių pareina nuodėmė. &lt;...&gt;

    -- Kiek supratau, Nacionalinio stadiono pavadinimas nelabai patinka?

    - Iš bėdos. Neseniai surengiau elektroninę apklausą dėl stadiono vardo. Iš 100 su viršum atsakiusiųjų daugiau kaip pusė nubalsavo už pavadinimą, kuriame buvo žodis „Lietuva“. Jei atvirai, toks pasirinkimas netikėtai mane nustebino ir maloniai nudžiugino. Būtų mano valia, įteisinčiau pavadinimą tiktai – „Lietuvos stadionas“ arba „Lietuvos arena“. Bet statybos sustojo… &lt;...&gt;

    -- Vilniečiai ir net užsieniečiai suglumo atsiradus sostinėje viešbučiui ir restoranui „Klaipėda“.

    - Lenkiuosi žemaičiui, kuris nušluostė vilniečiams nosį. Skaičiau apie tai jūsų dienraštyje ir naiviai džiaugiausi – vis vienu lietuvišku vardu daugiau! Ir piktinausi keistais praeivių išvedžiojimais – neva prašalaičiai Vilnių sumaišysią su Klaipėda! Tada kodėl niekam nė motais regint pastatus, išrašytus valstybių pavadinimais: Amerika, Danija, Italija, Šveicarija, Kinija...

    Ant kiekvieno kampo pilna įvairiausių žodinių „pusfabrikačių“: palacių, loungų (vienur taikliai paaiškinta: naktinis dykinėjimas), villų, pubų... Žiniasklaidoje buvo skelbta, kad Lvovo gatvėje šalimais Savivaldybės iškils ištaigingas kompleksas „Charisma Vilnius“... Tai bent būsianti graikiškoji malonė, dovana ar ypatinga Dievo malonė! Tik kam – Vilniui ar kam kitam – nuo Vilniaus. Dzūkiškų skibukių (vytinta dešra, pjaustyta griežinėliais) parduotuvių lentynose senokai pasigedau, o va, Dominikonų gatvėje atsirasiančioje „Beigelinėje“ (nepaisant kalbininkų nuomonės, nepagrįstai įregistruotas kaip ženklas!) Klaipėdos krašto beigelių (lietuviškai – poprasčių riestainių) bus prikepta į valias.

    Apskritai ženklų radimasis viešojoje erdvėje tampa masiniu reiškiniu. O svarbiausia, kai verslui, arba asmeniniam interesui, užtikrinti parklupdoma valstybinė kalba – visa tai prilygsta nusikaltimui.

    Interviu žr. <A HREF="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=16066503" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=16066503</A>
  • 2008-02-21
    A.Smetona: lietuvių kalba gyvuos ilgai

    ELTA
    2008 vasario mėn. 21 d. 12:34

    Lituanisto specialybė nėra atgyvena, o mūsų gimtąja kalba domisi ne vienas pasaulio kraštas, sako Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona. Nors Lietuvoje švęsti Tarptautinę gimtosios kalbos dieną nėra populiaru, vis dėlto vasario 21-oji galėtų tapti nauja švente lietuvių kalendoriuje.

    Eltos pašnekovo teigimu, mūsų gimtoji kalba dar ilgai gyvuos - pirmiausia dėl to, kad žmonės lietuviškai kalba. &lt;...&gt;

    - Ar apie lietuvių kalba plačiai žinoma užsienyje? Ar daug studijuojama?

    - Žinoma, kad daug. Lietuvių kalbos padėtis, ypač indoeuropiečių pasaulyje, yra išskirtinė. Kartu su latvių kalba jos yra vienintelės gyvos indoeuropiečių kalbos, mažiausiai nutolusios nuo prokalbės. Jos tyrinėtojams yra labai įdomios. Be to, nepamirškime ir Europos Sąjungos politikos, kuri skatina pažinti kaimynus, skatina tirti mūsų pasaulį. Todėl visame pasaulyje yra ir baltistikos, ir lituanistikos studijų, studijuojama ir pati kalba, ir krašto kultūra, ir politika. &lt;...&gt;

    - Ar kalbos supaprastinimas nekenkia pačiai gimtajai kalbai?

    - O kas yra jos supaprastinimas? Tai yra kalbos kitimas. Moksliškai žiūrint, daugelis Europos kalbų, išskyrus ugrofinus, keliauja labai aiškia linkme: atsisako galūninės sistemos, ja pakeičia prielinksnine sistema; atsisako laisvos sakinio struktūros, kurią pakeičia stabilia sakinio struktūra. Galime stebėti vokiečių, prancūzų, anglų kalbas. Vokiečių kalboje dar keli linksniai yra likę, galima sakyti, kad tai yra tarpinė kalba. Suomių, nors nėra indoeuropiečių kalba, turi dar daugiau linksnių negu jų yra mūsų kalboje. Tai yra natūralūs procesai, tačiau ar tai yra gerai, ar blogai, negalime vertinti.

    - Ar šiuo metu lituanisto specialybė paklausi ir populiari?

    - Žinoma! Labai daug darbo, ir visur - tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungos struktūrose...


    Žr. <A HREF="http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=16044759" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=16044759</A>
  • 2008-02-20
    Adresas <A HREF="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=16025161" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=16025161</A>
    />
    Už lietuviškus simbolius SMS - dvigubai brangiau

    <A HREF="
    http://www.DELFI.lt" TARGET="_blank">http://www.DELFI.lt</A>
    2008 vasario mėn. 19 d. 23:33

    Mobilusis telefonas, SMS, (IT), klaviatūra
    Corbis/Scanpix
    Ryšių reguliavimo tarnyba įspėja vartotojus, kad SMS žinutės, parašytos naudojant lietuviškus rašmenis, kainuoja dvigubai brangiau, praneša LTV „Panorama“. Kalbos sergėtojai baiminasi, kad tai taps dar viena paskata žmonėms nusisukti nuo valstybinės kalbos.

    Šalyje padaugėjus Lietuvos rinkai pritaikytų mobiliųjų telefonų, vis daugiau vartotojų turi galimybę rašyti trumpąsias žinutes nesudarkyta lietuvių kalba. Tačiau ne kiekvienas žino, kad rašydamas SMS lietuviškais rašmenimis, už kiekvieną parašytą nosinę, paukščiuką ar brūkšnelį moka daugiau nei dvigubai daugiau nei už paprastą lotynišką raidę. Ryšių reguliavimo tarnybos atstovų teigimu, mobiliojo ryšio aparatų standartai lemia, kad lietuviškos raidės užima didesnį informacijos kiekį. ...&gt;
  • 2008-02-20
    LIETUVIŲ KALBA NEATSKIRIAMA NUO MANO KASDIENYBĖS

    Literatūra ir menas,

    VIGMANTo BUTKAUS interviu su Miunsterio universiteto Interdisciplininių Baltijos studijų instituto vadove dr. MAGDALENE HUELMANN

    Jūs labai gerai kalbate lietuviškai. Kaip išmokote lietuvių kalbą? Kodėl apskritai Jums kilo mintis jos mokytis?

    Pirmasis mano susitikimas su „baltiškumu“ įvyko ne per lietuvių, bet per latvių kalbą. Pradinė priežastis mokytis pastarosios kalbos – visiškai asmeninio pobūdžio: mano vyras buvo emigravęs latvis. Su juo susipažinau dar studijų metais, dirbdama Miunsterio universiteto Slavų ir baltų seminaro bibliotekoje. Jis ten dirbo bibliotekininku ir dėstė studentams latvių kalbą, kurios ėmiausi pakankamai rimtai, kol galiausiai nusprendžiau neapsiriboti vien kalbos mokėjimu, bet pradėti studijuoti baltų filologiją. Tada ir susipažinau su lietuvių kalba. Man pasisekė, kad devintojo dešimtmečio pabaigoje – kaip tik tada, kai man tai buvo parankiausia, – mūsų universitetas surengė intensyvius baltų kalbų kursus. Juose studentai iš visos Vokietijos turėjo galimybę dešimt savaičių mokytis vieną iš baltų kalbų ir pažinti baltų šalių kultūrą. Beje, mokymai vyko labai labai intensyviai! Pasibaigus kursams, tuometinis mūsų instituto direktorius profesorius Friedrichas Scholzas man iš karto pavedė dėstyti lietuvių kalbą pradedantiesiems. Ir štai jau beveik dvidešimt metų lietuvių kalba yra neatskiriama nuo mano kasdienybės.

    &lt;...&gt; Esate Miunsterio universiteto Interdisciplininių Baltijos studijų instituto vadovė. Gal galite trumpai papasakoti, kada ir kaip įsikūrė šis institutas, kaip jis augo?

    Instituto vadovė esu tiktai tuo požiūriu, kad tvarkau praktinius jo administravimo reikalus. Galutinius sprendimus priima instituto valdyba, kurią sudaro profesoriai iš visiškai skirtingų mokslo sričių, kurioje atstovaujamos filologija, teisė, ekonomika, teologija, istorija. Šitoks valdybos modelis atspindi instituto tikslą: suburti mokslininkus, kurių kiekvienas turi savo tyrinėjimų sritį, tačiau yra vienijami bendrų mokslinių interesų, susijusių su Baltijos valstybėmis.

    O įkurtas institutas 1993 m. sausio 26 dieną. Tai nereiškia, kad iki tol Miunsteryje nebuvo tyrinėjamos baltų kalbos. Susidomėta jomis keliolika metų po karo, kai septintajame dešimtmetyje buvęs Slavų seminaras (iš pradžių Filosofijos, paskui –­ Filologijos fakulteto padalinys –­ V. B.) buvo perorganizuotas į Slavų ir baltų seminarą. Dešimtajame dešimtmetyje tiesiog atsiliepėme į istorijos iššūkį: atsirado poreikis intensyviau studijuoti Baltijos šalių kultūrą bei bendradarbiauti su šiomis šalimis, taigi atėjo metas įkurti atskirą, savarankišką institutą.

    O kokie dabar instituto veiklos prioritetai? Kokią vietą čia užima lituanistika: bakalauro ir magistro pakopų studijos, susijusios su lituanistika, lituanistiniai tyrimai?

    Šiuo metu institutas išgyvena tarytum tam tikrą pereinamąjį laikotarpį. Vokietijos universitetuose vyksta esminės struktūrinės reformos, kurios neaplenkė ir mūsų. Nuo ankstesnės ketverių metų vientisųjų studijų sistemos, suteikdavusios instituto absolventams magistro laipsnį, kuris anksčiau buvo pirmasis universitetinis laipsnis Vokietijoje, perėjome prie trejų metų studijų sistemos, suteiksiančios bakalauro laipsnį – dabar pirmąjį universitetinį laipsnį. Sykiu su istorikais ir slavistais parengėme bendrą Baltijos studijų bakalauro programą, kuri integruoja ne vien filologiją, bet ir bendresnes sritis, tokias kaip istorija, krašto pažinimas (Landeskunde) ir t. t. Taigi darbas su studentais buvo ir yra viena svarbiausių mūsų instituto veiklos atramų.

    Antroji instituto veiklos atrama yra stažuotojų (Gastdozenten) programa. &lt;...&gt; Minėtų dviejų veiklos atramų institutui turbūt ir pakanka, tačiau dėl visiško stabilumo siekiame dar ir trečios. Mūsų tikslas – iš naujo pradėti organizuoti intensyvius baltų kalbų kursus visiems Vokietijos studentams, nesvarbu iš kokios aukštosios mokyklos jie būtų ir kokį dalyką studijuotų. &lt;...&gt; Iki šiol lėšų būdavo gaunama daugiausia iš įvairių Vokietijos šaltinių, bet ateityje mes jų tikimės iš Baltijos valstybių.

    Institutas turi puikią baltistinę biblioteką, daug ir seniai, dar prieškariu, ir pastaraisiais metais leistų lietuviškų, latviškų knygų. Kaip ši biblioteka buvo ir yra komplektuojama, kaupiama?

    Savo biblioteka mes iš tikrųjų džiaugiamės. Nors tai atrodo ir keista, bet ji daugiau ar mažiau yra karo rezultatas. Pokario metais, kai daugelyje Vokietijos vietų veikė vadinamosios DP (Displaced Persons) stovyklos, jos veikė ir Miunsteryje bei jo apylinkėse, jose, be kitų tautybių žmonių, gyveno latviai ir lietuviai. Iš šių stovyklų žmonės iškeliaudavo – į kitas šalis, į kitus žemynus. Nebuvo galimybių į tokias keliones pasiimti knygų, taip dalis jų ir pateko į tuometinę slavų biblioteką. Iš pradžių niekas rimtai jomis neužsiėmė, kol Slavų seminare pradėjo dirbti profesorius Friedrichas Scholzas. Užaugęs Hamburge, jis dar jaunystėje turėjo ryšių su žymiuoju Pinnebergo Baltijos universitetu ir dar mokykloje buvo pradėjęs mokytis lietuvių kalbos. Taip lietuviškos, latviškos knygos pateko į rankas žmogui, galėjusiam adekvačiai jas įvertinti, – ir reikalai pajudėjo. F. Scholzas sukomplektavo biblioteką ir pasiekė, kad Miunsterio universitete būtų įsteigta Baltų filologijos specialybė. Jis pats dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą (greta pagrindinio darbo –­­­ slavistikos), jam padėjo latvių kilmės bibliotekininkas, mokęs studentus latvių kalbos.

    Taigi dabar mūsų baltistinėje bibliotekoje sukaupta daugiau nei dešimt tūkstančių knygų, daugiausia apie lietuvių ir latvių kalbas bei literatūras. Lietuviškoms knygoms įsigyti labai naudinga buvo ilgametė mainų programa su Lietuvos mokslų akademijos biblioteka, o pastaruoju metu galėjome džiaugtis projekto „Lituanistika pasaulio universitetuose“ dovanomis.

    Pabaigoje tradiciškai pasiteirausiu, kokie yra profesiniai Jūsų ir instituto ateities planai, kaip jie susiję su lituanistika?

    Naujosios mūsų bakalauro studijos realizuojamos dar tik pusantrų metų. Vadinasi, dar daug ką reikės išmėginti, tobulinti. Be produktyvaus bendradarbiavimo su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis tai sunkiai pasiekiama. &lt;...&gt;

    Svarbu kalbėti vokiškai ar angliškai, tačiau jaunimui iš didžiųjų Europos valstybių yra svarbi ir galimybė susipažinti su mažesnėmis šalimis ir kalbomis. Jose galima tiek daug atrasti!

    Visą interviu žr. <A HREF="http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3177&amp;kas=straipsnis&amp;st_id=12235" TARGET="_blank">http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3177&amp;kas=straipsnis&amp;st_id=12235</A>
  • 2008-02-19
    Balsas.lt išrinko žodį LIETUVA.

    Žr. <A HREF="http://www.balsas.lt/naujiena/183738" TARGET="_blank">http://www.balsas.lt/naujiena/183738</A>