Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2008-04-12
    Ginčas dėl Ulica Kiemieliu sudomino užsienio žiniasklaidą

    Evaldas Utyra, <A HREF="http://www.DELFI.lt" TARGET="_blank">http://www.DELFI.lt</A>
    2008 balandžio mėn. 12 d. 00:01

    Vilniaus rajone iškabintos gatvių pavadinimų lentelės rusų ir lenkų kalbomis sudomino užsienio žiniasklaidą. Penktadienį pas Vyriausybės atstovą Vilniaus apskrityje lankėsi korespondentė iš Vokietijos Birgit Johannsmeier, rengianti reportažą apie šios tarnybos vadovo Jurgio Jurkevičiaus pastangas pakeisti lenteles ir dėl to kilusį konfliktą su lenkų tautinės mažumos atstovais.

    J. Jurkevičius korespondentei paaiškino vykdąs Valstybinės kalbos inspekcijos pavedimą dėl pastebėtų Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimų.

    Jis taip pat pateikė Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kuriame teigiama, kad Lietuvoje yra valstybinė kalba – lietuvių, todėl visi gatvių pavadinimai turi būti rašomi tik valstybine kalba.

    &lt;...&gt; Vyriausybės atstovo pradėtas žygis Vilniaus rajone supykdė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderį parlamentarą Valdemarą Tomaševskį. &lt;...&gt; Išplatintame pareiškime V. Tomaševskis suabejojo J. Jurkevičiaus kompetencija ir pavadino jį nacionalistu.

    J. Jurkevičius dėl Seimo tokio nario pareiškimo kreipėsi į Seimo Etikos komisiją.

    Baltijos šalyse dirbanti B. Johannsmeier DELFI teigė išklausiusi abi konflikto puses, aplankiusi Vilniaus rajoną ir pati apžiūrėjusi „garsiąsias“ gatvių pavadinimų lenteles.

    „Šis konfliktas atrodo ganėtinai kvailas. Be abejo, valstybės tarnautojas turi ginti įstatymą, tačiau įstatymas toje vietoje, kur gyvena tautinių mažumų atstovai, galėtų leisti jiems rašyti pavadinimus ir savo kalba“, - savo įspūdžiu dalijosi žurnalistė.

    Parengtą reportažą iš Vilniaus rajono ji ketina pasiūlyti kelioms Vokietijos radijo stotims.

    Str. žr. <A HREF="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=16648938" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=16648938</A>
  • 2008-04-09
    Už lietuvišką terminiją

    Vytautas PUODŽIUKYNAS

    Visais laikais naujas kultūros etapas atneša savo terminus, taip pat kitų tautų kalbose. Kultūrų mainuose tai neišvengiama. Todėl šiandien turime tarptautinių žodžių žodynus. Tačiau spaudoje (...) vis pasitaiko kitų kalbų žodžių su lietuviškomis galūnėmis, atsisakius puikaus lietuviško atitikmens &lt;...&gt;

    Žr. <A HREF="http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/03/05/kalb_03.html" TARGET="_blank">http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/03/05/kalb_03.html</A>
  • 2008-04-09
    Didžiausia išdavystė lietuvių kalbos istorijoje

    Justinas Marcinkevičius
    „XXI amžius“

    Aš, kaip ir visi, esu kalbos vartotojas. Gal šiek tiek daugiau suinteresuotas tuo, kas vyksta dabar mūsuose... Atrodo, jog lietuvių kalba tapo politikos įkaite, politizuotų kalbininkų ir kalbos tvarkytojų belaisve. Ji prievartaujama savo namuose, mūsų akivaizdoje. Jai stengiamasi žūtbūt įbrukti, įpiršti, kažkokiu 60-uoju nutarimu pridengti tai, kas jai svetima, kas ardo, griauna mūsų rašybą, naikina linksniavimą, daro jį neįmanomą, sutrauko žodžių sintaksinius ryšius. Užsienio šalių vardažodžiai išlaisvinami arba iš jų sukuriami lietuvių kalbai neįsivaizduojami hibridai. Nei velnias, nei gegutė.

    Lietuvių linksniavimą gali gan greitai pakeisti artikeliai. Kodėl gi ne! Vienas televizijos kanalas jau dabar rodo humoristinę (kol kas humoristinę) „le Broniaus šou“. Tiktų ir der Gediminas štrasse. Esame kalbinio imperializmo puolami. &lt;...&gt; Prieš porą metų minėjome Didžiojo Vilniaus Seimo šimtmetį. To meto Lietuva neturėjo savo valstybės. Žinoma, neturėjo ir valstybinės kalbos, tad Vilniaus Seimas savo nutarimuose naudoja terminus prigimta kalba, žmonių kalba. Visuose Lietuvos valsčiuose turi būti vartojama prigimta žmonių kalba. Apie kalbą, kuri dabar teikiama visuose valsčiuose, nepasakysi, kad ji prigimta arba Lietuvos žmonių kalba. Mums jau lyg ir per ankšta žodyje lietuvių, todėl pradedama ir siūloma, gal jau net reikalaujama rašyti „Bromos, atvertos ing viečnastį“ kalba. Per šimtą metų po Didžiojo Vilniaus Seimo lietuvių kalba labai nepalankiomis sąlygomis išliko, apsivalė, išpruso ir sutvirtėjo, o kalbos mokslas pasiekė išties didelių aukštumų.

    Tai kas verčia mus dabar kėsintis į jos esmę, logiką, taisykles ir dėsnius?

    Štai jau beveik dešimtmetis, kai tęsiasi mūsų ginčas ir polemika dėl kitų tautų tikrinių vardų rašybos. Teko ir man nesyk, kaip dabar sakoma, „sudalyvauti“. Nuoširdžiai stengiausi suprasti, kodėl turime tuos svetimvardžius nurašinėti, aprūpinti juos apostrofais ir lietuviškomis galūnėmis, o tada jau iš visų jėgų kibti juos linksniuoti, t. y. linksniuoti lietuviškąsias galūnes. Bet po šitos operacijos jie netampa kalbos savastimi. Ir negali tapti. Lieka keistais, dar labiau neperskaitomais hibridais. &lt;...&gt;

    Kodėl turime taip elgtis? Dažniausiai išgirstame arba perskaitome: taip yra Vakaruose, taip yra Europoje. Mūsų nesupras, kaltins, išjuoks, pasmerks ir pan. Koks nors lordas išvadins vienakojais gėjų šokėjais. Ką čia galima pasakyti? O pasakyti reikia štai ką: tauta susikuria kalbą sau, sau – ne Vakarams, ne Europai. &lt;...&gt;

    Parengė Vytautas Visockas

    Str. žr. <A HREF="http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/03/05/kalb_01.html" TARGET="_blank">http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/03/05/kalb_01.html</A>
  • 2008-04-05
    Kauno diena, 2008 m. balandžio 5 d., šeštadienis, Nr. 76 (18436)
    Lauryna VIRELIŪNAITĖ

    Patriotas, kalbantis rusiškai

    Lietuvoje gyvenantys ir aukštas pareigas valstybės tarnyboje ir versle einantys rusai kalba lietuviškai, tik vienas Ignalinos atominės elektrinės (IAE) vadovas Viktoras Ševaldinas – ne.

    &lt;...&gt; Su V.Ševaldinu pas premjerą G.Kirkilą šią savaitę apsilankęs A.Abišala dienraščiui pripažino, kad IAE vadovas lietuviškai bendrauja sunkiai. Tiesa, jis pridūrė, kad V.Ševaldinas supranta, kas jam sakoma lietuvių kalba. Tai kokia kalba bendravo G.Kirkilas, V.Ševaldinas ir A.Abišala?
    „Buvo kalbamasi ir lietuvių, ir rusų kalba, vertėjo nebuvo. Neoficia-liuose pokalbiuose, jeigu mokame kalbas, paprastai vertėjų pagalbos neprašome“, – atsakė A.Abišala.

    &lt;...&gt; Buvęs parlamentaras kalbininkas Arvydas Vidžiūnas negali net įsivaizduoti, kad tiek metų aukštas pareigas einantis žmogus taip ir neišmoko kalbėti lietuviškai. „Žiūrėjau per televiziją ir niekaip nesupratau, kaip ir minist-ras pirmininkas, ir visi kiti kalba rusiškai. Aš gerbiu kitų tautų žmonių teisę neoficialioje aplinkoje kalbėti savo kalba. Bet oficialioje aplinkoje, tribūnoje, valstybinėse pozicijoje turi būti vartojama valstybinė kalba, – teigė jis. – Matyt, tai susiję su tuo, kad V.Ševaldinas yra nepakeičiamas direktorius Lietuvos valstybėje“.

    Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Donatas Smalinskas dienraščiui teigė, kad jeigu užsienio kalba kalbama oficialiuose renginiuose, taip nusižengiama Valstybinės kalbos įstatymui. Jeigu kalbėtojas vartoja kitą kalbą, viskas turi būti išverčiama į valstybinę. &lt;...&gt; „Jis (V.Ševaldinas – red. past.) iš tiesų nemoka valstybinės kalbos, bet mes turime Vyriausybės nutarimą, kuriame nurodyta, kad jis paskirtas į atsakingas pareigas. Ypatingas, matyt, objektas, jeigu Vyriausybė paskiria tokį žmogų“, –
    aiškino viršininkas.

    Str. <A HREF="http://www.delfi.lt/news/economy/energetics/article.php?id=16571003" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/news/economy/energetics/article.php?id=16571003</A>
  • 2008-04-03
    Prisirinko iš diskusijos minčių ir „sumąstė“ net vardo paskelbti nesugebėjusi. Matyt, gėda.
  • 2008-04-03
    Lituanistės teoretikės pamąstymai, arba requiem kalbos darkytojams

    Lituanistė
    2008 balandžio mėn. 2 d. 15:31

    Lituanistės todėl, kad toks išsilavinimas, o teoretikės - kad po aštuonerių metų praktinio klaidų taisomojo darbo ėmiau ir persigalvojau. Na, be kitų niuansų, kažkaip labai jau trukdo dirbti su įgimtu kalbos jausmu besipjaunantys vediniai &quot;jaudinamas filmas&quot; ar &quot;skalbiamoji mašina&quot;, kiti reikalaujamos darybos pavyzdžiai, naujos skyrybos taisyklės, po kurių tą patį sakinį, norėdamas suprasti, turi skaityti dar mažiausiai vieną kartą (skyrybos ženklai juk buvo sugalvoti ne šiaip sau, ir ne visuomet jų yra per daug). &lt;...&gt;

    Kalbos komisijos tinklalapyje praėjusią savaitę radau turiningą diskusiją &quot;Kodėl lietuviai nepalaiko lituanistų?&quot; Tema pasirodė labai aktuali ir neverta per greitai numirti archyve...

    Str. žr. <A HREF="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=16539144" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=16539144</A>
  • 2008-04-02
    Lietuvių kalbos brandos egzamino rengėjams - triuškinančios ekspertų išvados

    &quot;Dialogas&quot;
    2008-02-22 16:24

    Liko vos trys mėnesiai iki šių metų lietuvių gimtosios kalbos brandos egzamino, ir tik dabar Nacionalinis egzaminų centras (NEC) teikėsi savo interneto svetainėje (<A HREF="http://www.egzaminai.lt" TARGET="_blank">http://www.egzaminai.lt</A>) paskelbti mokytojų lituanistų išreikalautąją nepriklausomų ekspertų atliktą 2007 metų lietuvių gimtosios kalbos valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų kokybinę analizę.

    Ekspertų išvados 100 procentų patvirtina tai, ką lituanistai atkakliai teigė nuo pat pernykščio abiturientų brandos patikrinimo, - egzaminų užduotys – ypač testas - buvo išskirtinai blogai parengtos. Mokytojai teigė, aukštieji valdininkai neigė…

    Minėto egzamino vertintojus – ir visą Lietuvą - tikrai galima užjausti. Jei dar kas nors tuo abejojate, Jūsų abejones negrįžtamai išsklaidys Reginos Dilienės, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos valdybos narės, mokytojos ekspertės, buvusios vyresniosios valstybinio brandos egzamino vertintojos, straipsnis aštuntajame „Dialogo“ numeryje.

    Str. <A HREF="http://www.lrytas.lt/-12036680751202239954-p1-Mokslas-Lietuvi%C5%B3-kalbos-brandos-egzamino-reng%C4%97jams-triu%C5%A1kinan%C4%8Dios-ekspert%C5%B3-i%C5%A1vados.htm" TARGET="_blank">http://www.lrytas.lt/-12036680751202239954-p1-Mokslas-Lietuvi%C5%B3-kalbos-brandos-egzamino-reng%C4%97jams-triu%C5%A1kinan%C4%8Dios-ekspert%C5%B3-i%C5%A1vados.htm</A>
  • 2008-04-02
    Tomas Daugirdas

    Neabejotina, kad svetimžodžius būtina keisti lietuviškais atitikmenimis. Tačiau iš pradžių reikia aiškiai sutarti, kaip tai daryti, kokio pobūdžio galvojimu ar vaizduote turėtume remtis, ieškodami pavadinimų naujiems dalykams.

    Pastebėtina, kad šiandien linksta­ma­ tokius pavadinimus parinkti­ pa­gal regimąją daikto funkciją, ją „įspraudžiant“ į lietuvių kalbos gramatinę logiką. Pavyzdžiui, „rinkmena“ (file) nurodo į vietą ar erdvę, kurioje „surenkami“ duomenys ar kalbos ženklai. Tai nėra blogybė, tačiau dalyko regimoji funkcija nebūtinai yra vienintelis ir geriausias kelias aptikti pavadinimus, pagal kuriuos mes galėtume atpažinti daiktus.

    Jei kalbame apie „atpažinimą“ ir sutariame, kad kalba atspindi arba reflektuoja pasaulį, tai „naujus“ daiktus galime įvardyti pagal panašumo į žinomus daiktus principą. Antai kompiuterinė „pelė“ negraužia laidų ir nėra jokia kenkėja, o priešingai, yra labai naudinga. Tačiau klasikinės konstrukcijos kompiuterio priedas turi pailgos formos korpusą, nuo kurio nusidriekęs į uodegą panašus laidas.

    Vien išoriškai jis primena gamtoje aptinkamą gyvūną – pelę. Jei galvotume vien apie šio daikto funkciją, jį būtinai pavadintume kitaip – „rodmeniu“ ar net „sprukliu“ (kaip yra siūloma). Kompiuterio ekraną esame skatinami vadinti „vaizduokliu“ pagal jo funkciją. Tačiau remdamiesi asociatyviuoju mąstymu, kompiuterio ekraną veikiau vadintume „akimi“ ar „langu“. Folder’į mes taip pat veikiausiai vadintume ne, kaip rekomenduojama, „laikmena“, o kokia „kišene“, „lizdu“ ar, kaip siūlyta anksčiau, „aplanku“.

    Klausimas kaip pavadinti, įvardyti yra giliąja prasme filosofinis klausimas, nes skatina atsakyti, ar šiuolaikinės technologijos atneša į mūsų gyvenimus kažką visai nauja, iki šiol neregėtus reiškinius ir esybes (vaizduoklius, spruklius).

    Jei tai būtų visiškai naujo, net svetimo pasaulio įsiveržimas, tai tiems dalykams reikėtų atrasti ypatingus, visiškai naujus vardus. Tačiau juk naujas technines galimybes galima suvokti tiesiog kaip būdą praplėsti mūsų pasaulį, pateikti šį tą panašaus į tai, ką jau turime.

    Tokiu atveju nebūtų būtina išradinėti gausybės naujų terminų, pakanka, pasitelkus vaizduotę, užčiuopti gamtos ar gyvūnų pasaulio analogijas (pavyzdžiui, procesoriaus dėžę pavadinant „rąstu“).

    Str. žr. <A HREF="http://www.lrytas.lt/-12041335731202855374-p3-Mokslas-Kan%C4%8Dios-d%C4%97l-kalbos.htm" TARGET="_blank">http://www.lrytas.lt/-12041335731202855374-p3-Mokslas-Kan%C4%8Dios-d%C4%97l-kalbos.htm</A>
  • 2008-04-02
    Kančios dėl kalbos

    Tomas Daugirdas („Naujasis židinys-Aidai“)
    2008-02-28 00:01

    ... nenoras ar negebėjimas skirti svetimvardžių rašybos ir svetimžodžių keitimo lietuviškaisiais liudija tam tikrą kalbos filosofiją ar pasaulėžiūrą, kurią propaguoja kai kurie kalbininkai ir inteligentai.

    Tad ir susidūrus su svetimvardžiu būtų nebepakeliama, jei jo nebūtų galima ne tik suprasti, bet ir ištarti. Tokiai filologinei akiai „nelietuviškai“ užrašytas žmogaus vardas būtų tarsi „tuščias“, aiškiai neapčiuopiamas, todėl bemaž neegzistuojantis.

    Pirmiausia čia galima užčiuopti polinkį suvokti kalbą kaip savaiminį ar net „geresnį“ už gyvenamąjį pasaulį. Į žodžius žvelgiama ne kaip į pavadinimus ir įvardijimus, tam tikras bendrybes, o kaip į realybes, per kurias gali atsiskleisti „tikroji“ dalykų reikšmė ir prasmė.

    Taip galvojantis žmogus ar kalbininkas prieis prie išvados, kad juo daugiau kurioje nors kalboje yra svetimžodžių, juo labiau ardomas tos kalbos prasminis kodas, juo mažiau ji pasakanti apie tikrovę. &lt;...&gt;

    Galima ir veikiausiai reikėtų eiti dar toliau. Idealus atvejis būtų ne tik privaloma svetimvardžių adaptacija, bet ir visiškas jų sulietuvinimas. Antai šitokioje idealioje kalbinėje erdvėje gyvenančiam žmogui būtų visai aišku, kad pavardė Daugirdas reiškia daug girdintį žmogų. Tad susidūręs su vokiška pavarde Wolf jis neabejotinai ne tik panorėtų, kad ji būtų perrašyta lietuviškai Volfas, bet ir – veikiausiai – kad netgi būtų išversta į Vilkas, o jo žmona vadinama Vilkiene. Galbūt tokie vardų perdarytojai nebūtų tokie radikalūs, kad reikalautų, jog vardai, kurių daiktinės prasmės yra pranykusios ar pamirštos, būtų pakeistos ką nors reiškiančiomis: antai kad Nicolas Sarkozy būtų vadinamas Mikalojumi Sarkazminiu. Tačiau aptartasis filologinis galvojimas krypsta būtent šia kryptimi.

    Tokios nuostatos filosofinis ydingumas yra akivaizdus. &lt;...&gt; Pirmiausia žmones pažįstame kaip konkrečius individus, ir tik vėliau, pasitelkdami jų nelabai individualizuojamus vardus, patys sau ar bendraudami juos išskiriame iš kitų. Neretai tai sunkiai pavyksta.

    Jei norime paklausti, kaip sekasi Marytei, tai mums tenka patikslinti, kad kalbama apie tą Marytę, kurios rudos akys ir kuri augina baltą pudelį. Žinoma, būtų daug paprasčiau, jei visi žmonės turėtų individualiai reikšmingus vardus, antai Marytė Stirnakojė Gilioji Mintis. Tuomet vien ištarę tokį vardą žinotume ne tik apie ką kalbame, bet ir kokios to asmens savybės.

    Kalbos nieku gyvu nedera laikyti aukštesne tikrove už pasaulį. Ji nėra savaime gyvuojantis universumas, į kurį gilindamiesi žmonės galėtų atrasti giliąsias pasaulio prasmes. Kalba tiesiog yra būdas, kuriuo žmonės bendrauja, atpažįsta vienas kitą, aptinka ryšį su pasauliu. Patirtis, gyvenimas šiame pasaulyje, mėginimas suvokti, kas vyksta aplink, skatina ieškoti pavadinimų ir prasmių. Šia prasme pasaulis yra daug turtingesnis už bet kurią konkrečią kalbą, tepateikiančią ribotų išraiškų tinklą &lt;...&gt;

    Šiuolaikiniame pasaulyje vis labiau atsiskleidžia anksčiau ne toks svarbus „ženkliškasis“ žodžių turtas. Todėl tokia svarbi tampa autentiška svetimvardžių rašyba.

    Pasaulyje sunkiai aptiksime žmogų, jei pagal tarimą ar kokius kitus kriterijus iškraipysime jo pavardę. Ši problema nebuvo tokia aktuali Vinco Kudirkos ar net Jono Jablonskio laikais. Vieni žmonės gyveno čia pat, o kiti buvo labai toli, „kituose pasauliuose“, todėl nebuvo didelio skirtumo, kaip rašyti jų vardus. Šiandien dėl naujų technologijos galimybių visi atsidūrėme tame pačiame pasaulyje, kuriame vienas kitam esame (ir turime būti) ranka pasiekiami, nors ir nesutinkami akivaizdžiai.

    Str. žr. <A HREF="http://www.lrytas.lt/-12041335731202855374-p1-Mokslas-Kan%C4%8Dios-d%C4%97l-kalbos.htm" TARGET="_blank">http://www.lrytas.lt/-12041335731202855374-p1-Mokslas-Kan%C4%8Dios-d%C4%97l-kalbos.htm</A>
  • 2008-04-02
    Anglų kalbos pamokos. Kada pradėti?

    Kristina Sprindžiūnaitė, &quot;Kauno diena&quot;
    2008 kovo mėn. 6 d. 15:57

    Kai kurie tėvai su pavydu žvelgia į vakariečių šeimas, kurioms nesunku gauti kitakalbę auklę – vis tas noras, kad vaikas kuo anksčiau prisitaikytų globalėjančiame pasaulyje. Psichologai ir ugdymo specialistai įspėja: per daug ambicijų gerų rezultatų neduos, sukurta „kalbinė įtampa“ vėliau gali kelti rimtų mokymosi problemų.

    Kalbos grūdas turi sudygti

    ...daugiakalbis ugdymas rezultatų duoda tik tuomet, kai yra emocinis vaiko ryšys su kalba. Todėl tokių ambicijų turintiems tėvams vertėtų pagalvoti, kuo jiems patiems ta kalba artima.

    Auklėtojos kalba skirtingai

    ... dvikalbiai darželiai. Juose abiejų grupės auklėtojų gimtoji kalba skirtinga – taigi bendravimas su vaikais būtent ta kalba yra natūralus, nedirbtinis. Savaime suprantama, kad vaikus antroji kalba nesunkiai „pasiekia“, nes emocinis ryšys su auklėtoja – stiprus.

    ... Naujoji kalba turėtų tiesiog šmėžuoti vaiko akiratyje, aplinkoje ir veikloje, tada jis išmoks jos – iš lėto, bet garantuotai. Geriausia, jei pažįstamas žmogus bendrauja su vaiku tik ta užsienio kalba.

    Būtina sąlyga – nuoseklumas

    ... svarbu, kad ir vaikas, ir tėvai tą sistemingumą pajustų. Psichologai įspėja: iš kalbinio ugdymo nesitikėkite pribloškiančių rezultatų. Neretai vaikai gana greit reaguoja į naująją kalbą, bet patys aktyviai jos nenaudoja. Tai normali būsena.
    Vaikams reikia laiko kaupti ir išrūšiuoti naują informaciją. Vieną dieną, kai jiems pasirodys reikalinga, tikrai pamatysite, kad jie šneka „naująją“ kalba.

    ... svarbu stebėti savo vaiką, kad ir kokiu metodu būtų ugdomas daugiakalbiškumas, o pamačius pirmuosius nuovargio požymius iškart mažinti krūvį.

    Str. žr. <A HREF="http://www.delfi.lt/news/DELFI_for_women/Home_and_family/article.php?id=16224439" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/news/DELFI_for_women/Home_and_family/article.php?id=16224439</A>