Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2009-03-06
    „Pyst“ – būti ar nebūti bendrinėje kalboje? (APKLAUSA)

    2009-03-06 15:31
    Ugnė Karaliūnaitė | Alfa.lt


    Viena kompiuteriais prekiaujanti įmonė Lietuvoje į savo radijo reklamą sugalvojo įpinti ištiktuką „pyst“, bet drąsus žingsnis kai kurių radijo stočių buvo nesuprastas.

    Keletas iš jų atsisako transliuoti reklamą, kurioje naudojamas šis žemaitiškas ištiktukas.

    „ICG kompiuterių“ rinkodaros vadovas Tomas Varanavičius teigia, kad „radijo stotys ir jų kalbininkai išsigando „išpopuliarinti“ šį ištiktuką“.

    Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė patvirtino, kad ištiktukas „pyst“ lietuvių kalboje egzistuoja. „Bet tai nereiškia, kad dabar turime visi pulti jį vartoti“, – sakė kalbos specialistė.

    Toliau (tekstas ir apklausa)-
    http://www.alfa.lt/straipsnis/10262671/?Pyst..buti.ar.nebuti.bendrineje.kalboje...APKLAUSA.=2009-03-06_15-31
  • 2009-03-06
    Arūnas Dambrauskas: kaip konservatoriai pakėlė ranką prieš V.Landsbergio senelį

    Arūnas Dambrauskas
    LRytas.lt 2009-03-05

    Seimo nariai Chickryeyenia, Veajoonas, Kovo 11-osio Nepriklausomybės akto signatarai Vishvealla, Wocka, krašto apsaugos ministrė Yeuckniaveachyenia, garsus lietuvių kino kūrėjas Jeabroonas...Kas čia per kvailystės? Paklauskite Seimo nario R.Songailos ir jo partijos bendražygio K.Uokos.

    Mat šie vyrai, atkakliai remiamai R.Ozolo ir kitų, Seime pakilo į kovą prieš moteris ir netgi pakėlė ranką prieš atkirčio jiems negalintį duoti lietuvių kalbos patriarchą, V.Landsbergio giminaitį J.Jablonskį.

    <...>

    Matome, kad su peticija prieš I.Smetonienę Seime besisklaidantys konservatoriai žengia iškilaus komunisto G.Zimano pėdomis. Jei jiems pasiseks, garsusis L.Tolstojaus romanas apie tragišką meilę gali būti pavadintas „Ana Kareninienė“.

    Str. žr. http://www.lrytas.lt/-12362656771234498774-1-ar%C5%ABnas-dambrauskas-kaip-konservatoriai-pak%C4%97l%C4%97-rank%C4%85-prie%C5%A1-v-landsbergio-senel%C4%AF.htm
  • 2009-03-05
  • 2009-03-04
    Lietuvių kalbos konkurse „Švari kalba – švari galva“ dalyvavo 3 tūkstančiai moksleivių

    rytas.lt
    2009-03-04

    Praėjusią savaitę vyko antrasis lietuvių kalbos konkursas „Švari kalba – švari galva“. Per tris konkurso dienas svetainėje www.lituanika.lt organizatorių paruoštas užduotis atliko trys tūkstančiai 7-9 klasių moksleivių iš visos Lietuvos.

    Aktyviausiai konkurse dalyvavo Kauno miesto mokyklų auklėtiniai, jie sudarė beveik penktadalį visų konkurso dalyvių. Taip pat aktyvūs buvo Panevėžio (9 proc. visų dalyvių), Vilniaus (8 proc.) ir Klaipėdos (5 proc.) miestų bei Kupiškio rajono moksleiviai (3 proc.). <...>

    Antrojo lietuvių kalbos konkurso prizininkai bus apdovanoti kovo 11-ąją prezidentūroje vyksiančios ceremonijos metu. Raštingiausius Lietuvos moksleivius ir jų lietuvių kalbos mokytojus pagerbs prezidentas Valdas Adamkus.

    Konkurso prizininkai bus apdovanoti „Tildės Biuras 2009“ programine įranga, atveriančia naujas galimybes dirbti kompiuteriu lietuvių kalba ir kitomis vertingomis dovanomis. Moksleivių konkurso apdovanojimo šventę globoja Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondas.

    Lietuvių kalbos konkurso „Švari kalba – švari galva“, kuriuo siekiama skatinti moksleivius elektroninėje terpėje vartoti lietuviškus rašmenis bei taisyklingą lietuvių kalbą, iniciatorė - bendrovė „Tilde IT“ organizuoja šį konkursą kartu su Švietimo ir mokslo ministerija, Valstybine lietuvių kalbos komisija ir ryšių su visuomene agentūra „Strateginių komunikacijų centras“.

    Žr. http://www.lrytas.lt/-12361699211235108335-1-lietuvi%C5%B3-kalbos-konkurse-%C5%A1vari-kalba-%C5%A1vari-galva-dalyvavo-3-t%C5%ABkstan%C4%8Diai-moksleivi%C5%B3.htm
  • 2009-03-02
    I.Smetonienė: pavardžių rašymas – politinis klausimas

    pirmininkė Irena Smetonienė aiškina, kad diskusijos dėl kitataučių pavardžių rašybos – ne VLKK klausimas, o politikų reikalas. DELFI interviu su I. Smetoniene – apie nuolatinius raginimus ją atleisti, kalbininkų ginčus ir antrą šimtmetį besitęsiančias diskusijas dėl originalios asmenvardžių rašybos. Žr. http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=20802983
  • 2009-02-24
    Signatarai prašė Seimo saugoti lietuvių kalbą

    2009-02-24 14:00
    BNS * alfa.lt


    Grupė Kovo 11-osios Akto signatarų prašo parlamento keisti valstybės politiką lietuvių kalbos atžvilgiu, nes jai kyla reali grėsmė prarasti savitumą.

    „Darosi nebepakeliama aplinka lietuviams Lietuvoje gyvenant. Lietuvių kalbos vieta darosi antraeilė. Matome, kad Vilniuje išstumiama lietuvių kalba. Į tai bandėme atkreipti Seimo pirmininko ir kai kurių komitetų dėmesį“, - antradienį žurnalistams sakė signataras Vidmantas Povilionis.

    Jis su grupe kolegų antradienį lankėsi pas Seimo pirmininką Arūną Valinską dėl lietuvių kalbos padėties.

    V.Povilionis tvirtino, kad jeigu ir toliau bus einama ta pačia kryptimi, bus prieita iki absurdo.

    Signataras piktinosi jau kurį laiką galiojančiomis moterų pavardžių rašymo taisyklėmis, kai šalia galūnių „-ienė“, „-aitė“, „-ytė“ atsirado galūnė „-ė“.

    „Yra labai sena tradicija rašyti taip (moterų pavardes - BNS). Atsisakydami šios tradicijos, prarandame savitumą ir informacijos, kurią galima gauti per kalbą. Moteriškų pavardžių keitimas yra kažkieno labai gražus žingsnis destabilizuojant vardyno padėtį“, - tvirtino V.Povilionis.

    Jam antrinęs Kovo 11-osios Akto signataras Bronislovas Genzelis pabrėžė, kad Lietuvos piliečių pavardės turėtų būti rašomos lietuviškai. Anot jo, tik mokslinėje literatūroje verta užsieniečių pavardes rašyti originalo kalba.

    Jis siūlė keisti teisės aktus, daugiau teisių suteikiant Valstybinei lietuvių kalbos komisijai ir Valstybinės kalbos inspekcijai.

    „Viena didžiausių klaidų buvo ta, kad Seimas atskyrė Kalbos komisiją nuo Kalbos inspekcijos. Komisijos, esančios prie Seimo, įgaliojimai gerokai platesni, todėl inspekcijos balsas dabar ne toks girdimas. Ji turi būti grąžinta prie Kalbos komisijos“, - sakė B.Genzelis.

    Jis taip pat ragino įstatyme numatyti įpareigojimą visiems steigėjams prieš registruojant bendrovę, įmonę, įstaigą, organizaciją jos pavadinimą suderinti su kalbininkais.

    Seime yra parengta peticija, kurios autoriai siūlo iš pareigų atleisti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkę Ireną Smetonienę ir jos pavaduotoją Jūratę Palionytę.

    20 žinomų kalbininkų, signatarų, visuomenės veikėjų tvirtina, kad I.Smetonienės vadovaujama komisija siekia siaurinti taisyklingos lietuvių kalbos vartoseną.

    Peticijos autoriams kliūva Lietuvių kalbos komisijos pozicija dėl svetimos kilmės tikrinių daiktavardžių - asmenvardžių ir vietovardžių - rašybos. Jų manymu, pasisakydama už originalios tikrinių svetimžodžių rašybos galimybę, komisija laužo lietuvių kalbos rašybą, fonetiką ir gramatiką.

    Be to, Seime svarstomas įstatymo projektas, numatantis vardų ir pavardžių rašymo reglamentavimą. Pagal jį dokumentuose asmenvardžiai turėtų būti rašomi išlaikant autentišką vardą ir pavardę, t. y. naudojant ir nelietuviškas raides „q“, „x“, „w“.

    Alfa.lt
  • 2009-02-20
    „Jei kalba, kurią paveldėjome, kuria didžiuojamės, yra gyva, ji turi būti ir kuriama. Pažiūrėkime, kas darosi: vaikai nemoka žodžio suregzti, susikuklinę baisiausiai, varžosi. Jau mokykloje atsiranda baimė vartoti kalbą“, – pastebi VU Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona.

    Jo nuomone, grėsmė kalbai kyla iš pačių vartotojų: kai reikšti mintis pasirenkama kita, ne gimtoji, kalba, nes esą pastaroji nėra patogi.

    Antano Smetonos nuomone, mokytojai turėtų mokyti kurti kalbą, kad ji išlaikytų savo gyvastį ir kad n


    etaptų viena iš mirusių kalbų ar nebūtų „nurašyta“ į paveldą (kaip, pavyzdžiui, sviestamušė, kurios šiandien nebereikia ir kurią rasti galima tik muziejuose).

    Kartu su Vilija Saliene pristatėte naujus lietuvių kalbos vadovėlius. Renginys turbūt neatsitiktinai pavadintas „Lietuvių kalba – tarp tradicijos ir modernumo“. Ar galima būtų sakyti, kad būtent šiandien ta įtampa tarp tradicijos ir modernumo yra pasiekusi kulminacinį tašką ?

    Greičiausiai taip. Na, sunku įsivaizduoti, kokia galėtų būti ar bus lietuvių kalba, tarkime, XXII amžiuje. XIX amžiuje buvo viskas aišku – tai buvo valstiečio kalba. Jeigu projektuotume į ateitį, greičiausiai kalba turėtų būti natūraliai tapusi valstybės valdymo, filosofų, mokslo kalba. O gal rasis kokia universali kalba, gal vėl grįšime į buitinį lygmenį.

    Bet kokiu atveju norisi tikėti, kad kalba užims visavertę poziciją įvairiose mūsų gyvenimo srityse. O tam, kad ji užimtų visavertę poziciją, be jokios abejonės, jos išgalių, – tokių, kokių užteko valstiečiui, – nepakaks. Tad [šiandien] mes, galima sakyti, esame sankryžoje ir reikia nuspręsti, kur pasukti.

    Manau, tradiciją mes gerbti ir saugoti privalome, bet į ateitį žvelgti – irgi mūsų pareiga. Nenorėčiau, kad lietuvių kalba būtų tokia šauni kaip lotynų ar sanskrito – mirusios – kalbos.

    Kas turėtų, Jūsų nuomone, parodyti, kur toje sankryžoje sukti?.........


    http://www.lrt.lt/news.php?strid=2838146&id=5137177
  • 2009-02-18
    Užduotis – įpratinti moksleivius lietuviškai rašyti skaipe ir elektroniniame pašte

    Mindaugas Jackevičius, www.DELFI.lt
    2009 vasario mėn. 18 d. 13:10

    Elektroninėje erdvėje paplitęs rašymas be nosinių, ilgųjų raidžių, skyrybos nebuvimas, slengas ir kiti gimtosios kalbos kenkėjai griauna kalbos ir valstybės pagrindus. Su tuo 7-9 klasių moksleiviai kviečiami grumtis konkurse „Švari kalba – švari galva“. Antrus metus organizuojamo konkurso metu moksleiviai ne tik pasitikrins lietuvių kalbos žinias, bet ir turės galimybę kompiuterį prakalbinti lietuviškai.

    „Kompiuteriai iš mūsų gali pareikalauti labai didelės aukos – dėl kompiuterių ir naujų technologijų galime prarasti patį didžiausią turtą – gimtąją kalbą. Tą grėsmę matome kasdien“, - trečiadienį pristatydama konkurso idėją sakė vienos konkurso partnerių, bendrovės „Strateginių komunikacijų centras“ direktorė Dalia Kutraitė-Giedraitienė. <...>

    Respublikinį konkursą organizuoja bendrovė „Tilde IT“, ŠMM, Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) ir ryšių su visuomene agentūra „Strateginių komunikacijų centras“. Oficialiai konkursas vadinasi „Švari kalba – švari galva“, tačiau organizatoriai turi ir pavadinimo paantraštę – „Prakalbink kompiuterį lietuviškai“.

    I.Smetonienė: mažiausiai baisus slengas

    „Kiekvienos kalbos pagrindų pagrindas – rašyba. Jeigu nėra rašybos, sutrinka pagrindinis šnekamosios kalbos dalykas – fonetika (tartis), tada viskas ima griūti nuo pamatų. Va čia yra blogiausia. Rašybos dalykai turėtų būti kaip šventas reikalas“, - aiškina VLKK pirmininkė Irena Smetonienė. I.Smetonienės teigimu, aiškinti, kaip moksleiviams reikia bendrauti - ir mokytojų reikalas. Mat nei ŠMM, nei VLKK negali nurodyti nebendrauti netaisyklingai.

    Pasak VLKK pirmininkės, vaikai ir šeimoje, ir mokykloje turėtų girdėti apie du skirtingus dalykus: viešąją ir privačią erdvę. „Privačiai žinutes gali rašyti kaip nori, gali rašyti „skaipuose“ irgi kaip nori, bet ar tai, kad tu ten rašai - be nosinių raidžių, įvairiausių diakritikų, kurių ir taip nedaug lietuvių kalboje, be kablelių, be tarpų, sakinių nepažymi kokiais nors sakinio galo ženklais – ar kai viešai kada reikės pademonstruoti savo raštingumą, nepasirodysi taip pat?“, - retoriškai klausė I. Smetonienė.

    Mažiausia blogybe I. Smetonienė laiko slengą. „Visi mes vaikystėje ir jaunystėje turėjome tokių dalykų. Iš to išaugama – žmonės užima tam tikras pareigas ir užsivilkę kostiumą pamiršta savo vaikišką slengą“, - teigė kalbininkė.

    Konkurse aktyviausi kauniečiai

    Konkurso dalyviai – 7-9 klasių moksleiviai - iki vasario 24 d. gali registruotis tinklalapyje lituanika.lt. 7-9 klases organizatoriai aiškina pasirinkę dėl to, kad tokio amžiaus moksleivių kalbos vartojimo įgūdžiai dar tik formuojasi.

    Visi užsiregistravusieji vasario 24-26 dienomis galės atlikti konkurso testą. Testas bus sprendžiamas mokyklų kompiuterių klasėse. Per valandą moksleiviai turės atlikti 25 bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus atitinkančias užduotis. Pavyzdžiui, nustatyti, kuris iš pateiktų žodžių yra sangrąžinis dalyvis.
    Teisingiausiai visas užduotis atlikęs kiekvienos klasių grupės mokinys taps nugalėtoju. Jei tokių bus ne vienas, laimės tas, kuris visas užduotis be priekaištų atliks greičiausiai.

    Planuojama, kad konkurso nugalėtojai ir jų mokytojai kovo 11 dieną bus apdovanojami Prezidentūroje. Konkurso apdovanojimo šventę globoja Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondas. <...>


    Str. žr. http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=20619404
  • 2009-02-18
    Šveicarijoje svarstoma, ar į oficialią vartoseną nesįleisti daugiau anglų kalbos, pvz., parengti kai kuriuos dokumentus ir jų blankus anglų kalba. To pagrindas – noras ilgesniam laikui šalyje išlaikyti aukštos kvalifikacijos darbuotojus.


    Žr. http://www.swissinfo.org/eng/front/Make_English_an_official_language_stu
    dy_urges.html?siteSect=105&sid=10345145&cKey=1234960707000&ty=st
  • 2009-02-18
    KIENO NAMAS

    Vilniaus diena, 2009-02-18


    Lietuvoj stokojame problemų. Taip nutarę, regis, atnaujiname kovas dėl raidės \"w\" ir kitos užsieniečių pavardžių rašybos.

    Drįstu manyti, jog pirmoji radosi kalba, o tik paskui – mėginimai užrašyti jos elementus. Kalba radosi susikalbėjimui tarpusavy. Kalbėta ir toliau kalbama garsais, ne rašmenimis. Susirašinėjimas, kad ir su dievais ar mirusiais, radosi vėliau ir ligi šiol išlieka sąlygiškas dalykas. Arba – papildomo susitarimo užduotis. Jo nepasiekus – nesusikalbėjimo šaltinis, nors turėjo papildyti susikalbėjimą. Tad skirkime kalbą, kurią girdime, nuo rašybos ženklų, kuriuos matome. Juose kalbos problemų nėra, tik mūsų problemos.

    Išgirdęs \"hei\" suvokčiau, kad mane šaukia užsienietis arba apsimetęs tokiu, nes lietuviai susižino mesteldami \"ei!\" Bet man visai neskaudėtų galvos, ar turim numanyti ten \"hey\", ar vienodai girdimą \"hei\".

    Kita vertus, nusakymas \"šis namas – Jan Piotrovski (Piotrowski)\" būtų nesąmonė, o štai \"Jano Piotrovskio\" skamba visai normaliai ir suprantamai. Šis namas ir sodyba – Jano Piotrovskio, taip, tokį nuosavybės patvirtinimą bevelytų ir pats p. Piotrovskis, veikiausiai pamojęs ranka į lygiai taip pat ištariamą \"owskį\".

    Yra norinčių Janą Piotrovskį vadinti Jan\'u Piotrowski\'u ir tikinčių, kad čia įmanoma išgirsti kokį nors skirtumą. Rašto tekste jis būtų matomas kaip akių vargas, tai gal ir verta gausintis problemų. Jei kam dar trūksta vargo, žinoma.

    Kadaise sutikau Lenkijoje buvusį vilnietį dainininką, mano anksčiau pastebėtą kaip vardą karo metų lietuviškų operos pastatymų afišose. Dabar jis linksmai prisiminė tuos jaunystės laikus: \"Mano pavardė Katin, o jie rašydavo Katinas.\" Ką gi, lietuvių kalba bent padeda skirti, kur vyriškis. Bet jeigu kas nors norėtų slėptis, tai tiems neturėtų būti draudžiama. Juk slapstosi mūsų pačių mergaitės ir moterys, kartais nusikirsdamos pavardžių galūnes.

    Nedrauskime nė raidės \"w\" užsieniečių dokumentuose. Net įstatyme galime įrašyti, jog tai išimtis kaip užsieniečių laisvo pageidavimo dalykas. Gaila, Mykolo Römerio (Roemerio) niekas nepaklausė, ar savo valia tapo Romeriu. Aš vis vien taip netarsiu, o kai pamatau iškreiptą, be umliauto, burnoj neskanu. Arčiausiai prie kalbos būtų Remeris, ypač, kad ne užsienietis, arba rašykim, kaip žmonės rašo. Kaip jo antkapy Rasose lietuvišku parašu užrašyta: Römeris. Juk nekaposim, tikiuosi.

    Redaktoriai įsiveda svetimų Lietuvai minčių, naudingų kitoms šalims, bet už tai nebaudžiami ir neturi būti baudžiami. Tegul krinta tiražai, ir viskas. Apie parsidavėlius ramiai paskelbkim. Bet negąsdinkim ir dėl tų atvejų, kai įsives lietuviškame oficialiame alfabete kokią nors \"w\". Linksma būtų skaityti reportažą \"Kelionė į Waršuwą pro Malkinę\" (yra toks miestas baltiškose žemėse netoli Waršuwos). Apskritai esam pernelyg niūrūs, ir tai kenkia lietuvių viešajai sveikatai.

    Jei visuomeninio naktinio maitinimo įstaiga pasivadins \"La Bamba Treenis\" arba \"Qveitas\", tegu sau vaikai iki 30 metų žaidžia, nelyginant \"Los patrankomis\". Kai pamatau artimajame užsienyje ES mišriakalbį neoninį užrašą \"Crown Plaza\", pasijuntu kaip Vilniuje, svarbu, kad viskas pagal įstatymą. O įstatymiškai drausti viešus žaidimus raidėmis ar didmiesčio burtažodžiais tiesiog nesiūlyčiau. Provincija nori atrodyti kaip ponai, ir tai kultūros problema. Bet ligos praeina, \"hey\". Kalba nemirs, kol mylėsim jos lietuvišką skambesį. Užtat žudikai, kurie dainuoja lyg lietuviškus žodžius – kai ilgiau įsiklausai, bet nesuvokiama niam-niamų tartimi, nusipelno rūstaus pasmerkimo.

    Str. http://vilniaus.diena.lt/dienrastis/nuomones/kieno-namas-200914