Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2009-04-15
    Eglė Samoškaitė, www.DELFI.lt
    2009 balandžio mėn. 3d. 18:56

    Europos Parlamente (EP) egzistuoja tik formali kalbų lygybė, o realiai jos nėra. Taip teigia Lietuvos europarlamentaras, dirbantis Liberalų ir demokratų aljanso „Už Europą“ frakcijoje Šarūnas Birutis.

    Pasak jo, į Europos Sąjungą (ES) per du kartus įsiliejus dvylikai naujų narių, kalbų kovoje anglų kalba nurungė prancūzų, o mažų tautų atstovai, kaip buvo, taip ir liko it musę kandę – mat formaliai deklaruojama kalbų lygybė egzistuoja tik popieriuje.
    „Formaliai teisė kalbėti nacionaline kalba yra, tačiau realiai − jos nėra“, - DELFI sakė europarlamentaras, tačiau pats sunkumų dėl to teigia nepatiriantis.

    Komitetuose vertėjų nerasta, žr. http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=21250156


  • 2009-04-14
    www.DELFI.lt
    2009 balandžio mėn. 14d. 14:12

    Nors dažniausiai Briuselio koridoriuose ir kabinetuose skamba anglų ar prancūzų kalba, niekas nenustemba net Europos Parlamento (EP) plenariniame posėdyje išgirdęs lietuviškus žodžius. Politikams, užuot išėjus iš salės paieškoti įdomesnio užsiėmimo, pakanka užsidėti ausines, kad viską išgirstų ta kalba, kurią supranta.

    Europos sutartyse įtvirtinta daugiakalbystė atspindi Europos Sąjungos (ES) kultūrų ir kalbų įvairovę. Visiems ES piliečiams turi būti suteikta galimybė gauti ir skaityti EP dokumentus, užduoti klausimus ir gauti atsakymus savo kalba.
    Europarlamentarai renkami ne pagal kalbų mokėjimą, bet tam, kad atstovautų politiniams interesams. EP taisyklėse pripažįstama kiekvieno europarlamentaro teisė skaityti dokumentus, dalyvauti diskusijose ir reikšti mintis savo ar pasirinkta ES oficialiąja kalba. Kartu EP turi užtikrinti nepriekaištingą visomis bloko kalbomis priimtų teisės aktų kokybę.

    Bendrijoje yra 23 oficialiosios kalbos – bulgarų, čekų, danų, olandų, anglų, estų, suomių, prancūzų, vokiečių, graikų, vengrų, italų, airių, latvių, lietuvių, maltiečių, lenkų, portugalų, rumunų, slovakų, slovėnų, ispanų ir švedų. Oficialių kalbų skaičių vienabalsiai nusprendžia ES šalys.

    ES yra naudojami trys alfabetų tipai – lotynų, graikų ir kirilicos.

    toliau - http://www.delfi.lt/archive/print.php?id=21672821
  • 2009-04-09
    Kauno diena 2009-04-08 17:32

    Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė apie reklamą - ir ne tik apie joje galimą vartoti ištiktuką "pyst" - turi ką pasakyti. Ir net storiausią knygą apie Jos Didenybę Reklamą kalbininkė parašė.

    Naujutėlaitėje monografijoje I. Smetonienė ne tik apžvelgia reklamos vertimo į lietuvių kalbą aplinkybes ir susiklosčiusią praktiką, bet ir pateikia savo požiūrį, kas turėtų būti daroma, kad mūsų kalba nenukentėtų, kad ji būtų turtinama ir puoselėjama.
    Tiesa, knygos aprėptis didelė, pateikiama daug informacijos, bet ir skaityti ją įdomu. Autorės stilius lakoniškas, dalykiškas, ji rašo lengvai, bet ne paviršutiniškai. Leidinys bus naudingas Lietuvos reklamos kūrėjams, jos tyrinėtojams, visiems, kas domisi reklama. Tikimasi, kad jis nuties dar vieną tiltą tarp jaunatviškos, atradimų ir naujovių ištroškusios reklamos kūrėjų bendruomenės ir mokslo pasaulio.
    Citatos iš I. Smetonienės knygos
    Reklama nėra sustabarėjusi minčių reiškimo forma ir įtikinėjimo įrankis. Ji keičiasi kartu su gyvenimu - taikosi prie tobulėjančių technologijų ir vartotojų išprusimo, todėl ieško naujų formų ir išraiškos galimybių, vadinasi, ir savo stiliaus.
    Reklamos tekstų kalba turi būti paprasta, artimesnė kasdienei, sakiniai trumpi, žodžiai paprasti, visiems suprantami, lengvai ištariami, bet labai išraiškingi.
    Reklama kišasi į žmogaus gyvenimą, formuoja naujas nuostatas. Žmogus įsivaizduoja, koks yra ir koks norėtų būti. Daiktas padeda realizuoti svajonę, svarbu kad laiku ir vietoje reklamuotojas pateikti, reikiamą informaciją.
    Reklama veikia pasąmonę ir turi įtakos netgi tiems, kurie tvirtina esą jai atsparūs.
  • 2009-04-04
    Neringa Lašienė, "Atgimimas"
    2009 balandžio mėn. 4 d. 16:28


    Kalbininkai Seimo prašo priimti įstatymą, kuris reikalautų, kad internete ir apskritai viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija būtų lietuviška ir taisyklinga. Už taisyklių nepaisymą grėstų Administracinės teisės pažeidimų kodekse numatomos baudos. Apie tekstus internete, jaunimo tariamai nekenčiamą lietuvių kalbą, užsieniečių ir tautinių mažumų vardų rašymą – pokalbis su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininke Irena Smetoniene.

    – Visuomenėje pasigirsta balsų, priekaištaujančių Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, neva norminė lietuvių kalba darosi vis netaisyklingesnė, raštingumas menksta. Ar tikrai padėtis tokia prasta?

    toliau -> http://www.delfi.lt/archive/print.php?id=21323801
  • 2009-04-01
    Sunkmečiu siūloma naikinti kablelius ir nosines


    Medžiotojas Pupkis / 15min.lt

    Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), reaguodama į daugkartinius premjero Andriaus Kubiliaus raginimus mažinti išlaidas, nusprendė imtis strateginių veiksmų, kurie padės taupyti. Taip pat atsižvelgta į leidėjų prašymus supaprastinti kalbą.
    Didinti straipsnio tekstą Mažinti straipsnio tekstą
    Komisijos pirmininkė Irena Smetonienė trečiadienį kreipėsi į Seimą ir Vyriausybę, prašydama skubos tvarka priimti Kalbos įstatymo pakeitimus.

    Žr. http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/balandzio-1-oji/134/34848/?fid=2
  • 2009-03-31
    Lryto.lt paskaita:

    10. Filologijos daktaras A.Smetona: „Lietuvių kalba tikrai neišnyks“

    Lietuvių kalbos padėtis yra geriausia per visą istorijos pjūvį, tad nereikia tikėti apokaliptinėmis vizijomis, kad ateityje liks tik anglų kalba, o lietuvių – išnyks. Tokiomis optimistinėmis gaidomis...

    (Lrytas.lt vaizdo reportažas, 5 min., 2009-03-30)

    Žr. http://www.lrytas.lt/-12381715271237851789-lrytas-lt-paskaita-10-filologijos-daktaras-a-smetona-lietuvi%C5%B3-kalba-tikrai-nei%C5%A1nyks-video-garso-%C4%AFra%C5%A1as.htm


  • 2009-03-30
    Mokytis lietuviškai neatbaidė ir Lietuvos ištrynimas iš žemėlapio

    Mindaugas Jackevičius,
    DELFI.lt, 2009 kovo 29 d.


    <...> „Jei būčiau namuose kalbėjęs vokiškai, šiandien vaikai greičiausiai lietuviškai nekalbėtų“, - sako A. Šiugždinis.
    A.Šiugždinio vaikai nepriekaištavo, kad reikia kalbėti lietuviškai, tačiau dėl to problemų būta paties A. Šiugždinio tėvams. „Tėvas buvo labai užsispyręs ir griežtai reikalavo lietuvių kalbos. Buvo ir paaugliškas amžius, kai klausdavau, kam reikalinga lietuvių kalba, kur aš ją naudosiu, jei nėra Lietuvos. Tėvams buvo sunku man įdiegti, kad Lietuva kada nors bus“, - pasakojo jis. <...>

    Su kai kuriais panašiais iššūkiais susiduria ir Pasaulio lietuvių bendruomenės Europos kraštų komisijos pirmininkė Dalia Henke. Už vokiečio ištekėjusi Hamburge jau 16 metų gyvenanti lietuvė augina 15 metų dukrą ir keturmetį sūnų. Gyvendama Vokietijoje, vaikus ji moko lietuviškai.

    „Tai yra mano, mano senelių ir protėvių gimtoji kalba. Vaikai turi mokytis tos kalbos, kuria šneka mama. Ir ne tik dėl to, kad suprastų Lietuvoje gyvenančius gimines. Mokslininkų įrodyta, kad kiekviena kalba skatina ir vaiko bendrą intelektą bei vystymąsi.“ <...>

    Tautinių mažumų ir išeivijos departamento duomenimis, lietuvių bendruomenės registruotos 41 šalyje. Kadangi prie bendruomenių veikia įvairios organizacijos ar bendruomenių skyriai, bendras organizacijų skaičius yra 230.

    Šiuo metu 31 pasaulio šalyje veikia 195 lietuvių švietimo įstaigos - 7 bendrojo lavinimo mokyklos, 134 lituanistinės mokyklos, 6 pagrindinės mokyklos, 21 lietuvių kalbos ir etnokultūros fakultatyvas, 2 mokyklos su lietuviškomis klasėmis, 12 mokyklų su lietuvių kalbos pamokomis, 1 mokykla su lietuvių etnokultūros komponentu, 1 suaugusiųjų lietuvių kalbos klubas, 1 mažųjų lituanistinis klubas, 7 vaikų darželiai, 3 lietuvių kalbos kursai.

    Str. žr. http://www.delfi.lt/news/daily/emigrants/article.php?id=21230829
  • 2009-03-27
    Zita Čepaitė, Anglija.lt
    2009 kovo mėn. 27 d. 15:55


    Britanijoje gyvenantys lietuviai pavardžių ir vardų rašyboje tokių smulkmenų kaip paukščiukai ant š, č, ž , taškas ant ė, brūkšnelis ant ū ar kartais pasitaikančių nosinių vardo ar pavardės viduryje jau seniai atsikratė – banko sąskaitos, nacionalinio draudimo, mokesčių ar kiti čia reikalingi dokumentai yra surašomi be minėtų ženklų.

    Tačiau kai kada išeivių vardai ar pavardės dėl savo neįprastumo ar sunkaus tarimo patiria gerokai didesnes transformacijas.

    <toliau - http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=21209416>
  • 2009-03-26
    http://www.vakarozinios.lt/lt/naujienos/pasaulis/pasaulio_politika/draudziama_gimtoji_kalba

    Draudžiama gimtoji kalba
    www.vakarozinios.lt
    2009 kovo mėn. 26 d. 10:40

    Europos centrinis bankas (ECB)primygtinai reikalauja, kad Latvija bendrą Europos valiutą vadintų "euro", o ne "eiro". ECB nekreipia dėmesio į Latvijos aiškinimą, jog latvių kalboje nėra garsų derinio "eu", ir toliau reikalauja, kad latviai eurą vadintų "euro".

    ECB argumentas yra tas, kad visoje Europoje euras turi būti vadinamas vienodai, jokių išimčių negali būti. ECB, kurį remia ir Europos Komisija, nepritaria skirtingai bendros Europos valiutos rašybai, nes tai apsunkina monetų gamybą.

    Tai anaiptol ne pirmas kartas, kai dėl euro pavadinimo kyla nepasitenkinimas.

    2006 metais Bulgarija siekė užsitikrinti teisę bendrą Europos valiutą vadinti "evro", nes šis pavadinimas oficialiai tapo bulgarų kalbos dalimi, kai šalies kalbininkai įteisino šį pavadinimą 1995 m. Be to, toks pavadinimas vartojamas ir Bulgarijos stojimo į ES sutartyje.

    Dar anksčiau bendrą ES valiutą vadinti savo kalbomis reikalavo Lietuva, Latvija, Vengrija, Malta ir Slovėnija. Didžioji dalis šių šalių vėliau atsisakė savo reikalavimų.

  • 2009-03-26
    DOROGOJ NEWSPAPERI
    Mane volnuet viena pytanie. That dvuchkalbystės story. Iki šiol možno bylo skaityti, that dviejų językow mokėjimas vlijajet ne-chorošo. I have svoj wzgląd, how možno išspręsti etu problemą.
    Esu iš mažens četyriochkalbis, and vsio okei. Matka moko po litewski. TV Polska - po polski, mokyklose mokoma po angelski, pasirinktinai - po ruski. Ale panstvro don't understand, kad ši-, taip galima gauti bardzo stulbinantį rezultatą - new language. Jei panstvro visuotinai pasiektų so far, būtų priamo bezpadobna.
    Karoče, po biškį iš každogo jezyka, ir everybody ponimajet. Oszyvviscie, tai will give načialo la new international języku, ko-toryj v dziesięc times lučše negu esperanto. Ir sovsem nereikia bo-jatsia, that litovskij język išnyks. Naoborot, litvinų kalba įgaus meždunarodnoje famous.
    Vapščie, mano predloženije toks: kadangi vsia Lithuania ketur-kalbė, kviečiu vsech darbo žmonus mokytis that nowego języku. Ibo greičiau rasprostranit this language, reikia naujų učebnikų and knygų. Aš lično esu ready to translate į etų kalbą didžiųjų pisatelių stories.
    As you can see, etot straipsnis yra fourkalbis, jį can rozumiec predstaviteliai četyrioch narodov. Vot kokia polza! Nebereikia to translate iš jednego języka į kitą.
    Lietuvos people — nemislykite po staromuj^Future priklauso če-tyriochkalbystei!