Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2008-09-01
    Pirmadienio rytą neramiai prabudo 33 tūkstančiai 226 pirmokai. Jų, apsiginklavusių gėlėmis, šiandien laukia pirmoji kelionė į mokyklą.

    puikus publicistinio stiliaus pavyzdys - apsiginklavusių gėlėmis <img src="modules/xsmiles/i/smile6.gif" alt="Cha cha">
  • 2008-08-21
    Ne visiems reikės išmanyti Konstituciją

    Danas NAGELĖ, <A HREF="mailto:zinios@vakarozinios.lt">zinios@vakarozinios.lt</A>
    2008 rugpjūčio mėn. 21 d. 11:48

    Artimiausiu metu Lietuvoje gyvens daugybė žmonių, nemokančių nė žodžio lietuviškai ir nieko nenusimanančių apie Lietuvos Konstituciją.

    Vyriausybė patyliukais pritarė parlamentarės Irinos Rozovos siūlymui leidimus nuolat gyventi Lietuvoje išduoti ir užsieniečiams, nelaikiusiems lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminų, - skelbia &quot;Vakaro žinios&quot;.

    Artimiausiu metu Lietuvoje gyvens daugybė žmonių, nemokančių nė žodžio lietuviškai ir nieko nenusimanančių apie Lietuvos Konstituciją. &lt;...&gt; Iki šiol svetimšaliams buvo būtina išmokti lietuvių kalbą ir išmanyti Konstitucijos pagrindus. &lt;...&gt; Siūlymą Vyriausybė svarstė, gavusi I.Rozovą palaikiusios parlamentarų grupės prašymą.

    Pati I.Rozova aiškina, kad leidimą nuolat gyventi Lietuvoje logiška išduoti ir nieko nenusimanantiems apie Konstituciją bei lietuvių kalbą, nes Pilietybės įstatymas leidžia suteikti Lietuvos pilietybę tokio pat statuso žmonėms ir be minėtų egzaminų.

    Žr. <A HREF="http://www.vakarozinios.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politikos_kryzkeles/ne_visiems_reikes_ismanyti_konstitucija" TARGET="_blank">http://www.vakarozinios.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politikos_kryzkeles/ne_visiems_reikes_ismanyti_konstitucija</A>
  • 2008-08-20
    Valstybinė kalba bus privaloma ne visiems užsieniečiams

    2008 rugpjūčio 20 d., vtv.lt

    Ne visi užsieniečiai, norintys gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje privalės laikyti lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminą. Tam pritarė Vyriausybė ir teiks tokš pasiūlymą Seimui.

    Vyriausybė iš esmės pritarė įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties“ papildymui ir pasiūlė Seimui šį įstatymo projektą patikslinti.

    Įstatymo projekte siūloma įteisinti, kad tam tikroms asmenų grupėms, norint gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, nebūtų privaloma laikyti valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų.

    Tokioms asmenų grupėms būtų priskirti užsieniečiai, kurie jau pragyveno Lietuvoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi arba jeigu jie, turėdami leidimą laikinai gyventi, gyveno kartu su šeima Lietuvoje be pertraukos 5 metus ir kuriems sukako 65 metai, asmenims, kuriems nustatytas 0-55 procentų darbingumo lygis, ir asmenims, kuriems sukako senatvės pensijos amžius ir kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių ir vidutinių specialiųjų poreikių lygis, taip pat sergantiems sunkiomis chroninėmis psichikos ligomis.
  • 2008-08-11
    Klaipėda, 2008-08-11

    Kompiuteriai nenori kalbėti lietuviškai

    Lietuvių kalbai pritaikytos programos mažai rūpi tiek kūrėjams, tiek kompiuterių naudotojams

    Andrius Matuliauskas

    Kelią į kompiuterį lietuvių kalba skinasi ne taip lengvai. Kompiuteriai ir jiems kuriama programinė įranga didžiąja dalimi yra verslas, todėl ir čia galioja rinkos dėsniai: &quot;Jei esi mažas ir perki nedaug, vadinasi, ir rūpintis tavimi nereikia&quot;. Tiesa, lietuviškai prabylančiomis programomis nesuinteresuoti ir patys kompiuterių vartotojai, jie nenoriai keičia savo įpročius. Kai kuriems per sunkus uždavinys netgi netaisyklingai lietuviškus rašmenis vaizduojančią pašto dėžutę pakeisti nauja. Stingant paprastų vartotojų palaikymo programų lietuvinimas daugeliui atrodo kaip nereikalingas grupelės entuziastų triūsas.

    Vertimų nepakanka

    Kaip teigia Matematikos ir informatikos instituto docentas, Enciklopedinio kompiuterijos žodyno vienas sudarytojų dr. Gintautas Grigas, originalių lietuviškų programų sukuriama nedaug, dažniausiai tai specializuotos ar mokymo programos. Sulietuvintų programų taip pat nėra daug, ir nors vertimų daugėja, didėja ir naudojamų programų skaičius.

    &quot;Kalbant apie vertimų kokybę, ji labai įvairi. Yra profesionaliai išverstų, bet pasitaiko ir itin prastų, ypač tų programų, kurias bet kas gali išversti ir vertimus paskelbti internete&quot;, – sakė G.Grigas.

    &quot;Žmogus, pabandęs tokį vertimą, juo nusivilia ir susidaro neigiamą įvaizdį apie programų lietuvinimą apskritai&quot;, – tęsė jis.

    Kita vertus, žmonės nenoriai renkasi lietuviškas programas dar ir dėl to, kad jie jau įpratę prie angliškų. Pasak G.Grigo, viskas gerai, kol pakanka įprastų programos funkcijų. Tačiau prireikus naujų funkcijų ar norint išbandyti daugiau galimybių, žmonėms, nemokantiems anglų kalbos, tai tampa pernelyg sunku.

    Svarbu pasirinkti tinkamą

    Kitas Matematikos ir informatikos instituto specialistas Viktoras Dagys juokauja, kad pripratimas blogiau už prigimimą. Jis jau aštuonerius metus rūpinasi taisyklingais lietuviškais e. laiškais.

    Jei mūsų kalbai pritaikyta programinė įranga priklauso nuo jos kūrėjų valios, lietuviški e. laiškai – didžiąja dalimi nuo pačių vartotojų. Tačiau ir čia daugelis, užuot kalbėję taisyklingai, &quot;švepluoja&quot;.

    &quot;Visa bėda ta, kad naudojamos įvairios e. pašto programos; vienos jų pritaikytos lietuvių kalbai, o kitos – ne&quot;, – sakė V.Dagys.

    Pasak jo, nesusipratimų kelia ir trys skirtingos koduotės, kurias pašto programos naudoja lietuviškiems simboliams žymėti. Pasitaiko, kad senesnės pašto programos ar paslaugos jų neatpažįsta, todėl lietuviškas raides iškraipo, ir žodžiai tampa neįskaitomi. Norėdami to išvengti žmonės rašo apsieidami be lietuviškų raidžių.

    Tačiau, pasak V.Dagio, tereikia pasirinkti tinkamą e.pašto programą, ir ji automatiškai parenka koduotę bei taisyklingai rašo lietuviškus žodžius. Pavyzdžiui, naujesnės programos &quot;Microsoft Outlook&quot; versijos ar &quot;Gmail&quot; paštas koduotę parenka pačios ir vartotojui sukti galvos dėl to nereikia, o štai &quot;Yahoo&quot; paštas žodžius iškraipo.

    Vertimai užtrunka

    Plačiai naudojamą programinę įrangą, tokią kaip operacinės sistemos, tekstų rengimo programos, interneto naršyklės, pokalbių programos, pritaikyti kuriai nors kalbai yra sudėtingas ir brangus procesas. Pirmiausia tokia programa sukuriama viena kalba, dažniausiai anglų, vėliau ji išverčiama į kitas.

    G.Grigas pabrėžia, kad paprasčiausiai išversti terminus nepakanka. Programą reikia lokalizuoti, t. y. pritaikyti, kad ji teisingai apdorotų tos kalbos rašto ženklus, naudotų toje kalboje ar valstybėje galiojančius rašmenis, skaičių ar datų formatus.

    Pasak G.Grigo, vertėjams dažnai tenka susigyventi su programa, tapti jos žinovais. Mat dažnai būna taip, kad programos funkcijos pavadinamos vienu žodžiu, iš kurio sunku tiksliai suvokti jų prasmę, reikalingas platesnis kontekstas, t. y. pamatyti, kaip viena ar kita funkcija iš tiesų veikia.

    Vertėjams dažnai tenka sugalvoti ir naujų žodžių. &quot;Stengiamės ieškoti atitikmenų tarp esamų žodžių, kad būtų kuo mažiau naujadarų. Vėliau juos įtraukiame į žodynus&quot;, – pasakojo G.Grigas, vienas Enciklopedinio kompiuterijos žodyno sudarytojų.

    V.Dagys papildė, esą ar lietuviškai &quot;prakalbinti&quot; pavyks pašto ar kitą programą, priklauso ir nuo jų kūrėjų. Vieni siūlymus priima noriai ir savo programas papildo greitai, o kiti apskritai nereaguoja.

    Tenka laukti ilgiau

    Vidutinio dydžio programai sulietuvinti reikia 1–2 metų, todėl jei darbuojasi du žmonės, programa į lietuvių kalbą išverčiama per pusmetį ar metus.

    Pasak G.Grigo, bendradarbiaujant su originalo autoriais programą lietuvinti galimą ją kuriant.

    &quot;Iškart su angliškomis išleidžiamos mūsų lietuvinamų programų &quot;Mozilla Firefox&quot; ir &quot;Mozilla Thunderbird&quot; lietuviškos versijos&quot;, – pateikė pavyzdį G.Grigas.

    Kaip kitose verslo srityse, taip ir programų lietuvinimo, galioja rinkos dėsniai. Programinės įrangos kūrėjai savo produktus pritaiko tik toms šalims, kuriose vartotojų skaičius pakankamai didelis ir įdėtos pastangos atsiperka. Pavyzdžiui, &quot;Microsoft&quot; sulietuvino operacines sistemas &quot;Windows XP&quot; ir &quot;Windows Vista&quot;, raštinės programų paketus &quot;Microsoft Office&quot;.

    O štai atvirojo kodo programoms rinkos dėsniai negalioja. Kadangi jos platinamos nemokamai, vertimo tenka imtis entuziastams. Taip buvo sulietuvinta jau minėta interneto naršyklė &quot;Mozilla Firefox&quot;, biuro programų paketas &quot;OpenOffice&quot;.

    Tiesa, V.Dagys mano, kad dabartiniai lietuviški programų vertimai, palyginti su pačiais pirmaisiais, pagerėję, verčiama atsižvelgiant į patvirtintus kompiuterijos terminus.

    Dėmesys gimtajai kalbai

    Didesnės valstybės turi mažiau keblumų dėl jų kalbai pritaikytos programinės įrangos. Kadangi jos Lietuvą gerokai lenkia vartotojų skaičiumi, daugiau įsigyja programinės įrangos, gamintojai noriau imasi ir ją versti.

    &quot;Microsoft&quot; duomenų bazėje 2006 m. į čekų ir lenkų kalbas išverstų programų tekstų buvo po 5 kartus daugiau negu į lietuvių, į vokiečių – net 11 kartų daugiau&quot;, – palygino G.Grigas.

    Anot jo, programų lietuvinimo galėtų imtis valstybinė institucija, nes dabar skelbiami trumpalaikiai ar vienkartiniai konkursai tam tikroms programoms versti neužtikrina sulietuvintų programų priežiūros, naujų versijų lietuvinimo.

    V.Dagys pabrėžė, kad svarbus ir pačių vartotojų siekis naudotis lietuviškomis programomis, jose rašyti taisyklingai.

    &quot;Šveplavimą&quot; lemia ne technologija, o įprotis. Žinia, iš pradžių atrodo sunku pereiti nuo angliškos programos prie sulietuvintos, ilgai rašius netaisyklingai pradėti rašyti taisyklingai. Tačiau ne mažiau sunkumų kyla pereinant nuo senesnės programos versijos prie naujesnės. Bet užtenka pasinaudoti ta programa kelias savaites, ir įgūdžiai atsiranda&quot;, – argumentavo V.Dagys.

    Nors lietuviškai rašantys kompiuteriai aktualiausi vyresnio amžiaus ir angliškai nemokantiems žmonėms, V.Dagys teigė pastebintis, kad daugėja jaunimo, kompiuteriuose ir virtualioje erdvėje propaguojančio gimtąją kalbą. Tarp jų – tinklaraščių autoriai, iniciatyvos &quot;ė propaganda&quot; dalyviai.
  • 2008-08-10
    Anglų kalbos laukia mirtis

    Vien D.Britanijoje per mėnesį yra parašoma 6 mlrd. žinučių.

    „Newsweek.com“ ir lrytas.lt inf.
    2008-08-10 10:12

    Pastarųjų aštuonerių metų karščiausi ginčai, kuriuos sukėlė trumpųjų žinučių fenomenas, kilo dėl aplaidaus jų rašymo. „Textese“, visiškai naujas anglų kalbos dialektas, pakeičiantis raidžių ir skaičių prasmes tam, kad žmonės galėtų ypač trumpai pateikti žodžius ir nuotaikas, kelia siaubą kalbos puoselėtojams ir pedagogams.

    Jų baimėms pagrindo suteikia neįtikėtini skaičiai: šiais metais pasaulyje turėtų būti parašyta 2,3 trln. žinučių – beveik 20 proc. daugiau nei 2007 m. ir kone 150 proc. daugiau nei 2000 m.

    Šį augimą visame pasaulyje neabejotinai lydi ir toks pat greitas mobiliojo ryšio paslaugas teikiančių kompanijų pajamų augimas – jų pajamos šiais metais turėtų siekti 60 mlrd. dolerių.

    Vien D.Britanijoje per mėnesį yra parašoma 6 mlrd. žinučių. Žmonės bendrauja vis daugiau ir sparčiau, bet kai kurie nerimauja, kad dingstant priebalsėms, balsėms ir skyrybos ženklams bei nykstant skirtumui tarp raidžių ir skaičių, žmonės nebežinos, kaip jie iš tikrųjų turėtų bendrauti. Ar dėl trumpųjų žinučių atsiras beraščių karta? Ar tai gali reikšti anglų kalbos mirtį?

    Pavojų skelbia ne kalbininkai. Jį skelbia mokytojai, kurie turi taisyti graudžiai juokingas klaidas mokinių darbuose, ir susirūpinę piliečiai, manantys, kad jų moralinė pareiga yra rašyti gramatikos knygas.

    Pastarieji gali būti ir žinomos asmenybės – pavyzdžiui, tokie yra Johnas Humphrysas, televizijos diktorius ir gerai žinomas asmuo Britanijoje, kuris žinutes laiko vandalizmu, ir Lynne Truss, „Eats, Shoots and Leaves“ autorė, kuriai taip patinka rašyti žinutes, kad ji niekuomet netrumpina žodžių. Britanija buvo viena pirmųjų šalių, kurioje žinučių rašymas tapo nacionaliniu įpročiu, ir kur taip pat kilo pagieža, nukreipta prieš šį įprotį. Johnas Sutherlandas „The Guardian“ rašė, kad „textese“ slepia disleksiją“. Bet kalbininkai iki šiol neskyrė dėmesio šiai temai. Naujoje knygoje Britanijos kalbininkai pagaliau išaiškino kai kuriuos dalykus.

    Davidas Crystalas knygoje „Txtng: the Gr8 Db8“ dėmesys yra skiriamas dviem pagrindiniams teiginiams: žinučių kalba toli gražu nėra tokia nukrypusi nuo normos, kaip mano žmonės, ir antra - žinučių rašymas jauniems žmonėms suteikia reikiamų bendravimo įgūdžių.

    D.Crystalas pateikia argumentų pirmajam teiginiui naudodamasis tikrais lingvistiniais faktais. Jis suskaido žinučių kalbos išskirtinius elementus – piktogramas, inicialus ar akronimus bei kitus, ir pademonstruoja, kad panašūs pavyzdžiai kalbos praktikoje buvo žinomi dar senovės Egipte. W.Shakespeare'as laisvai naudojo elizijas, neįprastą sintaksę ir kelis tūkstančius išgalvotų žodžių, o jo paties vardas buvo užrašomas šešiais skirtingais būdais.

    Net kai kurie įsigalėję susitarimai yra santykinai naujoviški: taisyklės, nustačiusios kabučių naudojimą buvo priimtos tik XIX amžiaus viduryje.

    Trumpai kalbant, nepriekaištingas tekstas yra senesnis už žinučių tekstą, taigi galime susitaikyti su mintimi, kad mūsų kalba yra vandalų kalba. Pavyzdžiui, kas žino, ką reiškia p.m.? („Post meridiem“ lotyniškai reiškia „po vidurdienio“ ir pirmą kartą šis sutrumpinimas buvo parašytas tingaus nusikaltėlio 1666 metais.)

    Kur kritikai mato pražūtį, D.Crystalas mato augimą. Jis kalbai pritaiko tokią pačią teoriją, kokią evoliuciją tyrinėjantys biologai taiko gyvybei, – pokyčiai nėra laipsniški.

    Nepaprasti augimo tarpsniai nuolat pertraukiami sąstingio periodų. Visa tai – lemtingų išorinių aplinkybių pasekmė. Amerikos revoliucija anglų kalbai turėjo kur kas didesnių padarinių nei trumposios žinutės. Skirtumas tarp britiškos ir amerikiečių anglų kalbos yra didesnis nei skirtumas tarp žinučių ir laikraščių teksto. Tačiau įdomu tai, kad tarp amerikietiškų ir britiškų žinučių tekstų skirtumo praktiškai nėra.

    Kai tik kalbininkai pradėjo įdėmiau žiūrėti į ginčus dėl trumpųjų žinučių, tyrėjai žinučių rašymo poveikį sumanė ištirti eksperimentiškai. Rezultatai paneigė įprastinę nuomonę: viename eksperimente Britanijoje praėjusiais metais vaikai, kurie rašė trumpąsias žinutes ir naudojo daugybę sutrumpinimų, geriau pasirodė atlikdami žodyno ir skaitymo testus. Iš tikrųjų, kuo meistriškiau jie trumpino, tuo geriau rašė.

    Žinučių rašymas toli gražu nėra būdas padidinti raštingumą, tačiau panašu, kad jis tam suteikia reikiamą postūmį. Poveikis yra toks pat, kai tėvai tarška prie kūdikių arba skaito jau pradedantiems vaikščioti kūdikiams – kuo arčiau jie yra kalbos, tuo labiau įgudę jie tampa naudodami įvairius žodžius.

    „Prieš tai, kol gali užrašyti sutrumpintas formas efektyviai ir jomis žaisti, turi suprasti, kaip tavo kalbos garsai yra susiję su raidėmis“, – teigia D.Crystalas. Tame pačiame tyrime buvo nustatyta, kad vaikai, surinkę daugiausia taškų, buvo pirmieji gavę savo mobiliuosius telefonus.

    Net jei elektroninės komunikacijos priemonės leis atsirasti naujai aplaidumo rūšiai, tai nebus baisiau už akademinį žargoną ar žurnalistų stenografijas. Tai tikrai nebus nukvailėjimo priežastis. Užtenka pažvelgti į žinučių poezijos konkursų tekstus, kad suprastum, jog už žinučių slypinti jėga yra linkusi į naujoves, o ne į tingumą.

    Pasak D.Crystalo, elektroninė komunikacija „į rašybą vėl įnešė kūrybingą dvasią“. Nemokša W.Shakespeare'as tam pritartų.
  • 2008-08-08
    KAS KALTESNĖ – MOKYKLA AR EGZAMINAS?

    Nacionaliniam egzaminų centrui (NEC) paskelbus visų valstybinių brandos egzaminų apeliacijų rezultatus paaiškėjo, kad daugiausia įvertinimų – 77 – pakeista gimtosios lietuvių kalbos egzamino rezultatų apeliantams.
    Pavyzdžiui, panevėžiečiai daugiausia – 48 iš 84 - apeliacijų šiemet pateikė dėl lietuvių gimtosios kalbos egzamino. Apeliacinis komitetas patenkino keturių Panevėžio miesto abiturientų apeliacijas. Švietimo skyriaus duomenimis, Juozo Balčikonio gimnazijos gimnazistei egzamino įvertinimas nuo 78 padidintas iki 91 balo, „Vilties“ vidurinės mokyklos abiturientui – nuo 16 iki 18, „Minties“ gimnazijos gimnazistei – nuo 7 iki 21. Dar labiau lietuvių gimtosios kalbos valstybinio egzamino įvertinimas šoktelėjo 5-osios vidurinės mokyklos abiturientei – nuo 10 iki 82 balų. Panašu, kad ir kitų savivaldybių mokyklose būta atvejų, kai įvertinimai po apeliacijos nagrinėjimo padidėjo ne keliais, o keliasdešimt balų.

    Visas straipsnis – „Dialoge“, 2008, Nr. 27
  • 2008-08-07
    LŽ, 2008-08-07

    Paminklas senajai lietuvių kalbai
    Vytautas AMBRAZAS

    Lietuvą pasiekė Vysbadene (Vokietija) išleistas didžiulis dviejų tomų mokslinis veikalas &quot;Die litauische Wolfen****eler Postile von 1573 m.&quot;

    Ta Postilė - tai rankraštinis lietuviškų pamokslų rinkinys, perrašytas iš kitų rankraščių pačioje mūsų raštijos aušroje ir išsaugojęs daug senovinių lietuvių kalbos ypatybių. Kartu tai vienas iš mįslingiausių lietuvių kalbos paminklų: iki šiol nežinoma, iš kokių pirminių šaltinių nurašytas jo tekstas, kas buvo jų autoriai ir vertėjai, kodėl taip keistai įvairuoja jų tarmė. Postilė, nuo 1648 m. saugoma Hercogo Augusto bibliotekoje nedideliame Volfenbiutelio miestelyje, seniai domina įvairių šalių mokslininkus. Ne sykį buvo bandoma skelbti jos tekstą dalimis ar net ištisai, tačiau tikslaus mokslinio leidimo, kuris leistų išaiškinti jos genezę ir padėtų patikimą pagrindą visapusiškai kalbos analizei, ligi šiol nebuvo. Pagaliau tokį leidimą turime: 2001-2005 m. laikotarpiu jį parengė senosios lietuvių kalbos ir klasikinės filologijos specialistė dr. Jolanta Gelumbeckaitė, bendradarbiaudama su Hercogo Augusto bibliotekos ir Frankfurto prie Maino universiteto Lyginamosios kalbotyros, fonetikos ir slavų filologijos instituto tyrinėtojais.

    Savo formatu ir apimtimi leidinys primena Renesanso laikų foliantus. Pirmajame tome (1192 p.) spausdinamos originalo skaitmeninės kopijos su pagreičiui dedamomis iššifruoto teksto atitinkamomis dalimis ir tekstologiniu aparatu. Pažymėtina ypač gera originalaus dydžio kopijų kokybė: jose matyti visi rankraščių niuansai, taisymai, rašysenos įvairavimai, net skirtingi rašalo ir popieriaus atspalviai. Todėl su gretimais pateiktu iššifruotu tekstu leidinys gali visapusiškai atstoti originalą.

    Antrąjį tomą (488 p.) sudaro autorės įvadas, komentarai ir rodyklės. Įvade išsamiai aprašyta rankraščio struktūra, ypatybės, tekstų vertimo strategija, perrašinėtojo (Jono Bylaukio) ir vėlesnių taisytojų (Patroklo Velverio, Mykolo Sapūno) indėlis, rankraščio tyrinėjimo istorija su plačia bibliografija. Komentaruose apibūdinti atskirų Postilės dalių lotyniški ir vokiški šaltiniai bei jų autoriai, teksto istorinės realijos, santykis su atitinkamomis kitų 16 a. lietuviškų raštų vietomis; nustatyta ir aptarta per 100 su Postile susijusių Reformacijos epochos autorių. Apskritai pagal parengimo mokslinį lygį, kopijų ir spaudos kokybę šis veikalas pranoksta ligšiolinius senųjų lietuvių kalbos raštų leidimus.

    Tokio darbo parengimui ir leidybai, be abejo, reikėjo nemažos finansinės paramos, kurią parūpino vokiečių mokslo fondai.
  • 2008-08-06
    Latvijoje dera mokėti latviškai

    Lietuvos žinios, 2008-08-06


    Floristai taip pat privalės mokėti kalbėti latviškai.

    Latvijos vyriausybė pritarė valstybinės kalbos naudojimo taisyklių papildymams, kurie reglamentuoja, kaip turi mokėti valstybinę kalbą įvairių profesijų atstovai. Naujas taisykles parengė Latvijos teisingumo ministerija kartu su Valstybinės kalbos centru.

    Į valstybinės kalbos naudojimo taisyklių papildymą įtrauktas sąrašas profesijų, kurių atstovai turi gerai mokėti latvių kalbą. Dabar gerai kalbėti latviškai privalės ir įmonių vyriausieji finansininkai bei vyriausieji buhalteriai. Jų latvių kalbos žinios turės būti 2B lygio, t.y. jie privalės laisvai kalbėti bendromis ir profesinėmis temomis, o taip pat turės mokėti latvių kalba parengti visus būtinus dokumentus.

    Į sąrašą taip pat įtrauktos tokios profesijos kaip mechanikai, elektrikai, floristai, fotografai, kambarinės ir paštininkai, nes jiems tenka nuolat bendrauti su gyventojais.

    Latviai tokioms nuostatoms pritaria. Prieštaravimų pareiškė tik Latvijos darbdavių sąjunga. Tačiau Latvijos teisingumo ministras Gaidis Berzinšas į tai atkirto, kad į naują sarašą turėtų būti įtraukta dar daugiau profesijų, nes dabar dėl latviškai nemokančių kalbėti paslaugų sferos darbuotojų kenčia vartotojai.
  • 2008-08-03
    „Maxima“ kelia problemų Estijos valstybinės kalbos inspekcijai

    2008.07.22 11:27

    Iš visų šalyje veikiančių parduotuvių tinklų daugiausiai problemų Estijos valstybinės kalbos inspekcijai kelia „Maxima“ prekybos centrai, skelbia „Delfi.ee“. Pranešama, kad nuo 2003 metų šiam prekybos centrų tinklui išrašyta daugiau nei 300 perspėjimų.

    Pačios didžiausios problemos su valstybine kalba kyla sostinėje Taline veikiančioms „Maxima“ parduotuvėms. Šiose parduotuvėse daugiausiai dirba Estijoje gyvenantys rusakalbiai, sunkiai kalbantys estiškai.

    Tiesa, „Maxima“ atstovai teigia, kad jų darbuotojams dukart per metus organizuojami kalbos kursai, o patiems geriausiems darbuotojams yra sukurta motyvacijos sistema. „Kas geriau mokosi, tas daugiau uždirba“ – teigė prekybos tinklo atstovas.

    Šaltinis: Balsas.lt
  • 2008-08-03
    Estijos „Maximose“ dirbs inteligentiški šviesuoliai

    2008.07.22 10:08

    Estijos kalbos inspekcija sako, kad didžiausių valstybinės kalbos įstatymo laikymosi problemų kelia „Maksimos&quot; prekybos tinklo pardavėjų kalbos įgūdžiai.

    „Esti Paevaleht&quot; rašo, kad nuo 2003 metų inspekcija pateikė daugiau nei 300 pastabų Lietuvos prekybos tinklui Estijoje dėl neadekvačių jos aptarnaujančių darbuotojų kalbinių įgūdžių.

    „Jie nepajėgia susirasti pakankamai darbuotojų Taline ir todėl turi samdyti darbuotojus šiaurės rytų Estijoje, o ten gyventojai estų kalbą moka prastai&quot;,– sako inspekcijos atstovas.

    „Maksimos&quot; ryšių su visuomene atstovas Erkki Erilaidas sakė, kad ši problema greitai išnyks. „Ekonominė situacija pasikeitė ir greitai rasime pakankamai darbuotojų - taliniečių&quot;, – mano E. Erilaidas.

    Krizė?

    Šaltinis: Balsas.lt