Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2007-02-10
    ELTA, 2007-02-09

    Lietuviai, dirbantys britų kiaulininkystės sektoriuje, instrukcijas skaitys gimtąja kalba

    Didžiosios Britanijos institucija BPEX (British Pig Executive), atsakinga už kiaulininkystę, siekdama padėti vietos ūkininkams išspręsti problemas dėl naujųjų darbuotojų iš užsienio, išleido instrukcijas lietuvių, rusų, rumunų ir lenkų kalbomis.

    Skaitykite <A HREF="http://www.londonozinios.com/lt/news_5302.ctm" TARGET="_blank">http://www.londonozinios.com/lt/news_5302.ctm</A>
  • 2007-02-06
    Taline iš darbo atleisti 9 valstybinės kalbos nemokėję taksistai

    ELTA
    2007 vasario mėn. 6 d. 17:44

    Iš 127 Talino taksistų, kuriuos praėjusiais metais Estijos kalbos inspekcija nusiuntė laikyti valstybinės kalbos egzamino, devyni buvo atleisti iš darbo, nes gavo nepatenkinamus pažymius, rašo &quot;Postimees&quot;.
    Toliau žr. <A HREF="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=12058399" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=12058399</A>
  • 2007-02-04
    200 žodžių apie teisybę

    Milda Kniežaitė
    Lietuvos žinios, 2007-02-03


    Poetė Alma Karosaitė: &quot;Teisybė ypatinga&quot;

    Turbūt daug kas įsidėmėjo šių metų Nacionalinio diktanto tekstą &quot;Teisybė&quot;. Ne tik dėl gausybės sudėtingų žodžių, bet ir prasmingo, aktualaus turinio. Teksto autorė - poetė Alma Karosaitė, trisdešimt trijų poezijos knygų autorė.

    Poetė Alma Karosaitė kilusi nuo Biržų. Po studijų Vilniaus universitete dirbo korespondente ir redaktore. Nuo 1995 metų ji - Muitinės mokymo centro vyr. metodininkė. Gyvena Šilėnuose Vilniaus rajone.

    - Kodėl būtent jūs buvote pasirinkta sukurti Nacionalinio diktanto tekstą?

    - Teisybę pasakius, nelabai kas ir apsiėmė jį kurti, nes darbas nepaprastai sunkus. Aš pati trisdešimt variantų parašiau ir dar turbūt trisdešimt parašyčiau iš to paties - gal gerinčiau, keisčiau žodžius. Nežinau, ką iki manęs kalbino. Man regis, pirmiausia - Justiną Marcinkevičių, bet jis atsisakė. Tada turbūt ieškojo lituanisto praktiko, dirbusio ir redakcinį darbą. Aš trylika metų dirbau &quot;Vagos&quot; leidykloje, devynerius - su kūrybingais vaikais &quot;Gimtojo žodžio&quot; studijoje, o dabar dėstau Muitinės mokymo centre, ir mano auditorija - suaugę žmonės, antpečiuoti muitininkai. Esu valstybinių pažiūrų lituanistė ir labai rimtai žvelgiu į savo auditoriją.

    - Vis dėlto randate laiko ir kūrybai. Pernai išėjo jūsų naujausia eilėraščių knyga &quot;Meilės vakaro rankraštis&quot;.

    - Lyrikos rinkinėlis, telpantis delne, - trisdešimt trečia mano knygutė. Esu dėkinga savo muitininkams, kad jie palieka man laiko kurti. Žinoma, miško paukštis į mišką žiūri. Dabar pasižiūriu pro langą į Jeruzalės mišką ir galvoju, kad gal ten, ko gero, grožinė kūryba su tais paukščiais, o čia yra tiesioginis darbas, kurį irgi labai branginu. Pažįsti valstybę dirbdamas tokį darbą.

    - Nacionalinio diktanto tekstas - labai aktualus ir prasmingas. Ar ši tema jūsų pasirinkta?

    - Rinkausi iš man pasiūlytų bendrybių: vienybė, draugystė... Bet man jos nepasirodė tokios aktualios kaip teisybė. Mano tėvelis sakydavo: &quot;Mano melas teisingesnis už tavo teisybę.&quot; Tai man ta teisybė iš vaikystės yra įsirėžusi.

    Kiekvienas žodis turėjo būti pasvertas, nes - dar viena sąlyga - tekstas turėjo būti ne daugiau kaip 200 žodžių. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė man padiktavo, aš jos labai prašiau, tuos sunkiuosius žodžius, kuriuos reikėtų pavartoti. Jų buvo keliasdešimt. Sunkiausia tuos žodžius suderinti, kad jie tikrai būtų žmogaus patikrinimas.

    Buvo manančiųjų, kad diktantą reikia rašyti iš atskirų sakinių. Sakykim: &quot;Ištįsęs Jonas tysojo pievoje&quot;. Ir tegu mąsto lietuviai XXI amžiaus pradžioje, kur - nosinė, kur - ilgoji! Tačiau rišlus tekstas gal įdomiau. Visiškai suprantu diktanto organizatorius, kad nėra taip paprasta net ir iš labai žodingo rašytojo kūrinio paimti ištrauką, nekompiliuotą, neištrauktą iš konteksto, kad ji tikrai turėtų visus mūsų rašybos klaustukus.

    - Kaip jūs pati vertinate Nacionalinio diktanto rašymą?

    - Jaudulys ima ir graudu, kai matai, kad Nacionalinį diktantą rašo ir žmonės toli toli nuo Lietuvos. Man - didelis įsipareigojimas. Savo kaime visą diktantą ir po jo dar valandą pravaikščiojau po kambarį.

    Jausmų tikrai labai daug, tačiau pirmiausia diktantą vertinu protu. Buvau girdėjusi, kad prancūzai niekada nerinks prezidentu politiko, kuris viešai kalbėdamas padaro tris kalbos klaidas. Praėjo kažkiek laiko ir prancūzai sugriežtino sąlygą iki vienos klaidos. Kreipiausi į savo kolegą prancūzistą Miroslavą Stasilo, dirbantį tame pat Muitinės mokymo centre, ir jis paliudijo.

    Lietuvai dabar yra visos galimybės apginti lietuvių kalbą kaip valstybinę, o vėliau tokios pat didelės galimybės apginti lietuvių kalbą kaip vieną iš Europos Sąjungos vartojamų kalbų. Įstatymas gina, tinklalapiai padeda, Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija dirba. Taigi valstybė kalba valstybinės kalbos žodžiais.

    Be to, reikia atgaivinti tarmes. Tokių gražių tarminių žodžių yra. Jonas pamiršta viename kampe, Petras - kitame. Kalba skursta, skursta. Tų žodžių vis mažiau lieka. Ir kokio žodelio neprikelsi, kad lietuvis dar jį suprastų. Žodyną reikia branginti. Išmiršta kaimai su visais jų pavadinimais, tegu nors žodžiai neišnyksta.

    Aš protu suvokiu, kad valstybei labai svarbu išsaugoti valstybinę kalbą. Labai rimtų kalbininkų nustatyta, kad iš tūkstančių pasaulio kalbų lietuvių kalba, vartojama trijų milijonų Lietuvoje ir beveik milijono užsienyje, yra 208-ojoje vietoje. Taip aukštai jinai šiuo atveju yra atsidūrusi. Kaip kokioje Babilono viršūnėje. O gali būti net pasiturinti Europos valstybė ir neturėti savo pavadinimo kalbos.
  • 2007-02-04
    Valstybes kalbinis atsainumas duoda vaisius-rugstuoges...
  • 2007-02-02
    Kauno diena
    2007 m. vasario 2 d., penktadienis, Nr. 27 (18090)

    Nori taisyklingai kalbėti

    “Lietuvių kalbos (gimtosios ir valstybinės) ugdymo organizavimas bendrojo lavinimo mokyklose” - taip vadinasi tyrimas, kurį Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu atliko grupė mokslininkų. Tyrimo metu apklausta 1612 mokinių ir 240 lietuvių kalbos mokytojų, taip pat atlikta reprezentatyvi 1110 nuolatinių Lietuvos gyventojų apklausa.

    Apie tai žr. <A HREF="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&amp;aid=44698" TARGET="_blank">http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&amp;aid=44698</A>
  • 2007-02-02
    Į valdžią - „postojat' za litovcev“

    Danguolė Kavolėlytė, L.T.
    2007 vasario mėn. 2 d. 11:00


    Šie rinkimai bus pirmieji, kuriuose dalyvaus ir turintys nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje ne mūsų šalies piliečiai. Į rinkėjų sąrašus bus įtraukta apie 19 tūkst. pilietybės neturinčių asmenų, o 25 iš jų pretenduoja į vietos valdžią. L.T. pakalbino kai kuriuos iš jų.
    Pirmasis pašnekovas – Sergeyus Rozovas, Lietuvos rusų sąjungos kandidatas į Visagino tarybą (atsakymus vertė autorė).

    – Da, – atsiliepė į L.T. telefono skambutį.

    – Laba diena, – prisistačiau. – Ar galiu su jumis kalbėti lietuviškai?

    – Net. Ja neponimaju po litovski. Esli možno, po ruski. (Ne, nesuprantu lietuviškai. Rusiškai, jei galima.)

    Toliau žr. <A HREF="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=12015856" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=12015856</A>
  • 2007-02-01
    Dėmesys kalbai - didesnis

    AUDRONĖ GLIOŽERIENĖ
    Klaipėda, 207-02-01

    Kalbos konsultantai rengiasi abiturientų ir jų tėvų apgulčiai.

    Prieš egzaminus ir po jų Valstybinę lietuvių kalbos komisiją užplūsta elektroniniai laiškai bei nenutyla telefonų skambučiai.

    „Iki egzaminų mokiniai siunčia testus bei tekstus, prašydami, kad ištaisytume klaidas. Po egzaminų sulaukiame abiturientų mamų skambučių, besiteiraujančių, kaip reikia rašyti vieną ar kitą žodį“, - pasakojo komisijos pirmininkė Irena Smetonienė.

    Tačiau kalbininkų pareiga – ne už mokinį parašyti kontrolinį darbą.

    Konsultacijų grupėje triūsiančios trys moterys nuo ryto iki vakaro atsako į klausimus telefonu bei elektroniniu paštu.

    Žmonėms rūpi įvairūs dalykai - kaip rašyti švenčių pavadinimus, kada vartoti žodį „pilnai“ ar dėti brūkšnį.

    „Kalbininkų patarimų prireikia ne vien mūsų šalies gyventojams. Sulaukiame klausimų iš JAV, Izraelio, netgi Afrikos. Susidomėjimas lietuvių kalba didėja – mūsų interneto svetainėje kas mėnesį apsilankoma iki 90 tūkstančių kartų“,- pridūrė I.Smetonienė.

    Jos nuomone, žmonių rūpestis dėl kalbos kultūros „darosi kaip suprasta būtinybė“.

    Tą patvirtino ir Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Lietuvių katedros vedėjas Albinas Drukteinis.

    „Tokios euforijos dėl lietuvių kalbos, kokios būta per Atgimimą, nebeliko. Tačiau įstaigos, įmonės, atskiri asmenys rūpinasi savo bei dokumentų kalba tikslingiau ir profesionaliau. Apibendrinant galima teigti, jog dėmesys kalbos kultūrai didėja“, - pastebėjo docentas.

    Jo vadovaujama katedra turi padalinį – Lietuvių kalbos konsultacijų centrą.

    Jame dirbančios Jūratė Derukaitė bei Vitalija Kapsevičienė daugiausia dėmesio skiria universiteto bendruomenės kalbinėms problemoms.

    Tačiau kalbininkės neatsisako padėti klaipėdiečiams ir mielai pataria rūpimais klausimais.

    Šmaikščias ir vaizdingas jų parašytas konsultacijas galima rasti „Klaipėdoje“ kiekvieną ketvirtadienį.
  • 2007-01-31
    ELTA, 2007-01-30


    Tarptautiniams medicinos terminams kuriami lietuviški atitikmenys

    Europos Komisijos ir Lietuvos biudžeto lėšomis iki šių metų pabaigos į lietuvių kalbą bus išverstas tarptautinis medicinos terminų žodynas MedDra.

    Pasak Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Vaistų registracijos skyriaus Poregistracinio vertinimo poskyrio vyr. specialisto Mindaugo Būtos, MedDra žodyno vertimas padės medikams geriau suprasti angliškus terminus, vartoti šių terminų taisyklingus lietuviškus atitikmenis, galbūt padės terminologijos specialistams rengiant naują lietuvišką medicinos terminų žodyną.

    &quot;Tikimės, jog padedant Valstybinei lietuvių kalbos komisijai atsiras daugiau lietuviškų medicinos terminų atitikmenų tarptautiniams&quot;, - sakė M. Būta.

    Jo teigimu, 80 tūkstančių medicininių terminų apimantis žodynas bus išleistas elektronine forma ir juo bus galima naudotis nemokamai.

    &quot;Naudingiausias šis žodynas turėtų būti farmacinėms įmonėms, kurios rengia įvairių preparatų charakteristikų santraukas ir užrašus ant pakuočių&quot;, - teigė M. Būta.

    Pasak VVKT atstovo, maksimali šio žodyno vertė - 100 tūkstančių eurų. Pusę žodynui išleisti reikalingos sumos finansuos Europos Komisija, kitą dalį - Lietuvos biudžetas.
  • 2007-01-30
    Estijos Kalbos inspekcija priekaištauja „Maximai“

    <A HREF="http://www.DELFI.lt" TARGET="_blank">http://www.DELFI.lt</A>
    2007 sausio mėn. 30 d. 11:49

    Estijos Kalbos inspekcija, ilgą laiką kovojusi už tai, kad prekybos tinklo „Maxima“ darbuotojai mokėtų estų kalbą, nusprendė susitikti su tinklo vadovybe, nes atskirų parduotuvių tikrinimas neduoda jokių rezultatų, praneša DELFI.ee.

    Skaitykite Adresas <A HREF="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=11979858" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=11979858</A>
  • 2007-01-29
    „Savaitė&quot; 2007-01-29 07:19

    Ne pavardė žmogų puošia, bet…

    Teodora Rašimaitė

    Liaudies išmintis sako, kad ne pavardė žmogų puošia, o žmogus pavardę, tačiau nuolatos gauname nemažai klausimų dėl pavardės keitimo — tai žmonėms svarbu dėl teisinių, moralinių ir… estetinių priežasčių. Tad nutarėme šiuos dalykus panagrinėti plačiau.

    Kaip keičiama pavardė

    Negražios pavardės

    Pavardžių dalybos

    Naujoviškos moterų pavardės

    Straipsnį žr. <A HREF="http://www.gliaudeliai.org/articles.php?lng=lt&amp;pg=70" TARGET="_blank">http://www.gliaudeliai.org/articles.php?lng=lt&amp;pg=70</A>