Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2008-02-01
    "Man kiekvienas žodis yra su kvapu" (13)
    2008 m. vasario 1 d.

    Ivona ŽIEMYTĖ. Vakarų ekspresas, 2008-02-01

    "Gyvenu ne sau, stengiuosi būti naudingas visuomenei", - sakė 35 knygų autorius Kostas Kaukas

    ..."Kas manyje yra gero, man suteikė gimdytojai ir gamta", - sakė rašytojas I. Simonaitytės bibliotekoje surengtame jubiliejiniame vakare, prisiminęs gimtąjį Dzūkijos kaimą, kur pro trobos langus matėsi dvi upės, sode dūzgė bitės ir švilpavo volungės.

    <...> Ar keiksmažodžiai yra didžiausia dabartinės literatūros blogybė?

    Man kiekvienas žodis yra su kvapu. Jeigu į puodą įkrisdavo musė, mano motina ne ją iš puodo išmesdavo, bet visą viralą išpildavo kiaulėms. Būdavo, prie stalo kas pasako bjaurų žodį, motina griebiasi už burnos ir bėga laukan. Jeigu skaitydamas aptinku žodį "š...", noris vemt. Turi būt tik šventi, gražūs žodžiai, kelti žmogų aukštyn, o ne smukdyti. Smarvės neturi būt, gilūs geri charakteriai sukuriami ne iš mėšlo, reikia išmėžt Augėjaus arklides. Pajutau, kad po mano satyrų literatai išvadas daro.

    <...> Rašytojo gyvenime itin svarbios yra moterys. Tai jos - savotiški pigmalionai...

    Moteris ir mane pagimdė. Dramatiška, kad tuokiasi jauni žmonės, kitaip ir būt negali, ir jie padaro daug klaidų. Renkasi merginą, kuri geriau prisiglaudžia. Šia prasme aš irgi jaunystėje esu pakliuvęs į bėdą.

    Aš nenoriu būti globojamas, nes mamytė reikalinga kūdikiui, mano żmona yra bendradarbė, mes vienas kitą džiuginame savo darbais. Turime atskirus darbo kambarius. Ji, žinoma, kalbininkė, analizuoja kalbos istoriją, bet mus jungia daugybė dalykų. Moteriai svarbiausia - moteriškumas, bet jis neatskiriamas nuo proto, išminties, ir moteris turi būti naudingas "sutvėrimas", o ne pamaiva, kokias matome filmuose.

    Didžiuojatės, kad jūsų kūryba įtraukta į chrestomatijas, vadovėlius? Juk priverstinės literatūros vaikai ima nekęsti.

    Nei didžiuojuosi, nei žiūrinėju vadovėlius, kur mano tekstas yra. Džiaugiuosi, kad kartą per mėnesį mane kviečia mokyklos, kultūros namai, malonu bendraut su žmonėmis, išreikšt savo mintis, išklausyt jų nuomonę, save patikrint. Aš darau, ką privalau, nesistengdamas niekam įtikti. Ir mano knygas apie narkomaniją inscenizuoja mokyklos dramos būreliai.

    Vakaro metu skambėjo pikantiškų replikų apie jūsų pavardę; ar to mitologinio padaro savybės suteikė šarmo jūsų charakteriui?

    Nemanau. Vaikystėje pavardė Kaukas man šiurkštoka atrodė, bet paskui sužinojau įdomybių apie savo gimines: senelio brolis buvo žinomas gydytojas, kultūros veikėjas, patekęs į enciklopedijas, o tėvo pusbrolis, mano krikšto tėvas buvo įžymus prieškario radijo specialistas, darė motociklus, variklius.

    Šarmo man ne mitologinė būtybė davė: motina buvo žolininkė, gydė žmones medum ir žolėm. Giminės żmonėmis didžiuodavaus, ne pavarde.

    <...> Rašytojas Juozas Aputis sakė, kad Klaipėda - Dievo paženklintas miestas. Apie jos žmones pats daug rašėte; žavi jau vien faktas, kad daugelis mūsų, poeto žodžiais, "mylime ne nuo kranto".

    Visa žmonija yra Dievo paženklinta, nemanau, kad žydų tauta - išrinktoji. Visos tautos išrinktos, bet jose atsiranda daugiau ar mažiau kilnesnių atstovų. Įdomu, kad toks Varkalis, berniūkštis nuo Telšių, atvažiavo čia ir tą kraštą pamilo, jūras išmaišė. Aš Klaipėdos kraštą pirmąkart išvydau 1945 metais, ir jį pamilau. Buvo labai keista, kad Žalgirių pelkėje gyvenantis žmogus, parsivedęs pačią nuo Žemaitijos kalvelių, nė už ką nesutiko išsidangint iš potvynių apsemiamos savo trobos, iš savo gražiausios gimtos pelkės.

    Man mano gimtinė daug kartų gražesnė, bet Klaipėdos krašto žmonės daug daugiau iškentėję, negu kiti. Todėl jie man labai artimi, stengiuosi juos pavaizduoti. Tie lietuvininkai, kuriuos per tris knygas aprašiau, pakėlė galvas, pasijuto visateisiais, nes iki šiol daugelis juos laikė vokiečiais.

    Str. žr. <A HREF="http://www.ve.lt/?rub=1065924826&amp;data=2008-02-01&amp;id=1201802761" TARGET="_blank">http://www.ve.lt/?rub=1065924826&amp;data=2008-02-01&amp;id=1201802761</A>
  • 2008-01-30
    Numarinti gimtąją kalbą - kaip susprogdinti Luvrą

    &quot;The Guardian&quot; ir lrytas lt inf.
    2008-01-28 16:19
    Prieš savaitę mirė paskutinis žmogus kalbėjęs ejakų kalba. 89-erių Marie Smith Jones iš Aliaskos su savimi išsinešė dar vieną jau mirusią kalbą, ir tai ne vien jos asmeninė, bet ir kultūrinė tragedija.

    M.S.Jones buvo grynakraukė ejakė - priklausė nedidelei genčiai pietų Aliaskoje. Ji ir paskutinė sklandžiai kalbėjo gimtąja kalba, kai 9 dešimtmečio pradžioje mirė jos sesuo. &lt;...&gt;

    Žvejo dukra, nuo paauglystės dirbusi konservų fabrike, nekentė žurnalistų - prieš mirtį jie moters nepalikdavo ramybėje.

    Nieko keisto - ejakų kalba neturi jokių palikuonių. Niekas nebeatskirs „demex'ch“ (minkšta dėmė ant ledo) nuo „demex'ch'lda'luw“ (didelė apgaulinga skylė lede). Manoma, kad ejakai atskilo nuo indėnų atabaskų kalbinės grupės, ir prieš 3 tūkstančius metų nukeliavo iki šiaurės. &lt;...&gt; Nors nebeliko gyvo gimtąją kalbą išsaugojusio ejako, jų kalba dalinai egzistuos akademiniame pasaulyje. Šimtai kitų genčių kalbų tyliai išnyko, nesulaukę lingvistų dėmesio, tačiau ejakų kalba yra pilnai dokumentuota - kalbotyrininkai surinko video ir audio įrašų, senovės pasakų, 3 tūkstančių puslapių žodyną. Ir visa tai jau išleista DVD formatu.

    Toks dėmesys ejakų kalbai yra puikus pavyzdys kitų mirštančių kalbų išsaugojimui. Statistika rodo, kad jei kiekvienas pasaulyje gimęs vaikas išgyventų 100 metų, trys ketvirtadaliai visų kalbų išnyktų per jo gyvenimą.

    Lingvistas Kenas Hale'as taip apibūdino situaciją: „Kalbose slypi visi tautos intelektualiniai turtai. Prarasti ją - tai kaip susprogdinti Luvrą“.

    Tačiau kraupi statistika gali ir neįveikti pakankamai užsispyrusio kalbėtojo. Klasikinis pavyzdys - hebrajų kalbos atgimimas prieš šimtą metų Izraelyje. Šiandien baskai, katalonai, velsiečiai ir maoriai taip pat neketina būti uzurpuoti nacionalinių kalbų. &lt;...&gt;

    Str. žr. <A HREF="http://www.lrytas.lt/naujienos/12015301211201218345/p1/Mokslas/Numarinti-gimt%C4%85j%C4%85-kalb%C4%85-kaip-susprogdinti-Luvr%C4%85/" TARGET="_blank">http://www.lrytas.lt/naujienos/12015301211201218345/p1/Mokslas/Numarinti-gimt%C4%85j%C4%85-kalb%C4%85-kaip-susprogdinti-Luvr%C4%85/</A>
  • 2008-01-30
    Vardo „Lithuania“ keitimas specialistų nežavi

    Mindaugas Jackevičius, <A HREF="http://www.DELFI.lt" TARGET="_blank">http://www.DELFI.lt</A>
    2008 sausio mėn. 28 d. 22:14

    Angliško Lietuvos vardo „Lithuania“ galimas virsmas į trumpesnį ir lengviau ištariamą specialistų nežavi. Jie primena, kad visi vietovardžių pavadinimai susiklosto tradiciškai ir negalime kitiems nurodinėti, kaip mus vadinti. Be to, prieš kurį laiką nesėkmingai „Estlandia“ bandė persivadinti Estija, o Birma, tapusi Mianmaru, taip vadinama tik dalies pasaulio bendruomenės.

    Penktadienį DELFI skelbė , kad kalbant apie Lietuvos pristatymo pasaulyje strateginės rinkodaros koncepciją užsiminta, jog Lietuvai norint tapti geriau žinoma pasaulyje, reikėtų keisti dabar sunkiai ištariamą anglišką Lietuvos vardą „Lithuania“.

    Toliau straipsnyje – I. Smetonienės, R. Baubino ir I. Šeškauskienės komentarai.
    Žr. <A HREF="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=15779969" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=15779969</A>
  • 2008-01-22
    Parashyta lietuwishkai – negi neaishq?

    2007-08-09 | Jurga Marcinkevičiūtė
    <A HREF="http://vakarai.us/news/137/ARTICLE/1153/2007-08-09.html" TARGET="_blank">http://vakarai.us/news/137/ARTICLE/1153/2007-08-09.html</A>


    Teko girdėti pasakojimą apie vieną garbią teisėją, kuri užsienio komandiruočių metu iš plastiko rėmelių išima kortelę su užrašyta jos pavarde ir demonstratyviai ra****liu pataiso ,,tarptautinį“ savo pavardės variantą, sudėdama visus lietuviškus diakritinius ženklus: ,,varneles“ bei taškelius. Maža to, ši moteris dar ir paaiškina kolegoms iš įvairiausių pasaulio valstybių, kaip tariama viena ar kita, jiems nepažįstama, lietuviška raidė.

    &lt;...&gt; Tos esminės pagarbos trūkumas ypatingai išryškėjo šį pavasarį, priėmus nutarimą dėl pavardžių rašymo nelietuviškomis raidėmis – buvo sutarta valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų sudaromuose ir išduodamuose dokumentuose leisti rašyti ne tik lietuviškais, bet ir kitais lotyniško pagrindo rašmenimis, šiam tikslui naudojant x, q ir w raides. &lt;...&gt; Žymūs visuomenės veikėjai, kalbininkai ir įvairių mokslo sričių atstovai ne vienąkart kreipėsi į Lietuvos valdžią, prašydami nedarkyti lietuvių kalbos, išlaikyti svetimų vardų lietuvinimo principą. Juk kiekviena tauta naudoja savą raidyną, lietuviškuoju atveju pritaikydama lotynišką abėcėlę savo kalbai – tam reikėjo sukurti įvairių naujų ženklų.
    Buvo pateikti įvairūs kompromisai šiuo klausimu. Berods, jau buvo galima pasidžiaugti vienu iš tokių beprigyjančių kompromisų, kuomet visi nelietuviški tikriniai vardai rašomi lietuviškai, o jei reikia – šalia ir originalo forma skliausteliuose, kaip papildoma informacija. Be abejo, kai kuriais atvejais tai yra tiesiog būtina, pavyzdžiui, kad nekiltų teisinių ginčų, jei užsienietis įstatymo pažeidėjas ginčytų savo pavardės užrašymo formą.

    &lt;...&gt; Valstybinės lietuvių kalbos komisijos teikiamas projektas siūlo sureguliuoti tik svetimųjų pavardžių ir vardų rašymą lietuviškuose dokumentuose. &lt;...&gt; ,,autentininkams“ pavardės užrašymas iš klausos - tai kelias į visišką tarptautinės informacijos chaosą; o Valstybinei lietuvių kalbos komisijai atstovaujantys tarnautojai dievagojasi, kad labiausiai rūpinasi lietuviškomis pavardėmis: ,,Norisi tikėti, kad mūsų pavardės neperrašinėjamos kitose šalyse, taip ir mes neturėtume perrašyti kitų šalių piliečių gyventojų pavardžių Lietuvoje”.

    Toks tikėjimas niekuo nepagrįstas, ir tą geriausiai žino mūsų tautiečiai, apsigyvenę JAV, Kanadoje ar Europos valstybėse...

    Str. žr. <A HREF="http://vakarai.us/news/137/ARTICLE/1153/2007-08-09.html" TARGET="_blank">http://vakarai.us/news/137/ARTICLE/1153/2007-08-09.html</A>
  • 2008-01-22
    „Proamerikietiškasis“ prezidentas imasi Prancūzijos televizijos, transliuojančios angliškai


    „Priblokšti!“ Tokiu žodžiu (anglų kalba) vienas televizijos naujienų kanalo France 24 žurnalistas apibūdino naujienų skyriaus reakciją į Prezidento Nicolas Sarkozy (Nikolia Sarkozi) pranešimą, kad ateityje kanalas transliuos tik prancūzų kalba. Taip lengvai per prancūzų televizijos studiją nuvilnijęs šis šnekamosios kalbos žodis (anglų kalba) tik patvirtina, kad valstybėje, kuri garsėja savo kalbiniu šovinizmu, kanalas tikrai tapo dvikalbiu.

    France 24, priklausantis visuomeniniam transliuotojui ir privačiai televizijos stočiai TF1, buvo įkurtas vos daugiau nei prieš metus – prancūzus erzino amerikiečių dominavimas eterio bangose. Negalėdami ilgiau pakęsti, ypatingai invazijos į Iraką metu, Amerikos televizijos kanalų jausmingų pareiškimų jie troško turėti savo – à la française – CNN kanalą. Nuo pat pradžios buvo aišku, kad „prancūziškos perspektyvos“ kitiems siūlymas reikš transliacijas kitomis kalbomis – kaip kad žinojo al-Jazeera kanalo vadovai, kad negalės transliuoti tik arabų kalba. Televizija France 24 iš pradžių transliavo prancūzų ir anglų kalbomis, vėliau buvo įkurta arabiška stotis. &lt;...&gt;

    Str. <A HREF="http://www.politika.lt/index.php?cid=9316&amp;new_id=692326" TARGET="_blank">http://www.politika.lt/index.php?cid=9316&amp;new_id=692326</A>
    />
    Politika.lt. (Parengta pagal &quot;The Economist&quot; )
  • 2008-01-19
    Už lietuvišką raštą jau baudžiama

    Virginija GRIGALIŪNIENĖ
    2008 sausio mėn. 18 d. 14:36

    Mobiliojo ryšio bendrovės vartotojus baudžia už lietuvių kalbą. Už lietuvišką SMS iš žmogaus lupama net 91 kartą brangiau nei už anglišką. Norite sutaupyti - išsižadėkite gimtosios kalbos, siūlo &quot;Vakaro žinios&quot;.

    &quot;Vakaro žinių&quot; skaitytojas pasipiktino gavęs sąskaitą už &quot;Omnitel&quot; suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas. Vien už išsiųstas SMS reikėjo sumokėti 200 litų. Tiek kainavo sveikinimai Naujųjų proga artimiesiems ir pažįstamiems.

    &quot;Omnitel&quot; tinklo atstovai žmogui paaiškino, jog &quot;seniai laikas žinoti&quot;, kad, SMS rašant lietuviškomis raidėmis, telefono atmintyje užfiksuojama daug daugiau simbolių, todėl automatiškai registruojama, kad išsiųsta daugiau SMS. Nerašykite lietuviškai - sutaupysite.&quot;

    &quot;Mūsų bendrovė niekuo dėta, nes telefonas taip padarytas, - pasikonsultavęs su kolegomis &quot;Vakaro žinioms&quot; patvirtino &quot;Omnitel&quot; tinklo Klientų aptarnavimo skyriaus atstovas Mantas. - Viena lietuviška raidė užima daugiau simbolių, gali net apie 50 užimti. Kuo žinutėje daugiau lietuviškų raidžių, tuo daugiau simbolių. Todėl ir sąskaitoje atsispindi, kad išsiųsta daugiau žinučių.&quot;

    Panašiai aiškino ir UAB &quot;Bitė Lietuva&quot; Klientų informavimo skyriaus atstovė Vitalija. &quot;Lotyniškos raidės atitinka vieną simbolį telefone, o lietuviškos, tokios kaip Š, Č ir kt., - kur kas daugiau, - sakė ji. - Telefone yra kompiuteriukas, kuris tuos simbolius skaičiuoja. Jei vienoje žinutėje gali būti 160 simbolių, o parašoma daug lietuviškų raidžių, gali paaiškėti, kad iš telefono buvo išsiųstos ne viena, o kelios žinutės.&quot;

    Vitalija pridūrė, jog, rašant lietuvišku šriftu, viena žinutė neturėtų būti ilgesnė nei 60 raidžių. Tai esą atitinka vieną SMS. &quot;Taip telefonai užprogramuoti - nuo mūsų šitas dalykas nepriklauso&quot;, - pasiteiravus, kodėl žlugdoma valstybinė kalba, atsakė bendrovės atstovė.

    &lt;...&gt; Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė &lt;...&gt;: &quot;Mums buvo pasakyta, kad kai kurie telefonai nepalaiko lietuviškos atminties, - dėstė komisijos pirmininkė. - Praėjome kryžiaus kelius, kol galų gale tokia atmintis telefonuose atsirado&quot;.

    Paskui, anot I.Smetonienės, buvo aiškinama, neva telefonus reikia pirkti tik salonuose - ne turguje ar &quot;už kampo&quot;. Mat pastarieji lietuviškos abėcėlės esą gali neturėti.

    Dar vėliau mobiliojo ryšio operatoriai esą pareiškė, jog lietuviškomis raidėmis galima rašyti žinutes tik tais telefonais, kurie yra naujesnių modelių. Tačiau tai, kad, rašant lietuviškai, gali tekti pakloti daugiau pinigų, kalbininkė sakė išgirdusi pirmą kartą...

    Str. žr. <A HREF="http://www.vakarozinios.lt/lt/naujienos/lietuva/krasto_zinios/uz_lietuviska_rasta_jau_baudziama" TARGET="_blank">http://www.vakarozinios.lt/lt/naujienos/lietuva/krasto_zinios/uz_lietuviska_rasta_jau_baudziama</A>
  • 2008-01-18
    J.Vaiškūnas. Piktnaudžiavimas svetimžodžiais žlugdo gimtąją kalbą

    Jonas Vaiškūnas, <A HREF="http://www.DELFI.lt" TARGET="_blank">http://www.DELFI.lt</A>
    2008 sausio mėn. 18 d. 00:01

    Pramušę lietuvių - vienos iš seniausių indoeuropiečių kalbų - apsauginį sluoksnį, svetimžodžių virusai į ją plūstelėjo neregėtu srautu.
    Nespėjant sukurti lietuvių kalbos daryba jiems pagristų atitikmenų, svetimžodžiai palaipsniui virsta naujaisiais tarptautiniais žodžiais - įteisintomis svetimybėmis, nelyg vėžinėmis ląstelėmis, ėdančiomis ne tik gyvą, daugiaspalvį ir išraiškingą lietuvišką žodyną, bet ir laužančiomis lietuviško sakinio sandarą, keičiančiomis lietuvišką minties dėstymo, jos išraiškos ir, bendrai paėmus, savitos pasaulėvokos ir pasaulėraiškos būdą.

    Pridengti lietuviškomis galūnėmis svetimžodžiai seniai jau kerojasi mūsų žodyne ir mintyse vis gausėjančių skolinių ir taip vadinamų tarptautinių žodžių pavidalais. Modernios svetimybės, pateisinamos pažangos mitu, užmigdo mūsų budrumą ir nuskausmina jautrumą. Dažnas lengvai įtiki ir įtikinėja kitus, neva dauguma svetimžodžių lietuvių kalbai yra reikalingi ir netgi liudija kalbos pažangą.

    Niekas neneigia, kad specializuotoms veikloms yra būtina turėti iš specializuotų terminų sudarytą savitą metakalbą, įgalinančią į tiriamus reiškinius pažvelgti iš šalies, be jausmų ir susitapatinimo (būdingo gimtajai kalbai) su jais. Viskas būtų gerai, jei svetimžodžiai liktų tik vadinamų specialistų specialiosios metakalbos savastim.

    Bėda, kad ir savo kasdienę kalbą vis labiau užpildome šiais specialistų terminais. &lt;...&gt; negali būti pateisintas beatodairiškas mėgavimasis svetimžodžiais, užuot vartojus įprastus gyvus vaizdingus lietuvių kalbos žodžius. &lt;...&gt;

    “Tauta susikuria kalbą sau. Sau. Ne vakarams ne Europai” (J.Marcinkevičius). Per gimtąją kalbą patiriame savitą pasaulėvoką, per ją pasireiškia ypatingas pasaulio reiškinių pagavimo ir supratimo būdas, nepakartojamas ryšys su tautos praeitimi, istorija.
    Mūsų Kalba mus įgalina savaip jausti, mąstyti ir suvokti. Tuo pasaulio pasaulėžiūrų paveiksle kalba yra neįkainojama ir nepakartojama kosmoso galių reiškėja. Amerikiečių eseisto O.Holmeso žodžiais: “Kiekviena kalba yra šventovė, kurioje saugomos ja kalbančių žmonių širdys”.

    Str. žr. <A HREF="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=15653422" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=15653422</A>
  • 2008-01-16
    Neardykime lietuvių kalbos sistemos

    Prof. Arnoldas PIROČKINAS, kalbininkas
    2008 sausio mėn. 16 d. 11:52

    Pamatęs Valstybinės lietuvių kalbos atsakymą, galiu tik skėstelėti rankomis. &lt;...&gt;
    Esminis skirtumas tarp vadinamojo kompromisinio Valstybinės lietuvių kalbos komisijos siūlymo ir to, kurį išdėstė pareiškimo autoriai, yra tai, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija prioritetiniu laiko svetimvardžių rašymą originalo kalba, tuo tarpu mes pabrėžiame visų pirma sulietuvintų svetimvardžių rašymą ir, jeigu reikia, skliausteliuose galima parašyti tą patį žodį originalo kalba. Be to, Valstybinė lietuvių kalbos komisija sutinka, kad svetimvardžiai būtų vartojami šalia lietuviškųjų tik vaikiškoje ar populiarioje literatūroje, o mes esame įsitikinę, kad jeigu šalia svetimvardžių žodžių bus nepanaudoti lietuviški žodžiai, tai ardo lietuvių kalbos sistemą.

    Parengta pagal „Respubliką“, http://www.vakarozinios.lt/lt/naujienos/lietuva/nuomones/neardykime_lietuviu_kalbos_sistemos
  • 2008-01-16
    Ginčas dėl svetimvardžių: išpūstas ar tikras?

    2008 01 15 /12:59/
    ELTA

    Pasak Kalbos komisijos, tarpukario Lietuvoje egzistavo dvejopas kitų kalbų tikrinių vardų rašymas atsižvelgiant į tekstų paskirtį. Žr. <A HREF="http://www.lrt.lt/new/news.php?strid=5044&amp;id=4281374" TARGET="_blank">http://www.lrt.lt/new/news.php?strid=5044&amp;id=4281374</A>
  • 2008-01-13
    Užduotis politikams – liepti svetimvardžius rašyti lietuviškai

    Eglė Digrytė, <A HREF="http://www.DELFI.lt" TARGET="_blank">http://www.DELFI.lt</A>
    2008 sausio mėn. 13 d. 16:23


    Rašytojai, filosofai, kultūros, visuomenės veikėjai, vertėjai ir kalbininkai laužo ietis dėl svetimvardžių rašybos dokumentuose, žiniasklaidoje, verstinėje literatūroje bei kitur. Daugiau nei 300 asmenų kreipėsi į Seimą, prašydami uždrausti rašyti užsieniečių vardus, miestų ar regionų pavadinimus, kitus svetimvardžius originalo kalba.
    Kalbininkai savo ruožtu siūlo nedaryti šioje srityje didelių revoliucijų ir laikytis ligšiolinės tradicijos, mat esą nei vienas, nei kitas kraštutinumas nebūtų priimtinas.

    Svetimvardžiai – lietuvių kalbos išdavystė

    „Šiuo metu svetimvardžių vartosena darosi priklausoma nuo visokių asmenų užgaidų, - teigiama Seimo pirmininkui Viktorui Muntianui ir kitiems parlamentarams įteiktame kreipimesi. &lt;...&gt;

    Anot pusketvirto šimto kreipimąsi pasirašiusių įvairių profesijų atstovų, visuomenė, „visų pirma didelė dalis viešosios informacijos priemonių, jaunimo ir net inteligentų, su pasimėgavimu skuba vartoti įvairias žargono atmainas ir atsainiai žiūri į bendrinės kalbos normas: jos mat trukdančios plėtoti saviraišką“. Dėl to kalba esą prarado autoritetą ir nėra tautą konsoliduojanti vertybė. &lt;...&gt;

    Liberali tvarka nesvetima ir kitoms šalims

    Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) įsitikinusi, kad dabar galiojantys svetimų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių vartojimo principai „objektyviai atspindi dvi senas jų vartojimo lietuviškuose tekstuose tradicijas ir teikia visuomenei galimybę laisvai pasirinkti vieną kurią (t. y. vartoti originalias arba adaptuotas formas) arba abi išsyk“.

    Todėl savo atsakyme į minėtą pareiškimą VLKK nurodė nepritarianti siūlymams privaloma paskelbti kurią nors iš šių tradicijų.

    Pasirinktinės svetimvardžių vartojimo normos Lietuvoje galiojo ir tarpukariu. Europoje laikomasi nuostatos, kad svetimvardžiai priklauso skirtingoms kalboms kaip skirtingų nacionalinių kultūrų elementas, todėl jų nedera savintis. Šių žodžių rašymas originalią forma esą neturi įtakos kalbai.

    Anot VLKK, lietuvių kalbos morfologija dėl to nėra pažeidžiama, mat autentiški tikriniai vardai turi būti priderinami prie lietuvių kalbos kaitybos sistemos.

    Komisijos atsakyme primenamos dvi bylos, kuriose buvo apgintos lietuviškų moterų pavardžių vartojimo tradicijos (pridedant moterišką galūnę, tačiau leidžiant pasirinkti trumpesnę formą – ne Budrys, o Budrienė ar Budrė).

    „Niekuo nepagrįstus kaltinimus savo kasdieniu darbu paneigia tūkstančiai Lietuvos žmonių – ne tik mokytojų, žurnalistų, rašytojų, redaktorių, vertėjų, mokslininkų, kultūros darbuotojų, politikų, bet ir mūsų jaunoji karta, lavinanti lietuvių kalbos įgūdžius mokyklos suole ar tobulinanti savo profesinę lietuvių kalbą aukštųjų mokyklų auditorijose“, - pabrėžė VLKK.

    Siūlo neieškoti apynasrių

    Šiomis dienomis į Seimą kreipėsi Lietuvių PEN centro ir Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos, prašydamos nesiimti jokių pokyčių.

    Abiejų sąjungų atstovai pritarė VLKK pozicijai ir išreiškė viltį, kad „svetimvardžių rašyba viešuose spaudiniuose bus laikoma iš esmės išspręstu klausimu, kuriam nereikia ieškoti apynasrių“.

    Kaip DELFI sakė Lietuvos vertėjų sąjungos pirmininkė Jurgita Mikutytė, dabartinė liberali tvarka yra bene geriausia. Mat svetimvardžius galima rašyti pagal poreikį: grožinėje ir ypač vaikų literatūroje adaptuoti, spaudoje ar moksliniuose tekstuose palikti originalią pavardę, greta, jei reikia, parašant sulietuvintą variantą.

    Kalbininkas Antanas Smetona taip pat siūlė vadovautis tradicijomis, kalbos mokslo kanonais ir pasauline patirtimi. „Kreipimąsi parašė maža, bet labai grėsminga ir kelianti daug triukšmo žmonių grupė. Nereikia čia nieko kurti“, - DELFI sakė jis.

    Grožinės literatūros kūriniuose svetimvardžiai dažniau adaptuojami, tuo tarpu spaudoje laikomasi ir vienos, ir kitos tradicijos.

    „Dėl žiniasklaidos negalima pasakyti vienareikšmiškai. Yra VLKK nutarimas, kuriame parašyta, kad vardus reikia adaptuoti, mat juos skaito ir ne visai išmanantys, - kalbėjo filologas. – Bet įsivaizduokite sporto skyrelį, kur kiekvienoje eilutėje būna po pavardę – jei greta originalo rašytume ir sulietuvintą formą, netilptume. Be to, yra tokių pavardžių, pavyzdžiui, afrikiečių, kurių sulietuvinti nesugebėsime.“ &lt;...&gt;

    Str. žr. <A HREF="http://whatson.delfi.lt/archive/article.php?id=15597222" TARGET="_blank">http://whatson.delfi.lt/archive/article.php?id=15597222</A>