Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2006-09-06
    Živilė Makauskienė: Kodėl Lietuvos pasieniečiai sveikinasi lenkiškai?

    OMNI naujienos| 2006 09 06 10:02:44 |

    Nesenai buvo pasidžiaugta nauja, šįkart pėstiesiems skirta perėja Lietuvos-Lenkijos pasienyje. Nežinau, kaip ten yra, bet bent jau Budzisko-Kalvarijos ir Lazdijų –Aradnykų sienos perėjose Lietuvos pasieniečiai su vykstančiais į Lietuvą ir iš jos grįžtančiais sveikinasi (jeigu išvis sveikinasi) ... lenkiškai.

    Ir ne tik su tais, kurie sėdi automobiliuose su lenkiškais valstybiniais numeriais. <...>

    – Bepig jums - atvažiavote, sustojote minutę, ir vėl toliau nuvažiuosite. O mums čia reikia visą laiką stovėti, ir klausytis pastabų bei pamokslų – nuoširdžiai man paaiškino Lazdijų-Aradnykų sienos perėją aptarnaujantis Lietuvos pasienietis, užklaustas, kodėl, pamatęs lenkiškus automobilio numerius, su manim pasisveikino „dzien dobry“, užuot palabinęs lietuviškai.

    Nustebau, kaip, ir visų pirma, kas gali tyčiotis iš uniformuoto Lietuvos pareigūno, ant kepurės nešiojančio Vyties ženklą.

    Pasirodo, taip bent jau aiškino mano pašnekovas, kad jeigu sieną kertantį lenką lietuvis pareigūnas užkalbina lietuviškai, susilaukia pastabų: esą, kalbėki lenkiškai, nes jūsų kalbos nesuprantame. Todėl, esą, kad tos pastabos jau nusibodo, net ir nebando sveikintis ar kalbėti lietuviškai. Paklaustas, ar kada nors girdėjo, kad gretimame langelyje sėdintis lenkų pasienietis į Lenkiją atvykstančius Lietuvos piliečius pasveikintų lietuviškai, ir vėliau su jais bandytų lietuviškai kalbėti, pareigūnas tik nusijuokė:

    – Turbūt pati galite atsakyti į šį klausimą...

    &lt;...&gt; žr. <A HREF="http://www.ausra.pl/0618/zm3.html" TARGET="_blank">http://www.ausra.pl/0618/zm3.html</A>
  • 2006-09-01
    Nori antros kalbos

    Respublika, 2006 m. rugsėjo 1 d. (15 psl.)

    V. Janukovičiaus vadovaujamos Ukrainos Vyriausybės ilgalaikėje veiklos programoje 2006–2011 m. numatoma siekti, kad rusų kalbai būtų suteiktas antrosios valstybinės kalbos statusas.
    Tai sakoma dokumento projekte, kuris trečiadienį buvo svarstomas Ministrų kabineto posėdyje.
    O prezidentas V. Juščenka &lt;...&gt; pareiškė, kad „Ukrainoje nėra ir nebus alternatyvos ukrainiečių kalbai kaip valstybinei ir oficialaus bendravimo kalbai“.
  • 2006-09-01
    Antros kalbos mokymasis keičia smegenų anatomiją
    OMNI LAIKAS | 2004 10 14 16:09:01 |

    Dviejų kalbų mokėjimas nulemia smegenų anatomijos pokyčius, trečiadienį paskelbė mokslininkai, kurių atradimas gali paaiškinti, kodėl vaikai antrąją kalbą išmoksta lengviau už suaugusiuosius.

    &lt;...&gt; Mokslininkai taip pat rengiasi ištirti keliomis kalbomis šnekančių žmonių smegenis, kad nustatytų, ar pilkosios medžiagos kiekis yra proporcingas kalbų, kurias jie moka, skaičiui.

    Žr. <A HREF="http://www.omni.lt/index.php?base/z_220582" TARGET="_blank">http://www.omni.lt/index.php?base/z_220582</A>
  • 2006-08-31
    ELTA, 2006-08-30

    A. Lukašenka nusprendė perrašyti baltarusių kalbos taisykles

    Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka patikėjo švietimo ministrui Aleksandrui Radkovui per dvi savaites parengti naujas baltarusių kalbos rašybos ir skyrybos taisykles, rašo laikraštis &quot;Gazeta&quot;.

    &lt;...&gt; A. Rydkovas pastebėjo, kad šiuo metu baltarusiai skirtingai supranta savo gimtosios kalbos rašybos taisykles.

    &lt;...&gt; anot ministro, naujos rašybos, &quot;atspindinčios šiuolaikinės gimtosios kalbos lygį&quot;, projektas jau parengtas.

    Kaip rašo laikraštis &quot;Gazeta&quot;, iškart po to, kai šalies prezidentu buvo išrinktas Aleksandras Lukašenka, nacionalinės kalbos problema buvo politizuota. Imta uždarinėti baltarusiškąsias mokyklas, šiuo metu gimtąja kalba mokosi tik 20 proc. moksleivių.

    &quot;Gazeta&quot; cituoja A. Lukašenkos žodžius: &quot;Žmonės, kurie kalba baltarusių kalba, negali nieko daugiau daryti, kaip tik ja kalbėti &lt;...&gt;&quot;

    Toliau žr. <A HREF="http://www.londonozinios.com/lt/news_3534.ctm" TARGET="_blank">http://www.londonozinios.com/lt/news_3534.ctm</A>
  • 2006-08-24
    Karvės „kalba“ skirtingomis tarmėmis

    <A HREF="http://www.DELFI.lt" TARGET="_blank">http://www.DELFI.lt</A>
    2006 rugpjūčio mėn. 24 d. 09:13


    Fonetikos ekspertas patvirtino tai, ką anksčiau teigė ūkininkai: karvių mykime yra regioninių akcentų požymių. Pienines karves auginantys ūkininkai Somerseto grafystėje (D.Britanija) jų gyvulių skleidžiamame garse pastebėjo „vietinį“ skambesį, rašo “Ananova”.
    Londono universiteto fonetikos profesorius Johnas Wellsas sakė: „Šis reiškinys yra gerai pažįstamas paukščių pasaulyje. Tos pačios rūšies atstovai skirtingose šalies vietose gieda skirtingais akcentais. Tyas pats gali galioti ir karvėms. Nedidelėje populiacijoje – pavyzdžiui, bandoje – galima aptikti nustatomų dialekto variacijų, kurioms daugiausiai įtakos daro pačių artimiausių kaimynų bandos“.

    &lt;...&gt;

    Toliau žr. <A HREF="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=10468363" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=10468363</A>
  • 2006-08-18
    Informacija turistams Trakuose prajuokina ne visus turistus | 2006 08 18 09:39:20 |

    Robertas ČUTA

    “Galvė“

    Trakai pasipuošę informaciniais stulpais su tekstais turistams apie miestą ir miesto įdomybes – cerkvę, bažnyčią, Joną Nepomuką ir taip toliau. Jei prie stulpo sustoja informacijos paskaityti lietuvis – viskas normalu, jis supranta, kas parašyta. Tačiau anglakalbius turistus tekstai apie Trakus, parašyti angliškai, kartais ne tik prajuokina gramatinėmis klaidomis, bet būna net nesuprantami – bent jau taip sako vienas škotas. Trakų turizmo informacijos centro (TIC) direktorės L.Balčytienės teigimu, daugiau niekas, išskyrus šį škotą, esminių klaidų tekstų vertimuose neįžvelgia.

    Išvis neaišku

    Pasak Lietuvoje anglų kalbos redaktoriumi dirbančio škoto George M.Campbello, jei savivaldybė investavo nemažai pinigų šiems informaciniams stulpams įrengti, galėjo primokėti dar 50-100 litų tam, kad angliškasis vertimas būtų be klaidų. G.M.Campbello teigimu, tekstuose daug vaikiškų klaidų – pavyzdžiui, anglų kalbos artikelių the ar a nėra ten, kur turėtų būti, o yra ten, kur jie netinka. „Tikros nesąmonės yra bažnyčių pavadinimai, o kas norėta pasakyti tekstu apie Jono Nepomuko koplytstulpį – išvis nesuprantu”, – sakė škotas. &lt;...&gt;

    Toliau žr. <A HREF="http://www.galve.lt/lt/numeriai/2006081833/aktualijos/info_turistams" TARGET="_blank">http://www.galve.lt/lt/numeriai/2006081833/aktualijos/info_turistams</A>
  • 2006-08-10
    Kodėl skatinamos rusiškos nešvankybės?

    Rimvydas ŽILIUKAS

    2006 „XXI amžius“

    Liepos 21 dieną, 19 val. 45 min., žiūrėjau antro televizijos kanalo laidą „Kasdienybės aitvarai. Kaip keikiamės, kodėl ir kokiose situacijose?“ Šioje rusiškų nešvankybių propagandos laidoje jos dalyviai atvirai žavėjosi rusiškais keiksmažodžiais.

    Štai kilęs iš asocialios šeimos (kaip jis pats prisipažino) kino režisierius Emilis Vėlyvis dėstė: „Kiekvienas keikiasi, visi keikiasi“. „Yra intelektualių žmonių, kurie keikiasi ir labai keikiasi“. „Literatūrinė kalba žmones erzina, ypač jaunus“. „Mes rusiškus keiksmažodžius pateisiname, nes mes su jais užaugome“. Jis netgi apgailestavo, kad „yra šeimų, kuriose nesikeikiama, ir tai yra savotiška trauma vaikui. Tai yra blogai… Kai vaikas iš mažens pripratinamas prie keiksmažodžių, jis visai kitaip reaguoja“.

    Jam pritarė humanitarinių mokslų daktarė Birutė Jasiūnaitė: „Minkštakūnis mamytės sūnelis dar ir ausų gali gauti“. Ir likusieji džiaugsmingai turavojo: „Taip, taip! Ir gauna!“

    &lt;...&gt;

    Toliau žr. <A HREF="http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2006/08/04/index.html" TARGET="_blank">http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2006/08/04/index.html</A>
  • 2006-08-07
    Laura Šaulytė: &quot;Škias&quot; ir &quot;tsakant&quot;
    | 2006 08 07 07:40:02 |


    Ar niekada nebandėte klausytis, kaip gatvėje ar troleibuse žmogus kalba mobiliuoju telefonu? Žinoma, tai nėra gražu, bet užtat kaip įdomu! Kai girdi buitinę vieno žmogaus kalbą (o ne visą pašnekesį), kartais imi suvokti, kad tu ir tave supantys žmonės šneka visai kitaip, nors ir ta pačia lietuvių kalba.

    Neseniai girdėjau, kaip viena moteris kažkam aiškindama apie kažką nuolat kartojo žodį „visumoj“. Pavyzdžiui, „visumoj tai penktadienį galėsim susitikti... visumoj tai geriau savaitgalį... visumoj aš jums duosiu kitą telefono numerį...“ ir panašiai. Turbūt apie 25 proc. jos kalbos sudarė „visumoj“. Net įdomu pasidarė, kas ta „visuma“?

    O štai vieno realybės šou pradžioje vaikinas pasakė: „Man nepatinka, kai mergina sako „karoče“. Tiesą sakant, man irgi nepatinka, kai kas nors taip sako. Dar nepatinka ir „tipo“ arba elitinių mergaičių ir berniukų „nu, tsypooo...“, „čiuju“. Juk jie jau tokie nuvalkioti, kaip ir „ta prasme“ arba „reiškiasi“.

    Padėtį gelbsti tik mūsų prezidentas, kuris nevengia savo žodžių pabrėžti „škias“ ir „tsakant“. Taip dažnai, kad šiuos žodelius greitai į savo žodyną įtraukė ir humoro laidos. Ir piliečiams geriau – vietoj įgrisusio „reiškias“ jau žinome (ir vartojame) trumpesnį ir įdomesnį žodį.

    Kas žiūrėjo LNK „Ideali pora“ turbūt atkreipė dėmesį į vienos dalyvės nuolat kartojamą „kaip minimum“. Ji kartojo šį žodžių junginį taip dažnai ir įtaigiai, kad „minimumą“ pagriebė kiti šou dalyviai, kai kurie laidą žiūrėję mano pažįstami ir, tiesą sakant, pati pagavau save taip besakančią, nors šito priežodžio anksčiau net nesu girdėjusi.

    „Ne, mano kalboje tikrai nėra jokių nuolat kartojamų žodelių... Juk dar 7 klasėje lietuvių kalbos mokytoja įkalė į galvą, kad piktybinių įterpinių reikia vengti!“ – galvojate dabar.

    O jūs padarykite paprastą eksperimentą – įrašykite savo pašnekesį su draugais ar šeimos nariais. Ir suskaičiuokite, kiek vartojate vienodų žodelių, kurie nėra reikalingi. Aš nekalbu apie visus keiksmažodžius, prasidedančius b, n ar f raide. Pavyzdžiui, kiek kartų pasakėte „iš esmės“? Arba „konkrečiai“, „tarkim“? Tiesą sakant, tik mes patys negirdime savo įterpinių, o kiti į juos tikrai atkreipia dėmesį, ypač jeigu jų nevartoja.

    Jeigu tokių žodelių suskaičiuosite labai daug, nenusiminkite. Net ir labai išsilavinę bei inteligentiški žmonės turi savo nuolat vartojamų įterpinių. Jie skiriasi nuo žemiškųjų ir dažniausiai yra tarptautiniai žodžiai. Sakome „atitinkamai“ (kai kurie net „atatinkamai“), o inteligentai sako „adekvačiai“. Fizikai, medikai, rašytojai – visi vartoja skirtingus žodelyčius.

    Štai aš supratau, kad labai dažnai vartoju „tiesą sakant“. Vien šiame tekste parašiau tris (be pastarojo). Beje, nereikia stengtis ką nors pakeisti. Juk psichologai sako, kad tokie žodeliai netgi parodo žmogaus charakterį ir mąstyseną. Tie, kurie vartoja „jaučiu“, „iš esmės“ yra dvasingi ir jautrūs, o tie, kurie mėgsta kalbą pabrėžti žodeliais „realiai“, „konkrečiai“ visuomet išlaiko blaivų protą ir yra tikslūs. Kalbėkite taip, kaip kalbate, antraip prarasite savo tapatybę. Tik lituanistai gali būti truputį nepatenkinti...

    <A HREF="mailto:laura@nkp.lt">laura@nkp.lt</A>

    OMNI naujienos
  • 2006-08-03
  • 2006-08-02
    oho