Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2007-02-20
    Ir susirinks šaltyšiai į krivūlę...

    XXI amžius

    Pastaruoju metu neretai pasitaiko atvejų, kai į vieną ar kitą seniūniją užsukę interesantai ima ir pavadina seniūną... šaltyšiumi. O kai kurios kaimų bendruomenės savo narius pradėjo kviesti jau nebe į susirinkimus, o į... krivūles. Žinoma, trauko pečiais seniūnijų vadovai, pavadinti šaltyšiais, stebisi žmonės susirinkimais, virtusiais krivūlėmis, tačiau tie pavadinimai „ne iš piršto laužti“.

    Seime neseniai buvo įregistruotas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo naujos redakcijos projektas, kuriame siūloma įteisinti naujas sąvokas: gyvenamosios vietos bendruomenės atstovo – šaltyšiaus ir tų šaltyšių sueigos – krivūlės. Kol kas dar šie pavadinimai nėra įteisinti, tačiau visuomenė apie tai jau sužinojo.
    Toliau žr. <A HREF="http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2007/02/15/mraso_07.html" TARGET="_blank">http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2007/02/15/mraso_07.html</A>
  • 2007-02-17
    Adresas <A HREF="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=12176677" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=12176677</A>
    />
    V.Adamkus: mūsų valstybingumas neatsiejamas nuo lietuvių kalbos puoselėjimo

    <A HREF="
    http://www.DELFI.lt" TARGET="_blank">http://www.DELFI.lt</A>
    2007 vasario mėn. 17 d. 11:35

    &lt;...&gt; Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos studijoje susirinkusiems antrojo Nacionalinio diktanto turo dalyviams perskaitytame Prezidento V.Adamkaus sveikinime sakoma: „Kreipiuosi į visus, kurie Lietuvoje ir svetur pasiryžo išbandyti savo jėgas, ar bent klausosi Nacionalinio diktanto transliacijos. Šis diktantas – ne tik savo kalbos išmanymo pasitikrinimas. Neatsitiktinai finalinis turas vyksta Vasario 16 kaimynystėje“.

    Valstybės vadovas pabrėžė, kad modernus mūsų valstybingumas, mūsų valstybės atkūrimas 1918 metais neatsiejamas nuo lietuvių kalbos puoselėjimo.

    Žr. daugiau nuorodoje.
  • 2007-02-15
    2007-02-15 10:35
    Liutauras Ulevičius

    Už interneto Lietuvą?
    Alfa.lt


    Nuo ko pradedate darbo dieną? Naujienų portalai Delfi.lt, Balsas.lt, Bernardinai.lt, Alfa.lt, Lrt.lt? Dienraščiai lrytas, vz, lzinios? O gal žiūrite Tv.lt? Ar neriate į virtualias bendruomenes Pazintys.lt, Klase.lt, Ieškok.lt? Kiek iš šių skaitote rusiškai ar angliškai? O lietuviškai? Daugelis skaitome lietuviškas interneto svetainių versijas, bet kaip duotybę priimame jų nelietuviškus arba darkyta švepla lietuvių kalba pavadinimus. O juk tai tiesiogiai pažeidžia mūsų šalies įstatymus.

    Lietuvos Respublikos Valstybinės kalbos įstatymo 4 straipsnis nustato, kad „visos Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos raštvedybą, apskaitos, atskaitomybės, finansinius bei techninius dokumentus tvarko valstybine kalba“, o to paties įstatymo 2 straipsnis įtvirtina, kad „valstybinė kalba yra lietuvių kalba“.

    Reklama
    Tame pačiame įstatyme nurodoma, kad valstybės ir savivaldos institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos tarp savęs susirašinėja valstybine kalba, o gyventojai lietuviškai turi būti aptarnaujami dar ir ryšių, transporto, sveikatos ir socialinės apsaugos, policijos ir teisėsaugos tarnybų, prekybos ir kitų gyventojų aptarnavimo įstaigose. Tą privalo užtikrinti šių įstaigų vadovai.

    Interneto svetainių pavadinimams itin svarbios nuostatos, kad „įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai daromi laikantis lietuvių kalbos normų ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų“ ir „Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai (paryškinta autoriaus – red.) yra valstybine kalba. Valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose“.

    Akivaizdžiai kelia susirūpinimą tai, kad tarsi tiesiogiai šį klausimą reguliuoti turinčios ir dabar galiojančios Adresų srities simbolinio pavadinimo sudarymo tvarkos 4–5 punktai nepažymi jokių valstybinės kalbos reikalavimų, o galiojanti praktika, registruojant .lt interneto vardų zonos svetaines, visiškai neatitinka Valstybinės kalbos įstatymo nuostatų.

    Tuo pat metu verta atkreipti dėmesį, kad Kauno technologijos universiteto Informacinių technologijų plėtros institutas nuo 2004 m. kovo 30 d. įdiegė IDN sistemą (angl. Internationalized Domain Names), ja naudojantis galima interneto svetainių pavadinimuose rašyti visus lietuviškos abėcėlės simbolius. Dėl to išnyko anksčiau egzistavę technologiniai trukdžiai vykdyti visus Valstybinės kalbos įstatymo reikalavimus.

    Visą straipsnį skaitykite <A HREF="http://www.alfa.lt/straipsnis/124059" TARGET="_blank">http://www.alfa.lt/straipsnis/124059</A>
  • 2007-02-12
    Konstituciniam Teismui - lietuvių kalba nėra vertybė?

    D. Kuolys: Verta apsvarstyti ir kitą kelią. Tai Konstitucinio Teismo kuriamos konstitucinės doktrinos reinterpretavimas, papildomas klausimo išaiškinimas. Šį kelią pats Konstitucinis Teismas jau yra išmėginęs. Dabar Konstituciją skaitantiems piliečiams kyla klausimas, kodėl joje esančius žodžius „atskiras atvejis“ Konstitucinis Teismas išaiškino kaip „ypač retas, labai retas atvejis“, kai Didysis lietuvių kalbos žodynas tokios žodžio „atskiras“ reikšmės neduoda.

    E. Jarašiūnas: Galima leistis į lingvistines diskusijas: ar Didysis lietuvių kalbos žodynas, ar Dabartinės lietuvių kalbos žodynas - tai visiškai nesvarbu, nes teisiškai teisinį turinį į tą žodį įdeda institucija, kuri turi teisę aiškinti Konstitucijos tekstą.

    D. Kuolys: Manau, čia daroma esminė klaida. Jei lietuvių tauta nebegali pasikliauti tomis ribomis, kurias gimtoji kalba saugotos šimtmečius, jei tauta nebegali pasitikėti savo kalba, jei gali atsirasti teisininkų grupė, kuri imasi savavališkai priskirti žodžiams jų neturėtas reikšmes, mes savo valstybėje nepajėgsime susikalbėti. Jūs, būdamas akademinės srities žmogus, staiga imate teigti, kad žodžio reikšmės nėra svarbios, kad viena žodžio reikšmė yra viename žodyne, o kita - kitame...? Ar jūs, pone Jarašiūnai, įsivaizduojate septintos ar aštuntos klasės mokinuką taip samprotaujantį per lietuvių kalbos pamoką?

    E. Jarašiūnas: Ir vieną, ir kitą žodyną rašė kalbininkai. Konstitucijos aiškinimas priklauso tik Konstituciniam Teismui. Ir niekam kitam. Teisinį turinį įdeda aiškintojas. O čia žaisti lingvistiniais dalykais ir žodynais nereikėtų.

    D. Kuolys: Žodynais šiuo atveju žaidė ne kas kitas, o Konstitucinis Teismas. Beje, žodyną kuria ne vienas ar kitas kalbininkas, o tauta. Didysis lietuvių kalbos žodynas duoda visas žodžio „atskiras“ reikšmes: „atskirtas, vien tam skirtas, specialus, kitoniškas, skirtingas“. Taigi Konstitucijoje numatytas „atskiras atvejis“ turėtų būti ne „labai retas“, o tik „atskirtas, atskirai apibrėžtas atvejis“. Sakyti, kad pasiėmę kitą žodyną mes rasime kitą reikšmę yra visiškas nesusipratimas.

    T. Dapkus: Tai Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstituciją ir jos 12 straipsnį, apibrėžiantį pilietybės klausimus, žodžius išaiškino skirtingai nei juos apibrėžia pati lietuvių kalba?

    D. Kuolys: Taip, jis suteikė Konstitucijos žodžiams kitą prasmę. Tai būtų tas pat, jei Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nagrinėdama Artūro Zuoko ir „Rubicon group“ ryšius nutartų, kad tie ryšiai yra korupcinio pobūdžio, tačiau korupcija - tai „verslo ir politikų bendradarbiavimas siekiant bendrojo gėrio“.

    E. Jarašiūnas: Aukščiausiosios teisės ir primityvių dalykų nereikia lyginti. Prisiminkime, kada pasirodė pirmasis Didžiojo lietuvių kalbos žodyno tomas ir kada Dabartinės lietuvių kalbos žodynas išleistas? Visiškai kitos epochos. Vienas - sovietinio lygio, kitas - dabartinio laikotarpio.

    D. Kuolys: Maniau, kad Mykolo Römerio universitetas yra rimta akademinė institucija ir jo profesoriai turėtų būti girdėję apie Kazimierą Būgą. Jis buvo ne sovietinis kalbininkas, o lietuvių kalbotyros tėvas, dar XX amžiaus pradžioje pradėjęs rengti Didįjį lietuvių kalbos žodyną. Žodyno rengėjai surinko tai, ką per amžius sukūrė lietuvių tauta.

    E.Jarašiūnas: Grįžkim prie teisės, o ne filologinių žaidimų.

    T. Dapkus: Bet ar tai yra „filologiniai žaidimai“? Juk šiuos klausimus kelia ne vienas mokslininkas...

    E.Jarašiūnas: Teisę bandoma pakeisti filologija.

    T. Dapkus: Bet kalbama apie Konstitucijos žodžių reikšmę, primestas ar iškraipytas jų reikšmes.

    E. Jarašiūnas: Teisinį tekstą aiškina kompetentingos institucijos. Yra dešimt profesorių, kurie tą patį tekstą gali aiškinti įvairiai. Galutinis aiškinimas priklauso kompetentingai institucijai.

    D. Kuolys: Tai labai svarbūs dalykai. Jei tautos kurtos kalbos ribos vienos ar kitos institucijos yra savavališkai peržengiamos, tauta nebesusikalba, ji nebegali perskaityti savo pagrindinio dokumento – Konstitucijos.

    Plačiau - <A HREF="http://www.balsas.lt/naujienos/lietuva/straipsnis34869" TARGET="_blank">http://www.balsas.lt/naujienos/lietuva/straipsnis34869</A>
  • 2007-02-10
    ELTA, 2007-02-09

    Lietuviai, dirbantys britų kiaulininkystės sektoriuje, instrukcijas skaitys gimtąja kalba

    Didžiosios Britanijos institucija BPEX (British Pig Executive), atsakinga už kiaulininkystę, siekdama padėti vietos ūkininkams išspręsti problemas dėl naujųjų darbuotojų iš užsienio, išleido instrukcijas lietuvių, rusų, rumunų ir lenkų kalbomis.

    Skaitykite <A HREF="http://www.londonozinios.com/lt/news_5302.ctm" TARGET="_blank">http://www.londonozinios.com/lt/news_5302.ctm</A>
  • 2007-02-06
    Taline iš darbo atleisti 9 valstybinės kalbos nemokėję taksistai

    ELTA
    2007 vasario mėn. 6 d. 17:44

    Iš 127 Talino taksistų, kuriuos praėjusiais metais Estijos kalbos inspekcija nusiuntė laikyti valstybinės kalbos egzamino, devyni buvo atleisti iš darbo, nes gavo nepatenkinamus pažymius, rašo &quot;Postimees&quot;.
    Toliau žr. <A HREF="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=12058399" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=12058399</A>
  • 2007-02-04
    200 žodžių apie teisybę

    Milda Kniežaitė
    Lietuvos žinios, 2007-02-03


    Poetė Alma Karosaitė: &quot;Teisybė ypatinga&quot;

    Turbūt daug kas įsidėmėjo šių metų Nacionalinio diktanto tekstą &quot;Teisybė&quot;. Ne tik dėl gausybės sudėtingų žodžių, bet ir prasmingo, aktualaus turinio. Teksto autorė - poetė Alma Karosaitė, trisdešimt trijų poezijos knygų autorė.

    Poetė Alma Karosaitė kilusi nuo Biržų. Po studijų Vilniaus universitete dirbo korespondente ir redaktore. Nuo 1995 metų ji - Muitinės mokymo centro vyr. metodininkė. Gyvena Šilėnuose Vilniaus rajone.

    - Kodėl būtent jūs buvote pasirinkta sukurti Nacionalinio diktanto tekstą?

    - Teisybę pasakius, nelabai kas ir apsiėmė jį kurti, nes darbas nepaprastai sunkus. Aš pati trisdešimt variantų parašiau ir dar turbūt trisdešimt parašyčiau iš to paties - gal gerinčiau, keisčiau žodžius. Nežinau, ką iki manęs kalbino. Man regis, pirmiausia - Justiną Marcinkevičių, bet jis atsisakė. Tada turbūt ieškojo lituanisto praktiko, dirbusio ir redakcinį darbą. Aš trylika metų dirbau &quot;Vagos&quot; leidykloje, devynerius - su kūrybingais vaikais &quot;Gimtojo žodžio&quot; studijoje, o dabar dėstau Muitinės mokymo centre, ir mano auditorija - suaugę žmonės, antpečiuoti muitininkai. Esu valstybinių pažiūrų lituanistė ir labai rimtai žvelgiu į savo auditoriją.

    - Vis dėlto randate laiko ir kūrybai. Pernai išėjo jūsų naujausia eilėraščių knyga &quot;Meilės vakaro rankraštis&quot;.

    - Lyrikos rinkinėlis, telpantis delne, - trisdešimt trečia mano knygutė. Esu dėkinga savo muitininkams, kad jie palieka man laiko kurti. Žinoma, miško paukštis į mišką žiūri. Dabar pasižiūriu pro langą į Jeruzalės mišką ir galvoju, kad gal ten, ko gero, grožinė kūryba su tais paukščiais, o čia yra tiesioginis darbas, kurį irgi labai branginu. Pažįsti valstybę dirbdamas tokį darbą.

    - Nacionalinio diktanto tekstas - labai aktualus ir prasmingas. Ar ši tema jūsų pasirinkta?

    - Rinkausi iš man pasiūlytų bendrybių: vienybė, draugystė... Bet man jos nepasirodė tokios aktualios kaip teisybė. Mano tėvelis sakydavo: &quot;Mano melas teisingesnis už tavo teisybę.&quot; Tai man ta teisybė iš vaikystės yra įsirėžusi.

    Kiekvienas žodis turėjo būti pasvertas, nes - dar viena sąlyga - tekstas turėjo būti ne daugiau kaip 200 žodžių. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė man padiktavo, aš jos labai prašiau, tuos sunkiuosius žodžius, kuriuos reikėtų pavartoti. Jų buvo keliasdešimt. Sunkiausia tuos žodžius suderinti, kad jie tikrai būtų žmogaus patikrinimas.

    Buvo manančiųjų, kad diktantą reikia rašyti iš atskirų sakinių. Sakykim: &quot;Ištįsęs Jonas tysojo pievoje&quot;. Ir tegu mąsto lietuviai XXI amžiaus pradžioje, kur - nosinė, kur - ilgoji! Tačiau rišlus tekstas gal įdomiau. Visiškai suprantu diktanto organizatorius, kad nėra taip paprasta net ir iš labai žodingo rašytojo kūrinio paimti ištrauką, nekompiliuotą, neištrauktą iš konteksto, kad ji tikrai turėtų visus mūsų rašybos klaustukus.

    - Kaip jūs pati vertinate Nacionalinio diktanto rašymą?

    - Jaudulys ima ir graudu, kai matai, kad Nacionalinį diktantą rašo ir žmonės toli toli nuo Lietuvos. Man - didelis įsipareigojimas. Savo kaime visą diktantą ir po jo dar valandą pravaikščiojau po kambarį.

    Jausmų tikrai labai daug, tačiau pirmiausia diktantą vertinu protu. Buvau girdėjusi, kad prancūzai niekada nerinks prezidentu politiko, kuris viešai kalbėdamas padaro tris kalbos klaidas. Praėjo kažkiek laiko ir prancūzai sugriežtino sąlygą iki vienos klaidos. Kreipiausi į savo kolegą prancūzistą Miroslavą Stasilo, dirbantį tame pat Muitinės mokymo centre, ir jis paliudijo.

    Lietuvai dabar yra visos galimybės apginti lietuvių kalbą kaip valstybinę, o vėliau tokios pat didelės galimybės apginti lietuvių kalbą kaip vieną iš Europos Sąjungos vartojamų kalbų. Įstatymas gina, tinklalapiai padeda, Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija dirba. Taigi valstybė kalba valstybinės kalbos žodžiais.

    Be to, reikia atgaivinti tarmes. Tokių gražių tarminių žodžių yra. Jonas pamiršta viename kampe, Petras - kitame. Kalba skursta, skursta. Tų žodžių vis mažiau lieka. Ir kokio žodelio neprikelsi, kad lietuvis dar jį suprastų. Žodyną reikia branginti. Išmiršta kaimai su visais jų pavadinimais, tegu nors žodžiai neišnyksta.

    Aš protu suvokiu, kad valstybei labai svarbu išsaugoti valstybinę kalbą. Labai rimtų kalbininkų nustatyta, kad iš tūkstančių pasaulio kalbų lietuvių kalba, vartojama trijų milijonų Lietuvoje ir beveik milijono užsienyje, yra 208-ojoje vietoje. Taip aukštai jinai šiuo atveju yra atsidūrusi. Kaip kokioje Babilono viršūnėje. O gali būti net pasiturinti Europos valstybė ir neturėti savo pavadinimo kalbos.
  • 2007-02-04
    Valstybes kalbinis atsainumas duoda vaisius-rugstuoges...
  • 2007-02-02
    Kauno diena
    2007 m. vasario 2 d., penktadienis, Nr. 27 (18090)

    Nori taisyklingai kalbėti

    “Lietuvių kalbos (gimtosios ir valstybinės) ugdymo organizavimas bendrojo lavinimo mokyklose” - taip vadinasi tyrimas, kurį Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu atliko grupė mokslininkų. Tyrimo metu apklausta 1612 mokinių ir 240 lietuvių kalbos mokytojų, taip pat atlikta reprezentatyvi 1110 nuolatinių Lietuvos gyventojų apklausa.

    Apie tai žr. <A HREF="http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&amp;aid=44698" TARGET="_blank">http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&amp;aid=44698</A>
  • 2007-02-02
    Į valdžią - „postojat' za litovcev“

    Danguolė Kavolėlytė, L.T.
    2007 vasario mėn. 2 d. 11:00


    Šie rinkimai bus pirmieji, kuriuose dalyvaus ir turintys nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje ne mūsų šalies piliečiai. Į rinkėjų sąrašus bus įtraukta apie 19 tūkst. pilietybės neturinčių asmenų, o 25 iš jų pretenduoja į vietos valdžią. L.T. pakalbino kai kuriuos iš jų.
    Pirmasis pašnekovas – Sergeyus Rozovas, Lietuvos rusų sąjungos kandidatas į Visagino tarybą (atsakymus vertė autorė).

    – Da, – atsiliepė į L.T. telefono skambutį.

    – Laba diena, – prisistačiau. – Ar galiu su jumis kalbėti lietuviškai?

    – Net. Ja neponimaju po litovski. Esli možno, po ruski. (Ne, nesuprantu lietuviškai. Rusiškai, jei galima.)

    Toliau žr. <A HREF="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=12015856" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=12015856</A>