Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2006-09-23
    AXX keiksmus įvertino kalbos inspekcija

    Aurika Merkienė, L.T.
    2006 rugsėjo mėn. 23 d. 00:01

    Vos pradėti rodyti kino festivalio AXX ciklo „Geismas ir grožis“ filmai – Kęstučio Gudavičiaus „Keturios susikertančios tiesės“ ir Emilio Vėlyvio „Zero“ – sulaukė ne tik daug diskusijų, bet ir valstybinių institucijų reakcijos dėl keiksmų.

    E.Vėlyvio filme „Zero“ Valstybinė kalbos inspekcija išgirdo tokią keiksmų laviną, kad kino teatrui „Coca-Cola Plaza“ vos neteko nutraukti filmo rodymo.

    &lt;...&gt; žr. <A HREF="http://www.lt24.lt/lt/content/viewitem/9100/" TARGET="_blank">http://www.lt24.lt/lt/content/viewitem/9100/</A>
  • 2006-09-21
    Dėl tų ROMŲ. Keista taip vadinti gyvenvietę, kai yra vietovardis. Ar ten čigonai gyvens, nes dabar jie taip Lietuvoje imti vadinti?

    Matau, kad tas D. Aleksa daro viską, kad nyktų vietovardžiai. Ir jis niekada to nesupras, nes yra labai toli nuo etnokultūros dalykų. Vilniaus visi naujieji mikrorajonai pagal ten buvusių kaimų pavadinimus yra vadinami, niekas dirbtinių pavadinimų nekūrė. Gal klaipėdiškiai turės ROMŲ REZERVATĄ (tiksliau čigonų). Tik taip tokį pavadinimą galima suprasti tiesiogiai.
  • 2006-09-21
    Vakarų ekspresas, 2006 m. rugsėjo 21 d.

    Denisas NIKITENKA

    Romų gyvenvietės pavadinimas - aistrų katile

    Uostamiesčio mokslininkai kyla į kovą dėl Klaipėdos rajone pastatytos Romų gyvenvietės - jie siekia, kad šis pavadinimas būtų nebenaudojamas nei reklamoje, nei kelio ženkluose.

    Klaipėdos universiteto docentė Dalia Kiseliūnaitė &quot;Vakarų ekspresui&quot; sakė, kad sugalvodami Romų pavadinimą verslininkai esą naikina etnokultūrinį paveldą, mat toje teritorijoje nuo seno buvo Normantų kaimas.

    Verslininkai atsikerta, kad Romai tėra projekto pavadinimas bei teigia neketinantys jo išbraukti.

    &lt;...&gt; žr. <A HREF="http://www.info.lt/index.php?page=naujienos&amp;view=naujiena_arch&amp;id=84701" TARGET="_blank">http://www.info.lt/index.php?page=naujienos&amp;view=naujiena_arch&amp;id=84701</A>
  • 2006-09-18
    Vilniaus troleibusuose - anglų ir lenkų kalbų pamokos

    BNS
    2006 rugsėjo mėn. 18 d. 16:09


    Vilniuje startuoja ES Socrates programos projektas &quot;Mokykis kelyje&quot;, kuriuo siekiama viešojo transporto keleivius mokyti įvairių užsienio kalbų. &quot;Pagrindinis vienerių metus truksiančio projekto &quot;Mokykis kelyje&quot; tikslas - kuo žaismingiau troleibusų keleiviams pateikti anglų ir lenkų kalbas&quot;, - pirmadienį spaudos konferencijoje sakė projektą koordinuojačio &quot;Soros International House&quot; direktorė Daiva Malinauskienė.
    &lt;...&gt;

    Žr. <A HREF="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=10723132" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=10723132</A>
  • 2006-09-18
    Trakuose – gatvės užrašas lietuvių ir rusų kalbomis

    Mindaugas Jackevičius, DELFI
    2006 rugsėjo mėn. 18 d. 17:26
    [nuotraukos - nurodytuoju adresu]

    Žemaitės gatvę Trakuose lengvai ras ne tik lietuvis, bet ir rusas, mat ant vieno namo šalia lietuviškos iškabos puikuojasi lentelė su gatvės pavadinimu rusų kalba. Namo gyventojas savivaldybės prašymus pašalinti lentelę ignoruoja.
    Kaip DELFI sakė Trakų rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja Alvyda Kazakevičiūtė, dėl lentelės rusų kalba buvo kreiptasi į namo savininkus, bet šie savivaldybės specialistus „pasiuntė ant trijų raidžių“, paaiškinę, kad privačioje valdoje galį daryti ką norintys.

    „Nėra jokių priemonių, kaip būtų galima privatų asmenį nubausti”, - teigė A. Kazakevičiūtė, patvirtinusi, kad užrašo rusų kalba neturėtų būti.

    &lt;...&gt; žr. <A HREF="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=10724299" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=10724299</A>
  • 2006-09-18
    Prekybininkai nuolaidžiauja kitakalbiams

    Kristina KUČINSKAITĖ
    Klaipėda, 2006-09-18

    Kartais kitakalbiai užsukę į parduotuves lieka nepatenkinti, jei juos atsisakoma aptarnauti jų gimtąja kalba.

    Lietuvos valstybinė kalbos inspekcija tvirtina, kad nėra teisės aktų, kurie įpareigotų kalbėti ne valstybine kalba.

    Parduotuvėse pardavėjai dažniausiai geba bendrauti ne vien lietuvių kalba. Taikomasi prie klientų pageidavimų. Tačiau kartais prekybininkus piktina kitakalbiai, visai negerbiantys valstybinės kalbos.

    &lt;...&gt;

    Valstybinės kalbos įstatymas gina piliečių teisę gauti informaciją lietuvių kalba. Tačiau anot Valstybinės kalbos inspekcijos vyresniosios inspektorės Ramunės Kanišauskaitės, nėra jokių teisės aktų, kurie įpareigotų pardavėjus su klientais bendrauti ne valstybine kalba. Tad klientai, kurių neaptarnauja jų norima kalba, negali piktintis ar reikšti pretenzijas personalui. Pasirinkimas, kada klientus aptarnauti ne lietuvių kalba, priklauso patiems prekybininkams.

    Str. žr. <A HREF="http://www.info.lt/index.php?page=naujienos&amp;view=naujiena_arch&amp;id=84364" TARGET="_blank">http://www.info.lt/index.php?page=naujienos&amp;view=naujiena_arch&amp;id=84364</A>
  • 2006-09-16
    <A HREF="http://www.draugas.org/" TARGET="_blank">http://www.draugas.org/</A>

    &lt;...&gt;

    Kalba keiktis nepritaikyta

    Keikiamės, kad net keiksmažodžių riebesnių nesugalvojam... Kalbininkų pastangos įdiegti lietuviškesnių keiksmų vainikuojasi: „kad juos kur tupinčius sutrauktų”. Kodėl? Atsakymai surašyti jau prieš šimtą metų. Viskas iki skausmo giliai lietuviška. Pasak Vydūno, lietuvių kalba pritaikyta didiems, pasmingiems dalykams. „Su giliu kvėpavimu ir daugiau dar su tuo, kad ji yra kalba aukštoms, kilnioms mintims apreikšti rišasi lietuvių kalbos ritmas” – rašo Vydūnas. Taigi ritmas, skambesys, kvėpavimas, žodžiuose užprogramuota amžių glūduma — viskas tarnauja lietuviškajam patosui. Ne veltui vadinamės „poetų tauta”. Tad giedokime himnus, poemas, rinkimines kalbas ir mokslinius traktatus, o išspjauti kažką „po čelovečeskii” derantis turguje ar baudžiant atžalas, savo kalba nepavyks. Lietuvi, jei pastebėjai savo žodyno 50 procentų jau sudarant rusų, anglų ir totorių, pats esi iš kelmo spirtas, o ne kalbininkai.

    &lt;...&gt;
  • 2006-09-14
    Apie lietuvių kalbą tik lietuviškai,
    arba 13-ąją Baltų kalbų studijų instituto vasarą palydint

    Dalia Cidzikaitė

    Lygiai prieš metus Drauge rašiau apie 12-uosius Baltų studijų vasaros instituto (Baltic Studies Summer Institute arba BALSSI) kursus Indianos universitete Bloomingtone, subūrusius ne vieną lietuvių, latvių arba estų kalbą panorusį išmokti studentą. Lietuvių kalbą praėjusiais metais ryžosi studijuoti septyni studentai. Intensyvaus kurso pabaigoje net keturi jų pareiškė norą sugrįžti į Indianos universitetą kitą vasarą. BALSSI kuratorius prof. Toivo Raun pernelyg optimizmu nedegė – jo nuomone, pasiūlyti net du lietuvių kalbos kursus ateinančią vasarą nors ir nėra nerealu, finansiškai būtų gana sunku. Vis dėlto, po metų organizavimo bei rėmėjų paieškų, šią vasarą BALSSI lietuvių kalbos kursą pasiūlė net 14 studentų: devyni jų lankė pirmąjį lygį (jį dėstė PLB Lituanistikos katedros Ilinojaus universitete Čikagoje doktorantė Daiva Litvinskaitė), o likę penki leidosi į dar gilesnį, o kai kada ir klampesnį, lietuvių kalbos pažinimą, kurį dėstė šio straipsnio autorė.

    Vasaros kursams artėjant į pabaigą, paprašiau savo studentų atsakyti į du klausimus apie lietuvių kalbą: 1) Kokia, tavo nuomone, yra lietuvių kalba? 2) Kokios tavo lietuvių kalbos žinios prieš ir po šios vasaros kursų? Jūsų dėmesiui keturių antrųjų lietuvių kalbos metų studentų atsakymai (Turbūt net neverta minėti, jog atsakyme angliško žodžio nė su žiburiu nesurasi...). Taigi apie lietuvių kalbą tik lietuviškai.

    &lt;...&gt;
    Draugas / 4545 W. 63rd St. / Chicago, IL 60629-5589

    Žr. <A HREF="http://www.draugas.org/BALSSI.html" TARGET="_blank">http://www.draugas.org/BALSSI.html</A>
  • 2006-09-12
    Leonas Stepanauskas (Berlynas)

    Viešnagės rūpestis, arba Lietuvos kompiuteriai ir lietuvių kalba

    Vasaros poilsio metu – į Lietuvą! Pabėgti nuo triukšmingo „pasaulio“ milijoniniame mieste? Galbūt... Tik tas pasaulis ima ir visur pasiveja... Atsiranda būtinybė su juo pabendrauti. Ne bėda. Jei ir nesi į kelionę pasiėmęs savo „leptopo“ (nešiojamojo kompiuterio), išeitis ranka pasiekiama. Mano takas šią vasarą vakarais Vilniuje vedė į kaimynystėje esančią ankštą patalpėlę po daugiaaukščiu namu Nr. 40 sostinės Savanorių prospekte... Ten virš gilumon pasislinkusio įėjimo toks užrašas: „Kompiuteriai. Vaikų žaidimai“.
    Viena su kitu Vilniuje puikiai derinasi. Patsai įsitikinau, kad mano daug sudėtingesnius poreikius ši vieta ne tik patenkino, bet dar ir paliko puikų prisiminimą apie vasarą. Dvi jaunos budėtojos (darbe pasikeičiančios) gražiai aptarnavo savo bene dvidešimties aparatų ūkį. Apie visas „sistemas“ jos turėjo gerą supratimą. Mane kaip „suaugusį“ pasodino prie labiau patikimo kompiuterio, ir po kelių pelytės paspaudimų aš jau galėjau skaityti man adresuotus laiškus atsidariusioje berlyniškėje elektroninėje GMX pašto dėžutėje. Jei reikėjo, čia pat galėjau juos ir atsispausdinti. Patenkintas klojau ir atsakymus. Kvalifikuotų patarimų, jei jų prireikė, iš merginų taip pat susilaukdavau. O už visa tai mokėjau centus.
    Pamažu ir apsižvalgiau. Juk sėdėjau tarsi mokyklos klasėje. Maždaug tiek mokinių aplink save suskaičiavau... („Per atostogas šiek tiek daugiau, bet ir mokslo metais nestinga... Dirbame iki dešimtos valandos vakaro“, – išgirdau budėtojos paaiškinimą.)
    Nerami šita „klasė“. Retsykiais net garsūs šūksniai pasigirsdavo. Mat, prie kai kurių aparatų sėdėjo net po kelis jaunėlius... Jiems reikėjo, pavyzdžiui, štai tokiomis emocijomis pasidalinti:
    –Užmušiau!... Nušoviau, nušoviau!!!
    –Ar mokyklų mokytojai pas jus taip pat atsilanko? – pasidomėjau.
    –Nepastebėjome... Jei ateina suaugęs žmogus, tai tik savo reikalais. Štai taip kaip jūs...
    –Ar apie savo kautynes ekrane vaikai su jumis pasikalba?!
    –Beveik ne... Tai neįeina į mūsų pareigas. Mes duodame tik kompiuterį liečiančius patarimus, – man aiškino draugiška budėtoja.
    Mintys nusileido į gilų nuosavą praeities šulinį. Kai dar aš pats buvau mokinys. Tuomet nesinorėjo eiti net į vėlesnį kino seansą. Galėjo klasės auklėtojas aptikti. Apskritai pedagogai tuomet buvo daug drąsesni... Gal ir artimesni. Matyt, mes, mokiniai, jiems labai rūpėjome... O gal taip buvo tik mūsų nedideliame mieste ant gražiosios Šešupės kranto?!
    Dabar visai rimtai. Ar šių dienų pedagogui visai nerūpi, ką ir ko jo auklėtinius moko kolega kompiuteris? Ne tas, kuris svarbią vietą įsigijo mokykloje. Tasai, kuris taip lengvai prieinamas kaip grybai išdygusiuose miestų salonėliuose...
    Problemų nemaža. Gal jos Lietuvoje jau ir sprendžiamos? Aš pasirenku vieną. Ji man labai prie širdies... Štai Savanorių prospekte mačiau, kaip vienas ar kitas mažametis salono svečias pasišaukia budėtoją pagalbon dėl paaiškinamųjų žodžių kompiuterio ekrane. Visi jie angliški. Kodėl? Tai juk mažai teprisideda prie anglų kalbos įsisavinimo, o užtikrintai smukdo gimtosios kalbos reikšmę bei pareigą jai...
    Lietuvoje dažnai girdėjau teiginį: kompiuterių kalba – anglų kalba... O juk ne visai taip!.. Štai rašau šiuos žodžius Berlyne. Vokiečių aparatas su manimi bendrauja tik vokiškai. Tiesa, jis „kalba“ net ir lietuviškai. Jei aš to noriu... Ir ar vien vadinami „didieji“ (didžiosios tautos) gali sau leisti kalbinę prabangą, gali pasitelkti kompiuterių terminiją gimtąja kalba? Tai jau ir savigarbos reikalas. Pavyzdžiu galėtų būti nors ir Islandija. Net mažiau kaip pusę milijono gyventojų turinti sala-respublika turi islandiškai kalbančius kompiuterius. O argi Lietuva atsilieka?
    Baigdamas savo pasakojimą noriu pridurti ir aktualią žinią. Šiomis dienomis Leipcige baigėsi Pasaulinė kompiuterių mugė, kuri svečių ir lankytojų skaičiaus atžvilgiu – pirmą kartą! – lenkė iki šiol nenugalimą lyderę – šimtametę Leipcigo Knygų mugę!
    Ar neakivaizdu, kad kils su tuo susietos ir naujų rūpesčių bei problemų aukštikalnės?
    Paminėtoje mugėje aptikau ir tokią informaciją: Leipcigo universitetas jau ruošia pedagogus, kurie atsiduos darbui su jaunimu specialiai informatikos bei kompiuterinės technikos pagimdytų problemų akivaizdoje. Įsidėmėtina!
  • 2006-09-09
    Britanijos mokykloje mokiniams bus privalomos kinų kalbos pamokos

    BNS
    2006 rugsėjo mėn. 8 d. 22:13

    Viena Didžiosios Britanijos mokyklų penktadienį pasiskelbė tapusi pirmąja mokykla šalyje, kur mokiniams bus privalomos literatūrinės kinų kalbos pamokos. Mokyklos atstovai tvirtina, jog tai padės mokiniams lengviau susidoroti su 21-ojo amžiaus iššūkiais.
    Mokiniai iš pietų Anglijos Braitono koledžo, kuriame mokosi mergaitės ir berniukai nuo trejų iki 18 metų, šalia kitų kur kas labiau tradicinių kalbų, tokių kaip prancūzų, ispanų ir lotynų, nuo šiol turės mokytis ir kinų kalbos.

    &quot;Vienas iš pagrindinių mano uždavinių yra užtikrinti, kad Braitono koledžo mokiniai būtų tinkamai pasirengę 21-ojo amžiaus realybei, o viena iš tokių realybių yra tai, kad Kinija šiandien yra sparčiausiai augančios ekonomikos šalis pasaulyje&quot;, - sakė mokyklos direktorius Richardas Cairnsas.

    &lt;...&gt; žr. <A HREF="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=10646948" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=10646948</A>