Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2008-03-06
    Operatoriai informuos apie lietuviškų raidžių naudojimą SMS žinutėse

    2008-02-28 17:23 | BNS, Alfa.lt

    Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai nuo šiol papildomai informuos vartotojus apie tai, kad SMS žinučių su lietuviškomis raidėmis siuntimas gali kainuoti brangiau, nei įprastos, tik su angliškais simboliais.
    Be to, operatoriai informuos vartotojus, kurie mobiliųjų telefonų modeliai palaiko lietuviškus rašmenis.

    Tokį pažadą mobiliojo ryšio bendrovių atstovai davė trečiadienį vykusiame pasitarime, kuriame valstybinės institucijos tarėsi dėl SMS žinučių su lietuviškomis raidėmis, pranešė Kultūros ministerija.

    Susitikime dalyvavo Kultūros ministerijos, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Valstybinės kalbos inspekcijos, Ryšių reguliavimo tarnybos ir šalies mobiliojo ryšio bendrovių atstovai.

    Pasak pranešimo, susitikimas buvo inicijuotas dėl to, kad pastaruoju metu žiniasklaidoje suaktyvėjo diskusijos, kodėl SMS žinutės su lietuviškomis raidėmis (ą, č, ę, ė, į, š, ų, ū, ž) gali kainuoti brangiau, nei rašomos angliškais rašmenimis.

    Tokia situacija susiklostė dėl to, kad į vieną SMS žinutę telpa 160 angliškos abėcėlės raidžių arba 70 lietuviškų. Kitaip tariant, aparatas papildomai užkoduoja lietuviškas raides, todėl maksimalus leistinas simbolių skaičius žinutėje sutrumpėja.

    Už savo kalbai būdingus rašmenis žinutėse brangiau moka dauguma ne angliškai kalbančių tautų, o rašant žinutę kirilica ar arabų rašmenimis, į standartinį trumpąjį pranešimą telpa dar mažiau simbolių.
  • 2008-03-06
    Ginčijamasi dėl Vilniaus rajono gatvių pavadinimų

    2008-03-05 17:00 | Alfa.lt

    Vilniaus savivaldybės administracija Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) prašo kreiptis į Konstitucinį teismą (KT) tam, kad būtų išsiaiškinta, ar Vyriausybės reikalavimas Vilniaus rajono gatvių pavadinimus rašyti tik lietuvių kalba neprieštarauja Konstitucijai dėl tautinių mažumų teisių pažeidimo, teigiama VAAT pranešime spaudai.

    Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje prašo teismo įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorių per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti Vilniaus rajono savivaldybės gyvenvietėse (Maišiagaloje, Riešėje, Raudondvaryje, Nemenčinėje) gatvių pavadinimų lenteles į atitinkančias Valstybinės kalbos įstatymo reikalavimams, t. y. į tokias, kuriose būtų nurodyti Registrų centre įregistruoti gatvių pavadinimai lietuvių kalba.

    Vilniaus rajono savivaldybės gyvenvietėse iškabintose gatvių pavadinimų lentelėse gatvių pavadinimai nurodyti ne tik oficialiomis įregistruotomis lietuviškomis formomis, bet ir lenkų, rusų kalbomis.

    Valstybinės kalbos įstatymas nurodo, kad visi viešieji užrašai Lietuvoje turi būti rašomi valstybine kalba. Išimtis taikoma tik tautinių bendrijų organizacijų pavadinimams – jų informaciniai užrašai greta valstybinės kalbos gali būti pateikiami ir kitomis kalbomis. Gatvių pavadinimai nėra ir negali būti laikomi nei tautinės bendrijos organizacijos pavadinimais, nei tautinės bendrijos informaciniais užrašais.

    Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje teismui paaiškino, kad ne kartą kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją prašydamas pakeisti gatvių pavadinimų užrašus į atitinkančius Valstybinės kalbos įstatymo reikalavimams, tačiau administracija atsisako įvykdyti reikalavimą teisės aktuose nustatytais terminais ir tvarka.

    Administracijos atstovas teismui paaiškino, kad gatvių pavadinimų užrašai Vilniaus rajone savivaldybės gyvenvietėse parengti vadovaujantis Tautinių mažumų apsaugos konvencijos ir Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymo nuostatomis, jie yra „teisiškai pagrįsti ir atitinka jei ne Valstybinės kalbos įstatymą, tai kitus teisės aktus, tarp jų ir tarptautinius“.

    Tautinių mažumų teisių realizavimo tvarka ir mechanizmas Lietuvoje galiojančiais teisės aktais nėra reglamentuotas.
  • 2008-03-05
    Adresas <A HREF="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=16208648" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=16208648</A>
    />
    Ginčas dėl gatvių pavadinimų gali persikelti į KT

    Dainius Sinkevičius, <A HREF="
    http://www.DELFI.lt" TARGET="_blank">http://www.DELFI.lt</A>
    2008 kovo mėn. 5 d. 16:05


    Vilniaus rajone gatvių pavadinimų lentelių rusų ir lenkų kalbomis nenorinti nukabinti Vilniaus rajono savivaldybės administracija Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) ir išsiaiškinti, ar Vyriausybės reikalavimas gatvių pavadinimus rašyti tik lietuvių kalba neprieštarauja Konstitucijai dėl tautinių mažumų teisių pažeidimo.

    Šį reikalavimą rajono savivaldybei atstovaujantis Teisės skyriaus vedėjas Audrius Bulnis trečiadienį pateikė administracinį ginčą nagrinėjančiam teismui. Pasak jo, Vilniaus rajone gyvenantys tautinių mažumų atstovai pagal Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją bei Tautinių mažumų įstatymą turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius.

    „Vilniaus rajone tautinės mažumos sudaro iki 70 proc. visų gyventojų, todėl jie turi teisę, kad jų gyvenamosiose vietose gatvių pavadinimai būtų rašomi ne tik lietuvių, bet ir tautinių mažumų kalba&quot;, - A. Bulnis mano, kad geriausiai būtų, jei į šį ginčą įsikištų KT.

    Į teismą su skundu dėl Vyriausybės nutarimo nevykdymo kreipėsi Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje, šioje byloje trečiuoju asmeniu yra patraukta Valstybinį kalbos inspekcija (VKI).

    Būtent VKI Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriui daugiau kaip metus siuntinėjo raštus dėl Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimų.

    Ne tik lietuvių, bet ir kitomis kalbomis gatvių pavadinimai yra iškabinti Maišiagaloje (Kiemelių ir Širvintų g.), Riešėje (Sporto g.), Raudondvaryje (Liepų alėjoje), Nemenčinėje (A. Mickevičiaus g.). Užrašų ne valstybine kalba aptikta ir Sudervėje, tačiau dėl to Vyriausybės atstovai į teismą nesikreipė.

    A. Bulnis teisme pareiškė, kad gatvių užrašų ne lietuvių kalba yra iškabinta ir kitose Vilniaus rajono vietose, tačiau dėl jų pakeitimo Vyriausybės atstovas ir kalbininkai į savivaldybę nesikreipė.

    Vilniaus rajono savivaldybės administracija VKI buvo žadėjusi pakeisti lenteles tik tada, kai bus apsvarstytas naujas savivaldybės biudžetas ir tam bus skirta papildomų lėšų.

    „Kaip bebūtų, šių gatvių pavadinimai bus iškabinti ne tik valstybine, bet ir tautinių mažumų kalba&quot;, - savo pozicijos tvirtai laikėsi A. Bulnis.

    Valstybinės kalbos įstatyme nustatyta, kad viešieji užrašai turi būti pateikiami valstybine kalba. Įstatyme yra numatytos išimtys, leidžiančios užrašuose greta lietuvių kalbos naudoti kitas kalbas, tačiau šiems atvejams šios išimtys negali būti taikomos.

    Ar savivaldybė bus įpareigota pakeisti gatvių pavadinimų užrašus tik į lietuvių kalbą, Vilniaus apygardos administracinis teismas ketina paskelbti kovo 15-ąją.
  • 2008-02-29
    Nužudyti gladiatorių gali ir menkas vertėjas

    lrytas.lt
    2008-02-23

    Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga už aplaidų požiūrį į vertėjo darbą ir gerų leidybos tradicijų nepaisymą per pastaruosius 3 metus: už nevykusius grožinės ir humanitarinės literatūros vertimus (už originalo iškraipymą, prastą lietuvių kalbą, aklą sekimą kitu to kūrinio vertimu), už vertėjo autorinių teisių pažeidimą (vertėjo pavardės neminėjimą, vertimų kartotinius leidimus be sutarties etc.), už netikusį redagavimą Vilniaus knygų mugėje įeikė antipremijas...


    Žr. <A HREF="http://www.lietuvosrytas.lt/-12036960711203011855-p1-Kult%C5%ABra-Nu%C5%BEudyti-gladiatori%C5%B3-gali-ir-menkas-vert%C4%97jas.htm" TARGET="_blank">http://www.lietuvosrytas.lt/-12036960711203011855-p1-Kult%C5%ABra-Nu%C5%BEudyti-gladiatori%C5%B3-gali-ir-menkas-vert%C4%97jas.htm</A>
  • 2008-02-29
    Lietuvos bibliotekų lankytojai 2007 m. dažniausiai prašė E. De Strozzi knygų

    Pernai tarp Lietuvos bibliotekų lankytojų populiariausia lietuvių rašytoja buvo Elena De Strozzi, o knygos – Galinos Dauguvietytės „Post scriptum“ ir Jurgos Ivanauskaitės „Miegančių drugelių tvirtovė“.

    Tarp mokslinės lietuvių literatūros autorių populiariausios buvo Viktorijos Daujotytės knygos – jų skaitytojai pageidavo 4 tūkst. 72 kartus. Bronislovas Martinkus knygos pagal skaitomumą pernai buvo antroje vietoje (3 268 kartai). Trečioje vietoje buvo Gintaras Beresnevičius (2 479), ketvirtoje – Algimantas Sakalas (2 372), penktoje – Vytautas Pranulis (2 329).

    Pagal grožinių knygų išdavimų skaičių skaitytojams pernai populiariausios buvo G. Dauguvietytės „Post scriptum“ ir J. Ivanauskaitė „Miegančių drugelių tvirtovė“ – jų bibliotekų lankytojai pageidavo 1 807 kartus. Trečią vietą užima R. Granausko „Gyvenimas po klevu“ (1,7 tūkst. kartų). &lt;...&gt;
    Tarp užsienio grožinės literatūros autorių knygų populiariausios buvo Dano Browno „Da Vinčio kodas“ ir „Skaitmeninė tvirtovė“, Aleksandros Marininos „Rekviem“, „Muzikos vaiduoklis“ ir „Bendraautoriai“, Jerome'o Davido Selingerio „Rugiuose prie bedugnės“, Paulo Coelho „Alchemikas“.

    Populiariausia užsienio grožinės literatūros vertėja praėjusiais metais tapo Laima Bareišienė, o knygų iliustratoriumi – Jokūbas Jacovskis.

    LATGA-A duomenis apie populiariausius rašytojus, vertėjus ir iliustratorius surinko iš Lietuvos bibliotekų, kuriose įdiegta Lietuvos integrali bibliotekų informacinė sistema (LIBIS).

    Žr. <A HREF="http://www.balsas.lt/naujiena/185104" TARGET="_blank">http://www.balsas.lt/naujiena/185104</A>
  • 2008-02-29
    A. Brazauskas: nesigailiu, jog moku rusų kalbą 33
    2008.02.28 17:57

    Interviu valstybiniam Rusijos laikraščiui „Izvestija“ buvęs Lietuvos prezidentas, socialdemokratų lyderis Algirdas Brazauskas teigė nesigailintis, jog moka rusų kalbą &lt;...&gt; Kalba - tai turtas. Tie, kurie moka rusų kalbą, turi daugiau galimybių. Kaliningrado srityje - daugiau nei šeši šimtai lietuviškų įmonių. Lietuvos ir Rusijos santykių plėtojimas taip pat reikalauja rusų kalbos mokėjimo. Mano jauniausioji anūkė (jai 17 metų) rusų kalbos beveik nežino. O visos vyresnės anūkės rusiškai kalba puikiai“.

    Str. žr. <A HREF="http://www.balsas.lt/naujiena/185221" TARGET="_blank">http://www.balsas.lt/naujiena/185221</A>
  • 2008-02-29
    Rusijoje rastas „berniukas-paukštis“, nemokantis kalbėti

    <A HREF="http://www.DELFI.lt" TARGET="_blank">http://www.DELFI.lt</A>
    2008 vasario mėn. 28 d.

    Rusijoje globos darbuotojai išgelbėjo septynmetį „berniuką-paukštį“, kuris sugeba bendrauti tik „čiulbėdamas“, praneša telegraph.co.uk. Kaip pranešama, motina jį augino namuose – savotiškoje paukštidėje. Pasak valdžios įstaigų, apleistas vaikas buvo rastas mažame dviejų kambarių bute, apsuptas narvų su daugybe paukščių, paukščių maisto ir išmatų &lt;...&gt;

    „Pravda“ rašo, kad motina augino naminius paukščius ir maitino laukinius paukščius: „(Ji) nemušė berniuko, nepalikdavo jo be maisto. Ji tiesiog niekada su juo nešnekėjo. Berniukas bendraudavo tik su paukščiais ir išmoko paukščių kalbą. Jis tiesiog čiulba, o kai suvokia, kad jo nesupranta, pradeda mojuoti rankomis, kaip paukščiai plasnoja sparnais.“ &lt;...&gt;

    Str. žr. <A HREF="http://www.delfi.lt/news/daily/world/article.php?id=16130754" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/news/daily/world/article.php?id=16130754</A>
  • 2008-02-29
    Iš užsienio grįžusiems vaikams daugiausia problemų kyla dėl gimtosios kalbos žinių

    Aukštaitijos televizija
    2008 vasario mėn. 28 d.

    Žr. <A HREF="http://www.delfi.lt/news/daily/emigrants/article.php?id=16129966" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/news/daily/emigrants/article.php?id=16129966</A>
  • 2008-02-26
    Indoeuropeistai siekia išmokti lietuviškai

    Mokslo Lietuva

    Lietuvių kalbos gramatikos knygų autorius, redaktorius, Lietuvių kalbos instituto mokslo tarybos pirmininkas, Tarptautinės baltistų asociacijos narys prof. habil. dr. VYTAUTAS AMBRAZAS sėkmingai tyrinėja lietuvių kalbos istorinę sintaksę, lietuvių ir baltų kalbas. Vytautas Kundrotas jo klausia apie lietuvių kalbos mokslo vietą bendrame mokslo kontekste.

    Interviu žr. <A HREF="http://ic.lms.lt/ml/183/indoeurop.htm" TARGET="_blank">http://ic.lms.lt/ml/183/indoeurop.htm</A>
  • 2008-02-25
    Atgimsta actekų kalba

    2008-02-25 | bernardinai.lt, lzinios.lt

    Meksiko meras Marcelo Ebrardas nori atgaivinti senovinę actekų nauatlių kalbą ir siekia, kad jos išmoktų visi miesto tarnautojai, nuo ligoninės darbuotojų iki autobusų vairuotojų.

    Kairuolis M.Ebrardas laikomas potencialiu kandidatu į prezidentus per 2012 metų rinkimus, pirmą kartą pristatė savivaldybės plėtros planą, išverstą į nauatlių kalbą. Jis tai pavadino simboliniu aktu ir pirmu žingsniu įtvirtinant actekų kalbą valdžios institucijose. Toliau savivaldybės pareigūnams, tarp jų ir merui bei jo kabineto nariams, bus pasiūlyta mokytis nauatlių kalbos, 300 tūkst. valstybės tarnautojų bus išplatinti lankstinukai apie senąją šalies kultūrą.

    Iš nauatlių kalbos kilo tokie žodžiai kaip pomidoras, šokoladas ir avokadas. Visi šie produktai buvo vartojami senovės Meksikoje. Nauatlių kalba centrinėje Meksikoje dominavo prieš tūkstantį metų, o ja iki šiol kalba apie 1,4 mln. iš 107 mln. meksikiečių. Kalbos paplitimas sumažėjo XVI a., kai Meksiką nukariavo ispanai.

    Meksike, kuriame gyvena tik apie 30 tūkst. kalbančiųjų nauatlių kalba, į ligonines bei teismus jau skiriami vertėjai, tačiau bus siekiama, kad tarnautojai išmoktų kalbos pagrindų per paskaitas ir virtualius kursus.
    Nuo 1930 metų žmonių, kurie kalba viena iš 62 senųjų Meksikos kalbų, sumažėjo beveik 10 proc. ir 2005 metais siekė vos 6,7 procento.

    Pasiūlymas mokytis nauatlių kalbos yra naujausias M.Ebrardo sumanymas. Išradingas politikas per Kalėdas pagrindinėje miesto aikštėje įrengė didelę čiuožyklą, o viešuosiuose parkuose supylė smėlio paplūdimius.