Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2007-03-13
    Iškilusis baltistas visada laukiamas ir prie Baltijos

    Gediminas GRIŠKEVIČIUS
    „XXI amžius“

    „Jei kam Lietuva tik cirko arkliukas, ant kurio jis per tautines šventes – per Vasario 16-ąją pajodinėja, o gerai uždrožęs ir per politinį priešą peršoka, tam aš visuomet sukelsiu tik „papiktinimą“, nes man Lietuva – žemės žodis švenčiausias“.

    Bernardas Brazdžionis, „Credo“

    Ilgokai rinkausi šį viduržiemį žodžius aprašyti susitikimui su žmonėmis, kurie nemeluotai laukiami kaip artimiausi giminės – tad negaliu nesijaudinti.

    Nes dar jaukiai šviečia manojoje širdyje su didele atida ir meile įžiebtas gerojo dėstytojo žiburys net iš 1965-1970-ųjų metų, iš Vilniaus, Universiteto gatvelėje pažymėtas trečiuoju numeriu, žiburys, persergstintis kiekvieną literato, humanitaro, kultūringo žmogaus dieną: „Švieskis ir šviesk“. Nes mums žiburys spindėjo čia pat, Stuokynės studentų bendrabučio kiemelyje. Ten buvo ir Zinkevičių namai.

    Amžinai šventi yra studentiškos jaunystės gidai, tėviškai įdavę sieloms kompasus – legendas mūsų dabarties dvasiniams keliams, tuomet, kai net pats žodis siela buvo kalinys ir balsiai netartinas. Lyg pavasario palaiminimą lituanistai, žurnalistai, istorikai godžiai gėrėme intuityviai jaučiamą Tautos giluminę dvasią ir jos gyvasčiai neabejingą kiekvieną mylimų dėstytojų, didžių inteligentų žodį. Kiekviena paskaita – tarsi šventosios Mišios Šiluvoje, – ak, kaip gera kasmet ten sugrįžti!..

    Profesoriai J.Lebedys, J.Kabelka, J.Pikčilingis, Z.Zinkevičius...

    Toliau žr. <A HREF="http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2007/02/28/laikzmon_01.html" TARGET="_blank">http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2007/02/28/laikzmon_01.html</A>
  • 2007-03-06
    Kam atitenka atsakomybė už nekokybišką vertimą? 2007.03.05 | 22:15

    Lietuvoje įsteigus antipremijas už nekokybiškus knygų vertimus, vertėjai ir leidėjai ėmė diskutuoti, kam atitenka atsakomybė, jei knygos vertimas yra nekokybiškas, atitolęs nuo originalo, pranešė LTV „Panorama“.

    Kol leidėjai, vertėjai diskutuoja apie kokybę, labiausiai skaitydami nekokybiškus vertimus nukenčia skaitytojai.

    Toliau žr. <A HREF="http://www.balsas.lt/naujienos/kultura/straipsnis52291" TARGET="_blank">http://www.balsas.lt/naujienos/kultura/straipsnis52291</A>
  • 2007-03-06
    K. Brazauskienės viešbutis pakeitė pavadinimą 2007.03.06 | 07:52

    Buvusio premjero Algirdo Brazausko žmonos Kristinos Brazauskienės valdoma bendrovė „Draugystės“ viešbutis, turinti Vilniaus viešbutį „Crowne plaza Vilnius“, pakeitė pavadinimą į „Embex“, rašo „Lietuvos rytas“.

    Žr. <A HREF="http://www.balsas.lt/naujienos/verslas/straipsnis52368" TARGET="_blank">http://www.balsas.lt/naujienos/verslas/straipsnis52368</A>
  • 2007-03-05
    Bjaurus vertimas ir „Bjaurųjį ančiuką“ subjauroja 2007.03.02 | 21:56

    Lietuviškame Anderseno pasakos vertime bjaurusis ančiukas virto tryniu.

    Neseniai pasibaigusioje Vilniaus knygų mugėje pirmą kartą įteiktos Antipremijos leidykloms už blogiausius vertimus. Kodėl leidyklos vengia samdytis redaktorius arba samdo nekompetentingus vertėjus ir skaitytojams siūlo nekokybišką prekę – verstinę knygą, neatitinkančią originalo, nagrinėja LTV „Panorama“.

    „Akys pilnos jokios išraiškos“, „Aplink kabo užbarikaduota tyla“ – tai tik pora pavyzdžių iš blogiausiais vertimais pripažintų knygų.

    Literatūros vertėjų sąjungai knygas vertinti siūlė skaitytojai. Toliau žr. <A HREF="http://www.balsas.lt/naujienos/kultura/literatura/straipsnis50445" TARGET="_blank">http://www.balsas.lt/naujienos/kultura/literatura/straipsnis50445</A>
  • 2007-02-28

    Teisių gynėjams pikta dėl Estijos kalbos politikos

    2007 02 28 / 16:40 /
    ELTA ir lrt.lt

    Tarptautinė nevyriausybinė žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ laiške Estijos ministrui pirmininkui Andrusui Ansipui šalies Kalbos inspekciją pavadino „represiniu“ organu, kuris veikia priešingai, nei reikėtų skatinant socialinės integracijos politiką.

    Kalbos inspekcija prie Švietimo ministerijos buvo įsteigta 1998 metais. Ji stebi, kaip estų kalbą moka Estijos darbuotojai, išduoda sertifikatus ir nustato minimalius kalbos reikalavimus.

    Organizacijos generalinė sekretorė Irene Chan griežtai sukritikavo nuo kovo 1 d. įsigaliojančias Kalbos įstatymo pataisas, kuriomis išplečiama Kalbos inspekcijos kompetencija – jai leidžiama teikti rekomendacijas atleisti darbuotojus dėl nepakankamo kalbos mokėjimo. Teisės akte numatyta, kad žmonėms, jau turintiems kalbos sertifikatus, gali tekti perlaikyti kalbos egzaminus.

    „Šios pataisos reiškia, kad kalbinėms mažumoms priklausantys žmonės taps dar labiau pažeidžiami darbo rinkoje“, – nurodė I. Chan.

    „Amnesty International“ paragino Estijos valdžią persvarstyti Kalbos įstatymo pataisas ir konstruktyviau spręsti kalbinės integracijos klausimus.
  • 2007-02-21
    Kiekviena kalba - visos žmonijos turtas

    Libertas KLIMKA, istorikas etnologas
    Lietuvos žinios, 2007-02-21


    Ši diena ragina rūpintis, globoti, puoselėti ir mažesniąsias kalbas, kurios nėra vartojamos bendrauti tarp valstybių. Būtina nepamiršti, kad globalėjančiame pasaulyje kalbų nuolat mažėja. Tai skaudūs praradimai - kiekviena kalba yra visos žmonijos dvasinis turtas. Šiandien dera kalbėti apie gimtosios kalbos žodžius, juk mintys tik jais ateina...

    Toliau straisnyje:

    Kalbos kilmė

    Rašto atsiradimas

    Kalbų gausybėje

    Lietuvių kalbos atgimimas

    Prasmių kaita

    Ko skurdi lietuvių kalba?

    Žodžiai ir žodelyčiai

    Šiandien literatūrinės kalbos vidutinis žodis yra maždaug dviejų skiemenų, iš 6-7 raidžių. Tad koks gi ilgiausias lietuviškas žodis? Kalbininkai atrado tokį iš 13 skiemenų. Norint jį ištarti, reikia giliai įkvėpti, tai - &quot;nebepasikiškiakopūsteliaudavome&quot; - 31 raidė! Trumpiausias lietuviškas žodis - jungtukas &quot;o&quot;.

    Visą straipsnį žr. <A HREF="http://www.info.lt/index.php?page=naujienos&amp;view=naujiena_arch&amp;id=96381" TARGET="_blank">http://www.info.lt/index.php?page=naujienos&amp;view=naujiena_arch&amp;id=96381</A>
  • 2007-02-20
    Ir susirinks šaltyšiai į krivūlę...

    XXI amžius

    Pastaruoju metu neretai pasitaiko atvejų, kai į vieną ar kitą seniūniją užsukę interesantai ima ir pavadina seniūną... šaltyšiumi. O kai kurios kaimų bendruomenės savo narius pradėjo kviesti jau nebe į susirinkimus, o į... krivūles. Žinoma, trauko pečiais seniūnijų vadovai, pavadinti šaltyšiais, stebisi žmonės susirinkimais, virtusiais krivūlėmis, tačiau tie pavadinimai „ne iš piršto laužti“.

    Seime neseniai buvo įregistruotas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo naujos redakcijos projektas, kuriame siūloma įteisinti naujas sąvokas: gyvenamosios vietos bendruomenės atstovo – šaltyšiaus ir tų šaltyšių sueigos – krivūlės. Kol kas dar šie pavadinimai nėra įteisinti, tačiau visuomenė apie tai jau sužinojo.
    Toliau žr. <A HREF="http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2007/02/15/mraso_07.html" TARGET="_blank">http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2007/02/15/mraso_07.html</A>
  • 2007-02-17
    Adresas <A HREF="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=12176677" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=12176677</A>
    />
    V.Adamkus: mūsų valstybingumas neatsiejamas nuo lietuvių kalbos puoselėjimo

    <A HREF="
    http://www.DELFI.lt" TARGET="_blank">http://www.DELFI.lt</A>
    2007 vasario mėn. 17 d. 11:35

    &lt;...&gt; Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos studijoje susirinkusiems antrojo Nacionalinio diktanto turo dalyviams perskaitytame Prezidento V.Adamkaus sveikinime sakoma: „Kreipiuosi į visus, kurie Lietuvoje ir svetur pasiryžo išbandyti savo jėgas, ar bent klausosi Nacionalinio diktanto transliacijos. Šis diktantas – ne tik savo kalbos išmanymo pasitikrinimas. Neatsitiktinai finalinis turas vyksta Vasario 16 kaimynystėje“.

    Valstybės vadovas pabrėžė, kad modernus mūsų valstybingumas, mūsų valstybės atkūrimas 1918 metais neatsiejamas nuo lietuvių kalbos puoselėjimo.

    Žr. daugiau nuorodoje.
  • 2007-02-15
    2007-02-15 10:35
    Liutauras Ulevičius

    Už interneto Lietuvą?
    Alfa.lt


    Nuo ko pradedate darbo dieną? Naujienų portalai Delfi.lt, Balsas.lt, Bernardinai.lt, Alfa.lt, Lrt.lt? Dienraščiai lrytas, vz, lzinios? O gal žiūrite Tv.lt? Ar neriate į virtualias bendruomenes Pazintys.lt, Klase.lt, Ieškok.lt? Kiek iš šių skaitote rusiškai ar angliškai? O lietuviškai? Daugelis skaitome lietuviškas interneto svetainių versijas, bet kaip duotybę priimame jų nelietuviškus arba darkyta švepla lietuvių kalba pavadinimus. O juk tai tiesiogiai pažeidžia mūsų šalies įstatymus.

    Lietuvos Respublikos Valstybinės kalbos įstatymo 4 straipsnis nustato, kad „visos Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos raštvedybą, apskaitos, atskaitomybės, finansinius bei techninius dokumentus tvarko valstybine kalba“, o to paties įstatymo 2 straipsnis įtvirtina, kad „valstybinė kalba yra lietuvių kalba“.

    Reklama
    Tame pačiame įstatyme nurodoma, kad valstybės ir savivaldos institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos tarp savęs susirašinėja valstybine kalba, o gyventojai lietuviškai turi būti aptarnaujami dar ir ryšių, transporto, sveikatos ir socialinės apsaugos, policijos ir teisėsaugos tarnybų, prekybos ir kitų gyventojų aptarnavimo įstaigose. Tą privalo užtikrinti šių įstaigų vadovai.

    Interneto svetainių pavadinimams itin svarbios nuostatos, kad „įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai daromi laikantis lietuvių kalbos normų ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų“ ir „Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai (paryškinta autoriaus – red.) yra valstybine kalba. Valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose“.

    Akivaizdžiai kelia susirūpinimą tai, kad tarsi tiesiogiai šį klausimą reguliuoti turinčios ir dabar galiojančios Adresų srities simbolinio pavadinimo sudarymo tvarkos 4–5 punktai nepažymi jokių valstybinės kalbos reikalavimų, o galiojanti praktika, registruojant .lt interneto vardų zonos svetaines, visiškai neatitinka Valstybinės kalbos įstatymo nuostatų.

    Tuo pat metu verta atkreipti dėmesį, kad Kauno technologijos universiteto Informacinių technologijų plėtros institutas nuo 2004 m. kovo 30 d. įdiegė IDN sistemą (angl. Internationalized Domain Names), ja naudojantis galima interneto svetainių pavadinimuose rašyti visus lietuviškos abėcėlės simbolius. Dėl to išnyko anksčiau egzistavę technologiniai trukdžiai vykdyti visus Valstybinės kalbos įstatymo reikalavimus.

    Visą straipsnį skaitykite <A HREF="http://www.alfa.lt/straipsnis/124059" TARGET="_blank">http://www.alfa.lt/straipsnis/124059</A>
  • 2007-02-12
    Konstituciniam Teismui - lietuvių kalba nėra vertybė?

    D. Kuolys: Verta apsvarstyti ir kitą kelią. Tai Konstitucinio Teismo kuriamos konstitucinės doktrinos reinterpretavimas, papildomas klausimo išaiškinimas. Šį kelią pats Konstitucinis Teismas jau yra išmėginęs. Dabar Konstituciją skaitantiems piliečiams kyla klausimas, kodėl joje esančius žodžius „atskiras atvejis“ Konstitucinis Teismas išaiškino kaip „ypač retas, labai retas atvejis“, kai Didysis lietuvių kalbos žodynas tokios žodžio „atskiras“ reikšmės neduoda.

    E. Jarašiūnas: Galima leistis į lingvistines diskusijas: ar Didysis lietuvių kalbos žodynas, ar Dabartinės lietuvių kalbos žodynas - tai visiškai nesvarbu, nes teisiškai teisinį turinį į tą žodį įdeda institucija, kuri turi teisę aiškinti Konstitucijos tekstą.

    D. Kuolys: Manau, čia daroma esminė klaida. Jei lietuvių tauta nebegali pasikliauti tomis ribomis, kurias gimtoji kalba saugotos šimtmečius, jei tauta nebegali pasitikėti savo kalba, jei gali atsirasti teisininkų grupė, kuri imasi savavališkai priskirti žodžiams jų neturėtas reikšmes, mes savo valstybėje nepajėgsime susikalbėti. Jūs, būdamas akademinės srities žmogus, staiga imate teigti, kad žodžio reikšmės nėra svarbios, kad viena žodžio reikšmė yra viename žodyne, o kita - kitame...? Ar jūs, pone Jarašiūnai, įsivaizduojate septintos ar aštuntos klasės mokinuką taip samprotaujantį per lietuvių kalbos pamoką?

    E. Jarašiūnas: Ir vieną, ir kitą žodyną rašė kalbininkai. Konstitucijos aiškinimas priklauso tik Konstituciniam Teismui. Ir niekam kitam. Teisinį turinį įdeda aiškintojas. O čia žaisti lingvistiniais dalykais ir žodynais nereikėtų.

    D. Kuolys: Žodynais šiuo atveju žaidė ne kas kitas, o Konstitucinis Teismas. Beje, žodyną kuria ne vienas ar kitas kalbininkas, o tauta. Didysis lietuvių kalbos žodynas duoda visas žodžio „atskiras“ reikšmes: „atskirtas, vien tam skirtas, specialus, kitoniškas, skirtingas“. Taigi Konstitucijoje numatytas „atskiras atvejis“ turėtų būti ne „labai retas“, o tik „atskirtas, atskirai apibrėžtas atvejis“. Sakyti, kad pasiėmę kitą žodyną mes rasime kitą reikšmę yra visiškas nesusipratimas.

    T. Dapkus: Tai Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstituciją ir jos 12 straipsnį, apibrėžiantį pilietybės klausimus, žodžius išaiškino skirtingai nei juos apibrėžia pati lietuvių kalba?

    D. Kuolys: Taip, jis suteikė Konstitucijos žodžiams kitą prasmę. Tai būtų tas pat, jei Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nagrinėdama Artūro Zuoko ir „Rubicon group“ ryšius nutartų, kad tie ryšiai yra korupcinio pobūdžio, tačiau korupcija - tai „verslo ir politikų bendradarbiavimas siekiant bendrojo gėrio“.

    E. Jarašiūnas: Aukščiausiosios teisės ir primityvių dalykų nereikia lyginti. Prisiminkime, kada pasirodė pirmasis Didžiojo lietuvių kalbos žodyno tomas ir kada Dabartinės lietuvių kalbos žodynas išleistas? Visiškai kitos epochos. Vienas - sovietinio lygio, kitas - dabartinio laikotarpio.

    D. Kuolys: Maniau, kad Mykolo Römerio universitetas yra rimta akademinė institucija ir jo profesoriai turėtų būti girdėję apie Kazimierą Būgą. Jis buvo ne sovietinis kalbininkas, o lietuvių kalbotyros tėvas, dar XX amžiaus pradžioje pradėjęs rengti Didįjį lietuvių kalbos žodyną. Žodyno rengėjai surinko tai, ką per amžius sukūrė lietuvių tauta.

    E.Jarašiūnas: Grįžkim prie teisės, o ne filologinių žaidimų.

    T. Dapkus: Bet ar tai yra „filologiniai žaidimai“? Juk šiuos klausimus kelia ne vienas mokslininkas...

    E.Jarašiūnas: Teisę bandoma pakeisti filologija.

    T. Dapkus: Bet kalbama apie Konstitucijos žodžių reikšmę, primestas ar iškraipytas jų reikšmes.

    E. Jarašiūnas: Teisinį tekstą aiškina kompetentingos institucijos. Yra dešimt profesorių, kurie tą patį tekstą gali aiškinti įvairiai. Galutinis aiškinimas priklauso kompetentingai institucijai.

    D. Kuolys: Tai labai svarbūs dalykai. Jei tautos kurtos kalbos ribos vienos ar kitos institucijos yra savavališkai peržengiamos, tauta nebesusikalba, ji nebegali perskaityti savo pagrindinio dokumento – Konstitucijos.

    Plačiau - <A HREF="http://www.balsas.lt/naujienos/lietuva/straipsnis34869" TARGET="_blank">http://www.balsas.lt/naujienos/lietuva/straipsnis34869</A>