Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2009-05-12
    Visuomenės ir kalbininkų „grynuoliai“ beveik sutapo

    LRT.lt, 2009 05 07

    Trečią pavasarį visuomenė ir kalbininkų komisija rinko „Kalbos grynuolį“. Dešimt dienų kalbininkai klausėsi kandidatų į Lietuvos Respublikos Prezidento postą pasisakymų rinkimų laidose. <...>

    Kalbininkų komisija pastebėjo, kad A. Butkevičiaus kalboje dingsta kai kurių žodžių skiemenys, L. Graužinienei reikėtų vengti lietuvių kalboje nevartojamo priešdėlio da-, D. Grybauskaitės pasisakymuose pastebėta kapotų intonacijų, Č. Jezersko leksikoje pasigesta rišlumo, V. Mazuroniui reikėtų pasimokyti kirčiavimo, o V. Tomaševskio kalba išsiskiria nelietuviška tartimi. Kandidatams į Lietuvos Prezidento postą bus išsiųsti klaidų sąrašai, tad visi turės galimybę savo kalbą tobulinti.

    Visuomenė daugiausia balsų skyrė D. Grybauskaitei (surinko 57 proc. balsų), antroje vietoje – A. Butkevičius (jis surinko 18 proc. balsų ) ir trečioje – V. Tomaševskis (surinko 11 proc. balsų).

    Išskirtiems kandidatams bus įteiktos knygos – Olego Poliakovo „Pasaulis ir lietuvių kalba“ ir Reginos Koženiauskienės „Retorika“.

    Žr. http://www.lrt.lt/lrt/news.php?strid=5063&id=5197992
  • 2009-05-12
    Snieguolė Dovidavičienė
    2009-05-12 05:06

    Pasiunti darbdaviui savo CV, kuriame nurodai pavardę „-ienė“, bet tau paskambina ir pasako, kad esi nepageidaujama. Sulaukei tam tikro amžiaus, bet vis dar esi „-aitė“? Ojojoj... Pirmu atveju - tu ištekėjusi ir tikriausiai turi (arba greitai turėsi) vaikų, antru - esi „užkietėjusi feministė.“ O įsivaizduokite atvirkščiai - be jokio šeiminio testo jus priima į darbą, maloniai bendraujate naujų pažįstamų draugijoje, kuriems jūsų statusas - esate vieniša, išsituokusi ar ištekėjusi - nė motais. Utopija? Taigi...

    http://www.lrytas.lt/-12420670001240885910-nenor%C4%97jau-b%C5%ABti-ien%C4%97.htm
  • 2009-05-11
    www.DELFI.lt
    2009 gegužės mėn. 11d. 16:24

    „Labiau emocionalių, o ne dalykinių diskusijų Lietuvoje kelianti pavardžių rašymo problema, atsižvelgiant į pasikeitusią Lietuvos padėtį pasaulyje bei gyvos lietuvių kalbos vystymosi ypatumus turėtų būti sprendžiama liberaliau t.y. oficialiai leidžiant rašyti pavardes lotyniškais rašmenimis“, - po susitikimo su Seimo skirta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininke dr. Irena Smetoniene pareiškė Seimo vicepirmininkas liberalcentristas Raimondas Šukys.

    Pasak R.Šukio, specialistai neturi kalbinių argumentai dėl ko pavyzdžiui tautinių mažumų atstovų pavardės, ar už užsieniečių ištekėjusių lietuvaičių pavardės negalėtų būti rašomos atitinkamų kalbų lotyniškais rašmenimis.

    Toliau http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=22074728
  • 2009-05-11
    Kultūros atstovai, šeštadienį susirinkę į ketvirtąjį Lietuvos kultūros kongresą, aptarė šiandienines kultūros ir visuomenės gyvenimo problemas nuo moralinės krizės iki pavojaus kalbos išlikimui.

    Lietuvos mokslų akademijoje vykusiame suvažiavime dalyvavo žinomi poetai, rašytojai, muzikai, dailininkai, kalbininkai, akademinės bendruomenės atstovai.

    Apie tai http://www.balsas.lt/print/251624
  • 2009-05-09
    2009 gegužės mėn. 8d. 18:50

    Moterų pavardžių pasirinkimo klausimas sutraukia vis daugiau intelektualų ir visuomenės dėmesio. Kalbininkams ir Valstybinei lietuvių kalbos komisijai besiginčijant, visuomenės nuomonė komentaruose išsiskiria į priešingas stovyklas, iškeldama opią problemą, kurią jau seniai reikėjo nagrinėti. Ką pakeičia moters pavardės galūnė „-ė“?


    žr. http://www.delfi.lt/archive/print.php?id=22036184
  • 2009-05-09
    Lenkija grasina skųsti Lietuvą Strasbūrui dėl lenkiškų pavardžių rašymo

    2009-05-09 19:25
    BNS

    Lenkijos Seimo pirmininko pavaduotojas Jaroslawas Kalinowskis priekaištauja Lietuvai, kad dokumentuose neleidžiama rašyti vardų ir pavardžių lenkiškais rašmenimis ir grasina skųsti Strasbūro teismui.

    J.Kalinowskis teigia, kad per 15 bendradarbiavimo metų Lietuva neįvykdė trijų Geros kaimynystės sutarties punktų: neva lenkų apgyvendintuose rajonuose trūksta lenkiškų užrašų, neįteisintas lenkų kalbos vartojimas, iki šiol vardai ir pavardės nerašomos lenkiškais rašmenimis, skelbia LNK žinios.

    Žr. http://www.alfa.lt/print/10272172/
  • 2009-05-08
    2009.05.08 15:30

    Lenkija neketina toliau kantriai laukti, kol Lietuva įgyvendins sutartyje numatytus savo įsipareigojimus dėl lenkų mažumos Lietuvoje. Tai interviu laikraščiui "Kurie Wilenski" pareiškė Lenkijos Seimo pirmininko pavaduotojas Jaroslavas Kalinovskis (Jaroslaw Kalinowski).

    "Aiškiai norime pasakyti savo partneriams lietuviams, kad mūsų kantrybė baigėsi", - cituoja leidinys penktadienio numeryje vicespikerį.

    Žr. http://www.balsas.lt/print/251519
  • 2009-05-08
    Lingvistinis skaistybės diržas


    Kristina Sabaliauskaitė
    2009-05-07 17:39

    <...> svarbu paminėti dar vieną tradiciją – XVII –XVIII amžiuje ištekėjusios Lietuvos moterys visada buvo įvardijamos abiem pavardėm, niekada – tik vyro. Pakanka perversti senuosius raštus, inventorius, žvilgtelėti į antkapių ar portretų įrašus: “Ona Elžbieta iš Radvilų Kiškienė, Teodora iš Sapiegų Naruševičienė”.

    Tradicijų saugotojams derėtų atkreipti dėmesį, kad priesagų -aitė, -ytė čia nepamatysi. Dėl dviejų priežasčių: istoriniai įrašai – arba lenkiški, arba lotyniški, o ir –aitės forma, (lenkiškai “-ówna”) atsiranda tik apie XIX amžiaus pradžią. Iki tol garbingai ištekėjusi moteris niekada nebūdavo apibrėžiama tik viena priklausomybe, visada – tik abiem: savo giminei ir savo vyrui.

    Pažymėtina - tiktai žemiesiems visuomenės luomams moterų kilmė ir giminės istorija nebuvo svarbi. <...> šiandien tų tautos šviesuolių pasisakymai apie moteris, jų dorovei ir išprusimui keliamus reikalavimus dažnai skamba jei ne šovinistiškai, tai bent jau juokingai. Ypač žinant, kad ano meto valstietija savo moterų švietimu nesirūpino (tai yra įžvalgiai analizavęs Virginijus Savukynas).

    Taip, anuo metu atsiranda ir priesagos –aitės (beje, nevedę vyrai įpėdiniai raštuose dažnai pavadinami –aičiais), -ienės, tačiau dabartiniams kalbos tyrumo ir moterų dorybingumo saugotojams derėtų atkreipti dėmesį štai į ką – apsišvietusios, intelektualinių ambicijų turinčios moterys jau tada nebenorėjo būti viešojoje erdvėje suvokiamos nei kaip “aitės”, nei kaip “ienės”, ne kaip dukros ir žmonos, o kaip savarankiškos asmenybės.

    Netikite? Pakanka prisiminti Žemaitę, Bitę, Šatrijos Raganą, Lazdynų Pelėdą, Salomėją Nėrį, Liūnę Sutemą, Alę Rūtą. Tai juk irgi iškalbinga lietuviška tradicija? Ar tokie pseudonimai (iš esmės virtę jų pavardėmis, neatsiejami nuo jų tapatybės) – tai jų nedorumo, amoralumo įrodymas?

    Tad kas apmaudžiausia – kad kitados buvę tautos šviesuomene profesoriai, kalbininkai nusivažiuoja iki tokio lygio, kad šiandieninėms Lietuvos moterims nori uždėti kažkokius lingvistinius skaistybės diržus.

    Priežasčių tam gali būti daug – senatviniai mąstymo pokyčiai, dėmesio stoka ir jo poreikis, noras pasijusti reikšmingu ir įtakingu – tačiau jų iš paprasčiausios pagarbos senyvam amžiui geriau nenagrinėti. Tik norisi pasakyti štai ką – tradicija rodo, kad įstatymais doros neapsaugosi. Nei vyrų, nei moterų. Be to, tradicija nėra kažkoks stabas ar kultas – minimalaus istorijos išmanymo pakanka, kad matytum, kokia ji gyva, kaip kinta prisitaikydama prie kintančio pasaulio. Na ir kai jau vyrai pradeda reguliuoti kaip vadintis moteriai, kokia pavarde save žymėti, tai liudija tik viena – jų nevisavertiškumo kompleksus, o gal ir menamą impotenciją.

    Ką tokiu atveju pasakytų normalus vyras? Ką, jei Skarletė sumanytų pasivadinti Raudone, pasakytų šaunusis Rhetas Butleris? Manau jis atsakytų: “Dėl manęs, mano mieloji katyte, vadinkis kaip nori – kad ir Madam Kūkū - kad tik tu būtum laiminga”.

    Žr. http://www.lrytas.lt/-12414965261240240703-lingvistinis-skaistyb%C4%97s-dir%C5%BEas.htm
  • 2009-05-07
    2009-05-07 14:18

    Trečią pavasarį visuomenė ir kalbininkų komisija rinko „Kalbos grynuolį“. Dešimt dienų kalbininkai klausėsi kandidatų į Lietuvos prezidento postą pasisakymų rinkimų laidose.

    Visuomenė nuomonę reiškė Lietuvos nacionalinio transliuotojo interneto portale.

    Po posėdžio kalbininkų komisijos nariai pastabų negailėjo nė vienam kandidatui. Visi klydo kirčiuodami, darė leksikos klaidų, neapsieita ir be Didžiųjų kalbos klaidų. Tačiau du kandidatus komisija išskyrė – Dalią Grybauskaitę ir Valentiną Mazuronį...

    ... http://www.lrytas.lt/print.asp?data=&k=news&id=12416953401239638146
  • 2009-05-07
    2009.05.07 11:24

    Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė mano, kad Lietuvoje lenkiškų pavardžių rašymas lenkų kalba yra politinis sprendimas, nes kalbinių argumentų tam nėra.

    "Kalbinių argumentų čia nėra, tai yra politinis sprendimas. Seimas turi apsispręsti. Jie pasirašė sutartį paritetiniais pagrindais. Čia yra gryna politika. Jeigu politikai pasakys, kad ne, tai ir bus "ne". Jeigu jie pasakys "taip", tada ir mes priimsime", - Eltai sakė I. Smetonienė.

    Žr. http://www.balsas.lt/print/251241