Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2006-10-19
    LTSR ar LR architektūros paminklai?


    Aurelija Kripaitė, "15 min"
    2006 spalio mėn. 19 d. 00:01

    Lentelės ant kultūros vertybių vis dar verčia suklusti, kam iš tiesų priklauso architektūros paminklai - Lietuvos Respublikai ar buvusiai Tarybų Sąjungai. Per šešiolika nepriklausomybės metų taip ir nebuvo pakeistos metalinės lentelės ant daugelio šalies kultūrinių vertybių - architektūrinę vertę turinčių pastatų, skulptūrų, prie piliakalnių, kapinaičių. Nuo daugelio jų greitosiomis nuimtos nebereikalingos raidės "TSR", tačiau likę įspaudai vis tiek ryškiai šviečia iš tolo.
    Tokios lentelės vis dar puikuojasi ant uostamiesčio muziejų, valstybinių įstaigų. <...>

    Žr. <A HREF="http://whatson.delfi.lt/archive/article.php?id=10984294" TARGET="_blank">http://whatson.delfi.lt/archive/article.php?id=10984294</A>
  • 2006-10-19
    Kazachstano bankas padarė klaidą savo paties pavadinime

    BNS
    2006 spalio mėn. 19 d. 10:04

    Kazachstano centrinis bankas ketina išleisti naujus banknotus, nepaisydamas įsivėlusios rašybos klaidos, praneša BBC. Ant banknotų puikuojasi kirilica padaryti įrašai kazachų kalba, tačiau žodyje „bankas“ įvelta rašybos klaida – pavartotas kazachų kalbai būdingas raidės „k“ variantas. &lt;...&gt;

    Žr. <A HREF="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=10986787" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=10986787</A>
  • 2006-10-18
    Estų kalbos testas gerokai praretino kandidatų į policininkus gretas

    BNS
    2006 spalio mėn. 18 d. 00:01

    Estų kalbos testas pakišo koją dešimtims abiturientų, nutarusių stoti į Vidaus apsaugos akademijos policijos koledžą. Į konsteblio specialybę buvo gautas 101 pareiškimas. Dalis kandidatų estų kalbos testą jau buvo laikę, o 59 abiturientai tai padarė praėjusią savaitę.
    Egzamino rezultatai daug ką nuvylė. &lt;...&gt;

    Žr. <A HREF="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=10973816" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=10973816</A>
  • 2006-10-12
    Kauno diena, 2006 m. spalio 12 d., ketvirtadienis, Nr. 234 (17998)

    Rūta KANOPKAITĖ

    Nelietuviškų tikrinių vardų rašymas kelia audringus ginčus jau ne pirmi metai. Diskusijų daug, painiavos nemažėja. Laikraščiuose, knygose, afišose - tikra mišrainė: vienur Volfgangas Amadėjus Mocartas, kitur - Wolfgang Amadeus Mozart, vienur George Bush, kitur - Džordžas Bušas. Vokiškas pavardes kai kas jau ėmė lietuvinti pagal anglų kalbos tarimo taisykles. Su prancūzų dar kebliau - užrašytų tik prancūziškai vardų daugelis nemoka ištarti. Sulietuvintų neatpažįsta šaltiniuose. “Net nebūčiau pagalvojęs, kad prancūzų romantinės dailės pradininko Teodoro Žeriko pavardė rašoma taip nepanašiai į tarimą - Theodor Gericault”, - nustebęs kasėsi pakaušį studentas.

    Ar ginčų žiežirbas užgesins jau pusantrų metų rengiama Valstybinės kalbos įstatymo nauja redakcija, kurią ketinta priimti iki kitų metų sausio 1 dienos? Vargu. Įstatymo rengimo darbo grupės oponentai ketina kreiptis į teismą, jei nebus atsižvelgta į jų siūlymus svetimų kalbų pavardes rašyti taip, kaip jos tariamos, originalų variantą pateikiant tik skliausteliuose. Jų manymu, lietuvių kalba neturi būti išstumiama iš viešųjų užrašų, mokslo srities, vardų ir pavadinimų rašybos.

    Tuo tarpu minėtos darbo grupės atstovė, Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė įsitikinusi, kad tikrinių vardų tarimo užrašymas būtų originalo iškraipymas. Jos manymu, naujoji Valstybinės kalbos įstatymo redakcija atitinka laiko dvasią, mūsų narystę Europos Sąjungoje ir globalizacijos vėjus. Įstatymo pataisoms nepritariančius mokslininkus M.A.Pavilionienė vadina dogmatiškos kalbos gynėjais. Dėl kilusių nesutarimų lapkritį ketinama surengti dar vieną mokslinę konferenciją, skirtą Valstybinės kalbos įstatymui.

    Beje, tarpukario Lietuvos spaudoje užsienietiškos pavardės būdavo pateikiamos originalo rašyba. Rasime ten ir Churchil’į, ir Roosewelt’ą, ir de Gaulle’į. Sovietmečiu viskas buvo pertaisyta pagal dėsnį “kak slyšitsia, tak i pišetsia, kak pišetsia, tak izdajotsia” (kaip girdima, taip rašoma, kaip rašoma, taip išleidžiama). Iš pirmo žvilgsnio patogu, bet pažvelgus giliau - nelabai. Mat pavardės originalo rašyba apskritai būdavo nenurodoma, o tai skaitytojo akyse žinomą asmenybę paversdavo pusiau anonimiška.

    Abi šios praktikos ne idealios, nes nelabai patogios eiliniams piliečiams. Jie irgi turi savo nuomonę apie nelietuviškų pavardžių rašybą. “Delfi” portale ta tema buvo net keli šimtai atsiliepimų. Pacituosiu porą būdingiausių. “Gerbkime savo kalbą, jos taisykles ir mažiau pataikaukime kitiems. Nes kitaip nusivažiuosime iki to, kad kinų pavardes rašysime jų rašmenimis”. “Aš noriu tobulėti ir šviestis. Pavardės, parašytos vien originalo kalba, - vienpusiškas problemos sprendimas. Manyčiau, jog prie originaliai parašytos pavardės skliausteliuose turėtų būti rašoma lietuviškai, kad visiems būtų įprasta perskaityti”.

    Ne tik kalbinė, bet ir politinė problema - lenkų, gyvenančių Lietuvoje, pavardžių rašyba. Jau seniai aukščiausiu lygiu deramasi dėl reikalavimo išlaikyti autentišką jų užrašymą. Kadangi lietuviškoji abėcėlė skiriasi nuo lenkiško raidyno, tą padaryti gana keblu ne tik lingvistiniu, bet ir techniniu aspektu, atsieitų papildomų biudžeto išlaidų. Kita vertus, puritoniškai laikantis taisyklės autentiškai rašyti nelietuviškas pavardes, problema pučiasi it balionas. Kaip be klaidų užrašyti norvegišką vardą, kuriame yra mums keista raidė - a ir e hibridas? O kur dar vadinamieji “umliautai”, visokiais brūkšneliais ir stogeliais pastiprintos balsės ir priebalsės kitose kalbose...

    Tai ką daryti - nertis iš kailio ar nusičiaudėt? Juk mūsų “nosinių” ir “paukščiukų” Vakarai irgi nelabai paiso.
  • 2006-10-11
    Plėtojami lituanistikos moksliniai tyrimai Lietuvoje

    <A HREF="http://www.DELFI.lt" TARGET="_blank">http://www.DELFI.lt</A>
    2006 spalio mėn. 11 d. 13:40

    Vyriausybė patvirtino Lituanistikos mokslinių tyrimų prioriteto įgyvendinimo 2007-2008 m. programą. Programa padės plėtoti lituanistikos mokslinius tyrimus bei įgyvendinti lituanistikos mokslinių tyrimų prioritetą kitų mokslo sričių, krypčių ir šakų atžvilgiu, sakoma Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime spaudai.
    Programa yra skirta tų strateginių lituanistikos mokslinių tyrimų krypčių plėtros paskatinimui, kurių poreikių netenkina dabartinis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimas. &lt;...&gt;

    Žr. <A HREF="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=10919223" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=10919223</A>
  • 2006-10-05
    Ginčas dėl nelietuviškų pavardžių rašymo gali atsidurti teisme

    Rasa Lukaitytė, <A HREF="http://www.DELFI.lt" TARGET="_blank">http://www.DELFI.lt</A>
    2006 spalio mėn. 5 d. 17:39

    Valstybinės kalbos įstatymo projektas draskomas ginčų ir karštų diskusijų. Nuogąstaujama, kad dėl nesutarimų gali būti nespėjama jo parengti iki numatytos įsigaliojimo datos – kitų metų sausio pirmosios. Prieštaraujantieji darbo grupės siūlymams, jei nebus pakeistos projekto nuostatos, ketina kreiptis į teismą.
    Daugiausiai ginčų kelia nelietuviškų tikrinių vardų rašymas. Šiuo metu galimi keli variantai, daugiausiai diskusijų keliantis – kitų kalbų tikrinių vardų rašymas originalo rašyba, pridedant lietuviškas galūnes.

    „Jei ir dabar pasiūlytas įstatymo formulavimas pasirodys Seimui nepriimtinas, tai kreipsimės į Konstitucinį Teismą“, – DELFI sakė istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Mindaugas Tamošiūnas, su kolegomis siūlantis, kad svetimų kalbų pavardės būtų rašomos taip, kaip tariamos, skliausteliuose pateikti originalų variantą. &lt;...&gt;

    „Šie žmonės visiškai nesupranta, kad mes jau gyvename Europos Sąjungoje, kad gyvename kosmopolitizmo ir globalizacijos sąlygomis, kad mes negalime kalbėti ta dogmatiška kalba, kuri galbūt iš tikrųjų gelbėjo mūsų tautos dvasią kitomis sąlygomis“, – DELFI sakė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir darbo grupės, rengiančios Valstybinės kalbos įstatymo projektą, narė Marija Aušrinė Pavilionienė. &lt;...&gt; „(Jie – DELFI) pasisako už tai, kad nepaliktume originalo kalbos pavardžių rašyme, būtinai reikėtų rašyti tarimą, kuris iškreiptų originalų rašymą ir negalėtum to žmogaus pavardės atsekti šaltiniuose“, – konservatyvių mokslininkų idėjas kritikavo parlamentarė.

    Anot pašnekovės, diskusijoje dalyvavę konservatyvių pažiūrų mokslininkai teigė, kad įstatymo projektas kelia grėsmę lietuvybei, lietuvių kalbai, palieka landas užsienio kalboms.

    „Šis įstatymo projektas yra akivaizdi pažanga, tuo pačiu atsižvelgiant į naujuosius europietiškuosius vėjus“, – projektą gynė parlamentarė.

    Jos teigimu, konservatyvios pozicijos besilaikantiems mokslininkams neįtinka tai, kad po lietuviškais užrašais gali būti ir užrašai anglų kalba. &lt;...&gt;

    Žr. <A HREF="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=10872518" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=10872518</A>
  • 2006-10-04
    Rytis Umbrasas

    Kada telefonais susirašinėsime lietuviškai? (Lietuvos aidas, 2006-10-02)

    Pažvelgęs, kaip telefonų aparatais mikliai susirašinėja jaunesnioji karta, susimąstai, gal ne už kalnų laikas, kai pradinukai į mokyklą ateis jau mokėdami SMS žinutes rašyti, nors dar rankose „plunksnos“ nebus laikę. Tai normalu. Technologijos vystosi sparčiai ir keičia mūsų tradicijas. Jau dabar nesunku rasti žmonių, parašančių daugiau tekstų telefono aparatais negu popieriuje. Formuojasi ypatingas susirašinėjimo telefonais stilius. Tekstai čia trumpi, šmaikštūs, tačiau gramatiškai netaisyklingi – rašyba apsiriboja anglų kalboje naudojama abėcėle. Kokios tokio analfabetizmo priežastys?
    Ar „sveplo“ SMS susirašinėjimo tradicija atsirado dėl žinutės „smagumo“, rašymo paprastumo ir greitumo, ar dėl ribotų pas mus pardavinėjamų aparatų galimybių? Kas sukūrė tokią situaciją – aparatai ar žmonės? Kas bus toliau? Kaip šiandieną jaučiasi lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, siųsdama žinutę mokinio tėveliams: „jusu sunelis negaluoja, atvaziuokite“? Nejaugi jai tinka toks aparato ribotumas? Gal mokytoja gali nusipirkti kitą, geresnį? Kurie modeliai tinkami susirašinėti lietuviškai, kurie vokiškai, kurie tik angliškai? Ar pardavėjai kvalifikuoti suteikti tokių žinių? Vis daugiau ir daugiau susirašinėjame tekstais, kuriuose nėra mūsų abėcėlei būdingų rašmenų, tokie tekstai viešai rodomi televizijoje, lyg būtų laikomi normaliais. Kas atsitiko? Ar telefono aparatai, atliekantys diktofono, fotoaparato, filmavimo kameros, žaidimų automato, radijo imtuvo, žibintuvėlio, interneto naršyklės funkcijas, tikrai negali „išmokti“ dar ir papildomų devynių lietuviškos abėcėlės raidžių? O gal jų ir nereikia? Kai nėra galimybės nusiųsti SMS žinute pavardę, vietovardį ir apskritai kas antrą žodį, kas tai – norma, nepatogumas, trūkumas ar gedimas? &lt;...&gt;

    Žr. <A HREF="http://papartis.infoseka.lt/elpaliet/telefonai.html" TARGET="_blank">http://papartis.infoseka.lt/elpaliet/telefonai.html</A>
  • 2006-09-27
    Internete - galimybė nemokamai išmokti retesnių ES kalbų

    BNS
    2006 rugsėjo mėn. 27 d. 16:36


    Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedra ketvirtadienį oficialiai pristatys interneto portalą <A HREF="http://www.oneness.vu.lt" TARGET="_blank">http://www.oneness.vu.lt</A>, kuriame nemokamai bus galima mokytis rečiau Europos Sąjungoje (ES) mokomų estų, suomių, lenkų, portugalų ir lietuvių kalbų.
    Iš įvairių šalių ekspertų sudaryta komanda kalbų mokymo programą kūrė trejus metus, pranešė Lituanistinių studijų katedra.

    &lt;...&gt; žr. <A HREF="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=10801788" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=10801788</A>
  • 2006-09-23
    AXX keiksmus įvertino kalbos inspekcija

    Aurika Merkienė, L.T.
    2006 rugsėjo mėn. 23 d. 00:01

    Vos pradėti rodyti kino festivalio AXX ciklo „Geismas ir grožis“ filmai – Kęstučio Gudavičiaus „Keturios susikertančios tiesės“ ir Emilio Vėlyvio „Zero“ – sulaukė ne tik daug diskusijų, bet ir valstybinių institucijų reakcijos dėl keiksmų.

    E.Vėlyvio filme „Zero“ Valstybinė kalbos inspekcija išgirdo tokią keiksmų laviną, kad kino teatrui „Coca-Cola Plaza“ vos neteko nutraukti filmo rodymo.

    &lt;...&gt; žr. <A HREF="http://www.lt24.lt/lt/content/viewitem/9100/" TARGET="_blank">http://www.lt24.lt/lt/content/viewitem/9100/</A>
  • 2006-09-21
    Dėl tų ROMŲ. Keista taip vadinti gyvenvietę, kai yra vietovardis. Ar ten čigonai gyvens, nes dabar jie taip Lietuvoje imti vadinti?

    Matau, kad tas D. Aleksa daro viską, kad nyktų vietovardžiai. Ir jis niekada to nesupras, nes yra labai toli nuo etnokultūros dalykų. Vilniaus visi naujieji mikrorajonai pagal ten buvusių kaimų pavadinimus yra vadinami, niekas dirbtinių pavadinimų nekūrė. Gal klaipėdiškiai turės ROMŲ REZERVATĄ (tiksliau čigonų). Tik taip tokį pavadinimą galima suprasti tiesiogiai.