Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2007-04-20
    Atidaromas prekybos ir paslaugų centras "Helios City"

    <A HREF="http://www.DELFI.lt" TARGET="_blank">http://www.DELFI.lt</A>
    2007 balandžio mėn. 20 d. 10:18


    Penktadienį Vilniaus Savanorių prospekto ir S. Konarskio gatvių sankirtoje, lankytojams duris atvers daugiau nei 7000 kv. m. ploto prekybos ir paslaugų centras „Helios City“.

    Straipsnį žr. <A HREF="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=12932087" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=12932087</A>
  • 2007-04-20
    Jonas Vaiškūnas: Lietuvių kalba – valstybės ar privatus reikalas?

    <A HREF="http://www.DELFI.lt" TARGET="_blank">http://www.DELFI.lt</A>
    2007 balandžio mėn. 20 d. 10:18


    Sprendžiant iš M.Jackevičiaus DELFI publikacijos “Privačiose įmonėse siūloma leisti kalbėti ir nelietuviškai”, Seime diskutuojama galimybė įstatymiškai įtvirtinti pataikavimo politiką nenorintiems mokytis lietuvių kalbos.
    Mat, kaip pranešama, “Valstybinės kalbos įstatymo pataisas rengianti darbo grupė siūlo privačiose įmonėse leisti kalbėti ir nelietuviškai”. Susidaro įspūdis tartum iki šiol privačiose įmonėse privatiems asmenims įstatymiškai buvo draudžiama kalbėti tarpusavyje jiems priimtina kalba… Tuomet – skandalas – juk gyvename Europoje, kaip galime drausti žmonėms kalbėti kur nors vienam su kitu jiems priimtina kalba? Bet pasirodo draudimų nebuvo, tiesiog iki šiol galiojančiame Valstybinės kalbos įstatyme privačių įmonių darbo kalba atskirai nebuvo reglamentuojama. Tad, ko siekia pataisų autoriai?

    Štai ką DELFI sakė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė Marija Aušrinė Pavilionienė: „Įmonių viduje, nesvarbu, ar tai būtų užsienio įmonė, ar joje dirbtų imigrantai, gali būti kalbama bet kokia kalba, tačiau valstybei ji turi atsiskaityti valstybine kalba. …Jeigu aš būčiau lenkė, kodėl turėčiau savo kolektyve mitingą vesti lietuviškai?“ - stebėjosi seimūnė. „Kas turi teisę kištis į privačią įmonę? Nebent auditas. Svarbu, kad ta privati įmonė atsiskaitytų valstybei valstybine kalba, o kokia kalba bus tvarkoma vidinė dokumentacija, jų reikalas“- aiškino A.Pavilionienė.

    &lt;...&gt; Jonas Vaiškūnas:
    Įstatymiškai įteisinus Valstybinės kalbos neprivalomumą privačiose įmonėse būtų radikaliai susiaurinta valstybinės kalbos vartojimo sfera ir juridiškai įteisintas lietuvių kalbos nykimo procesas.
    Konferencijos dalyviai be kita ko atkreipė dėmesį ir į tai, kad būtina įstatymiškai įtvirtinti reikalavimą, jog užsieniečių vardai ir pavardės visuose Lietuvos Respublikos išduodamuose dokumentuose bei viešuose lietuviškuose tekstuose, nepriklausomai nuo asmens tautybės ir pilietybės, būtų rašomi lietuviškai, o asmenvardžių užrašai kitomis kalbomis galėtų būti pateikti tik kaip papildoma informacija. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos siūlymai dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos supaprastinimo visuomenės atstovų buvo įvertinti kaip noras pertvarkyti lietuvių kalbos rašybą ir skyrybą “pagal masinio neraštingumo standartus”. Pasak LTKF pirmininko G.Songailos “tauta turi nuolat mokytis savo kalbos, ir valstybės institucijos privalo jai padėti, o ne pataikauti, kartu nyrant į neraštingumą”.

    Straipsnį žr. <A HREF="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=12932529" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=12932529</A>
  • 2007-04-19
    2007-04-18

    Pavardę pasikeitė ir Tadžkistano užsienio reikalų ministras

    Tadžikistano užsienio reikalų ministras Chamrachonas Zaripovas kaip ir šalies prezidentas atmetė nuo savo pavardės rusišką galūnę „ov“.

    Trečiadienį per spaudos konferenciją jis paskelbė, kad nuo šiol pagal nacionalines tradicijas vadinsis „Chamrachonu Zarifi“.

    Anot ministro, „visi reikiami teisiniai dokumentai įforminti ir artimiausiu metu apie šį sprendimą bus informuotos visos užsienio diplomatinės atstovybės“. Užsienio reikalų ministerijos vadovas laiko prezidento Emomali Rachmono iniciatyvą grąžinti tadžikus prie nacionalinių istorinių šaknų „labai svarbia ir savalaike“. Ch. Zarifi pareiškė viltį, kad daugelis respublikos gyventojų paseks šiuo pavyzdžiu.

    Pastaruoju metu Tadžikistano prezidentas rūpinasi ne tik taisyklinga vardų ir pavardžių rašyba. E. Rachmonas viešai stojo prieš paskutinius skambučius ir išleistuves vidurinėse bei aukštosiose mokyklose, uždraudė mokyklose naudotis mobiliojo ryšio telefonais. Tadžikistano lyderis neapsiribojo moksleiviams ir studentams taikomu draudimu atvažiuoti į pamokas ir paskaitas nuosavais automobiliais – jis įpareigojo Nacionalinę kovos su korupcija agentūrą išaiškinti jų tėvų pajamų šaltinį.

    ELTA <A HREF="http://www.elta.lt" TARGET="_blank">http://www.elta.lt</A>
  • 2007-04-19
    Ateityje asmenvardžiuose gali puikuotis raidės q, w ir x

    Mindaugas Jackevičius, <A HREF="http://www.DELFI.lt" TARGET="_blank">http://www.DELFI.lt</A>
    2007 balandžio mėn. 19 d. 00:01


    Vardų ir pavardžių įstatymo projektą parengusi darbo grupė Vyriausybei siūlo valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų sudaromuose ir išduodamuose dokumentuose vardus ir pavardes leisti rašyti ne tik lietuviškais, bet ir kitais lotyniško pagrindo rašmenimis. Jei Vyriausybė ir Seimas pritars šiam siūlymui, asmenvardžiai, kuriuose yra, pavyzdžiui, raidės q ar w, bus rašomi nekeičiant šių raidžių į lietuviškas k ir v.
    &lt;...&gt;
    „Vienos kalbos rašmenis pakeitus kitos kalbos rašmenimis iš esmės pakeičiama žmogaus tapatybė. Atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjungos gyventojai nuolat keliauja, ilgiau ar trumpiau gyvena ir dirba vis skirtingose šalyse, toks pavardžių perrašinėjimas kelia daug keblumų”, - sakė įstatymo projektą rengusios darbo grupės narė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko pavaduotoja Jūratė Palionytė.


    Anot jos, pagal iki šiol galiojantį 1991 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, nors viename iš nutarimo punktų numatyta galimybė asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardus ir pavardes rašyti taip, kaip parašyta tos valstybės išduotame dokumente.

    Siūloma tvarka būtų aktuali asmenims, sudarantiems santuoką su užsieniečiais, tokių asmenų vaikams, tautinėms mažumoms.

    &lt;...&gt; Str. žr. <A HREF="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=12913790" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=12913790</A>
  • 2007-04-18
    Dokumentinis filmas „Europos dinozauras“
    2007-04-02

    Kalba šiandieniniame pasaulyje - viena iš ryškiausių tautinės raiškos priemonių ir viena iš paskutinių tvirtovių, saugančių etninį savitumą. Lietuviams, kaip ir kitoms negausioms tautoms, šios tautinės raiškos būklė, jos gyvybingumas bei santykis su kitomis kalbomis yra itin opi sritis ir nuolatinis rūpestis vis labiau globalėjančiame ir kosmopolitėjančiame pasaulyje. Poreikį ginti, ugdyti ir tobulinti gimtąją kalbą suvokėme tik 19 a. antroje pusėje, kai carinė Rusija uždraudė spausdintą lietuvišką žodį. Prireikė dar kelių dešimtmečių, kol pradėjome rinkti medžiagą didžiajam lietuvių kalbos žodynui. Ir praėjo dar 100 metų, kol tas žodynas buvo išleistas.

    Dokumentinis filmas „Europos dinozauras“ žvelgia į to žodyno pradžių pradžią &lt;...&gt;

    Toliau žr. <A HREF="http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/60694" TARGET="_blank">http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/60694</A>]
  • 2007-04-18
    Naujas kalbos gyvenimas

    Su kalbininke, dėstytoja dr. JURGITA GIRČIENE kalbasi Audra Čepkauskaitė


    – Kaip keičiasi lietuvių kalba?

    – Kalba nėra ir negali būti statiška, baigtinė. Bet kuri gyva kalba nuolatos kinta. Žodžiai be perstojo gimsta ir eina užmarštin, mainosi jų reikšmės. Dabartinės lietuvių kalbos raidos požymių – ir vos pastebimų, ir labai ryškių – esama įvairiuose kalbos lygmenyse, bet judriausia – leksika. Lietuvių kalboje, kaip ir mūsų kaimynų kalbose, per metus randasi begalė naujažodžių, ir pasiskolintų, ir pasidarytų savomis žodžių darybos priemonėmis. Būtent pokyčiai ir rodo lietuvių kalbą esant gyvą.

    Kalba kinta, nes keičiasi visuomenės, arba kitaip – kalbos vartotojų, komunikacinės reikmės. Tad nereikėtų pernelyg stebėtis, kad laikotarpiais, susijusiais su esminiais visuomenės ekonominio, politinio, kultūrinio gyvenimo pokyčiais, kalba kinta daug sparčiau. Galime dejuoti – nesusišnekame. Bet galime pažiūrėti ir kitaip: atotrūkis tarp kalbos vartotojų (įvairių kartų ir įvairių socialinių sluoksnių) yra be galo didelis: ir būties, ir buities, taigi ir kalbinės kompetencijos atžvilgiu.

    Ne kintanti kalba yra nesusikalbėjimo priežastis, ji kinta tiek, kiek mums reikia. Aišku, dabar nelengva, ypač vertėjams, redaktoriams, pedagogams – reikia nuolatos sekti naujoves: negali mokyti to, kas buvo prieš dešimt metų. Bet parodykite žmogų, kuris šiais laikais gali dirbti netobulėdamas kad ir metus laiko. Ir sienas dažant reikia keistis, nes ateina naujos technologijos.

    Kalba nėra kalbininkų puoselėjamas darželis, ji yra visuomenės, kalbinės bendruomenės savastis – kokie esame mes, tokia yra ir kalba. Lietuvių kalba turi tiek išgalių, kad puikiai gali atsinaujinti, prireikus galime patys susikurti, ko mums reikia, pasirinkti iš esamų įvairių raiškų priemonių.

    Toliau žr. „Šiaurės Atėnų“ svetainėje, <A HREF="http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=840&amp;kas=straipsnis&amp;st_id=5074" TARGET="_blank">http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=840&amp;kas=straipsnis&amp;st_id=5074</A>
  • 2007-04-14
    Tadas Varpučinkas: Akademinės kalbos paradoksai 2007.04.13 | 20:00 (9)

    „Mokytoja, ar už gramatikos klaidas mažinsite pažymį?“- paauglystėje prieš kontrolinius teiraudavomės nefilologinių dalykų pedagogų. „Ne, tik parašyk, ką reikia…“ - mums būdavo atsakoma, nuslepiant, kad ir pati tamsta mokytoja neturi nei noro, nei laiko kreipti dėmesio į gramatiką, o gal apskritai stokoja šiuolaikinių kalbinių žinių.


    Abitūros ne kalbų egzaminuose taip pat niekas nebaudžia už kalbos klaidas – gal kad taisomų darbų konvejeris greičiau judėtų, o gal ir dėl šekspyriškos minties: „Ką reiškia vardai? Jei vadinsim rožę kitu žodžiu, ar ji kvepės mažiau?” Tad ilgainiui auditorijas užpildė nereikli ir nekritiška savo ir kitų kalbai studentija, ir tik vienas kitas, dar išlaikęs savigarbą ir mokantis taisyklingai, sklandžiai reikšti mintis, neretai nustemba, bet slepia pasipiktinimą darkytai kalbančiais dėstytojais, kurie taip atkakliai laikosi slavybės užkrato ar anglikonizmų mados.

    Lietuvių valstybinės kalbos įstatymo 21 straipsnis skelbia: „Taisyklingos valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimai įtraukiami į valstybės tarnautojų, pedagogų &lt;…&gt; atestavimo nuostatus ir taikomi atsižvelgiant į kvalifikaciją bei einamas pareigas.“ Būtent taikyti taisyklingą kalbą akivaizdžiai sunkiai sekasi mūsų akademiniams šviesuoliams. Bet apie kokią kalbinę atestaciją galima kalbėti, jei dėstytojas dirba nuo tarybinių laikų, o kalbos įstatymas priimtas 1995 m.? Todėl kalbinė švara lieka profesorių sąžinei. &lt;...&gt;

    Štai, pvz., studentai iš vienos Lietuvos akademijos teigia galintys tik aikčioti, kai kalbos kultūros ateina dėstyti žmogus, kurio gimtoji kalba net nėra lietuvių, kuris, aiškindamas kalbos klaidas, padaro jų antra tiek ir vargu ar pats supranta, ką šneka. Pasitaiko dar dėstytojų, kurie „neįpranta“ į kiekvieną studentą kreiptis pagarbiai „Jūs“ – tai jau ne kalbos kultūros, o bendrosios žmogaus kultūros reikalas. Tiesa, yra ir teigiamų pavyzdžių, kai, tarkim, penkiasdešimt metų dėstantis matematikas renkasi žodžius, paaiškina, kuris terminas tinkamesnis, atidžiai kirčiuoja, konsultuojasi su studentais suabejojęs ir t.t. Tačiau tai – veikiau išimtis nei taisyklė.

    &lt;..&gt;
    Kita vertus, anot M. Adomėno, visų kalbos vartotojų padėtis (ir patirtis) primena liulantį pelkės paviršių: į kurį negali atsispirti, niekuo negali pasikliauti, o atrama – įgimtas kalbos jausmas – prasmenga po kojomis, paslaptingai instancijai – Kalbos komisijai – išleidus dar vieną aplinkraštį ar instrukciją. Vis dėlto keista, jog tiek studentai, tiek dėstytojai mano, jog jei mokeisi kalbą mokykloje, išėjai semestrinį kursą universitete, jau niekad ir nebereiks mokytis jos ateityje, nes tai buvo laikina, praeinant, kažkokia vaikiška gyvenimo stadija. Jei kasmet mokomės naujų profesinių subtilybių, kompiuterinių patobulinimų, nereikia ignoruoti ir kalbos naujienų, mat kalba yra greičiausiai kintanti ir, be abejo, vertybinė mūsų gyvenimo dalis.

    Net mokinukas žino, kad rengiantis viešajai kalbai, būtina pasitikrinti savo kalbos taisyklingumą, ypač kirčiavimą. Užsienio kalbų klaidas tikrinamės, o lietuvių mokame tobulai? O gal tik per daug gerai apie save galvojame? Kur dingo visų drąsa per Nacionalinį diktantą? Baisu buvo pažvelgti į savo tikrąjį kalbinį veidą? Veikiausiai daugeliui iš mūsų, pasak Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) profesoriaus L. Degėsio, ideali ramybės būsena yra nežinojimas, kad dar daug ko nemoki, ir nesistengimas sužinoti. O kai nieko nežinai, tai nežinai, kad nežinai – ir ramu.

    Tik ar ne gėda mums patiems, studentams, kai skaitome amžinatilsį G.Beresnevičiaus mintis apie studijuojantį jaunimą: „Tai žmonės, mokyklų neparengti, neapsiskaitę, gramatinėm klaidom apkiautę lituanistai, puikiai atmintinai kalantys konspektus, bet nebesuprantantys nieko. &lt;…&gt; Žmonės, jauni žmonės, jau išsyk lūžę.“? Tada jūs pasakysite: „Gerai, svarbu, kad suprastum minties prasmę, turinį, o estetiką, vaizdingumą palikime rašytojams.“ Tik kodėl tuomet neinate į pasimatymą su netvarkingu, negražiu, sniaukrojančiu, blevyzgojančiu partneriu? Todėl, kad dvigubi standartai – ne naujiena mūsuose. Nepavargote dar nuo jų?

    &lt;...&gt; Lietuvių valstybinės kalbos praktikos dėstytoja, bėgant kursui, nuolat primindavo, kad taisyklingai kalbėti privalote tik viešumoje, antraip negausite darbo, kalbos inspektoriai užriaumos, o visur kitur turite nežabotą laisvę… (Beje, tik labai labai retas darbdavys potencialiam darbuotojui kelia reikalavimą mokėti taisyklingai ir kultūringai lietuviškai – svarbu, kad angliškai laisvai kalbėtų.) Dėstytojos padėtis irgi nepavydėtina: ji puikiai suvokia, kad visos apeliacijos į studentų sąžinę, meilę, vertybes kalbos atžvilgiu bus bevaisės, tad priversti išmokti gali tik bausmių baimė. Taip ir kuriame policinę visuomenę: laikomės įstatymų ne todėl, kad harmoningai ir disciplinuotai gyventi yra savaime malonu, o tik bijodami baudėjų: policininkų, inspektorių, viršininkų, tėvų.

    Akademinė bendruomenė, bendradarbiaudama su kalbą norminančiomis institucijomis, yra ta visuomenės dalis, kuri daugiausia kuria naujadarus, todėl mes visi atliekame labai svarbų vaidmenį, vystant mūsų gimtąją kalbą. Balandis – švaros mėnuo, tad verčiau apsikuopkime pamažu savo vidinę, asmeninę žodyno netvarką, nepabijokime išsakyti pastabų „atsijungusiems“ nuo bendrinės kalbos dėstytojams, užuot išsityčioję iš kalbininkų pasiūlymų, keliaklupsčiavę prieš anglų kalbą ir žaginę savo gimtąją svetimais žodiniais falais ar jų junginiais; negarbinkime Saulėno, nesišaipykime patys iš savęs, iš savo kalbos, kaip tapatybės dalies. Kalbėti gražia, taisyklinga bendrine kalba yra garbė, o ne slegianti pareiga dėl neva vėzdu grūmojančio kalbininko už nugaros.

    Universitetinis išsilavinimas turi liudyti ne tik mūsų pasirengimą atlikti sudėtingiausius uždavinius, bet ir mąstymo kaitą, kuri ateina per mūsų brandų ir solidų kalbos padargų valdymą, žodyno turtėjimą ir tinkamą jo vartojimą. Antraip ko mes sėdime auditorijose? Šekspyras jau kitaip iš mūsų nusijuoktų: „Jie buvo didžiojoj kalbų puotoj ir ten prisivalgė trupinių.“

    Str. žr. <A HREF="http://www.savas.lt/index.php?name=News&amp;file=article&amp;sid=1237&amp;laiknr=206" TARGET="_blank">http://www.savas.lt/index.php?name=News&amp;file=article&amp;sid=1237&amp;laiknr=206</A>
    />

    Šaltinis: Lietuvos studentų laikraštis „Savas“
  • 2007-04-13
    Tadžikistano prezidentas pakeitė pavardę

    ELTA | 2007 balandžio mėn. 13 d. 15:26


    Tadžikistano prezidentas Emomali Rachmonovas oficialiai pakeitė savo pavardę į Rachmoną. &lt;...&gt;
    &quot;Norėčiau turėti pavardę pagal savo tėvo Rachmono vardą, kaip liepia protėvių įstatymai ir mūsų tradicijos&quot;, - paaiškino prezidentas. Jis taip pat paragino tėvynainius &quot;grįžti prie savo šaknų ir vėl rašyti savo pavardes taip, kaip jas rašė persai&quot;.

    Išsamiai žr. <A HREF="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=12854723" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=12854723</A>
  • 2007-04-13
    Estai dėl gimtosios kalbos pataisė konstituciją

    Estijos parlamentas ketvirtadienį priėmė šalies konstitucijos pataisą, sustiprinančią estų kalbos reikšmę ir vaidmenį šalies gyvenime, pranešė parlamento spaudos tarnyba. Toliau žr. <A HREF="http://www.balsas.lt/naujienos/pasaulis/straipsnis80256" TARGET="_blank">http://www.balsas.lt/naujienos/pasaulis/straipsnis80256</A>
  • 2007-04-06
    Netaisyklingos kalbos „Kino pavasaris“

    2007 04 05 / 19:03 /
    Marijus Širvinskas
    lrt.lt

    Pasibaigusiame viename didžiausių Lietuvos kultūros renginių „Kino pavasaryje“ kiek primiršta liko lietuvių kalbos kultūra. Anot organizatorių, kai kurių filmų tekstus vertė mėgėjai, o kalbos redaktoriui samdyti rengėjai neturėję pinigų. Tačiau tai – ne pasiteisinimas, teigia Kalbos komisija.

    Ketvirtadienį sulig paskutinių filmų seansais baigėsi kasmetis festivalis „Kino pavasaris“. Prestižiniam kultūros renginiui rengiamasi ištisus metus, pretenzingai atrenkamos geriausios ir reikšmingiausios juostos. Tačiau yra vienas dalykas, tarsi paliktas antrajame plane, – tai lietuvių kalba.

    Pirko ar pardavė?

    Festivalio titruose lietuvių kalba likę apsčiai vertimo, logikos, didžiųjų kalbos klaidų. &lt;...&gt;

    Iškraipo mintis

    Vertimo klaidos akivaizdžios ir kitose juostose: šit tailandiečių „Šimtmečio sindromuose“ veikėjas atseit ištarė, kad tai „nepaveiks kitų tavo atvejų“. Tačiau angliškuose titruose sumirgėjas žodis „duties“ rodo, kad veikėjas norėjo pasakyti: „tai neturės įtakos kitoms tavo pareigoms“. &lt;...&gt;

    Neišvengta didžiųjų klaidų

    Vertimuose pasitaikydavo ir didžiųjų lietuvių kalbos klaidų. Pavyzdžiui, norvegų filmo „Repriza“ titruose sumirgėjo „sekanti“ daina, kai, akivaizdu, norėta pasakyti – „kita daina“. &lt;...&gt;

    „Prevenciškai parašysime raštą, kad organizuodami kitą festivalį jie labai reikliai žiūrėtų tuos tekstus, kurie rodomi viešai“, – teigia D. Smalinskas.

    Niekas neredaguoja

    Vertimų kuratorė J. Stakėnaitė sako, kad kai kuriuos titrus verčia diletantai, o tekstai į ekranus patenka neperėję kalbos redaktoriaus filtro. &lt;...&gt;

    Stengsis labiau

    &lt;...&gt; J. Stakėnaitė mano, kad „Kino pavasaris“ tobulėja ir ateityje žada dar labiau susiimti į kumštį.

    „Aš suprantu, kad tai bado akis tiems, kurie jaučia kalbą. Tačiau man rodos, lygis yra geriausias palyginus su kitais festivaliais. Bendras kontekstas nebuvo katastrofiškas“, – sako festivalio organizatorė.

    Visą straipsnį žr. <A HREF="http://www.lrt.lt/news.php?strid=0&amp;id=3597726" TARGET="_blank">http://www.lrt.lt/news.php?strid=0&amp;id=3597726</A>