Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2006-12-15
    Gal pradės žmonės reaguoti, gal atsikratysime to keiksmų mėšlyno mūsų valstybėje!
  • 2006-12-14
    Pagaliau įdėjo. Džiugu!!! Dezinformatoriams bus darbo.
  • 2006-12-14
    Aivaras Lileika: Tvoju mat arba mato dialektika

    2006 gruodžio mėn. 14 d. 11:10
    DELFI

    1873 metais Dostojevskis (pagal jo dukros knygą A. Dostojevski „Vida de Dostojevski“ – Dostojevskių giminė yra lietuvių kilmės) knygoje „Rašytojo dienoraštis“ pirmojoje dalyje pamini, kad rusai visus savo jausmus gali išreikšti vienu žodžiu.

    Šio žodžio jis neįvardija, tačiau tas žodis šiandien puikuojasi ant daugelio Rusijos ir ne tik Rusijos mokyklų sienų, viešuosiuose tualetuose, yra išpjaustytas ant medžių, išbraižytas ant architektūros paminklų. Žodžiu, ten, kur apsilanko rusas, dažnai atminimui paliekamas ir šis žodelis.

    Straipsnį žr. <A HREF="http://www.delfi.lt/archive/print.php?id=11517316" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/archive/print.php?id=11517316</A>
  • 2006-12-07
    Darius Kilinskis: Ar tarti tai, kas parašyta?
    OMNI.LT | 2006 11 28 08:32:18 |

    Pasaulio kalbų rašybos sistemas pagal komunikacinį principą galima suskirstyti į dvi grupes — fonocentrines ir ideografines. Abejų rašto sistemų užduotis ta pati - perduoti mintį per teksto sukeltus vaizdinius, tačiau šio tikslo siekiama iš principo skirtingais būdais.

    Fonocentrinio rašto ženklais siekiama fiksuoti tariamų žodžių garsą. &lt;...&gt; Rašto ženklais fonetiniame rašte užrašomi kalbos garsai, iš kurių sudaromi žodžiai ir sakiniai. &lt;...&gt;
    Ideografinio rašto ženklais — ideogramomis perduodamas paties objekto ar sąvokos vaizdinys.

    &lt;...&gt; Svetimvardžių rašyba — vos ne nuolatinė pastarųjų metų internetinių diskusijų tema. Diskutuodami vieni pasisako už pavadinimų pritaikymą (adaptavimą) kalbai — rašymą taip, kaip tariama, o kiti už „originalią“, „autentišką“ rašybą. Pagal pažiūras pirmieji dažnai pavadinami „adaptininkais“ (norintys vardus pritaikyti kalbai, adaptuoti), o antrieji „autentininkais“ (norintys autentiškos rašybos). Pirmieji pastebi, kad kalba su nelinksniuojamais intarpais tampa vis sunkiau suprantama, taigi kyla grėsmė, kad ji nebegalės atlikti komunikacinės funkcijos (nerišli kalba netinka informacijai perduoti, susikalbėti; norint išlaikyti rišlumą ir kartu linksniuoti nekaitant galūnių, kalboje reiktų prielinksnių (analogiškų angliškiems „in“, „of“, „for“)). Antrieji nesutinka su adaptavimu (rašyba pagal tarimą), nes tai apsunkina užrašo identifikaciją su objektu; adaptuotas, pagal tarimą užrašytas asmenvardis (jų nuomone) pažeidžia žmogaus teisę į autentišką neiškraipytą pavardę, o „autentiška“ rašyba atitinkanti pažangius europinius vėjus.

    Žr. <A HREF="http://www.omni.lt/?i$9359_16017$z_385042" TARGET="_blank">http://www.omni.lt/?i$9359_16017$z_385042</A>
  • 2006-12-06
    Bus apdovanoti labiausiai lietuvių kalbai nusipelnę asmenys

    BNS ir lrytas.lt inf.
    2006-12-06 13:53

    Vilniuje sekmadienį bus įteikta Felicijos Bortkevičienės premija, skiriama už nuopelnus puoselėjant lietuvių kalbą.

    Nacionaliniame dramos teatre rengiamame kalbos vakare šiais metais premijos bus įteiktos Vilniaus universiteto profesorei, habilituotai daktarei Reginai Koženiauskienei ir Vilniaus pedagoginio universiteto magistrantui Liudui Subačiui, pranešė Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija...

    Daugiau žr. <A HREF="http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=11475041" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=11475041</A>
  • 2006-12-02
    Ar Sūrskis ves „Panoramą“?


    Virginijus MIČIULIS
    lrytas.lt, 2006-12-02 05:02

    Kalbininkams niekaip nesiseka LTV vadovų įtikinti, kad pagrindinę šios televizijos naujienų laidą turėtų vesti žmonės, gimtąja kalba sugebantys kalbėti nepriekaištingai. Humanitarinių mokslų daktaras Aldonas Pupkis praėjusiame mūsų žurnalo numeryje baisėjosi žargonu kalbančiu „Panoramos“ vedėju Rimvydu Paleckiu.

    Jis ir kiti žinomi kalbininkai ragina neleisti R.Paleckio į eterį. Tačiau visuomeninės televizijos vadovai į tai nekreipia dėmesio.

    Sakyti „Rūsyja“, „Kynyja“, „metūs“ anksčiau TV ekrane legaliai galėjo tik Sūrskis su Mauzeriu („Dviračio šou“, LNK) bei kiti Algio Ramanausko ir Rimo Šapausko kuriami personažai.

    Taip kalbėdami šoumenai pabrėžia, kad jų herojai yra žemos kultūros. Tačiau galbūt atėjo laikas jiems vesti ir svarbiausią LTV naujienų laidą?

    Kažkada televizijos laidų vedėjai buvo renkami konkurso būdu. Į vieną vietą pretenduodavo 200-300 kandidatų. O nugalėtojai į ekraną patekdavo dar po kelerių metų intensyvaus mokymosi. Tačiau jeigu koks nors kalbininkas pareikšdavo, kad vienas ar kitas vedėjas šiam darbui netinka, jo ekrane nebelikdavo nė kvapo.

    R.Paleckis - ne vienintelis televizijos laidų vedėjas, kurio kalba skaudžiai rėžia ausį.

    Toliau žr. <A HREF="http://www.lrytas.lt/?id=11650106511164428186&amp;view=4" TARGET="_blank">http://www.lrytas.lt/?id=11650106511164428186&amp;view=4</A>
  • 2006-11-29
    Ruošiame karstus, ateikite!

    Sigita Pedzevičienė

    Nutarėme praleisti šeštadienio vakarą su draugais. Bebaigdama gaminti cepelinus išsiunčiu visiems žinutes: „Ruošiame karštus, ateikite!“. Neseniai nusipirkau naują mobilųjį telefoną, kurio žinutėse galima rašyti visas lietuviškas raides, todėl galiu rašyti taisyklingai.

    Po kelių minučių neatgaudama kvapo atbėga Aušra ir net neperžengusi slenksčio klausia kas nutiko, kad ruošiam karstus, ir net ne vieną.

    – Kokius karstus? Ką čia prasimanai? – klausiu.

    – Rašei, kad ruoši karstus. Tai kas atsitiko?

    – Nerašiau apie jokius karstus, o cepelinai tuoj išvirs, – vis dar nesusigaudau.

    Aušra lengviau atsikvepia ir rodo mano rašytą žinutę „Ruosiame karstus, ateikite!“.

    Skaitau ir savo akimis netikiu: juk rašiau taisyklingai. Visiems susirinkus klausiu, ar niekas neišsigando, kad pradėjau jiems ruošti karstus? Draugai patvirtina, kad iš pradžių ir jie taip perskaitė, bet po to pastebėjo, kad ir žodis „ruošiame“ parašytas „šveplai“. Tad ir nepanikavo.

    Kai jau buvome sotūs, pradėjome eksperimentus – ėmėme vieni kitiems siuntinėti žinutes ir žiūrėti, kas ką gauna. Aptikome tik vieną aparatą, iš kurio išsiųstos žinutės nueina gerai. Kituose išvis nebuvo galima surinkti lietuviškų raidžių arba, nors ir gerai surinktos, nueina sugadintos (kaip ir iš manojo).

    Išsiaiškinome, kad visi mūsų bandyti aparatai buvo pirkti ne užsieny ir ne bet kur Lietuvoje, o firminėse mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų parduotuvėse.

    &lt;...&gt; Tai, kad į lietuvišką žinutę įmaišius bent vieną rusišką raidę, teisingai išsiunčiamos ir visos lietuviškos raidės, akivaizdu, jog lietuviškų raidžių kodavimo ir išsiuntimo mechanizmas veikia. Tiktai kažkas jį tyčia ar netyčia užblokavo. Tai, kad tokia klaida buvo pražiopsota ir masiškai prekiaujama aparatais su defektu, nedaro garbės jų tiekėjams ir prekybininkams. Reikia tikėtis, kad klaida nedelsiant bus ištaisyta. Juo labiau, kad tokiai klaidai ištaisyti didelių pastangų nereikia – tai gali patvirtinti kiekvienas, bent kiek nusimanantis apie rašto ženklų kodavimą. &lt;...&gt; radau Ryčio Umbraso parengtą tinklalapį <A HREF="http://papartis.infoseka.lt/sms.htm" TARGET="_blank">http://papartis.infoseka.lt/sms.htm</A>, į kurį jis ir jo kolegos deda testavimo rezultatus. Tai pagalba tiems, kas nori nusipirkti telefoną be defekto.

    Toliau žr.: <A HREF="http://ims.mii.lt/ims/asmen/sp/LA-06.html" TARGET="_blank">http://ims.mii.lt/ims/asmen/sp/LA-06.html</A>
  • 2006-11-29
    Nuoširdu ir tikroviška,
    retas kuris jau mokosi nutechnologintos kalbėsenos;
    o mokinės pastebėjimą kalbą prižiūrintiems priiimame ne žodžiu, bet jausmu...
  • 2006-11-29
    KAI IŠTREMSI KALBĄ

    Rosana Lukauskaitė, Kretingos pranciškonų gimnazijos 2Gb klasė


    Pasakyk Tėvynėje medžiui „Broli ąžuole!“ –
    Ir jis tau nusilenks.
    Ištark tai svetima kalba –
    Ir liksi nesuprastas...

    Nukirpk žodžio galūnę,
    Išgenėk veiksmažodžio šakas.
    Atsek priesagas,
    Nuimk priešdėlius,
    Išplauk nosines raides,
    Iššluok kirčio ženklus,
    Išsižadėk gimtosios tarmės.
    Išbrauk būdvardį,
    Palaidok dviskaitą,
    Švepluok ir pamiršk ilgąsias balses,
    Ištrink žodžio reikšmes,
    Suplėšyk sakinį,
    Galiausiai išrauk žodžio šaknį.
    Ir tada, ir tada pamatysi,
    Kad kalbi modernia naujųjų technologijų šnekta,
    Kurioje nebėra vietos nei žmogui, nei Dievui...

    Žodis – Tavo sielos vartai.
    Kalba – tai Tėvynė.
    ___________________________

    „Lietuvos aidas“. Nr. 270 (10063), 2006 m. lapkričio 25 d., p. 2.
  • 2006-11-28
    Doc. dr. Gintautas Grigas. Lyčių lygybė ir nelygybė elektroniniame pašte

    „Lietuvos aidas“. Nr. 270 (10063), 2006 m. lapkričio 25 d., p. 2.

    Elektroninius laiškus rašo ir vyrai, ir moterys, mergaitės – berniukams, berniukai – mergaitėms. Tik ar pašto tarnybos vienodai draugiškos vieniems ir kitiems, ar nėra lyčių diskriminacijos?

    Toks klausimas iškyla skaitant asmenvardžius (vardus ir pavardes, parašytus drauge) laiškų antraštėse. Gaunu laišką tarkim iš Jono Jonaičio, kurio antraštėje siuntėjas įvardijamas taip: Jonas Jonaitis &lt;J<A HREF="mailto:onas@xxx.lt">onas@xxx.lt</A>&gt;. Viskas teisingai. Bet laiške iš Jonės Jonaitytės dažnai būna parašyta: Jone Jonaityte &lt;J<A HREF="mailto:one@xxx.lt">one@xxx.lt</A>&gt;. Taigi, mergaitės asmenvardis neteisingas – vietoj ė (e su tašku) visur parašyta e (e be taško).

    Vyrų asmenvardžiuose taip pat būna raidžių su diakritiniais ženklais, bet moterų visos lietuviškos pavardės baigiasi raide ė (-ytė, -aitė, -iūtė, -ienė). Taigi taško nubraukimas nuo raidės ė jau reiškia nelygybę. Kas tai: elektroninio pašto tarnybų netolerantiškumas, draudžiantis vartoti kai kurias abėcėlės raides, ar tik laiškus rašančiųjų įsitikinimas, kad toks draudimas yra.

    Kažkada netolerantiškumo iš tikrųjų būta. &lt;...&gt; Tačiau dar 1993 m., kai dar daugelis pašto programų, persiųsdamos elektroninius laiškus, iškraipydavo kai kurias raides, nesančias anglų kalbos abėcėlėje, buvo priimtas MIME protokolas, reglamentuojantis laiškų, parašytų įvairiomis kalbomis, persiuntimą. Buvo nustatytos taisyklės, kaip pašto programos turi elgtis su įvairių kalbų rašmenimis ir numatytos techninės priemonės toms taisyklėms įgyvendinti.
    Ypatingas dėmesys buvo skiriamas laiško antraštei, kadangi joje yra laiško siuntėją ir gavėją identifikuojanti informacija, o jos pakeisti ar iškraipyti nevalia. Laiško siuntėjo programa antraštę (ir joje esantį asmenvardį) turi užkoduoti taip, kad jo negalėtų sugadinti jokia laiškų persiuntimo grandis. Laiško gavėjo programa turi jį iškoduoti taip, kad nesiskirtų nuo to, kokį parašė siuntėjas. Taigi, minėtame laiške Jonė turėjo būti įvardinta taip: Jonė Jonaitytė &lt;J<A HREF="mailto:one@xxx.lt">one@xxx.lt</A>&gt;.
    Taigi, dabar, kai jau mokame lietuviškai, taisyklingai, nešvepluodami, rašyti laiškus, nepamirškime ir asmenvardį užrašyti teisingai, be klaidų. &lt;...&gt;

    Kol kas visų lietuviškų raidžių negalima vartoti tik vienintelėje vietoje – pačiame pašto adrese (prieš ženklą @). Bet ir tai laikinas dalykas.
    Jau baigiamas rengti tarptautinis elektroninio pašto protokolas, kuriame bus reglamentuojamas visų kalbų rašto ženklų vartojimas pašto dėžutės adrese. O kol dar tokios galimybės nėra, nevertėtų pašto dėžutę įvardyti neteisingai parašytu savo vardu ar pavarde. &lt;...&gt;

    Pašto programų yra daug. Tarp jų dar gali pasitaikyti ir tokių, kurios diskriminuoja moteris (nepamirškime, kad pašto programas dažniausiai kuria vyrai!). Jeigu dėl pašto programos gebėjimo išsiųsti lietuviškus rašmenis, esančius asmenvardžiuose, laiško temos eilutėje ar pačiame laiške kyla abejonių, ją galima patikrinti interneto svetainėje <A HREF="http://www.lietuvybe.org/testas" TARGET="_blank">http://www.lietuvybe.org/testas</A> esančiu testu.

    (Netrumpintą straipsnį žr. <A HREF="http://ims.mii.lt/ims/asmen/gintas/publ/gg06-moterys.html" TARGET="_blank">http://ims.mii.lt/ims/asmen/gintas/publ/gg06-moterys.html</A>)