Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2009-04-20
    2009.04.20 15:29

    Žemiau pateikiamas straipsnis buvo parašytas dar 2004 vasario 3 d. ir šiek tiek vėliau atspausdintas Ignalinos rajono laikraštyje „Nauja vaga“. Skaitytojams siūlau įvertinti dar tada pateiktas prognozes, palyginant jas su dabar jau puikiai žinomomis Lietuvos Valstybės, Lietuvių Tautos bei Lietuvių kalbos realijomis.

    „Ar mums dar gražus lietuviškas žodis?“. Štai koks klausimas iškyla lietuviams, stojant į Europos Sąjungą. Daug kas mano, kad Lietuvoje gyvenantys lietuviai nepamirš savo gimtosios kalbos, būdami Europos Sąjungoje. Bet yra ir kitokių nuomonių. Kalbinu Lietuvos žygeivių sąjungos pirmininką Kęstutį Čeponį:

    žr. http://www.balsas.lt/print/248706
  • 2009-04-20
    ištrauka, visas tekstas - http://www.vakarozinios.lt/lt/naujienos/lietuva/nuomones/vvaicekauskas_mano_valstybe_nekenktu_pati_sau/

    (klausimas)- MŪSŲ Valstybėje viešojoje erdvėje vyrautų lietuvių kalba, Jų Valstybėje, labiau nei tarybiniais metais rusų, dominuoja anglų kalba.

    (atsakymas) - Kalba yra ne tik pati tauta, bet ir savarankiškos valstybės išlikimo pagrindas. O jau viešai sakoma, esą būsimos kartos išlikimo, tobulėjimo pagrindas yra... anglų kalba.

    Aš ne prieš svetimas gražias kalbas - aš prieš jų dominantę mūsų valstybės gyvenime! Kartoju, mūsų valstybę labiausiai gali apsaugoti ne kariuomenė, ne kokios nors sąjungos, o tik kalba. Jeigu valstybė bus apsaugota, o jos kalba bus numarinta, Lietuvos valstybės neliks. Kalba yra pats didžiausias ginklas, o kartu su ja - mūsų papročiai, tautosaka, gyvensenos būdas... Negaliu suvokti, kodėl tas nesuprantama.
  • 2009-04-16
    V.Adamkus — už lenkiškų pavardžių rašymą originalo kalba

    ELTA ir lrytas.lt inf.
    2009-04-16 15:24

    Lenkijoje lietuviai neturi jokių problemų dėl savo pavardžių rašymo originalo kalba, atitinkama problema su lenkiškų pavardžių rašymu Lietuvoje turi būti skubiai sutvarkyta. Tai pažymėjo prezidentas Valdas Adamkus penktadienį per bendrą spaudos konferenciją su Lenkijos prezidentu Lechu Kaczynskiu.

    „Pavardė yra turtas, kuris priklauso kiekvienam iš mūsų, ir aš manau, kad niekas neturi teisės į tą turtą kėsintis“, - teigė V.Adamkus.

    Su valstybiniu vizitu Lietuvoje viešintis L.Kaczynskis pažymėjo, kad lietuviai, kaip ir kitų Lenkijoje gyvenančių tautinių mažumų atstovai, neturi problemų dėl savo pavardžių rašymo originalo kalba.

    „Būtų problemų nebent dėl tų tautų, kurios vartoja visai skirtingą raidyną, pavardžių rašymo. Aš kalbu apie kinus arba japonus, kurie gyvena Lenkijoje“, - patikslino L. Kaczynskis.

  • 2009-04-16
    2009-04-16 13:46 | Jūratė Važgauskaitė | Alfa.lt


    Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis, atvykęs į Lietuvą su valstybiniu vizitu, daugiausiai dėmesio skyrė smulkiems nesutarimams išsiaiškinti. Prezidentas L. Kaczynskis su Lietuvos vadovu Valdu Adamkumi aptarė mažumų, švietimo ir originalių lenkiškų pavardžių rašymo klausimus. Prezidentai patikino, kad šias smulkias problemas reikia spręsti kuo greičiau, kad jos neaptemdytų gražaus šalių bendradarbiavimo.

    „Kalbėjomės apie abiejų šalių problemas, mūsų įnašus sprendžiant kai kuriuos tarptautinius nesutarimus. Palietėme energetikos ir jautrius tautinių mažumų klausimus. Žinau, ką reiškia būti mažuma ir stengtis apsaugoti savo kultūrą, kalbą ir papročius“, – sakė Lietuvos prezidentas V. Adamkus. Jis džiaugėsi, kad lenkai vertina lietuvių pastangas gerinti mažumų švietimą.

    Str. žr. http://www.alfa.lt/print/10268918/

    ___________________

    Valinskas nori, kad KT dar kartą paaiškintų, kaip rašyti nelietuviškas pavardes

    2009-04-16 16:51
    BNS (Alfa.lt)

    Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas inicijuoja kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT), kad būtų dar kartą paaiškinta dėl nelietuviškų pavardžių ir vardų rašybos.

    A.Valinskas Seimui siūlo prašyti KT išaiškinti ankstesnį nutarimą, kad asmens vardas ir pavardė turi būti rašomi valstybine kalba.

    Kreipimosi iniciatoriai klausia, ar „Lietuvos Respublikoje išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose galimas asmens vardo ir pavardės rašymas valstybine kalba, greta nurodant nelietuvių tautybės asmenų vardus ir pavardes kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis“.

    Šią A.Valinsko iniciatyvą savo parašais parėmė 58 parlamentarai ir iš valdančiųjų, ir iš opozicinių frakcijų. Tačiau bus pateiktas siūlymas ne Seimo narių grupei, o visam Seimui atskiru nutarimu kreiptis į KT.

    Seimo pirmininko atstovė spaudai Indrė Viržintė BNS sakė, kad planuojama šį klausimą įtraukti į balandžio 21 dienos parlamento darbotvarkę.

    1999 m. KT yra pripažinęs, kad 1991 m. Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

    KT teigimu, jeigu teisės normomis būtų nustatyta, kad šių piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla.

    Anot dabartinio kreipimosi autorių, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, tapus NATO ir kitų tarptautinių organizacijų nare, galimybė lietuviškame pase tam tikroms asmenų grupėms vardus ir pavardes rašyti nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis įgijo ypatingą reikšmę.

    „Tai susiję su daugeliu naujų aplinkybių: gausėja Lietuvos piliečių, sudarančių santuoką su kitų valstybių piliečiais ir imančių jų pavardes, daugėja ir tokiose santuokose gimstančių vaikų, turinčių teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, Lietuvoje esantis nekilnojamasis turtas tampa pasaulinės rinkos dalimi ir pan., – sakoma aiškinamajame rašte. – Todėl būtina užtikrinti asmens tapatybę patvirtinančių įrašų autentiškumą nepaisant to, kurioje šalyje šie įrašai yra padaryti. Nepaisant šio principo, žmonėms, migruojantiems iš vienos šalies į kitą mokslo, darbo ar asmeniniais reikalais, atsirastų daug papildomų problemų norint įrodyti savo tapatybę, jeigu jų pavardės skirtingose šalyse būtų perrašomos kitaip.“

    A.Valinsko pasirašytame rašte tvirtinama, kad pasaulio ir Lietuvos kalbotyros darbuose nėra duomenų, kad svetimų vardų ir pavardžių rašymas originalo kalba daro neigiamą poveikį kurios nors kalbos sistemai.

    „Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vardai ir pavardės oficialiuose dokumentuose į kitą kalbą neverčiami (tokių atvejų pasitaiko tik grožinėje literatūroje, publicistikoje). Tai irgi patvirtina teiginį, kad asmenvardžiai yra ne tiek kalbos dalykas, kiek asmens tapatybės identifikavimo žymikliai, kurie bet kurioje šalyje turi būti rašomi vienodai, kitaip galima prarasti galimybę nustatyti asmens tapatybę“, – tvirtina Seimo vadovas.

    Tuo metu „Vilnijos“ draugijos pirmininkas kalbininkas Kazimieras Garšva kreipėsi į 58 parlamentarus ir Seimo pirmininką, prašydamas atsiimti savo parašus iš kreipimosi į KT.

    ... prezidentas Valdas Adamkus ketvirtadienį susitikęs su Vilniuje viešinčiu Lenkijos vadovu Lechu Kaczynskiu (Lechu Kačinskiu) paragino Lietuvoje skubiai įteisinti lenkų pavardžių rašymą lenkiškais rašmenimis.

    Pasak V.Adamkaus, pavardžių rašymo klausimui išspręsti būtina gera politinė valia, o „pavardė yra turtas, į kurį niekas negali kėsintis“.

    Str. žr. http://www.alfa.lt/straipsnis/10268971/?Valinskas.nori..kad.KT.dar.karta.paaiskintu..kaip.rasyti.nelietuviskas.pavardes=2009-04-16_16-51
  • 2009-04-15
    Eglė Samoškaitė, www.DELFI.lt
    2009 balandžio mėn. 3d. 18:56

    Europos Parlamente (EP) egzistuoja tik formali kalbų lygybė, o realiai jos nėra. Taip teigia Lietuvos europarlamentaras, dirbantis Liberalų ir demokratų aljanso „Už Europą“ frakcijoje Šarūnas Birutis.

    Pasak jo, į Europos Sąjungą (ES) per du kartus įsiliejus dvylikai naujų narių, kalbų kovoje anglų kalba nurungė prancūzų, o mažų tautų atstovai, kaip buvo, taip ir liko it musę kandę – mat formaliai deklaruojama kalbų lygybė egzistuoja tik popieriuje.
    „Formaliai teisė kalbėti nacionaline kalba yra, tačiau realiai − jos nėra“, - DELFI sakė europarlamentaras, tačiau pats sunkumų dėl to teigia nepatiriantis.

    Komitetuose vertėjų nerasta, žr. http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=21250156


  • 2009-04-14
    www.DELFI.lt
    2009 balandžio mėn. 14d. 14:12

    Nors dažniausiai Briuselio koridoriuose ir kabinetuose skamba anglų ar prancūzų kalba, niekas nenustemba net Europos Parlamento (EP) plenariniame posėdyje išgirdęs lietuviškus žodžius. Politikams, užuot išėjus iš salės paieškoti įdomesnio užsiėmimo, pakanka užsidėti ausines, kad viską išgirstų ta kalba, kurią supranta.

    Europos sutartyse įtvirtinta daugiakalbystė atspindi Europos Sąjungos (ES) kultūrų ir kalbų įvairovę. Visiems ES piliečiams turi būti suteikta galimybė gauti ir skaityti EP dokumentus, užduoti klausimus ir gauti atsakymus savo kalba.
    Europarlamentarai renkami ne pagal kalbų mokėjimą, bet tam, kad atstovautų politiniams interesams. EP taisyklėse pripažįstama kiekvieno europarlamentaro teisė skaityti dokumentus, dalyvauti diskusijose ir reikšti mintis savo ar pasirinkta ES oficialiąja kalba. Kartu EP turi užtikrinti nepriekaištingą visomis bloko kalbomis priimtų teisės aktų kokybę.

    Bendrijoje yra 23 oficialiosios kalbos – bulgarų, čekų, danų, olandų, anglų, estų, suomių, prancūzų, vokiečių, graikų, vengrų, italų, airių, latvių, lietuvių, maltiečių, lenkų, portugalų, rumunų, slovakų, slovėnų, ispanų ir švedų. Oficialių kalbų skaičių vienabalsiai nusprendžia ES šalys.

    ES yra naudojami trys alfabetų tipai – lotynų, graikų ir kirilicos.

    toliau - http://www.delfi.lt/archive/print.php?id=21672821
  • 2009-04-09
    Kauno diena 2009-04-08 17:32

    Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė apie reklamą - ir ne tik apie joje galimą vartoti ištiktuką "pyst" - turi ką pasakyti. Ir net storiausią knygą apie Jos Didenybę Reklamą kalbininkė parašė.

    Naujutėlaitėje monografijoje I. Smetonienė ne tik apžvelgia reklamos vertimo į lietuvių kalbą aplinkybes ir susiklosčiusią praktiką, bet ir pateikia savo požiūrį, kas turėtų būti daroma, kad mūsų kalba nenukentėtų, kad ji būtų turtinama ir puoselėjama.
    Tiesa, knygos aprėptis didelė, pateikiama daug informacijos, bet ir skaityti ją įdomu. Autorės stilius lakoniškas, dalykiškas, ji rašo lengvai, bet ne paviršutiniškai. Leidinys bus naudingas Lietuvos reklamos kūrėjams, jos tyrinėtojams, visiems, kas domisi reklama. Tikimasi, kad jis nuties dar vieną tiltą tarp jaunatviškos, atradimų ir naujovių ištroškusios reklamos kūrėjų bendruomenės ir mokslo pasaulio.
    Citatos iš I. Smetonienės knygos
    Reklama nėra sustabarėjusi minčių reiškimo forma ir įtikinėjimo įrankis. Ji keičiasi kartu su gyvenimu - taikosi prie tobulėjančių technologijų ir vartotojų išprusimo, todėl ieško naujų formų ir išraiškos galimybių, vadinasi, ir savo stiliaus.
    Reklamos tekstų kalba turi būti paprasta, artimesnė kasdienei, sakiniai trumpi, žodžiai paprasti, visiems suprantami, lengvai ištariami, bet labai išraiškingi.
    Reklama kišasi į žmogaus gyvenimą, formuoja naujas nuostatas. Žmogus įsivaizduoja, koks yra ir koks norėtų būti. Daiktas padeda realizuoti svajonę, svarbu kad laiku ir vietoje reklamuotojas pateikti, reikiamą informaciją.
    Reklama veikia pasąmonę ir turi įtakos netgi tiems, kurie tvirtina esą jai atsparūs.
  • 2009-04-04
    Neringa Lašienė, "Atgimimas"
    2009 balandžio mėn. 4 d. 16:28


    Kalbininkai Seimo prašo priimti įstatymą, kuris reikalautų, kad internete ir apskritai viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija būtų lietuviška ir taisyklinga. Už taisyklių nepaisymą grėstų Administracinės teisės pažeidimų kodekse numatomos baudos. Apie tekstus internete, jaunimo tariamai nekenčiamą lietuvių kalbą, užsieniečių ir tautinių mažumų vardų rašymą – pokalbis su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininke Irena Smetoniene.

    – Visuomenėje pasigirsta balsų, priekaištaujančių Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, neva norminė lietuvių kalba darosi vis netaisyklingesnė, raštingumas menksta. Ar tikrai padėtis tokia prasta?

    toliau -> http://www.delfi.lt/archive/print.php?id=21323801
  • 2009-04-01
    Sunkmečiu siūloma naikinti kablelius ir nosines


    Medžiotojas Pupkis / 15min.lt

    Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), reaguodama į daugkartinius premjero Andriaus Kubiliaus raginimus mažinti išlaidas, nusprendė imtis strateginių veiksmų, kurie padės taupyti. Taip pat atsižvelgta į leidėjų prašymus supaprastinti kalbą.
    Didinti straipsnio tekstą Mažinti straipsnio tekstą
    Komisijos pirmininkė Irena Smetonienė trečiadienį kreipėsi į Seimą ir Vyriausybę, prašydama skubos tvarka priimti Kalbos įstatymo pakeitimus.

    Žr. http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/balandzio-1-oji/134/34848/?fid=2
  • 2009-03-31
    Lryto.lt paskaita:

    10. Filologijos daktaras A.Smetona: „Lietuvių kalba tikrai neišnyks“

    Lietuvių kalbos padėtis yra geriausia per visą istorijos pjūvį, tad nereikia tikėti apokaliptinėmis vizijomis, kad ateityje liks tik anglų kalba, o lietuvių – išnyks. Tokiomis optimistinėmis gaidomis...

    (Lrytas.lt vaizdo reportažas, 5 min., 2009-03-30)

    Žr. http://www.lrytas.lt/-12381715271237851789-lrytas-lt-paskaita-10-filologijos-daktaras-a-smetona-lietuvi%C5%B3-kalba-tikrai-nei%C5%A1nyks-video-garso-%C4%AFra%C5%A1as.htm