Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2009-04-25
    Dalia GUDAVIČIŪTĖ
    LR korespondentė
    2009-04-25 * lrytas.lt

    Dėl daugiau kaip prieš tūkstantį metų prasidėjusios Dwyerų giminės pavardės Airijos pareigūnas pasirengęs teistis su Lietuva net Europos teisingumo teisme Liuksemburge.

    47 metų Airijos teisingumo departamento darbuotojas Timothy Dwyeras iš Korko kreipėsi į Airijai atstovaujantį Europos Parlamento narį Brianą Crowley, prašydamas jį oficialiai atstovauti derybose su Lietuvos valstybės institucijomis.

    Airis reikalauja, jog žmonos Jūratės pase būtų įrašyta tokia pat kaip jo pavardė: „Dwyer“, o ne „Dvyer“, kaip yra dabar. Tokią pavardę moteriai sukūrė valdininkai, nes pagal mūsų šalyje galiojančia tvarką Lietuvos piliečių pasuose vardai ir pavardės rašomi tik lietuviškos abėcėlės raidėmis, o joje nėra raidžių „w“, „x“ ir „q“.

    toliau - http://www.lrytas.lt/print.asp?data=20090425&k=lr&id=akt25_a1090425
  • 2009-04-24
    Rūšis: Įstatymo projektas
    Numeris: XIP-567
    Data: 2009-04-23
    Kalba: Lietuvių
    Pateikė: Stankevičius Česlovas Vytautas, Lietuvos Respublikos Seimas

    žr. http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=342222
  • 2009-04-23
    S. Jurkevičius: „Pagaliau sutvarkyti lietuvių kalbos egzaminą tikriausiai mums gali padėti tik užsieniečiai“

    http://www.lrytas.lt/videonews/?id=12405014021240191200&sk=1
  • 2009-04-23
    2009-04-23 09:46
    Jūratė Važgauskaitė | http://www.alfa.lt/print/10269855/

    <...>
    Ministras pirmininkas aiškino, kad, kaip ir būstas, žmogaus pavardė – neliečiama. „Pavardė – kaip prekės ženklas, negalima jos keisti, rašyti kitaip“, – sakė A. Kubilius, pritardamas raginimams leisti Lietuvoje gyvenantiems lenkams savo pavardes rašyti originalo kalba.


  • 2009-04-23
    2009 04 23 /09:25/
    lrt.lt

    Premjeras Andrius Kubilius mano, kad lenkų pavardės galėtų būti užrašomos ir lenkiškomis raidėmis.

    „Pritariu tiems lietuvių kalbos ekspertams, kurie sako, kad pavardė yra žmogaus nuosavybė“, – ketvirtadienį interviu „Žinių radijui“ sakė A. Kubilius, asmens vardą palyginęs su „prekės ženklu“.

    Anot Premjero, jei užsienio įmonių pavadinimai nelietuvinami, tai ir pavardės galėtų būti nelietuvinamos.

    „Šiuo požiūriu žmogus turi visišką teisę ginti savo nuosavybę“, – aiškino jis...

    žr. http://www.lrt.lt/print.php?strid=5042&id=5185873
    />
  • 2009-04-20
    2009.04.20 15:29

    Žemiau pateikiamas straipsnis buvo parašytas dar 2004 vasario 3 d. ir šiek tiek vėliau atspausdintas Ignalinos rajono laikraštyje „Nauja vaga“. Skaitytojams siūlau įvertinti dar tada pateiktas prognozes, palyginant jas su dabar jau puikiai žinomomis Lietuvos Valstybės, Lietuvių Tautos bei Lietuvių kalbos realijomis.

    „Ar mums dar gražus lietuviškas žodis?“. Štai koks klausimas iškyla lietuviams, stojant į Europos Sąjungą. Daug kas mano, kad Lietuvoje gyvenantys lietuviai nepamirš savo gimtosios kalbos, būdami Europos Sąjungoje. Bet yra ir kitokių nuomonių. Kalbinu Lietuvos žygeivių sąjungos pirmininką Kęstutį Čeponį:

    žr. http://www.balsas.lt/print/248706
  • 2009-04-20
    ištrauka, visas tekstas - http://www.vakarozinios.lt/lt/naujienos/lietuva/nuomones/vvaicekauskas_mano_valstybe_nekenktu_pati_sau/

    (klausimas)- MŪSŲ Valstybėje viešojoje erdvėje vyrautų lietuvių kalba, Jų Valstybėje, labiau nei tarybiniais metais rusų, dominuoja anglų kalba.

    (atsakymas) - Kalba yra ne tik pati tauta, bet ir savarankiškos valstybės išlikimo pagrindas. O jau viešai sakoma, esą būsimos kartos išlikimo, tobulėjimo pagrindas yra... anglų kalba.

    Aš ne prieš svetimas gražias kalbas - aš prieš jų dominantę mūsų valstybės gyvenime! Kartoju, mūsų valstybę labiausiai gali apsaugoti ne kariuomenė, ne kokios nors sąjungos, o tik kalba. Jeigu valstybė bus apsaugota, o jos kalba bus numarinta, Lietuvos valstybės neliks. Kalba yra pats didžiausias ginklas, o kartu su ja - mūsų papročiai, tautosaka, gyvensenos būdas... Negaliu suvokti, kodėl tas nesuprantama.
  • 2009-04-16
    V.Adamkus — už lenkiškų pavardžių rašymą originalo kalba

    ELTA ir lrytas.lt inf.
    2009-04-16 15:24

    Lenkijoje lietuviai neturi jokių problemų dėl savo pavardžių rašymo originalo kalba, atitinkama problema su lenkiškų pavardžių rašymu Lietuvoje turi būti skubiai sutvarkyta. Tai pažymėjo prezidentas Valdas Adamkus penktadienį per bendrą spaudos konferenciją su Lenkijos prezidentu Lechu Kaczynskiu.

    „Pavardė yra turtas, kuris priklauso kiekvienam iš mūsų, ir aš manau, kad niekas neturi teisės į tą turtą kėsintis“, - teigė V.Adamkus.

    Su valstybiniu vizitu Lietuvoje viešintis L.Kaczynskis pažymėjo, kad lietuviai, kaip ir kitų Lenkijoje gyvenančių tautinių mažumų atstovai, neturi problemų dėl savo pavardžių rašymo originalo kalba.

    „Būtų problemų nebent dėl tų tautų, kurios vartoja visai skirtingą raidyną, pavardžių rašymo. Aš kalbu apie kinus arba japonus, kurie gyvena Lenkijoje“, - patikslino L. Kaczynskis.

  • 2009-04-16
    2009-04-16 13:46 | Jūratė Važgauskaitė | Alfa.lt


    Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis, atvykęs į Lietuvą su valstybiniu vizitu, daugiausiai dėmesio skyrė smulkiems nesutarimams išsiaiškinti. Prezidentas L. Kaczynskis su Lietuvos vadovu Valdu Adamkumi aptarė mažumų, švietimo ir originalių lenkiškų pavardžių rašymo klausimus. Prezidentai patikino, kad šias smulkias problemas reikia spręsti kuo greičiau, kad jos neaptemdytų gražaus šalių bendradarbiavimo.

    „Kalbėjomės apie abiejų šalių problemas, mūsų įnašus sprendžiant kai kuriuos tarptautinius nesutarimus. Palietėme energetikos ir jautrius tautinių mažumų klausimus. Žinau, ką reiškia būti mažuma ir stengtis apsaugoti savo kultūrą, kalbą ir papročius“, – sakė Lietuvos prezidentas V. Adamkus. Jis džiaugėsi, kad lenkai vertina lietuvių pastangas gerinti mažumų švietimą.

    Str. žr. http://www.alfa.lt/print/10268918/

    ___________________

    Valinskas nori, kad KT dar kartą paaiškintų, kaip rašyti nelietuviškas pavardes

    2009-04-16 16:51
    BNS (Alfa.lt)

    Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas inicijuoja kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT), kad būtų dar kartą paaiškinta dėl nelietuviškų pavardžių ir vardų rašybos.

    A.Valinskas Seimui siūlo prašyti KT išaiškinti ankstesnį nutarimą, kad asmens vardas ir pavardė turi būti rašomi valstybine kalba.

    Kreipimosi iniciatoriai klausia, ar „Lietuvos Respublikoje išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose galimas asmens vardo ir pavardės rašymas valstybine kalba, greta nurodant nelietuvių tautybės asmenų vardus ir pavardes kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis“.

    Šią A.Valinsko iniciatyvą savo parašais parėmė 58 parlamentarai ir iš valdančiųjų, ir iš opozicinių frakcijų. Tačiau bus pateiktas siūlymas ne Seimo narių grupei, o visam Seimui atskiru nutarimu kreiptis į KT.

    Seimo pirmininko atstovė spaudai Indrė Viržintė BNS sakė, kad planuojama šį klausimą įtraukti į balandžio 21 dienos parlamento darbotvarkę.

    1999 m. KT yra pripažinęs, kad 1991 m. Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

    KT teigimu, jeigu teisės normomis būtų nustatyta, kad šių piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla.

    Anot dabartinio kreipimosi autorių, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, tapus NATO ir kitų tarptautinių organizacijų nare, galimybė lietuviškame pase tam tikroms asmenų grupėms vardus ir pavardes rašyti nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis įgijo ypatingą reikšmę.

    „Tai susiję su daugeliu naujų aplinkybių: gausėja Lietuvos piliečių, sudarančių santuoką su kitų valstybių piliečiais ir imančių jų pavardes, daugėja ir tokiose santuokose gimstančių vaikų, turinčių teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, Lietuvoje esantis nekilnojamasis turtas tampa pasaulinės rinkos dalimi ir pan., – sakoma aiškinamajame rašte. – Todėl būtina užtikrinti asmens tapatybę patvirtinančių įrašų autentiškumą nepaisant to, kurioje šalyje šie įrašai yra padaryti. Nepaisant šio principo, žmonėms, migruojantiems iš vienos šalies į kitą mokslo, darbo ar asmeniniais reikalais, atsirastų daug papildomų problemų norint įrodyti savo tapatybę, jeigu jų pavardės skirtingose šalyse būtų perrašomos kitaip.“

    A.Valinsko pasirašytame rašte tvirtinama, kad pasaulio ir Lietuvos kalbotyros darbuose nėra duomenų, kad svetimų vardų ir pavardžių rašymas originalo kalba daro neigiamą poveikį kurios nors kalbos sistemai.

    „Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vardai ir pavardės oficialiuose dokumentuose į kitą kalbą neverčiami (tokių atvejų pasitaiko tik grožinėje literatūroje, publicistikoje). Tai irgi patvirtina teiginį, kad asmenvardžiai yra ne tiek kalbos dalykas, kiek asmens tapatybės identifikavimo žymikliai, kurie bet kurioje šalyje turi būti rašomi vienodai, kitaip galima prarasti galimybę nustatyti asmens tapatybę“, – tvirtina Seimo vadovas.

    Tuo metu „Vilnijos“ draugijos pirmininkas kalbininkas Kazimieras Garšva kreipėsi į 58 parlamentarus ir Seimo pirmininką, prašydamas atsiimti savo parašus iš kreipimosi į KT.

    ... prezidentas Valdas Adamkus ketvirtadienį susitikęs su Vilniuje viešinčiu Lenkijos vadovu Lechu Kaczynskiu (Lechu Kačinskiu) paragino Lietuvoje skubiai įteisinti lenkų pavardžių rašymą lenkiškais rašmenimis.

    Pasak V.Adamkaus, pavardžių rašymo klausimui išspręsti būtina gera politinė valia, o „pavardė yra turtas, į kurį niekas negali kėsintis“.

    Str. žr. http://www.alfa.lt/straipsnis/10268971/?Valinskas.nori..kad.KT.dar.karta.paaiskintu..kaip.rasyti.nelietuviskas.pavardes=2009-04-16_16-51
  • 2009-04-15
    Eglė Samoškaitė, www.DELFI.lt
    2009 balandžio mėn. 3d. 18:56

    Europos Parlamente (EP) egzistuoja tik formali kalbų lygybė, o realiai jos nėra. Taip teigia Lietuvos europarlamentaras, dirbantis Liberalų ir demokratų aljanso „Už Europą“ frakcijoje Šarūnas Birutis.

    Pasak jo, į Europos Sąjungą (ES) per du kartus įsiliejus dvylikai naujų narių, kalbų kovoje anglų kalba nurungė prancūzų, o mažų tautų atstovai, kaip buvo, taip ir liko it musę kandę – mat formaliai deklaruojama kalbų lygybė egzistuoja tik popieriuje.
    „Formaliai teisė kalbėti nacionaline kalba yra, tačiau realiai − jos nėra“, - DELFI sakė europarlamentaras, tačiau pats sunkumų dėl to teigia nepatiriantis.

    Komitetuose vertėjų nerasta, žr. http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=21250156