Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2007-11-13
    Sukilimas prieš Kalbos komisiją

    (Milda Kniežaitė, &quot;Lietuvos žinios&quot<img src="modules/xsmiles/i/smile2.gif" alt="Mirkt">

    Poeto Justino Marcinkevičiaus įsitikinimu, lietuvių kalba tapo politikos įkaite. Ji prievartaujama, o svetimžodžiai išlaisvinami. Politikos ir kalbos &quot;biznieriams&quot; pataikauja tiek žymūs kalbininkai, tiek pati Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vinco Urbučio knygos &quot;Lietuvių kalbos išdavystė&quot; pristatymas Rašytojų klube Vilniuje...

    Str. žr. <A HREF="http://www.lzinios.lt/lt/2007-11-12/kultura_ir_menas/sukilimas_pries_kalbos_komisija.html" TARGET="_blank">http://www.lzinios.lt/lt/2007-11-12/kultura_ir_menas/sukilimas_pries_kalbos_komisija.html</A>
  • 2007-10-26
    Lietuvių kalba: kai turi tokių draugų, priešų nereikia

    Andrius Užkalnis
    2007-10-26 18:48 | lrytas.lt

    Noriu apginti lietuvių kalbą. Ne nuo darkytojų ir ne nuo nepagarbaus jaunimo, SMS žinutėse raidę „w“ naudojančius vietoje „v“ ir perrašančių K.Donelaičio šneką pagal angliškas rašybos taisykles („aisq warom dabar“), ne nuo užsienietiškų konstrukcijų („turėk gerą gimimo dieną“) ir ne nuo lietuvių pagal vardą, pavardę, kilmę ir krikšto metu sakytus žodžius (bet sovietinių iki kaulų smegenų) mokslo tyrimo institutų darbuotojų.

    Tų, laiku prisijungusių prie Sąjūdžio ir dabar dirbančių ministerijose ir kitose valdžios įstaigose: („specialistais buvo prieita išvada, kad ryšium su pravestais statybos darbais specfondų lėšų įsisavinimas iki galo nedavestas“). Ginsiu lietuvių kalbą nuo jos gynėjų.

    Apie kalbos biurokratų ir jų pakalikų arogantišką siautulį pradėjau mąstyti kažkada, skaitydamas savo straipsnių maketus, jau apdorotus korektorių. Kadangi dar sugebu parašyti pagal taisykles (ir jungtuko „kad“ nevartoju šalutiniame tikslo sakinyje), džiaugsmo smaugikai mano rašymus paprastai kastruoja, tik apiberdami žodžius kabutėmis – gink Dieve, kad nebūtų nė vienas žodis panaudotas kokia nors perkeltine, mano sugalvota, prasme (rašau ir galvoju – ar bus žodis „kastruoja“ paliktas be kabučių?).

    Buvau parašęs apie žemaūgį miestuką – kurgi, skaitau tekstą: „žemaūgis“ miestukas. Nes argi gali būti miestas mažo ūgio? Niekur neparašyta, kad galima. Panašu, kad kalbą naudoti pagal savo supratimą tik poetai, antraip šiandien skaitytume:

    „Ašara“ Dievo aky,
    Lietuva, ką tu „veiki“?

    Str. žr. <A HREF="http://www.lrytas.lt/?id=11933718401192794829&amp;view=4" TARGET="_blank">http://www.lrytas.lt/?id=11933718401192794829&amp;view=4</A>
  • 2007-10-24
    R.Miliūnaitė: &quot;Kalba - ne kalėjimas, o savi namai&quot;

    Audrius Musteikis | Lietuvos žinios, 2007-10-23

    Interviu su mokslo populiarinimo konkurso vienos iš dviejų pirmųjų vietų laimėtoja kalbininkė Rita Miliūnaitė.

    &lt;...&gt; Jokio specialaus projekto, kaip kad dabar vadinamos net paprasčiausios mokyklinės namų užduotėlės, nebuvo. Tai, kas mane domina kalboje, visada išlenda už tiesioginio mokslinio darbo kraštų. Taip sutapo, kad pernai tie &quot;pakraščiai&quot; įgavo apčiuopiamą pavidalą: išėjo knyga - keliolika metų šen ten skelbtų mano straipsnių rinkinys &quot;Apie kalbą ir mus&quot;, skirtas visiems, kas domisi žmogaus ir kalbos sąsajomis ir sankirtomis. Tarsi tos knygos tęsinys buvo ir 2006 metų viduryje interneto erdvėse pasirodžiusi gretutinė Lietuvių kalbos instituto svetainė visuomenei <A HREF="http://www.kalbosnamai.lt" TARGET="_blank">http://www.kalbosnamai.lt</A>.
    &lt;...&gt; Knygoje apimtas toks laikotarpis, kai visuomenės gyvenimo lūžiai negalėjo nepasiekti ir mūsų kalbos. Vienam skaitytojui gydytojui net pasirodė panašu į ligos istoriją... Paprieštaravau jam: tai greičiau augančio organizmo istorija. Mūsų kalba dabar patiria visko - ir virusų antpuolių, ir laikinų paauglius kamuojančių negalavimų. Bet svarbu, kad sparčiai stiebiasi aukštyn. Kalbininkų rašiniams įprastų grynųjų kalbos pamokymų toje knygoje nelabai yra, gal tik keliuose straipsniuose apie grožinės literatūros vertimų kalbą.
    &lt;...&gt; &quot;Kalbos namai&quot; dar tik ieško savo veido. Populiariausias ten dabar žaidimų skyrelis ir jo &quot;Gyvūnų spalvos&quot;. Bet ką čia pasakoti? Reikia tiesiog pažaisti. Ypač jei abejojate, ar atskirtumėte bėrą arklį nuo sarto, dvylą jautį nuo šėmo...

    &lt;...&gt; Naujadarai - vienas iš svarbiausių požymių, kad kalba yra gyva, kad ji turi vidinių galių atsinaujinti, kad ją vartojantys žmonės siekia išlaikyti jos savitumą. Naujadarų paprastai prireikia įvardyti kokiam naujam reiškiniui - ir nebūtinai atėjusiam iš kitur. Dabar, žinoma, svarbiausia kiek įmanant atlaikyti svetimybių plūsmą. Jis toks didelis, kad mūsų tautos kūrybinės galios kartais tikrai atrodo per menkos viskam aprėpti, o kalbos specialistų pastangos reguliuoti šį procesą - mažai paveikios. Vis dėlto terminologai ir įvairių sričių specialistai dirba daug. Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje nuosekliai peržiūrima ir tvarkoma įvairių sričių terminija, leidžiami žodynai. Ir naujadarai kuriami bendromis pastangomis. Tik visuomenė gal per mažai žino apie tuos darbus. Pastebimesni tie naujadarai, kuriais įvardijami bendrajai vartosenai svarbūs dalykai - valgių, buities įrangos, pramogų pavadinimai, dalis kompiuterijos terminijos ir pan. Svarbu suprasti viena: savo kalbą kuria pati visuomenė. Deja, daug kam atrodo, kad tai turinti būti tik kalbininkų prievolė. &lt;...&gt;

    - Priimami nauji nutarimai dėl kalbos dalykų, labai daug pakeitimų rašyboje ir skyryboje. Privalomosios ir pasirenkamosios skyrybos atskyrimas užuot palengvinęs rašantiesiems tik supainiojo net ir tuos, kurie gerai mokėjo rašyti.

    - Galiu paguosti. Ką tik vieno kalbos žurnalo redakcinėje kolegijoje besvarstant mano straipsnį apie tai, kas turėtų lemti jau įteisintų ir įprastų bendrinės kalbos normų keitimą, buvo pasakyta pastaba, kad netiksliai įvardijau tuos naujuosius skyrybos nutarimus - kaip pakeitimus. Skyrybos taisyklės nepakeistos, jos likusios tos pačios, tik pertvarkytos ir pateiktos patogesniu būdu. Atskirta, ko laikytis privaloma, o į ką galima žiūrėti laisviau ir elgtis savo nuožiūra. Tarkim, taip. Tik gal per tyliai ir per painiai apie tai kalbėta, kad visi būtų išgirdę ir aiškiai supratę.

    Tiems, kurie pradės mokytis nuo naujojo šių taisyklių pavidalo, bus lengviau. O šiaip žmogus, kartą mokykloje išmokęs skaityti ir rašyti, neturėtų daugiau per gyvenimą prie to specialiai grįžti ar juolab ką nors persimokyti, nes rašyba ir skyryba yra tik tradicijos ir susitarimo dalykas, o ne pati kalbos esmė. Kalbos normų nestabilumas griauna pasitikėjimą savim ir savo kalba, o tai jau labai blogai.

    &lt;...&gt; Malonumas būna skaityti tekstus, kai matai, kad jų kūrėjai nardo kalboje kaip žuvys vandeny. Tarkim Rolandas Rastauskas arba Alfonsas Andriuškevičius, Giedra Radvilavičiūtė, a. a. Gintaras Beresnevičius... Skaitai ir jauti, kaip kalba teka, banguoja, verpetuoja, pursloja - ji gyva. Net nuplaukianti viena kita kokio medžio nuoplaiša ar šakelė yra natūrali tos kalbos upės dalis. Deja, mūsų kultūrinėje spaudoje vis dažniau ta upe pradeda plaukti plastikiniai buteliai, žuvys išverstais pilvais, o ir dar blogiau... Tiesa, klausiat, kas džiugina. Gera matyti žmonių pastangas tobulinti savo kalbą. Gražu, kai kokie į viešąjį televizijos gyvenimą įsukti žmonės patys savo kailiu patiria, kad norint viešai kalbėti, reikia to dalyko pirmiausia pasimokyti. Kai supranta, kad kasdienėje privačioje aplinkoje vartojama vadinamoji virtuvinė kalba (nuo tarsenos iki pauzes užpildančių įterpinių) anaiptol ne visada tinka viešumai, didelei auditorijai. Džiugina išradingai parinkta laikraščio straipsnio antraštė, vykusiai sukurtas reklamos tekstas (šiaip retenybė visoje beveidėje reklamos gausoje). Gera žinoti, kad yra kūrybiškų, jautrių žodžiui žmonių. Bet visa tai neatsiranda iš niekur - reikia ir nusiteikimo, ir pastangų, kad kalba būtų ne kalėjimas, o savi namai.

    Str. žr. <A HREF="http://www.lzinios.lt/lt/2007-10-24/mokslas_ir_mokslininkai/r_miliunaite_kalba_ne_kalejimas_o_savi_namai.html" TARGET="_blank">http://www.lzinios.lt/lt/2007-10-24/mokslas_ir_mokslininkai/r_miliunaite_kalba_ne_kalejimas_o_savi_namai.html</A>
  • 2007-10-20
    Estijos prekybos centre – akcija „Kalbėk su manim estiškai“ 2007.10.19 | 14:23

    Vieno Estijos Narvos miesto prekybos centrų vadovybė paragino prekybinių patalpų nuomininkus dalyvauti akcijoje, kurios metu pirkėjai raginami kreiptis į pardavėjus valstybine kalba, penktadienį skelbia „postimees.ee“ versija rusų kalba...

    Prekybos centro, kuris priklauso verslininkui iš Tartu, vadybininkė Nadežda Šaševa teigė, jog akcija sumanyta atsižvelgus į pardavėjų, kuriems estų nėra gimtoji kalba, nusiskundimus dėl trūkstamos kalbinės praktikos...

    Str. žr. <A HREF="http://www.balsas.lt/naujiena/172007" TARGET="_blank">http://www.balsas.lt/naujiena/172007</A>
  • 2007-10-16
    Likę ir išvykę lietuviai sutaria dėl kalbos, valdžios ir merginų

    Simona Staputienė, „Londonietė“
    2007 spalio mėn. 1 d. 13:09

    ...pagrindinis trečiosios emigrantų bangos motyvas – ekonominis. Šie emigrantai tėvyne laiko tą vietą, kurioje gyvena jų šeima. Aktyvūs Lietuvoje, išvažiavę taip pat užsiima įvairia veikla, „kuria Lietuvą ten, kur gyvena“. Tačiau vos kelis metus pabuvę svetur, dažnai nebesusikalba namuose, nes įgijus daugiau patirties, praplėtus pasaulėvaizdį, tą pat žodį supranta jau kitaip, pajunta, jog nebemoka gyventi gimtinėje. Gyvenantys ir dirbantys Lietuvoje emigrantų nebelaiko piliečiais, galvoja, jog nebūdami šalyje jie nedalyvauja tėvynės gyvenime. Tačiau net ir į „mes ir jie“ grupes pasidalinę tautiečiai visgi vieningai, neginčijamai vertina lietuvių kalbą, vienodai neigiamai žiūri į Lietuvos valdžią, o lietuviai vyrai – dar ir į per daug dėmesio užsieniečiams vyrams rodančias emigrantes lietuves“, - mintimis dalinosi V.Bagdonavičienė.

    &lt;...&gt; Didžiosios Britanijos Lietuvių Sąjungos pirmininkė Živilė Ilgūnaitė sakė, jog po nepriklausomybės atgavimo bendruomenė siekia pristatyti Lietuvą įvairiuose renginiuose, stengiasi įteisinti lietuvių, kaip užsienio kalbos, baigiamąjį vidurinės mokyklos egzaminą Jungtinėje Karalystėje.

    Žr. <A HREF="http://www.delfi.lt/news/daily/emigrants/article.php?id=14565822&amp;rsslink=true" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/news/daily/emigrants/article.php?id=14565822&amp;rsslink=true</A>
  • 2007-10-15
    Konstitucijos egzaminas Seimui, gimtosios kalbos - Konstituciniam Teismui

    Darius KUOLYS

    Kas yra Lietuvos valstybė: iš komunistų partijos perimtas prievartos aparatas ar kovo 11-ąją atkurtas laisvų piliečių susivienijimas? Kas yra lietuviai: vis dar likę nomenklatūrinės valdžios valdiniai ar savo krašto šeimininkai? Tokius vadovėlinius klausimus netikėtai iškėlė ginčai dėl Lietuvos pilietybės.


    Prasidėjo jie pernai rudenį, kai Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, jog mes, lietuviai, galime išlikti savo krašto piliečiais, įgiję kitos valstybės pilietybę, tik labai retais, išskirtiniais atvejais. Filosofas Kęstutis Girnius iškart suabejojo, ar KT teisus. Pasak jo, Konstitucijoje aiškiai parašyta, kad Lietuvos piliečiai kitos valstybės pilietybę gali turėti ne labai retais, išskirtiniais, bet atskirais - atskirai apibrėžtais atvejais. Mat būtent tokią Konstitucijoje esančio žodžio &quot;atskiras&quot; reikšmę nurodo Didysis lietuvių kalbos žodynas. KT pirmininko patarėjas Egidijus Jarašiūnas atsikirto, jog Kazimiero Būgos dar XX amžiaus pradžioje imtas rinkti Didysis lietuvių kalbos žodynas rašytas sovietmečiu ir juo remtis negalime - esą privalome žiūrėti į &quot;dabartinius žodynus&quot;.
    &lt;....&gt;

    Str. <A HREF="http://www.lzinios.lt/lt/2007-10-09/komentarai_ir_debatai/konstitucijos_egzaminas_seimui_gimtosios_kalbos_konstituciniam_teismui.html" TARGET="_blank">http://www.lzinios.lt/lt/2007-10-09/komentarai_ir_debatai/konstitucijos_egzaminas_seimui_gimtosios_kalbos_konstituciniam_teismui.html</A>
  • 2007-10-15
    Ar kalbate europietiškai?

    Lietuvos žinios, 2007-10-08


    Tokį klausimą jau greitai bus galima užduoti Europos Sąjungos (ES) pareigūnams. Mat ES institucijose po truputėlį įsigali prancūzų ir anglų kalbų mišinys, arba vadinamoji franglais kalba.

    Pagal kalbų lygiateisiškumo principą ES oficialiai galioja visų valstybių narių kalbos, tačiau šio principo paisoma toli gražu ne visose ES institucijose. Pavyzdžiui, Europos Komisijoje (EK) vartojamos trys pagrindinės darbo kalbos - anglų, prancūzų ir vokiečių. Nemažai spaudos konferencijų vyksta prancūzų ir anglų kalbomis. Jau tapo įprasta, kad pareigūnai puikiai supranta abi kalbas. Į ką visa tai panašu?

    &lt;...&gt; Italų kalba taip pat paliko pėdsakų. Itališkuoju &quot;espresso&quot; (&quot;ekspresas&quot;, arba populiarios kavos rūšis) įvardijamas trumpas ES pranešimas spaudai. Pasitelkdami italų kalbą sumanūs žurnalistai sugalvojo kitų terminų. Pavyzdžiui, &quot;cappucino&quot; tapo &quot;užsitęsusiu pasitarimu&quot;, o &quot;latte&quot; (kava su pienu) ir &quot;decaf&quot; (kava be kofeino) virto &quot;naujiena, kurią verta aptarti&quot;.

    Visai įmanoma, kad ES pareigūnų žargonas vėliau paskatins naujos europiečių kalbos kūrimąsi. Tik vargu ar ji bus prasminga.

    Str. žr. <A HREF="http://www.lzinios.lt/lt/2007-10-08/lietuva_ir_europa/ar_kalbate_europietiskai.html" TARGET="_blank">http://www.lzinios.lt/lt/2007-10-08/lietuva_ir_europa/ar_kalbate_europietiskai.html</A>
  • 2007-10-13
    Išgyvena tik stipriausias žodis

    Lietuvos žinios, 2007-10-13


    Nagrinėdami žodžių pasikeitimo dėsningumą mokslininkai pasirėmė Ch.Darwino evoliucijos dėsniu. AFP/Scanpix nuotrauka
    Mokslininkai atrado dėsnį, kurį būtų galima pavadinti kalbos evoliucijos dėsniu. Remiantis šiuo dėsniu galima teigti, jog kuo žodis daugiau vartojamas, tuo mažesnė tikimybė, kad jis laikui bėgant keisis.

    Kaip ir genai, žodžiai paklūsta negailestingam principui &quot;išgyvena stipriausias&quot;, todėl tie žodžiai, kurie rečiau vartojami kasdienėje kalboje, labiau kinta. Tokią išvadą priėjo mokslininkai, atlikę tyrimą, per kurį buvo analizuojamos keturios labai skirtingos indoeuropietiškos kalbos. Jei tai teisinga ir kitų kalbų atvejais, šis dėsnis bus labai svarbus norint geriau suprasti kalbą - vieną žmonijai būdingų savybių. &lt;...&gt;

    Str. žr. <A HREF="http://www.lzinios.lt/lt/2007-10-13/karstas_puslapis/isgyvena_tik_stipriausias_zodis.html" TARGET="_blank">http://www.lzinios.lt/lt/2007-10-13/karstas_puslapis/isgyvena_tik_stipriausias_zodis.html</A>
  • 2007-10-11
    Adresas <A HREF="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=14653851" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=14653851</A>

    Lietuvių kalba žlunga

    Ignė Rotautaitė
    2007 spalio mėn. 9 d. 16:49

    Nieko naujo, kad lietuvių kalbos taisyklingumui gresia pavojus.Tačiau, kas tą pavojų kelia? Ilgai galvoti tikrai nereikia. Vyresniosios kartos mintyse nepaliaujamai sukasi žodis – jaunimas. Jaunoji karta vadinama sugadinta, degraduojančia, viską griaunančia.
    &lt;...&gt; Kiekvieno paauglio mobiliajame telefone galima rasti tokio tipo trumpųjų žinučių: „Ash jau parvareu, kas lt nd?“ Ši problema iškyla vis dažniau ir tampa įpročiu, kurio vis sunkiau atsikratyti. Be abejonės viso to pasekmė – nemokėjimas rašyti normaliomis, lietuviškomis raidėmis, pamokų metu &lt;...&gt;

    Lietuvių kalbą griauna ne tik jaunimas, bet ir senoji karta, net svarbūs asmenys: mokytojai, medikai, politikai. Žmonės iš kurių jaunimas turėtų nuolat mokytis taisyklingų lietuvių kalbos žodžių, nuolat ją teršia.

    Pavojus mūsų kalbai yra labai didelis. Profesoriai, lietuvių kalbos saugotojai, nuolat stengiasi sukurti naujų žodžių, kad tik nevartotume tarptautinių,verstinių, netaisyklingos formos žodžių. Tačiau mūsų tautos susidomėjimas šia problema – labai mažas.

    Lietuvių kalba mažiausiai pakitusi Europoje. Palyginti su kitomis, ji yra nykštukė, todėl labai svarbu jos negriauti. Pagalvokime, ko pasiekiame šnekėdami netaisyklingai, ne visiems suprantamai. Atsakymas greičiausiai bus – nieko. Taigi ar verta?
  • 2007-10-08
    Londonas: Lingomarazmo turas po miestą ir apylinkes


    Kristina Sabaliauskaitė
    2007-10-03 12:57
    Po apsilankymo Lietuvoje, sugalvojau verslo planą - rengti egzotiškas, būtinai VIP (nes dabar taip madinga), lingvistinės tematikos keliones į Angliją. Kelionių agentūrą pavadinčiau “Lingomarazmas” ar panašiai.
    Agentūra siūlytų nemokamas keliones, bet verslas, neabejoju, būtų pelningas, nes klientai turėtų pasirašyti kontraktą: kelionė nemokama bus tik tuo atveju, jei jie aplanko visas maršrute nurodytas vietoves. Jei tai nepavyksta – “Lingomarazmo” agentūrai sumoka jie. Dvigubai. Smagumėlis!
    Savo išskirtiniams klientams būtinai išnuomočiau privatų lėktuvą. Kodėl būtinai privatų? Nes jų pačių pageidavimu lėktuvas turėtų tūpti Londono Hytrou oro uoste, o kiek teiravausi visų didžiųjų oro bendrovių, tai kažkodėl visos skrenda tik į kažkokį Heathrow, kuris su kažkokiu šveplu “ffff” viduryje ir dviguba “w” gale, o tai mano klientams niekaip netiktų, nes jiems šiuos garsus sunku ištarti ir tai pažeidžia jų kaip klientų ir – nepatikėsite - Lietuvos Respublikos piliečių teises &lt;...&gt;

    Žr. <A HREF="http://www.lrytas.lt/?id=11913839921191028258&amp;view=4" TARGET="_blank">http://www.lrytas.lt/?id=11913839921191028258&amp;view=4</A>