Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2009-05-04
    Antrąją Dominyko Urbo premiją Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga skyrė

    Emilijai Ferdmanaitei

    už sėkmingą vertimo debiutą – pagirtiną Ami McKay romano „Gimdymo namai“ (Vaga, 2008) vertimą


    Emilija Ferdmanaitė gimė 1981 m. birželio 12 d. Vilniuje. Studijavo Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete.

    Romaną „Gimdymo namai“ debiutuojanti vertėja į lietuvių kalbą išvertė taip, kad jis neprarado sentimentalumo, romantikos ir kartu romanui būdingo natūralizmo, juntamo knygą skaitant originalo kalba. Čia skamba sklandi ir gyva lietuvių kalba, sumaniai keičiama žodžių tvarka sakinyje pritaikant prie lietuvių kalbos dėsningumų; kartu pakankamai išlaikyta originalo sakinių prasmė. Matosi, kad kruopščiai pasidomėta retesniais augalijos ir gyvūnijos terminais, įvairių buities detalių apibūdinimais.

    LLVS.lt
  • 2009-04-30
    Valstiečių laikraštis, 2009-04-30
    žurnalistė Indrė Sesartė


    Praėjus šešeriems metams po Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) nutarimo, leidusio moterims pasirinkti ir neutralią pavardę be priesagos, vėl kaista aistros.

    Diskusijų audrą iššaukė Seimo vadovui keliolikos kultūros ir mokslo veikėjų pasirašytas raštas, kuriuo jie reikalauja atšaukti minėtąjį nutarimą. VLKK sprendimą kvestionuojantis raštas bus svarstomas jau kitą ketvirtadienį šaukiamame komisijos posėdyje.

    Kultūros ir mokslo veikėjų nepasitenkinimą sukėlė dar 2003 metų birželį priimtas VLKK nutarimas, kuriuo moterims suteikta galimybė pasirinkti savo pavardę, neįvardijant šeimyninės priklausomybės.

    Toliau - http://www.valstietis.lt/Rubrikos/Lietuvoje/Karsta-tema-ar-neutralia-pavarde-pasirinkusios-moterys-yra-amoralios-papildyta-komentarais
  • 2009-04-30
    Mikas Drapakas
    2009 balandžio 30 d. 17:00

    Lietuvių kalbos raidynas (abėcėlė) amžių bėgyje gerokai keitėsi ir, lyg ir galutinai, nusistovėjo tik maždaug prieš 100 metų, kai Jonas Jablonskis įvedė į abėcėlę paskutinę naują ū raidę. Dabartinėje abėcėlėje yra 32 raidės ir atrodo, kad tokia rašyba turėtų išlikti visiems laikams.

    Tačiau gyvenimas labai greitai keičiasi.
    Apte tai žr. http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=21917432
  • 2009-04-30
    Turėti pavardę be priesagos yra nepadoru?

    Dalia Gudavičiūtė
    („Lietuvos rytas“, 2009-04-30)

    Moterys, pasirinkusios pavardę, nerodančią jų šeiminės padėties, niokoja lietuvių kalbą. Tuo įsitikinę grupė mokslo, kultūros ir visuomenės veikėjų. Laiške, adresuotame Seimo pirmininkui, teigiama, kad tiktai lietuvių kalboje vyrai, netekėjusios merginos ir ištekėjusios moterys turi skirtingos darybos pavardes.

    Todėl Seimas esą turi skubiai atšaukti prieš penkerius metus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) priimtą nutarimą, leidusį moterims pasirinkti, kokią pavardę rašyti dokumentuose. <...>

    Laišką pasirašęs K.Garšva tikino, kad apie Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimą, leidžiantį moterims rinktis neutralią pavardę, sužinojęs tik neseniai.

    „Anksčiau Kazlauskės per radiją negadindavo mums nuotaikos“, – piktindamasis kalbėjo humanitarinių mokslų daktaras.

    K.Garšvos įsitikinimu, moterims su tokiomis netaisyklingomis pavardėmis negalima rodytis per televiziją, kalbėti per radiją arba būti minimoms spaudoje. Tačiau konkrečių moterų kalbininkas nenorėjo įvardyti. Moterims, jau pasikeitusioms pavardes į neutralias, K.Garšva linkęs leisti jas turėti ir toliau. Tačiau nuo šiol tokius „cirkus“ esą reikėtų baigti. <...>

    Šiuo metu Lietuvoje užregistruota 3480 moterų, kurių pavardės yra be priesagų.

    Tai nustatė speciali kompiuterinė programa, kurią „Lietuvos ryto“ prašymu sukūrė Gyventojų registro tarnybos darbuotojai.

    Paaiškėjo, kad Lietuvoje gyvena nemažai moterų, turinčių perdirbtas rusiškas pavardes, – Ivanovė, Afanasjevė, Agafonovė. Yra net sutrumpintų gruziniškų pavardžių. Gyventojų registro tarnybos darbuotojus bene labiausiai nustebino pavardė Vilkė.

    Tarnybos direktorė Marija Norkevičienė sakė esanti nustebusi, kad yra tiek daug moterų, turinčių neutralias pavardes.

    * * *

    Kalbos taisyklėms neprieštarauja

    Irena Smetonienė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė

    „Gegužę komisija grįš prie šio klausimo. Tačiau aš asmeniškai nesu linkusi keisti ankstesnio nutarimo, nes prieš penkerius metus buvo įsigilinta į daugybę šaltinių.

    Be to, komisijoje buvo Lietuvių kalbos instituto vardyno skyriaus vadovė profesorė Vitalija Maciejauskienė. Jei tokios pavardės būtų buvusios visiška nesąmonė, profesorė būtų prieštaravusi.

    Tuo metu niekas nesvarstė, ar gražu tokios moterų pavardės. Buvo tariamasi, ar yra galimybė turėti pavardes ir be priesagų, rodančių šeiminę padėtį.“ <...>

    Str. žr. http://www.lrytas.lt/-12410698741239489728-tur%C4%97ti-pavard%C4%99-be-priesagos-yra-nepadoru.htm
  • 2009-04-30
    V.Laučius. Moters moralė matuojama pavarde. Valstybė – be ryšio?

    Vladimiras Laučius

    www.DELFI.lt, 2009-04-30


    <...> Intelektualai, kurių pareiga – saugoti bei stiprinti ryšį tarp proto ir politikos, mėgina nukvailinti politiką iki K. Donelaičio būro kriterijų lygio.

    Vienas įrodymų – šiomis dienomis skelbtame Eglės Digrytės straipsnyje: „Grupė kultūrininkų ir lituanistų: neutrali moters pavardė rodo amoralų gyvenimą“. Štai ką veikia mūsų narodnikai: „Moterys, „maloniai skambančią“ mergautinę ar „šventą priklausymą“ šeimai ir „ištikimybę rodančią“ santuokinę pavardės priesagą iškeitusios į neutralią galūnę -ė, gyvena amoraliai ir negarbingai. Tokią išvadą padarė keliolika žinomų mokslo, kultūros ir visuomenės veikėjų, pareikalavusių Seimo atšaukti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) nutarimą, leidusį moterims pasirinkti, kokią pavardę rašyti dokumentuose“.

    Be komentarų. Tipiškas narodnikų mąstymas ir veikimas. Daiva Tamošiūnaitė-Budrė sako, kad į juos turbūt trenkė žaibas. Deja, turiu nuvilti: jei ir trenkė, tai nepataikė. Jiems tiesiog toptelėjo mintis. O kai tokiems narodnikams topteli, tai žaibas trenkia valstybei. Ir valstybė tampa „be ryšio“ – be ryšio tarp proto ir politikos. Nes intelektualai-narodnikai tik iš pirmo žvilgsnio atrodo nepavojingi. Vėliau aiškėja, kad jie sugeba prikelti aršiems veiksmams daugybę kvailių. Kaip sakė Anatole France, kvailys yra daug blogiau už piktadarį: piktadarys retkarčiais ilsisi, o kvailys – niekada.

    Str. žr. http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/article.php?id=21896347
  • 2009-04-30

    LRT tiesioginėje laidoje „Teisė žinoti“ 2009 m. balandžio 29 d. diskutuota apie Kalbos komisijos 2003 m. nutarimo nuostatą rinktis moters pavardės darybos būdą: arba su priesaga (-aitė, -ytė, -utė, -ienė, -uvienė), arba su galūne -ė.

    Pokalbį vedė Rita Miliūtė ir Audrius Matonis, pokalbyje dalyvavo Daiva Tamošiūnaitė-Budrė (laidų ir renginių vedėja), Kaimieras Garšva (LKI Vardyno sk. vadovas), Irena Smetonienė (VLKK pirmininkė), Albinas Petrulis (pedagogas lituanistas), Greta Akcijonaitė („Skalvijos“ kino centro projektų vadyvininkė).

    Laidos įrašą žr. LRT svetainės archyve, http://www.lrt.lt/archyvas/?channel=234940&section=4&filter=2009-04-29
  • 2009-04-29
    Grupė kultūrininkų ir lituanistų: neutrali moters pavardė rodo amoralų gyvenimą

    Eglė Digrytė, www.DELFI.lt
    2009 balandžio mėn. 29d. 00:10

    Moterys, „maloniai skambančią“ mergautinę ar „šventą priklausymą“ šeimai ir „ištikimybę rodančią“ santuokinę pavardės priesagą iškeitusios į neutralią galūnę -ė, gyvena amoraliai ir negarbingai. Tokią išvadą padarė keliolika žinomų mokslo, kultūros ir visuomenės veikėjų, pareikalavusių Seimo atšaukti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) nutarimą, leidusį moterims pasirinkti, kokią pavardę rašyti dokumentuose.

    Mergautinė pavardė – civilizuota, neutrali – paniekinanti?
    Kaip teigiama Seimo pirmininkui Arūnui Valinskui adresuotame laiške, lietuvių kalba, seniausia gyvoji indoeuropiečių kalba, pasižymi „ypatingu grožiu, skambumu, turtingumu, žavia ir unikalia, tobuliausia pavardžių darybos sistema“.

    toliau - http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=21886326
  • 2009-04-28
    lrt.lt | 2009 04 24 /11:26/

    Jau trečius metus pavasarį organizuojami „Kalbos grynuolio" rinkimai. Praėjusiais metais buvo vertinama televizijos ir radijo žurnalistų bei laidų vedėjų kalba, šiemet akcija išeina už LRT ribų – pro didinamąjį stiklą bus stebima kandidatų į Lietuvos Respublikos Prezidento postą kalba.

    Nuo balandžio 27 d. iki gegužės 7 d. kompetentinga kalbininkų komisija: dr. Irena Smetonienė, dr. Irena Kruopienė, dr. Daiva Sinkevičiūtė, Donatas Smalinskas, prof. Bonifacas Stundžia per žiniasklaidos priemones klausysis kandidatų į Lietuvos Respublikos Prezidento postą pasisakymus ir vertins jų kalbą. Daugiausiai dėmesio bus skiriama tarties, kirčiavimo ir leksikos dalykams. Nuomonę apie kandidatų kalbos taisyklingumą turi galimybę pareikšti ir visuomenė – piliečiai už savo Kalbos grynuolį gali balsuoti portale www.lrt.lt Kalbininkų komisijos ir visuomenės išrinkti Kalbos grynuoliai bus paskelbti gegužės 7 – spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – per Lietuvos televizijos „Labo ryto“ laidą. Nugalėtojams bus įteiktos vertingos knygos.

    Praėjusiais metais visuomenė Kalbos grynuoliu išrinko muzikologą Darių Užkuraitį, o kalbininkų komisija – visuomenės veikėją, laidų vedėją Darių Kuolį.

    2007 m. kalbininkai išskyrė diktorės ir laidų vedėjos Bernadetos Lukošiūtės kalbą, visuomenė mažiausiai priekaištų turėjo spaudos apžvalgininko Juozo Šalkausko kalbai.

    Akcija siekiama atkreipti dėmesį į taisyklingą viešąją kalbą, skatinti pagarbą ir domėjimąsi lietuvių kalba, atsakingumą dėl jos vartojimo viešojoje erdvėje.

    http://www.lrt.lt/print.php?strid=5063&id=5186601
    />
  • 2009-04-27
    www.DELFI.lt*
    2009 balandžio mėn. 27d. 16:18

    Praėjusią savaitę penkioms Vilniaus įmonėms įteikti padėkos raštai už nuopelnus ugdant patriotinius jausmus ir tautinės tapatybės simbolio – kalbos – puoselėjimą.
    Pirmą kartą Vilniaus miesto savivaldybės rengiamuose apdovanojimuose už lietuviškus įmonių pavadinimus be keturių sostinės įstaigų pagerbta ir viena pramogų verslo atstovui Giedriui Masalskiui priklausančių kavinių – „Blindė“.

    Blindžių gatvėje, Nacionalinės mokėjimų agentūros patalpose, įrengtos kavinės pavadinimas pasirinktas ne atsitiktinai.
    „Kai pradėjome aiškintis, ką reiškia gatvės pavadinimas, paaiškėjo, jog blindė yra medis, pavasarį pasipuošiantis „kačiukais“, todėl ilgai nedelsę šiuo gražiu, palyginti retai vartojamu lietuvišku terminu pavadinome ir naująją kavinę, kurioje, tiesa, vaišiname ne vien lietuvių virtuvės patiekalais“, - pranešime spaudai pasakojo G.Masalskis.

    *http://whatson.delfi.lt/archive/article.php?id=21865594
  • 2009-04-27
    ELTA | 2009 04 24 /16:04/

    Seimo Pirmininko pavaduotojas Česlovas Vytautas Stankevičius Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Nelietuviškų vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą.

    Šis dokumentas reglamentuotų tik nelietuviškų vardų ir pavardžių rašymą valstybės ar savivaldybės institucijų išduodamuose dokumentuose. Anot Č. V. Stankevičiaus, jis nebūtų taikomas lietuviškų vardų ir pavardžių rašymui bei nelietuviškų vardų ir pavardžių vartojimui spaudoje ir kitose viešojo vartojimo srityse.

    Jeigu pirminiame dokumente vardas ir pavardė įrašyti nelietuviškais kitos kalbos lotyniško pagrindo rašmenimis, siūloma, kad Lietuvos institucijos išduodamuose dokumentuose jie būtų nurašomi lietuvių kalbos rašyba arba paraidžiui kitais lotyniško pagrindo rašmenimis...

    Toliau - http://www.lrt.lt/print.php?strid=5042&id=5186839