Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2007-11-26
    Lietuviškam žodžiui suteiktas prestižas

    Ignas JAČAUSKAS, <A HREF="mailto:zinios@vakarozinios.lt">zinios@vakarozinios.lt</A>
    2007 lapkričio mėn. 26 d. 09:04

    Lietuviams masiškai emigruojant į kitas šalis, Lietuvių kalbos institutas susirūpino mūsų tapatybės saugojimu: duris atvėrė naujas instituto padalinys, padėsiantis populiarinti mūsų kalbą tiek čia, tiek užsienyje, praneša dienraštis &quot;Vakaro žinios&quot;.

    Ką tik atidarytas modernus Lietuvių kalbos instituto padalinys - Lituanistikos židinys, kurio pagrindinis tikslas - atverti galimybes visuomenei labiau susipažinti su lietuvių kalbos istorija, lietuvių raštija. Jauniesiems modernios ir žaismingos naujovės leis patirti, jog lietuvių kalbos mokymasis gali būti ir pramoga.

    &quot;Lituanistikos židinys - tai lietuvių kalbos centras, kuris skirtas jaunuomenei, bendruomenei bei visuomenei, - teigė Lietuvių kalbos instituto direktorė Jolanta Zabarskaitė. - &lt;...&gt; Labai svarbus dalykas - lietuvių kalbos prestižo kėlimas. Tai veikiausiai net svarbiau nei taisyklingos kalbos reikalavimai. Deklaruojame, kad kalba - viena esminių nacionalinių vertybių, tačiau šią idėją būtina stiprinti visuomenėje, užsienyje.“

    Str. žr. <A HREF="http://www.vakarozinios.lt/lt/naujienos/lietuva/krasto_zinios/lietuviskam_zodziui_suteiktas_prestizas" TARGET="_blank">http://www.vakarozinios.lt/lt/naujienos/lietuva/krasto_zinios/lietuviskam_zodziui_suteiktas_prestizas</A>
  • 2007-11-24
    Kauno diena, 2007 m. lapkričio 24 d., šeštadienis Nr. 269 (18332)
    Rūta KANOPKAITĖ

    Mūsų kalba – ne eksponatas


    Lietuvių kalba buvo paskelbta valstybine dar nepriklausomybės atgavimo išvakarėse – 1988 metų lapkričio 18-ąją tokį nutarimą priėmė tuometinė Aukščiausioji Taryba. Atgimimo laikais nė vienas Sąjūdžio mitingas neapsieidavo be priminimo, kad reikia gerbti ir puoselėti gimtąjį žodį, ginti jį nuo rusų kalbos įtakos. Kokie vėjai šiandien pusto mūsų kalbą, kai esame atviri Europai ir pasauliui? Apie tai kalbamės su Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių kalbos katedros vedėja, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nare docente daktare Asta Kazlauskiene.

    – Kokių permainų, teigiamų ir neigiamų, patyrė lietuvių kalba per pastaruosius du dešimtmečius?

    – Visi pokyčiai, susiję su jos valstybinio statuso įteisinimu, yra tik teigiami. Neigiamų šiuo požiūriu net negalėčiau įvardyti. Kalba neišvengiamai kinta, ir jos raidos tendencijas galime nesunkiai pastebėti patys. Pastarąjį dvidešimtmetį, kai atsirado daugiau kontaktų su svetimomis kalbomis, kalbos raida tik paspartėjo. Naujos leksikos antplūdis į lietuvių kalbą yra gana natūrali tos raidos dalis. Aš didesnį pavojų įžiūrėčiau ne mūsų žodynui, o gramatinei sistemai, tarčiai, kirčiavimui. Pavyzdžiui, jaunimo kalboje jau girdime tą pertarą „aamm“, kuriuo užpildomos pauzės tarp žodžių. Šiandien tuo pauzių užpildu ir nelietuviška intonacija jie nori pabrėžti savo erudiciją, gerą anglų kalbos mokėjimą, o rytoj net nesuvoks, kad jos nelietuviškos, svetimos mūsų kalbai.

    – Pasaulyje geras gimtosios kalbos mokėjimas, taisyklingas jos vartojimas yra laikomas prestižiniu dalyku, netgi nusakančiu žmogaus statusą visuomenėje. O kaip pas mus?

    – Pas mus žmonės dažnai net nesupranta, kad jie netaisyklingai kalba. Jiems atrodo, kad šnekamoji ir bendrinė lietuvių kalba tapatūs dalykai. Dabar gaji nuomonė: jeigu aš kalbu ne tarmiškai, vadinasi, kalbu bendrine kalba. Liūdna, bet daugelis jaunuolių baigia mokyklą, taip ir neišmokę rašybos ir skyrybos, nes mokymo programose lietuvių literatūrai skiriama daug daugiau dėmesio nei kalbai. Turbūt kalti ir vadovėliai – juos labiau reikėtų adaptuoti šiandieniniam žmogui. Manyčiau, kad trūksta ir modernių kompiuterinių mokomųjų programų.

    Didelė bėda ir tai, kad žmonės nemoka reikšti savo minčių. Skurdėja jų kalba, menksta žodynas. Aukštojoje mokykloje visas tas spragas labai akivaizdžiai matome. Vytauto Didžiojo universitete nuo pat jo atkūrimo dėstau fonetiką ir kirčiavimą. Dabar kursą turiu pradėti dėstyti nuo labai elementarių dalykų, kurių anksčiau aiškinti nereikėjo. Dažnas prisipažįsta mokyklos suole apskritai apie kirčiavimą nieko negirdėjęs.

    – Ar lituanistikos studijos pastaruoju metu yra populiarios?

    – Norinčiųjų studijuoti lietuvių kalbą daugėja. Dabar turime po 60 studentų dieniniame ir neakivaizdiniame skyriuose, o kiek anksčiau būdavo po 15-20. Tačiau nesu tikra, ar dėl to galime būti labai dideli optimistai. Dalis studentų yra nemotyvuoti – nepavyko įstoti, tarkim, į žurnalistiką, tai atėjo į lietuvių filologiją.

    – Pakeliui pas jus Laisvės alėjoje praėjau pro dvi iškabas: restoraną „Deep light“ ir „Tete a tete Casino“. Tokių yra ir daugiau. Vieniems žmonėms nesuprantami pavadinimai labai užkliūva, kiti jais nesipiktina. O koks kalbininkų požiūris?

    – Jeigu tai prekės ženklas, nieko nepakeisi. Vieno kito restorano savininkas gal nelietuvis, ir jam atrodo gražiau, prasmingiau jį pavadinti savo gimtąja kalba, o gal pas mus veikia tik vienas iš jo tinklo restoranų. Sakyčiau, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija šiandien yra gana liberali ir kartu ginanti tai, kas svarbiausia mūsų kalboje.

    Mano asmeninė nuomonė tokia: turime užtektinai lietuviškų žodžių pavadinti parduotuvėms, kavinėms, restoranams. Štai prancūzai, atidarę Lietuvoje prekybos tinklą, rado jam įvardyti lietuvišką žodį „Iki“, o lietuvių parduotuvės kažkodėl vadinamos „Express market“, „Maxima“. Su svetimais pavadinimais atsiranda papildoma problema – raidės, kurių nėra lietuviškoje abėcėlėje. Pavyzdžiui, kaip rašyti dokumentuose lietuvaičių, ištekėjusių už užsieniečių, pavardes? Jose pasitaiko ir „x“, ir „q“ raidžių, ir nelietuviškų balsių, o tai svetima mūsų raidynui. Apie tai kalbėta ir viename paskutinių Kalbos komisijos posėdžių.

    – Kaip manote, ar Prancūzijoje arba Didžiojoje Britanijoje lietuvis galėtų atidaryti restoraną, kurio pavadinimas būtų nesuprantamas vietos gyventojams? Įmanoma „Bernelių užeiga“ Paryžiuje, „Marceliutės klėtis“ Londone?

    – Gal ir leistų, tik ar atsirastų daug lietuvių, nesipurtančių lietuvybės.

    – Per nepriklausomybės laikotarpį į mūsų šalį plūstelėjo daugybė naujų daiktų, reiškinių, kuriems įvardyti neturėjome savų žodžių. Ar kalba gali suspėti paskui tokias permainas?

    – Lietuvių kalba labai turtinga gramatinių formų, žodinga. Tačiau mes ilgai buvome agrarinis kraštas, ir natūralu, kad savos leksikos įvardyti abstrakčioms sąvokoms neturėjome. Kol kas nedaug ir naujų technologijų kuriame, tad svetimų sukurtoms dažnai žodžių neturime. Naujų žodžių antplūdis šiandien yra natūralus procesas. Tačiau tas srautas toks didelis, kad kalbininkai nespėja jo tvarkyti. Be to, kalbininkų siūlomi pavadinimai turi prigyti, o tam irgi reikia laiko.
  • 2007-11-20
    Estijos sostinės Talino valdžia siūlo paskelbti anglų kalbą antrąja oficialia visų miesto įstaigų kalba. Tokią iniciatyvą pirmadienį iškėlė Talino miesto susirinkimo pirmininkas Toomas Vitsutas čia vykstančioje konferencijoje, skirtoje Talino plėtros perspektyvoms. Žr. <A HREF="http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=15051780" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=15051780</A>
    />
    &quot;Anglų kalbos įvedimas į oficialią raštvedybą ir bendravimą kartu su valstybine estų kalba padėtų pritraukti į miestą užsienio kapitalo, taip pat užpildyti nišas, atsiradusias po to, kai dėl balandžio įvykių iš Estijos pasitraukė Rusijos verslininkai&quot;, - sakė T. Vitsutas.
  • 2007-11-13
    Jau žinomi lietuvių gimtosios kalbos bandomojo egzamino rezultatai
    2007-11-08

    ... Bandomąją egzaminą įveikė per 67,9 proc. jį laikiusių abiturientų, besimokančių lietuvių mokomąja kalba bei 39,1 proc. ne lietuvių mokomąja kalba besimokančių mokinių. Pastarieji galėjo išbandyti savo jėgas, nors jie mokosi ir 2008 metų brandos egzaminui rengiasi pagal lietuvių valstybinės kalbos programą &lt;...&gt; Žr. <A HREF="http://www.egzaminai.lt/index.php?ItemId=48642" TARGET="_blank">http://www.egzaminai.lt/index.php?ItemId=48642</A>
  • 2007-11-13
    Monikos Kutkaitytės interviu su Rita Miliūnaite,
    mokslo populiarinimo darbų konkurso laureate: &lt;...&gt;

    M. K. Akademikams nelengva rašyti mokslo populiarinimo darbus: mokslinę kalbą „išversti“ plačiajai visuomenei ne visiems pavyksta. Kalbos specialistei, rodos, tai būtų užduotis, nesukelianti didelių sunkumų. Ar iš tiesų taip yra?

    R. M. Akademikams nelengva rašyti mokslo populiarinimo darbus: mokslinę kalbą „išversti“ plačiajai visuomenei ne visiems pavyksta. Kalbos specialistei, rodos, tai būtų užduotis, nesukelianti didelių sunkumų. Ar iš tiesų taip yra?

    Gali atrodyti, kad jau kam kam, o kalbininkams rašyti einasi kaip peiliu per sviestą. Bet iš tiesų nuo kalbos mokslų išmanymo nedaug tas lengvumas priklauso.

    Gal tik nereikia gaišti galvojant, kas taisyklinga, o kas ne – tai jau amato reikalas.

    Lengvas stilius ir skaidri mintis dažnai būna labai nelengvai pasiekiami. Kartais reikia ilgai ir kantriai minkyti sakinį, pastraipą, kol žodžiai susidėlioja į savo vietas.

    Jei kas paskui redaguoja, būna, kad tarsi patraukia už virvutės, ir išyra viskas: dingsta sakinio ritmika, atsiranda tekstui svetimkūnių žodžių. Bet daug rašant pasitaiko ir štampų. Pastabi redaktoriaus akis visada reikalinga.

    Be to, mokslo populiarinimui labai svarbu patraukli forma. Kaskart ką nors rašydama, ieškau ašies, ant kurios galėčiau suverti svarbiausias mintis.

    Taip atsiranda man pačiai netikėtų palyginimų: svetimybių vartojimo – su svetimavimu (kur riba?), jungtukų „ir“ ir „bei“ dabartinių vartosenos polinkių – su dangaus kūnų užtemimu.

    Bet kad būtų įtaigu, tai neturi būti pateikiama tiesmukai. Čia ir prasideda kūrybinės paieškos... Žr. <A HREF="http://www.lrt.lt/new/accessibility/news.php?strid=0&amp;id=4082878" TARGET="_blank">http://www.lrt.lt/new/accessibility/news.php?strid=0&amp;id=4082878</A>
  • 2007-11-13
    Kodėl suomių parlamentarai kalba elfiškai?
    2007 10 15, lrt.lt

    &lt;...&gt; Suomijos žaliųjų partija per šių metų kovo mėnesį vykusius rinkimus išvertė savo politinę programą į ateivių kalbą. Parlamentaras Jyrki Kasvi mano, kad kiekvienam ateiviui, gyvenančiam Suomijos teritorijoje, reikia išaiškinti, kas yra meilė ir demokratija, kadangi dalis jų tebenori užkariauti visatą. Jo politinė programa užbaigiama žodžiais „wa' Dol nIvDaq matay'DI' maQap“, kas pažodžiui verčiama kaip „mums pavyks kartu didesniame visame“. Įdomu pastebėti, kad būtent ateivių kalbos mokėjimas dvigubai padidino šio politiko populiarumą.

    Karolina Kazimierczak užbaigia teiginiu, kad elfų ir ateivių kalbos yra postmodernios poezijos forma. Ji griežtai nesutinka su tais, kas vadina šias kalbas „fantastinėmis“, kadangi, žvelgiant giliau, anglų, lenkų ir lietuvių kalbos yra lygiai tokios pat „fantastinės“.

    Str. žr. <A HREF="http://www.lrt.lt/pazinimas/news.php?strid=1244&amp;id=2266" TARGET="_blank">http://www.lrt.lt/pazinimas/news.php?strid=1244&amp;id=2266</A>
  • 2007-11-13
    Kaip šnekės Europa?

    2006.03.20 | lrt.lt

    Briuselis deklaruoja pagarbą daugiakalbiškumui ir vertimo išlaidoms skiria daugiau nei 1 proc. ES biudžeto, tačiau kai latviai užsispiria eurą vadinti „eira“ ar „eiro“, sulaukia reakcijos: to jau per daug, kalbos unikalumą kartais reikia aukoti dėl taupumo ir bendros tvarkos.

    Prancūzai gimtąją kalbą saugo naujiems terminams kurdami prancūziškus atitikmenis ir mokyklose mokydami vaikus ne tik užsienio kalbų, bet ir regionų tarmių. Tuo metu Slovėnijoje, kur gyventojų vos 2 milijonai, užsienio filmai drąsiai rodomi su titrais, ir per radiją neišgirsi gimtosios kalbos pamokėlių.

    Koks požiūris į kalbas yra „teisingas“? Kuo skiriasi Lietuvos ir kitų ES šalių kalbos politika?

    Daivos Trečiokaitės ir Giedrės Čiužaitės pasakojimas. Žr. <A HREF="http://www.lrt.lt/europaplius/item_1030.php?strid=1030&amp;id=2497" TARGET="_blank">http://www.lrt.lt/europaplius/item_1030.php?strid=1030&amp;id=2497</A>
  • 2007-11-13
    V.Repečka. Kalbos įtaka Lietuvos konkurencingumui

    Vaidas Repečka, Vytauto Didžiojo universitetas, <A HREF="http://www.DELFI.lt" TARGET="_blank">http://www.DELFI.lt</A>
    2007 spalio mėn. 25 d. 09:34

    &lt;...&gt; pirmasis barjeras (,,butelio kakliukas”), norint gauti žinių ir kuriant inovacijas, yra kalba. Nemokėjimas kalbėti angliškai ar kitomis didesnėmis kalbomis apskritai, nesugebėjimas kalbėti puikiai – yra barjerai, su kuriais susiduria tiek paprasti žmonės, tiek mokslininkai. Todėl kalbos problemos yra pati pirmoji Lietuvos žmonių, o taip pat ir Lietuvos konkurencingumo sisteminė problema.

    Ši problema pasireiškia ne tik bendraujant žmonėms, bet ir ,,bendraujant” technologijoms. Informacinių technologijų srityje, kur technologijos pradeda sąveikauti tarpusavyje (web 2.0), o ne tik padeda žmonėms ar organizacijoms konkrečiais tikslais, susidaro situacija, kad siekiant išlaikyti savo kalbą, ,,iškrentama” iš bendros pasaulinių informacinių technologijų infrastruktūros.

    Pavyzdžiui, vaizduose paieškos neįmanoma vykdyti naudojant lietuviškus rašmenis, nors angliškai tai galima daryti. Kompiuterio valdymas balsu angliškai įmanomas, o lietuviškai – ne. Informacijos analizė (paprastas pavyzdys – santraukos), loginis informacijos sugretinimas (semantinė analizė) galimos vykdyti anglų kalba, tačiau lietuvių kalba – neįmanoma.

    Užsienietis, ieškodamas informacijos anglų kalba, negali žinoti, kad yra lietuvių kalba, kad tą patį daiktą galima rasti Lietuvoje. Ši bėda nėra vienintelė. Tinklalapių ne anglų kalba daugėja. ICANN (organizacija koordinuojanti Interneto domenų registraciją) greitai pradės leisti registruoti interneto vardus (domenus) arabiškais rašmenimis, kirilica, hieroglifais ir pan., dėl to padidės tinklalapių kitomis kalbomis kiekiai. Atsirandant IPv6 protokolui (dabar naudojame IPv4), daugės įrenginių, prijungtų prie interneto.

    Nereikėtų pamiršti ir to, kad vystosi robotika, intelektualiosios transporto sistemos ir apskritai atsiranda vis daugiau savarankiškų įrenginių rūšių. Taigi ateityje susidursime su keliomis dar didesnėmis problemų bangomis, nors dar nebūsime įveikę pačios pirmosios – anglų kalbos barjero problemos. Lietuviškumas nėra vien tik „lokalizavimas“, t.y. vartotojo instrukcijų išleidimas lietuvių kalba. Nesant reikiamos infrastruktūros, negalėsime naudoti lietuvių kalbos įvairiose technologijų srityse. Ar norėdami būti konkurencingi turėsime jos – lietuvių kalbos – atsisakyti?

    Str. žr. <A HREF="http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/article.php?id=14804767" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/article.php?id=14804767</A>
  • 2007-11-13
    Laimonas Druskonis: Kalbos netikšos skundas: atsakymas A.Užkalniui

    Laimonas Druskonis
    2007-10-31 07:14

    &lt;...&gt; iš kur aš, analinės stadijos netikša, galėjau žinoti, kad J.Jablonskio, K.Būgos ir Smetonų klano puoselėta kalba – ochrankos darbas. Prieš mokytojo pagrūmojimus jau raudoniu kaip vyšnia prisirpęs dar sumurmėjau: „O aš nesutinku, manau, kad kalbą reikia mylėti ir jos neteršti“. Ir tik – pliaukšt, pliaukšt!

    Suprask: absurdiška, kad egzistuoja taisyklingą (ne “teisingą”, p.Užkalni) kalbą saugojanti institucija, t.y. siaubūniškas “gestapas”, jo vadai – “savim patenkinti ir niekieno nekontroliuojami” despotai. O štai “niekadėjo” ar kokio “biški” ir “aplamai” vartotojas (ne “naudotojas” gerb. A.Užkalni) – tai jau partizanas, laisvės apologetas.

    Kai mokyklos suole kaldavau, kad “tikriausiai” ir “greičiausiai” nereikia išskirti kableliu, maniau, darau gera ir sau, ir savo kalbai, o štai šalimais sėdėjęs Vycka, niekaip šių subtilybių neperkandęs, - dvejetukininkas. Bet klydau.

    Suolo draugas, dabar jau “Airijoje plytas nešiojantis jaunuolis”, - tikras kalbos kūrėjas, netgi – gyvybės žalio medžio laistytojas, o aš, vis dar kableliais modalumą reiškiančių žodžių neskiriantis, – ir taip sausą kalbos šaką esą džiovinu. Netgi ta despotijos irštva Valstybinė lietuvių kalbos komisija jau leidžia išskirti (2006 m. rugsėjo 28 d. nutarimas). Tad gal ne tokia jau ji diktatoriška?
    Dar daugiau. Ji taip akyse švelnėja, kad kyla mintis, jog šį kalbos diktatorių jau ištiko “patriarcho rudens” sindromas: vis daugiau ir daugiau nuolaidų kalbos darkytojams (pliaukšt nuo pono A.Užkalnio per nagus).

    Nori skirti “taigi”? Skirk. Neatpažįsti tikslinamųjų aplinkybių? Neskirk. Kad tik tau, mielasis Vilniaus taksi vairuotojau ir pakaunės traktorininke, lengviau būtų kalbos naštą tempti &lt;...&gt;

    Str. <A HREF="http://www.lrytas.lt/?id=11938076051191573115&amp;view=4" TARGET="_blank">http://www.lrytas.lt/?id=11938076051191573115&amp;view=4</A>
  • 2007-11-13
    Didžiosios Britanijos vidurinėse – lietuvių kalbos egzaminas?

    BNS ir lrytas.lt inf.
    2007-11-07 19:11

    Egzaminus Anglijos ir Velso vidurinėms mokykloms bei kolegijoms rengianti bendrovė žada svarstyti prašymą britų švietimo sistemoje įteisinti lietuvių kalbos egzaminą.

    Žr. <A HREF="http://www.lrytas.lt/?id=11944499641194162972&amp;view=4" TARGET="_blank">http://www.lrytas.lt/?id=11944499641194162972&amp;view=4</A>