Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2021-08-10
    LRT radijo laidoje „Ryto allegro“ pristatytas naujas „Kultūros barų“ numeris

    Leidinio „Kultūros barai“ naują (jungtinį liepos ir rugpjūčio) numerį pristato vyr. redaktorė Laima Kanopkienė. Dėmesį atkreipia šie straipsniai: Daivos Tamošaitytės „Lietuvių kalbos lenktynės su laiku“, pokalbis su vertėju Vytautu Bikulčiumi (Vertimas kaip dovana skaitytojams), Tomo Kavaliausko „Gerovės valstybė be kultūros. Čia nėra klaidos“; žr. http://www.kulturosbarai.lt/.

  • 2021-08-08
    Klaipėdos rajono teisme – byla dėl raidės w: prosenelio pavardės atkurti neleista

    Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose priimtas sprendimas civilinėje byloje, kurioje teismas netenkino prašymo pakeisti pavardėje pirmąją raidę – iš „V“ į „W“.

  • 2021-08-05
    Dr. Giedrius Subačius: kalba yra viena iš sričių, kurias norima kontroliuoti

    LRT radijo laidos antroje dalyje „Pakeliui su vasara“ svečias – kalbos istorikas, sociolingvistas, Ilinojaus universiteto profesorius Giedrius Subačius. Pagrindinis mokslininko variklis yra smalsumas, noras keistis ir suprasti besikeičiantį pasaulį. Kalba taip pat keičiasi, nebegalime apie ją kalbėti, kaip kalbėjo Daukantas XIX amžiuje. Apie kalbą ir Daukantą, apie detektyvinį Uptono Sinclairo „Džiunglių" tyrinėjimą ir net stalo tenisą – pokalbis su dr. Giedriumi Subačiumi.

  • 2021-08-04
    Skirtingų tautybių žmonės: lietuvių kalba – ir dėl karjeros, ir dėl šeimos
    Iš įvairių pasaulio kampelių į Kauną suvažiavę skirtingų tautybių žmonės vėl mokosi lietuvių kalbos, susipažįsta su lietuvių kultūra. Jie įsitikinę, kad šios žinios pravers ateityje.
  • 2021-08-04
    6 kalbų mokymosi programėlės, kurios padės prabilti užsienio kalba
    Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, pristato šešias kalbų mokymuisi skirtas programėles, kurios tinkamos tiek norintiems išmokti naują kalbą nuo nulio, tiek planuojantiems pagilinti turimas žinias...
  • 2021-08-02
    Įvertino migrantų integraciją Lietuvoje: valdžia jau padarė klaidų, svarbiausia – išmokyti kalbos

    Lietuvoje jau kelerius metus gyvenantys pabėgėliai sako, kad svarbiausias dalykas norint pritapti ir būti priimtam yra kalba. Migracijos ekspertų vertinimu, vien pramokti lietuviškai nepakanka. Deja, kalbos mokymo sistema nepritaikyta užsieniečiams, o vien pramokti lietuviškai neužtenka <...> Pabėgėliai iš Afganistano sako, kad mokosi lietuvių kalbos universitete, lanko Raudonojo Kryžiaus siūlomus kalbos kursus ir pramokę lietuviškai jaučiasi daug geriau.

  • 2021-08-02
    Netoli Romos esančiame miestelyje atidaryta Lietuvos aikštė
    Apie 60 kilometrų nuo Romos esančiame Torri in Sabina miestelyje atidaryta Lietuvos vardu pavadinta aikštė. Kaip portalui LRT.lt sakė Lietuvos ambasadorius Italijoje Ričardas Šlepavičius, pasirinkta vieta – istorinė, čia lankosi nemažai turistų...
  • 2021-08-02
    Jungtinėje Karalystėje gimusių Lietuvos Respublikos piliečių vardai: jų registravimo dokumentuose įvairovė
    Dalis Lietuvos Respublikos piliečių gimsta kitose pasaulio šalyse. Svetainės Migracija skaičiais duomenimis (žr. https://123.emn.lt), daugiausia 2010–2019 m. iš Lietuvos išvykusių emigrantų buvo Jungtinėje Karalystėje (toliau – JK), o kitos emigrantų iš Lietuvos gausios šalys – Airija, Norvegija ir Vokietija. Emigracijos mastas į šias šalis yra didelis, nes vien per minėtą laikotarpį JK – būsimą gyvenamą vietą – nurodė daugiau nei 207 tūkstančiai iš Lietuvos išvykstančių žmonių.
  • 2021-08-01
    Holger Lahayne. Kovidas ir sulaužyta sutartis

    Anot Steinerio, XIX a. pabaigoje įvyko didelis lūžis. Ir iki tol yra buvę skeptikų, abejojusių mūsų pajėgumu tiksliai pažinti tikrovę ir tiesą. Bet net patys radikaliausi tarp jų (Steineris mini pironizmą, M. Montaigne‘ą ir D. Hume‘ą) „išliko angažuoti kalbai. Jie žinojo galį pasikliauti kalba“. Jie išliko įsitikinę, kad tarp kalbos ir pasaulio egzistuoja ryšys ar sutartis. Užslinkus ateizmo šešėliui, šis ryšys buvo nutrauktas. Steineris teigia: „Esu įsitikinęs, kad pirmą kartą ši sutartis nuodugniai ir nuosekliai sulaužyta Europos, Vidurio Europos ir Rusijos kultūroje per laikotarpį nuo XIX a. aštuntojo dešimtmečio iki XX a. ketvirtojo dešimtmečio. Šis žodžio ir pasaulio sandoros nutraukimas yra viena iš nedaugelio tikrų dvasinių revoliucijų Vakarų istorijoje ir nusako pačią modernybę.“ Kaip pavyzdžius Steineris analizuoja prancūzų poeto S. Mallarme (1842–1898) „kalbos atskyrimą nuo išorinių nuorodų ir Rimbaud vienaskaitos pirmojo asmens dekonstravimą“...

  • 2021-07-30
    Ar lietuvių kalba pajėgi varžytis pasaulinėse informacinių technologijų lenktynėse?

    Pasaulis yra lygiai tokioje pat situacijoje, kaip buvo prieš keletą šimtmečių, – vyksta kova dėl išlikimo, tik dabar ne rašto, ne Gutenbergo spausdinimo mašinų, o informacinių technologijų lygmeniu“, – teigia Audrys Antanaitis, vadovaujantis Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK), kurią Seimas praėjusių metų spalį įpareigojo stebėti, kaip įgyvendinamos kalbos technologijų diegimo į viešąsias paslaugas ir valstybines sistemas gairės. Išmaniausi kalbininkai drauge su informacinių technologijų kūrėjais susitelkė į lietuvių kalbos struktūros analizę, tekstynus, kad įvykdytų mums, kaip tautai ir valstybei, gyvybiškai svarbią misiją – visas viešąsias skaitmenines paslaugas prašnekintų lietuviškai. Kodėl tai yra būtina, kas būtų, jei taip nebūtų, ir kaip sekasi šią užduotį atlikti, pasakoja VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis, Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Rita Miliūnaitė, VDU Kompiuterinės lingvistikos centro ir CLARIN-LT centro vadovas doc. dr. Andrius Utka ir kalbos technologijų bendrovės „Tilde informacinės technologijos“ („Tilde IT“) vadovė Renata Špukienė.