Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2019-02-19
    Kurtiesiems trūksta gestų kalbos vertėjų
    Klausos negalią turinčių žmonių bendruomenės Lietuvoje tampa vis aktyvesnės ir nori dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Todėl, anot L. Kukuraičio, vertėjų paslaugų poreikis šiuo metu didelis. Jų reikia po darbo valandų ir savaitgaliais, kai vyksta įvairūs renginiai, šventės, taip pat studijuojantiesiems aukštosiose mokyklose. Tokių paslaugų trūksta ir televizijose. Gestų kalbos vertėjų nėra net Bendrajame pagalbos centre (BPC). „Kurtieji į mus gali kreiptis tik SMS. Šiuo metu kuriama mobilioji programa, leidžianti bendrauti su skambinančiuoju pasitelkus vaizdo skambutį. Tačiau ją numatoma baigti tik vasarą.“
    „Reikėtų stengtis, kad kuo daugiau informacijos klausos negalią turintiems žmonėms būtų prieinama gestų kalba. Tuomet vertėjų poreikis būtų mažesnis. Jau turėtų būti įprasti vaizdai, kai per svarbiausius renginius šalia kalbančių valstybės vadovų stovi gestų kalbos vertėjas“, – sakė Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos prezidentė.
  • 2019-02-19
    Informacinių TV laidų kalbos neišeitų labai peikti
    Lyginti kelių televizijų informacines laidas kartais būna gana sudėtinga, nes visose klaidų nedaug, ir sėkmę gali lemti vien atsitiktinumas. Šįkart laidos atrodė skirtingai. LRT ir LNK televizijų informacinėse laidose buvo tik po vieną kitą klaidą, daugiau – „Lietuvos ryto“ ir „Info TV“, daugiausiai – „Balticum“ ir TV3 žiniose, itin daug klaidų buvo TV3 titruose.
  • 2019-02-19
    Lietuva Urugvajuje. Architektūriniai ir kalbiniai atspindžiai
    ... „Turbūt keisčiausias pastato akcentas, kuris vis priverčia nusišypsoti – tai bažnyčios stogas. Atkreipkite dėmesį, jog jis trikampis, dvišlaitis. Tokių čia daug nepamatysi ir vietiniai ilgai stebėjosi lietuvių išradingumu. Juk tokius namus dažniausiai stato ten, kur būna sniego tam, jog jis nesikauptų. Bet... Argi jūs čia matėte kada sniegą? Juk sniegas tik kalnuose!“ – apie lietuvių kultūrinį palikimą šypsodamasis pasakoja kunigas Antonio Ocana. Ispanakalbis kunigas – paskutinysis, vedęs pamaldas lietuvių kalba. Tai audėjas Vytautas Dorelis jį išmokė Šventąjį Raštą skaityti lietuviškai.
    Dairantis po bažnyčią į akis krinta Vilniaus vaizdai ir lietuviškos pavardės ant medinių suolų atkalčių, langų vitražų ir atminimo lentų. Taip atsidėkota lietuviams, aukojusiems bažnyčios statyboms arba prisidėjusiems prie jų. Dairantis po bažnyčią į akis krinta Vilniaus vaizdai ir lietuviškos pavardės ant medinių suolų atkalčių, langų vitražų ir atminimo lentų. Taip atsidėkota lietuviams, aukojusiems bažnyčios statyboms arba prisidėjusiems prie jų. Ypatinga detalė – 4 varpai bokšte su išgraviruotais žodžiais „O skambink per amžius vaikams Lietuvos, kad laisvės nevertas, kas negina jos“.
  • 2019-02-18
    LKI konkursas „Žemaitija versle: prekių ženklai, pavadinimai, rinkodaros ir turizmo strategijos“
    2019 m. yra paskelbti Žemaitijos metais, todėl Lietuvių kalbos institutas, siekdamas išryškinti Žemaitijos paveldo ir tradicijų unikalumą, tarmės kitoniškumą, organizuoja seminarą „Kaip tarmė padeda verslui“ ir konkursą „Žemaitija versle: prekių ženklai, pavadinimai, rinkodaros ir turizmo strategijos“.
    Tarmiškiausias, originaliausias ir meniškiausias Žemaitijos regiono prekės ženklas bus paskelbtas per baigiamąjį renginį 2019 m. kovo 7 d. Telšiuose.
  • 2019-02-18
    Kolektyvinė monografija „Lietuviškos informatikos ir kompiuterijos terminijos tyrimai“

    Monografijoje lingvistiškai tiriami kiek daugiau nei trisdešimties metų laikotarpio lietuvių kalbos vartosenoje funkcionuojantys informatikos ir kompiuterijos terminai, vertinama lietuviškos šių sričių terminijos būklė ir pokyčiai.


    Šis leidinys vasario 21 d. (ketvirtadienį) 14 val. bus pristatytas Vilniaus knygų mugėje LITEXPO 3.2 konferencijų salėje. (Dalyvaus dr. Palmira Zemlevičiūtė, dr. Alvydas Umbrasas, dr. Albina Auksoriūtė, dr. Asta Mitkevičienė.)

  • 2019-02-18
    „Rytų aukštaičių patarmė: kaita ir pokyčiai“

    Knygą sudarė Jolita Urbanavičienė ir Ritutė Petrokienė. Ją sudaro keturi skyriai („Konsonantizmo ir vokalizmo kitimas“, „Kirčiavimo kaita“, „Morfologijos ir sintaksės kitimas“, „Leksikos kaita“) ir priedai, skirti „Lietuvių kalbos žodyno“ kartotekoms. Laiko tarpas, kada stebėta kalbos reiškinių kaita (procesas) ar pokyčiai (rezultatas), šioje knygoje laikomas reliatyviu: atskaitos taškas gali būti XVII a. (Konstantino Sirvydo žodynai), XIX a. (Antano Baranausko raštai), XX a. (Lietuvių kalbos žodynas), XX a. ir XXI a. sandūra (šiuo laikotarpiu išleisti tarmių žodynai) arba pasirinktas stebimasis laikas, kai kalbos sistemos kaitą leidžia užčiuopti kelių kartų informantų duomenys. Skirtingi tyrėjų požiūrio taškai, taikytos įvairios metodologijos, paliktos „baltosios dėmės“ (neištirti visų patarmių visi lygmenys) skaitytojui turėtų sudaryti ne išbaigto rytų aukštaičių paveikslo įspūdį, o greičiau priminti mozaiką su trūkstamais elementais. Mozaiką, kuri žadina smalsumą, kelia naujų klausimų ir skatina imtis tolesnių ieškojimų, nes moksliniai tyrimai niekada nebūna baigtiniai ir neginčijami, o mokslo tiesa – absoliuti.


    Šia knyga Lietuvių kalbos institutas pradeda naują seriją „Lietuvių kalbos tarmių kaitos ir sąveikos tyrimai“, kuri turėtų sudominti dialektologus, tarmių (ypač aukštaitiškų) tyrėjus, studentus humanitarus, taip pat ir plačiąją visuomenę, besidominčią lietuvių tarmių paveldu, tarmių medžiagos rinkimu, „Lietuvių kalbos žodyno“ kartotekomis.

  • 2019-02-15
    Vaiva Rykštaitė. Nei močiutės, nei S. Skvernelis anglų kalbos jau neišmoks

    „Mama, how do you say alien lietuviškai?“ – klausia mano ketverių metų dukra. Ankstyvas rytas Havajuose. Kol ruošiu pusryčius, mergaitė šneka per „Skype“ su Lietuvoje gyvenančia močiute. „Ateiviai“, – atsakau ir šypsodamasi klausausi, kaip mano vaikelis su gana ryškiu amerikietišku akcentu, bet vis tik lietuviškai aiškina mylimai babai kažką apie ateivius iš filmuko. Su manimi dukra kalba pusiau angliškai, pusiau lietuviškai. Angliškai jai kalbėti daug lengviau, ji to neslepia ir kartais mudvi susipykstame, kai mažoji užsispiria kalbėti vien angliškai, vien angliškai dainuoti, žiūrėti tik angliškai įgarsintus filmus. Jeigu kalba yra būties namai, tai anglų kalba yra mano dukters tėvynė <...> 


    Dviejų ar daugiau kalbų mokėjimas ne tik dovanoja aukštesnį IQ, bet ir praturtina žmogaus pasaulėjautą. Globalinis anglų kalbos populiarėjimas, kaip ir Babilono mitas, tarsi perša mintį, kad tobulame pasaulyje visi kalbėtume viena kalba ir vieni kitus geriau suprastume. Tačiau nėra ir negali būti vienos universalios kalbos, pakankamos visiems įmanomiems kultūriniams ir jausminiams niuansams įžodinti. Kiekvienas kraštovaizdis, klimatas ir kultūrinis mentalitetas lemia skirtingų žodžių ir sąvokų atsiradimą. Tai liudija ir šimtai iš vienos į kitą kalbą tiesiogiai neįmanomų išversti žodžių, kurių bent keletą, esu tikra, gali paminėti kiekvienas suaugęs dvikalbis asmuo <...> 


    Svarbiausias iš kalbų mokėjimo gaunamas paveldas yra išimtinai asmeninis – tai mūsų santykiai su šeima, giminėmis, užmegztos draugystės, darbo santykiai ir iš jų augančios karjeros galimybės. Augindama dukras vis aiškiau suvokiu, kad lietuvių kalbos mokėjimas yra būtinybė norint pasiimti nuostabią dovaną – mūsų giminės paveldą <...>

  • 2019-02-15
    LRT aktualijų studijoje apie VLKK sprendimą panaikinti Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą

    Ką duos Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo panaikinimas? Prieš porą savaičių panaikintas Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas. Ar tai reiškia, kad nuo šiol galima kalbėti bet kaip, o už kalbos klaidas niekas nebaus? Kas laukia lietuvių kalbos?


    Laidoje kalbėjo VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis, VLKK narė, buvusi komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė, VU Komunikacijos fakulteto Retorikos katedros vedėja Lina Murinienė, telefonu – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesorė, buvusi VLKK pirmininkė Irena Smetonienė,  Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas, laikinai einantis viršininko pareigas Donatas Smalinskas. (Ved. Mindaugas Jackevičius, LRT aktualijų studija 2019-02-15)

  • 2019-02-14
    Užteks baudų! LRT Kultūros diena
    Laidos kūrėjų reportaže kalbinami VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis ir Donatas Smalinskas, VKI viršininko pavaduotojas, laikinai einantis viršininko pareigas.
  • 2019-02-14
    Išrinktas kūrybiškiausių 2018 m. lietuvių autorių knygų dvyliktukas
    Vasario 14 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Šiuolaikinės literatūros skyriaus mokslininkai surengė tradicinį kasmetinį pokalbį apie praėjusiųjų, 2018 metų, lietuvių autorių knygas. Pokalbį vainikavo kūrybiškiausių knygų dvyliktuko sudarymas.