Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2021-02-03
    Valstybinė kalbos inspekcija jau tryliktą kartą kviečia rinkti gražiausią įmonės pavadinimą

    Tarptautinės gimtosios kalbos dienos proga jau tryliktus metus Inspekcija rengia Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkursą. Jo tikslas – skatinti verslininkus rinktis lietuviškus, taisyklingus, įdomius, originalius vardus. Naujienų portalas DELFI ir Valstybinė kalbos inspekcija kviečia išrinkti labiausiai patinkantį įmonės pavadinimą. Praėjusiais metais Registrų centre buvo įregistruotas 13 051 juridinių asmenų pavadinimas. Rinkdama iš šio didelio skaičiaus Inspekcijos sudaryta komisija atsisakė klubų, centrų, bendruomenių, draugijų, atstovybių, asociacijų, federacijų, sąjungų, bendrijų, viešųjų įstaigų pavadinimų ir tų, kurie sudaryti su dirbtiniais žodžiais, skaičiais, vietovardžiais ar asmenvardžiais. Tarp nugalėtojų nepateko įmonės, apie kurių veiklą nepavyko rasti reikiamos informacijos.


    Išrinkti šie pavadinimai: „Daktaras desertas“, „Kadrų kadras“, „Kiauras dangus“, „Laimės pupa“, „Pilna gyvenimo“, „Šokoladinis mėnulis“ iš Vilniaus m., „Balta gilė“ iš Vilniaus r., „Akimirkos sodas“ iš Kauno m., „Pažadukas“ iš Kauno r., „Karšio uodega“ iš Neringos, „Miško skliautas“ iš Alytaus r., „Puodynė“ iš Kėdainių r., „Sena svirtis“ iš Radviliškio r., „Sodo sakmės“ iš Kaišiadorių r., „Toks kitoks“, „Veržlus verslas“ iš Panevėžio m., „Samanota pieva“ iš Panevėžio r. Balsuoti galima iki vasario 18 dienos 12 valandos. Konkurso dalyviai bus pagerbiami, o nugalėtojas apdovanojamas specialiu DELFI prizu vasario 19 d. nuotoliniame renginyje.

  • 2021-02-03
    Genovaitė Kačiuškienė: manau, plačiose lietuvių kalbos programose per daug kalbos temų ir akademiškumo
    Apie kovo 10 dieną rengiamą tradicinę konferenciją-seminarą „Gimtoji kalba mokykloje“, kodėl lietuvių kalbos pamokos nėra tarp mėgstamų pamokų, lietuvių kalbos mokymo programas ir lietuvių kalbos mokytojų rengimą kalbamasi su Lietuvių kalbos draugijos pirmininke, profesores Genovaite Kačiuškiene.
  • 2021-02-03
    LLVS pirmininkė vertėja Daugirdienė: norėčiau, kad blogai išverstų knygų nebūtų
    LRT radijo laidos „Kultūros kontekstai“ vedėjos Almos Valantinienės pokalbis su nauja Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos pirmininke Daiva Daugirdiene – grožinės literatūros vertėja iš anglų kalbos (taip pat ir VLKK nare). Kaip ir kuo gyvena šis literatūros pasaulio žmonių susivienijimas, kaip kinta kūrybinės sąjungos situacija, veiklos prioritetai? Kas šiuo metu svarbiausia ir ko vis dar trūksta vertėjams? Kuo jie ypatingi kaip skaitytojai ir kodėl tikrai neišnyks vertėjo profesija? D. Daugirdienė sako siekianti, kad priklausymas vertėjų sąjungai būtų kokybės garantas.

  • 2021-02-02
    Stasys Tumėnas. Kodėl Baltarusia, o ne Gudija?

    ... Profesorius Z. Zinkevičius savo daugybėje darbų kitaip ir nevadina kaimynų. Gudijos, gudų terminus (dažniausiai rašoma – „gudų kalba, arba baltarusių k.“) savo darbuose mini dar E. Frenkelis, K. Būga, A. Salys, P. Skardžius, mūsų laikų kalbininkai V. Čekmonas, V. Urbutis, A. Sabaliauskas, J. Laučiūtė. Visi jie sutinka, kad gudų kalba susiformavo 14–15 a. iš rusėnų (rutėnų) kalbos, kad tai yra rytų slavų kalbos šaka, iš kurios vėliau susiformavo gudų ir ukrainų kalbos. Tos kalbos pėdsakai atsispindi Didžiosios Lietuvos Kunigaikštijos kanceliarinėje kalboje Kalbininkai priskaičiuoja, kad 16 a. – 17 a. lietuvių kalbos raštuose būta jau 760 gudiškos kilmės žodžių, pvz.: „anūkas, botagas, dūda, rūbas, telyčia“. Žymioji baltistė J. Laučiūtė aptaria ir atvirkštinį procesą – per 1000 baltizmų (lituanizmų) įsitvirtino gudų kalboje: „bučius, dirvonas, kaušas, pakulos, rezginės, gintaras“. Kartais sunku tiksliai nustatyti, ar žodžiai į lietuvių kalbą atėjo tiesiogiai iš gudų kalbos, ar per tarpininkus (rusų, lenkų k.). Vis tik kalbininkai linkę galvoti, kad iš senosios gudų kalbos atkeliavo „adyna (gadynė), blūdyti, kaladė, sermėga“.


    Taigi kalbininkai jau senokai kaimynus vadina gudais, o jų šalį – Gudija. Mūsų kalbotyros klasikas K. Būga rašė: „Gerbdami senovę, dar ir nūnai mes turėtumėm „bielorusus“ vadinti „gudais“, o jų tėvynę „Gudo šalimi“.

  • 2021-02-02
    Daujotytė: buvome nuteikiami prieš tėvus, senelius – tai jie tie tamsūs neraštingi
    Lituanistika pirmiausia man yra kelias į tai, kas sukurta lietuvių kalba; toliau tik atsišakojimai. Aišku, nei mano tėvai, nei seneliai jokio supratimo nei apie lituanistiką, nei apie lietuvių literatūrą neturėjo. Tėvą baugino, kad ta neaiški specialybė gali būti „arti politikos“, kad pavojinga, juk tokie laikai... ar ne geriau vaistininke...
    ... Lituanistika pirmiausia man yra kelias į tai, kas sukurta lietuvių kalba; toliau tik atsišakojimai. Aišku, nei mano tėvai, nei seneliai jokio supratimo nei apie lituanistiką, nei apie lietuvių literatūrą neturėjo. Tėvą baugino, kad ta neaiški specialybė gali būti „arti politikos“, kad pavojinga, juk tokie laikai... ar ne geriau vaistininke...
    ... Jei drįsčiau kalbėti nors ir apie tylų kvietimą dirbti, gal tai būtų prigimtinė kultūra, bandymai mąstyti ir permąstyti, remiantis ir savo prigimtimi bei patirtimi, netgi rašyti žemaičių kalba; žinau, kad yra suklūstančių – apie kokią žemaičių kalbą kalbu, o taip ir yra – kas kalba, kalba ne tarme, o kalba, tarmė tik teorinėse klasifikacijose. Kuo daugiau žemaičiai kalbės žemaitiškai, tuo saugesnė bus lietuvių kalba, valstybinė Lietuvos kalba. Žemaičių tarmė, būdama ir lietuvių kalba, yra ir valstybinė, ginama Lietuvos įstatymų. Mokėti ir bendrinę lietuvių kalbą žemaičiui yra garbė.
  • 2021-01-31
    Inkstaglobė, siutgalba, širdgloba, ežkojis – mokslininkė atskleidė, kaip kuriami augalų pavadinimai
    Ar kada susimąstėte, iš kur kilo kasdienėje kalboje vartojami ir, regis, tokie įprasti augalų pavadinimai? Dalis jų į mūsų gyvenimą atėjo dar iš XIX amžiaus, o prie jų sukūrimo prisidėjo pranciškonų vienuolis Jurgis Ambraziejus Pabrėža ir švietėjas Laurynas Ivinskis. Šiandien nauji augalų vardai kelią į lietuvių kalbą skinasi sudėtingiau: juos siūlo botanikai, vėliau svarsto Valstybinė lietuvių kalbos komisija. „Lietuviški augalų, grybų, vabzdžių, žuvų ir kitų gyvų organizmų vardai yra ne tik mokslo kalbos dalis, bet ir bendrinės kalbos dalis, juos vartojame ir savo kasdienėje kalboje, tad labai svarbu, kad pasinaudotume savo kalbos įvardijamosiomis galiomis ir išlaikytume lietuvišką šių sričių terminiją“, – teigia Lietuvių kalbos instituto vadovė, terminologė dr. Albina Auksoriūtė. Kalbame su mokslininke apie botanikos terminų kūrimą ir jų įsiliejimą į kasdienę kalbą.
  • 2021-01-31
    Kokias kalbas mokėjo LDK valdovai, nuotolinio mokymo grimasos bei poezija
    LRT Plius „Lietuva mūsų lūpose“
  • 2021-01-31
    Lituanistinių mokyklų problemos: mokytojos dirba iš pašaukimo
    Jungtinėse valstijose Miglė sutiko ir būsimą vyrą, ir sukūrė šeimą. Visą laiką kol ten gyveno dirbo ir lituanistinėje mokykloje, kuri tapo dar viena didele Miglės šeima.Vaikus Miglė mokė muzikos. Pirmiausia sako, visi išmokdavo Lietuvos himną, o tada jau imdavosi kitų dainų. Darbas tokioje mokykloje – tik iš pašaukimo, sako Miglė. Nes tai reiškia ne tik daugybę valandų ruošiantis pamokoms, simbolinį atlygį už sunkų darbą, bet ir gyvenimą su labai mažai poilsio dienų. Lituanistinės mokyklos visame pasaulyje veikia dėka aktyvių mokytojų ir bendruomenės narių. Šie paprastai ir sumoka už mokyklos išlaikymą. Tikėtis, kad Lietuva galėtų skirti pinigų ir visiškai išlaikyti tokias mokyklas būtų nerealu, – pripažįsta Bostono mokyklos vadovė.
  • 2021-01-29
    Savivaldybės kalbininkė pavasarį dėmesį skirs ir Tarybos narių gimtosios kalbos vartojimo negerovėms
    Ar kai kurie Palangos miesto politikai Tarybos posėdžiuose kalba itin darkyta gimtąja kalba? Paklausta apie tai Aušra Laurinavičienė, Palangos miesto savivaldybės kalbininkė, Savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė, diplomatiškai nutylėjo, tačiau ji pasiryžusi naujaisiais metais kovoti su lietuvių kalbos vartosenos negerovėmis Palangoje. A. Laurinavičienė atsakė į „Palangos tilto“ klausimus.
  • 2021-01-29
    Vilma Leonavičienė: teigimas, kad lietuvių kalba sunkiai išmokstama – mitas, kurį mes patys kuriame
    Nuo sausio 4 d. iki vasario 2 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje vyksta nuotoliniai lietuvių kalbos ir kultūros kursai. Apie mokymus, mokymų dalyvius kalbamasi su VDU Tarptautinių ryšių departamento Švietimo akademijos Tarptautinių ryšių grupės vadove Vilma Leonavičiene.