Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2020-05-26
    Lituanistines mokyklas įvairiose pasaulio šalyse pasieks beveik 2000 lietuviškų knygų
    Šiemet knygos pasieks 43 mokyklėles 24-iose užsienio šalyse ir jose besimokančius daugiau nei 2 200 vaikų. Šįkart lietuviškos spaudos leidiniai pasieks ir Braziliją, Argentiną, Urugvajų, Australiją, Japoniją. Iniciatyvą įgyvendina Vyriausybės kanceliarija kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka.
  • 2020-05-26
    Dėl keiksmo feisbuke svarstytas KTU dekanas Lašas: nenorminės leksikos nuolat nevartoju
    „Taip, už vieną sušiktą milijoną, kurio ministerija pati negali surasti, bet suranda 94 mln. eurų ant betono. (…), guys!!!“ Dėl tokio sakinio (frazės anglų kalba tritaškio vietoje) Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas turėjo aiškintis šios aukštosios mokyklos etikos komisijai.
    Rinktis necenzūrinę leksiką feisbuke A. Lašą paskatino Vyriausybės pasiskolintų pinigų paskirstymas COVID-19 krizės padariniams malšinti. 94 mln. eurų atiteko švietimo įstaigų remontui ir tai sulaukė švietimo bendruomenės pasipiktinimo, kad galvojama apie statybas, o ne ugdymo turinio kokybę.
  • 2020-05-26
    Elonui Muskui ir Grimes kūdikio vardą vis dėlto teko pakeisti, bet nežymiai
    Atlikėjai Grimes ir jos milijardieriui mylimajam Elonui Muskui vis dėlto teko pakeisti sūnaus vardą, kad šis atitiktų Kalifornijos įstatymus. Tiesa, pakeitimai atlikti nežymūs ir, nors oficialiuose berniuko tapatybės dokumentuose skaičių nebeliko, vardas išliko neįprastas ir, tikriausiai, vienintelis toks pasaulyje.
    Iš pradžių garsi pora savo atžalai norėjo suteikti tokį vardą – X Æ A-12, tačiau remiantis Kalifornijos valstijos įstatymais, varduose naudoti arabiškus skaitmenis draudžiama. 32-ejų Grimes gerbėjui pasiteiravus, ar ji ir „Tesla“ vadovas padarė kokius nors pakeitimus, atlikėja atskleidė, kad sūnaus vardas dokumentuose įrašytas taip – X Æ A-Xii (skaičius 12 užrašytas romėniškai), rašo Dailymail.co.uk.
  • 2020-05-26
    Audrys Antanaitis: esperanto atveria kitas šalis ir žemynus

    Kokia frazė esperanto kalba Jums gražiausia? - Kiu demandas, tiu ne eraras (kas klausia, tas neklysta).

  • 2020-05-26
    Kazimieras Romualdas Župerka: ir stiliaus klaidos, ir originaliausios stiliaus figūros vaikšto tais pačiais keliais

    „Dar jaunystės metais, vos pradėjęs dėstyti stilistiką, esu (sau) padaręs tokį „atradimą“: ir stiliaus klaidos (trūkumai), ir originaliausios, puikiausios stiliaus figūros vaikšto tais pačiais keliais: daromos (sukuriamos) pažeidžiant tas pačias normas, tik nemokša nesuvokia, kad pažeidžia, jo „figūra“ būna nei į tvorą, nei į mietą, neatitinka norimos perteikti minties, o turinčio kalbos nuovoką – tyčia, sąmoningai laužoma „norma“ kelia nelauktumo efektą, daro estetinį poveikį, džiugina – va kaip galima pasakyti!“ Apie tai ir daugelį kitų įdomių kalbos dalykų – pokalbyje su kalbininku, visuomenės ir kultūros veikėju, Šiaulių miesto garbės piliečiu, profesoriumi habilituotu daktaru Kazimieru Romualdu Župerka. 


    Kone nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo, vienokia ar kitokia partija valdžioje, vis sužinom apie kokį naują potvarkį, adresuotą mokykloms, mokslo ir kitoms institucijoms, kuris tik mažina lietuvių kalbos vartojimo erdvę, išlaisvina iš bet kokių prievolių gimtajai kalbai, jos vartosenai. Toks požiūris – kaip vieno Juozo Apučio apsakymo sodiečio, kuris, paklaustas, kokius mokslus Vilniuje studijuojanti duktė, sakosi, kad jam gėda ir prisipažinti: lietuvių kalbą! Tarsi jos nemokėtų, tarsi jos dar reikėtų mokytis... „Ar nebus lietuviai pramiegoję tą dieną, kai Dievas savigarbą žmonėms dalijo?“ – kitados retoriškai klausė vienas šviesiausių mūsų kultūros žmonių Bronys Savukynas.

  • 2020-05-25
    Dalia Kiseliūnaitė: lietuvių filologijos studentai ir dėstytojai yra panašūs į liūdnojo vaizdo riterius, kovojančius su vėjo malūnais

    Pokalbis su Lietuvos kalbininke, humanitarinių mokslų daktare, Klaipėdos universiteto profesore Dalia Kiseliūnaite. 


    - Atsiranda nuomonių, kad lietuvių kalbos rašyba per sunki ir sudėtinga, ir kad ją jauniems žmonėms yra per sunku išmokti. Tad gal atėjo laikas paprastinti rašybą?


    O ką ten paprastinti? Kuo ji sudėtingesnė už anglų ar prancūzų? Ar susimąstome, kodėl angliškai žodžiai sea ir see rašomi skirtingai? Ar skundžiamės, kad beveik kiekvieną anglišką žodį reikia išmokti ne tik tarti, bet ir rašyti, iš klausos rašydamas toli gražu ne visada pataikysi. O prancūziškai? Kiek garsų tariame, o kiek raidžių rašome? Ką galima mūsų rašyboje paprastinti? Nerašyti nosinių? Ar neskirti ilgųjų balsių nuo trumpųjų? Rašybos taisyklės neatsirado per vieną dieną, kai ką keičiame ir mūsų laikais, bet būtinybės daryti dideles permainas nematau.


    - Kaip sekasi lietuvių kalbos pozicijas apginti Klaipėdos universitete?


    Manau, kad kiekvieno mokslininko pareiga yra puoselėti savo mokslo srities terminologiją ir palaikyti diskursą valstybine kalba. Iš mokslo monografijų esminiai dalykai turi nukeliauti į vadovėlius.


    Reikalavimas disertacijas ir publikacijas rašyti tik anglų kalba girdimas vis dažniau. Mokslinis darbas vertinamas tik tada, jeigu jį publikuos anglų kalba koks nors „prestižinis“ leidinys. Kas ir kaip tą prestižą sukūrė – čia jau kitas klausimas (šitame mechanizme ne paskutinį vaidmenį vaidina ir institucijos finansinės galimybės). Gera publikacija yra gera publikacija, kad ir kur ji būtų išspausdinta. Joje arba yra mokslo, arba jo nėra. Aš taip pat publikuoju ir angliškai, ir vokiškai, ir lenkiškai tada, kai matau, jog mano publikacija gali būti įdomi ne tik baltistams, mokantiems lietuviškai. Tačiau svarbiausia savo pareiga laikau su savo tyrinėjimais supažindinti tiesioginį adresatą ‒ Lietuvos ir Latvijos mokslo bendruomenę.


    Lietuvių filologijos studentai ir dėstytojai yra panašūs į liūdnojo vaizdo riterius, kovojančius su vėjo malūnais. Bet vėjo malūnus pakeitė vėjo jėgainės, o Don Kichoto iki šiol nepamiršome. Pažeidus pragmatikų ir humanitarų balansą, tapsime technologijų vergais. O tai jau visiška beprasmybė. 

  • 2020-05-24
    Apie baltistą Vladimirą Toporovą
    LRT laidos „Lietuva mūsų lūpose“ I dalis apie baltistą Vladimirą Toporovą, II dalyje apie Šventaragio legendą.
  • 2020-05-24
    Apie baltistą Vladimirą Toporovą
    LRT laidoje „Lietuva mūsų lūpose“ (2020-05-24).
  • 2020-05-23
    Seimo nariai reikalauja atšaukti nevalstybinės kalbos vartojimą praplečiantį sprendimą

    Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Audronius Ažubalis, Vytautas Juozapaitis ir Edmundas Pupinis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai Eugenijus Jovaiša, Aušra Papirtienė ir Stasys Tumėnas kreipėsi į Lietuvos Respublikos kultūros ministrą Mindaugą Kvietkauską, Lietuvos Respublikos l. e. ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas Žygimantą Vaičiūną, švietimo, mokslo ir sporto ministrą Algirdą Monkevičių, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininką Audrį Antanaitį reikalaudami atšaukti Konstitucijai prieštaraujantį Vyriausybės sprendimą „Dėl Lietuvos viešųjų ir administracinių paslaugų pritaikymo grįžtantiems arba atvykstantiems į Lietuvą asmenims bei asmenims, kalbantiems tik užsienio kalba“.

  • 2020-05-22
    G. Radvilavičiūtė: „Man išskirtinė vieta, kurioje susipažinau su pasauliu: dangumi, mirtimi, peizažu, kalba“
    – Kokia, Jūsų manymu, bus ar turėtų būti ateities Lietuva? Kokią ateities Lietuvą regite?
    – Kaip save suvokiantį subjektą, kurį valdo savarankiško, nebiurokratinio, valstybinio mąstymo politikai. Veikiančią drąsiai, kiek įmanoma paisančią nacionalinių interesų, nes nuo to didele dalimi priklauso visų tautybių Lietuvos gyventojų gerovė. 27-ių valstybių Europos Sąjungos bendrijoje subjektai yra skirtingi pagal daugelį požymių, poreikių, tradicijų, klimato specifiką ir panašiai.