Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2019-10-13
    Lenkijai laukiant rinkimų, ten gyvenantys lietuviai nerimauja: bijo, kad neapykanta nukryps į tautines mažumas

    Lenkijos lietuvių draugijos pirmininkas sako, kad būtent pagarbos pasigenda iš valdžios. Tautinių mažumų įstatymas esą daugiau formalumas. Išsaugoti lietuvybę prieš šimtmetį Lenkijos atplėštame Punsko ar Seinų krašte, pavyko tik tautiečių ir pačios Lietuvos pastangomis. Atidarytas konsulatas, Lietuvių namai, veikia lietuviška mokykla. Tačiau niekaip nepavyksta atidaryti lietuviškos mokymo įstaigos Suvalkuose. Savivaldybė, remdamasi tautinių mažumų įstatymu, patalpas suteiktų, tik jei pagrindinė mokymo kalba būtų lenkų.


    „Jeigu mums tą mokyklą įsteigs savivaldybė, tai bus mokymas fakultatyvinis, kurio rezultatas yra, na, labai mažas šitoje vietoje galima pasakyti ir taip žaidžiama, nes iš tikrųjų lyg ir yra užtikrinamas lietuvių kalbos mokymas, o jo nauda yra labai nedidelė“, – kalbėjo Lenkijos lietuvių draugijos pirmininkas Algirdas Vaicekauskas. Lenkijoje tautinės mažumos sudaro vos procentą gyventojų, todėl ir per rinkimų debatus jų problemos girdimos nebuvo.

  • 2019-10-12
    Gydytoja priversta aiškintis, kodėl paciento nekonsultavo rusų kalba

    Jauna šeimos gydytoja turi aiškintis vadovybei, kodėl atsisakė konsunltuoti pacientą rusiškai. Anot kolegų, jauna gydytoja labai išgyvena, o Sveikatos apsaugos ministerija sako, kad poliklinikos administracija perlenkė lazdą, – privaloma konsultuoti valstybinė lietuvių kalba, o pacientas turėtų pasirūpinti, kas jam padės susikalbėti su gydytoju, jeigu šis nemokės paciento kalbos.

  • 2019-10-12
    Holokausto memorialo Jeruzalėje vadovas nori, kad informacija jame būtų pasiekiama ir lietuviškai

    „Manau, kad to reikia, tačiau mums tam reikia profesionalų, kurie galėtų padaryti vertimus. Manau, kad tai yra labai svarbu“, – Lietuvos žurnalistams skirtame seminare Jeruzalėje sakė A. Shalevas. Audiogidais muziejuje besinaudojantys lankytojai šiuo metu gali pasirinkti vieną iš dešimties kalbų – anglų, prancūzų, vokiečių, ispanų, rusų, lenkų, portugalų, kinų, hebrajų ar arabų. Dauguma šių kalbų šiuo metu pasiekiami ir kiti ištekliai: Yad Vashem'o informacinė svetainė, aukų identifikavimo duomenų bazė, dauguma publikacijų. Lietuviškai šiuo metu pasiekiamos tik kelios edukacinės publikacijos.

  • 2019-10-12
    Irena Smetonienė įvertino Lavrinovičių kovą dėl Leylos vardo: lieka ne valstybė, o bardakas
    „Krypstam prie to, kad teisėje yra tik laisvė ir nebelieka nieko kito. Nelieka sistemos. Lieka ne valstybė, o bardakas“, – LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto profesorė Irena Smetonienė.
  • 2019-10-10
    Ar žinai, kad. Žemaičių kalba
    LRT radijo įdomybių laidelė, šįkart žemaitiškai apie žemaičių kalbą / tarmę.
  • 2019-10-10
    Kokius vardus nuo šiol bus galima duoti vaikams?
    Šeima teisme išsireikalavo, kad dukrai būtų įrašytas vardas Leyla. Vardas nekeltų bėdų, jei jo viduryje nebūtų „y“ ilgosios. Kalbininkai sako, kad toks įrašas būtų kita kalba. Kokį precedentą kuria Lavrinovičių šeimos istorija? Ar nuo šiol vaikus bus galima vadinti bet kaip, nesilaikant lietuvių kalbos taisyklių?

    Apie tai diskutuos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovė Aistė Pangonytė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesorė Irena Smetonienė ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Vytautas Mizaras. Ved. Mindaugas Jackevičius.
  • 2019-10-09
    Šiauliuose – augančio žemaičių kalbos prestižo ženklai
    LRT televizijos laidos „Panorama“ reportažas.
  • 2019-10-09
    Akmuo į kalbininkų ir filologų daržą.

    „Jau gana seniai stebiu nemalonias, švelniai tariant, tendencijas, vykstančias mūsų šnekamojoje ir bendrinėje kalboje. Ir kas baisiausia, nepastebiu jokių priekaištų, pasipiktinimų atsakingoms institucijoms už tai, kaip yra darkoma mūsų kalba.“ 

  • 2019-10-07
    Libertas Klimka. Apie spalio mėnesio pavadinimą

    Pavadinimas spalis – o teisingiau, spalių arba spalinis – nurodo, kad pagrindinis vėlyvo rudens rūpestis kaime būdavo linų apdorojimas. Darbai su linais – lapkritį ar gruodžio pirmoje pusėje. Spaliai – tai linų sumedėjusio stiebo šapeliai, atsiskiriantys nuo pluošto juos minant. Tai lūženos, kurias reikia nubraukti ir iššukuoti sulaužius mintuvais gerai išdžiovintus linų stiebelius. Šis mėnuo istoriniuose dokumentuose vadintas ir kitais vardais. Štai žemės ūkio darbus įprasmindavo senoviškas visagavio pavadinimas, nes jau visas derlius būdavo užbaigiamas nuimti nuo laukų, iš daržų bei sodų: ir linai, ir ropės, ir obuoliai.


    Dar įdomu, kad kai kuriuose kalendoriuose einamasis mėnuo įrašytas septintinio vardu. Septintasis metuose – tai andainykščio laiko skaičiavimo aidas, įrodantis, kad žemdirbiui metai prasidėdavo nuo pavasario...
  • 2019-10-07
    „Mokslo sriuba“: ar tūkstančiai šiuolaikinių kalbų galėjo susiformuoti iš vienos kalbos?
    VU podoktorantūros stažuotojo Vladimir Panov teigimu, kalbą galima laikyti universalia žmonijos evoliucijos adaptacija. Tokią mintį pagrindžia daugybės kalbų egzistavimas, jų panašus kompleksiškumas bei faktas, kad nėra nė vienos žmonių bendruomenės, kuri neturėtų kalbos. Taip pat svarbu paminėti ir kalbos svarbą formuojant asmeninius santykius, komunikuojant ir koordinuojant bendrus veiksmus. Universali kalba leido žmonėms sparčiau įsitvirtinti evoliucinės hierarchijos viršuje.