Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2019-08-03
    Kaip prakalbinti vaikus angliškai?

    Ar anksti pradėti mokytis antros kalbos gali būti žalinga? Ko reikia, kad vaikui būtų lengva įsisavinti užsienio kalbą? Apie tai ir dar daugiau sužinosite patyrusios užsienio kalbos mokymo ekspertės, leidyklos „Šviesa“ anglų kalbos ugdymo priemonių autorės Ramintos Rupšienės viešojoje paskaitoje „Kaip prakalbinti vaikus angliškai?” rugpjūčio 28 d. 18.00 val. Vieta: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Renginių erdvė (305 aud.)

  • 2019-08-02
    Po 5 metų lietuvių mūšio su Vokietijos galiūne „Audi“ – Europos Sąjungos teismo verdiktas
    Europos Sąjungos bendrasis teismas neseniai patvirtino ES intelektinės nuosavybės tarnybos sprendimą: „Audimo“ prašomas įregistruoti prekės ženklas gali būti painiojamas su „Audi AG“ prekės ženklu. Anot teismo, „Audi“ yra pagrindinis elementas ženkle „Audimas“, o tai gali suklaidinti vartotojus.
  • 2019-08-02
    Amerikietę į Lietuvą atvedė jidiš kalba

    Šiau­lių ap­skri­ties žy­dų bend­ruo­me­nės pa­sta­to ve­ran­do­je skam­bė­jo ji­diš kal­ba. Čia ame­ri­kie­tė Chris­ta Whit­ney fil­ma­vo in­ter­viu su žy­dų bend­ruo­me­nės na­riais. Vieš­nia sa­va­ran­kiš­kai mo­kė­si ji­diš kal­bos, o su­si­do­mė­ju­si ja dar mo­kyk­lo­je. Be­je, Lie­tu­va jai – ne­sve­ti­ma, iš čia ki­lę jos pro­se­ne­liai <...> 


    „Ma­no mo­čiu­tė bu­vo Ame­ri­kos lie­tu­vė, jos tė­vai at­vy­ko 1905 me­tais iš Ga­nyp­ro­vos Kel­mės ra­jo­ne. Pro­se­ne­lė yra gi­mu­si Vai­gu­vo­je", – tei­gia Ch. Whit­ney. Ame­ri­kie­tė pri­du­ria, kad jos se­ne­liai dar kal­bė­jo lie­tu­viš­kai, ta­čiau ties šia kar­ta kal­bos tra­di­ci­ja su­sto­jo. Ma­tyt, dėl to, kad praei­ta­me am­žiu­je kai ku­rie mig­ran­tai nu­spren­dė ne­sau­go­ti pro­tė­vių kul­tū­ros.

  • 2019-07-31
    Radijo paskaitos. Lituanistinio XVI–XVIII amžiaus paveldo tyrimai: kūrinys – kūrėjas – visuomenė
    Lietuvių kalbos instituto mokslininkės dr. Onos Aleknavičienės paskaita „Lituanistinio XVI–XVIII amžiaus paveldo tyrimai: kūrinys – kūrėjas – visuomenė“. Dr. Ona Aleknavičienė buvo pristatyta 2018 m. Lietuvos mokslo premijai gauti. Paskaita, įrašyta Lietuvos mokslų akademijoje sausio 29 d.
  • 2019-07-31
    Kokių kalbinių iššūkių patiria emigrantų vaikai?
    Nemaža dalis tautiečių vaikų auga ne Lietuvoje, tačiau senelius turi būtent tėvynėje. Dėl to ir ne vien dėl to vaikams neretu atveju bene privalu mokėti dvi kalbas. Kokių sunkumų ir kokių privalumų dėl to atsiranda? Kalifornijoje gyvenanti Justina G. Brazdžionis išleido edukacinę pasaką vaikams lietuvių anglų kalbomis „Nėjus ir Amadėjus“, „Neo&Amadeo“, ir sako, kad knyga gali būt naudinga ir Lietuvoje gyvenantiems vaikams mokantis anglų kalbos. Laidoje taip pat lankysis ankstyvosios dvikalbystės klausimais besidominti Dr. Inga Hilbig iš VU Filolofijos fakulteto Taikomosios kalbotyros instituto.
  • 2019-07-31
    Žemaičių kalbos laidotuvių žodyne miręs žmogus yra „nabašnikas“
    LRT Radijas. Kalba. Laidotuvių žodynas.
  • 2019-07-29
    Neįprasti gatvių pavadinimai vieniem kelia šypseną, kitiem – norą juos pakeisti
    Nuotakų, Linksmoji, Taboro, Krosnies ar Dausų – tokie gatvių pavadinimai vieniems žmonėms kelia šypseną, kitiems įspūdžio nedaro. Tačiau yra ir tokių gyventojų, kuriems kyla noras keisti gyvenamosios gatvės pavadinimą.
  • 2019-07-24
    Kokia šiandien bendrinės lietuvių kalbos būklė?
    Kažkada bendrinės kalbos nebuvo, bet XIX a. pabaigoje ėmė rastis, augo, kito, vystėsi. Kokia jos būklė šiandien, koks raidos etapas, fazė?
  • 2019-07-10
    Pasaulio kalbų tyrinėtoja skatina atsipalaiduoti dėl lietuvių kalbos: nėra požymių, kad ji nyktų
    Lietuvių kalba visada buvo jautrus objektas, suskaldęs visuomenę į dvi stovyklas. Vieni tvirtina esą jaunimas tampa vis neraštingesnis ir mieliau vartoja užsienietiškus žodžius nei lietuviškus. Kiti sako, kad į kalbą reikėtų žiūrėti kūrybiškiau. „Gaila, kad yra toks susiskaldymas tiek akademinėje erdvėje, tiek visuomenėje“, – LRT TELEVIZIJAI sako JAV Ročesterio universiteto dėstytoja dr. Solveiga Armoškaitė.
  • 2019-07-03
    Gyvoji istorija. Karaimų tautos tvirtybės šaknys
    Trakai iki šiol garsėja unikaliu istorijos reliktu – nedidele karaimų bendruomene, gyvenančia šiame mieste ir puoselėjančiais savo tradicijas. Tai bene vienintelis atvejis pasaulyje, kai vienoje vietoje, neprarasdami savo etninių bruožų – kalbos, religijos, rašto, papročių gyvuoja tokia negausi tautos dalis jau daugiau nei šešis šimtus metų...