Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2019-08-30
    Devynduoniai – mitiniai pasakojimai ir kalbinės asociacijos
    Devynduonių vardo kilmė įprastai suvokiama kaip skaitvardžio devyni ir daiktavardžio duona dūrinys. Aiškinantis tikrinio žodžio Devynduoniai etimologiją, į pagalbą kalbai ateina ir tautosakos tekstai.
  • 2019-08-29
    Slanime atidengtas paminklas iškiliam XVI a. LDK veikėjui Leonui Sapiegai
    Jurgitos Žąsinaitės-Gedminienės straipsnyje - apie rugpjūčio 22 d. Gardino srities pietuose (vakarų Baltarusijoje) įsikūrusiame, kadais Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei priklaususiame mieste Slanime atidengtą paminklą Trečiojo Lietuvos Statuto rengimui vadovavusiam LDK vicekancleriui, vėliau LDK kacleriui, LDK didžiajam etmonui, Slanimo seniūnui Leonui Sapiegai (1557-1633). Itin reikšmingas, anot autorės, L. Sapiegos dėmesys tautinei kalbai. Nepaisant to, kad šio iškilaus veikėjo rašto kalba buvo lenkų, jo rengto Trečiojo Lietuvos Statuto pratarmė liudija, kad L. Sapiega skyrė gimtosios ir rašomosios kalbos kategorijas ir Statuto pratarmėje akcentavo, kad teisiniai Lietuvos valstybės tekstai rašomi ne svetima, bet „sava“ (t. y. rusėnų) LDK kalba, kuri buvo viena iš pagrindinių tautinių to meto LDK kalbų.
  • 2019-08-29
    Tęsiamas paskaitų ciklas „Durys į baltų dievų pasaulį“
    Rugsėjo 10 d. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bibliotekoje (Renginių erdvėje, III a.) Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kartu su Lietuvos nacionaline biblioteka vėl kviečia praverti duris į baltų dievų pasaulį. Rugsėjo mėnesį vyks dvi paskaitos, kurios klausytojų dėmesį nuo pirmapradžių gamtos elementų ir galių perkels prie gyvųjų būtybių: žmonių, gyvūnų, augalų, sampratos ir simbolizmo mitologijoje.
  • 2019-08-29
    Kodėl kyla noras pasikeisti vardą: keletas priežasčių iš tai padariusių asmenų lūpų
    Vardas, pasirodo, daro poveikį formuojantis žmogaus asmenybei, be to, nemenkai veikia jo gebėjimą suvokti savo tapatybę. Jei jūsų vardas jums patinka ar bent neturite jam priekaištų, vargu ar apie tai kada nors susimąstėte. Tačiau savo vardų nemėgstantys arba dėl įvairių priežasčių netinkamais juos laikantys asmenys tikina, kad vardas – toji gimus priklijuota etiketė – akivaizdžiai sunkina gyvenimą. Portalo „HuffPost“ leidėjai nutarė pasiteirauti, kaip norą pasikeisti vardą aiškina keletas tai padariusių asmenų. Jų pateikti jų atsakymai gali padėti suvokti, kokie motyvai gali lemti tokį žingsnį.
  • 2019-08-27
    Prarastos prūsų kalbos beieškant. Pokalbis su kalbininke G. Blažiene
    Pokalbis su akademike prof. dr. GRASILDA BLAŽIENE, švenčiančia jubiliejų, apie kalbininkės nuveiktus darbus prūsistikos srityje, akademinius interesus ir šiuo metu atliekamus tyrimus bei Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje veikiančią jos jubiliejui skirtą parodą „Prarastos kalbos beieškant“
  • 2019-08-27
    Pabėgėlių vaikai į mokyklą ruošiasi jau kalbėdami lietuviškai, bet stebisi savo teisėmis

    Iš Irako atvykusios šeimos tėvas prisipažino, kad rūpestis vaiku jo šalyje suprantamas kiek kitaip, bet tame, jo įsitikinimu, meilės nė kiek ne mažiau. Į mokyklą mažuosius išleidžiančios šeimos raminasi tuo, kad neblogos daugumos vaikų lietuvių kalbos žinios paspartins jų integraciją.


    Šiuo metu centre gyvenantys vaikai geriausiai supranta rusų kalbą, o dalis jų susikalba ir lietuviškai. 12-metė Fatima mūsų šalyje dar tik du mėnesius, o jau geba puikiai lietuviškai kalbėti ir skaityti. Be centre vedamų kalbos kursų mergaitė pati eina į biblioteką ir skaito lietuviškas knygas.

  • 2019-08-27
    Lenkijos viceministras: didžiuojuosi, kad Lietuvos lenkai dirba ministrais, bet lūkesčiai nesikeičia
    G. Nausėda, rinkimų kampanijoje sakęs, kad pats pritartų nebent lenkiškų rašmenų įteisinimui antrajame paso lape, pažadų šiais klausimais nedalino, pabrėždamas sutarimo šiuo klausimu nebuvimą parlamente.
  • 2019-08-24
    Didėjantys grįžtančių emigrantų srautai išryškino naują problemą. Iššūkis – lietuvių kalba
    Palikdama Londoną, Miglė nuogąstavo, kaip prie naujos aplinkos gebės pritapti vaikai – sūnui tebuvo ketveri, kai tėvai jį išsivežė į Londoną, o svetur gimusiai dukrai dabar septyneri. Miglė didžiuojasi, kad jos atžalos geba laisvai susikalbėti gimtąja kalba, nors parvykus teko išgirsti aplinkinius stebintis, kodėl vaikų kalba netaisyklinga. Tačiau jos aplinkoje lietuvių emigrantų 90 proc. vaikų jau nebekalba gimtąja kalba.
  • 2019-08-23
    Prof. G. Subačius: sinonimai - kalbos stiprybė
    Pokalbis su lietuvių rašytinės kalbos istoriku GIEDRIUMI SUBAČIUMI, baigusiu lituanistiką Vilniaus universitete, 1999 m. įgijusiu habilituoto daktaro laipsnį, nuo 1994 m. dėstančiu JAV Ilinojaus universitete Čikagoje įkurtoje Lituanistikos studijų katedroje, 2001–2003 m. buvusiu Lietuvių kalbos instituto direktoriumi, tarptautinio mokslinio žurnalo „Archivum Lituanicum“ steigėju ir vyriausiuoju redaktoriumi, apie lietuvių kalbos istorijos „užkaborius“, skolinių vartojimą, šiandieninę kalbos situaciją ir perspektyvą. Šį rudenį jam bus įteikta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsteigta premija už dvi per pastarąjį dešimtmetį išleistas monografijas, kuriomis siekiama naujo mokslinio tikslo – nagrinėti sociolingvistinę lietuvių autorių rašybos reikšmę.
  • 2019-08-22
    Ką daryti, kad jūsų e. laišką perskaitytų
    Kaip parašyti e. laiško temos eilutėje tokį pavadinimą, kad visi jį perskaitytų? „Business Insider“ pasikalbėjo su keliais karjeros konsultantais, o šie pasidalino patirtimi ir patarimais...