Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2007-01-31
    ELTA, 2007-01-30


    Tarptautiniams medicinos terminams kuriami lietuviški atitikmenys

    Europos Komisijos ir Lietuvos biudžeto lėšomis iki šių metų pabaigos į lietuvių kalbą bus išverstas tarptautinis medicinos terminų žodynas MedDra.

    Pasak Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Vaistų registracijos skyriaus Poregistracinio vertinimo poskyrio vyr. specialisto Mindaugo Būtos, MedDra žodyno vertimas padės medikams geriau suprasti angliškus terminus, vartoti šių terminų taisyklingus lietuviškus atitikmenis, galbūt padės terminologijos specialistams rengiant naują lietuvišką medicinos terminų žodyną.

    "Tikimės, jog padedant Valstybinei lietuvių kalbos komisijai atsiras daugiau lietuviškų medicinos terminų atitikmenų tarptautiniams", - sakė M. Būta.

    Jo teigimu, 80 tūkstančių medicininių terminų apimantis žodynas bus išleistas elektronine forma ir juo bus galima naudotis nemokamai.

    "Naudingiausias šis žodynas turėtų būti farmacinėms įmonėms, kurios rengia įvairių preparatų charakteristikų santraukas ir užrašus ant pakuočių", - teigė M. Būta.

    Pasak VVKT atstovo, maksimali šio žodyno vertė - 100 tūkstančių eurų. Pusę žodynui išleisti reikalingos sumos finansuos Europos Komisija, kitą dalį - Lietuvos biudžetas.
  • 2007-01-30
    Estijos Kalbos inspekcija priekaištauja „Maximai“

    <A HREF="http://www.DELFI.lt" TARGET="_blank">http://www.DELFI.lt</A>
    2007 sausio mėn. 30 d. 11:49

    Estijos Kalbos inspekcija, ilgą laiką kovojusi už tai, kad prekybos tinklo „Maxima“ darbuotojai mokėtų estų kalbą, nusprendė susitikti su tinklo vadovybe, nes atskirų parduotuvių tikrinimas neduoda jokių rezultatų, praneša DELFI.ee.

    Skaitykite Adresas <A HREF="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=11979858" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=11979858</A>
  • 2007-01-29
    „Savaitė&quot; 2007-01-29 07:19

    Ne pavardė žmogų puošia, bet…

    Teodora Rašimaitė

    Liaudies išmintis sako, kad ne pavardė žmogų puošia, o žmogus pavardę, tačiau nuolatos gauname nemažai klausimų dėl pavardės keitimo — tai žmonėms svarbu dėl teisinių, moralinių ir… estetinių priežasčių. Tad nutarėme šiuos dalykus panagrinėti plačiau.

    Kaip keičiama pavardė

    Negražios pavardės

    Pavardžių dalybos

    Naujoviškos moterų pavardės

    Straipsnį žr. <A HREF="http://www.gliaudeliai.org/articles.php?lng=lt&amp;pg=70" TARGET="_blank">http://www.gliaudeliai.org/articles.php?lng=lt&amp;pg=70</A>
  • 2007-01-26
    Dėl mažėjančio raštingumo kalti tik kompiuteriai?

    Gintaras Aleknonis
    lrt.lt, 2007 01 25 / 17:27 /


    Neseniai Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu buvo tiriamas lietuvių kalbos ugdymo organizavimas bendrojo lavinimo mokyklose. Net 85 procentai pedagogų mano, kad svarbiausia visuomenės raštingumo mažėjimo priežastis – kompiuteriai, internetas, kitos naujos technologijos ir per jas plintanti anglų kalba, angliškas raidynas ir panašiai.

    Ar ne pernelyg dažnai dėl savo dvasios negalių mes skubame kaltinti naują techniką ir technologijas? Devynioliktojo amžiaus pradžioje valsas buvo vadinamas lemtinga infekcija, po šimtmečio kinas smerkiamas kaip tikras blogis, naikinantis žmonių tarpusavio bendravimą.

    Dar prieš penkiasdešimt metų rokenrolo mėgėjai kaltinti besimeldžią šėtonui. Šiandien mes taip pat skubame kaltę versti jei ne kitiems, tai bent aplinkybėms ir vaizduoti, kad lietuvių kalbai daugiausiai pavojų kelia globalėjimas.

    Panašų kalbos tyrimą atlikus Čekijoje buvo padaryta kiek kitokia išvada – kalbai labiausiai kenkia tai, kad tėvai vis mažiau bendrauja su savo vaikais...

    Žr. <A HREF="http://www.lrt.lt/news.php?strid=2838146&amp;id=3124086" TARGET="_blank">http://www.lrt.lt/news.php?strid=2838146&amp;id=3124086</A>
  • 2007-01-25
    Baigiamuosius darbus sijos kalbos kultūros rėtis


    Klaipėdos universiteto (KU) absolventų laukia dar vienas baigiamųjų darbų rengimo etapas - jau šįmet visų universiteto magistrantų ir doktorantų baigiamieji darbai bus tikrinami kalbininkų.

    Magistro ir doktorantūros studijas šiais metais baigiantys studentai turės tris konsultacijų valandas, per kurias galės išsiaiškinti, ar jų baigiamasis darbas atitinka kalbos kultūros reikalavimus, ištaisyti kalbos klaidas, pagerinti savo darbo kokybę.

    Studentų darbai šiuo aspektu bus ir vertinami. Tiesa, ne balais, o gana radikaliai: kaip tenkinantys arba netenkinantys kalbos kultūros reikalavimų.

    Kalbininkų rekomendacinio pobūdžio išvados bus pateikiamos baigiamųjų darbų gynimo komisijai, kuri galiausiai ir nuspręs, ką daryti su darbu, pateiktu su išvada &quot;netenkina kalbos kultūros reikalavimų&quot;. Komisijos galimybės - itin didelės: ji gali sumažinti vertinimą vienu, keliais balais, netgi nepriimti darbo gynimui.

    Paklaustas, ar sąžininga, tarkim, tiksliųjų mokslų studentams mažinti balus už tai, kad jų darbai parašyti ne tokia taisyklinga lietuvių kalba, kaip filologų ar kitokių humanitarinių mokslų srities specialistų, KU Lietuvių kalbos katedros vedėjas doc. Albinas Drukteinis teigė, jog taisyklinga kalba - vienas iš privalomų darbo tvarkingumo rodiklių.

    Visų klaidų netaisys...

    Žr. straipsnį <A HREF="http://www.ve.lt/?rub=1065924815&amp;data=2007-01-25&amp;id=1169662938" TARGET="_blank">http://www.ve.lt/?rub=1065924815&amp;data=2007-01-25&amp;id=1169662938</A>
  • 2007-01-23
    2007-01-23 17:31
    BNS

    Siūloma parlamente įkurti Terminijos komisiją

    Valstybinė lietuvių kalbos komisija ragina Seimo pirmininką Viktorą Muntianą kuo greičiau parlamente sukurti Terminijos komisiją.

    Komisija Seime rūpintųsi tuo, kad parlamentarai nepasimestų tarp senų netaisyklingų ir juos pakeitusių naujų terminų.

    „Vyriausybei atskaitingose institucijose yra sukurtos Terminijos komisijos ir įstatymų terminai bei sąvokos yra tvarkomi pagal tam tikrą metodiką bei pagal Lietuvos terminų banko įstatymą, Seime tokios terminijos komisijos nėra, todėl turime keistą situaciją. Pavyzdžiui – yra paruoštas Finansų ministerijos įstatymo projektas ir buvome sutarę, kad senųjų įstatymų terminų, jei jie yra ir dalykiškai ir termiškai netaisyklingi, mes jau nebeimame, tačiau, kai įstatymo projektas atkeliavo iki Seimo, Teisės departamentas pagrįstai sako, kad senuose įstatymuose visai kiti terminai“, – po susitikimo su parlamento vadovu sakė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė.

    Pats parlamento vadovas pasisako už tokios komisijos sukūrimą ir artimiausiame Seimo valdybos posėdyje ketina tokį siūlymą teikti svarstyti valdybos nariams.

    &lt;...&gt; <A HREF="http://www.alfa.lt/straipsnis/121531?endDate=2007-01-24&amp;allArticles=false" TARGET="_blank">http://www.alfa.lt/straipsnis/121531?endDate=2007-01-24&amp;allArticles=false</A>
  • 2007-01-20
    Žmonių, norinčių mokytis lietuvių kalbos, nemažėja

    Dalia Cidzikaitė

    Nors daugelis iš mūsų apie vasarą tikrai dar nesvajoja, studentai – esantys ir būsimi – jau pradėjo galvoti, o kai kurie ir planuoti savo vasarą. Tiems, kurie nežino, ką darys vasaros metu, ir tiems, kurie nusprendė šią ateinančią vasarą pramokti arba patobulinti savo lietuvių kalbą, pagyventi Lietuvoje ir iš arčiau susipažinti su lietuvišku gyvenimu, tačiau neturi laiko arba nežino, iš kur gauti informacijos, „Draugas” siūlo interviu su dviejų Lietuvos aukštųjų mokyklų darbuotojomis, kurios jau ne pirmus metus užsieniečiams, taigi, ir Amerikos lietuviams bei amerikiečiams, siūlo intensyvius lietuvių kalbos ir kultūros kursus.

    Šįkart jūsų dėmesiui pokalbis su Vilniaus universitete Lituanistinių studijų katedros rengiamų intensyvių Vasaros ir Žiemos lituanistikos kursų vedėja Virginija Stumbriene.

    – Nuo kada Vilniaus universitete organizuojami lituanistikos kursai užsieniečiams? Ar nuo pirmųjų kursų atsirado kokių nors naujovių?

    – Vilniaus universitete Vasaros lituanistikos kursai buvo rengiami dar sovietiniais metais. Pradėti rengti apie 1977 metus. Tada atvykdavo tik JAV lietuvių vaikai ar vaikaičiai ar išeivių į kitas šalis vaikai ir vaikaičiai. Kiti užsieniečiai negalėdavo dalyvauti kursuose. Mūsų katedra, Lituanistinių studijų katedra, buvo įkurta 1990 m., Lietuvai vėl tapus nepriklausomai. Dabar Vasaros kursuose sulaukiame studentų iš įvairiausių šalių. Dažniausiai į vasaros kursus atvyksta 6070 studentų. Kartais mažėliau. Maždaug trečdalis jų paprastai yra iš JAV. Tik dalis jų yra lietuvių kilmės (pvz., iš 20 amerikiečių 56 būna lietuvių kilmės). Atvyksta vyresnių ir jaunesnių žmonių. Kursų dalyviai suskirstomi į 56 grupes pagal lietuvių kalbos mokėjimą. Pernai pirmąkart buvo grupė vertėjams.

    Yra dviejų savaičių ir mėnesio kursai. Studentai mokosi lietuvių kalbos (kasdien po 23 paskaitas, viena paskaita – pusantros valandos), klauso paskaitų apie Lietuvos kultūrą (etnokultūrą, istoriją, literatūrą, lietuvių kalbą ir pan.), aplanko Vilniaus muziejus, dalyvauja ekskursijoje po Vilniaus universitetą, po Vilnių. Šeštadieniais vyksta ekskursijos į Trakus, Kauną ir Pažaislį, Rumšiškių liaudies buities muziejų, Druskininkus, Aukštaitijos nacionalinį parką ir pan.

    – Be Vasaros kursų siūlote dar Erasmus kalbos kursus. Kuo ši programa skiriasi nuo vasarinės?

    – Be Vasaros lituanistikos kursų rengiami intensyvūs Žiemos lituanistikos kursai. Žiemos kursai prasideda pirmosiomis sausio dienomis. Šių kursų programa panaši į Vasaros kursų programą, tik šeštadieniais nevykstame į ekskursijas. Intensyvūs Erasmus lietuvių kalbos kursai pradedantiesiems Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedroje rengiami žiemą. Jie skirti Erasmus programos studentams, pavasario semestrą studijuosiantiems įvairiose Lietuvos aukštosiose mokyklose. Studentai atvyksta iš įvairių Europos šalių. Vasaros kursus Erasmus programos studentams rengia kitos Lietuvos aukštosios mokyklos. Erasmus kursų programa Vilniaus universitete panaši į kitų Lituanistinių studijų organizuojamų lituanistikos kursų programas.

    Be intensyvių lituanistikos kursų VU vyksta ir metinės lietuvių kalbos studijos įvairių kalbos mokėjimo lygių studentams. Šie studentai turi 11 paskaitų per savaitę. Pradedantiesiems visos paskaitos yra lietuvių kalbos paskaitos. Pažengusieji ir mokantieji klausosi paskaitų apie Lietuvos istoriją, etnokultūrą, socialinį ir politinį Lietuvos gyvenimą, lietuvių literatūrą. Rengiami vakariniai įvairių kalbos mokėjimo lygių kursai dirbantiems žmonėms. Paskaitos vyksta 2 kartus per savaitę. Erasmus programos studentai, kurie studijuoja VU, lietuvių kalbos mokosi Lituanistinių studijų katedros rengiamuose įvairių kalbos mokėjimo lygių kursuose semestrą (90 val.).

    – Ar lituanistikos kursai vis dar yra populiarūs tarp užsieniečių? Iš kokių šalių atvažiuoja daugiausia? Ar sulaukiate Amerikos lietuvių?

    – Žmonių, norinčių mokytis lietuvių kalbos, nemažėja. Studentai atvyksta iš įvairiausių šalių. Vasaros kursuose sulaukiame studentų daugiau nei iš 20 šalių: JAV, Airijos, Anglijos, Argentinos, Australijos, Baltarusijos, Čekijos, Gruzijos, Ispanijos, Italijos, Izraelio, Japonijos, Kinijos, Kolumbijos, Korėjos, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Norvegijos, Rusijos, Slovakijos, Suomijos, Švedijos, Ukrainos, Vokietijos ir kitų. Į vasaros kursus daugiausia atvyksta iš JAV. Iš kitų šalių po 1, 2, 3, 4 žmones. Yra studentų, kurie atvyksta į intensyvius kursus penktą ar septintą kartą (žiemą ir vasarą).

    – Kokie žmonės (amžius, profesija ir pan.) dažniausiai atvažiuoja mokytis?

    – Atvyksta įvairiausio amžiaus studentų: aštuoniolikmečių, dvidešimtmečių, trisdešimtmečių, keturiasdešimtmečių, penkiasdešimtmečių, šešiasdešimtmečių, septyniasdešimtmečių. Vyriausiai studentei buvo 88 metai. Tai buvo anglė iš Prancūzijos. Su meile ją prisimename. Mokantis kalbos grupėse puikiai dera jaunystės žavesys, branda ir didelė gyvenimo patirtis. Kursus lanko vakarykščiai mokinukai, studentai, diplomatai, vertėjai, menininkai, gydytojai, virėjai, inžinieriai, kompiuterininkai, kalbininkai, vadybininkai, dvasininkai, mokytojai, dėstytojai, mokslininkai ir kiti. Pačių įvairiausių profesijų žmonės.

    – Ar pasitaikė tokių studentų, kurie pabėgo po kelių dienų ar savaitės?

    – „Pabėgančių” iš kursų be rimtos priežasties pasitaiko labai retai. Vadovauju kursams daug metų. Neatsimenu daug tokių studentų. Vos porą. Gal taip nutiko todėl, kad žmonės nebuvo pasirengę mokytis kalbos. Kartais nutinka taip, kad studentai turi nutraukti studijas dėl šeimą ištikusių rūpesčių – artimųjų ligos ar mirties.

    – Kaip apie Jūsų universitete rengiamus kursus būsimi studentai sužino?

    – Studentai sužino vieni iš kitų, siunčiame informaciją į užsienio universitetus, informuojame užsienio šalių ambasadas Lietuvoje. Mūsų interneto adresas <A HREF="http://www.lsk" TARGET="_blank">http://www.lsk</A>. flf.vu.lt.

    – Gal jau žinote šios vasaros kursų datą ir programą?

    – Intensyvūs Vasaros lituanistikos kursai vyks: nuo birželio 26 iki liepos 25 d. (mėnesio kursai); nuo birželio 26 iki liepos 11 d. (2 savaičių kursai). Programą parengiame vėliau. Programa visada susideda iš lietuvių kalbos paskaitų, paskaitų apie kultūrą ir kultūrinės programos (ekskursijos po VU, Vilnių, kitus Lietuvos miestus ir įdomias vietas, išvykos į muziejus, esančius Vilniuje).

    – Ačiū už pokalbį.

    Kalbino Dalia Cidzikaitė
    Draugas / 4545 W. 63rd St. / Chicago, IL 60629-5589
  • 2007-01-20
    Kas Lietuvoje raštingiausias?

    Laidos vedėja L.Smolskienė.
    lrytas.lt

    2007-01-20 00:03

    Ar žinote, kad žodžius „gydytojas“ ir „rašytojas“ pirmasis pavartojo Mikalojus Daukša? O galbūt dar nesate girdėję, kad Motiejus Valančius teatrą siūlė vadinti „vypsosena“?

    Šias ir nemažai kitų įdomybių apie lietuvių kalbą išgirsite šį vakarą 21 val. 10 min. LTV2 laidoje „Žodžių kišenė“, kurią veda kalbininkė Lina Smolskienė.

    Žr. <A HREF="http://www.lrytas.lt/?data=20070127&amp;id=11692460281167566909&amp;view=4" TARGET="_blank">http://www.lrytas.lt/?data=20070127&amp;id=11692460281167566909&amp;view=4</A>
  • 2007-01-15
    VARDAI, PASLĖPTAS RASIZMAS, EUFEMIZMAI IR...

    Ona Bartkiūtė

    Literatūra ir menas, 2007-01-12 nr. 3125

    Ne pirmą kartą laikraščiuose ar per televiziją bei radiją pasigirsta frazių dėl mūsų žmonių nesugebėjimo savo vaikams išrinkti vardų. Visų klaipėdiečių mylimam Seimo nariui Vytautui Čepui kadaise ėmė ir užkliuvo „Klaipėdoje“ net Lukas. Nejaugi, juokaudama klausiu, jis nėra vartęs Naujojo Testamento? Gal nepatiko, kad tai apaštalo vardas (per pretenzingas(?), bet juk yra ir Petras...), kad kilęs iš lotynų kalbos, kad reiškia ne Lietuvos, o Lukanijos (Italijos srities) gyventoją? Itin lietuvišką vardą turinčiam tai būtų gal ir pagirtinas dalykas... Tačiau tada iš mūsų vardyno tektų išguiti ir kitus su krikščionybe bei visapasauline kultūra pas mus atkeliavusius vardus, o su pavardėmis, kurias pagal jų buvusią funkciją senieji dzūkai ir tebevadina pravardėmis, būtų dar liūdniau. Tik žemaičiai yra išlaikę daug pavardžių, sutampančių su gražiais lietuviškais vardais – Jomantas, Vismantas, Gedgaudas, Norvilas, Montvydas... Bet ir Žemaitijoje pilna Kazlauskų, Arlauskų, Čerkų... Lietuviškai skambėtų gal kaip Ožiniai, Ereliniai bei Taurės... Žr. <A HREF="http://ct.svs.lt/lmenas/?leid_id=3125&amp;kas=straipsnis&amp;st_id=10027" TARGET="_blank">http://ct.svs.lt/lmenas/?leid_id=3125&amp;kas=straipsnis&amp;st_id=10027</A>
  • 2007-01-12
    Papūga ir jos 950 žodžių 2007.01.12 | 06:12

    Niujorke laikoma Afrikos pilkoji (Žako) papūga N'kisi nustebino net ir visko mačiusius mokslininkus. Galima sakyti, kad ji savo intelektu pranoksta kai kuriuos žmones. Paukštis moka apie 950 žodžių, vartoja taisyklingas gramatines veiksmažodžių formas, pats išranda prasmingus žodžius, turi humoro jausmą ir netgi šiokių tokių telepatinių sugebėjimų.

    Žr. <A HREF="http://www.balsas.lt/naujienos/rinktiniai/straipsnis10468" TARGET="_blank">http://www.balsas.lt/naujienos/rinktiniai/straipsnis10468</A>