Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2006-10-28
    Nešvanki pavardė

    lrytas.lt, 2006-10-28 05:02

    Garsios britų aktorės Brendos B L E T H Y N pokštai apie lietuvių kalbą juokingi pasirodė tik BBC1 laidos „Penktadienio vakaras su Jonathanu Rossu“ žiūrovams.

    Garsiose kino juostose „Puikybė ir prietarai“, „Paslaptys ir melagystės“ bei daugelyje kitų nusifilmavusi B.****hyn Lietuvoje vaidino septynių valstybių prodiusuojamame mini seriale „Karas ir taika“.

    Akivaizdu, kad nesuprasdama aplink dūzgiančio „babilono“ aktorė Lietuvoje jautėsi nekaip. Jai nepatiko, kad filmavimo aikštelėje skambėjo ne tik anglų, bet ir lietuvių, čekų, lenkų, italų kalbos.

    Žr. straipsnį <A HREF="http://www.lrytas.lt/?id=11619817831161492325&amp;view=4" TARGET="_blank">http://www.lrytas.lt/?id=11619817831161492325&amp;view=4</A>
  • 2006-10-28
    Adresas <A HREF="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=11058788" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=11058788</A>
    />
    Kazachai užsimojo atsisakyti kirilicos ir taip susilpninti ryšius su Maskva

    <A HREF="
    http://www.DELFI.lt" TARGET="_blank">http://www.DELFI.lt</A>
    2006 spalio mėn. 26 d. 23:48

    Nepaisant, draugiškų dvišalių Maskvos ir Astanos santykių, Kazachstanas vis ryžtingiau demonstruoja norą savarankiškai tvarkytis šalies viduje. Tam, šalies prezidento Nursultano Nazarbajevo įsitikinimu, gali padėti kirilicos rašmenų atsisakymas, rašo „Nezavisimaja gazeta&quot;.
    Šią savaitę kalbėdamas Kazachstano tautų asamblėjos (konsultacinės institucijos, kuriai vadovauja pats prezidentas) posėdyje N. Nazarbajevas vėl užsiminė apie perėjimą nuo kirilicos prie lotyniškų rašmenų. Per artimiausią pusmetį jam turėtų būti pateikti pasiūlymai šiuo klausimu.

    Žr. straipsnį <A HREF="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=11058788" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=11058788</A>
  • 2006-10-26
    Sveiki,
    noreciau suzinoti, kodel kino festivalis pavadintas AXX. K okia siu simboliu prasme?
    Aciu !
  • 2006-10-24
    BNS, 2006-10-23

    Televizijos programų retransliuotojams gresia įpareigojimas dėl oficialių ES kalbų

    Lietuvos kabelinės televizijos ir kiti retransliuotojai ateityje turės užtikrinti, kad bent viena kalba, kuria retransliuojama televizijos programa, būtų oficiali Europos Sąjungos (ES) kalba. Tokį įpareigojimą Radijo ir televizijos komisija (RTK) planuoja patvirtinti trečiadienį, pranešė RTK.

    Anot pranešimo, įpareigojimas būtinas įgyvendinant Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimus dėl pirmenybės suteikimo oficialioms ES kalbos.

    &lt;...&gt; žr. <A HREF="http://www.elekta.lt/article/articleview/124/1/1/" TARGET="_blank">http://www.elekta.lt/article/articleview/124/1/1/</A>
  • 2006-10-21
    Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimas Nr. 1017 „DĖL LITUANISTIKOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ PRIORITETO ĮGYVENDINIMO 2007–2008 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO“ (Žin., 2006, Nr. Nr. 111-4230)
    arba <A HREF="http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=284561" TARGET="_blank">http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=284561</A>
    />


    Vilnius
  • 2006-10-19
    LTSR ar LR architektūros paminklai?


    Aurelija Kripaitė, &quot;15 min&quot;
    2006 spalio mėn. 19 d. 00:01

    Lentelės ant kultūros vertybių vis dar verčia suklusti, kam iš tiesų priklauso architektūros paminklai - Lietuvos Respublikai ar buvusiai Tarybų Sąjungai. Per šešiolika nepriklausomybės metų taip ir nebuvo pakeistos metalinės lentelės ant daugelio šalies kultūrinių vertybių - architektūrinę vertę turinčių pastatų, skulptūrų, prie piliakalnių, kapinaičių. Nuo daugelio jų greitosiomis nuimtos nebereikalingos raidės &quot;TSR&quot;, tačiau likę įspaudai vis tiek ryškiai šviečia iš tolo.
    Tokios lentelės vis dar puikuojasi ant uostamiesčio muziejų, valstybinių įstaigų. &lt;...&gt;

    Žr. <A HREF="http://whatson.delfi.lt/archive/article.php?id=10984294" TARGET="_blank">http://whatson.delfi.lt/archive/article.php?id=10984294</A>
  • 2006-10-19
    Kazachstano bankas padarė klaidą savo paties pavadinime

    BNS
    2006 spalio mėn. 19 d. 10:04

    Kazachstano centrinis bankas ketina išleisti naujus banknotus, nepaisydamas įsivėlusios rašybos klaidos, praneša BBC. Ant banknotų puikuojasi kirilica padaryti įrašai kazachų kalba, tačiau žodyje „bankas“ įvelta rašybos klaida – pavartotas kazachų kalbai būdingas raidės „k“ variantas. &lt;...&gt;

    Žr. <A HREF="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=10986787" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=10986787</A>
  • 2006-10-18
    Estų kalbos testas gerokai praretino kandidatų į policininkus gretas

    BNS
    2006 spalio mėn. 18 d. 00:01

    Estų kalbos testas pakišo koją dešimtims abiturientų, nutarusių stoti į Vidaus apsaugos akademijos policijos koledžą. Į konsteblio specialybę buvo gautas 101 pareiškimas. Dalis kandidatų estų kalbos testą jau buvo laikę, o 59 abiturientai tai padarė praėjusią savaitę.
    Egzamino rezultatai daug ką nuvylė. &lt;...&gt;

    Žr. <A HREF="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=10973816" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=10973816</A>
  • 2006-10-12
    Kauno diena, 2006 m. spalio 12 d., ketvirtadienis, Nr. 234 (17998)

    Rūta KANOPKAITĖ

    Nelietuviškų tikrinių vardų rašymas kelia audringus ginčus jau ne pirmi metai. Diskusijų daug, painiavos nemažėja. Laikraščiuose, knygose, afišose - tikra mišrainė: vienur Volfgangas Amadėjus Mocartas, kitur - Wolfgang Amadeus Mozart, vienur George Bush, kitur - Džordžas Bušas. Vokiškas pavardes kai kas jau ėmė lietuvinti pagal anglų kalbos tarimo taisykles. Su prancūzų dar kebliau - užrašytų tik prancūziškai vardų daugelis nemoka ištarti. Sulietuvintų neatpažįsta šaltiniuose. “Net nebūčiau pagalvojęs, kad prancūzų romantinės dailės pradininko Teodoro Žeriko pavardė rašoma taip nepanašiai į tarimą - Theodor Gericault”, - nustebęs kasėsi pakaušį studentas.

    Ar ginčų žiežirbas užgesins jau pusantrų metų rengiama Valstybinės kalbos įstatymo nauja redakcija, kurią ketinta priimti iki kitų metų sausio 1 dienos? Vargu. Įstatymo rengimo darbo grupės oponentai ketina kreiptis į teismą, jei nebus atsižvelgta į jų siūlymus svetimų kalbų pavardes rašyti taip, kaip jos tariamos, originalų variantą pateikiant tik skliausteliuose. Jų manymu, lietuvių kalba neturi būti išstumiama iš viešųjų užrašų, mokslo srities, vardų ir pavadinimų rašybos.

    Tuo tarpu minėtos darbo grupės atstovė, Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė įsitikinusi, kad tikrinių vardų tarimo užrašymas būtų originalo iškraipymas. Jos manymu, naujoji Valstybinės kalbos įstatymo redakcija atitinka laiko dvasią, mūsų narystę Europos Sąjungoje ir globalizacijos vėjus. Įstatymo pataisoms nepritariančius mokslininkus M.A.Pavilionienė vadina dogmatiškos kalbos gynėjais. Dėl kilusių nesutarimų lapkritį ketinama surengti dar vieną mokslinę konferenciją, skirtą Valstybinės kalbos įstatymui.

    Beje, tarpukario Lietuvos spaudoje užsienietiškos pavardės būdavo pateikiamos originalo rašyba. Rasime ten ir Churchil’į, ir Roosewelt’ą, ir de Gaulle’į. Sovietmečiu viskas buvo pertaisyta pagal dėsnį “kak slyšitsia, tak i pišetsia, kak pišetsia, tak izdajotsia” (kaip girdima, taip rašoma, kaip rašoma, taip išleidžiama). Iš pirmo žvilgsnio patogu, bet pažvelgus giliau - nelabai. Mat pavardės originalo rašyba apskritai būdavo nenurodoma, o tai skaitytojo akyse žinomą asmenybę paversdavo pusiau anonimiška.

    Abi šios praktikos ne idealios, nes nelabai patogios eiliniams piliečiams. Jie irgi turi savo nuomonę apie nelietuviškų pavardžių rašybą. “Delfi” portale ta tema buvo net keli šimtai atsiliepimų. Pacituosiu porą būdingiausių. “Gerbkime savo kalbą, jos taisykles ir mažiau pataikaukime kitiems. Nes kitaip nusivažiuosime iki to, kad kinų pavardes rašysime jų rašmenimis”. “Aš noriu tobulėti ir šviestis. Pavardės, parašytos vien originalo kalba, - vienpusiškas problemos sprendimas. Manyčiau, jog prie originaliai parašytos pavardės skliausteliuose turėtų būti rašoma lietuviškai, kad visiems būtų įprasta perskaityti”.

    Ne tik kalbinė, bet ir politinė problema - lenkų, gyvenančių Lietuvoje, pavardžių rašyba. Jau seniai aukščiausiu lygiu deramasi dėl reikalavimo išlaikyti autentišką jų užrašymą. Kadangi lietuviškoji abėcėlė skiriasi nuo lenkiško raidyno, tą padaryti gana keblu ne tik lingvistiniu, bet ir techniniu aspektu, atsieitų papildomų biudžeto išlaidų. Kita vertus, puritoniškai laikantis taisyklės autentiškai rašyti nelietuviškas pavardes, problema pučiasi it balionas. Kaip be klaidų užrašyti norvegišką vardą, kuriame yra mums keista raidė - a ir e hibridas? O kur dar vadinamieji “umliautai”, visokiais brūkšneliais ir stogeliais pastiprintos balsės ir priebalsės kitose kalbose...

    Tai ką daryti - nertis iš kailio ar nusičiaudėt? Juk mūsų “nosinių” ir “paukščiukų” Vakarai irgi nelabai paiso.
  • 2006-10-11
    Plėtojami lituanistikos moksliniai tyrimai Lietuvoje

    <A HREF="http://www.DELFI.lt" TARGET="_blank">http://www.DELFI.lt</A>
    2006 spalio mėn. 11 d. 13:40

    Vyriausybė patvirtino Lituanistikos mokslinių tyrimų prioriteto įgyvendinimo 2007-2008 m. programą. Programa padės plėtoti lituanistikos mokslinius tyrimus bei įgyvendinti lituanistikos mokslinių tyrimų prioritetą kitų mokslo sričių, krypčių ir šakų atžvilgiu, sakoma Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime spaudai.
    Programa yra skirta tų strateginių lituanistikos mokslinių tyrimų krypčių plėtros paskatinimui, kurių poreikių netenkina dabartinis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimas. &lt;...&gt;

    Žr. <A HREF="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=10919223" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=10919223</A>