Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2007-01-03
    Lietuviai kalba taisyklingiau

    „Žinių radijas“
    2007 sausio mėn. 3 d. 13:39

    Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Donatas Smalinskas „Žinių radijui“ tvirtino, kad Lietuvoje gerėja bendrinės kalbos vartojimas. Vis dėlto, pasak kalbos sergėtojo, dar nemažai pasitaiko tarties ir kirčiavimo klaidų.
    „Kai lyginame klaidas, padarytas prieš penkerius ar šešerius metus, mes matome, kad žodynas gerėja ir žodžių, kuriuos netaisyklingai vartojo mūsų kalbėtojai anksčiau, mes jau nebegirdime ir nebematome.

    Žr. toliau <A HREF="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=11683293" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=11683293</A>
  • 2007-01-03
    Geriau būtų, kad telefonai su defektais nebūtų pardavinėjami
    Gintautas Grigas

    Mobilieji telefonai kasdien tobulėja. Jais jau galima ir fotografuoti, ir po internetą naršyti. Tobulėja ir žinučių siuntimas. Galima siųsti ne tik paprastą tekstą, bet ir vaizdus, muziką. Spartėja ir teksto rinkimas. Į telefonus įdedamas žodynas pagal kurį aparatas iš vieno klavišo paspaudimo bando nuspėti, kuri iš kelių ant jo užrašytų raidžių tiktų į renkamą žodį. Ir dažniausiai nuspėja teisingai. Taigi rinkti žinutes galima ir patogiai, ir sparčiai. Apie tai daug rašoma telefonų reklamose.
    Bet... nutylima apie trūkumus, defektus. Apie tai, kad Lietuvoje pardavinėjami mobilieji telefonai su defektais „Lietuvos Aidas“ rašė š. m. lapkričio 27 d. (Nr. 270). Priminsime, kad ten buvo kalbama apie telefonus, kuriuose nėra visos lietuvių kalbos abėcėlės raidžių, arba, jei jos yra, tai išsiunčiant teisingai surinktą žinutę jos tekstas sugadinamas – raidės su diakritiniais ženklais (pvz., ą, č, ė, ...) pakeičiamos kitomis raidėmis. Ir taip dėl šio defekto pastangos parašyti taisyklingą, sklandžią žinutę nueina perniek.
    Bet svarbu ne tik patys liūdni faktai, bet ir priežastys dėl ko taip atsitinka. Kitaip sakant, geriau gydyti ligą, o ne jos simptomus, dar geriau – pašalinti ligą sukeliančias priežastis.
    Savo galimybėmis mobilieji telefonai artėja prie kompiuterių. Panašių problemų su lietuviškais rašmenimis buvo ir kituose kompiuteriniuose tekstuose.
    Tam, kad bent iš dalies būtų sutvarkytos valstybinės kalbos problemos kompiuteriuose, Lietuvos Vyriausybė dar 1997 m. birželio 26 d. priėmė nutarimą Nr. 678 „Dėl kompiuterinės technikos gaminių privalomojo sertifikavimo“, kuriame buvo rašoma:
    „2. Nustatyti, kad nuo 1998 m. balandžio 1 d. kompiuterinės technikos gaminiai, perkami valstybės ir savivaldos institucijoms, įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms privalo būti sertifikuoti pagal tinkamumo juose naudoti lietuviškus rašmenis reikalavimus (pagal 2 priedą)“.
    O tame priede pasakyta:
    „1. Kompiuterinės technikos gaminiai turi teisingai apdoroti lietuvių kalba parašytus ir Lietuvos standartuose nustatytu būdu koduotus tekstus. Jeigu numatyta galimybė dirbti su kelių kalbų tekstais, lietuvių kalba turi būti pagrindinė ir tam tikslui parengiama automatiškai.
    2. Kompiuterinės technikos gaminiai, naudojami duomenims perduoti, turi teisingai siųsti kompiuterių tinklais (elektroninis paštas, „Internetas“ ir panašiai) lietuvių kalba parašytus ir Lietuvos standartuose nustatytu būdu koduotus tekstus“.
    Praėjo beveik dešimt metų, o bėdų vis dar pasitaiko. Kodėl? Ar buvo kas nors daroma šiuo klausimu?
    Taip. Tik ne ta kryptimi?
    1998 m. liepos 9 d. LR Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 856, kuriame atidėjo minėto nutarimo įgyvendinimo terminą dar metams – iki 1999 m. liepos 1 d.
    Dar kartą nutarimo vykdymo terminas buvo atidėtas 2000 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 943.
    Ir pagaliau 2001 m. balandžio 27 d. klausimas buvo galutinai „išspręstas“ – LR Vyriausybės nutarimu Nr. 481 buvo išvis panaikintas daug vilčių teikęs LR Vyriausybės nutarimas Nr. 678 „Dėl kompiuterinės technikos gaminių privalomojo sertifikavimo“.
    Daugelis galėtų pasakyti, kad jau šis tas lietuviško kompiuteriuose atsirado ir nesant sertifikavimo – rašome kompiuteriu lietuviškus tekstus, galime rašyti lietuviškus laiškus, jau turime ir į lietuvių kalbą išverstų kompiuterių programų. Bet ar pakankamai?
    Lyginant su programų vertimu į kitas kalbas, nuo Europos Sąjungoje vartojamų 20-ies kalbų vidurkio atsiliekame apie 2–3 kartus (ne absoliučiu kiekiu, o santykiniu – įvertinus lietuviškai kalbančių skaičių), apie 10 metų pavėlavome su tarptautinio lietuviškų rašmenų kodavimo standarto ISO 8859-13 įvedimu į operacines sistemas „Windows“, jau apie 15 metų vėluojame su kompiuterių komplektavimu tarptautinius ir Lietuvos standartus atitinkančia visaverte klaviatūra. Jeigu būtų veikęs kompiuterinės įrangos sertifikavimas, tikrai lietuvybė kompiuteriuose būtų arčiau kitų Europos kalbų lygio.
    Prieš 15–20 metų dauguma Lietuvoje parduodamų kompiuterių tiko tik angliškiems arba rusiškiems tekstams apdoroti. Dabar panaši lietuvių kalbos situacija mobiliuose telefonuose. Bet mobiliųjų telefonų turime kur kas daugiau, negu kompiuterių. Be to dalį kompiuterių keičia modernūs telefonai. Todėl ir problema aktualesnė, ir pasekmės sunkesnės. Jau pasigirsta balsų, kad darkydami kalbą telekomunikacijose tampame beraščių tauta.
    Mobiliųjų telefonų sertifikavimas lietuvių kalbos požiūriu būtų veiksminga priemonė užkirsti kelią lietuvių kalbos darkymui žinutėse, iš telefonų siunčiamuose elektroniniuose laiškuose ir kitose tekstinėse komunikacijose.
    Interneto svetainės „Lietuvių kalba informacinėse technologijose“ archyvuose tebeguli dar 2001 m. parengtas programinės įrangos sertifikavimo nuostatų projektas (<A HREF="http://www.likit.lt/frames/turinys/turinys.htm" TARGET="_blank">http://www.likit.lt/frames/turinys/turinys.htm</A>, sk. Sertifikavimas). Jį atnaujinus, papildžius mobiliųjų telefonų klausimais ir jam suteikus juridinio dokumento statusą, tikrai sumažėtų ar išvis išnyktų pavojus nusipirkti lietuviškam susirašinėjimui netinkamą telefoną.

    „Lietuvos aidas“ 2006 m. gruodžio 21 d., Nr. 292 (10085), p. 1, 3.
  • 2007-01-03
    Šiemet diktantą rašyti kviečiami viso pasaulio lietuviai

    <A HREF="http://www.DELFI.lt" TARGET="_blank">http://www.DELFI.lt</A>
    2007 sausio mėn. 3 d. 00:01


    Atslūgus Naujųjų metų sutikimo siautuliui visi lietuviai galės išmėginti savo jėgas dalyvaudami antrajame Nacionalinio diktanto konkurse. Sausio 27 d. per Lietuvos radijo pirmąją ir Lietuvos televizijos antrąją programą bus skaitomas specialiai rašytojų sukurtas tekstas, sakoma pranešime spaudai.

    Žr. <A HREF="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=11677624" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=11677624</A>
  • 2006-12-30
    Klaipėda, 2006-12-30

    Vaikams - ir dievų vardai
    EGLĖ PETKUTĖ

    Klaipėdiečiai stebina gebėjimu vaikams parinkti išskirtinius vardus.
    Nepaisant to, daugelis tėvų lieka ištikimi jau dešimtmetį populiariems lietuviškiems ir tarptautiniams vardams. Besi-džiaugdami naujagimiu tėvai kartais praranda sveiką protą. Jie parenka atžalai vardą, net nesusimąstę, kaip šis gali pakeisti vaiko gyvenimą.

    Populiarūs tie patys

    Civilinės metrikacijos skyriaus vyresnioji inspektorė Irena Zabulienė vis dar stebisi tėvais, kurie siekia išrinkti kuo įmantresnį vardą.
    „Tikrai ne visi tėvai pagalvoja, kaip jų vaikas jausis, turėdamas keistą vardą. Tačiau ir patarimų retai klauso, nes būna įsitikinę, kad vardas - puikus“, - apgailestavo specialistė.
    Daugiau nei dešimtmetį vardus registruojanti moteris prisiminė Deivido ir Ievos vardų bumą. „Kai juos išgirsdavau, net oda šiurpdavo“, - prisipažino I.Zabulienė.
    Jau 10 metų iš populiariausių vardų penketuko neišnyksta Luko vardas. Jis kasmet suteikiamas 20-30 berniukų. Mergaitėms nuo 1996-ųjų vis dar dažnai duodami Gretos, Gabrielės, Ievos vardai. Pastaraisiais metais vis populiaresnis tampa Emilijos vardas. Šiandien maždaug kas dvidešimtas jaunasis klaipėdietis yra Lukas, Matas, Emilija arba Gabija.
    Per 2006-uosius Civilinės metrikacijos specialistė užregistravo ir tokius retus vardus kaip Deusamas, Dairondas, Era, Bonita, Dyva, Ayda. Kitais metais tėvai stebino parinkę Remarko, Rūpo, Nikodemo, Machyros, Izidės, Geistės vardus.

    Vardas - viena raidė

    Parinktas vardas turi ne tik patikti tėvams, bet ir atitikti lietuvių kalbos normas. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vyriausioji specialistė Aistė Pangonytė sakė, kad dažnai sulaukia skambučių su klausimu, ar galima registruoti vieną ar kitą vardą.
    „Neseniai paskambino iš vieno metrikacijos skyriaus, kur norėta užregistruoti vardą iš vienos raidės - „A“. To būti negali, nes „A“ nėra daiktavardis“, - aiškino specialistė.
    Šeimos psichoterapeutas Gediminas Navaitis teigė, jog vardas kaip garsų sąskambis neturi jokios įtakos žmogaus gyvenimui.
    „Tačiau vardas kaip simbolis - labai svarbus. Priežastis paprasta. Tėvai, rinkdami atžalai vardą, išreiškia savo nuostatas ugdant būsimą asmenybę. Pavyzdžiui, davę Napoleono vardą, jie tikisi, kad sūnus bus išskirtinė asmenybė ir taps žinomas“, - sakė psichologas.
    Žaloja psichologiškai
    G.Navaitis pastebėjo, kad įmantrių vardų ypač vaikosi menkesnį išsilavinimą turintys tėvai.
    „Tokie tėvai tikisi, kad aplinkiniai stebėsis, džiaugsis neįprastu vardu. O kas toliau? Inteligentiškas žmogus pagalvoja, kaip atžala jausis su tuo vardu visą gyvenimą, ar vardas netaps našta“, - svarstė socialinių mokslų daktaras.
    Pasak specialisto, netikęs vardas gali tapti didelių psichologinių problemų priežastimi. Vaikui gali tekti klausytis nuolatinių patyčių iki jam sueis 18.
    Mat Lietuvos įstatymai leidžia pasikeisti vardą tik suaugusiam žmogui.
    Uostamiestyje norinčių pasikeisti vardą atsiranda nedaug. Per šiuos metus tokių užregistruota vos 20.
    Globoja iš dangaus
    Krikštijamam vaikui tradiciškai suteikiamas ir antrasis - šventas vardas. Kai kurie vardai, tokie kaip Lukas, Matas, Kristina, jau yra šventi, todėl antrojo vardo nebereikia.
    Šventą vardą tėvai gali pasirinkti iš ilgo sąrašo. Nors atėję pas kunigą vardą jau paprastai būna išrinkę.
    „Jis nėra privalomas, bet rekomenduojamas. Šventi vardai priklausė asmenims, kurie tam tikru istoriniu laikotarpiu Bažnyčios buvo pripažinti šventaisiais. Gavęs šventąjį vardą, žmogus įgyja globėją danguje, savo angelą sargą visam gyvenimui“, - aiškino Kristaus Karaliaus parapijos klebonas kunigas Vladas Gedgaudas.

    Str. skelbia <A HREF="http://whatson.delfi.lt/news/people/article.php?id=11650095" TARGET="_blank">http://whatson.delfi.lt/news/people/article.php?id=11650095</A>
  • 2006-12-28
    E. Bunka nežino pačių elementariausių kalbos sąvokų – tiksliau, tos srities terminų. Šneka apie literatūrinę kalbą, kai ta sąvoka seniai pakeista į bendrinės kalbos sąvoką. Rašantysis turėtų žinoti bent terminus to dalyko, apie kurį rašo. Pamoka ateičiai.
  • 2006-12-28
    Senoji airių kalba taps oficialia ES kalba

    2006-12-28

    Nuo 2007 m. sausio 1 d. senoji airių kalba bus pripažįstama kaip viena iš oficialių ES kalbų. Tą pačią dieną prie ES prisijungs Rumunija ir Bulgarija, tad tikimasi, kad oficialiomis ES kalbomis tą pačią dieną bus paskelbtos ir šių Balkanų valstybių kalbos...

    Žr. <A HREF="http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/56801" TARGET="_blank">http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/56801</A>
  • 2006-12-26
    (C) Josepho-Mari de Maistre'o perspėjimas dabarčiai: „Tiek individo, tiek tautos išsigimimas yra tiesiogiai proporcingas kalbos išsigimimui“

    Be morales - ne is vietos net kalbos dalykuose
  • 2006-12-25
    Kūčių pasirokavimai

    Eugenijus Bunka
    lrytas.lt, 2006-12-25 13:54

    Ilgiausią metų naktį tvartuose kalba gyvuliai. Mokslininkai to nepripažįsta, tačiau tautosaka nepasiduoda. Ir dar prideda, kad žmonėms nevalia klausytis, ką jų augintiniai šneka. Jei vis dėlto jie bandys kišti ausis kur nereikia, blogai baigsis.
    Mokslininkai tokiais prietarais netiki, todėl Kūčių naktį po užėdžius nelandžioja. Tautosaka neleidžia to daryti, todėl iki šiol taip ir neaišku, kaip susirokuoja gyvuliai. Nors manoma, kad jie šneka žmonių kalba, bet vėlgi neaišku, kokių... Žr. toliau <A HREF="http://www.lrytas.lt/?data=20061223&amp;id=11670481721166162625&amp;sk_id=&amp;view=4&amp;p=1" TARGET="_blank">http://www.lrytas.lt/?data=20061223&amp;id=11670481721166162625&amp;sk_id=&amp;view=4&amp;p=1</A>
  • 2006-12-23
    Vokietijoje išsiskyręs lenkas su savo vaikais negalės kalbėtis lenkiškai

    | 2006 12 23 14:41:15 |
    OMNI Laikas

    Lenkijos ir Vokietijos santykiuose kilo naujas diplomatinis nesusipratimas. Lenkas Wojciechas Pomorskis (Voicechas Pomorskis), išsiskyręs su žmona vokiete, norėjo susitikinėti su savo dviem dukromis, tačiau vokiečių valdininkai jam uždraudė su jomis kalbėtis lenkiškai, rašo dienraštis &quot;Dziennik&quot;. Pasak jo, į konfliktą įsitraukė ir Lenkijos URM.

    Lenkijos vyriausybės įgaliotinis ryšiams su Vokietija Mariuszas Muszynskis (Marjušas Mušynskis) sakė, kad šiuo klausimu Berlyne kalbėsis su Vokietijos vyriausybės atstovais ir bandys išsiaiškinti, kodėl taip elgiamasi su lenkų vyrais, kurie, išsiskyrę su žmonomis vokietėmis, turėjo joms palikti vaikus. Jis tikino, kad ir anksčiau yra girdėjęs, jog atvykę pas savo vaikus į Vokietiją lenkai negali su jais kalbėti gimtąja kalba.

    M.Muszynskis nemano, jog vokiečiai sąmoningai žemina lenkus, kadangi tėvui kalbantis su vaikais pokalbyje turi dalyvauti ir vokiečių valdininkas, kuris nemoka lenkiškai. Tačiau, pasak jo, tai techninė problema, kurią lengva išspręsti. Jį stebina tik tai, jog ši taisyklė negalioja nei prancūzams, nei anglams, o tik lenkams.

    Tuo tarpu W.Pomorskis vokiečių valdininkus padavė į teismą.

    BNS
  • 2006-12-19
    Švedai gėdijasi savo kaimo pavadinimo

    <A HREF="http://www.DELFI.lt" TARGET="_blank">http://www.DELFI.lt</A>
    2006 gruodžio mėn. 19 d. 10:13


    Švedijos kaimo Fjuckby gyventojai siekia, kad jų bendruomenei būtų suteiktas kitas pavadinimas. Jie skundžiasi, kad dėl globalizacijos jų kaimo pavadinimas skatina asociacijas su angliškais žodžiais, todėl jie tampa tarptautiniu pajuokų objektu. Be to, gyventojus gėdina ir tai, kad tą patį reiškia ir švediškas žodis „juck“.
    „Neturėtų kilti abejonių, kad dėl šių santykinai naujų asociacijų, vietovės „Fjuckby“ pavadinimo tarimas ir rašymas visuomenėje kelia juoką ir skatina tyčiotis. &lt;...&gt;

    Skaitykite <A HREF="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=11556412" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=11556412</A>