Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2006-05-04
    todėl, kad demokratija <img src="modules/xsmiles/i/smile1.gif" alt="Šypsena">))
  • 2006-05-03
    kodel diskriminuojamos kitos kalbos?
  • 2006-05-03
    JAV himnas tik amerikonų kalba giedotinas
  • 2006-05-03
    Kokia kalba turėtų būti giedamas JAV himnas?


    Lietuvos radijas / ELTA

    Anglų kalba yra vienintelė, kuria turėtų būti atliekamas JAV nacionalinis himnas, Senate pareiškė vienas JAV senatorius, įsitraukdamas į karštus ginčus dėl naujosios himno versijos ispanų kalba.

    Senatorius Lamaras Aleksanderis, Tenesio valstijos respublikonas, teigė, kad „Žvaigždėmis nusėta vėliava“ giedojimas užsienio kalba gali vesti prie susiskaldymo imigrantų nacijoje, kurią vienija bendra kalba. „Anglų kalba yra dalis to, kas mes esame kaip amerikiečiai. Tai dalis to, kas mus jungia“, - teigė jis. „Štai todėl mes visuomet turėtume himną giedoti savo bendra kalba, tai reiškia, angliškai“, – sakė senatorius.

    &lt;...&gt;

    Žr. <A HREF="http://193.219.139.117/new/news.php?strid=31491&amp;id=1830619" TARGET="_blank">http://193.219.139.117/new/news.php?strid=31491&amp;id=1830619</A>
  • 2006-05-02
    Bėdos žinomos, tai ką darysime?
  • 2006-05-02
    KAIP VISUOMENĘ SUDOMINTI LIETUVIŲ KALBA

    Vitas Labutis
    (Literatūra ir menas, 2006-04-28 nr. 3093)


    Daug kas apie mūsų kalbininkus pasako: jie be paliovos viską taiso, išsigalvoja visokių taisyklių, moka tik visus barti... Šitaip esą visuomenė įbauginama, praranda pasitikėjimą savo kalbinėmis galiomis, ir todėl ne vienas &quot;kai kas&quot; verčiau linkęs rašyti ne lietuvių kalba. Žodžiu, kalbininkai esą kalti dėl visų kalbos negerovių, negalių ir bėdų. Jau ir tarp pačių kalbininkų randasi &quot;globalizuotų ir europizuotų švyturių&quot;, kurie piktinasi sẽnių kalbos taisytojų grynai gynybine kalbos taktika. Čia dažniausiai turimi galvoje bet kokie kalbos taisymai, kartais gal visas norminamasis kalbos darbas – visos pastangos ginti lietuvių kalbą, jos savitumą nuo visokiausių pavojų, į kuriuos ji patenka keičiantis tautos gyvenimo politinėms, socialinėms, kultūrinėms aplinkybėms, išjudinančioms ir moralines nuostatas.

    Grįžtelėję į netolimą praeitį – į okupacijos metus, – matome, kokia tuomet lietuvių tautos savitumui buvo reikalinga nuolatinė jos kalbos gynimo taktika. Visaip laviruodami ir gudraudami dauguma lietuvių kalbininkų žadino domėjimąsi bandoma virtuvėje uždaryti gimtąja kalba. Tam buvo panaudojamas ir po mokslo leidiniu paslėptas kalbos praktikos žurnalas &quot;Kalbos kultūra&quot;, ir vėliau kukliai vadinami &quot;Kalbos sekcijos sąsiuviniai&quot;, ir šimtus klausytojų į Vilniaus universiteto didžiulę salę sutraukdavę atskirų kalbos aktualijų svarstymai, ir pagaliau dviejų leidimų sulaukusios &quot;Kalbos praktikos patarimų&quot; knygos... Visur čia buvo daugiausia ginamasi nuo plačiai skleidžiamų rusicizmų, hibridų, vertalų, svetimų konstrukcijų... Ir anais laikais vis pasigirsdavę raginimų liautis užsispyrusiai gintis, nes kalba vis kintanti ir laikas įteisinti viską, kas yra dabartinėje vartosenoje. Tokias mintis palaikydavo ir &quot;neklystančioji&quot; partija, gerai supratusi lietuvių kalbos &quot;turtėjimo&quot; tarybiniais metais perspektyvas.

    O dabar, globalizacijos ir integracijos į savitą Europos Sąjungą sąlygomis milžiniškai išaugus žiniasklaidos jėgai, vis plačiau įsitvirtinant kompiuterizacijai ir internetizacijai, ar gynybinė lietuvių kalbos taktika jau visai pasenusi ir nebereikalinga? Faktai rodo, kad jos visai atsisakyti būtų pragaištinga.

    Dar neišrauta su šaknimis daugybė dėl rusų kalbos poveikio atsiradusių svetimų žodžių, atskirų jų reikšmių, rusiškos kilmės konstrukcijų, frazeologinių posakių. Štai prieš porą metų išleistoje verstinėje knygelėje apie anglų kalbos sąmojį (! ?) randame karlikus, garnizonus, jau nusibodusių taisyti prielinksnio pas konstrukcijų (&quot;Pas juos (=Jų) ilgos barzdos&quot<img src="modules/xsmiles/i/smile2.gif" alt="Mirkt">. Kita vertus, užgriuvo su mielu noru pasisavinamos anglybės, anglišką žodžių tvarką kopijuojantys sakiniai. O ką jau bekalbėti apie kiekviename mieste lietuviui akis badančias svetimas iškabas, pavadinimus. Lietuvių kalba išstumiama iš daugelio mokslinių straipsnių puslapių. Net apie dabartinės lietuvių kalbos sakinio sandarą Lietuvoje lietuviai skaito pranešimus anglų kalba. Lietuviškai skaityti neprestižiška, nesolidu.

    Sako, kad lenkai iš gamintojų išsireikalavę, kad kompiuteriai turėtų visus specifinius lenkų kalbos rašmenis. Mums tinka &quot;švepluojančios&quot;, nosinių raidžių nepripažįstančios programos. Mūsų nešiurpina, kai aukštojoje mokykloje filologai iš dekanato gauna tokius kompiuteriu spausdintus pranešimus: &quot;Tai ka parasiau apie liet.fil. ir uzs.k. busimu antrakursiu [...] kurs.d. galioja visoms misrioms programoms: kurs. ir baig. darbu temas jiems turi siulyti lituanistai ir uzsienio kalba kuruojancios katedros...&quot; Ar čia vien kompiuteris kaltas? Juk jo programoje skyrybos ženklų esama, o šalutinis sakinys neišskirtas. Taigi, matyt, čia kažkieno raštingumas šlubuoja abiem kojomis.

    Priekaištuose kalbininkams dėl pernelyg didelio užsidarymo atskirų kalbos taisymų ir akademinių darbų kiaute esama ir tiesos.

    &lt;...&gt;

    Visuomenės domėjimąsi gimtąja kalba vis dėlto daugiausia lemia mokyklos –– visų pakopų vidurinės, taip pat ir aukštosios mokyklos. Kam jose visose teikiami prioritetai, kokie čia keliami uždaviniai, kokios programos, vadovėliai, kaip nuteikiami mokytojai, dėstytojai ir mokyklų vadovybė, tokia linkme ir krypsta lietuvių kalbos prestižas bei lygis. Jeigu visur mokyklose svarbiau anglų kalba, tai ko čia norėti, kad visuomenei pirmiausia rūpėtų lietuvių kalba. Visa tai turėtų lemti ne vienos ministerijos, ne saujelės biurokratų sprendimai, o į plačias diskusijas dėl gimtosios kalbos reikalų turėtų būti įtraukiama kuo daugiau šios kalbos specialistų, mokytojų ir visa šviesuomenė, kuriai dar rūpi išlikti lietuviais Lietuvoje.

    Žr. <A HREF="http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3093&amp;kas=straipsnis&amp;st_id=8688" TARGET="_blank">http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3093&amp;kas=straipsnis&amp;st_id=8688</A>
  • 2006-04-06
    Vilniuje atidaroma “Ermenegildo Zegna” parduotuvė


    &quot;Jūsų tarpininkas&quot;
    2006 balandžio mėn. 6 d. 10:18

    Corbis/Scanpix
    Koncerno &quot;MG Baltic&quot; priklausanti mažmeninės prekybos drabužiais tinklą valdanti &quot;Aprangos“ grupė ketvirtadienį pagal franšizės sutartį su kompanija „Ermenegildo Zegna“ Vilniuje atidaro pirmąją Baltijos šalyse vyriškų drabužių ir aksesuarų parduotuvę „Ermenegildo Zegna“.
    Sostinės Didžiojoje gatvėje duris atversiančios parduotuvės plotas sieks 180 kv. metrų, investicijos į šį projektą - 1,2 mln. litų, pranešė „Apranga“ &lt;...&gt;

    Žr. <A HREF="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9238272" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9238272</A>
  • 2006-04-03
    Ar čia Lietuva?

    Užsienietis, eidamas Gedimino prospektu Vilniuje, prasitarė: jei negirdėčiau lietuviškai kalbančių praeivių, pamanyčiau, kad esu kažkur Vakarų Europoje. Kodėl išorės reklamose, viešuose užrašuose nebėra lietuvių kalbos?

    Šią problemą svarstė Lietuvos Sąjūdžio tarybos sukviesti kalbininkai ir kalbos tvarkytojai. Iš pradžių pasitarimo dalyviai aiškinosi, kuo skiriasi prekių ženklai, kurie visame pasaulyje rašomi vienodai (neverčiami), ir prekių ar paslaugų teikimo įstaigų, kurių pavadinimai rašomi vietine kalba (pvz., Ispanijoje, Prancūzijoje) ir net vietine abėcėle (pvz., Graikijoje).

    Analizuoti išoriniai užrašai Gedimino prospekte. Pastebėta, kad daugelyje vitrinų prekių ženklai („Salamander“, „Zaza“, „Kristina“, „Mango“) vartojami kaip parduotuvių pavadinimai, lietuvių kalba nenurodant įstaigos paskirties ar prekių rūšies (batai, drabužiai ir pan.). Tai jau vartotojų teisių pažeidimas, nes pagal ES nuostatas informacija turi būti suprantama, be to, diskriminuojami užsieninių prekių ženklų nežinantys vartotojai. Taip pat žinotina, kad iš dalies pakeistas ar ne visas prekės ženklas jau tampa viešuoju užrašu, kuriam galioja Kalbos įstatymas. Prekių ženklais negali būti bendriniai žodžiai arba vertimai (pvz., „Gintaro krantas parduotuvė“ išversta į „Amber shop“).

    Pasitarimo dalyviai pabrėžė tendencingą nenorą vartoti lietuvių kalbą. Vienas ryškiausių pavyzdžių – „Forum Palace“ be jokio lietuviško vertimo ar bent paaiškinimo, kas tai yra – parduotuvė, sporto salė, teatras ar naktinis klubas. Kitas pavyzdys – parduotuvė „Kristi Ana“ (Gedimino pr. 44). Į gatvę žvelgia keturi dideli langai su užrašais: „Chanel“, „Precision“, „Ultra correction“, „Ultra-Firming Care“, „The Skin Caviar Collection“, „New“, „Write off your lines“, „Plumb Perfect“, „Targeted“, „Line concentrate“, „Love at first Glow“ &lt;...&gt;

    Lietuvos Sąjūdžio taryba

    Visą str. žr. <A HREF="http://xxiamzius.lt/numeriai/2006/03/29/nuom_03.html" TARGET="_blank">http://xxiamzius.lt/numeriai/2006/03/29/nuom_03.html</A>
  • 2006-04-03
    Lietuvos žinios, 2006-04-03

    Bronius GENZELIS, filosofas: Kodėl įstatymų aiškinimas nesutampa su pačiais

    Keisti dalykai dedasi mūsų padangėje. Valstybingumą galima prarasti ir atgauti. Tačiau nė viena tauta neatgijo, praradusi savo kultūrą. Tai puikiai suprato tiek rusų, tiek vokiečių okupantai, todėl be atodairos stengėsi iš žmonių atminties ištrinti istorinę atmintį, priversti žmonės atsisakyti savo kalbos. Bet pirmą kartą Lietuvos Respublikos istorijoje turime savo išrinktą Seimą ir jo sudarytą Vyriausybę, kuri yra tokia abejinga krašto likimui. Ekonomika gali rūpintis ir okupantai.
    Lietuvos Konstitucijos 14 straipsnis skelbia: &quot;Valstybinė kalba - lietuvių kalba&quot;. Mokslo ir studijų įstatymuose pasakyta, kad teikiamas prioritetas humanitariniams mokslams. Visi šie straipsniai palaipsniui lieka istoriniuose analuose. Algirdui Brazauskui tapus ministru pirmininku, lietuvių kalba pradėjo nykti iš viešojo gyvenimo, mokslui pradėjo vadovauti asmenys, patys neturintys jokios mokslinės potencijos. Ir ši problema didėja. Nugrimsiu į prisiminimus: Arvydas Juozaitis būtent dėl šių dalykų atsistatydino iš ministro pirmininko patarėjo pareigų. Iki tol nebuvau apie Brazauską menkiausio blogo žodžio ištaręs. Bet kai prasidėjo totalinis lietuvių kalbos puolimas, kultūrino paveldo naikinimas, mėginau susitikti su premjeru ir priminti jam, kad viena iš Sąjūdžio atsiradimo priežasčių buvo kova dėl savo kultūros, kalbos išsaugojimo. Anais laikais Antanas Sniečkus galėjo teisintis - tokia Maskvos valia. Paklausiau Brazausko: o kieno dabar valia? Išgirdau: &quot;Švietimo ir mokslo ministras - ne mūsų partijos narys&quot;. Dabar ministras - socialdemokratas, bet situacija negerėja. Vadinasi, tai ne ministro partiškumo reikalas. Dėl to ir pasinėriau į prisiminimus.&quot;Lietuvos žiniose&quot; Vytautas Rubavičius išsamiai išanalizavo humanitarinių ir socialinių mokslų padėtį Lietuvoje, jų finansavimo problemas. Nemaža grupė Lietuvos mokslininkų, tarp jų ir nehumanitarų, kreipėsi į ministrą pirmininką dėl humanitarinių ir socialinių mokslų padėties, bet atsakymo negavo. Kreipėsi ir į prezidentą. Prezidentas susirūpino ir pažadėjo kreiptis į Konstitucinį Teismą su klausimu, ar Vyriausybės priimti aktai atitinka Lietuvos Konstituciją. Jos 106 straipsnyje pasakyta, kad Respublikos Prezidento teikimas Konstituciniam Teismui &quot;sustabdo šio akto veikimą&quot;.Štai tada valdininkai pradėjo verstis per galvą. Ryškus įrodymas - A.Vaškelytės straipsnis &quot;Lietuvos žiniose&quot; ir jos cituojamas švietimo ir mokslo ministro patarėjas G.Viliūnas (keista, kodėl aiškina ne pats ministras?). Straipsnyje teigiama, esą iš pretendentų į profesoriaus, vyriausiojo mokslo darbuotojo ar kitas pareigas aukštosiose mokyklose ir mokslinių tyrimų institucijose nereikalaujama skelbti užsienyje mokslinių darbų, užtenka &quot;išleisti mokslo monografiją, vadovėlį arba kitą reikšmingą mokslo darbą pripažintose (tai yra turinčiose legalų ISBN kodą - nuo savęs pridursiu: šį kodą turi beveik visos stambesnės Lietuvos leidyklos - B.G.) leidyklose, kad ir kokios šalies ji būtų. Nesvarbu ir kalba, kuria publikuojamas mokslo darbas.&quot; Būtų gerai, jeigu tai būtų tiesa. Juk niekas nepakeitė doktorantūros gynimo tarybų sudarymo bei teisės vadovauti doktorantams principų, kur pasakyta, kad tų tarybų nariais ir doktorantų vadovais gali būti tik mokslininkai, per pastaruosius 5 metus ISSN registruotuose užsienio žurnaluose paskelbę ne mažiau kaip 2 straipsnius (ten nėra jokių išlygų). Nuo jų priklauso dėstytojų ir profesorių krūvis. Gali gauti Lietuvoje valstybinę premiją, būti užsienyje apdovanotas, tavo pavardė gali būti įtraukta į specialias mokslo enciklopedijas, bet Lietuvos mokslo biurokratams tai nieko nereiškia, svarbu, kad darbai būtų spaudinami jų nurodytuose leidiniuose. Toks asmuo, ir turėdamas profesoriaus vardą, negali dalyvauti rengiant doktorantus. Tad šis rašinys skirtas asmenims, kurie nėra susipažinę su visa biurokratų kūryba. Atsiverskime 2005 metų liepos 11 dienos švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintą 2006 metų valstybės biudžeto asignavimų mokslui ir studijoms paskirstymo mokslo ir studijų institucijoms bendrų principų aprašą. Jame rasime tokį punktą: &quot;Už dalyvavimą tarptautiniuose humanitarinių ir socialinių mokslų tarptautinių programų projektuose skiriama 3 proc. visų lėšų, tekusių šios srities moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai vystyti&quot;. O kitame punkte rašoma: &quot;Už dalyvavimą tarptautiniuose fizinių, biochemijos ir technologijos mokslų tarptautinių programų projektuose skiriama 12 proc. visų lėšų, tekusių šios srities moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai vystyti&quot;. Gera lygybė? Prie šio aprašo yra priedas: &quot;Humanitarinių ir socialinių mokslo sričių mokslinės produkcijos formalus vertinimas taškais&quot;. Jame paaiškinama: &quot;Tarptautiniu mastu pripažinta (mokslo) leidykla - leidykla, publikuojanti ne tik savo šalies mokslininkų darbus; savo produkciją platinanti ne vienoje šalyje; publikuojanti tarptautiniu mastu pripažintus periodinius ir tęstinius mokslo (kultūros, profesinius) leidinius (privaloma prieiga per internetą, suteikianti pakankamą informaciją apie leidyklos pobūdį ir tarptautinį pripažinimą). Tarptautiniu mastu pripažintas periodinis arba tęstinis mokslo leidinys - periodinis arba tęstinis mokslo leidinys, registruotas tarptautinėse duomenų bazėse; plačiai cituojamas, prenumeruojamas daugelyje šalių mokslinių bibliotekų periodinis arba tęstinis leidinys (privaloma prieiga per internetą, suteikianti pakankamą informaciją apie leidyklos pobūdį ir tarptautinį pripažinimą&quot; (potekstė aiški: anglų kalba ir tik biurokratų nurodytuose leidiniuose). Čia kalbama tik apie humanitarinių ir socialinių mokslų dalykus...Galima būtų ir toliau cituoti šį &quot;šedevrą&quot;, bet nesinori varginti skaitytojų. Deja, tų &quot;mokslo&quot; vyrų kitaip nepaveiksi, kaip jų pačių kalba, atskleidžiančia jų melą. Kita vertus, ar yra mokslo ir kultūros žmogus, nesiekiantis, kad jo darbai būtų žinomi visuomenei? Varčiau ne vieną biurokratų proteguojamą leidinį (siūlyčiau tai padaryti ir skaitytojui). Rasime tuose leidiniuose straipsnių, kuriuos be autoriaus ir jo recenzentų vargu ar kas nors kitas skaito. Ponas G.Viliūnas &quot;Lietuvos žinioms&quot; pareiškė, esą &quot;Švietimo ir mokslo ministerija yra atvira mokslo bendruomenės pasiūlymams ir pasirengusi dialogui&quot;.Vartau Kultūros, filosofijos ir meno bei Socialinių tyrimų institutų direktorių V.Bagdonavičiaus ir A.Matulionio laišką ministrui. Jame motyvuotai parodytas ministerijos klerkų nekompetentingumas. Laiško autoriai paprašė &quot;Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybę į mokslo politikos sprendimų, liečiančių esminius lituanistikos, humanitarinių bei socialinių mokslų interesus, rengimą įtraukti kuo platesnius akademinės bendruomenės sluoksnius, autoritetingus mokslo ir kultūros atstovus&quot;. Deja, reakcijos - jokios. Ir po to drįstame save vadinti demokratine valstybe. Apgaudinėtojai niekada nesulauks tautos pagarbos ir pasitikėjimo.
  • 2006-04-01
    ...bestuburiai lietuviai...