Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2007-12-07
    Dėl gatvių vardų Vilniaus rajone kreiptasi į teismą

    Evaldas Utyra, <A HREF="http://www.DELFI.lt" TARGET="_blank">http://www.DELFI.lt</A>
    2007 gruodžio mėn. 7 d. 15:06


    DELFI (iliustracijos - nurodytuoju adresu)

    Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje prašo teismo nurodyti Vilniaus rajono valdžiai gatvių pavadinimus rašyti tik lietuvių kalba. Į teismą Vyriausybės atstovas Jurgis Jurkevičius kreipėsi po to, kai rajono valdžia neįvykdė jo reikalavimo pakeisti gatvių pavadinimų lenteles, kuriose greta lietuviškų užrašų, gatvės pavadintos rusiškai, lenkiškai ar net visiškai nesuprantama kalba: Kiemelių gatvė virtusi ul. Kiemieliu, o Liepų alėja – al. Lipowa. &lt;...&gt;

    Dėl gatvių pavadinimų Vilniaus rajone į Vyriausybės atstovą kreipėsi Valstybinė kalbos inspekcija (VKI), kuri jau metus siuntinėja raštus rajono savivaldybei dėl Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimų. &lt;...&gt;

    Str. žr. <A HREF="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=15251207" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=15251207</A>
  • 2007-12-03
    Vilniaus rajonas į lenkų kalbą įsikibęs dantimis

    Arūnas Dumalakas
    „Lietuvos rytas“ 2007-11-29

    Vilniaus rajone skriaudžiami lenkai! Panašių skundų į valias galėjo prisiklausyti Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos patariamojo komiteto nariai Ferencas Hajos, Artemiza Tatiana Chisca bei Eva Konecna. Jie prieš kelias dienas lankėsi Vilniaus rajone.

    Patys nevykdydami teisėtų nurodymų, Vilniaus rajono savivaldybės vadovai atvykėliams skundė Valstybinės kalbos inspekciją bei Vyriausybės atstovą Vilniaus apskrityje Jurgį Jurkevičių.

    Vilniaus rajono valdžia niekaip nenori taikstytis su tuo, kad gyvenvietėse gatvių pavadinimų lentelės privalo būti tik lietuvių kalba. Ji norėtų matyti ir užrašus rusiškai, lenkiškai.
    Dar daugiau – gatvių pavadinimai ne tik lietuvių, bet ir lenkų kalba neseniai atsirado ir ant sostinės vicemero Arturo Liudkovskio namų Nemenčinėje (Vilniaus r.). &lt;...&gt;

    „Neturiu žalio supratimo“, – gynėsi A.Liudkovskis, paklaustas, kodėl ant jo namo Nemenčinėje neseniai atsirado užrašas lenkų kalba.
    Vicemeras tikino nežinąs, kas vyksta Vilniaus rajone. Ne jo esą reikėtų teirautis apie sostinės gyvenimą, nes jis – Vilniaus miesto mero pavaduotojas. &lt;...&gt; Lentelės su lenkiškais gatvių pavadinimais Nemenčinėje atsirado prieš Lenkijos miesto Vroclavo kardinolo Henriko Gulbinovičiaus vizitą į šią Vilniaus rajono vietovę.
    Nors 79 metų H.Gulbinovičius puikiai kalba lietuviškai, norėdami jam įsiteikti, gyventojai ant kai kurių namų pakabino lenteles lenkų kalba. Jos liko iki šiol.
    Iš Vilniaus rajono kilęs H.Gulbinovičius kadaise gyveno name, kuriame dabar apsistoję A.Liudkovskio šeimos nariai. Dvasininkas buvo užsukęs į šiuos namus. Priimant kardinolą dalyvavo ir mero pavaduotojas.
    M.Borusevičius neigė, kad lenkiškas lenteles pakabino seniūnija, nors jos – tokios pat, kaip ir su lietuviškais užrašais. Anot seniūno, tai buvo gyventojų iniciatyva.

    Nenorintys paklusti ir palikti tik lenteles su lietuviškais gatvių pavadinimais Vilniaus rajono savivaldybės atstovai apeliuoja į Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją.
    Jie mėgsta cituoti vieną straipsnių, kuriame sakoma, kad „šalys tose teritorijose, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinei mažumai priklausantys asmenys (...) visuomenei skirtus tradicinius vietovių, gatvių pavadinimus ir kitus topografinius įrašus stengiasi daryti taip pat ir mažumos kalba, jeigu yra pakankamas tokio žymėjimo poreikis“.
    Tačiau cituodami šį sakinį Vilniaus rajono valdžios atstovai praleidžia žodžius, kad taip elgtis galima tik remiantis „savo teisinės sistemos reikalavimais“.
    Anot J.Jurkevičiaus, šie žodžiai viską ir paaiškina. Mat yra tik valstybės, o ne tautinės mažumos, teisinė sistema.

    Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Donatas Smalinskas pasakojo, kad į Vilniaus rajono savivaldybę ne kartą kreipėsi prašydamas sutvarkyti gatvių pavadinimų užrašus.
    2006ųjų pabaigoje išsiuntęs raštą D.Smalinskas sulaukė pažado, kad pinigai gatvių pavadinimų lentelėms lietuvių kalba pagaminti bus numatyti šių metų rajono biudžete.
    Nesulaukdamas pasikeitimų D.Smalinskas šių metų gegužę vėl paprašė Vilniaus rajono valdžios pakeisti užrašus.
    Tuomet Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas išgirdo, kad pinigų šiemet tam nėra numatyta, o jų bus skirta tik iš 2008ųjų biudžeto.

    Vicemero A.Liudkovskio nuomone, vis dėlto logiška būtų, kad Vilniaus rajone užrašai būtų dvikalbiai. &lt;...&gt;
    1997 metais Vilniaus rajono taryba jau buvo priėmusi sprendimą leisti gatvių pavadinimus rašyti ne tik lietuvių kalba.
    Tuomet rajono tarybos sprendimą panaikino teismas.

    Str. žr. <A HREF="http://www.lrytas.lt/?data=20071129&amp;id=sos29_a6071129&amp;view=2" TARGET="_blank">http://www.lrytas.lt/?data=20071129&amp;id=sos29_a6071129&amp;view=2</A>
  • 2007-11-30
    Lietuvos ketvirtokai pagal skaitymo rezultatus – tik trečiame dešimtuke

    Mindaugas Jackevičius, <A HREF="http://www.DELFI.lt" TARGET="_blank">http://www.DELFI.lt</A>
    2007 lapkričio mėn. 30 d. 10:53

    Lietuviai ketvirtokai pagal gebėjimus skaityti ir suvokti grožinę literatūrą bei informacinio pobūdžio tekstus – 21-mi. Tai parodė Tarptautinio skaitymo gebėjimų tyrimo PIRLS rezultatai. Antrą kartą tyrime dalyvavusi Lietuva 2001 m. buvo kur kas aukščiau – 7-oje vietoje. Geriausius pasaulio skaitymo rezultatus pasiekė Rusijos, Honkongo, Singapūro ir kelių Kanados provincijų mokiniai &lt;...&gt;
    net 99 proc. lietuvių ketvirtokų pasiekė minimalų skaitymo lygmenį. Pagal šį rodiklį ji patenka į geriausiųjų šešetuką. Tačiau atsiliekama pagal mokinių, pasiekiančių aukščiausius pasiekimus, skaičių. Pastebėta, kad Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų tyrime dalyvavusių šalių, mergaitės vidutiniškai skaito geriau už berniukus. Lietuvoje šis skirtumas siekia apie 18 proc. Pagrindinėje mokykloje skaitymo skirtumai taip pat išlieka dideli. Lietuvos moksleiviai geriau suvokia grožinius tekstus.

    Žr. <A HREF="http://www.delfi.lt/news/daily/education/article.php?id=15171338" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/news/daily/education/article.php?id=15171338</A>
  • 2007-11-26
    Lietuviškam žodžiui suteiktas prestižas

    Ignas JAČAUSKAS, <A HREF="mailto:zinios@vakarozinios.lt">zinios@vakarozinios.lt</A>
    2007 lapkričio mėn. 26 d. 09:04

    Lietuviams masiškai emigruojant į kitas šalis, Lietuvių kalbos institutas susirūpino mūsų tapatybės saugojimu: duris atvėrė naujas instituto padalinys, padėsiantis populiarinti mūsų kalbą tiek čia, tiek užsienyje, praneša dienraštis &quot;Vakaro žinios&quot;.

    Ką tik atidarytas modernus Lietuvių kalbos instituto padalinys - Lituanistikos židinys, kurio pagrindinis tikslas - atverti galimybes visuomenei labiau susipažinti su lietuvių kalbos istorija, lietuvių raštija. Jauniesiems modernios ir žaismingos naujovės leis patirti, jog lietuvių kalbos mokymasis gali būti ir pramoga.

    &quot;Lituanistikos židinys - tai lietuvių kalbos centras, kuris skirtas jaunuomenei, bendruomenei bei visuomenei, - teigė Lietuvių kalbos instituto direktorė Jolanta Zabarskaitė. - &lt;...&gt; Labai svarbus dalykas - lietuvių kalbos prestižo kėlimas. Tai veikiausiai net svarbiau nei taisyklingos kalbos reikalavimai. Deklaruojame, kad kalba - viena esminių nacionalinių vertybių, tačiau šią idėją būtina stiprinti visuomenėje, užsienyje.“

    Str. žr. <A HREF="http://www.vakarozinios.lt/lt/naujienos/lietuva/krasto_zinios/lietuviskam_zodziui_suteiktas_prestizas" TARGET="_blank">http://www.vakarozinios.lt/lt/naujienos/lietuva/krasto_zinios/lietuviskam_zodziui_suteiktas_prestizas</A>
  • 2007-11-24
    Kauno diena, 2007 m. lapkričio 24 d., šeštadienis Nr. 269 (18332)
    Rūta KANOPKAITĖ

    Mūsų kalba – ne eksponatas


    Lietuvių kalba buvo paskelbta valstybine dar nepriklausomybės atgavimo išvakarėse – 1988 metų lapkričio 18-ąją tokį nutarimą priėmė tuometinė Aukščiausioji Taryba. Atgimimo laikais nė vienas Sąjūdžio mitingas neapsieidavo be priminimo, kad reikia gerbti ir puoselėti gimtąjį žodį, ginti jį nuo rusų kalbos įtakos. Kokie vėjai šiandien pusto mūsų kalbą, kai esame atviri Europai ir pasauliui? Apie tai kalbamės su Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių kalbos katedros vedėja, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nare docente daktare Asta Kazlauskiene.

    – Kokių permainų, teigiamų ir neigiamų, patyrė lietuvių kalba per pastaruosius du dešimtmečius?

    – Visi pokyčiai, susiję su jos valstybinio statuso įteisinimu, yra tik teigiami. Neigiamų šiuo požiūriu net negalėčiau įvardyti. Kalba neišvengiamai kinta, ir jos raidos tendencijas galime nesunkiai pastebėti patys. Pastarąjį dvidešimtmetį, kai atsirado daugiau kontaktų su svetimomis kalbomis, kalbos raida tik paspartėjo. Naujos leksikos antplūdis į lietuvių kalbą yra gana natūrali tos raidos dalis. Aš didesnį pavojų įžiūrėčiau ne mūsų žodynui, o gramatinei sistemai, tarčiai, kirčiavimui. Pavyzdžiui, jaunimo kalboje jau girdime tą pertarą „aamm“, kuriuo užpildomos pauzės tarp žodžių. Šiandien tuo pauzių užpildu ir nelietuviška intonacija jie nori pabrėžti savo erudiciją, gerą anglų kalbos mokėjimą, o rytoj net nesuvoks, kad jos nelietuviškos, svetimos mūsų kalbai.

    – Pasaulyje geras gimtosios kalbos mokėjimas, taisyklingas jos vartojimas yra laikomas prestižiniu dalyku, netgi nusakančiu žmogaus statusą visuomenėje. O kaip pas mus?

    – Pas mus žmonės dažnai net nesupranta, kad jie netaisyklingai kalba. Jiems atrodo, kad šnekamoji ir bendrinė lietuvių kalba tapatūs dalykai. Dabar gaji nuomonė: jeigu aš kalbu ne tarmiškai, vadinasi, kalbu bendrine kalba. Liūdna, bet daugelis jaunuolių baigia mokyklą, taip ir neišmokę rašybos ir skyrybos, nes mokymo programose lietuvių literatūrai skiriama daug daugiau dėmesio nei kalbai. Turbūt kalti ir vadovėliai – juos labiau reikėtų adaptuoti šiandieniniam žmogui. Manyčiau, kad trūksta ir modernių kompiuterinių mokomųjų programų.

    Didelė bėda ir tai, kad žmonės nemoka reikšti savo minčių. Skurdėja jų kalba, menksta žodynas. Aukštojoje mokykloje visas tas spragas labai akivaizdžiai matome. Vytauto Didžiojo universitete nuo pat jo atkūrimo dėstau fonetiką ir kirčiavimą. Dabar kursą turiu pradėti dėstyti nuo labai elementarių dalykų, kurių anksčiau aiškinti nereikėjo. Dažnas prisipažįsta mokyklos suole apskritai apie kirčiavimą nieko negirdėjęs.

    – Ar lituanistikos studijos pastaruoju metu yra populiarios?

    – Norinčiųjų studijuoti lietuvių kalbą daugėja. Dabar turime po 60 studentų dieniniame ir neakivaizdiniame skyriuose, o kiek anksčiau būdavo po 15-20. Tačiau nesu tikra, ar dėl to galime būti labai dideli optimistai. Dalis studentų yra nemotyvuoti – nepavyko įstoti, tarkim, į žurnalistiką, tai atėjo į lietuvių filologiją.

    – Pakeliui pas jus Laisvės alėjoje praėjau pro dvi iškabas: restoraną „Deep light“ ir „Tete a tete Casino“. Tokių yra ir daugiau. Vieniems žmonėms nesuprantami pavadinimai labai užkliūva, kiti jais nesipiktina. O koks kalbininkų požiūris?

    – Jeigu tai prekės ženklas, nieko nepakeisi. Vieno kito restorano savininkas gal nelietuvis, ir jam atrodo gražiau, prasmingiau jį pavadinti savo gimtąja kalba, o gal pas mus veikia tik vienas iš jo tinklo restoranų. Sakyčiau, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija šiandien yra gana liberali ir kartu ginanti tai, kas svarbiausia mūsų kalboje.

    Mano asmeninė nuomonė tokia: turime užtektinai lietuviškų žodžių pavadinti parduotuvėms, kavinėms, restoranams. Štai prancūzai, atidarę Lietuvoje prekybos tinklą, rado jam įvardyti lietuvišką žodį „Iki“, o lietuvių parduotuvės kažkodėl vadinamos „Express market“, „Maxima“. Su svetimais pavadinimais atsiranda papildoma problema – raidės, kurių nėra lietuviškoje abėcėlėje. Pavyzdžiui, kaip rašyti dokumentuose lietuvaičių, ištekėjusių už užsieniečių, pavardes? Jose pasitaiko ir „x“, ir „q“ raidžių, ir nelietuviškų balsių, o tai svetima mūsų raidynui. Apie tai kalbėta ir viename paskutinių Kalbos komisijos posėdžių.

    – Kaip manote, ar Prancūzijoje arba Didžiojoje Britanijoje lietuvis galėtų atidaryti restoraną, kurio pavadinimas būtų nesuprantamas vietos gyventojams? Įmanoma „Bernelių užeiga“ Paryžiuje, „Marceliutės klėtis“ Londone?

    – Gal ir leistų, tik ar atsirastų daug lietuvių, nesipurtančių lietuvybės.

    – Per nepriklausomybės laikotarpį į mūsų šalį plūstelėjo daugybė naujų daiktų, reiškinių, kuriems įvardyti neturėjome savų žodžių. Ar kalba gali suspėti paskui tokias permainas?

    – Lietuvių kalba labai turtinga gramatinių formų, žodinga. Tačiau mes ilgai buvome agrarinis kraštas, ir natūralu, kad savos leksikos įvardyti abstrakčioms sąvokoms neturėjome. Kol kas nedaug ir naujų technologijų kuriame, tad svetimų sukurtoms dažnai žodžių neturime. Naujų žodžių antplūdis šiandien yra natūralus procesas. Tačiau tas srautas toks didelis, kad kalbininkai nespėja jo tvarkyti. Be to, kalbininkų siūlomi pavadinimai turi prigyti, o tam irgi reikia laiko.
  • 2007-11-20
    Estijos sostinės Talino valdžia siūlo paskelbti anglų kalbą antrąja oficialia visų miesto įstaigų kalba. Tokią iniciatyvą pirmadienį iškėlė Talino miesto susirinkimo pirmininkas Toomas Vitsutas čia vykstančioje konferencijoje, skirtoje Talino plėtros perspektyvoms. Žr. <A HREF="http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=15051780" TARGET="_blank">http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=15051780</A>
    />
    &quot;Anglų kalbos įvedimas į oficialią raštvedybą ir bendravimą kartu su valstybine estų kalba padėtų pritraukti į miestą užsienio kapitalo, taip pat užpildyti nišas, atsiradusias po to, kai dėl balandžio įvykių iš Estijos pasitraukė Rusijos verslininkai&quot;, - sakė T. Vitsutas.
  • 2007-11-13
    Jau žinomi lietuvių gimtosios kalbos bandomojo egzamino rezultatai
    2007-11-08

    ... Bandomąją egzaminą įveikė per 67,9 proc. jį laikiusių abiturientų, besimokančių lietuvių mokomąja kalba bei 39,1 proc. ne lietuvių mokomąja kalba besimokančių mokinių. Pastarieji galėjo išbandyti savo jėgas, nors jie mokosi ir 2008 metų brandos egzaminui rengiasi pagal lietuvių valstybinės kalbos programą &lt;...&gt; Žr. <A HREF="http://www.egzaminai.lt/index.php?ItemId=48642" TARGET="_blank">http://www.egzaminai.lt/index.php?ItemId=48642</A>
  • 2007-11-13
    Monikos Kutkaitytės interviu su Rita Miliūnaite,
    mokslo populiarinimo darbų konkurso laureate: &lt;...&gt;

    M. K. Akademikams nelengva rašyti mokslo populiarinimo darbus: mokslinę kalbą „išversti“ plačiajai visuomenei ne visiems pavyksta. Kalbos specialistei, rodos, tai būtų užduotis, nesukelianti didelių sunkumų. Ar iš tiesų taip yra?

    R. M. Akademikams nelengva rašyti mokslo populiarinimo darbus: mokslinę kalbą „išversti“ plačiajai visuomenei ne visiems pavyksta. Kalbos specialistei, rodos, tai būtų užduotis, nesukelianti didelių sunkumų. Ar iš tiesų taip yra?

    Gali atrodyti, kad jau kam kam, o kalbininkams rašyti einasi kaip peiliu per sviestą. Bet iš tiesų nuo kalbos mokslų išmanymo nedaug tas lengvumas priklauso.

    Gal tik nereikia gaišti galvojant, kas taisyklinga, o kas ne – tai jau amato reikalas.

    Lengvas stilius ir skaidri mintis dažnai būna labai nelengvai pasiekiami. Kartais reikia ilgai ir kantriai minkyti sakinį, pastraipą, kol žodžiai susidėlioja į savo vietas.

    Jei kas paskui redaguoja, būna, kad tarsi patraukia už virvutės, ir išyra viskas: dingsta sakinio ritmika, atsiranda tekstui svetimkūnių žodžių. Bet daug rašant pasitaiko ir štampų. Pastabi redaktoriaus akis visada reikalinga.

    Be to, mokslo populiarinimui labai svarbu patraukli forma. Kaskart ką nors rašydama, ieškau ašies, ant kurios galėčiau suverti svarbiausias mintis.

    Taip atsiranda man pačiai netikėtų palyginimų: svetimybių vartojimo – su svetimavimu (kur riba?), jungtukų „ir“ ir „bei“ dabartinių vartosenos polinkių – su dangaus kūnų užtemimu.

    Bet kad būtų įtaigu, tai neturi būti pateikiama tiesmukai. Čia ir prasideda kūrybinės paieškos... Žr. <A HREF="http://www.lrt.lt/new/accessibility/news.php?strid=0&amp;id=4082878" TARGET="_blank">http://www.lrt.lt/new/accessibility/news.php?strid=0&amp;id=4082878</A>
  • 2007-11-13
    Kodėl suomių parlamentarai kalba elfiškai?
    2007 10 15, lrt.lt

    &lt;...&gt; Suomijos žaliųjų partija per šių metų kovo mėnesį vykusius rinkimus išvertė savo politinę programą į ateivių kalbą. Parlamentaras Jyrki Kasvi mano, kad kiekvienam ateiviui, gyvenančiam Suomijos teritorijoje, reikia išaiškinti, kas yra meilė ir demokratija, kadangi dalis jų tebenori užkariauti visatą. Jo politinė programa užbaigiama žodžiais „wa' Dol nIvDaq matay'DI' maQap“, kas pažodžiui verčiama kaip „mums pavyks kartu didesniame visame“. Įdomu pastebėti, kad būtent ateivių kalbos mokėjimas dvigubai padidino šio politiko populiarumą.

    Karolina Kazimierczak užbaigia teiginiu, kad elfų ir ateivių kalbos yra postmodernios poezijos forma. Ji griežtai nesutinka su tais, kas vadina šias kalbas „fantastinėmis“, kadangi, žvelgiant giliau, anglų, lenkų ir lietuvių kalbos yra lygiai tokios pat „fantastinės“.

    Str. žr. <A HREF="http://www.lrt.lt/pazinimas/news.php?strid=1244&amp;id=2266" TARGET="_blank">http://www.lrt.lt/pazinimas/news.php?strid=1244&amp;id=2266</A>
  • 2007-11-13
    Kaip šnekės Europa?

    2006.03.20 | lrt.lt

    Briuselis deklaruoja pagarbą daugiakalbiškumui ir vertimo išlaidoms skiria daugiau nei 1 proc. ES biudžeto, tačiau kai latviai užsispiria eurą vadinti „eira“ ar „eiro“, sulaukia reakcijos: to jau per daug, kalbos unikalumą kartais reikia aukoti dėl taupumo ir bendros tvarkos.

    Prancūzai gimtąją kalbą saugo naujiems terminams kurdami prancūziškus atitikmenis ir mokyklose mokydami vaikus ne tik užsienio kalbų, bet ir regionų tarmių. Tuo metu Slovėnijoje, kur gyventojų vos 2 milijonai, užsienio filmai drąsiai rodomi su titrais, ir per radiją neišgirsi gimtosios kalbos pamokėlių.

    Koks požiūris į kalbas yra „teisingas“? Kuo skiriasi Lietuvos ir kitų ES šalių kalbos politika?

    Daivos Trečiokaitės ir Giedrės Čiužaitės pasakojimas. Žr. <A HREF="http://www.lrt.lt/europaplius/item_1030.php?strid=1030&amp;id=2497" TARGET="_blank">http://www.lrt.lt/europaplius/item_1030.php?strid=1030&amp;id=2497</A>