LRT Aktualijų studija. Dalyvauja: politologas Andžej Pukšto, visuomenininkė Alina Obolevič, lietuvių k. mokytoja Irena Baltakienė, ŠMSM ministro patarėja Barbara Stankevič. Ved. Mindaugas Aušra.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje rudens sezoną pradeda „Kalbos klubas +“ ir kviečia į susitikimus. Artimiausio susitikimo tema – kalba, laisvė ir baltarusiai. Pašnekovai – LDK senosios raštijos tyrinėtojas, slavistikos profesorius Sergejus Temčinas ir rašytojas, vertėjas, žurnalistas, kino režisierius Jonas Ohmanas. Renginys vyks Valstybingumo erdvėje II a.

Kuo skyrėsi žurnalistų tartis sovietmečiu ir dabar? Ar yra žurnalistų, kurių kalba atitinka tarties standartą? Su rubrika „Kalbos rytas“ – pokalbis su Lietuvių kalbos instituto jaunesniąja mokslo darbuotoja dr. Ramune Čičirkaite.

Disleksija paprastai vaikšto ne viena. Ši liga vedasi už parankės dar du sutrikimus: disgrafiją ir diskalkuliją. Kitaip sakant, sunkiai skaitantiems vaikams sunku ir rašyti bei skaičiuoti. Kas nutinka vaikams, susiduriantiems su mokymosi sunkumais, bet negaunantiems jiems reikiamos mokymosi pagalbos? Kokios priemonės padeda, o kokios dar labiau apsunkina disleksikų vaikų gyvenimą?

Spalio 16 d. nuo 9 val. Lietuvių kalbos institute nuotoliniu būdu vyks mokslinis seminaras „Terminologija: mokslo ir praktikos klausimai“, kuriame Instituto terminologai, pasikvietę kolegas iš kitų institucijų, svarstys nuolat aktualius terminijos vartojimo, jos ištakų formavimosi ir raidos klausimus. (Seminaras vyks per „Google Meet“. Būtina išankstinė registracija.)

Apsilankę leidėjo svetainėje www.melc.lt išsirinkite Jums patogiausią 2021 metų „Gimtosios kalbos“ prenumeratos variantą: tradiciniu formatu – 18,99 Eur (žurnalas kas mėnesį siunčiamas paštu, pristatymo išlaidos įskaičiuotos), PDF formatu – 14,52 Eur (žurnalas kas mėnesį siunčiamas el. paštu, pristatymas nieko nekainuoja). Prenumerata svetainėje www.melc.lt priimama iki 2020 metų gruodžio 20 dienos.

Žurnale – kalbininkų patarimai, kalbos mokslo populiarinamieji straipsniai, informacija apie naujausius leidinius ir renginius, mokyklinei lituanistikai skirtas skyrelis „Pedagogo užrašai“...

Šiemet gimusius vaikus Panevėžio krašto gyventojai pavadino tokiais vardais, kad liežuvį nusilaužtum. Tačiau dauguma tų vaikų – gimę užsieniuose. Jų tėvai paaiškina, kad lietuviškais vardais savo vaikų nepavadino, nes nebežada grįžti gyventi į gimtinę ir taikosi prie tos aplinkos, kurioje gyvena.

Lietuvių kalbos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Rima Bakšienė dalijasi mintimis apie naujus lituanisto (tiksliau, lituanisto kalbininko) misijos dabartinėje visuomenėje aspektus. Ji sugriauna iki šiol vis dar gajų mitą, kad šios profesijos atstovų pagrindinė paskirtis – tik taisyti rašytinės ir sakytinės kalbos klaidas.

Seimas antradienį patvirtino Lietuvių kalbos plėtros skaitmeninėje terpėje ir kalbos technologijų pažangos 2021-2027 m. gaires, kuriomis siekiama užtikrinti visavertį lietuvių kalbos vartojimą skaitmeninėje terpėje, įtvirtinti ir palaikyti lietuvių kalbos statusą informacinėje visuomenėje, skatinti lietuvių kalbai pritaikytų technologijų plėtrą ir gerinti jomis grįstų paslaugų kokybę.

Anot specialistų, vaikams iki dvejų metų nederėtų žiūrėti į skaitmeninius ekranus, nes tai turi įtakos jų kognityvinei ir kalbos raidai. Logoterapeutės Aušros Šleckienės teigimu, tėvai susirūpina tuo tik tuomet, kai pastebi, kad vaiko raida neatitinka jo amžiaus. Ankstyvajame amžiuje tai gali pasireikšti kalbos sutrikimu, o vėlesniame amžiuje žodyno skurdumu, dėmėsio nesutelkimu bei irzlumu...