Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2021-08-21
    Vilkų Kampas, Dulkių Laukas ir Kyšiai: 49 įdomiausi Žemaitijos kaimų vardai
    Šiame, pirmajame straipsnyje, pateikiame įdomiausius Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos kaimų pavadinimus. Šalia pateikiamas ir gyventojų skaičius tuose kaimuose, 2011 m. gyventojų surašymo duomenimis. Atrinkome tik kaimus, kur vis dar gyvena bent 1 gyventojas.
  • 2021-08-21
    Rojus, Egiptas ir Vaikučiai. 70 įdomiausių Aukštaitijos kaimų vardų
    Portalas 15min tęsia trijų straipsnių ciklą apie įdomiausius Lietuvos kaimų vardus. Kaimai ciklo straipsniuose suskirstyti pagal regionus. Šiame, antrajame straipsnyje, pateikiame įdomiausius Aukštaitijos pavadinimus. Šalia pateikiamas ir gyventojų skaičius tuose kaimuose, 2011 m. gyventojų surašymo duomenimis. Atrinkome tik kaimus, kur vis dar gyvena bent 1 gyventojas.
  • 2021-08-20
    Lietuvių kalbos ateitis – šnekos technologijos
    Su informatikos profesoriumi Tomu Krilavičiumi profesorė Jolanta Zabarskaitė Kalbos klube diskutuoja apie šnekos technologijas – kalbos vystymosi ateitį.
  • 2021-08-19
    Ekonominės kibernetikos specialistė tapo lietuvių kalbos mokytoja Baltarusijoje
    Liucija Martinkevič jau du dešimtmečius dirba lituanistinėje mokykloje Lydoje – vos pusšimtis kilometrų nuo tėvynės Lietuvos sienos. Į Baltarusiją prieš 30 metų meilės išviliota vilnietė savaitgaliais gimtosios kalbos moko ir Lydos mažuosius lietuvius, ir suaugusiuosius.
  • 2021-08-14
    „Lietuvos mokslininkai“. Knygotyrininkas Domas Kaunas

    Dokumentinis filmas. Rež. Justinas Lingys, scen. aut. Aušra Kalinauskienė. 2020 m.

  • 2021-08-14
    Palmira Zemlevičiūtė apie medicinos terminus laikraštyje „Varpas“
    LRT laidoje „Ryto allegro“ (nuo įrašo 26 min.).
  • 2021-08-13
    Rūsčio Kamuntavičiaus mokslo monografija „Gudijos istorija. Baltarusijos istorija“

    Iki šiol nė vienas Lietuvos istorikas nėra publikavęs išsamios Gudijos istorijos sintezės. Nėra net vertimų iš užsienio kalbų. Taip nutiko nepaisant fakto, kad nuo XIII amžiaus šiandieninių lietuvių ir gudų protėviai šimtus metų gyveno bendroje valstybėje – Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. 
    Pirmą kartą istorijoje abi tautos viena nuo kitos buvo atskirtos tik tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo. Knygoje siekta papasakoti Gudijos istoriją per mūsų pačių praeities matymo prizmę ir istorinį kontekstą. Jos tikslas yra palyginti lietuvišką ir gudišką pasakojimą apie iš esmės bendrą praeitį, apimančią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus. 
    Leidinys parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutu.

  • 2021-08-12
    Keisti žegnojimosi žodžius?

    Ar šiandien reikėtų keisti žegnojimosi žodžius ir atsisakyti įspraudo „Dievas“? Įdomu, kad, pavyzdžiui, maldose latvių kalba esti skirtybė: žegnojimasis turi įspraudą (Dieva, Tēva un Dēla, un Svētā Gara vārdā), o doksologija – ne (Gods lai ir Tēvam un Dēlam, un Svētajam Garam). 1923 m. Lietuvos vyskupai klausė Tikėjimo mokymo kongregacijos dėl žegnonės ir gavo atsakymą, kad galima vartoti esamą formulę, po žodžio „Dievo“ pridėjus kablelį (formulėje, dėl kurios buvo teirautasi, skyrybos ženklų nebuvo). O vėliau vietoj kablelio buvo įterptas brūkšnys.

  • 2021-08-12
    Vienas tėvų sprendimas gali nulemti vaiko raidą: kas yra „milijono žodžių spraga“?
    Pusantro milijono – tiek žodžių per pirmuosius dvejus gyvenimo metus neišgirs vaikas, kuriam tėvai nuo gimimo neskaito knygų, užtat išgirs kelias knygeles per dieną atsiverčiančių tėvų vaikai. Šis JAV tyrėjų „milijono žodžių spraga“ pavadintas fenomenas turi itin didelę įtaką tolesnei vaiko raidai: ne tik kalbos įgūdžiams, požiūriui į knygas bei skaitymą, bet ir socialiniams gebėjimams, emocijų pažinimui, rašoma pranešime žiniasklaidai
    Pradėti skaityti savo vaikui niekada nebūna nei per anksti, nei per vėlai. Jei to dar nepadarėte, pradėkite dabar, šiandien. Jei jūsų kūdikiui – vos keli mėnesiai, kaskart skaitykite po kelias minutes. Gali atrodyti, kad tokio amžiaus kūdikiui mažiausiai reikia knygų. Tačiau kūdikiui reikia kokybiško laiko kartu su tėvais. Tad į šį santykį kuo puikiausiai galima įkomponuoti ir knygas.
    ... kuo anksčiau vaikai supažindinami su knygomis, tuo natūraliau skaitymas dalyvauja vyresnio vaiko, paauglio ar net suaugusio žmogaus gyvenime. Tai visų pirma paaiškinama emocine savijauta: mamos, tėčio ar kito artimo žmogaus balsas, buvimas šalia, kūno šiluma, kokybiškas laikas kartu vaiko sąmonėje knygų skaitymą susieja su malonumu, jaukumu.
  • 2021-08-12
    Kultūrinė pabėgėlių integracija: pastangų reikia iš abiejų pusių
    Pilietinė visuomenė, nevyriausybinės bei kultūros organizacijos turėtų pagalvoti, kaip jos galėtų dalyvauti procese. Svarbu ir kalba, ir lietuvių kultūros pristatymas, ir socialinių ryšių mezgimasis. Dalyvavimas kultūriniame gyvenime yra viena iš paveikiausių ir greičiausių integracijos priemonių, mažinanti socialinę izoliaciją.