Šiame, pirmajame straipsnyje, pateikiame įdomiausius Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos kaimų pavadinimus. Šalia pateikiamas ir gyventojų skaičius tuose kaimuose, 2011 m. gyventojų surašymo duomenimis. Atrinkome tik kaimus, kur vis dar gyvena bent 1 gyventojas.

Portalas 15min tęsia trijų straipsnių ciklą apie įdomiausius Lietuvos kaimų vardus. Kaimai ciklo straipsniuose suskirstyti pagal regionus. Šiame, antrajame straipsnyje, pateikiame įdomiausius Aukštaitijos pavadinimus. Šalia pateikiamas ir gyventojų skaičius tuose kaimuose, 2011 m. gyventojų surašymo duomenimis. Atrinkome tik kaimus, kur vis dar gyvena bent 1 gyventojas.

Su informatikos profesoriumi Tomu Krilavičiumi profesorė Jolanta Zabarskaitė Kalbos klube diskutuoja apie šnekos technologijas – kalbos vystymosi ateitį.

Liucija Martinkevič jau du dešimtmečius dirba lituanistinėje mokykloje Lydoje – vos pusšimtis kilometrų nuo tėvynės Lietuvos sienos. Į Baltarusiją prieš 30 metų meilės išviliota vilnietė savaitgaliais gimtosios kalbos moko ir Lydos mažuosius lietuvius, ir suaugusiuosius.

Dokumentinis filmas. Rež. Justinas Lingys, scen. aut. Aušra Kalinauskienė. 2020 m.

LRT laidoje „Ryto allegro“ (nuo įrašo 26 min.).

Iki šiol nė vienas Lietuvos istorikas nėra publikavęs išsamios Gudijos istorijos sintezės. Nėra net vertimų iš užsienio kalbų. Taip nutiko nepaisant fakto, kad nuo XIII amžiaus šiandieninių lietuvių ir gudų protėviai šimtus metų gyveno bendroje valstybėje – Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. 
Pirmą kartą istorijoje abi tautos viena nuo kitos buvo atskirtos tik tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo. Knygoje siekta papasakoti Gudijos istoriją per mūsų pačių praeities matymo prizmę ir istorinį kontekstą. Jos tikslas yra palyginti lietuvišką ir gudišką pasakojimą apie iš esmės bendrą praeitį, apimančią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus. 
Leidinys parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutu.

Ar šiandien reikėtų keisti žegnojimosi žodžius ir atsisakyti įspraudo „Dievas“? Įdomu, kad, pavyzdžiui, maldose latvių kalba esti skirtybė: žegnojimasis turi įspraudą (Dieva, Tēva un Dēla, un Svētā Gara vārdā), o doksologija – ne (Gods lai ir Tēvam un Dēlam, un Svētajam Garam). 1923 m. Lietuvos vyskupai klausė Tikėjimo mokymo kongregacijos dėl žegnonės ir gavo atsakymą, kad galima vartoti esamą formulę, po žodžio „Dievo“ pridėjus kablelį (formulėje, dėl kurios buvo teirautasi, skyrybos ženklų nebuvo). O vėliau vietoj kablelio buvo įterptas brūkšnys.

Pusantro milijono – tiek žodžių per pirmuosius dvejus gyvenimo metus neišgirs vaikas, kuriam tėvai nuo gimimo neskaito knygų, užtat išgirs kelias knygeles per dieną atsiverčiančių tėvų vaikai. Šis JAV tyrėjų „milijono žodžių spraga“ pavadintas fenomenas turi itin didelę įtaką tolesnei vaiko raidai: ne tik kalbos įgūdžiams, požiūriui į knygas bei skaitymą, bet ir socialiniams gebėjimams, emocijų pažinimui, rašoma pranešime žiniasklaidai
Pradėti skaityti savo vaikui niekada nebūna nei per anksti, nei per vėlai. Jei to dar nepadarėte, pradėkite dabar, šiandien. Jei jūsų kūdikiui – vos keli mėnesiai, kaskart skaitykite po kelias minutes. Gali atrodyti, kad tokio amžiaus kūdikiui mažiausiai reikia knygų. Tačiau kūdikiui reikia kokybiško laiko kartu su tėvais. Tad į šį santykį kuo puikiausiai galima įkomponuoti ir knygas.
... kuo anksčiau vaikai supažindinami su knygomis, tuo natūraliau skaitymas dalyvauja vyresnio vaiko, paauglio ar net suaugusio žmogaus gyvenime. Tai visų pirma paaiškinama emocine savijauta: mamos, tėčio ar kito artimo žmogaus balsas, buvimas šalia, kūno šiluma, kokybiškas laikas kartu vaiko sąmonėje knygų skaitymą susieja su malonumu, jaukumu.

Pilietinė visuomenė, nevyriausybinės bei kultūros organizacijos turėtų pagalvoti, kaip jos galėtų dalyvauti procese. Svarbu ir kalba, ir lietuvių kultūros pristatymas, ir socialinių ryšių mezgimasis. Dalyvavimas kultūriniame gyvenime yra viena iš paveikiausių ir greičiausių integracijos priemonių, mažinanti socialinę izoliaciją.