Biržietė aktorė Justina G.Brazdžionis, daugiau nei per dešimt gyvenimo metų Kalifornijoje matydama lietuvių arba mišriose šeimose augančių vaikų nenorą mokytis lietuvių kalbos ir tai, kad Lietuvoje likę seneliai nebesusikalba su savo anūkais, nusprendė veikti. Ji parašė edukacinę pasaką anglų ir lietuvių kalbomis „Neo & Amadeo“ „Nėjus ir Amadėjus“. Ši knyga padės emigrantų vaikams mokytis lietuviškai, o gyvenantiems Lietuvoje – angliškai.

Pastaruoju metu kilus diskusijoms dėl vaikų vardų rašymo asmens dokumentuose, Teisingumo ministerija inicijuoja viešą diskusiją dėl vardų rašybos. Lietuvoje nėra įstatymo, reguliuojančio vardų suteikimą ir rašymą. Civilinės metrikacijos įstaigos, priimdamos tėvų prašymus dėl vardų vaikams suteikimo, vadovaujasi Civiliniu kodeksu, įstatymais, reglamentuojančiais lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, teisingumo ministro patvirtintomis taisyklėmis.

Indrės Kiršaitės reportažas LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ (nuo įrašo 2:07 min iki 2:13).

Danų kompozitoriaus Hanso Abrahamseno operos „Sniego karalienė“ premjera Kopenhagos Karališkajame operos teatre sulaukė didelio žanro gerbėjų ir net tarptautinės žiniasklaidos dėmesio. „Svaiginamai jausminga kelionė į tolimą šiaurę“, – taip ją apibūdino „Financials Times“ apžvalgininkas. Įvairiomis kalbomis dainuojantiems solistams malonu dainuoti gimtąja kalba.

Estijos gynybos pajėgos įvedė privalomą estų kalbos kursą kariuomenės šauktiniams, kuriems reikėtų tobulinti savo kalbėjimo ir gramatikos žinias, praneša ERR. Apie 300 kariuomenės šauktinių kasmet turės lankyti estų kalbos kursus. Jie bus rengiami 2 dienas per savaitę, kariai mokysis karinių terminių bei estų kalbos gramatikos A2 lygiu ir aukštesniu.

Šį mė­ne­sį įsi­tei­sė­jo Šve­di­jos sos­ti­nė­je Stok­hol­me gy­ve­nan­čiai aly­tiš­kei Eg­lei Ar­laus­kai­tei pa­lan­kus Aly­taus apy­lin­kės teis­mo Aly­taus rū­mų spren­di­mas, ku­riuo Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­rius įpa­rei­go­tas iš­duo­ti san­tuo­kos su­da­ry­mo įra­šą su pa­var­de „Ar­laus­kai­tė-Wigst­rand“. Tai pir­mas at­ve­jis Aly­tu­je, kai lie­tu­vė krei­pė­si į mi­nė­tą sky­rių dėl pa­var­dės po san­tuo­kos pa­kei­ti­mo su W rai­de ir bu­vo at­si­sa­ky­ta ją pa­keis­ti. „Ma­no tei­sė tu­rė­ti ori­gi­na­lią vy­ro pa­var­dę re­gist­ruo­se ir pa­se. Di­džiuo­juo­si bū­da­ma lie­tu­vė. Man bu­vo svar­bu, kad san­tuo­ka ir ma­no pa­si­rin­ki­mas bū­tų pri­pa­žin­tas tė­vy­nė­je“, – sa­ko teis­mą lai­mė­ju­si Eg­lė.

Spalio 11 d. vyko Kultūros ministerijos ir Kalbos inspekcijos Vietovardžių metams skirtas renginys. Apžvelgta daug įvairiose savivaldybėse vykusių renginių, sukauptos medžiagos, pranešimus skaitė LKI dr. Laimutis Bilkis, VU doc. dr. Filomena Kavoliutė, Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro „GIS-Centras“ projektų vadovas Donatas Gudelis...

Lietuvos mokyklose daugėja grįžtančių emigrantų vaikų. Vien Šiauliuose šiuos mokslo metus pradėjo pusšimtis. Dalis jų sunkiai kalba lietuviškai, pedagogai su jais dirba papildomai. Tačiau valstybės žadėtos finansinės paramos iš užsienio grįžusių vaikų ugdymui sulaukia ne visos mokyklos. Iš emigracijos grįžusio mokinio ugdymui valstybė nuo šio rugsėjo pažadėjo skirti maždaug 500 eurų didesnį krepšelį. Tačiau yra papildomų sąlygų. Vaikas užsienyje turi būti pragyvenęs bent trejus metus. Pirmokams didesnis krepšelis neskiriamas.

LNK savaitgalio žinių reportažas: Ramunė Bandzienė kalbina Klaipėdos universiteto prof. Dalią Kiseliūnaitę, Neringos merą Audrių Jasaitį ir vietos gyventojus. Ar bus valios vietovardžius susigrąžinti?

Ar nesuklysite jūs?