Vilniaus universitete ir privačiai esperanto kalbos mokantis poliglotas filosofas dr. Gediminas Degėsys skaičiuoja, kad vien Lietuvoje yra apie 3 tūkst. aktyvių esperantininkų, o pasaulyje jų galėtų būti ir iki 10 mln. Dar XIX a. pabaigoje Balstogėje gimęs Liudvikas Lazaras Zamenhofas paskelbė sukūręs dirbtinę kalbą, tikėdamasis, kad ji padės sudeginti tiltus tarp skirtingomis kalbomis šnekančių pasaulio gyventojų. Prabėgus daugybei metų esperanto kalba netapo visuotinai naudojama pasaulyje, tačiau buria milijonus entuziastų ir toliau išlieka gyva. G. Degėsys patikina, kad esperanto kalba – viena lengviausių, labai greitai išmokstama bei skambi.

Dr. Jonas Dagys LRT televizijos laidoje „Brandūs pokalbiai pokalbiai“.

Dviejų metrų pločio ir trijų metrų ilgio M. Biržiškos portretui panaudota virš 1500 lietuviškos abėcėlės raidžių.Portretas puoš ypatingą signatarui ir Los Andželo lietuviams erdvę – ilgiausiai be pertraukų JAV gyvuojančios Šv. Kazimiero lituanistinės mokyklos sieną, esančią „mažąja Lietuva“ vadinamoje Šv. Kazimiero parapijoje. Būtent šios mokyklos mokiniams M. Biržiška dėstė Lietuvos istoriją.

„Mykolas Biržiška buvo rašto ir knygų žmogus, todėl norėjosi jo atminimą įamžinti būtent taip. Portrete suklijuotos lietuviškos abėcėlės raidės, o pats kūrinys bus matomas ir prieinamas visiems, norintiems jį pamatyti. Manau, tai simboliška, nes signataras Los Andžele praleido paskutinį savo gyvenimo dešimtmetį ir čia paliko nemažą indėlį puoselėjant lietuvybę, toliau siekiant mūsų šalies nepriklausomybės. Todėl džiaugiamės, kad mūsų darbas taps ne tik paminklu lietuvybei, bet ir švies apie čia daug nuveikusią asmenybę“, – sakė instaliaciją Los Andžele kūrusi J. Vaitkutė.

Įsivaizduokime, kad patalpų valymo bendrovė renkasi darbuotojus ir atmeta visas paraiškas, kuriose yra rašybos klaidų. Kadangi olandų rašyba yra labai sudėtinga, iš svetur atvykę žmonės dažniau daro klaidų, tad jei rinksiesi tik be klaidų rašančius kandidatus, visi tavo darbuotojai bus baltaodžiai olandai. Ir tai – netiesioginė diskriminacija, kuri kenkia įstatymų ginamai grupei.Jei tavo darbuotojai valo ofisus, jie tą puikiai gali daryti ir nemokėdami visiškai taisyklingai rašyti – jie ir be to sugebėtų perskaityti ir suprasti saugumo instrukcijas, palikti žinutes kolegoms ir būti suprasti. Taigi tokia taisyklė – nepagrįsta. Tačiau jeigu ieškai darbuotojo, kuris rašytų straipsnius, tada reikalavimas rašyti be klaidų – visiškai pagrįstas, tiesa?

Turbūt dažnam teko girdėti panašią frazę, tariamą antrosios ar trečiosios kartos emigranto, jau negebančio kalbėti tėvų ar senelių kalba, bet tvirtinančio, kad vidumi esąs lietuvis. Nepaisant didžiulio emigracijos masto ir atliekamų tyrimų, emigrantų paveldėtosios kalbos ir tapatybės išsaugojimo nuostatas suvokti nėra paprasta. Tuo labiau, kad naujausios išeivių bangos kalbinio elgesio dar niekas nespėjo išsamiau ištirti. Straipsnyje Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis įvardija galimas nutautėjimo priežastis ir pateikia būdus šiam procesui sulėtinti.

Rugsėjo 29 dieną po sunkios ligos mirė kalbininkas, rusų kalbos tyrinėtojas habil. dr. Kazimieras Musteikis. Svarbiausias mokslininko veikalas – „Gretinamoji rusų ir lietuvių kalbų morfologija“ (Sopostavitel′naja morfologija russkogo i litovskogo jazykov 1972). 2012 m. dar išleido „Funkcinę rusų ir lietuvių kalbų gramatiką“ (Funkcional′naja grammatika russkogo i litovskogo jazykov 2 t. 1998–2003). Paskelbė straipsnių kalbų dėstymo metodikos, prielinksninių žodžių junginių su prielinksniais nuo ir iki dabartinėje rusų ir lietuvių kalboje klausimais...

Tvirta nuomone išsiskiriantis komunikacijos paskaitas Lietuvos ir užsienio universitetuose skaitantis viešojo kalbėjimo ir komunikacijos licencijuotas treneris Igoris Vasiliauskas neabejingas Lietuvos ir užsienio lietuvių dialogui. Interviu LRT laidoje „Tapatybė.LT“.

Prezidentui Gitanui Nausėdai stovint prieš tautą reikėtų atsipalaiduoti, nes jis per daug galvoja apie tai, kaip atrodo iš šalies, o ne tai, ką nori pasakyti, pastebi viešojo kalbėjimo lektorius ir dėstytojas Igoris Vasiliauskas. Jis specialiai 15min išanalizavo ir paaiškino, koks kalbėtojas yra šalies vadovas, kokiais savo bruožais jis gali didžiuotis ir ko prezidentui dar vertėtų pasimokyti.

Ar sunku kompiuterį išmokyti lietuvių kalbos? Panašu, iki šiol dirbtinis intelektas gebėjo kalbėti tik anglų ir kinų kalbomis. Vytauto Didžiojo universiteto Intelektinių sistemų laboratorijos vadovas doc. Darius Amilevičius neslepia: „Išmokyti kompiuterį lietuvių kalbos – tikras iššūkis!“ O štai Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto profesorė Jūratė Ruzaitė pristato, kokiose srityse bus naudojamas lietuviškai kalbantis dirbtinis intelektas.

Lietuvių kalba vystėsi šimtus metų. Visą šį laiką kalbą nuolat papildydavo nauji žodžiai, skirti naujiems išradimams, idėjoms, reiškiniams ir t. t. apibūdinti. Žodžių skaičius augo ir dėl pasiskolintų užsienio kalbų žodžių, ir dėl atsirandančių naujų mokslo, sporto ir t. t. šakų, kurios lemia specifinį žodyną.
Kiek žodžių lietuvių kalboje yra dabar? Atsakymą į šį klausimą 15min aiškinosi drauge su Vilniaus universiteto docente, humanitarinių mokslų daktare Vilma Zubaitiene. Šios mokslininkės tyrimų sritis yra būtent leksikologija – kalbotyros šaka, tyrinėjanti kalbos žodyną.