Sukanka 100 metų, kai 1919 m. rugsėjo 5 d. Avikilų k., Liudvinavo vls. Marijampolės aps., gimė monsinjoras profesorius teologijos daktaras Vytautas Kazlauskas, ilgametis (1950-1988) Vatikano radijo lietuviškų laidų vadovas. Pirmasis atkurto VDU kapelionas, dėstytojas, ,,Vaiko tėviškės namų“ bendrijos steigėjas. Irenos Petraitienės straipsnyje - apie mons. V. Kazlausko gyvenimą, veiklos nuopelnus. Jam vadovaujant Vatikano radijo lietuviškų laidų redakcijai pavyko pralaužti sovietų informacinę blokadą apie tikrąją padėtį okupuotoje Lietuvoje.

Jau ne pirma diena mokslo žurnaluose, straipsnių rinkinyje „Lietuvių kalbos idealai“ (2017; toliau LKId), žiniasklaidoje pasirodo rašinių, kuriuose mėginama įteigti mintį, esą nuolatiniai Vilniaus miesto gyventojai kalbantys kažkokia savita, tik sostinei būdinga lietuvių kalbos atmaina.

Žymus Lietuvos istorikas, enciklopedininkas, Mažosios Lietuvos istorijos ir lietuvių tautinio atgimimo spaudos tyrinėtojas Algirdas Matulevičius šiemet paminėjo savo amžiaus 80-ąją sukaktį. Nauja istoriko knyga – straipsnių rinkinys „Mažosios Lietuvos ir lietuvininkų fenomenas Europos kultūroje“. Knygos autorius po II pasaulinio karo pirmas pradėjo išsamiai tirti Mažąją Lietuvą, lietuvininkų socialinę, ekonominę, teisinę, religinę bei kultūrinę padėtį. Sudarė kelis originalius žemėlapius. Rinkinio straipsniai – ankstesnės ir naujausios mokslininko publikacijos, kurios taip pat parengtos preciziškai, remiantis gausiais archyviniais dokumentais. Knygoje rasite straipsnius: „Lietuvininkai“, „Keliaujantiems po Mažąją Lietuvą. Kultūros paveldas“, „Mažosios ir Didžiosios Lietuvos studentai Karaliaučiaus universitete ir jo auklėtinių nuopelnai lietuvių raštijai XVI a. – XIX a. I pusėje“, „Prūsai, lietuviai, lietuvininkai, vokiečiai ir lenkai bei mozūrai Prūsijoje“, „Tilžės Aktas – Mažosios Lietuvos nepriklausomybės deklaracija“ ir kt.

Vokietijoje gyvenanti žurnalistė, rašytoja Jolita Zykutė, gimusias knygas vaikams vadinanti savotišku gyvenimo šypsniu, perspėja, kad niekuomet nesakytume ,,Niekados“, nes ir ji pati niekados negalvojusi rašysianti vaikams skirtas knygas. Straipsnyje - apie jos gyvenimo istoriją, kūrybą, lietuvybę ir artimiausius planus. „Aš nesijaučiu toli nuo Lietuvos, nes turiu Lietuvą savyje. Ir kol galiu kalbėti lietuviškai su savo vaiku, kol galiu galvoti lietuviškai, esu rami“, - tvirtina ji.

Kultūros ministerija iki spalio 1 d. priima paraiškas Nacionalinei Jono Basanavičiaus premijai gauti. Premijos paskirtis – įvertinti pavienių asmenų arba bendrą veiklą vykdžiusių asmenų grupių išskirtinius nuopelnus etninės kultūros srityje, reikšmingą kūrybinę, mokslinę veiklą ir kitus darbus, susijusius
su lietuvių etninės kultūros tradicijų plėtojimu, tautinės savimonės puoselėjimu ir etnokultūriniu ugdymu.

Dokumentinis filmas. Rež. Justinas Lingys.

Plungės bibliotekos direktorė džiaugiasi plungiškių puoselėjamu bibliotekos sodu bei populiarėjančiais 43 lankytinus Plungės objektus įtraukiančiais turais, kurių metų keliautojai gali susipažinti ir su čia gyvenančiais šikšnosparniais, dančiasnapiais. O pasakojimus apie lankytinus objektus išgirsti net 8-iomis skirtingomis kalbomis.

Turbūt skaitomiausias iki šiol mano parašytas tekstas yra apie dvikalbystę. Po jo publikavimo sulaukiu laiškų su klausimais, į kuriuos iš pradžių vengiau atsakyti, nes nesu lingvistė nei vaikų raidos specialistė. Aš – daug skaitanti emigracijoje gyvenanti mama, su savo dukromis primygtinai kalbanti lietuviškai. Todėl šį rašinį prašau vertinti kaip asmeninę patirtį, kuria dalinuosi geranoriškais tikslais, nemėgindama apsimesti šios srities eksperte.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia konkursą vadovauti jai pavaldžiam Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centrui. Pretendentui vadovauti šiam centrui nėra keliamas reikalavimas mokėti gestų kalbą. Jokiu lygiu. Tokio reikalavimo nėra ir konkurse sutrikusios klausos vaikų ikimokyklinio ugdymo centro direktoriaus pareigoms eiti, nors tame centre irgi mokosi sutrikusios klausos vaikai, tiktai dar mažesni.

Penkioliktojo amžiaus viduryje popiežiaus Mikalojaus V iniciatyva gimusi Vatikano biblioteka tiesiogiai priklauso popiežiui. Tačiau kartu ji tarnauja ir visai Bažnyčiai. Ja gali naudotis ne visi. Leidimai suteikiami tik mokslininkams (ne žemesnio rango kaip doktorantai), su jų aukštosios mokyklos ar mokslo institucijos rekomendacija. Visi per internetą gali naudotis bibliotekos katalogu ir užsisakyti pageidaujamų rankraščių ar leidinių fotokopijas. Bibliotekos rinkiniai iš tiesų įspūdingo dydžio – daugiau nei pusantro milijono spausdintų knygų, devyni tūkstančiai inkunabulų, tai yra penkioliktajame amžiuje pagamintų ankstyvųjų spaudinių, dešimtys tūkstančių rankraščių – kodeksų, ritinių ir pavienių lapų. Prieš dešimtį metų prasidėjo Vatikano bibliotekos rankraščių ir inkunabulų skaitmeninimas. Fotografuojama labai aukštos skiriamosios gebos Hasselbladkameromis. Labai brangi ne tik aparatūra, bet ir ypač didelėms skaitmeninėms byloms saugoti reikalingos laikmenos. Darbas milžiniškas ir sunku prognozuoti, kada jis bus baigtas. Bet jau dabar daug suskaitmenintų dokumentų pavyzdžių galima peržiūrėti internete.