Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2019-08-13
    Klaipėdietė Liuksemburge netikėtai tapo lietuvių kalbos mokytoja: jaučiausi įšokusi ne į savo roges
    Liuksemburge emigrantų vaikai lanko vietines arba tarptautines mokyklas ir tik savaitgaliais turi galimybę susirinkti į lietuvių kalbos pamokas. Klaipėdietė Neringa Strumilė, pagal išsilavinimą istorikė, bet tapo lietuvių kalbos mokytoja. Noras svetur išsaugoti gimtąją kalbą paskatino ją išlipti iš komforto zonos...
  • 2019-08-12
    Apie gimtąją kalbą, lietuvišką tapatybę ir jaunimo „įžeminimą“
    Pažintis su kultūros antropologe, etnologe, 2018 metų Kalbos premijos laureate Elena Bradūnaite-Aglinskiene: „Kai dėsčiau lietuvių kalbą profesoriams, kurie mokėjo sanskrito, graikų, lotynų ir kitokias kalbas, mokėmės linksnių, moteriškų ir vyriškų galūnių, linksniuočių, kirčiuočių, jie stebėjosi, kaip mes tą kalbą vartodami išmankštiname protą, klausė, gal kokius kompiuterius galvose nešiojamės.“
  • 2019-08-12
    Kai trūksta kalbinės savigarbos
    Pokalbis su Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausiąja mokslo darbuotoja dr. Rita Miliūnaite apie tai, su kokiais iššūkiais šiandien susiduria lietuvių kalba, spausdintas žodis ir kam labiausiai trūksta kalbinės savigarbos.
  • 2019-08-12
    Vilniaus universiteto leidyklos naujiena: „Kalbos langelis“
    Straipsneliuose publicistiškai gvildenami dabartinei mūsų bendrinės kalbos vartosenai aktualūs, dažniausiai diskusijų keliantys dalykai. Ypač tie, kurie dar nėra tapę norminiai, nors ne vienas jų turi ir gana senas, ypač atskirų bendrinės kalbos vartotojų šnekoje prigijusias, tradicijas“, – teigia knygos autorius.
  • 2019-08-12
    Aušrininkų ir varpininkų leksinių naujadarų kūryba
    Metodiniu atžvilgiu, ypač turint galvoje lietuvių bendrinės kalbos naujadarų istorijos rašymo perspektyvą, svarbu tiek identifikuoti žodį kaip naujadarą, tiek ir nustatyti naujadaro kūrėją. Jono Palionio knygelėje atskiru sąrašu skelbiami ir nagrinėjami mūsų žymiausių Lietuvos atgimimo periodinių leidinių – „Aušros“ ir „Varpo“ – redaktorių bei bendradarbių sukurti leksiniai naujadarai. Jų užfiksuota gerokai daugiau negu ankstesniuose tyrinėjimuose, dalies jų nėra nė „Lietuvių kalbos žodyne“...
  • 2019-08-11
    Psichologas Justinas Burokas: pavardė nėra tik raidžių kratinys, o savęs įprasminimas
    LRT RADIJO laidų vedėja, modelis Gabrielė Martirosian, saugodama senelio ir tėčio palikimą, susigrąžino armėnišką pavardės variantą. Iš tiesų pasikeisti pavardę nėra sudėtinga, tačiau tam turi būti aiški priežastis. Kalbinami Vilniaus civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Ilona Jurgutienė ir psichologas-psichoterapeutas Justinas Burokas.
  • 2019-08-10
    Tolminkiemyje žadama sutvarkyti Kristijono Donelaičio memorialinio muziejaus kompleksą

    Lietuvių literatūros klasiko Kristijono Donelaičio memorialinio muziejaus kompleksas Tolminkiemyje spalį minėsiantis 40-etį,po iškilmių bus uždarytas restauracijai. Galimybė sutvarkyti nešildomą bažnyčią, kurios kriptoje „Metų“ poemos ir pasakėčių autorius palaidotas atsirado, Europos Komisijai patvirtinus Lietuvos ir Kaliningrado srities bendradarbiavimo per sieną programą ir lėšų.

  • 2019-08-09
    Parlamentarai sukilo dėl galimai pažeistos Škirpos alėjos pervadinimo procedūros
    Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Vyriausybės atstovą, prašydami įvertinti, ar priimant sprendimą dėl Kazio Škirpos alėjos pakeitimo į Trispalvės alėją, Vilniaus miesto savivaldybės taryba nepažeidė Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo.
  • 2019-08-07
    Užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai ir mokiniai diskutavo tema „Kas vienija pasaulio lietuvius?“

    2019 m. rugpjūčio 7 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko diskusija „Kas vienija pasaulio lietuvius?“ Tai jau septynioliktus metus Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos organizuojamų kalbos ir kultūros kursų dalis.


    V. Prėskienytės-Diawaros manymu, pirmiausia lietuviai turi mylėti Lietuvą, tačiau neretai trūksta patriotizmo, o reikia pradėti nuo savęs. Motinos kalbos užmiršti negalima ir neįsivaizduojama, kaip būnant lietuviu nepavyksta savo vaikų mokyti lietuviškai <...> Diskusijoje buvo iškelta ir sąvokų tikslumo, jų vartojimo teisingumo problema bei tapatybės paieškų klausimas.

  • 2019-08-04
    Teismo praktikoje ypač pasiteisina rašymo užduotys
    Teisėja atkreipia dėmesį, kad šiandien teisėjams kaip niekad svarbu būti tais, kurie pakelia į žmogų savo akis, gilintis į situaciją ir paprastais žodžiais paaiškinti tai, kas teisininkams dažnai atrodo savaime suprantama. V. Pratt teigimu, jos darbo praktikoje ypač pasiteisina rašymo užduotys, nes kalba eina apie introspekciją – sąmoningą ir nuoseklų savo elgesio ar minčių analizavimą raštu. Anot pašnekovės, teisme atsidūrusio žmogaus prašoma aprašyti konkretų, jo byloje nagrinėjamą įvykį. Pirmojo rašinio metu žmogus paprastai papasakoja apie savo sunkumus ir tai, kaip jis jaučiasi. Tuomet su specialistu aptariama, ar ir kokia pagalba yra reikalinga bei sudaromas individualus pagalbos planas.