Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2021-02-09
    Augustina Mišeikaitė: „Kiekvienas, pasiryžęs mokytis lietuvių kalbos, yra vertas medalio“
    Biotechnologijos absolventė Augustina Mišeikaitė praktiką atliko organizacijos „Susivienijimas lietuvių Argentinoje“ lituanistinėje mokykloje Buenos Airėse. Su ja kalbėjomės apie pačiu laiku pamatytą skelbimą dėl praktikos konkurso, daugiau negu šimtmetį gyvuojančią lietuvių bendruomenę ir įvairaus amžiaus žmones, užsidegusius išmokti savo tėvų ar senelių kalbą.
  • 2021-02-09
    VLKK sutinka svarstyti tris Baltarusijos pavadinimo keitimo variantus

    Įvertinusi Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos prašymą oficialiu šalies pavadinimu įtvirtinti Belarusia, Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) siūlo tolesnę diskusiją dėl galimų kitų pagrindinių Baltarusijos pavadinimo variantų: Gudija, Baltarusia ar Baltoji Rusia.

  • 2021-02-08
    Japonas Kotaro savarankiškai mokėsi lietuvių kalbos, kad galėtų dainuoti lietuviškai: išgirskite dainas ir mūsų greitakalbes
    Ne kasdien sutiksi žmogų, gyvenantį kitame pasaulio krašte, neturintį nieko bendra su Lietuva, bet kalbantį lietuviškai. Ne tik kalbantį, bet ir puikiausiai dainuojantį mūsiškių atlikėjų dainas ir net traukiantį Lietuvos himną, o socialiniuose tinkluose lietuviškai pasakojantį apie Lietuvą ir analizuojantį lietuvių kalbą. Būtent toks žmogus yra 27-erių japonas Kotaro Hisada, kadaise savo šalies knygyne įsigijęs lietuvių kalbos vadovėlių ir savarankiškai pramokęs mūsiškės kalbos.
  • 2021-02-07
    Dėl Muchos „Slavų epopėjos“ ne vienus metus aiškintasi teismuose

    Iki 9 amžiaus vidurio daugelis slavų jau buvo priėmę krikščionybę. Naujas tikėjimas labai sustiprėjo, kai slavų vienuoliai Kirilas ir Metodijus išvertė krikščioniškus tekstus į kalbą, dabar vadinamą senąja bažnytine slavų kalba. Šiuo tikslu jų sukurtas raštas tapo kirilika vadinamos abėcėlės, vartojamos Rusijoje, Ukrainoje, Serbijoje, Bulgarijoje ir daugelyje kitų šalių, pagrindu.


    Viršutiniame kairiajame paveikslo kampe matyti Metodijus su baltu gobtuvu, pergalingai grįžtantis iš Romos, kur gavo popiežiaus palaiminimą toliau versti Bibliją į slavams suprantamą kalbą. Viršuje dešinėje esančios figūros vaizduoja valdovus, padėjusius skleisti krikščionybę slavų kalbomis. Paveikslo paantraštė „Garbinkime Viešpatį savo gimtąja kalba“ atspindi šios akimirkos kultūrinę reikšmę.

  • 2021-02-07
    Didėjanti Lietuvos problema – mažėjantis raštingumas ir ar anglų kalba patogesnė vartojimui?
    LRT radijo laida „KLietuva mūsų lūpose“ vedėjos
  • 2021-02-06
    Psichologai: keiktis gali būti naudinga
    Ar žinojote, kad žmonės, kurie keikiasi, yra nuoširdesnis, atviresni ir kai kuriais atvejais net ir intelektualesni. Psichologai mano, kad saikingas keiksmažodžių vartojimas gali sumažinti net fizinį skausmą. Apie keiksmažodžių paskirtį ir kaip į juos reaguoja vaikai kalbėjo psichoterapeutė Daiva Žukauskienė.
  • 2021-02-05
    Raidė ir ženklas kaip forma
    Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bibliotekos meno edukacijų ciklas kviečia atpažinti sąsajas tarp skirtingų istorinių ar estetinių idėjų. Galbūt išlikimo linija nupiešta, kai dar nebuvo kalbos, nubrėžė kelią link ženklo ar raidės?
  • 2021-02-05
    Pokalbis apie sovietinės ideologijos įtaką kalbinei raiškai
    Apie tai, kaip sovietinė ideologija darė įtaką kalbinei raiškai kalbininkė prof. Jolanta Zabarskaitė kalbasi su rašytoju, Lietuvių PEN centro pirmininku Herkumi Kunčiumi.
  • 2021-02-04
    Į Lietuvą iš Rusijos persikraustęs tremtinio anūkas: norime stengtis, išmokti kalbą, dirbti
    6 tūkst. kilometrų – atstumas tarp naujųjų Aleksejaus Sarčenko namų Vilniuje iki gimtinės Rusijoje. Panašiai tiek pat prieš daugiau nei pusę amžiaus teko įveikti per prievartą į traukinį įsodintam bei nežinoma kryptimi išvežtam vyro seneliui ors lietuviško žodžio Aleksejus nuo vaikystės šeimoje negirdėjo, senelio gimtinė jį sužavėjo vos čia atvykus pirmą kartą. Vyras ne tik gavo Lietuvos pilietybę, bet ir su žmona persikraustė gyventi į Lietuvą. Greitai susirado darbą, o dabar mokosi ir lietuvių kalbos.
  • 2021-02-03
    „Sviestas sviestuotas“ ne vienintelis: kūdikių maistą gaminančiai įmonei VMVT atsiuntė raštą dėl 60 pažeidimų
    ... Kadangi produkcija skirta vaikams, tai komunikacija ir rinkodara sukurta tokia, kad būtų draugiška jiems. Pavyzdžiui, mes vartojame tokius žodžius kaip „kosminis traputis“ ar „kosminės kruopytės“, bet, VMVT teigimu, to daryti negalima. Žodžio „kosminis“ mes negalime vartoti, nes jis neįtrauktas į kažkokį reglamentą. Tačiau tai nėra oficialus produkto pavadinimas, tai tiesiog pasaka, kuri sukurta komunikacijai su vartotoju palaikyti...