Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2017-08-09
    TOP 10 vardų naujagimiams iš A raidės
    Berniukų vardai: Adomas, Armandas, Arnas, Augustas, Ąžuolas.
    Mergaičių vardai: Adelė, Adriana, Amelija, Austėja, Aušrinė.
  • 2017-08-07
    Klausk teisininko: ar moteris gali pasirinkti vyrišką pavardę?
    Su vyru sudarėme santuoką užsienyje (Vokietijoje), nors abu esame Lietuvos piliečiai. Pavardę pasirinkau pagal Vokietijos įstatymus, t.y. vyrišką pavardę su galūne -as. Ar yra galimybė šią pavardę įteisinti Lietuvoje, nes visi mano dodumentai dabar yra su vyriškos kilmės pavarde, o lietuviškame pase pavardė būtų su galūne -ė arba -ienė, o tai Vokietijoje reikštų dvi skirtingas pavardes.
  • 2017-08-03
    Iniciatyva atsigręžė į vaikus: skatina skaityti
    Tyrimai patvirtina, kad jei vaikams skaitome nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų, jiems geriau sekasi mokykloje, lengviau mokytis skaityti patiems. Skaityti vaikui nuo mažens skatina ir iniciatyva „Pasakų penktadieniai“, kurios metu vaikai ir jų tėveliai kviečiami skaityti kartu žaliosiose miesto erdvėse.
  • 2017-08-03
    Rytų Lietuvoje lietuvių kalbos egzamino rezultatai – apverktini: gelbėjo tik apeliacija
    Visagine ir Šalčininkuose praktiškai kas trečias baigiantis mokyklą mokinys neišlaikė valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino, o Vilniaus rajone neišlaikiusiųjų – 19 proc.
  • 2017-08-02
    Naujausi Lietuvos vaikų vardai verčia iš koto: kur dar nuneš fantazija?
    Pastaruoju metu gimę Matai, Emilijos, Dominykai, Kamilės, Lukai, Amelijos, Nojai ir Emos, be jokių abejonių, susidurs su ištisa armija savo bendravardžių. Vienas kitas paaugęs gal net apgailestaus, kad tėvai buvo tokie „be fantazijos“ – mat šių vardų per metus duodama ne dešimtimis, o šimtais. Tačiau ar paaugę labai džiaugsis tie, kurių tėvus beribė fantazija nunešė toli į lankas?
  • 2017-08-02
    Euroblogas.lt: 7 kalbas mokanti vertėja dalinasi receptu, kaip išmokti naują kalbą
    Elisabeth Dörrer yra gerai žinoma vertėja, daugelį metų dirbanti Europos institucijose. Prieš ketverius metus ji nustatė sau naują tikslą – išmokti slovakų kalbą ir iki Slovakijos pirmininkavimo ES įtraukti ją į savo portfolio.
  • 2017-08-01
    Paskaita „Jidiš – vidinių ir išorinių kontaktų kalba“
    Skirtingai negu lietuvių, jidiš kalba gimė kalbų ir kultūrų sandūroje. Tai yra (galbūt ryškiausia) kontaktinė kalba, kuri tuo pat metu buvo giliai paveikta semitų kalboms (hebrajų ir aramėjų) būdingų kalbos modelių, žodžių ir reikšmių (taip pat keleto žodžių bei frazių darybos būdų). Dauguma kalbančiųjų jidiš greičiausiai žino, kad jų kalbos komponentai kilę iš kitų kalbų (germanų, semitų, slavų kalbų grupių). Jie šimtmečiais gyveno mokėdami bent vieną ne žydų kalbą, kad susišnekėtų su ne žydais, ir dvi tradiciškesnes žydų kalbas (hebrajų ir aramėjų).
    Judaikos tyrimų centras rengia Dovo-Bero Kerlerio paskaitą „Jidiš – vidinių ir išorinių kontaktų kalba“. Paskaita vyks anglų kalba Nacionalinėje bibliotekoje III a. 305 auditorijoje (anglų kalba).
  • 2017-08-01
    Klasikų akademijoje – tai, ko nebeliko mokyklų programose
    Rugpjūčio 18 d. Klasikų asociacija kartu su Filologijos fakultetu jau penktą kartą 10–12 klasių mokinius pakvies į dviejų savaičių trukmės Klasikų akademiją.
    „Klasikų akademiją pradėjome kaip vieną iš alternatyvų dabartinei švietimo sistemai. Kai mokyklose iš pamokų dingo beveik visa Antikos kultūra bei istorija ir Viduramžiai, supratome, jog turime mokiniams pasiūlyti alternatyvą – neformaliąsias studijas, kur jie galėtų įgauti šių žinių, kad geriau suprastų dabartinę istoriją ir politinius įvykius, kad pradėtų kritiškai mąstyti. Tai, kad jau penkti metai sulaukiame vis daugiau norinčių Akademijoje dalyvauti mokinių ir ne tik iš Vilniaus mokyklų, rodo, kad šis sprendimas buvo teisingas,“ – teigia Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentė ir Klasikų asociacijos pirmininkė Nijolė Juchnevičienė.
  • 2017-08-01
    V. Targamadzė. Kaip staiga abiturientai tapo neraštingi?

    O ir vieša paslaptis, kad naujosios kartos raštingumas yra kitoks. G.Falschlehnerio ( 2014) nuomone, ši karta glaudžiai susijusi su technologijomis, kurios veikia žmogaus smegenų funkcionavimą: mūsų smegenys dėl potencialių smegenų struktūrų geba prisitaikyti prie laikmečio keliamų iššūkių, taigi ir pasinaudoti to laikmečio techninėmis ir technologinėmis priemonėmis.

  • 2017-08-01
    Helsinkio universiteto profesorius Riho Grünthalis – apie suomius ir finų-ugrų kalbas
    Pagrindinė prielaida tokia, kad finų-ugrų protėvynė yra vadinamoji Volgos kilpa. Kai kurie tyrėjai mano, kad tikroji finų-ugrų protėvynė yra buvusi anapus Uralo, Vakarų Sibire Dauguma finų-ugrų kalbų nėra valstybinės kalbos, jos dažniausiai – mažumų kalbos. Galiu kalbėti šiaurės samių kalba, skaityti Inario samių kalba. Šiaurės samių kalba šiandien yra matoma, jos galima klausytis per internetą. Pabaltijo finų kalbų arealas yra mano pagrindinės temos, nemažai esu tyręs vepsių kalbą, kuria šnekama šiaurės vakarų Rusijoje. Lyvių taip pat graži kalba, tačiau ji nykstanti. Tai kalba, kurią stipriai veikė baltų kalbos, ypač latvių. Taip pat esu domėjęsis ir Volgos finų kalbomis. Viena jų – erzių. Tai tipologiškai labai įdomi kalba, vartojama centrinėje Rusijoje. Nuo dešimto dešimtmečio turėjau daug kontaktų su marių kalba, tačiau Sibiro tautų kalbomis domiuosi mažiau.