Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2019-02-21
    #MetųŽodžiai ir #MetųPosakiai – metų ženklai ir kasdienybės diagnostika
    Baigėsi antrą kartą Lietuvoje surengti #MetųŽodžio ir #MetųPosakio rinkimai. Komisija #MetųŽodžiu išrinko žodį ŠIMTMETIS, internetiniame balsavime nepralenkiamas buvo VERYGANAS. #MetųPosakio rinkimuose komisija daugiausia balsų skyrė posakiui VAIKŲ TEISES IŠKVIESIU. Jis iš pradžių pirmavo ir internetiniame balsavime, bet galiausiai į pirmą vietą išsiveržė garbaus svečio – popiežiaus Pranciškaus – linkėjimas VIEŠPATIE, TE LIETUVA BŪNA VILTIES ŠVYTURIU.
  • 2019-02-21
    Apie Valstybinės kalbos inspekcijos renginį Kultūros ministerijoje − LRT „Žiniose“ (2019-02-20)
    Vasario 20 d. Kultūros ministerijoje Tarptautinės gimtosios kalbos dienos proga pagerbti gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkurso nugalėtojai. Šį renginį jau vienuoliktą kartą organizuoja Valstybinė kalbos inspekcija.
  • 2019-02-21
    Gražiausius įmonių pavadinimus rinks ir Kėdainiai

    Šiemet pirmą kartą rengiamas Kėdainių įmonių gražiausių lietuviškų pavadinimų konkursas. Jau daug metų tokį konkursą Lietuvos mastu organizuoja Valstybinė kalbos inspekcija.

  • 2019-02-21
    Tarp Valstybinės kalbos inspekcijos išrinktų gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų – panevėžiečių „Pumpurai“
    Vienuoliktą kartą konkursą surengusiai Valstybinei kalbos inspekcijai pro akis nepraslydo ir vienos panevėžiečių šeimos verslo vardas. Itin pavasariškai įmonę pavadinę sutuoktiniai nuo praėjusių metų startavo juvelyrikos srityje.
  • 2019-02-20
    Apdovanoti gražiausi lietuviški įmonių pavadinimai
    Trečiadienį Kultūros ministerijoje Vilniuje apdovanoti gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų, specialus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prizas teko bendrovei „Pirmas blynas“, o specialus DELFI prizas – „Tylus ūžesys“.
  • 2019-02-20
    Vilniaus knygų mugė: paskutinės minutės planas ir viskas, ką turite žinoti
    Iki 20-osios Vilniaus knygų mugės likus vos dienai tikrai ne per vėlu pradėti planuoti, ką šiais metais mugėje verta pamatyti, išgirsti, susitikti ar patirti. Nepasiklysti renginių sraute ir pastebėti netradicinius renginius visada padeda rekomendacijos, kuriomis dalinasi literatūros kritikė, vertėja Elžbieta Banytė, literatūrologė Jūratė Čerškutė, filosofas Kęstas Kirtiklis ir mugės organizatoriai.
  • 2019-02-20
    Gimtosios kalbos diena: kokie iššūkiai laukia?
    Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ apie kalbos dalykus kalbėjo dr. Antanas Smetona (VU), Daiva Daugirdienė (LLVS, VLKK), Donatas Smalinskas (VKI) ir Rimantas Kmita (LLTI). Vedėjas Raigardas Musninckas, laida skambėjo 2019-02-20.
  • 2019-02-20
    Apie Vietovardžių metų paskelbimo prasmę
    Filomena Kavoliutė ir Laimutis Bilkis LRT „Kultūros dienoje“ (2019-02-19).
  • 2019-02-19
    Rigveda. Kuo vedos buvo svarbios lietuvių tautinei savipratai?
    „Rigveda“ – 1028 giesmių, šlovinančių įvairias arijų dievybes ir jų žygdarbius, rinkinys. Tai ne tik seniausias žinomas indų dvasinės žinijos paminklas, bet kartu ir vienas ankstyviausių indoeuropietiška kalba sukurtų tekstų, pasiekusių mūsų laikus. Jos archajiškumas lėmė didžiulę teksto reikšmę ne tik kalbotyros, religijotyros, istorijos mokslams, bet ir daugelio indoeuropietiškų Europos tautų, ieškojusių savo ištakų, savivokai. Vakariečiams įtraukus „Rigvedą“ į platųjį diskursą, šis giesmynas tapo įvairių politinių, religinių ir ideologinių ambicijų įkaitu. Kodėl šis tekstas įžiebia didelius ginčus tarp senovės Indijos istorijos tyrinėtojų bei ideologų, kuo vedos buvo svarbios lietuvių tautinei savipratai.
    2019 m. vasario 19 d. Martyno Mažvydobibliotekoje VU Orientalistikos centro indologijos studijų absolvento, vedų vertėjo Šarūnas Šimkaus paskaita.
  • 2019-02-19
    Tik žodžiais mylėti kalbą negana
    Gyvename globalizmo sąlygomis, pas mus eina neoliberalios idėjos, kad kalbėti gali bet kaip, kalbos taisyklės yra nesvarbu. Esą labai svarbu mokėti kitas kalbas, o savoji „kaip jau išeis“. Su tokia nuostata mes negalime sutikti. Lietuvių kalba kaip valstybinė kalba turi savo taisyklingumo reikalavimus, vadinasi, viešajame, oficialiajame gyvenime tų reikalavimų turi būti paisoma. Tas yra būtina, jei valstybė nenori panirti į chaosą. reikėjo nebijoti nei tautinės mokyklos modelio, nei patriotizmo sąvokos. Žinote, tikslieji, socialiniai mokslai yra bendri visam pasauliui, o kas pasakys lietuviui, kad jis - lietuvis?