Dar prieš pasaulinę koronaviruso pandemiją Florencijoje viešėjusi „Misija – Pasaulio Lietuva“ komanda susitiko su 2017-aisiais įkurta Toskanos lietuvių bendruomene. Jos dėka atrado Lietuvai skirtą „Via Lituania“ gatvę, sužinojo apie šiame regione veikiančią lituanistinę mokyklą. Beje, Lietuvos labui veikia ne tik tautiečiai, bet ir italai. Apie Italijoje gyvenančius lietuvius, jų entuaziazmą, šilumą ir santykius su vietos italais kalba Lietuvos dviratininkė, pasaulio čempionė ir prestižinių „Tour de France“ bei dviejų „Giro d‘Italia“ lenktynių nugalėtoja Edita Pučinskaitė ir kiti.

„Lietuvių kalbos ištekliai kuriami, kaupiami, sisteminami, galima sakyti, nuo XVII amžiaus, kai pasirodė pirmasis lietuvių kalbos žodynas ir pirmoji lietuvių kalbos gramatika“, – teigia Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vadovė dr. Jurgita Jaroslavienė, kalbėdama apie lietuvių kalbos išteklius.

„Per daug mūrinių veidų ir per daug susireikšminimo kalbos reikaluose. Užuot kėlę kalbą ant pjedestalo, nukelkime nuo jo, nes kalba yra gyvas organizmas, į ją reikia žiūrėti gyvai ir džiaugsmingai. Kalba yra džiaugsmo šaltinis ir net ten, kur atsiranda skandalingų niuansų, reikėtų vengti susipriešinimo, reikalus tvarkant be konfliktų ir džiaugsmingai. Dirbu čia vos kelis mėnesius, man skaudu, kad lietuvių kalba nuolatos atsiduria kokio nors skandalo, nesusipratimo centre.“
Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko Audriaus Valotkos interviu

Apie šiandieninės lietuvių bendrinės kalbos padėties dvi „medalio“ puses – pokalbis su Lietuvos kalbininku, VLKK nariu, habilituotu daktaru, Vilniaus universiteto profesoriumi, akademiku Bonifacu Stundžia.

Lietuva per pusantrų metų į technologijas, leidžiančias dirbtiniam intelektui (DI) suprasti lietuvių kalbą, investuos 4 mln. eurų. Tiek pinigų pirmajame etape – iki 2021 metų pabaigos – numatoma sąsajai „žmogus mašina“ (angl. Human-Machine Interaction) Vyriausybės pristatytame Ateities ekonomikos DNR plane. Bendra investicijų suma sieks 17 mln. eurų.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Kalbos klube+ susitikimas su žurnalistu, režisieriumi ir keliautoju Rimu Bružu. Prof. dr. Jolanta Zabarskaitė klausia, apie kalbų reikšmę Antanui Poškai ir baikeriams, ką Kybartuose veikė vienas žymiausių zoroastrizmo šventikų, teologų, kalbininkų, istorikų Jivanji Jamshedji Modi ir kodėl jis Indijoje XX amžiaus pirmoje pusėje dėstė lietuvių kalbą?

Gramatika, kaip žinia, yra filologijos dalis, tirianti žodžių sandarą ir rašybą. Yra žinoma ir civilizacijų gramatika, kuri padeda suprasti civilizacijų vidines struktūras. Matyt, galima teigti, jog egzistuoja ir politinė gramatika, apibrėžianti tam tikrus dėsnius ir taisykles politinio veikimo lauke.
Daugelis politikų tas taisykles žino ir jomis naudojasi. Yra tokių, kurie apie jas girdėję ir tik apsimeta, kad žino. Tokie paprastai per daug nesirūpina politinės rašybos ar skyrybos taisyklėmis, būna savimi labai pasitikintys, ryžtingi, labai kritiški. Tai neretai labai patinka mažiau reikliam rinkėjui.

LRT radijo laidoje „Džiazuojanti istorija“ (ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė): už kokius ir dabar vartojamus lietuviškus žodžius turėtume padėkoti Daukantui? Kiek žmonių ryžosi skaityti jo tūkstančio lapų knygą? Ir kodėl Daukantas pykosi su Motiejumi Valančiumi? Apie tai pasakoja Vilniaus universiteto istorikas dr. Aurelijus Gieda.

Gegužės mėnesį LRT gyventojus kvietė į diktanto iššūkį – specialiai šiam projektui 16 žinomų Lietuvos rašytojų sukūrė po tekstą, kurį inspiravo „Diktanto“ tema. Kas rytą naujas diktantas, įgarsintas LRT laidų vedėjų, buvo skelbiamas portale LRT.lt, o vėliau publikuojamas ir pats tekstas, kad diktantą rašiusieji galėtų pasitikrinti, kaip jiems pavyko jį parašyti.

Šį pavasarį minėsime penkerius metus nuo tėvo V. Aliulio mirties, kitais metais – šimtąsias gimimo metines. Todėl praėjus šiek tiek laiko galime iš naujo apžvelgti šią asmenybę (…) Jam rūpėjo, kad viskas būtų tvarkingai sudėliota, ypač, kad gražiai skambėtų žodžiai. Tik tėvo Vaclovo dėka maldoje „Sveika, Marija“ turime žodžius „Sūnus Jėzus“ o ne „įsčių vaisius“ ar maldoje „Tėve mūsų“ žodžius „neleisk mūsų gundyti“ vietoj „nevesk mūsų į pagundą“. Daug kas kritikavo ir tebekritikuoja šiuos ar Naujajame Testamente jo darytus pataisymus, tačiau praėjus šiek tiek laiko pamatai, kad tai niekam nepakenkė. Jis tą darė su didele meile, kiek leido jo išsilavinimas, sąžinė, jautrumas ir rūpestis Bažnyčios žmonėmis.