Apie kalbos klaidų reikšmę svarsto Loreta Vaicekauskienė, Antanas Smetona, Audrius Matonis, Paulius Jankelis ir LRT laidos vedėja Nomeda Marčėnaitė. 

Vilniaus politikams nepavyksta sutarti, kaip pavadinti naujas gatves, siekiant pagerbti 1863–1864 metų sukilėlių atminimą – naudoti lietuvišką ar lenkišką pavardės variantą. Lietuviškąjį variantą pristatė savivaldybės Pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisija, tačiau tarybai buvo pristatytas ir antrasis, inicijuotas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos. 

„Valstybinė lietuvių kalbos komisija dėl antro varianto buvo tiesiog šokiruota, nes mes laužome visus lietuvių kalbos reikalavimus, mėginame daryti sprendimą taryboje ignoruodami specialistų, ekspertų nuomones. Tai yra politinis avantiūrizmas“, – posėdyje aiškino D. Kuolys. 

Metų vertėjo krėslo premija šiemet skiriama Nijolei Reginai Chijenienei už Juliano Barneso knygos „Kalbant atvirai“ išradingą ir natūralų šnekamosios kalbos vertimą, taikliai atskleistą rašytojo kūrybinę žaismę. Knygą išleido leidykla „Baltos lankos“.

Savivaldybių kalbos tvarkytojai tam prieštarauja ir teigia, jog (...) dabartinė padėtis, kuomet komisijos nutarimai pakeisti rekomendacijomis, yra didelis žingsnis atgal, pataikavimas paviršutiniškumui...

Sovietmečiu iš gyvenamųjų vietovių išbraukta beveik 6 tūkstančiai kaimų ir viensėdžių pavadinimų, nepriklausomybės metais išbraukti dar keturi. Šiuos metus paskelbus Lietuvos vietovardžių metais, savivaldybės žada kurti išnykusių kaimų žemėlapius, pastatyti atminimo ženklus su senaisiais pavadinimais.

Vasario 20 d. Kultūros ministerijoje pagerbti gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkurso nugalėtojai. Jau vienuoliktą kartą organizuotu konkursu Valstybinė kalbos inspekcija siekia įprasminti Tarptautinės gimtosios kalbos dienos minėjimo tradiciją.

Lenkija laukia, kol Lietuvos parlamentas įstatymu įteisins Lietuvos piliečių pavardžių ir gatvių pavadinimų rašymą lenkiškais rašmenimis, sako kaimyninės šalies prezidentas Andrzejus Duda.
Kalbėdama apie lenkų tautinės mažumos padėtį Lietuvoje D. Grybauskaitė tvirtino, kad pagrindinis klausimas yra ne pavardžių rašyba, o žemės nuosavybės atkūrimas Vilniaus krašte. Ji sakė, kad dėl to, jog Vilniaus krašte nėra laisvos žemės, nuosavybės teisės neatkuriamos ne tik lenkų tautybės, bet visiems Lietuvos piliečiams.

Mugė tapo ne tik kultūros ar rinkodaros, bet ir valstybiniu reiškiniu. Čia susirenka visa šalies valdžia, ambasadų atstovai, kultūros atašė, iš užsienio grįžta tautiečiai – rašytojai, vertėjai. Talino ir Rygos mugės nevirto masiniu reiškiniu. „Matyt, katalikiška lietuviška atlaidų tradicija kiek kitokia nei pragmatiškuose protestantiškuose kaimynų kraštuose“, – svarstė G. Vaškelis.
Anot jo, reikia pripažinti, kad ne kinas Lietuvoje yra pagrindinis menas, o literatūra. „Mūsų kalba – valstybės pamatas. Jeigu tai pamiršime, šiame atvirame pasaulyje visokios audros gali mus nupūsti.“

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. vasario 20 d. posėdžio Nr. 79 darbotvarkės 22-asis klausimas. Tarybos narys Darius Kuolys atkreipė dėmesį, kad siūlomi pavadinimai nesuderinti su kalbos ir istorijos specialistais, tiksliau – posėdžiui pateikti gatvių pavadinimai su netinkamai užrašytais sukilimo dalyvių vardais ir pavardėmis. Sprendimas atidėtas kitam posėdžiui. (Įrašo 3:11:40–3:35:50)

Lietuvių kalbos draugija, sveikindama visus Tarptautinės gimtosios kalbos dienos proga, kviečia siūlyti pretendentus, vertus apdovanoti Kazickų šeimos fondo Petro Būtėno premija. Pasiūlymai bus priimami iki gegužės 1 dienos el. paštu lkdraugija[eta]gmail.com.