Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2020-07-29
    Be lietuvių kalbos ir literatūros žinių nebus ir įtaigios reklamos
    Abiturientai, pasirinkę lietuvių kalbos studijas, dažnai nerimauja, kad baigę universitetą neras, kur pritaikyti savo žinių ir gebėjimų, ilgai ieškos darbo, kol pagaliau įsitvirtins po saule. Tačiau tie, kurie pasirinko populiarias lietuvių filologijos ir reklamos studijas Vilniaus universitete Kaune, gali atsipalaiduoti. Čia būsimieji studentai ne tik studijuos mėgstamą dalyką, bet ir greitai bei sėkmingai įsilies į darbo rinką. Taip teigia Kauno fakulteto akademinių reikalų prodekanė prof. dr. Daiva Aliūkaitė.
  • 2020-07-29
    Lietuvinę naktižiedę dar 1911-aisiais atrado lenkų mokslininkas: dabar ją taip vadina ne tik lietuviai
    LRT TELEVIZIJOS laidos „Laba diena, Lietuva“ studijoje – Mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtos skyriaus vedėjas, gamtininkas Almantas Kulbis.
  • 2020-07-28
    Viktorija Daujotytė-Pakerienė. Gal galima ir nekirčiuoti?

    <...> Patikimiausia kalbos gynyba yra ja kalbančiųjų skaičius. Kalba gyva kiekvienu ja kalbančiuoju. Ne tik gimtakalbiu. Deja, lietuvių kalba bekalba vis mažiau; nepasiguosime tik susikalbančiais emigravusiųjų vaikais. Tik susikalbėti yra skurdas, žeminantis kalbantįjį, vargas, kurio žmogus nori išvengti, pereiti į lengviau vartojamą kalbą. Europos Sąjunga, kaip supratome ir iš paskutinio ilgo viršūnių posėdžiavimo, žada Lietuvai ir Latvijai kompensacijų už didelę emigraciją. Kompensacija priklausytų ir abiem gyvosioms baltų kalboms – už kalbėtojų „emigraciją“ iš jų. Bet gal tik mes patys sau tegalime bandyti šias prarastis kompensuoti?

  • 2020-07-28
    Žmonės negali atsižavėti marijampoliete: jos atvirkštinis kalbėjimas – priverčia suklusti

    TV3 Žinios

  • 2020-07-27
    Peliukai apie kalbininko Smetonos ėjimą į Seimą: svarbu, kad būtų naudininkas ne sau, o rinkėjams?
    Sūrskis ir Mauzeris aptaria Antanos Smetonos (ne to) sprendimą eiti į Seimą su žaliaisiais (ne tais). Kokios žymaus kalbininko perspektyvos patekti į Seimą ir kaip jam sektųsi dirbti šalies labui?
  • 2020-07-27
    D. Nausėdienė kvietė išsikelti ambicingą tikslą – išsaugoti lietuvių kalbą
    Pirmoji ponia Diana Nausėdienė pirmadienį dalyvavo Pasauliniame lietuvių kalbos ir kultūros vasaros forume, kuriame švietimo atstovai, užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai diskutavo lietuvybės sklaidos tema.
  • 2020-07-27
    „Norint suprasti kalbos normas, reikia ją stebėti“. Jidiš kalbos norminimas Zalmeno Reizeno užrašuose

    Pirmąją jidiš kalbos gramatiką Reizenas parašė 1908 m. („Yidishe gramatik“), o 1920 m. išleido išsamesnės gramatikos pirmąjį tomą („Gramatik fun der Yidisher shprakh“). Užrašuose (Nacionalinėje bibliotekoje saugoma virš tūkstančio A7 formato lapelių), šalia informacijos apie rašytojus, knygas, žydų frazeologiją, istoriją bei kultūrą, Reizenas svarsto ir kalbos norminimo klausimus <...> 


    Kalbant apie „savų“ ir „svetimų“ kalbos elementų santykius, jidiš kalbos situacija išties yra unikali. Didžiuma leksikos ir gramatikos yra germaniška, tačiau hebrajiški bei aramėjiški elementai – senesni ir ne ką mažiau svarbūs. Maža to, žydams gyvenant Rytų Europoje į jidiš kalbą atėjo daug slaviškų žodžių (ir šiek tiek gramatinių konstrukcijų). Kas šiuo atveju yra „savas“, kas – „šalintinas svetimkūnis“, o kas – naudingas skolinys?


    Pasak Miglės Anušauskaitės, nori įsiutinti mokytoją, tereikia prabilti vokiškai. Kartais, netgi pavartojęs žodynų pripažintą žodį, išgirsi „Taip, bet jis skamba labai vokiškai. Mes turime kitą…“ Viename raštelyje Reizenas pažymi: „šalutinio […] sakinio jungiamasis žodis yra „az“, nevalia vartoti vokiško „dos“.“ Kitame užrašų lapelyje pateiktas „vokiškos“ ir „grynos“ jidiš žodžių sąrašas.

  • 2020-07-25
    Psicholingvistė dr. JOGILĖ TERESA RAMONAITĖ: kodėl jaunoji karta savo kalbai sodrinti mieliau renkasi nelietuviškus žodžius
    „Kalba kiekvienam yra labai intymus dalykas, per ją mes parodome save ir konstruojame savo tapatybę, kuriame savo įvaizdį.
    Įprasta, kad yra nemažai pasakymų, kurie angliškai ar kita kalba skamba su „cinkeliu“, perteikia būtent tokią konotaciją, kokios mums reikia. Mums prireikia būtent tokio kitos kalbos pasakymo – tik ne todėl, kad nemokėtume pasakyti lietuviškai, bet kad išreikštume tą „cinkelį“, – aiškino psicholingvistė.
  • 2020-07-25
    VLKK pirmininkas: manęs nebijo, nes pažįsta kaip liberalą
    „Ačiū Dievui, kad nebijo, nes mane jau šiek tiek pažįsta – ir kaip žurnalistą, ir kaip liberalą. Įsitikinimas, kad kalba gali būti palikta saviraidai, visiškai neprižiūrint jos viešo naudojimo, yra ne tik žalingas, bet ir nebūdingas nė vienai Europos šaliai. Yra toks judėjimas „rašyk ir kalbėk bet kaip“, bet tai vis dėlto yra praeities judėjimas, todėl kad rašėme ir kalbėjome kaip išeina 19-ame amžiuje. Jie nori grąžinti į tą laikotarpį, kai neegzistavo standartinė, bendrinė kalba. Antras dalykas, kaip mes tada įsivaizduojame lietuvių kalbą informacinių technologijų amžiuje? (...) yra geresnių kalbininkų už mane – mano darbas yra kalbos politika“, – kalbėjo A. Antanaitis. (LRT radijo laida „10-12”, Agnė Skamarakaitė)
  • 2020-07-24
    Vengrijos universitete skamba lietuviški žodžiai: čia dirbantis dėstytojas siekia išlaikyti studentų susidomėjimą lietuvių kalba
    Kokių lietuvybės ženklų galima rasti Vengrijoje? LRT TELEVIZIJOS laida „Lietuvos kolumbai“ pasakoja apie lietuvių bendruomenę ir galimybes didžiausiame ir seniausiame Vengrijos universitete mokytis lietuvių kalbos. Prieš 20 metų į šią šalį atvykęs filologas Ričardas Petkevičius Budapešte, Lorando Etvešo universitete, turėjo pavaduoti buvusį lietuvių kalbos lektorių, tačiau taip ir pasiliko. Šiandien jis stengiasi, kad kiekvieno, panorusio pažinti lietuvių kalbą, susidomėjimas neišblėstų.