„Ypatingas dėmesys prozoje skiriamas Vilniui – religiniam, kultūriniam ir dvasiniam Europos žydų centrui iki Katastrofos. Galima teigti, kad Grade`s kūryba, ypač proza, šiandien mums yra tarsi Lietuvos žydų kultūros muziejus, įvilktas į savitos estetikos rūbą“, – trumpai Grade`s kūrybos ypatumus nusako filologė, jidiš literatūros tyrinėtoja I. Murauskaitė.
Chaimo Grade`s kūryboje dominuoja Biblijos motyvai, žydų tautos Katastrofos nuojauta, o po karo rašytuose veikaluose – tos Katastrofos apmąstymas.

Disleksija – tai specifinis „skaitymo” sutrikimas, kurį Lietuvoje, skaičiuojama, turi apie 5 tūkstančių moksleivių, visuomeninės organizacijos sako, kad tokių vaikų yra dešimteriopai daugiau...

Rugsėjo 26 dieną Vilniaus universitete įvyko Lietuvių kalbos draugijos XX suvažiavimas, kuriame tiesiogiai ir nuotoliniu būdu dalyvavo 138 nariai.

Pasitaiko atvejų, kai vaikas, neištardamas vienos ar kitos raidės, žodžio ar sakinio, yra vedamas pas logopedus, logoterapeutus. Ar taikytinas šis procesas kūdikiams ir ko moko logoterapeutai dar ko ne kalbėti iš vis negalinčius vaikus? Logoterapeutė Birutė Stonytė apie tai LRT televizijos laidoje „Labas rytas, Lietuva“.

Klausantis politikų debatuose kyla minčių dėl ribos tarp saviraiškos laisvės ir neapykantos kalbos. Komentuoja advokatė Dovilė Murauskienė LRT televizijos laidoje „Labas rytas, Lietuva“.

Jau nuo kitų mokslo metų lietuvių kalba bus įtraukta į Airijos mokyklų mokymo programą kaip pasirenkama užsienio kalba bei įgaus tokį patį statusą, kaip ir kitos pasirenkamos užsienio kalbos, pavyzdžiui – prancūzų, vokiečių, ispanų ar italų. Nuo 2022 metų taip pat bus galimybė laikyti valstybinį lietuvių kalbos brandos egzaminą pagrindiniu arba aukštesniu lygiu.

Apie Seimo kalbėjimo kultūrą

Rugsėjo 26 dieną Vilniaus universitete įvyko Lietuvių kalbos draugijos XX suvažiavimas, kuriame tiesiogiai ir nuotoliniu būdu dalyvavo 138 nariai. Kadangi prieš suvažiavimą draugijos nariams buvo išsiuntinėta išsami veiklos ataskaita, draugijos pirmininkė prof. dr. Genovaitė Kačiuškienė per suvažiavimą apžvelgė ryškiausius draugijos darbus ir pasiekimus bei perspektyvą.

Sigitas Narbutas – literatūros istorikas, bibliografas, vertėjas, humanitarinių mokslų daktaras, docentas. Pokalbis su juo apie senąją lietuvių literatūrą, jos svarbą lietuvių bendrinės kalbos formavimuisi, LMA Vrublevskių biblioteką ir daugelį kitų dalykų.

... Formuluotė „Kalba kaip pamatinė vertybė“ reikalauja atskiro permąstymo. Vertybė – kam? Su vertybėmis susitinka, dėl jų kaip nors apsisprendžia tik žmogus, tik individas, sprendimu išreikšdamas ir savo individualumą. Ar galime mąstyti, kad kalba yra vertybė valstybei? Ne, nebūtinai. Yra keliakalbių valstybių. Vadinasi, kalbos vertybė pirmiausia turi būti suvokta kaip vertybė žmogui, man. Ir vėl klausimas – ar aš esu be kalbos, pirmiausia be prigimtos kalbos, be galėjimo pasakyti-pasisakyti...