Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2020-05-17
    9-asis LRT diktanto iššūkis
    Aistis Žekevičius „Maudynės“, diktuoja...
  • 2020-05-16
    Per karantiną apie kalbą. Ekspresyvūs veiksmažodžiai

    Viena lietuvių filosofė savo feisbuke dalijosi nuomone, kad lietuviški sinonimai, reiškiantys ėjimą: campinti, cimpinti, čiobrinti, glūdinti, goruoti, kabliuoti, keižioti, kervinti, kėšinti, kioglinti, kliokinti, kropti, lėpinti, mėrinėti, mosinti, nyrinti, pėslinti, pėžinti, pinoti, pūslinti, ripoti, siūrinti... ir t. t. (filosofės cituojami pavyzdžiai), sugalvoti žmonių (kalbininkų?) tada, kai už žodžius „Lietuvių kalbos žodynui“ buvo mokama. Iš tiesų žodynas turi vadinamąją Melagių kartoteką, kurioje saugomi žinomų ir anoniminių melagių sukurti netikri žodžiai, kažkada „prakišti“ kaip kalbos faktai. Tik kvazižodžiai į žodyną nepateko.


    Dėmesio nusipelno daugybė tikrų vaizdingųjų žodžių, kurie sukaupti didžiajame „Lietuvių kalbos žodyne“ (toliau tekste – LKŽ). Tai ekspresyvai. Daugiausia yra ėjimo ir valgymo veiksmažodžių.Ar ekspresyvų reikia? Atsakysiu klausimu į klausimą: ar reikia kalbai spalvų? Autentiškų, išsaugotų, šimtmečiais pamatuotų? Susigrąžinti retus ekspresyvus į XXI amžiaus kalbą, kuri atgauna kūrybiškumo funkciją ir virtualioje erdvėje susilieja su vizualine komunikacija, tikrai verta. Nes šie žodžiai paveikūs. Unikalūs. Semantiškai talpūs, jeigu matai jų reikšmės susidarymo mechanizmus ir atpalaiduoji kalbinės klausos gebėjimus. (J. Zabarskaitė.)

  • 2020-05-14
    Ką apie mus pasako mokėjimas kalbėti lietuviškai?
    Praėjusią savaitę minėjome Spaudos dieną. Spaudos, žiniasklaidos, knygos gyvavimas glaudžiai susijęs su kalba. Kaip šiandien atrodo lietuvių kalba? Ar mokame ją vartoti? Kaip gimtoji kalba atrodo žiniasklaidoje? Kaip kalba auganti karta, moksleiviai? Laidoje diskutuoja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis, Lietuvos Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius ir mokytojas Algis Bitautas.
  • 2020-05-14
    Icchokas Meras – net ir pasitraukęs į Izraelį, rašė tik lietuviškai
    „Lietuvoje būtent Icchoko Mero dėka lietuvių žydų gelbėtojai pripažinti pasaulio tautų teisuoliais. Žinoma, šitą atminties darbą, požiūrį į gelbėtojus, į auką, į laisvę, į kančią, į žmogaus pasirinkimų prasmę Meras labai stipriai keitė savo kūriniais“, – pasakoja literatūrologė L. Mačianskaitė.
    Icchoko Mero kūryba yra išversta į jidiš, hebrajų, rusų, estų, ispanų, vokiečių, prancūzų, latvių, vengrų, norvegų, gruzinų, lenkų, bulgarų, čekų, tadžikų, anglų, danų, olandų, turkų, serbų, ukrainiečių, portugalų ir italų kalbas.
  • 2020-05-13
    LRT Dviračio žinios. Dainininkė Mia: galvoju savo vardą pasikeisti į PandeMia

    Dviračio žinių rubrikos „Tarp mūsų mergaičių“ reporterė svečiuojasi pas dainininkę Miją. Pastaruoju metu ji socialinėje erdvėje nevengia dalintis tiesomis apie tikrąją pasaulio tvarką. Šįkart ji sako: „Galvoju savo vardą pasikeisti į PandeMia, tada bent viena pandemija būtų tikra.“ 

  • 2020-05-12
    Prof. habil. dr. Gediminas Merkys. Neleiskime nustumti lietuvybės

    Tačiau siūlymas naikinti abiturientams lietuvių kalbos valstybinį egzaminą yra kirtis lietuvybei. Šis egzaminas turi būti naikinamas pats paskutinis. Ir ne vien dėl etnocentristinės pasaulėžiūros motyvų <...>


    JAV apie 1920–1940 m., o Europoje, ypač Vokietijoje, iki pat 1970 m. buvo atlikta begalė empirinių studijų. Jų metu buvo tiriama, kiek patikimi yra mokytojų rašomi mokykliniai pažymiai ir mokyklų išduodami atestatai? Nuosekliai domėtasi, kiek patikimai jie leidžia prognozuoti ugdytinių sėkmę ar nesėkmę, studijuojant universitete ar kitoje pomokyklinėje švietimo pakopoje?


    Iš daugybės koreliacinių studijų paaiškėjo, kad didžiausia prognostine galia pasižymi būtent gimtosios kalbos (anglų, vokiečių) ir matematikos pažymiai. Jei norima vertinti abituriento akademinį pasirengimą, jei norima prognozuoti mokymosi sėkmę aukštojoje, geriausia iš matematikos ir kalbos egzaminų įverčių sudaryti jungtinį (adityvinį) indeksą.

  • 2020-05-12
    Interneto ginčai: nuo tarpelių tarp sakinių iki didžiųjų raidžių klavišų

    „Microsoft“ naujausioje „Word“ versijoje bando užbaigti vieną iš ilgiausių kompiuterijos istorijoje ginčių – užbaigus sakinį dėti vieną ar du tarpelius? Standartu mūsų laikais tampa pirmas variantas, bet ilgai „gero skonio ženklas“ buvo du tarpeliai. Virtuali erdvė pilna panašių dešimtmečius trunkančių diskusijų. Žmonės nenuilsdami ginčijasi: ar didžiąsias raides rašyti naudojant mygtukus „Shift“ ar „Caps Lock“, kaip teisingai tarti „gif“, „Windows“ ar „MacOS“, „PlayStation“ ar „Xbox“? „Bitės Profai“ atrinko kelias tokias diskusijas ir apžvelgia jų istoriją.

  • 2020-05-12
    Viktorina be sienų
    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną Lietuvių kalbos draugija jau trečią kartą surengė visuotinę internetinę Lietuvių kalbos draugijos (LKD) viktoriną. Kaip jau įprasta, specialiai sukurtoje nuorodoje buvo skelbiami LKD narių ir bičiulių parengti klausimai. Šie klausimai – jų iš viso 25 – buvo pasiekiami ištisą parą Lietuvos laiku. Apie tai – šioje publikacijoje.
  • 2020-05-12
    Jūratė Sofija Laučiūtė: kalbos tyrinėjimai atskleidžia mūsų istorijos šaknis
    Portalas „Mano kraštas“ pakalbino Lietuvos kalbininkę, baltų ir slavų santykių, etnogenezės tyrinėtoją, humanitarinių mokslų daktarę Jūratę Sofiją Laučiūtę. Jos ryškiausi darbai – „Slavų kalbų baltizmų žodynas“, „Lietuvių kalbos žemaičių tarmės daiktavardžių kirčiavimo ypatybės“, „Peterburgas Lietuvos mokslo ir literatūros istorijoje.“
  • 2020-05-12
    Valentinas Stundys: nepamirština, kad mūsų kalba yra rizikos zonoje dėl ją vartojančios nedidelės populiacijos
    Apie lietuvių kalbos padėtį, grėsmes ir valstybės mastu reikalingas priemones pokalbis su kalbininku, Molėtų rajono mero patarėju, buvusiu Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariu ir pirmininku Valentinu Stundžiu.