Vėjų diena – gera proga priminti vėjų vardus, kaip juos įvardijo pajūrio bei pamarių žvejai, išskirdami net aštuonis. Vakarį vieni vadino jūriniu, kiti – marių vėju. Šiaurės vakarų vėjas buvo suominis arba vakarynė; šiaurės – žiemelis, šiaurės rytų – auštrinis arba audenis, rytų – žeminis, pietryčių – ožinis, pietų – pietvis arba launagis. Kai kurie šių pavadinimų skamba tikrai mitologiškai. Dar labai įvairiai vadinamas pietvakarių vėjas, mat apie jį žvejai sako, kad atgenąs žuvį prie kranto. Jis ir šakšinis, ir aulaukis, ir pilvinis arba gintarinis. Šis vėjas pakelia nuo jūros dugno pilvę – organinės kilmės dumblą, iš kurio ant paplūdimio smėlio pažyra gintariukai. O šakšinis, kad pučia nuo Vokietijos, saksų žemės. Įdomūs tie vėjų vardai; gaila, kad gerokai primiršti. O galėtų būti panaudoti, pavyzdžiui, įvardijant, laivus, jachtas, pajūrio vilas ar kavines. Priminimui jų vardai iškalti Nidos saulės laikrodžio granite.

Ryto garsai. lrt.lt

Lietuvoje patys populiariausi gatvių pavadinimai yra Liepų ir Miško. Anot Sūrskio, tokie gatvių vardai parodo eilinio lietuvio skersinį sąmonės pjūvį, kai net apsigyvenę asfaltuotose gatvėse mes negalime be laukų, miškų ir medžių...

Ved. Juras Jankevičius, komentuoja Loreta Vaicekauskienė.

Visuomenėje gajus mitas, kad Lietuvoje populiariausios giminės yra Kazlauskai, Petrauskai ir Jankauskai. Nuo šiol šį teiginį galima pagrįsti realiais skaičiais – Gyventojų registre sukauptais duomenimis, būtent šios trys pavardės puikuojasi populiariausių Lietuvos pavardžių viršūnėje, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Pati populiariausia pavardė šalyje yra Kazlauskaitė – jų visoje Lietuvoje galima sutikti beveik 5,2 tūkstančio. Po jos pagal gausumą seka Jankauskaitės bei Petrauskaitės, kurių yra po kiek daugiau nei 5 tūkstančius.
Toliau seka šių moterų ir merginų tėvai, broliai, pusbroliai, dėdės, seneliai ir kiti vyriškosios lyties giminės atstovai – Kazlauskai, Jankauskai ir Petrauskai.

Poliglotai apie mokymosi kelią ir motyvaciją

Dėl šiuolaikinio jaunimo neraštingumo esame įpratę kaltinti technologijas, greitą, dinamišką gyvenimo tempą. Tačiau Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys ANTANAITIS bei Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos doc. dr. Žydronė KOLEVINSKIENĖ jaunimo „nurašyti“ neskuba.

„Jei norime pažvelgti į savo vidų, turime atrasti kitą kalbą, kitą tradiciją. Nijolė buvo Kolumbijoje gerai žinoma menininkė, tačiau gimtojoje šalyje jos nepažįsta. Štai ir sumanėme mažą avantiūrą – filmą“, – sakė Nijolės Šivickas sūnus Antanas Mockus.

Kalba mus supa kiekviename žingsnyje. Tačiau būtent humanistinėse studijose, skirtose žmogui, žmogiškiesiems jo gyvenimo elementams, matome mažiausiai prasmės? Kodėl? Nejaugi praradome smalsumą ir mums paprasčiausiai nebeįdomu? O galbūt mums atrodo, jog apie save viską žinome?

Penkiamečių vaikų vystymosi bei kalbos raida šiais laikais atsilieka daugiausiai per kelis dešimtmečius. Tam įtaką daro tiek naujosios technologijos, kuriomis piktnaudžiauja vaikai, tiek tėvai, suteikiantys jiems tokią galimybę. Pasak logopedės Liudos Jarošienės – tėvai pamiršta sekti vaikams pasakas bei siekti jų ugdymo. Kada vaikai turi pradėti kalbėti bei kokį lygį įvairaus amžiaus būnant privalo pasiekti – pokalbyje su Ugne Sipare.