Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2019-06-04
    Talino meras nepritaria gatvės pervadinimui Nemcovo garbei
    Talino meras už tai, kad Estijos sostinės senamiestyje būtų išsaugoti istoriniai gatvių pavadinimai.
  • 2019-06-04
    Profesorė: lozungas „Mokytojas – prestižinė profesija“ yra mažas daigelis, bet be lietaus jis neužaugs
    Interviu su prof. Valentina Dagiene.
  • 2019-06-03
    Lietuvių kalbos egzaminas – vienas sunkesnių, nusirašyti – jokių prošvaisčių
    Privalomą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą šeštadienį laikę abiturientai vienu balsu tvirtino, kad iš anksto rašinio temų šiemet niekas nežinojo.
  • 2019-06-03
    Prof. Miha Kovačas: yra tikimybė, kad ateityje skaityti gebės elitinė mažuma
    ... Vienas mano draugas yra cinikas, jis kartais sako, kad ateityje dirbtinio intelekto parašytas knygas skaitys dirbtinis intelektas, nes žmonės taps per kvaili ir praras gebėjimą susikaupti, kad patys sugebėtų skaityti knygas. Aš netikiu tokiu baisiu scenarijumi, taip pat netikiu ir tuo, kad dirbtinis intelektas greitu metu sugebės parašyti bestselerį. Kad ir kaip būtų, manau, jog greitai algoritmai padės autoriams įvertinti jų stilių ir scenarijus, kuriuos jie parašė. Susijungus žmogaus kūrybingumui ir technologijoms, šios gali padėti žmonėms parašyti geresnes knygas. Palaukim ir pamatysim!
  • 2019-06-03
    Lietuvos kalbininkai darbavosi Punsko krašte
    Visą savaitę Lenkijos Punsko krašto lietuvių kaimus lankė Lietuvių kalbos instituto (LKI) Geolingvistikos centro darbuotojos, jos rinko medžiagą Lenkijos lietuvių šnektų žodynui. Tai bus trečias LKI mokslininkų parengtas leidinys apie Punsko krašto lietuvių tarmę...
  • 2019-06-03
    Abiturientai apie lietuvių kalbos egzaminą: „Žmonės kurie mokosi, jiems nėra sunku“
    Beveik 30 tūkstančių abiturientų laikė lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Rašinių temos vienus nudžiugino, o kitus išmušė iš vėžių. Šiemet abiturientai galėjo rinktis iš keturių temų.
  • 2019-06-03
    Knygų pasaulio paslaptis atskleidžiantis Domas Kaunas
    LRT Lietuvos mokslininkai.
  • 2019-05-29
    Eksperimentai su beždžionėmis suteikė užuominų apie kalbos kilmę
    Žaliosios markatos ir vervetės gyvena skirtingose Afrikos pusėse, o jų evoliucinės šakos išsiskyrė prieš 3,5 mln. metų, bet abiejų rūšių beždžionės iškilus pavojui tebenaudoja tuos pačius perspėjamuosius šūksnius, parodė vienas išmoningas eksperimentas.
  • 2019-05-29
    Iššūkis – dainuoti lietuviškai

    Visai neseniai, 2015-aisiais, LRT interneto svetainėje buvo paskelbtas tekstas tokia antrašte: „Į grojamiausių sąrašą kelią skinasi ir dainos lietuvių kalba“. Suprask – skinasi kelią pro angliškus brūzgynus. Ne mažiau iškalbinga ir tai, kad retas platesnis interviu su jaunosios kartos muzikos atlikėjais apsieina be klausimų „kaip išdrįsote dainuoti lietuviškai?“, „kas lėmė, kad dainuojate lietuviškai?“. Tiesa, nuo seno užduodamas ir atvirkštinis: „Kodėl dainuojate angliškai?“ Vadinasi, nei vienas pasirinkimas nėra suvokiamas kaip įprastas, savaime suprantamas. Atlikėjų atsakymai iš pirmo žvilgsnio atsikartojantys. Dažniausias argumentas: dainuojant angliškai tikimasi pasiekti platesnę auditoriją (laukiam, vis dar laukiam tų proveržių...). Tačiau pasigilinus galima pastebėti ir gana netikėtą požiūrį į gimtąją kalbą. Jį grindžiantys stereotipai, mano manymu, atskleidžia gerokai platesnes problemas: ne tik muzikantų, bet ir jų klausytojų, jaunosios kartos, įprotį rinktis lengvesnį, madingesnį kelią, prieinamumą, supaprastinimą. Vietoje originalumo, autentiškumo, atvirumo.


    Grupė „Silverpieces“ yra ieškojusi ir gilesnių priežasčių: „Nepamenu, kad mokykloje kas būtų liepęs sukurti eilėraštį. Pamenu, kad analizuodavome „senienas“, kurios turėjo mažai ką bendro su tuometiniu mano gyvenimu. Manau, dėl šios priežasties daugelis neturi įgūdžių kurti lietuviškai, stokoja meilės lietuvių kalbai ir neieško originalių būdų mintis išreikšti savo gimtąja kalba. Lietuviška poezija mokykloje iš tiesų dažnai suvokiama senamadiškai – vien kaip klasikinė tradicija, vengiant šiuolaikiškesnių jos formų...“ 


    Atlikėja Migloko 2017 m. sakė: „Lietuviškas tekstas man yra iššūkis, o jau pernai pristatė lietuvišką albumą „Mistyrijous Gangsta“ (įdomu, kad net ir lietuviškiems albumams visgi dažnai pasirenkami nelietuviški pavadinimai): Tai [rašymas lietuviškai] yra absoliučiai naujas atradimas mano kūrybiniame kelyje. Esu visiškai apsėsta lietuviškų tekstų ir man labai patinka kaip jie skamba.“

  • 2019-05-26
    Neįgaliųjų sporto klubo pavadinime – sovietinis palikimas: abejingumas sau ar pinigų stoka?

    Žodis „invalidas“ jau seniai yra netoleruojamas, bet jį vis dar galima aptikti kai kurių neįgaliųjų sporto klubų pavadinimuose. Išsilaisvinti iš dviprasmiškos situacijos trukdo menki organizacijų biudžetai... Pasak pašnekovo, 2005 metų Lietuvos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme buvo nurodyta žodžius „invalidas“, „invalidumas“ keisti į „neįgalumas“, „neįgalus“. „Šiuose žodžiuose yra ne tik tekstinė, bet ir socialinė, psichologinė prasmė. Dėl to Europa ir pasaulis jau seniai nusisuko nuo „invalido“ sąvokos“, – pastebėjo A. Kalvėnas.