Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2017-04-05
    Siūloma nustatyti atvejus, kai asmenvardžiuose būtų leidžiama rašyti q, w ir x raides
    70 Seimo narių iš įvairių Seimo frakcijų įregistravo Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą

  • 2017-04-05
    Pristatyta animacinė dokumentika „Žmogus, kuris mokėjo 75 kalbas“ (video)

    XIX amžiuje gyvenęs poliglotas, filosofijos daktaras, publicistas, poetas, keliautojas ir visuomeninis veikėjas Jurgis Zauerveinas (1831–1906) nepelnytai primirštas Lietuvoje, tačiau labai svarbus šalies istorijai. Iš Vokietijos kilęs Zauerveinas daugelį metų gyveno Mažojoje Lietuvoje, gynė lietuvių kalbą ir puoselėjo tautinį sąmoningumą, buvo aktyvus lietuvių judėjimo dalyvis, kūrė lietuvių kalba. Žmonės vis dar gieda pagal jo eiles „Lietuvninkai mes esam gimę“ sukurtą neoficialiu himnu laikomą patriotišką giesmę.

  • 2017-04-04
    Kaip įveikti viešo kalbėjimo baimę?
    Kaip įveikti viešo kalbėjimo baimę? Ar yra žmonių, kuriems nelemta kalbėti viešai? Pokalbis su viešo kalbėjimo lektorėmis Marija Mikalauskiene ir Aldona Vilutyte. (LRT Paraštės, 2017-04-02)
  • 2017-04-03
    Kodėl kartais apie save kalbame antruoju asmeniu?
    Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad kartais „tu“ visai nereiškia „tu“. Neretai žmonės ima kalbėti antruoju asmeniu tam, kad galėtų lengviau perteikti neigiamą patirtį. Tokiais atvejais „tu“ iš tiesų gali reikšti „aš“.
  • 2017-04-03
    Stilistika – meilė iš antro žvilgsnio

    Šių me­tų ko­vą Šiau­lių mies­to gar­bės pi­lie­čiui, moks­li­nin­kui kal­bi­nin­kui, va­do­vė­lių au­to­riui, jau­nų pe­da­go­gų ir moks­li­nin­kų ug­dy­to­jui, vi­suo­me­nės ir kul­tū­ros vei­kė­jui pro­fe­so­riui Ka­zi­mie­rui Žu­per­kai su­ka­ko 80.

  • 2017-04-03
    Sanskrito žodyno autorius Vidūnas: didelis uždavinys – kitiems parodyti, kuo esame įdomūs

    „Žmonės mėgsta mitus. Apie savo pavardę ir jos kilmę galėčiau daug istorijų pririesti, bet nenorėčiau savęs mitologizuoti. Visąlaik su kolegomis pasišypsome iš tų mitų, kad lietuviai neva kalba sanskritu, – Vytis Vidūnas, visuomenei pristatęs žodyną „Sanskrito–lietuvių vėrinys“, šių kalbų panašumo neatmeta. Sanskritologas tik pasišaipo iš prikurtų legendų ir pripažįsta šalies mokslininkų pareigą leisti veikalus šia tema: Domėjimasis Rytais ir Indija buvo tautinę savimonę formuojanti dedamoji. Artėjant valstybės šimtmečiui, šitą kryptį svarbu patyrinėti.“

  • 2017-04-03
    Kaip vaikai mokosi lietuvių kalbos Niujorke ar Paryžiuje?

    „Ryšius su Lietuva puoselėjantys emigrantai stengiasi laikytis tradicijų, bendrauti su artimaisiais, domėtis politika ir ekonomika Lietuvoje, ir visa tai daro iš meilės“, – teigia Paryžiuje gyvenanti lietuvių kalbos mokytoja Inga Kvietelaitienė.

  • 2017-03-31
    A. PUPKIS: „ĮDIEGĖME ŽMONĖMS PAGARBOS JAUSMĄ GIMTAJAI KALBAI“

    „Įdiegėme žmonėms pagarbos jausmą gimtajai kalbai, poreikį kiekvienam rūpintis savo paties ir visos kalbos reikalais. Nesigirdamas galiu pasakyti, kad išsiugdėme nemažą visuomenės sluoksnį, kuris nori geriau pažinti kalbos sandarą ir siekti bendrinės kalbos idealo“, – sako legendinis kalbininkas doc. dr. Aldonas Pupkis, Vilniaus knygų mugėje pristatęs naują monografiją „Lietuvių kalbos sąjūdis 1968–1988 m.“. Anot pašnekovo, keletą dešimtmečių vedusio kalbinio švietimo laidas radijuje ir televizijoje, redagavusio ir sudarinėjusio kalbos kultūros leidinius, taisyklingos lietuvių kalbos mokiusio daugybę Vilniaus universiteto studentų kartų, anų laikų kalbininkų nuostatos neturėtų būti svetimos ir šiandien.

  • 2017-03-31
    KAM PRIKLAUSO MŪSŲ KALBOS AUTORITETAS? POKALBIS SU L. VAICEKAUSKIENE

    „Išgalvotas mokslas, išgalvotos normos, rekonstrukcijos, nesant šaltinių, įsivaizdavimas, kad gali sugalvoti kalbą ir žmonės turi ją perimti“, – šitaip dabartinę kalbos politiką apibūdina sociolingvistė doc. dr. Loreta Vaicekauskienė, Vilniaus knygų mugėje pristatytos naujos monografijos „Lietuvių kalbos ideologija. Norminimo idėjų ir galios istorija“ viena iš sudarytojų. Pasak jos, esame atsižadėję savo pačių autoriteto lietuvių kalbos srityje, ir tai didelė žala, padaryta mūsų visuomenei sovietmečiu, kai kalbininkų tvarka norminti mūsų kalbą įgavo galios ir prievartos požymių.

  • 2017-03-31
    Kam džiaugsmas, o kam galvos skausmas: leidėjai skaičiuoja, kiek truktų perrašyti vadovėlius
    Vienuoliktokų istorijos mokytoja ekspertė Jūratė Litvinaitė – ne vieno istorijos vadovėlio autorė. Ji sako, kad žinia apie atrastą Nepriklausomybės atkūrimo aktą gerokai pakoreguos jos dėstomą dalyką. Leidėjai jau masto apie tai, jog teks perrašyti net kelias knygas, ištaisyti testų, pratybų sąsiuvinius, tačiau net ir šiandien pradėti perrašinėti istorijos vadovėliai mokinius pasiektų dar ne greitai.