Dirbantis užsienietis Lietuvoje jau dabar yra ne naujas fenomenas, tai yra gerai šalies ekonomikai, imigracija yra sveikas dalykas. Aš nesakau, kad ji turi būti nevaldoma ir be prioritetų, tačiau negalime apriboti ir išstumti iš darbo rinkos tų žmonių dar ir milžiniškais reikalavimais. Kas įvyks, jeigu studentas, šiuo metu studijuojantis Lietuvoje, negalės dirbti „Bolt“ vairuotoju? Mes jį toliau stumsime į kampą, jis negalės mokytis tos kalbos, nes nesisocializuos, su klientais neturės galimybės bendrauti. O juk jis galėtų dirbti, mokėti mokesčius, mokytis čia, sukurti šeimą, išmokti lietuvių kalbą, likti Lietuvoje.

... 2021 metais laikyti privalomąjį lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą pasirinko 17 207 kandidatai. Tai 1,61 procento daugiau lyginant su 2020 metais. Matematikos valstybinį brandos egzaminą laikyti pasirinko 16 857 kandidatai, o tai 2,03 procento daugiau negu 2020-aisiais. 1,65 procento daugiau kandidatų pasirinko ir biologijos brandos egzaminą.
NŠA duomenimis, 2021 metais didesnė kandidatų dalis ketina laikyti ir užsienio kalbos (rusų), užsienio kalbos (vokiečių), geografijos valstybinius brandos egzaminus. Pastaruosius metus panaši kandidatų dalis renkasi laikyti fizikos, chemijos, užsienio kalbos (prancūzų) brandos egzaminus.

Susiklosčius neįprastoms politinėms aplinkybėms (valdžios viršūnėn iškilo trys moterys), šen ten pasigirsta keistas naujadaras – triummoteratas, bet jis nėra triumvirato analogas Žodis „trumviratus“ moteriškojo atitikmens dėl suprantamų priežasčių neturi nei Antikos, nei Viduramžių, nei Naujųjų laikų lotynų kalboje: ko nereikia gyvenimui, nereikia ir kalbai. Bet laikai ir, akivaizdu, tikrovė pasikeitė Tad ir aš ramiai siūlau mūsų kalbai naujadarą, triumfeminãtas (sk. trijùmfeminãtas) Beje, įsiklausykim, kaip triumfeminato link atskamba žodis triumfas (tariamas, aišku, trijùmfas). Juos sieja tik sąskambio žaismė, daugiau nieko bendro neturi. Bet gali turėti. Tad gyvojo triumfeminato valioje: apsiriboti grynai fonetine aliuzija į triumfą, ar, kadenciją baigiant, išties triumfuoti.

Pastaraisiais metais pasigirsta kalbų, kad lietuviai veltui rūpinasi savo kalbos išsaugojimu ir norminimu – juk kalba evoliucionuoja ir reikia šiam procesui leisti vykti natūraliai.

Apie teisės aktų ir bendrinės kalbos santykį, lietuvių bendrinės kalbos tyrimus ir norminimą bei daugelį kitų dalykų – pokalbis su Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyresniąja mokslo darbuotoja doc. dr. Rasuole Vladarskiene.

Laukdami naujos gyvybės tėvai turi ypatingą užduotį – išrinkti vaikui vardą, kuris jį lydės visą gyvenimą. Na, nebent jų pasirinkimas bus toks, kurio vaikas norės atsisakyti vos sulaukęs 16-kos. Portalui lrytas.lt lietuviškus vardus tyrinėjanti VU Baltistikos katedros profesorė dr. Daiva Sinkevičiūtė pasakoja, kokie pasirinkimai buvo populiariausi praeityje ir kaip nepadaryti klaidos renkant vardą ateičiai.

Galima pastebėti, kad kiekvienais metais vis daugėja vardų įvairovė ir patys populiariausi asmenvardžiai yra mažiau paplitę nei populiariausi vardai prieš keletą dešimtmečių <...> Prastai atrodo vardai su rašybos klaidomis, bet XXI a. tokių vardų mažėja, o klaidų atsiranda tose vardų formose, kurios Lietuvos vardyne plinta naujai ir dar neturi aiškios vartojimo tradicijos. Atskiras klausimas yra be lietuvų kalbos ženklų užrašyti užsienyje gimusių vaikų vardai, kuriuos dalis tėvų, grįžę į Lietuvą, taiso.

<...> Mane asmeniškai žavi lietuvių gamtinių vardų įvairovė, pvz., Bruknė, Gruodė, Pusnė, Rūkas, Viesulas, ir neblėstantis šios kilmės vardų populiarumas Lietuvos vardyne, pvz., XXI a. išpopuliarėję vardai Smiltė, Luknė, Upė. Man įdomūs yra naujai sukurti dvikamieniai lietuvių asmenvardžiai, kurių vienas kamienas yra paliudytas kitų dvikamienių vardų, o pirmasis dėmuo yra perimtas iš lietuvių leksikos, pvz., Auksvaidė ir auksas, Jausmina ir jausti, Teismantas ir teisus, arba iš skolintų vardų, pvz., Justautė ir Justė, Matautas ir Matas, Titvydas ir Titas, Tomantė ir Tomas. Šie vardai rodo, kad naujų dvikamienių vardų kūrimo procesas yra gyvas reiškinys, turintis ištakas pagonybėje.

Dėl dviejų vardų vienam asmeniui. Anksčiau du vardus duodavo laikydamiesi tam tikrų tradicijų – vienas vardas buvo tautinis, o kitas šventasis, pvz., Jonas Vytautas, Janina Birutė, o šiais laikais tokių tradicijų nepaisoma ir vaikams gali būti suteikti ir du lietuviški, pvz., Smiltė Radvilė, ir du nelietuviški, pvz., Emilija Patricija...  

Prieš metus į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą buvo įtraukti lietuvių istoriko ir švietėjo Simono Daukanto (1793–1864) originaliosios kūrybos, žodynų ir vertimų rankraščiai: 11 vienetų dokumentų, iš viso apie 5478 puslapius.

... Veikale „Istoryje Zemaitiszka“pirmą kartą lietuvių kalboje pavartotas žodis „valstybė“. Kiekvienas, vien pamatęs rankraštį, turėjo suprasti – Lietuva turi ne tik praeitį, bet ir ateitį.

... Rašydamas kiekvieną istorijos veikalą, atnaujindavo ne tik istoriografines koncepcijas, bet ir kalbą bei rašybą, kurią norėdamas įtvirtinti parengdavo įvairaus pobūdžio populiarių knygelių – kad skaitydami lietuviai mokytųsi ir modernesnės kalbos, nebūdingos religiniams raštams.

... net 15 intriguojančių pokalbių su garsiausiais literatūros, meno, filosofijos ir žurnalistikos atstovais gruodžio 4–6 dienomis bus transliuojami portale LRT.lt ir knygų savaitgalio feisbuko paskyroje, renginių įrašai vėliau pasirodys ir „Kultūra su LRT“ feisbuko puslapyje.
... Lietuvos skaitytojai galės susipažinti su dar nematyta Nabokovo kūrybos puse. Pristatyme dalyvaus ir apie rusų ir amerikiečių klasiko kūrybą diskutuos knygos vertėjas Laimantas Jonušys ir rašytoja Giedra Radvilavičiūtė, pokalbį moderuos literatūros kritikė Elžbieta Banytė.

Istorikas apie tai, kodėl pagal pavardę Vilnijos krašte negali spręsti apie asmen tautybę, tai pat bajorišką ar valstietišką kilmę... (LRT laida „Kas geresnio, kaimyne?“, nuo 10 iki 26 min)

Reklamose matomas, pavyzdžiui, toks tekstas rusų kalba: „Pasirašykite peticiją dėl nacionalinių mažumų išsaugojimo Europoje! Pasirašykite, jei norite išsaugoti gimtąją kalbą!“; „Lietuva – ir mano namai“; „Reikalauju teisės mokytis gimtąja kalba“; „Neleisk savo tautinei mažumai numirti“; „Jei nori, kad tavo vaikai kalbėtų ta pačia kalba, pasirašyk peticiją“. Tokio pat pobūdžio žinučių buvo išleista ir Estijoje bei Latvijoje.Tokioms žinutėms platinti – paryškinti socialiniuose tinkluose – skirtas ir solidus biudžetas. reklamos veda ne taip toli į Rytus, o renka parašus vadinamajai Europos Sąjungos piliečių iniciatyvai dėl „regionų lygiateisiškumo“. Surinkus milijoną ES piliečių parašų ir peržengus minimalius slenksčius bent 7 valstybėse, būtų svarstoma pertvarkyti ES sanglaudos politiką – tautinės bendruomenės ir mažumos galėtų gauti daugiau finansavimo tiesiogiai iš Briuselio.