Vaikams vardus tėvai parenka remdamiesi daug kuo – skambesiu, reikšme, tradicijomis, kartais vardą susapnuoja ar patiki jį išrinkti artimiesiems. Ir jei minčių visiškai pritrūksta, vasarą gimusius mažylius galima pavadinti... vasariškais vardais! Štai kelios idėjos – vasariškų mergaičių vardų dešimtukas.

Praėjusią savaitę komitete pradėjus svarstyti klausimą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Aušra Papirtienė paprašė kiekvieno kandidato prisistatyti ir „pasakyti poziciją dėl tų trijų raidžių“.
„Kai liepia pasisakyti dėl šio kontroversiško klausimo būtent politiniu aspektu, aš nemanau, kad šis VLKK skyrimo procesas gali būti tęsiamas. Aš manau, kad jis yra sukompromituotas, balsavimas negali būti vykdomas objektyviai, nes buvo pažeistas nešališkumo ir pagarbos akademinėms kompetencijos principas“, – trečiadienį grįžus prie VLKK narių skyrimo klausimo sakė konservatorius Mantas Adomėnas Komiteto vadovas E.Jovaiša savo ruožtu įtampą tarp valdančiųjų ir opozicijos dėl VLKK formavimo sakė esant nereikalingą, o kad jos būtų išvengta, pasiūlė procedūrą pradėti iš naujo.

Metų žodį ir Metų posakį gali siūlyti visi. Žodžius ar posakius, Jūsų manymu, tinkamus dalyvauti 2017-ųjų Metų žodžio ir Metų posakio rinkimuose, siųskite elektroniniu paštu metuzodis@gmail.com arba „Gimtosios kalbos“ žurnalo redakcijai (Mokslo enciklopedijų leidybos centras, L. Asanavičiūtės g. 23, LT-04315 Vilnius). Būtų puiku, jei pakomentuotumėte, kodėl Jūsų siūlomas žodis ar posakis vertas dalyvauti rinkimuose. Kandidatus dalyvauti Metų žodžio ir Metų posakio rinkimuose nuo liepos 1 d. bus galima siūlyti ir „Lietuvos žinių“ svetainėje www.lzinios.lt (komentarų skiltyje, po šiuo straipsniu) bei specialiai rinkimams sukurtoje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.
Pirmųjų Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų nugalėtojai bus paskelbti 2018 m. vasario 21-ąją, Tarptautinę gimtosios kalbos dieną.

Nors metai dar tik įpusėjo, elektroninės parduotuvės „Knygų klubas“ vadovė Vitalija Matusevičienė dalijasi perkamiausių šių metų knygų dešimtuku.

... A. Kubiliaus pasiūlytas asmenvardžių rašymo pasuose projektas leistų be lietuvių abėcėlės rašmenų vartoti ir dar tris raides: W, Q ir X. Tokios pataisos Lietuvoje sukurtų diskriminaciją kalbiniu pagrindu, sukuriant skirtingai įstatymo gerbiamas ir saugomas grupes. Kaip praktiškai reikštųsi diskriminacija?

Pirma grupė bus piliečiai, kuriems taisyklingam asmenvardžių užrašymui užteks leidžiamų trijų raidžių.

Antra grupė – pati skaitlingiausia – bus piliečiai, kuriems taisyklingam pavardžių užrašymui leidžiamų trijų raidžių neužteks. Absoliuti dauguma užsienio šalių piliečių, kuriems apskritai gali būti reikalingi įrašai ne Lietuvos Respublikos valstybine kalba, atsiduria šioje grupėje. Pavyzdžiui, iš A. Kubiliaus leidžiamų trijų raidžių Lietuvos lenkams aktuali vienintelė W. Bet lenkų kalboje ir piliečių pavardėse yra dar 6 raidės, kurių vartoti nebūtų galima. Čekų kilmės piliečiams reikėtų dar 12 raidžių, danų – dar trijų, estų – taip pat trijų, latvių – 7. Tai vien mūsų regiono tautos. Prancūzų kalboje yra dar bent 17 rašmenų. Kalbininkai suskaičiuoja per 150 tokių ženklų skirtingose lotyniško pagrindo kalbose...

Istorikas Alvydas Nikžentaitis paskelbė tekstą, kuriame teigia, kad „trijų raidžių“ (w, q, x) rašybos įteisinimas Lietuvos piliečių pasuose išspręstų bent penkias reikšmingas Lietuvos problemas. Jos esą 1) padėtų integruoti Lietuvos lenkus, 2) pagerintų santykius su Lenkija, 3) yra būtinos norint padėti lietuvėms, kurioms tų raidžių pase reikia po santuokų su užsieniečiais, 4) mažins migraciją ir 5) padės pasirinkti geresnį atviros Lietuvos ateities scenarijų. Deja, neįmanoma sutikti nei su vienu iš šių penkių teiginių...

... trys raidės turi sąsajas bent su penkiomis problemomis, šiuo metu kankinančiomis Lietuvą:1) Jos iš tikro tiesiogiai paliečia šimtmečius Lietuvoje gyvenančią tautinę grupę – Lietuvos lenkus; 2) Trijų raidžių sprendimas gali pasitarnauti tarpvalstybinių Lietuvos ir Lenkijos santykių atšildymui. Tačiau šis klausimas svarbus; 3) Lietuviams ir lietuvėms, dėl vedybų pakeitus pavardes, kuriose yra tos trys raidės ir:4) Šis klausimas yra iš dalies susijęs su migracijos iš Lietuvos problema.5) Ir svarbiausia – šis klausimas tiesiogiai siejasi su ateities Lietuvos scenarijaus pasirinkimu.Pabandykime šias problemas aptarti kiek išsamiau...

Birželio 5 d., pirmadienį, 10 val., Vilniuje, Seimo Konstitucijos salėje (Seimo I r.) vyks Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) ir Seimo Kultūros komiteto organizuojama konferencija „Vietovardžių (išnykusių kaimų vardų) išsaugojimo, įpaminklinimo sprendimai, pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį“.

Patį seniausią ir sunkiausią meilės laišką archeologai aptiko Irane. Specialistų nuomone, laiško data – 2200 metai pr. m. e. Jaunuolis rašė savo mylimajai ant akmens plytos, sveriančio 16 kilogramų. Tas akmuo ir laikomas pirmuoju meilės laišku Seniausias Lietuvoje žinomas laiškas – rašytas aisčiams apie 523–526 m. ostgotų karaliaus Teodoriko, valdžiusio 493–526 m...

2016 m. mergaitėms dažniausiai buvo suteikiami Emilijos, Viltės, Gabijos, Liepos ir Austėjos vardai, berniukams – Dominyko, Luko, Mato ir Jokūbo.