Šiemet jau trečius metus vyksta 15min metų knygos rinkimai – skaitytojai ir ekspertai išrinks, kurie per metus išleisti kūriniai buvo įsimintiniausi. Renkant geriausias knygas dalyvauja tiek 15min sudaryta ekspertų komisija, tiek skaitytojai.

Pagal individualius besimokančio skaityti vaiko įgūdžius parinktos knygos – paprasčiausias būdas padėti jaunajam skaitytojui tobulėti ir pajusti skaitymo malonumą. Pasirinkus pernelyg sudėtingą literatūrą, vaiko motyvacija mokytis gali žlugti, o per daug paprasti kūriniai dažnai stabdo progresą. Tad kaip teisingai įvertinti, kas tinkamiausia ir įdomiausia?

Liudvikas Zamenhofas esperanto kalbos vadovėlį baigė gydytojaudamas Veisėjuose, išleistas jis buvo Kaune Liudviko uošvio lėšomis. Kiek žmonių pasaulyje šneka šia kalba? Kada buvo jos „aukso amžius“? Kodėl esperantininkus negailestingai naikino ir Stalinas, ir Hitleris?

Spalio pabaigoje Italijos piliečiai ir lietuvių bendruomenių atstovai vykdė kūrybines veiklas pagal lietuvių menininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą. Čiurlionio namai Vilniuje kartu su Italijos lietuvių bendruomenėmis ir neformaliojo ugdymo lituanistinėmis mokyklomis Turine, Florencijoje, Milane bei Romoje inicijavo Pasaulio lietuvių metams skirtą projektą, pristatantį lietuvių kompozitoriaus ir dailininko kūrybą ir gyvenimo kelią.

Vaikų raštingumas: kaip sudominti vaikus literatūra ir kodėl tai svarbu? Vaikų raštingumas tai ne tik gebėjimas rašyti be klaidų. Noras skaityti knygas ar noras pažinti literatūrą – ugdomi toli gražu ne tik mokykloje. Specialistai tikina, kad viskas prasideda nuo šeimos.

Norite įsiminti naują informaciją? Tada užsirašykite ją ranka ant popieriaus. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad ranka užrašyta informacija atmintyje išlieka gerokai ilgiau.

Kaip žmones, taip ir vandenis, konkrečias vietoves skiriame, surandame ir atpažįstame, jei jie pažymėti tikriniais vardais. Mažoji Lietuva (tai Karaliaučiaus ir Klaipėdos kraštai), buvo net 650 metų vokiečių valstybių valdžioje, tačiau išsaugojo senuosius baltiškus žemių ir vandenų vardus. Nors į žemėlapius įrašyti vokiškomis galūnėmis, jie nedviprasmiškai liudijo, kad tuos vardus suteikę žmonės nebuvo germanai, o juo labiau, slavai. Straipsnyje - apie Mažosios Lietuvos vietovardžius, patyrusius negailestingus germanizavimo ir rusinimo procesus.

Tarp gausybės lietuviškų kaimų pavadinimų galima rasti ir gana keistų bei netikėtų. Vartant Lietuvių kalbos instituto pateiktas žemės vardų anketas galima surasti ir 1935 metų aprašymus apie tuomet Kakuncais, o dabar Kakūnais vadintą kaimą. Vienintelio Lietuvoje esančio Kakūnų kaimo vardas vienu metu skambėjo kiek kitaip – Kakuncai. Bet, kaip sakoma, kaip pavadinsi, taip nepagadinsi, tad šiandien Panevėžio rajone Karsakiškio seniūnijoje esantys Kakūnai tebeturi istorinį, prieš šimtmečius užrašytą savo vardą ir nieko keisto jame nemato.

Tarptautinės taikomosios kalbotyros asociacijos (AILA) prezidentas Danielis Perrinas po Vilniaus universitete įvykusios taikomosios kalbotyros konferencijos „Kalbos ir žmonės: komunikacija daugiakalbiame pasaulyje“ (žr. http://www.litaka.lt/lt/litaka/asociacija/taikomosios-kalbotyros-konferencijos/">http://www.litaka.lt/lt/litaka/asociacija/taikomosios-kalbotyros-konferencijos/) pasidalijo mintimis apie taikomosios kalbotyros svarbą mūsų gyvenime... Mano žinutė tokia: didžiuokitės tuo, ką turite. Daugeliu atžvilgių šiandien pasaulyje vyrauja paviršutiniškas požiūris į žinias, kultūrą. Praeitis dažniausiai reiškia 50 ar 100 metų, o tai, kas buvo dar seniau – netgi pamirštama, neigiama ar ignoruojama. Priešingai, VU išsaugojo savo šaknis. Šis universitetas nenustoja žvelgti į ateitį, ieško naujų sprendimo būdų, yra pasirengęs stoti prieš visą pasaulį, bet tai daro remdamasis savo sukauptomis ir patikrintomis žiniomis. Kiekvieną kartą neišradinėjate dviračio. Jeigu universitetas, vieta ir kultūra taip ilgai gyvuoja, tai reiškia, kad jūsų turimos žinios yra laiko išbandytos, o ateities prognozavimas padeda priimti sprendimus, kurie visada universitetui leido išgyventi ir augti.

Naujoji Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija nepakluso Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijai šalia Liepojos gatvės esantį ežerą pavadinti Žvejonės vardu. Po karštų diskusijų buvo nutarta šio klausimo svarstymą atidėti iki bus gautos dar bent vienos eksperto išvados.