Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2021-08-31
    Vertėja R. Jonynaitė: „Geras tekstas visada turi savo muziką“

    Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centro rengiamas pokalbių ciklas kviečia susipažinti su Šv. Jeronimo premijos laureatais, šį apdovanojimą gavusiais už vertimus į lietuvių kalbą. Premijos steigėjai – Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. RŪTA JONYNAITĖ Šv. Jeronimo premija buvo apdovanota 2019 m. už ištikimybę originalo tekstui ir žodžio meistrystę. Su vertėja kalbėjomės apie tekstų ritmus, vertimus mažiesiems skaitytojams ir jausmus, kurie sukyla spektaklio premjeroje stebint savo išverstą pjesę.

  • 2021-08-31
    Skaudžias istorines žaizdas gydo kalba: kai kurie mano, kad tai – žalinga
    Naujosios Zelandijos vyriausybė pažadėjo užtikrinti, kad iki 2040 metų milijonas iš beveik 5 milijonų šalies gyventojų galėtų bent minimaliai kalbėti maorių kalba. Taip siekiama atgaivinti kalbą, kurią UNESCO pavadino trapia ir pažeidžiama.
  • 2021-08-31
    Kam mums reikalinga ta dirbtinė bendrinė kalba?

    „Szendieną žemaitis ar augsztaitis, dzukas ar kapsas, zanavykas ar guogas, – visi susipranta ėsą lietuviais, visi vienokiai siekiasi raszyti, iszsižadėdami savo tarmiškų kałbos ypatybių. Tokiu budu palengvėl iszsidirbo ir iszsigvaldė viena lietuviszka raszliaviszka kałba, kurią dabar ir vartoja visi beveik geresniejie szios gadynės musų rasztininkai, nežiurint ant to, kamę jie gyvena – Europoje ar Amerikoje“, – 1898 m. džiaugėsi poetas kunigas Aleksandras Dambrauskas-Adomas Jakštas, beje, aktyvus esperanto kalbos, kaip pasaulio linqua franca, propaguotojas. 

  • 2021-08-31
    „Palemonas“ – originalus lietuviškas šriftas, skirtas plačiajai visuomenei ir lituanistikos mokslo reikmėms
    Taip VLKK interneto svetainėje apibūdinamas lietuvių mokslininkų sukurtas šriftas. Apie unikalaus lietuviško šrifto gimimo idėją, tikslus, kūrimą procesą ir galimybes bei tobulinimą pasakoja prie to prisidėję mokslininkai, VLKK atstovai.
  • 2021-08-30
    Lietuvių kalbos pamokų sulauks per 160 migrantų vaikų, ugdymas prasidės nuo spalio

    Mažiausiai 160-čiai migrantų vaikų šiais mokslo metais Lietuva turės organizuoti ugdymą, pamokos prasidės nuo spalio. Kaip BNS teigė švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Dainoras Lukas, ugdymo organizavimu rūpinsis ministerijai pavaldūs Vilniaus lietuvių namai, mokytojų bus ieškoma kuo arčiau jų apgyvendinimo vietų. Pirmąjį pusmetį vaikai mokysis tik lietuvių kalbos, vėliau – ir kitų dalykų. „Nuo rugsėjo 1-osios ugdymo nebus, jis suplanuotas nuo spalio 1-osios, nes pagal teisės aktus yra įsipareigojimas pradėti ugdymą per tris mėnesius nuo laiko, kai vaikai atsiranda šalyje – tai bus spalį“, – BNS sakė D. Lukas. Ministerijos duomenimis, 52 mokyklinio amžiaus migrantų vaikai šiuo metu apgyvendinti Švenčionių rajone, Pabradėje, o Rukloje, Jonavos rajone, yra dar 112 nepilnamečių, kuriems reikėtų ugdymo.

  • 2021-08-26
    Lietuvių autoriams – tarptautinis įvertinimas už naują žvilgsnį į edukaciją

    „Girdžiu tėvų nusiskundimų, kad vaikui nesiseka mokytis gramatikos, nes taisyklės yra nuobodu. Tačiau kalbos taisykles daug įdomiau pasikartoti, kai ieškai atsakymų į neįtikėtinus klausimus, pavyzdžiui – kodėl gepardai neriaumoja, kodėl kartais nuo muzikos pašiurpsta oda, ar tikrai piranijos ryja viena kitą, kaip žmonės rengiasi skristi į Marsą arba kaip ateityje mus gydys nanorobotai. Perteikdami kalbos žinias netikėtame kontekste galime sužadinti smalsumą ir lavinti atmintį“, – teigia M. Juonė. Antras leidyklos vadovės dažnai pastebimas klaidingas įsitikinimas – tai, kad šiuolaikiniai mokiniai neskaito literatūros klasikos kūrinių, pavyzdžiui, Miguelio de Cervanteso „Don Kichoto“, nes jiems nebeįdomu. Tačiau jiems bus tikrai smagu padiskutuoti, kokia yra donkichotiška asmenybė, ir paieškoti panašių žmonių šiuolaikinėje visuomenėje... Tikrai ne visiems mokiniams savaime įdomu rašyti rašinius pagal tokius kūrinius kaip Šatrijos Raganos „Sename dvare“. Tačiau kartu su autoriais suradome „naują aspektą“ – siūlome tas pačias istorijas panagrinėti Lietuvos dvarų kultūros kontekste – pavyzdžiui, apsilankyti išlikusiuose rūmuose. Tuomet mokinio patirtis visiškai kitokia, ir jis jau turi ką papasakoti

  • 2021-08-26
    Kas sugalvoja naujus gatvių pavadinimus ir kokia gatvė Lietuvoje dažniausia?
    Dažniausiai Lietuvoje gatvių pavadinimai yra susiję su gamta. Populiariausias gatvės pavadinimas – Liepų, antroje vietoje puikuojasi Miško gatvė – Lietuvoje yra 670 tokių gatvių, trečioje vietoje – 600 Beržų gatvių, o ketvirtoje ir penktoje vietoje yra Sodų ir Mokyklos gatvės, jų mūsų šalyje yra maždaug po 500 – skelbiama Vilniaus kataloge.
    Gatvei pavadinimas parenkamas neatsitiktinai, dažnai jis gali būti susijęs su toje gatvėje ar netoliese esančiu arba buvusiu statiniu ar kitu objektu, skelbia Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK).
    Anot miesto planavimo ir architektūros specialistės E. Daujotienės, nauji gatvių pavadinimai suteikiami pagal patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą, kuriame gatvė yra suprojektuota. Pavadinimas gali būti skiriamas ir atsižvelgiant į piliečio prašymą, pavyzdžiui, suteikti gatvei žinomo asmens vardo pavadinimą jo atminimui įamžinti.
  • 2021-08-25
    Kokia astrologijos terminų kilmė?
    LRT Klasikos radijo laidoje „Ryto allegro“ apie pirmą kartą tyrinėtus astrologijos terminus ir kilmę pasakoja Lietuvių kalbos instituto vyresn. mokslo darbuotoja dr. Ramunė Vaskelaitė (nuo įrašo 26 min.)
  • 2021-08-24
    Turime nešti žinią, kad lietuviškai kalbėti yra ne gėda, o garbė
    Kaip ir kiekvieną vasarą, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje neseniai surengti lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai, o jiems baigiantis – forumas „Lietuva diasporoje: tobulėti, augti, garsinti, su(si)žinoti“ Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, skirti užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams ir lituanistiniam ugdymui. Nuo Šiaurės ir Pietų Amerikos iki Australijos ir Europos – visuose pasaulio žemynuose yra lituanistinių mokyklų. Daugiau nei dviejuose šimtuose dvidešimtyje užsienio lituanistinių mokyklų mokosi pasaulio lietuvių vaikai. Lituanistinių mokyklų vadovai, pedagogai, – tie ambasadoriai pasaulyje, kurie padeda išeivijos vaikams, šeimoms išsaugoti lietuvių kalbą, tradicijas, šaknis ir tapatybę. Renginyje labiausiai akcentuota informacijos, komunikacijos svarba.
  • 2021-08-24
    Taip kuriami lietuviški grybų vardai
    Šiemet, minint Spaudos atgavimo, knygos ir kalbos dieną, Valstybinė lietuvių kalbos komisija jau septintą kartą apdovanojo labiausiai nusipelniusius lietuvių kalbos puoselėtojus. Roko Dovydėno sukurta skulptūrėlė „Sraigė“ įteikta Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto prof. dr. Ernestui Kutorgai už parengtą ir išleistą daugiatomio leidinio „Lietuvos grybai“ III tomo 6 knygą „Lietuvos grybai. Inoperkuliniai diskomicetai“.
    Su profesoriumi dr. Ernestu Kutorga ir kalbamasi apie tai, kaip sekėsi kurti lietuviškus vardus grybams ir kokiems.