Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2020-05-26
    Audrys Antanaitis: esperanto atveria kitas šalis ir žemynus

    Kokia frazė esperanto kalba Jums gražiausia? - Kiu demandas, tiu ne eraras (kas klausia, tas neklysta).

  • 2020-05-26
    Kazimieras Romualdas Župerka: ir stiliaus klaidos, ir originaliausios stiliaus figūros vaikšto tais pačiais keliais

    „Dar jaunystės metais, vos pradėjęs dėstyti stilistiką, esu (sau) padaręs tokį „atradimą“: ir stiliaus klaidos (trūkumai), ir originaliausios, puikiausios stiliaus figūros vaikšto tais pačiais keliais: daromos (sukuriamos) pažeidžiant tas pačias normas, tik nemokša nesuvokia, kad pažeidžia, jo „figūra“ būna nei į tvorą, nei į mietą, neatitinka norimos perteikti minties, o turinčio kalbos nuovoką – tyčia, sąmoningai laužoma „norma“ kelia nelauktumo efektą, daro estetinį poveikį, džiugina – va kaip galima pasakyti!“ Apie tai ir daugelį kitų įdomių kalbos dalykų – pokalbyje su kalbininku, visuomenės ir kultūros veikėju, Šiaulių miesto garbės piliečiu, profesoriumi habilituotu daktaru Kazimieru Romualdu Župerka. 


    Kone nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo, vienokia ar kitokia partija valdžioje, vis sužinom apie kokį naują potvarkį, adresuotą mokykloms, mokslo ir kitoms institucijoms, kuris tik mažina lietuvių kalbos vartojimo erdvę, išlaisvina iš bet kokių prievolių gimtajai kalbai, jos vartosenai. Toks požiūris – kaip vieno Juozo Apučio apsakymo sodiečio, kuris, paklaustas, kokius mokslus Vilniuje studijuojanti duktė, sakosi, kad jam gėda ir prisipažinti: lietuvių kalbą! Tarsi jos nemokėtų, tarsi jos dar reikėtų mokytis... „Ar nebus lietuviai pramiegoję tą dieną, kai Dievas savigarbą žmonėms dalijo?“ – kitados retoriškai klausė vienas šviesiausių mūsų kultūros žmonių Bronys Savukynas.

  • 2020-05-25
    Dalia Kiseliūnaitė: lietuvių filologijos studentai ir dėstytojai yra panašūs į liūdnojo vaizdo riterius, kovojančius su vėjo malūnais

    Pokalbis su Lietuvos kalbininke, humanitarinių mokslų daktare, Klaipėdos universiteto profesore Dalia Kiseliūnaite. 


    - Atsiranda nuomonių, kad lietuvių kalbos rašyba per sunki ir sudėtinga, ir kad ją jauniems žmonėms yra per sunku išmokti. Tad gal atėjo laikas paprastinti rašybą?


    O ką ten paprastinti? Kuo ji sudėtingesnė už anglų ar prancūzų? Ar susimąstome, kodėl angliškai žodžiai sea ir see rašomi skirtingai? Ar skundžiamės, kad beveik kiekvieną anglišką žodį reikia išmokti ne tik tarti, bet ir rašyti, iš klausos rašydamas toli gražu ne visada pataikysi. O prancūziškai? Kiek garsų tariame, o kiek raidžių rašome? Ką galima mūsų rašyboje paprastinti? Nerašyti nosinių? Ar neskirti ilgųjų balsių nuo trumpųjų? Rašybos taisyklės neatsirado per vieną dieną, kai ką keičiame ir mūsų laikais, bet būtinybės daryti dideles permainas nematau.


    - Kaip sekasi lietuvių kalbos pozicijas apginti Klaipėdos universitete?


    Manau, kad kiekvieno mokslininko pareiga yra puoselėti savo mokslo srities terminologiją ir palaikyti diskursą valstybine kalba. Iš mokslo monografijų esminiai dalykai turi nukeliauti į vadovėlius.


    Reikalavimas disertacijas ir publikacijas rašyti tik anglų kalba girdimas vis dažniau. Mokslinis darbas vertinamas tik tada, jeigu jį publikuos anglų kalba koks nors „prestižinis“ leidinys. Kas ir kaip tą prestižą sukūrė – čia jau kitas klausimas (šitame mechanizme ne paskutinį vaidmenį vaidina ir institucijos finansinės galimybės). Gera publikacija yra gera publikacija, kad ir kur ji būtų išspausdinta. Joje arba yra mokslo, arba jo nėra. Aš taip pat publikuoju ir angliškai, ir vokiškai, ir lenkiškai tada, kai matau, jog mano publikacija gali būti įdomi ne tik baltistams, mokantiems lietuviškai. Tačiau svarbiausia savo pareiga laikau su savo tyrinėjimais supažindinti tiesioginį adresatą ‒ Lietuvos ir Latvijos mokslo bendruomenę.


    Lietuvių filologijos studentai ir dėstytojai yra panašūs į liūdnojo vaizdo riterius, kovojančius su vėjo malūnais. Bet vėjo malūnus pakeitė vėjo jėgainės, o Don Kichoto iki šiol nepamiršome. Pažeidus pragmatikų ir humanitarų balansą, tapsime technologijų vergais. O tai jau visiška beprasmybė. 

  • 2020-05-24
    Apie baltistą Vladimirą Toporovą
    LRT laidos „Lietuva mūsų lūpose“ I dalis apie baltistą Vladimirą Toporovą, II dalyje apie Šventaragio legendą.
  • 2020-05-24
    Apie baltistą Vladimirą Toporovą
    LRT laidoje „Lietuva mūsų lūpose“ (2020-05-24).
  • 2020-05-23
    Seimo nariai reikalauja atšaukti nevalstybinės kalbos vartojimą praplečiantį sprendimą

    Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Audronius Ažubalis, Vytautas Juozapaitis ir Edmundas Pupinis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai Eugenijus Jovaiša, Aušra Papirtienė ir Stasys Tumėnas kreipėsi į Lietuvos Respublikos kultūros ministrą Mindaugą Kvietkauską, Lietuvos Respublikos l. e. ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas Žygimantą Vaičiūną, švietimo, mokslo ir sporto ministrą Algirdą Monkevičių, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininką Audrį Antanaitį reikalaudami atšaukti Konstitucijai prieštaraujantį Vyriausybės sprendimą „Dėl Lietuvos viešųjų ir administracinių paslaugų pritaikymo grįžtantiems arba atvykstantiems į Lietuvą asmenims bei asmenims, kalbantiems tik užsienio kalba“.

  • 2020-05-22
    G. Radvilavičiūtė: „Man išskirtinė vieta, kurioje susipažinau su pasauliu: dangumi, mirtimi, peizažu, kalba“
    – Kokia, Jūsų manymu, bus ar turėtų būti ateities Lietuva? Kokią ateities Lietuvą regite?
    – Kaip save suvokiantį subjektą, kurį valdo savarankiško, nebiurokratinio, valstybinio mąstymo politikai. Veikiančią drąsiai, kiek įmanoma paisančią nacionalinių interesų, nes nuo to didele dalimi priklauso visų tautybių Lietuvos gyventojų gerovė. 27-ių valstybių Europos Sąjungos bendrijoje subjektai yra skirtingi pagal daugelį požymių, poreikių, tradicijų, klimato specifiką ir panašiai.
  • 2020-05-22
    Rusas, bet gimtoji kalba – lietuvių: kaip per 30 metų pasikeitė tautinių mažumų padėtis Lietuvoje (Laura Adomavičienė)

    Vilniaus universiteto Rusų filologijos katedros vedėjas Pavel'as Lavrinec'as pamena prieš 30 metų tarp lietuvių tvyrojusią euforiją ir viltį dėl valstybingumo atkūrimo, kontrastuojančią su kylančia įtampa rusų mažumos bendruomenėje: „Buvo visokių baimių: kaip bus su valstybine kalba, o kaip bus su žiniasklaida rusų kalba ir su rusų mokyklomis. Kažkaip skeptiškai į savo ateitį čia, Lietuvoje, žiūrėjo dauguma rusakalbių, taip pat ir dalis ukrainiečių, baltarusių, iš kitų sovietinių šalių atvažiavusieji. Bet pamažu paaiškėjo, kad nieko čia baisaus, kad jeigu tu nori dalyvauti Lietuvos ekonominiame, kultūriniame gyvenime, dėstyti rusų mokyklose – išlaikyk valstybinės kalbos egzaminą, ir tvarka. Tai pamažu tos baimės išsisklaidė.“ Kalbant apie gimtąją kalbą atsirado sąvoka antroji gimtoji kalba. Kitas niuansas, kad lenkų kalboje greta rusiško žodyno taip pat neretai viename sakinyje išgirsi ir lietuviškus žodžius. O kieme vaikai apskritai dabar kalba pusiau angliškai. 

  • 2020-05-22
    LRT Peliukai apie vardų ir pavardžių keitimą
    Sūrskis ir Mauzeris aptaria Seime svarstomus įstatymų pakeitimus, kuriais galėtų būti supaprastinta vardų ir pavardžių keitimo tvarką.
    Ar tai tikrai yra priešrinkiminis triukas ir kuriems politikams labiausiai apsimokėtų pasikeisti savo vardus ar pavardes? Gabrieliui vertėtų tapti Nelandsbergiu?
  • 2020-05-21
    16-asis LRT diktanto iššūkis
    Sigitas Parulskis „Adomas“, diktuoja...