Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2020-10-10
    Rusiško vaikų darželio vadovė: norime būti visaverčiai Lietuvos piliečiai, tad privalome gerai mokėti valstybinę kalbą
    ... Seimas pradėjo svarstyti įstatymo pataisas, kurių tikslas yra sudaryti sąlygas vaikams iš tautinių mažumų šeimų pradėti anksčiau mokytis lietuvių kalbos. Švietimo įstatymo pataisos numato, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programose lietuvių kalbos mokymui turėtų būti skiriamos ne mažiau kaip penkios valandos per savaitę. (Šiuo metu ikimokyklinėse klasėse įstatymas numato keturias privalomas lietuvių kalbos valandas, o į ikimokyklinį ugdymą lietuvių kalba gali būti integruota vaikų tėvų prašymu kaip pasirenkamasis dalykas.)

    Planai stiprinti lietuvių kalbos mokymą vaikų darželiuose yra gera idėja, tačiau susiduriama su specialistų trūkumu, sako Vilniaus lopšelio-darželio „Daigelis“ direktorė ir vaikų darželių, kuriuose ugdymo procesas vyksta rusų kalba, asociacijos „Slavų vainikas“ pirmininkė Tatjana Dvilevič. Personalo trūkumas – rimta problema. Mokyklose labai svarbu organizuoti lietuvių kalbos kursus mokytojams, nes kai kurie iš jų turi savo dalyką dėstyti lietuviškai. O tai labai sunku. Tas pats pasakytina ir apie darželio auklėtojus. Lietuviškose mokyklose turime daug vaikų iš lietuviškų šeimų, su kuriais taip pat turime kalbėti pakankamai taisyklinga lietuvių kalba.

    Todėl mes visi, rusų diasporos atstovai, turime pamiršti, kad mus prastai mokė – galbūt mes patys nedėjome pakankamai pastangų išmokti kalbą. Mes norime būti visaverčiai Lietuvos piliečiai, tačiau norint, kad mus tokiais laikytų, pirmiausia privalome gerai mokėti titulinės tautos kalbą, nepamiršdami savosios. O juk lietuvių ir rusų kultūros turi labai daug bendro, yra bendrų papročių ir tradicijų.
  • 2020-10-10
    Kokia trokštama pasaulyje yra lietuvių kalba

    Lituanistė gerovę susikūrė emigravusi: dažnas nesupranta, kokia trokštama pasaulyje yra lietuvių kalba. Ši kalba tampa vis populiaresnė, o ją mokėti užsienyje – prestižo reikalas. Agnė Strolytė jau trejus metus savo gimtosios kalbos kitus mokp Estijoje, o vasaromis vyksta dar ir į JAV... 


    Tai, kad lietuvių kalba yra tokia įdomi ir populiari užsienyje, Agnė sakosi supratusi tik emigracijoje. Gyvenant Lietuvoje dažnas neįvertina, kiek pastangų išmokti lietuvių kalbą įdeda užsieniečiai ir kiek daug žmonių dėl gyvenimo, darbo ar mokslinio intereso stengiasi tai daryti.

  • 2020-10-10
    Apie Chaimą Grade, paskutinį pasaulietinį jidiš kalba rašiusį autorių
    „Ypatingas dėmesys prozoje skiriamas Vilniui – religiniam, kultūriniam ir dvasiniam Europos žydų centrui iki Katastrofos. Galima teigti, kad Grade`s kūryba, ypač proza, šiandien mums yra tarsi Lietuvos žydų kultūros muziejus, įvilktas į savitos estetikos rūbą“, – trumpai Grade`s kūrybos ypatumus nusako filologė, jidiš literatūros tyrinėtoja I. Murauskaitė.
    Chaimo Grade`s kūryboje dominuoja Biblijos motyvai, žydų tautos Katastrofos nuojauta, o po karo rašytuose veikaluose – tos Katastrofos apmąstymas.
  • 2020-10-08
    Disleksija – sutrikimas visam gyvenimui: medikai primena – ypatingai svarbu diagnozuoti anksti

    Disleksija – tai specifinis „skaitymo” sutrikimas, kurį Lietuvoje, skaičiuojama, turi apie 5 tūkstančių moksleivių, visuomeninės organizacijos sako, kad tokių vaikų yra dešimteriopai daugiau...

  • 2020-10-08
    Įvyko Lietuvių kalbos draugijos XX suvažiavimas
    Rugsėjo 26 dieną Vilniaus universitete įvyko Lietuvių kalbos draugijos XX suvažiavimas, kuriame tiesiogiai ir nuotoliniu būdu dalyvavo 138 nariai.
  • 2020-10-05
    Vaiko kalbos raida galima susirūpinti nuo kūdikystės: logoterapeutai vertina net čiauškėjimą
    Pasitaiko atvejų, kai vaikas, neištardamas vienos ar kitos raidės, žodžio ar sakinio, yra vedamas pas logopedus, logoterapeutus. Ar taikytinas šis procesas kūdikiams ir ko moko logoterapeutai dar ko ne kalbėti iš vis negalinčius vaikus? Logoterapeutė Birutė Stonytė apie tai LRT televizijos laidoje „Labas rytas, Lietuva“.
  • 2020-10-05
    Neapykantos kalba viešojoje erdvėje: kur riba tarp saviraiškos laisvės ir bandymo įžeisti?

    Klausantis politikų debatuose kyla minčių dėl ribos tarp saviraiškos laisvės ir neapykantos kalbos. Komentuoja advokatė Dovilė Murauskienė LRT televizijos laidoje „Labas rytas, Lietuva“.

  • 2020-10-04
    Airijoje plečiamas ir stiprinamas lietuvių kalbos mokymas – ji taps pasirenkamoji užsienio kalba mokyklose

    Jau nuo kitų mokslo metų lietuvių kalba bus įtraukta į Airijos mokyklų mokymo programą kaip pasirenkama užsienio kalba bei įgaus tokį patį statusą, kaip ir kitos pasirenkamos užsienio kalbos, pavyzdžiui – prancūzų, vokiečių, ispanų ar italų. Nuo 2022 metų taip pat bus galimybė laikyti valstybinį lietuvių kalbos brandos egzaminą pagrindiniu arba aukštesniu lygiu.

  • 2020-10-01
    KK2: Seimo kalbėjimo kultūra
    Apie Seimo kalbėjimo kultūrą
  • 2020-10-01
    Įvyko Lietuvių kalbos draugijos XX suvažiavimas
    Rugsėjo 26 dieną Vilniaus universitete įvyko Lietuvių kalbos draugijos XX suvažiavimas, kuriame tiesiogiai ir nuotoliniu būdu dalyvavo 138 nariai. Kadangi prieš suvažiavimą draugijos nariams buvo išsiuntinėta išsami veiklos ataskaita, draugijos pirmininkė prof. dr. Genovaitė Kačiuškienė per suvažiavimą apžvelgė ryškiausius draugijos darbus ir pasiekimus bei perspektyvą.