Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2017-06-26
    Taisyklinga kalba – teismo veido dalis
    Teismų sistema – didžiulis mechanizmas, kuriame šiuo metu dirba apie 3 500 darbuotojų. Tam, kad teisingumas būtų vykdomas sklandžiai, teisėjams padeda ir daug nematomo, tačiau gyvybiškai svarbaus darbo atlieka įvairių sričių specialistai. Vieni iš jų – lituanistai, kurių darbas yra neatsiejama teismo veiklos dalis.
  • 2017-06-26
    Lietuviškų įmonių pavadinimai – už fantazijos ribų
    Nuo vienos iki 145. Tiek raidžių lietuviai „išleidžia“ savo įmonės pavadinimui. Įkvėpimo savo verslui pavadinti ne vienas ieško ne tik savo aplinkoje, bet ir kasdieniuose reiškiniuose ar žiniasklaidoje.
  • 2017-06-25
    Apie gudų kalbos feminizaciją
    Šiandien Gudijos kalbininkai pataria feminizuoti profesijas, nes tai visiškai dera su istorine vartosena ir kalbos estetika, tačiau beveik nebėra kam patarti, nes gudakalbių gyventojų vis mažėja. Dėl neaiškios gudų kalbos ateities feminizacijos klausimas nūdien praranda prasmę, o praeityje, kaip rodo istorinė gudų kalbos gramatika (Paulenka), ši tema buvo gyvai plėtojama. Kalbininkas Paulenka paskyrė visą monografiją klausimui, kaip sudaromi feminityvai senojoje gudų kalboje, ir parodė, kad XVI–XVII a. tuometiniai gudai aktyviai kūrė moteriškosios giminės profesijų pavadinimų formas (pvz., корчмитка (smuklininkė), господарина (šeimininkė) ir t. t.). Taigi kalbos feminizacijos klausimas aktualus nuo senų laikų.
  • 2017-06-23
    Emigrantų kalba – tarsi baudžiauninko sindromo įrodymas
    Dėl makaronizmų baimintis neverta, nes svetima leksika kalbos tikrai negriauna, LRT KLASIKAI sako Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dėstytojas dr. Audrius Valotka. Tačiau, kaip teigia jis, tarp lietuvių emigrantų vyrauja baudžiauninko sindromas – anglų kalbos statusas laikomas aukštesniu, todėl itin daug angliškų žodžių vartojantys mano, kad pasikeis ir jų socialinis statusas.
  • 2017-06-23
    Kauniečiai renkasi dvigubas pavardes
    Nuo šių metų pradžios įsigaliojusios Civilinio kodekso pataisos įtvirtino teisę į dvigubą pavardę ir palengvino asmenvardžio keitimo procedūras. Naujovės vilioja ir kauniečius.
  • 2017-06-21
    A. Judžentis. Dėl vienos mūsų rašybos tradicijos
    Pastaruoju metu spaudoje pasirodė publikacijų, kuriose mūsų senoji raštija pasitelkiama kaip argumentas sprendžiant dabartinius asmenvardžių rašybos klausimus. Kalbama net apie tam tikrą raidžių {q}, {x} ir ypač {w} vartojimo senuosiuose raštuose tradiciją:

    „šios lotyniškosios abėcėlės raidės [q, w, x] buvo Lietuvos kultūroje vartojamos ne vien nuo lotyniškosios administracinės, teisinės ir kanceliarinės kalbos pradžios, bet taip pat ir nuo raštijos lietuvių kalba ištakų – pavyzdžiui […] raidė W buvo vartota ir Martyno Mažvydo, ir Mikalojaus Daukšos, ir Kristijono Donelaičio kūriniuose bei raštuose.“[1]
  • 2017-06-15
    Bežadžiai žodžiai
    Bemaž prieš mėnesį Lietuvos radijo laidoje „Kultūros savaitė“ Kęstas Kirtiklis skaitė komentarą, skirtą Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai. Pats komentaras neblogas, bet pyktelėjau dėl to, kad neišpildytas iki galo. Jis primena istoriją – kas drausta, ir iš dalies – kaip su tuo kovota. Kelia pagrįstų klausimų dėl dabartinio lietuvio žinių apie XIX a. pabaigos istoriją: ar tūlas lietuvis gali pasakyti, kokios knygos tuomet gabentos be „Aušros“ ir „Varpo“? Komentaras, svarbiausia, užčiuopia tendenciją, kuri man pačiam rūpi ir neduoda ramybės: mūsų politinėse diskusijose dėl kalbos svarbiau ne tai, ką norima pasakyti, bet tai, kaip norima pasakyti. Suprask, lietuviams rūpi ne ištaros turinys, bet jos forma. Išgirdęs šią mintį suklusau. Tiesiog tikėjausi plėtotės – kas tai daro, kaip tai daro, kokių padarinių tai turi mūsų viešajai erdvei. Bet, deja, galbūt dėl laiko stokos, galbūt dėl autorinio sprendimo paskatinti mąstyti patį klausytoją tebuvo dar pora sakinių. Ir taškas. Bet, mano galva, ši mintis per daug svarbi, kad būtų palikta tik kaip spontaniška įžvalga. Ir štai kodėl – ji leidžia interpretuoti žodį kaip politinį veiksmą.
  • 2017-06-13
    Lithuania: Fostering National Language

    Kalbos komisijos pirmininkės D. Vaišnienės interviu Ukrainos nacionalinei televizijai.

  • 2017-06-12
    Wiesławas Myśliwskis: „Koks žodis, toks pasaulis“
    „Esu tik naratoriaus samdytas rašytojas“, – sako lenkų prozininkas, dramaturgas Wiesławas Myśliwskis (g. 1932). Su romanų „Akmuo ant akmens“, „Traktatas apie pupelių gliaudymą“, „Akiratis“ autoriumi apie kalbą, nes juk viskas sukasi apie kalbą, ir dar apie šį bei tą kalbėjosi „Akiračio“, kuris 1997 m. pelnė aukščiausią Lenkijos literatūrinį apdovanojimą – „Nikės“ premiją ir kuris ką tik lietuvių kalba išleistas Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos, vertėjas Vyturys Jarutis.
  • 2017-06-12
    Medikai įspėja: išmanieji prietaisai vėlina vaikų gebėjimą kalbėti
    Aktyvus naudojimasis išmaniosiomis technologijomis gali vėlinti vaikų kalbėjimo įgūdžius, ir jaunesniems nei pusantrų metų vaikams tėvai iš viso neturėtų duoti planšetinių kompiuterių ir telefonų. Tokią išvadą padarė Kanados pediatrai.