Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2019-12-27
    2020-aisiais „Gimtosios kalbos“ žurnalas minės savo atkūrimo Lietuvoje 30-metį

    Nuo 1933 m. leidžiamas „Gimtosios kalbos“ žurnalas 2020 m. minės savo atkūrimo Lietuvoje 30-metį. Atnaujintoje žurnalo redakcinėje kolegijoje dirbs Elona Bagdanavičienė (ŠMM), Vilija Dailidienė („Lituanistų sambūris“, VLKK), prof. dr. Albinas Drukteinis (KU), dr. Aurelija Gritėnienė (LKI), Kęstutis Kaminskas (Lietuvių kalbos draugija), prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU), Donatas Smalinskas (VKI), doc. dr. Antanas Smetona (VU), akad. prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia (VU, VLKK), dr. Aurelija Tamulionienė (LKI), doc. dr. Loreta Vilkienė (VU), dr. Palmira Zemlevičiūtė (LKI), doc. dr. Vilma Zubaitienė (VU, VLKK).

  • 2019-12-20
    Universitetuose jau prigijusi kinų kalba populiarėja ir Lietuvos darželiuose
    Kinų kalba sparčiai populiarėja. Lietuvoje jos galima mokytis ne tik universitete, dabar didžiuosiuose Lietuvos miestuose jau yra darželių, kur mandarinų kalbos mokosi ir vaikai.
    Tiesa, Kinijoje tiek dialektų, kad kartais susikalbėti negali net 100 km vienas nuo kito gyvenantys kinai.
  • 2019-12-20
    Jaunimo internetinio žargono naujovės: vietoj „kajp gyweni?“ atsirado „šierinti“
    Lyginant su vyresnėmis kartomis šiandien jaunuoliai daug daugiau laiko praleidžia naršydami internete ir socialiniuose tinkluose nei su knyga rankose. Pasauliniais duomenimis raštingumo lygis kasmet didėja. Per paskutinius du dešimtmečius jaunimo raštingumas paaugo 11 procentų ir šiuo metu siekia net 92 procentus. Visgi kokią įtaką jaunimo raštingumui daro skaitmeninės technologijos ir kaip socialiniai tinklai pakeitė bendravimą?
  • 2019-12-20
    Kalėdinis maršrutas po Lietuvą: per Snaigyną – nuo Kisieliškio iki Aguonių
    ... Kalėdos ryškiausią antspaudą Lietuvos žemėlapyje yra palikusios Dzūkijoje – būtent šiame krašte yra net trys šventiškai nuteikiantys pavadinimai. Varėnos rajone yra Kalėdonių kaimas, o šiame rajone esančiame Vydenių kaime galima rasti Kalėdonių gatvę. O štai Lazdijų rajone šventinėmis nuotaikomis alsuoja Kalėdiškių kaimas, kuris, beje, yra Kučiūnų seniūnijoje...
  • 2019-12-20
    Kalėdų kraštas – Pietų Lietuva
    Naujausiais Registrų centro tvarkomo Gyventojų registro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 208 vyrai, turintys pavardę Kalėda. Moterų ir merginų su pavardėmis Kalėda, Kalėdienė ar Kalėdaitė yra šiek tiek daugiau – iš viso 229. Didžiausia tikimybė sutikti žmogų, turintį tokią šventišką pavardę, yra Dzūkijos sostinėje Alytuje ir jo apylinkėse, taip pat Lazdijų rajone, Druskininkuose bei Marijampolėje. Nemažai Kalėdų, Kalėdienių ir Kalėdaičių gyvena ir Kaune.
    Gyventojų registre šiuo metu yra beveik 1,3 tūkst. moterų, kurios suklustų šūktelėjus Snieguolės vardą.
  • 2019-12-20
    Populiariausi pastarojo dešimtmečio naujagimių vardai Lietuvoje

    Populiariausi pastarojo dešimtmečio naujagimių vardai – Matas ir Emilija, ketvirtadienį paskelbė Registrų centras. Civilinės metrikacijos duomenys rodo, kad nuo 2010 metų Lietuvoje Mato vardas suteiktas daugiau kaip 4,6 tūkst. berniukų, o Emilijos vardu pavadinta daugiau kaip 4,1 tūkst. mergaičių.

  • 2019-12-19
    Kas sutiks daug bendravardžių: populiariausi šio dešimtmečio naujagimių vardai

    Populiariausi pastarojo dešimtmečio naujagimių vardai – Matas ir Emilija, ketvirtadienį paskelbė Registrų centras. Pasak Registrų centro, šie du vardai ne tik ryškiai aplenkė antroje vietoje pagal populiarumą atsidūrusius Luko ir Gabijos vardus, tačiau vertinant atskirus metus tik kelis kartus užleido populiariausio metų vardo pozicijas...

  • 2019-12-18
    Naglis Kardelis. In memoriam Arvydui Šliogeriui
    Filosofas reiškėsi kaip lietuvybės ir lietuvių kalbos visuomeninio statuso gynėjas, o kartu tai, kas vertingiausia dvasinėje europinės filosofijos tradicijoje, siekė įšaknyti lietuviškojo mąstymo dirvoje, lietuvindamas – versdamas į lietuvių kalbą ir lietuviškai interpretuodamas – pamatinius Vakarų filosofijos tekstus. A. Šliogeris savo tekstais ir gyvenimo pavyzdžiu parodė, kaip turėtume teisingai suvokti lietuviškumo ir europietiškumo santykį: lietuviškosios ir europinės mūsų tapatybės dėmenis filosofas regėjo ne kaip prieštaraujančius vienas kitam, o kaip tarpusavyje harmoningai derančius, organiškai susilydančius, peraugančius vienas į kitą ir sustiprinančius vienas kitą... Šliogeris – šiuolaikinės filosofinės lietuvių kalbos kūrėjas. Jo darbuose lietuvių kalba iškyla ne tik kaip virtuoziškos filosofinio mąstymo raiškos įrankis, bet ir kaip pats buvimo pasaulyje ir jo apmąstymo būdas.
  • 2019-12-18
    Estijoje vartojama 200 kalbų, lietuvių kalba tarp 9-ių populiariausių
    Estijos Statistikos departamento duomenimis šios 1,3 milijono gyventojų turinčios šalies gyventojai kalba daugiau nei 200 kalbų, o tūkstančiui nedidelės šalies gyventojų tenka net 9 kalbos. Estų kalbą gimtąja laiko 68% šalies gyventojų.Kaip rašoma pranešime spaudai, didžiausia kalbų įvairove išsiskiria trys Estijos regionai: šiaurinis Harjumaa, kuris apima sostinę Taliną – čia kalbama 180 pasaulio kalbų. Šalies pietryčiuose esančiame Tartumaa regione skaičiuojama apie 120 kalbų, o Estijos rytuose nusidriekusiame Ida-Virumaa regione kalbama 80 kalbų.

    Anot Estijos nacionalinio transliuotojo TV kanalo ETV+ paskelbtų duomenų, labiausiai paplitusių Estijos kalbų devintuką vainikuoja lietuvių kalba. Ją vartoja 1000 gyventojų. Kitos aštuonios populiariausios Estijos kalbos yra: estų, rusų, ukrainiečių, suomių, anglų, latvių, baltarusių ir vokiečių.
  • 2019-12-18
    Vietovardžių metus palydint: išrinkti gražiausi ir atrasti išnykę

    „Pažvelgę į istoriją matome, kad vietovės ir jų pavadinimai – tarsi gyvas organizmas, turintis savo gyvavimo ciklą. Jie įregistruojami, kurį laiką gyvuoja, o vėliau, juos apleidus gyventojams, perkirtus infrastruktūra, išardžius dėl okupacijos, kolektyvizacijos ar kitų istorinių įvykių, tarsi išnyksta nuo žemės paviršiaus. Tokie kaimai ir viensėdžiai lieka gyvi atmintyje, kaip mūsų senelių ar net mūsų pačių gimtosios vietos. Šiemet mes pasistengėme, kad tie sentimentai ir istorijos pėdsakai taip lengvai neišbluktų. Pasitelkiant istorinius registrų duomenis, sugrąžinome į valstybės atmintį keletą tūkstančių tokių vietovių“, – sako Registrų centro Komunikacijos skyriaus vadovas Tadas Valančius.


    Kartu su Lietuvos nacionaliniu transliuotoju organizuotų vietovardžių rinkimų metu gražiausiu jau išnykusiu vietovardžiu išrinktas Žemuogynė (viensėdis, buvęs Biržų rajone), o iš egzistuojančių – Pelėdnagiai (kaimas Kėdainių rajone).