Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2017-02-03
    Kalba, jungianti ir skirianti kaimynus
    Marijampolietė Aistė Brusokaitė studijuoja lietuvių filologiją ir kasdien mokosi ne tik mūsų šalies kalbos subtilybių, bet ir latvistikos pradmenų.
  • 2017-02-02
    Apie Lietuvių kalbos kultūros metus

    2017-ieji – Lietuvių kalbos kultūros metai. Šia iniciatyva siekiama atkreipti dėmesį į lietuvių kalbos svarbą visuomenei. Ar kalba išgyvens globalizacijos laikus, ar ji neišnyks kartu su išsivaikštančia po užsienius tauta? Apie tai pokalbis su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininke Daiva Vaišniene ir Valstybinės kalbos inspekcijos viršininku Donatu Smalinsku, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirm. Eugenijumi Jovaiša. 

  • 2017-02-02
    LRT rubrika „Kalbos rytas“ – apie skaitmeninį raštingumą.
    Ryto allegro (2017-02-01) įrašas.
  • 2017-01-31
    Kalbų politika aukštosiose mokyklose: gimtoji kalba neturi likti nuošaly

    Sausio 20 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Vilniaus universiteto Užsienio kalbų institutas ir Lietuvos kalbų pedagogų asociacija surengė apskritojo stalo diskusiją „Kalbų politika aukštojoje mokykloje: tikslai, poreikis, nauda“. Susirinkusieji pritarė Europos Sąjungos rekomenduojamam keturių (gimtosios, valstybinės ir dviejų užsienio) kalbų modeliui. Jam palankios sąlygos turi būti sudarytos ir visose Lietuvos aukštosiose mokyklose. Apskritai bet kuriai aukštajai mokyklai reikėtų stiprinti studentų motyvaciją, siekti, kad studentai suvoktų ir lietuvių, ir užsienio kalbų svarbą, būtų pasirengę kokybiškai perteikti įgytas specialybės žinias akademiniu lygmeniu įvairiose daugiakalbėse ir daugiakultūrėse profesinėse aplinkose, gebėtų rašyti akademinius, profesinius tekstus tiek lietuvių, tiek užsienio kalbomis. Šiuo požiūriu vertinga LSMU ir VDU patirtis. Pastarajame įvairių kalbų studijoms kiekvienam studentui skiriami 24 kreditai. Šių kalbų spektras apima daugiau nei 30 kalbų.

  • 2017-01-30
    Tarptautinė konferencija „Raštingumas skaitmeniniame amžiuje“

    Sausio 20 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko tarptautinė konferencija „Raštingumas skaitmeniniame amžiuje, skirta pedagogams, bibliotekininkams, skaitymo skatinimo specialistams. Konferencijos tikslas – profesionalų, tarptautiniu lygiu pripažintų mokslininkų, tyrėjų, mokytojų iš Europos šalių ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) diskusija apie raštingumą šiandien – galimybė apsikeisti idėjomis, pasidalyti geraisiais pavyzdžiais ir patirtimi bei įvairių raštingumo tyrimų rezultatais.

  • 2017-01-30
    Teismas svarstys, ar dvikalbiai gatvių pavadinimai Vilniuje yra teisėti

    Vilniaus apygardos administracinis teismas svarstys, ar Vilniuje esančios gatvių pavadinimų lentelės užsienio kalbomis yra teisėtos.

  • 2017-01-30
    P. Šimkavičius. Apie Pašaminės kaimo gyventojų pravardes

    Pašaminė – tai seniūnaitijos centras Švenčionėlių seniūnijoje, Švenčionių rajone, įsikūręs netoli Švento (tarmiškai Švinto) ežero. Straipsnyje pateikiamos Pašaminės kaimo gyventojų pravardžių vartojimo priežastys ir atsiradimo motyvai. Domėtasi, kaip pravardžiuojami pašaminiškiai ir kodėl pravardžiuojamam žmogui priskirta tokia pravardė. Dėl objektyvių priežasčių tikrieji pravardžiuojamųjų asmenvardžiai neminimi, išskyrus tuos atvejus, kai pavardė ar vardas yra pravardės atsiradimo motyvas.

  • 2017-01-26
    Nustebsite sužinoję, kad ši lietuviška raidė neturi analogų pasaulyje
    Lietuviška abėcėlė, kurios skirtumai nuo kitų pasaulio kalbų raidynų daugeliui krenta į akis, šiemet atsidūrė ir Vilniaus knygų mugės organizatorių akiratyje. Raidyno nosinės, varnelės ir taškeliai papuošė šių metų mugės plakatus bei lankstinukus. Kalbotyros profesorius Giedrius Subačius teigia, kad didžioji dalis diakritinių lietuviškos abėcėlės raidžių yra pasiskolintos iš kitų tautų ir tik viena raidė yra išskirtinai mūsų bei neturi analogų pasaulyje.
  • 2017-01-26
    Lietuvių kalba paaiškina kitų pasaulio kalbų kilmę

    Jungtinės Tautos įvardija, jog pasaulyje šiuo metu yra 195 šalys, tačiau kalbų esama kelis kartus daugiau – apie 5-7 tūkstančius. Mūsų protėviai tarpusavyje mintis ir jausmus atskleisdavo gestais, veido išraiškomis bei emociniais sušukimais. Galbūt skambės neįtikėtinai, tačiau kalbos užuomazgas Homo sapiens sukūrė tik prieš maždaug 100 tūkstančių metų.

  • 2017-01-26
    Lietuvių kalba verta būti UNESCO Pasaulio paveldo sąraše

    Kiekvienam kalbančiajam lietuvių kalba tikriausiai tekę girdėti, kad ši kalba yra viena seniausių pasaulyje. Su tuo sutinka ir žymus šalies baltistas prof. habil. dr. Olegas Poliakovas ir paaiškina, kodėl užsieniečiams taip sunku išmokti lietuvių kalbą.