Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2019-10-06
    Reikalavimas valytojams rašyti be klaidų gali būti netiesioginės diskriminacijos priežastis

    Įsivaizduokime, kad patalpų valymo bendrovė renkasi darbuotojus ir atmeta visas paraiškas, kuriose yra rašybos klaidų. Kadangi olandų rašyba yra labai sudėtinga, iš svetur atvykę žmonės dažniau daro klaidų, tad jei rinksiesi tik be klaidų rašančius kandidatus, visi tavo darbuotojai bus baltaodžiai olandai. Ir tai – netiesioginė diskriminacija, kuri kenkia įstatymų ginamai grupei.Jei tavo darbuotojai valo ofisus, jie tą puikiai gali daryti ir nemokėdami visiškai taisyklingai rašyti – jie ir be to sugebėtų perskaityti ir suprasti saugumo instrukcijas, palikti žinutes kolegoms ir būti suprasti. Taigi tokia taisyklė – nepagrįsta. Tačiau jeigu ieškai darbuotojo, kuris rašytų straipsnius, tada reikalavimas rašyti be klaidų – visiškai pagrįstas, tiesa?

  • 2019-10-02
    „Nemoku lietuviškai, bet esu lietuvis širdyje“: koks lietuvių kalbos likimas išeivijoje?
    Turbūt dažnam teko girdėti panašią frazę, tariamą antrosios ar trečiosios kartos emigranto, jau negebančio kalbėti tėvų ar senelių kalba, bet tvirtinančio, kad vidumi esąs lietuvis. Nepaisant didžiulio emigracijos masto ir atliekamų tyrimų, emigrantų paveldėtosios kalbos ir tapatybės išsaugojimo nuostatas suvokti nėra paprasta. Tuo labiau, kad naujausios išeivių bangos kalbinio elgesio dar niekas nespėjo išsamiau ištirti. Straipsnyje Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis įvardija galimas nutautėjimo priežastis ir pateikia būdus šiam procesui sulėtinti.
  • 2019-10-02
    Mirė kalbininkas Kazimieras Musteikis
    Rugsėjo 29 dieną po sunkios ligos mirė kalbininkas, rusų kalbos tyrinėtojas habil. dr. Kazimieras Musteikis. Svarbiausias mokslininko veikalas – „Gretinamoji rusų ir lietuvių kalbų morfologija“ (Sopostavitel′naja morfologija russkogo i litovskogo jazykov 1972). 2012 m. dar išleido „Funkcinę rusų ir lietuvių kalbų gramatiką“ (Funkcional′naja grammatika russkogo i litovskogo jazykov 2 t. 1998–2003). Paskelbė straipsnių kalbų dėstymo metodikos, prielinksninių žodžių junginių su prielinksniais nuo ir iki dabartinėje rusų ir lietuvių kalboje klausimais...
  • 2019-10-02
    Igoris Vasiliauskas: „Jeigu kalbame lietuviškai, savo tapatybės tikrai neprarasime“
    Tvirta nuomone išsiskiriantis komunikacijos paskaitas Lietuvos ir užsienio universitetuose skaitantis viešojo kalbėjimo ir komunikacijos licencijuotas treneris Igoris Vasiliauskas neabejingas Lietuvos ir užsienio lietuvių dialogui. Interviu LRT laidoje „Tapatybė.LT“.
  • 2019-10-02
    Viešojo kalbėjimo ekspertas išanalizavo G.Nausėdos kalbas: per daug apie žmoną
    Prezidentui Gitanui Nausėdai stovint prieš tautą reikėtų atsipalaiduoti, nes jis per daug galvoja apie tai, kaip atrodo iš šalies, o ne tai, ką nori pasakyti, pastebi viešojo kalbėjimo lektorius ir dėstytojas Igoris Vasiliauskas. Jis specialiai 15min išanalizavo ir paaiškino, koks kalbėtojas yra šalies vadovas, kokiais savo bruožais jis gali didžiuotis ir ko prezidentui dar vertėtų pasimokyti.
  • 2019-10-01
    Dirbtinis intelektas ir lietuvių kalba: sunkiausia kompiuterį išmokyti nenorminės leksikos – keiksmažodžių
    Ar sunku kompiuterį išmokyti lietuvių kalbos? Panašu, iki šiol dirbtinis intelektas gebėjo kalbėti tik anglų ir kinų kalbomis. Vytauto Didžiojo universiteto Intelektinių sistemų laboratorijos vadovas doc. Darius Amilevičius neslepia: „Išmokyti kompiuterį lietuvių kalbos – tikras iššūkis!“ O štai Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto profesorė Jūratė Ruzaitė pristato, kokiose srityse bus naudojamas lietuviškai kalbantis dirbtinis intelektas.
  • 2019-10-01
    Didžioji mūsų kalbos paslaptis: kiek lietuvių kalboje yra žodžių?
    Lietuvių kalba vystėsi šimtus metų. Visą šį laiką kalbą nuolat papildydavo nauji žodžiai, skirti naujiems išradimams, idėjoms, reiškiniams ir t. t. apibūdinti. Žodžių skaičius augo ir dėl pasiskolintų užsienio kalbų žodžių, ir dėl atsirandančių naujų mokslo, sporto ir t. t. šakų, kurios lemia specifinį žodyną.
    Kiek žodžių lietuvių kalboje yra dabar? Atsakymą į šį klausimą 15min aiškinosi drauge su Vilniaus universiteto docente, humanitarinių mokslų daktare Vilma Zubaitiene. Šios mokslininkės tyrimų sritis yra būtent leksikologija – kalbotyros šaka, tyrinėjanti kalbos žodyną.
  • 2019-10-01
    Kaimai dvyniai: kasdienės kurioziškos situacijos, kurių liudininkais tampa vienodai pavadintų kaimų gyventojai

    Berčiūnų Panevėžio rajone, galima sakyti, net ne dveji, o tarsi treji. Juk geležinkelio bėgių kertami senieji Berčiūnai priklauso dviem seniūnijoms – viena kaimo dalis Naujamiesčio, kita – Panevėžio. Painiavos dėl vienodų pavadinimų, pasak Naujamiesčio seniūno Jono Sankaičio, neišvengiamai pasitaiko. Tuo labiau kad abiejuose Berčiūnuose yra net vienodai vadinamos gatvės – Sanžilės. Tiesa, vienur Sanžilės, kitur Sanžilos rašoma. Tik nelabai tos vienos raidės paisoma. Sakoma, kad ne tik anksčiau berčiūniečiai iš vieno kaimo į kitą nešiodavo per klaidą gautus laiškus. Ir dabar nesusipratimų pasitaiko, o poliklinikoje registruojantis būtina paminėti, iš kurių Berčiūnų pacientas. Ir per rinkimus, ir tvarkant įvairius buitinius reikalus, žiūrėk, ir susipainiojama. Vienu metu net kuriozinė situacija buvo susidariusi – vienas tos pačios šeimos narys registruotas vienoje seniūnijoje, kitas kitoje. Laimė, padėtis ištaisyta. Gal būtų daugiau aiškumo, jeigu būtų pakeisti kaimų ar gatvių pavadinimai? Gal. Tik niekas to daryti nenori – būtų daug rūpesčių.

  • 2019-10-01
    Žinučių ir laiškų rašymo klaidos, kurių privaloma vengti: tai gali pakenkti jūsų reputacijai
    Žinutės, kuriose privelta klaidų (nesvarbu, kokio rimtumo jos būtų), gali duoti pagrindo įtarti, kad siuntėjas nesugeba konstruktyviai komunikuoti, nėra dėmesingas ir t. t. Jei nenorite, kad kolega susidarytų apie jus klaidingą nuomonę, prieš siųsdami žinutę, perskaitykite, ką parašėte, o jei įveltą klaidą pastebėsite po laiko, nusiųskite papildomą žvaigždute paženklintą žinutę su, tarkim, taisyklingai parašytu žodžiu.
  • 2019-09-30
    Vėjų diena – gera proga priminti vėjų vardus

    Vėjų diena – gera proga priminti vėjų vardus, kaip juos įvardijo pajūrio bei pamarių žvejai, išskirdami net aštuonis. Vakarį vieni vadino jūriniu, kiti – marių vėju. Šiaurės vakarų vėjas buvo suominis arba vakarynė; šiaurės – žiemelis, šiaurės rytų – auštrinis arba audenis, rytų – žeminis, pietryčių – ožinis, pietų – pietvis arba launagis. Kai kurie šių pavadinimų skamba tikrai mitologiškai. Dar labai įvairiai vadinamas pietvakarių vėjas, mat apie jį žvejai sako, kad atgenąs žuvį prie kranto. Jis ir šakšinis, ir aulaukis, ir pilvinis arba gintarinis. Šis vėjas pakelia nuo jūros dugno pilvę – organinės kilmės dumblą, iš kurio ant paplūdimio smėlio pažyra gintariukai. O šakšinis, kad pučia nuo Vokietijos, saksų žemės. Įdomūs tie vėjų vardai; gaila, kad gerokai primiršti. O galėtų būti panaudoti, pavyzdžiui, įvardijant, laivus, jachtas, pajūrio vilas ar kavines. Priminimui jų vardai iškalti Nidos saulės laikrodžio granite.