Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2020-12-15
    Valstybinė kalbos inspekcija paskelbė Įmonių pavadinimų konkurso nugalėtojus
    Valstybinė kalbos inspekcija bendradarbiaudama su LRT ir Lietuvos pramonininkų konfederacija surengė Įmonių pavadinimų konkursą.
    „Labai norėjosi viešai pasidžiaugti ir pagirti tuos vadovus, kurie įsteigė įmones ir per visą mūsų valstybės Nepriklausomybės laikotarpį sėkmingai plėtojo verslą, išsaugojo lietuviškus pavadinimus ir įrodė, kad mūsų kalbos žodžiai nebuvo ir nėra kliūtis veiklai. Manau, kad šie žmonės tuo metu rinkdamiesi pavadinimus elgėsi labai pilietiškai ir atsakingai“, – įsitikinęs šio konkurso sumanytojas, Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas Donatas Smalinskas.
    Balsuoti buvo galima LRT.lt portale ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos svetainėje. Iš šio sąrašo išrinkta 10 pavadinimų, kurie sulaukė didžiausio skaitytojų dėmesio. Sveikiname konkurso dalyvius ir linkime sėkmės, apdovanojimai bus teikiami Valdovų rūmuose kitais metais.
  • 2020-12-13
    VU kalėdinė instaliacija Konstantino Sirvydo jubiliejui
    Šiuo šventiniu laikotarpiu vilniečiams ir miesto svečiams nušvis Nobelio literatūros premijos laureato Česlovo Milošo žodžiai (versti Tomo Venclovos), skirti Konstantino Sirvydo atminimui, skelbia VU. Č. Milošo eilėraščio, skirto K. Sirvydui, eilutės jautriai atskleidžia to meto Vilniaus atmosferą ir lietuviško žodžio reikšmę“, – instaliacijos idėją pristatė jos kūrėja dizainerė Julia Janus.
    K. Sirvydas – daugiakalbystės ir daugiakultūriškumo simbolis. Jis yra pirmojo spausdinto lenkų–lotynų–lietuvių kalbų žodyno, kuriam šiemet sukanka 400 metų, autorius.
  • 2020-12-11
    Konferencija „Tautos kalba yra ir visa, kas atskiriesiems jos žodžiams gyvybės ir galingumo duoda“

    160-osioms Jono Jablonskio gimimo metinėms skirtą konferenciją (transliavo Gabrielės Petkevičaitės-Bitės biblioteka. (Programą žr. čia http://www.vlkk.lt/media/public/file/Naujienos/Konferencija_Jablonskiui_-_160.pdf)

  • 2020-12-08
    Diskusija „Lietuvos institutų veikla, reikšmė ir svarba šalies kultūrai“

    Lietuvių kalbos institutas gruodžio 9 d. 15 val. kviečia nuotoliniu būdu stebėti diskusiją „Lietuvos institutų veikla, reikšmė ir svarba šalies kultūrai“. Diskusijoje dalyvaus Lietuvių kalbos instituto vadovė dr. Albina Auksoriūtė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vadovė prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vadovas dr. Rasius Makselis, Lietuvos istorijos instituto vadovas dr. Alvydas Nikžentaitis. Diskusiją moderuos kultūros žurnalistė Jolanta Kryževičienė. Diskusiją bus galima tiesiogiai žiūrėti Lietuvių kalbos instituto feisbuko paskyroje.

  • 2020-12-07
    Vyriausybės programoje dėmesys atkreiptas ir į pasaulio lietuvių klausimus
    Šiuo metu pasaulyje veikia apie 230 lituanistinio švietimo mokyklų. Jas lanko apie 5–7 proc. emigrantų vaikų. Ne kartą minėta, kad būtent užsienyje veikiančioms lituanistinėms mokykloms ypač trūksta Vyriausybės dėmesio, patarimų ir finansavimo.
  • 2020-12-07
    Visoriuose – nauji gatvių pavadinimai, tokių dar nebuvo Lietuvoje

    Visorių sodininkų bendrija „Aušra“ (Vilniuje) pirmoji Lietuvoje skaičiais sužymėtas gatves pervadino vandens telkinių vardais. Bus pakeisti net 13 gatvių pavadinimai: Visorių Sodų 2-oji gatvė pervadinta Lukno, Visorių Sodų 3-ioji – Žuvinto, Visorių Sodų 4-oji – Musios, Visorių Sodų 6-oji – Rubikių, Visorių Sodų 7-oji – Margio, Visorių Sodų 8-oji – Asvejos, Visorių Sodų 9-oji – Lakajų, Visorių Sodų 10-oji – Baltelio, Visorių Sodų 11-oji – Kulpio, Visorių Sodų 12-oji – Pakalnio, Visorių Sodų 13-oji – Gėlos, Visorių Sodų 14-oji – Alaušo, Visorių Sodų 15-oji – Didžiulio vardais.


    Prieš ketverius metus S.Staponkus pasiūlė Visorių Sodų 5-ąją gatvę, kurioje gyvena, pervadinti Germanto vardu. Mat dabar aktyvus vilnietis užaugęs prie šio ežero Žemaitijoje. „Taip pervadinus gatvę supratau: sugrįžtu ne į gatvę abstrakčiu pavadinimu, o namo. Todėl prieš galvojant pavadinimus kitoms gatvėms gyventojams siūliau, kaip sakoma, emociškai prisirišti prie vietovės. Tai nepaprastai svarbu“, – kalbėjo S.Staponkus.

  • 2020-12-04
    Vardų ir pavardžių rašymui dokumentuose – naujas įstatymo projektas: pasuose atsirastų ir x, ir w
    „Šio įstatymo projekto pagrindinė motyvacija yra ta, kad randasi vis daugiau teisinio neapibrėžtumo ir tuo pat metu piliečiai patiria rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų dėl jų vardų ir pavardžių rašybos oficialiuose Lietuvos Respublikos dokumentuose, nors Konstitucinis Teismas ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija yra rekomendavę įstatymų leidėjui imtis teisėkūros veiksmų“, – savo iniciatyvą komentuoja Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos atstovai – šios frakcijos seniūnas Algirdas Sysas, Seimo vicepirmininkas Julius Sabatauskas, partijos lyderis parlamentaras Gintautas Paluckas, Seimo nariai Linas Jonauskas, Tomas Bičiūnas, Orinta Leiputė.
    Įstatymo projekte įtvirtintas principas – vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, užsieniečių pavardės, jei jos yra lotyniško pagrindo perrašomos lotyniško pagrindo rašmenimis, jei jos ne lotyniško pagrindo rašmenimis – perrašomi lietuviškai transkribuojant. Pasak projekto rengėjų, įstatymo projektas įveda užsieniečio kategoriją, į kurią patenka užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės. Įvertindami, kad asmens vardas ir pavardė yra asmens identiteto ženklas, užsienio valstybių piliečių vardai ir pavardės, kurių originalus dokumento šaltinis rašomas lotyniško pagrindo rašmenimis, į asmens tapatybės dokumentus ir civilinės būklės aktus būtų nurašoma paraidžiui.
    Be to, Lietuvos tautinių mažumų atstovai galėtų pateikę prašymą savo vardus ir pavardes perrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis remiantis tos tautinės mažumos kalbos taisyklėmis.
  • 2020-12-04
    Apie Jono Kazlausko dieną VU per LRT „Ryto allegro“
    Gruodžio 4 d. Vilniaus universitete (VU) bus minimas vieno žymiausių XX a. Lietuvos kalbininkų profesoriaus Jono Kazlausko (1930 – 1970) 90-metis ir jo įkurto tarptautinio baltų kalbotyros žurnalo „Baltistica“ 55-metis. Pokalbis su prof. dr. Daiva Sinkevičiūte.
  • 2020-12-04
    VU mini Jono Kazlausko 90-metį ir baltų kalbotyros žurnalo „Baltistica“ 55-metį. Seminaras TIESIOGIAI

    Gruodžio 4 d. Vilniaus universitete (VU) minimas vieno žymiausių XX a. Lietuvos kalbininkų profesoriaus Jono Kazlausko 90-metis ir jo įkurto tarptautinio baltų kalbotyros žurnalo „Baltistica“ 55-metis. Ta proga atidaroma paroda: bus eksponuojami Jono Kazlausko dokumentai, rankraščiai, laiškai ir nuotraukos, dokumentuota žurnalo „Baltistica“ pradžia (parodos autorė Snieguolė Misiūnienė); vyks ir mokslinis seminaras „Jono Kazlausko diena: istorinės gramatikos dalykai“. Pranešimus skaitys prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia, prof. dr. Birutė Jasiūnaitė, doc. dr. Vytautas Rinkevičius ir doc. dr. Miguelis Villanueva Svenssonas – Jono Kazlausko premijos, įsteigtos Birštono miesto savivaldybės, laureatai.


    Stebėkite tiesiogiai (penktadienį) 10–14 val., žr. https://liedm.zoom.us/j/94201799015 (Meeting ID: 942 0179 9015).


    Programą žr. adresu: https://www.facebook.com/events/203305431373340.

  • 2020-12-04
    Prof. Bonifacas Stundžia apie žodžio „karalius“ kilmę
    Prof. Bonifacas Stundžia laidoje „Istorijos detektyvai“ pasakoja apie žodžio „karalius“ kilmę.