Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2021-01-22
    Lietuvių muzikos populiarintojas Čekijoje: kai kirtome Lietuvos sieną, aplankė namų jausmas

    Mes su draugu prieš kokius 23 metus nusprendėme pirmą kartą važiuoti į Sankt Peterburgą. Važiavome autostopu ir apie Baltijos šalis beveik nieko nežinojome. Prisimenu tą akimirką, kai pravažiavome Lietuvos sieną – jausmas buvo kaip namie. Prisimenu, kad miegojome po atviru dangumi Alytuje, kažkokiame parke. Niekaip negaliu paaiškinti, kodėl toks jausmas aplankė, nes Lenkijoje jo tikrai nebuvo, tik Lietuvoje. Beje, į Sankt Peterburgą dėl nuolatinio lietaus nenuvažiavome. Todėl liko daug laiko susipažinti su Lietuva (truputį ir su Latvija) bei įsimylėti į ją.. Atgal į Čekiją parsivežėme daug gerų atsiminimų ir kitais metais aš vėl norėjau grįžti į Lietuvą. Tai tapo tradicija. Paskui supratau, kad nenoriu su lietuviais kalbėtis rusiškai arba angliškai, todėl Prahos universitete pradėjau studijuoti lietuvių kalbą. Tuomet turėjau galimybę kasmet tris-keturis mėnesius praleisti Lietuvoje ir studijuoti Vilniaus universitete. Galėjau skaityti knygas ir suprasti svarbius tekstus. Tai labai padėjo man darbui (V. Mikešas parašė daktaro disertaciją apie Broniaus Kutavičiaus kūrinius pagal Sigito Gedos tekstus – red. past.).

  • 2021-01-21
    Balys Narbutas. Kaip pasiruošti viešajam kalbėjimui

    Į sceną einantis kalbėtojas turi būti apgalvojęs pranešimo turinį, suformavęs pagrindinę žinutę, susidėliojęs mintis, ne kartą savo kalbą repetavęs garsiai. Reikalinga ne tik gera pradžia, tačiau ir stipri pabaiga, kuri, deja, neretai ir nepelnytai kalbėtojų pamirštama. Dėstymo dalyje klausytojo dėmesys beveik visuomet sumažėja, todėl pabaiga turi vėl pagauti jo dėmesį ir padėti suvokti pagrindinę pranešimo žinutę. Tad geras pranešimas yra tas, kurio esmę galima nusakyti vienu aiškiu sakiniu. Viešojo kalbėjimo įgūdžiams susiformuoti reikia laiko, todėl išeiti iš komforto zonos ir juos tobulinti geriausia pradėti dar mokykloje.

  • 2021-01-20
    Jonas Palionis: kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais
    Pokalbis su kalbininku, profesoriumi, habilituotu mokslų daktaru Jonu Palioniu apie kalbos dalykus – lūkesčius ir tikrovę, kalbininko vaikystę ir studijų metus, darbą Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje. Ir apie tai, ar Vytautas Didysis mokėjo lietuviškai.
  • 2021-01-20
    Vyksta Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai
    Ketvirtą kartą Lietuvoje vyksta Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai. Jų organizatoriai – Lietuvių kalbos draugija, Lietuvių kalbos institutas ir portalas Alfa.lt – kviečia susipažinti su kandidatais ir balsuoti.
    Balsavimas portale Alfa.lt vyks iki vasario 20 dienos. Rezultatai, kaip jau įprasta, bus paskelbti vasario 21 dieną – Tarptautinę gimtosios kalbos dieną.
    Laukiame Jūsų balsų Metų žodžio ir Metų posakio rinkimuose: https://zodis.alfa.lt ir https://zodis.alfa.lt/posakis.
  • 2021-01-20
    Skirmantas Valentas: valstybinė kalba yra valstybės jungtis, galbūt netgi stipriausia jungtis iš visų kitų
    Apie poezijos kalbą, jos ypatumus, reikšmę, santykius su valstybine kalba mintimis dalijasi kalbininkas humanitarinių mokslų daktaras profesorius Skirmantas Valentas.
  • 2021-01-20
    Kartvelė Sophio Tabatadzė: lietuvių kalba apvertė mano pasaulį
    Vyrauja stiprus įsitikinimas, jog lietuvių kalba tokia sudėtinga, kad užsieniečiui ją išmokti beveik neįmanoma. Šį mitą sulaužo kartvelė Sophio Tabatadzė. Prieš daugiau nei penkerius metus anglų filologijos studentė Sakartvele atsitiktinai susidomėjo lietuvių kalba. Sakartvelė pradėjo mokytis lietuvių kalbos, keletą vasarų Vilniuje, dabartinėje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje, lankė intensyvius kalbos kursus. Sophio atvirai prisipažįsta: „Lietuvių kalba apvertė mano gyvenimą. Baigusi bakalauro studijas, kelis kartus apsilankiusi Vilniuje, išmokau gerai kalbėti lietuviškai, nusprendžiau magistrantūros studijas tęsti tik Lietuvoje“.
  • 2021-01-20
    Užsimojo keisti Baltarusijos pavadinimą, bet ragina neskubėti: istorikų nuomonės skiriasi
    Baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja Lietuvai turi netradicinį prašymą – jos šalį vadinti nebe „Baltarusija“, o „Baltarusia“. Pastarasis pavadinimas, kilęs nuo vietovardžio „Baltoji Rusia“, istoriškai esą teisingesnis, nes „Baltarusija“ skamba panašiai kaip priešiška kaimynė Rusija.
  • 2021-01-20
    Pastatytas pirmas senųjų vietovardžių išsaugojimui skirtas kelio ženklas
    2021 m. išvakarėse Rokiškio rajono Kriaunų kaimo bendruomenė Kriaunų seniūnijoje, Baršėnų kaimo pietinėje dalyje pastatė kelio ženklą – Ažubrastis. Ši Baršėnų kaimo dalis istoriškai vadinama ir gyventojų žinoma Ažubrasčio vardu. Kelio ženklas padės keliautojams susigaudyti vietovėje, nes šiuo keliu veda turistiniai keliai plaukti Sartų ežeru, netoliese stovi paminklas Lokio rinktinės, Vyties kuopos, Mykolo Kazano būrio žuvusiems partizanams atminti.Kriaunų kaimo bendruomenė siekdama išsaugoti senuosius vietovardžius ir ėmėsi šios veiklos. Bendruomenės žmonės padarė dar daugiau, ženkle įrašė simbolius, kuriais kalbėjosi mūsų protėviai – sėliai. Tai bene pirmasis toks kelio ženklas Lietuvoje. Ženklą sukūrė dailininkas Vytautas Puzeras| Alkas.lt
  • 2021-01-19
    Išeiviai iškėlė lituanistinių mokyklų svetur klausimą: kas turėtų mokėti už vaikų pamokas?
    Globalios Lietuvos apdovanojimuose už jaunųjų talentų ugdymą Lietuvai pasaulyje laureatėmis tapo virtualią lituanistinę mokyklą Italijoje per pandemiją įkūrusios Elzė Di-Meglio ir Aurelija Orlova. Virtualios „Global Lithuanian Leaders“ diskusijos metu pasaulio lietuviai ir pedagogai iškėlė svarbių lituanistinių mokyklų ateities klausimų.
    „Tai nėra papildomas laisvalaikio leidimo būdas. Tai yra ikimokyklinis ir mokyklinis švietimas, kuris idealiu atveju turėtų būti nemokamas kaip ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, aš mokiausi lietuvių kalbos nemokamai, tai kodėl mano vaikas turėtų mokėti? Bet tai nereiškia, kad mokytojų darbas neturėtų būti apmokamas. Mūsų manymu, tai turėtų rūpėti Lietuvai ir ji turėtų suteikti finansavimą mokytojų darbui bei socialinėms garantijoms. Tačiau, kol teisinė bazė nėra sutvarkyta, tol mokyklos verčiasi taip, kaip gali, savanoriauja arba ima mokesčius (iš tėvų)“...
  • 2021-01-09
    Kalbininkė Rita Miliūnaitė: patys žmonės, o ne kalbininkai gali kurti žodžius
    Riedis, sėdmaišis, dūzgės, asmenukė, startuolis ir daugybė kitų žodžių, iš pradžių kėlę šypseną ar net juoką, dabar įsiliejo į mūsų kasdienę kalbą ir tapo neatsiejama jos dalimi. Tai – naujažodžiai, kuriuos kuria pati visuomenė. „Žmonės priprato, kad jie patys, o ne kalbininkai gali kurti žodžius. Kad naujas taiklus žodis gali padėti ir verslui, ir politikai, ir dėmesio trokštantiems įtakdariams“, – teigia kalbos tyrinėtoja, Lietuvių kalbos instituto mokslininkė dr. Rita Miliūnaitė. Pasak kalbininkės, kalba turi kisti kartu su ją vartojančia visuomene, o gimtosios kalbos jausmas tuos pokyčius kreipia taip, kad kalba neprarastų savitumo.