Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2021-06-02
    Ieškoma savanorių, galinčių baltarusius mokyti lietuvių kalbos
    VšĮ Bendrystės ir socialinių inovacijų centras bendradarbiauja su pagalbos baltarusiams Lietuvoje fondu „Razam“ ir nuo šių metų birželio 8 dienos pradės lietuvių kalbos pamokas į Lietuvą atvykusiems baltarusiams. Norinčių mokytis skaičius viršija centro galimybes, todėl kviečiami prisidėti savanoriai, galintys mokyti kalbos kartą per savaitę.
    Pamokų tikslas – per tiesioginį bendravimą padrąsinti kalbėti lietuviškai ir megzti socialinius ryšius. Temos – bendrosios, lietuvių kalbos lygis – pradinis.
  • 2021-06-01
    Steponas Algirdas Dačkevičius: rašykime taip, kad mūsų seneliai ir tėvai suprastų
    Minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną Lietuvių kalbos draugijos (LKD) Kalbos tvarkytojų skyriaus iniciatyva pirmą kartą buvo surengti Žurnalisto – kalbos bičiulio rinkimai. Kalbamasi su rinkimu nugalėtoju žurnalistu, Telšiuose leidžiamo laikraščio „Kalvotoji Žemaitija“ redaktoriumi, poetu Steponu Algirdu Dačkevičiumi.
  • 2021-06-01
    Dalia Ivaškevičienė: Ukmergėje nesibaigianti kalbos šventė, kurią kuria didelė komanda
    Minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną Valstybinės lietuvių kalbos komisijos padėka įteikta Ukmergės rajono savivaldybės kalbos tvarkytojai Daliai Ivaškevičienei. Šį darbą ji dirba nuo 1995 metų rugpjūčio mėnesio. Bet būtent šie metai, kada ne be jos iniciatyvos Ukmergė tapo Lietuvių kalbos dienų sostine, atnešė daug jaudulio ir rūpesčio kuriant renginių programą, buriant žmones. Pati D. Ivaškevičienė teigia: „Bet rūpesčiu to vadinti negaliu, todėl, kad tai – kol kas nesibaigianti kalbos šventė, kurią kuria didelė komanda – kultūros, švietimo žmonės, poetai, rašytojai, istorikai, politikai, seniūnai, žiniasklaida...“
  • 2021-06-01
    Apie žodžio korektiškumą: sava ir importuota
    Pristatoma trijų Lietuvoje ir Latvijoje puikiai žinomų šiauliečių kalbininkų prof. Kazimiero Župerkos, doc. Reginos Kvašytės ir literatūrologės prof. Džiuljetos Maskuliūnienės mokomoji knyga ne tik apie tai, kas sava, svetima, importuota. Tai knyga, kurioje, išlaikant grakštų mokslo kalbos stilių, įtaigiai ir paveikiai, argumentuotai kalbama apie politinio korektiškumo ideologijos poveikį lietuvių ir latvių kalboms. Kalbama ir apie dabar populiarų feministinį lingvistinį aktyvumą Lietuvoje; apie žodžio kontekstus ir konotacijų kaitą (kaimietis, valstietis, ūkininkas, mužikas, runkelis).
  • 2021-06-01
    Vilija DAILIDIENĖ. Kaip pagrįsti rašinio idėją?

    Pasiruošimas valstybiniam lietuvių kalbos egzaminui. Kaip pagrįsti rašinio idėją? (Kazimiero Simonavičiaus universitetas)

  • 2021-05-31
    Dar vienas žingsnis stiprinant lituanistinį švietimą užsienyje – įkurta Lituanistinių mokyklų asociacija

    Užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai susivienijo ir įkūrė Lituanistinių mokyklų asociaciją, o prie jos jau prisidėjo daugiau nei 50 lituanistinių mokyklų iš visų žemynų – nuo Šiaurės ir Pietų Amerikos iki Australijos ir Europos. Pasak asociacijos koordinatorės Donatos Simonaitienės, lituanistinio švietimo judėjimas turi gilias tradicijas ir dėl naujos išeivijos bangos per pastaruosius 20 metų labai stipriai išsiplėtė.

  • 2021-05-31
    Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Julijonas Lindė-Dobilas ir Petras Būtėnas – bendraminčiai Panevėžio intelektualai
    ... artesnis G. Petkevičaitės ir P. Būtėno kontaktas pamažu mezgėsi per pastangas kuo daugiau visuomenės ir ypač besimokančio anuometinio Panevėžio jaunimo įtraukti į tautotyros darbą. Apie tolesnius Būtėno ir Bitės ryšius liudija negausus, tačiau gana informatyvus jų epistolinis palikimas. Tad verta žvilgtelėti ir į jį...
  • 2021-05-29
    Ryto allegro. Apie prancūzų ir lietuvių kalbų skirtumus

    Rubrikoje „Kalbos rytas“ studentės, lietuviškų šaknų turinčios prancūzės Agathe Kazakevicius (Kazakevičiūtė) įžvalgos apie prancūzų ir lietuvių kalbų skirtumus, vakarietišką jaunąją lietuvių kartą ir nuo jos atsiliekančią vyresniąją.

  • 2021-05-29
    Aurelija Drevel. Kalba ir skaitmeninė tyla
    Turbūt baisiausiu akademinės leksikos žodžiu man tapo „klasteris“: tarsi koks terminologinis (termitologinis?) Kthulhu1 jis vis pasirodo kur nors vidury institucinės kalbos sakinio ir tada jau beveik regi klastingus švietimo globalizatorių dalgius, besikėsinančius užplumpinti lietuvių kalbą lygioje vietoje. Keisčiausia, kad net ir patys suklasteriuotieji dažniausiai gerai nežino, ką šis terminas reiškia: lyg ir kelių kabinetų veiklos sujungimą, lyg ir panašių dalykų akademinį telkinį (spiečių? kekę?), bet ką tiksliai – lieka paslaptis, terminologinė misterija, apie kurią žinome tik tiek, kad ji retkarčiais apsireiškia mokslo šventovių tamsiausiuose koridoriuose. Kaip koks pranašiškas kalbinio laiko pabaigos ženklas.
  • 2021-05-28
    „Sviestas sviestuotas“ keičia savininkus – sprendimą parduoti paskatino skandalas dėl prekės ženklo

    Dėl klaidinančio prekės ženklo į ginčą su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) įsivėlusi įmonė „Sviestas sviestuotas“ gegužės mėnesį pardavė riešutų kremo gaminimo verslą. Jį perėmusios įmonės vadovas Rokas Šarauskas planuoja didinti gamybą bei viliasi, kad prekės ženklą išsaugoti pavyks <...> 


    VMVT specialistai pažymi, kad daliai ES valstybių buvo padaryta išimčių ir jų prašymu kai kurie augalinės kilmės produktų pavadinimai buvo įtraukti į specialų Europos Komisijos sprendimu patvirtintą išimčių sąrašą ir toliau galėjo būti vadinami pieno kilmės produktų pavadinimais [pateikiama diagrama] . Keletą pavadinimų į išimčių sąrašą 2017 ir 2018 m. bandė įtraukti ir Lietuva, būtent dėl šių: obuolių sūris, slyvų sūris, aguonų pienas, žemės riešutų sviestas, kokosų pienas, kakavos sviestas, tačiau Lietuvos prašymui pritarta nebuvo. ŽŪM po „Sviesto sviestuoto“ atvejo ir vėl kreipėsi į Europos Komisiją dėl išimčių sąrašo papildymo. Jeigu bus priimtas palankus sprendimas, prekės ženklą „Sviestas sviestuotas“ bus leista naudoti ir toliau.