Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2019-12-16
    Protėvių gimtinė – ne tik širdyse
    Rad­vi­liš­kio Liz­dei­kos gim­na­zi­jo­je šio­mis die­no­mis vie­šė­ję ar­gen­ti­nie­čiai ti­ki­si, kad ši jų vieš­na­gė Lie­tu­vo­je ne­bus pa­sku­ti­nė.
    Lie­tu­viš­kus šo­kius šo­kan­tiems, ku­ge­lį per šven­tes val­gan­tiems jau­nuo­liams Lie­tu­va – pro­tė­vių gim­ti­nė, ku­rią jie ti­ki­si pa­žin­ti ne tik iš se­ne­lių pa­sa­ko­ji­mų.
  • 2019-12-14
    Ekspertai: valdžioje esantys LLRA-KŠS turi prabangą ignoruoti tautinių mažumų klausimus
    Kalbėdami apie priežastis, kodėl gatvių pavadinimų lentelių originalo kalba rašymas bei asmenvardžių naudojimo dokumentuose klausimai yra LLRA-KŠS pagrindinė retorinė linija prieš rinkimus, politologai tvirtina, kad tai tėra įrankis, siekiant mobilizuoti savo rinkėjus. LLRA gali daryti ką nori, vis tiek už juos balsuos. Dėl to jie nejaučia tokio spaudimo iš jų rinkėjų, kad jiems būtina išspręsti šituos dalykus ir kad jeigu jų neišspręs, tai jų neišrinks.
  • 2019-12-13
    Martyno Mažvydo premija paskirta Živilei Nedzinskaitei ir Dariui Antanavičiui
    Martyno Mažvydo premija už nuopelnus valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui šiemet paskirta dr. Živilei Nedzinskaitei ir dr. Dariui Antanavičiui už fundamentalias Kražių kolegijos istorijos ir veiklos šaltinių publikacijas, praneša Kultūros ministerija.
  • 2019-12-13
    Inovatyvi šnekos atpažinimo technologija tarnaus visuomenei ir verslui

    Šnekos atpažinimo ir jos sintezės programėlę kurianti „Tilde IT“ siekia žodžiu pateiktą informaciją per kelias sekundes paversti tekstu. Technologiją jau sėkmingai taiko ir verslas.

  • 2019-12-13
    KLIPVID 2019. Violetos Cvirkaitės daina „Kalba gimtoji“
    Violeta Cvirkaitė ir vaizdo klipas su daina „Kalba gimtoji“, dalyvaujantys LRT muzikinių vaizdo klipų konkurse KLIPVID.
  • 2019-12-10
    Šileris apie rezultatus mokyklose: faktiškai – slebizavojantys vaikai
    Vilniaus universitetas ir pedagogai lieja nepasitenkinimą esama padėtimi švietimo sistemoje, o štai visai neseniai paskelbti 15-mečių mokyklinių pasiekimų rezultatai rodo, kad esame viena labiausiai atsiliekančių valstybių Europos Sąjungoje. Taip pat prastai vertinami ir lietuvių paauglių skaitymo įgūdžiai. 2015 metais net 24 proc. nepasiekdavo 2-ojo lygio. Faktiškai – tai slebizavojantys vaikai. Per tą laiką nepasiekiančių to lygio vaikų skaičiusdar padidėjo.
  • 2019-12-10
    Punsko licėjui įteikta Kalbos premija

    Vilniuje, Valdovų rūmuose, Punsko Kovo 11-osios bendrojo lavinimo licėjui įteikta šių metų Kalbos premija. Nuo 1956-ųjų veikiantis lietuviškas licėjus įvertintas už nuosekliai vykdomą savo misiją – jis puoselėja lietuvių kalbą, rūpinasi bendruomenės tautine tapatybe, ryšių su Lietuva ir užsienyje gyvenančiais lietuviais palaikymu.

  • 2019-12-09
    Seime – konferencija apie lietuvybės būklę viešajame gyvenime
    Gruodžio 6 dieną Seimo Konstitucijos salėje įvyko konferencija „Lietuvybė viešajame gyvenime“.
    „Ne pirmus metus Lietuvos viešajame gyvenime stebime fragmentiškas ir ne visada dalykiškas diskusijas apie lietuvybės vietą mūsų valstybėje XXI amžiuje. Šios diskusijos, nors formuojančios visuomenės nuomonę ir politikų sprendimus, neretai apskritai nesiremia moksliniu požiūriu ar net jį neigia. Šia konferencija norime pakviesti dialogui apie tai, kur prasideda ir iš kokios amžių glūdumos ateina mūsų lietuviškoji tapatybė, o kartu ir kokia jos vieta ir statusas šiandien. Ypatingą dėmesį skiriame lietuvių kalbos, kaip svarbiausio tautą ir valstybę telkiančio lietuviškosios tapatybės dėmens, situacijai aptarti“, – teigia konferencijos iniciatorius, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akademikas E. Jovaiša.
    Konferencijoje pranešimus skaitė akademikai Grasilda Blažienė ir Eugenijus Jovaiša, Konstitucijos bendraautorius, teisininkas Liudvikas Narcizas Rasimas, profesorė Rasa Čepaitienė, docentai Filomena Kavoliūtė ir Diegas Ardoinas (Diego Ardoino), mokslų daktarai Vytautas Rubavičius, Laimutis Bilkis ir Daiva Sinkevičiūtė, doktorantas Pavelas Skorupa, Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas Donatas Smalinskas.
  • 2019-12-08
    Amžinas klausimas: Klaipėdoje tekanti upė – Dangė ar Danė?
    Kai kurie klaipėdiečiai nepripažįsta upės pavadinimo Danė ir jį pavartojančius žurnalistus vadina neišmanėliais, nepaisydami to, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija įteisino būtent tokį pagrindinį šios upės pavadinimą. Kiti, priešingai, - Dangės šalininkus vadina sovietmečio atgyvenomis. Kartais net tas pats laikraštis viename numeryje rašo Dangė, kitame - Danė. Ši klaipėdiečių diskusija jau labai sena, siekia net XIX a. ir dar ankstesnius laikus. Žmonės besiginčydami netgi susipyksta. Tai kaip yra iš tikrųjų?
  • 2019-12-08
    Pirmą kartą „Lietuvos istorija“ išversta į hindi kalbą

    Istorikų Alfonso Eidinto, Alfredo Bumblausko, Antano Kulakausko ir Mindaugo Tamošaičio parašyta „Lietuvos istorija“ iki šiol išversta jau į penkiolika kalbų, dabar jau ir į hindi. Ši kalba yra gimtoji maždaug keturiems šimtams milijonų indų.


    Daugiau nei milijardą tris šimtus milijonų gyventojų turinčioje Indijoje konstituciniu lygmeniu pripažįstamos 22 kalbos, tačiau tik hindi ir anglų laikomos oficialiomis visuose šalies regionuose.Iniciatyvos „Lietuvos istoriją“ išversti į hindi ėmėsi Lietuvos ambasada, tačiau apsiėmusieji versti, dažniausiai tekstą po kelių dienų grąžindavo, nes dauguma lietuviškų vietovardžių ir vardų į hindi kalbą, turinčią savitą rašto sistemą, niekada nebuvo išversti. Vertėjai nė nežinodavo, kaip lietuviškus pavadinimus hindi raštu užrašyti.